Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

lietuvio pASO
ĮSTATYMAS

2017               d. Nr.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

vykdydamas savo konstitucinę pareigą užtikrinti Tautos ir Valstybės gerovę bei ateitį,

atsižvelgdamas į tai, kad atkūrus atvirus santykius su Vakarų valstybėmis dėl gyvenimo kokybės skirtumų didelė tautos dalis pasklido po pasaulį ir ten susidarė gausi naujoji lietuvių išeivija, kurios dalis savo ateitį sieja su nuolatiniu gyvenimu užsienio šalyse,

siekdamas išsaugoti ir stiprinti išeivių ryšį su savo Tėvyne, o taip pat sudaryti palankias sąlygas lietuvių kilmės asmenims į ją sugrįžti,

priima šį įstatymą:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato Lietuvio paso suteikimo pagrindus ir tvarką.

2. Lietuvio pasas – tai Lietuvos Respublikos išduotas dokumentas, kuris patvirtina šį dokumentą turinčio asmens lietuvių kilmę, jo ir jo palikuonių teisę supaprastinta tvarka atkurti, įgyti arba susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat suteikia jam ir jo šeimai leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje bei naudotis šio ir kitų įstatymų nustatytomis kitomis teisėmis.

3. Lietuvio pasas pats savaime nesuteikia jį turinčiam asmeniui visų teisių bei pareigų, kurias turi Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau jis suteikia papildomas teises ir pareigas, lyginant su įstatymų bei tarptautinių sutarčių apibrėžta užsieniečių teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje, ir Lietuvos Respublikos teritorijoje prilyginamas asmens tapatybę patvirtinančiam dokumentui ir (arba) asmens be pilietybės kelionės dokumentui kitose šalyse, kai Lietuvio pasą turintis asmuo iš viso neturi pilietybės ir kai dėl to yra susitarimas su tomis šalimis.   

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Kompetentinga institucija – tai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Migracijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o taip pat Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių konsulinės įstaigos bei kitos institucijos, kurios šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl Lietuvio paso suteikimo. 

2. Lietuvių kilmės asmuo – asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.

3. Lietuvio paso suteikiamos teisės – šiuo ir kitais įstatymais nustatytos papildomos teisės asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje.

4. Nuolatinis gyvenimas Lietuvos Respublikoje  – kitos valstybės piliečio ar asmens be pilietybės, turinčio Lietuvio pasą ar kitą įstatymų ir (arba) tarptautinių sutarčių nustatytą dokumentą, patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje be pertraukos įstatymų nustatytą laiką. Laikoma, kad asmuo gyvena Lietuvos Respublikoje be pertraukos vienus metus, jeigu jis per tuos metus yra gyvenęs Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip šešis mėnesius.

5. Pilietybės atkūrimas supaprastinta tvarka - teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

6. Pilietybės netekimas – šiame įstatyme ši sąvoka taikoma tik tiems atvejams, kai Lietuvos Respublikos pilietybę po 1990 m. kovo 11 d. įgijęs asmuo, jos neteko, pats šios pilietybės atsisakęs ir priėmęs kitos šalies pilietybę.

7. Pilietybės susigrąžinimas supaprastinta tvarka – Lietuvos Respublikos pilietybės sugrąžinimas lietuvių kilmės asmeniui, kuris yra netekęs anksčiau turėtos (gimimo būdu įgytos) Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat jo vaikams ir vaikaičiams, netaikant natūralizacijos sąlygų;

8. Pilietybės suteikimas (įgijimas) supaprastinta tvarka – Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas netaikant natūralizacijos sąlygų lietuvių kilmės asmeniui, kuris nebuvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybės.

9. Šeimos nariai – asmens sutuoktinis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra jo išlaikytiniai.

10. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka.

Kitos šiame įstatyme naudojamos pagrindinės sąvokos yra tokios, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme bei Lietuvos Respublikos įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties.

3 straipsnis. Tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės aktų taikymas

1. Jeigu įsigaliojusi Lietuvos Respublikos ratifikuota tarptautinė sutartis įtvirtina kitokias nuostatas negu šis įstatymas, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos.

2. Šio Įstatymo nuostatos, ta apimtimi, kuria jos papildomai apibrėžia užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede, nuostatomis.

II SKYRIUS

LIETUVIO Paso SUTEIKIMO PAGRINDAI IR TVARKA

4 straipsnis. Lietuvio paso suteikimo sąlygos

1. Lietuvio pasas suteikiamas 21 metų ir vyresnio amžiaus asmeniui, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikia prašymą bei išlaiko lietuvių kalbos pagrindų mokėjimo patikrinimą, ir jeigu jis atitinka bent vieną iš šių pagrindinių sąlygų:

1) tai yra lietuvių kilmės asmuo;

2) šis asmuo yra piliečio, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, vaikas arba vaikaitis;

3) šis asmuo yra Lietuvos Respublikos piliečio, po 1990 m. kovo 11 d. išvykusio nuolat gyventi į Europos Sąjungos ar NATO šalį, šeimos narys, kuris nebuvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybės gimimo būdu arba jos neteko, įgijęs gimimo būdu;

4) šis asmuo yra netekęs gimimo būdu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės, 1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę; ši sąlyga netaikoma sovietinės okupacijos laikotarpiu Lietuvos Respublikos teritorijoje apsigyvenusiems ne lietuvių kilmės asmenims, kurie po 1990 m. kovo 11d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės arba jos neįgijo, arba kurie ją įgijo natūralizacijos būdu, o po to neteko;

5) šis asmuo yra vaikas ar vaikaitis asmens, kuris neteko gimimo būdu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės (pagal sąlygas, nustatytas šio įstatymo 4 str. 1 dalies 4 punkte);

2. Lietuvio pasas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti suteikiamas ir jaunesniam nei 21 metų amžiaus asmeniui, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikia prašymą (arba jo vardu tėvai ar globėjai pateikia tokį prašymą), jeigu jis atitinka bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.

3. Lietuvio pasas kompetentingos institucijos sprendimu gali būti nesuteiktas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims, kurie pateikė prašymus, jeigu yra pagrindo įtarti, kad jie kelia pavojų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ir saugumui, arba (ir) kad jie savęs nesieja su lietuvių kultūra, arba kai yra kitos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo apibrėžtos aplinkybės, dėl kurių asmeniui negali būti suteikiama ar grąžinama Lietuvos Respublikos pilietybė.

5 straipsnis. Lietuvio paso suteikimo būdai

1. Lietuvio pasas suteikiamas pagal šiame įstatyme nustatytos formos prašymą:

1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovo sprendimu, jei tokį prašymą pateikia asmuo, atvykęs į Lietuvos Respubliką;

2) Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių konsulinės tarnybos sprendimu, jeigu tokį prašymą pateikė asmuo, kuris atvyko į užsienio valstybę, kurioje veikia tokios atstovybės;

3) galutiniu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro sprendimu, jeigu tokį prašymą pateikusiam asmeniui Lietuvio pasas nebuvo suteiktas, tačiau jis per Lietuvos Respublikos Migracijos tarnybą arba per Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę padavė nustatytos formos apeliaciją. 

6 straipsnis. Lietuvio paso suteikimo tvarka

1. Asmenų prašymų gauti Lietuvio pasą ir apeliacijų teikimo bei jų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2. Lietuvio paso suteikimo, keitimo, naikinimo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.

3. Lietuvio paso suteikimo, keitimo bei naikinimo tvarką asmenims, gyvenantiems užsienio šalyse, nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.

4. Asmuo, siekiantis gauti Lietuvio pasą, kartu su nustatytos formos prašymu turi pateikti:

1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

2) vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti;

3) dokumentus, įrodančius kad asmens tėvai ar seneliai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir suteikiančius prašymo teikėjui, jo vaikams bei vaikaičiams teisę supaprastinta tvarka atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo reikalavimus;

4) ar dokumentus, įrodančius asmens lietuvišką kilmę (pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo reikalavimus, kurie prašymo teikėjui, jo vaikams ir vaikaičiams suteikia teisę įgyti  Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka);

5) ar dokumentus, įrodančius po 2017 m. kovo 11 d. šiam asmeniui suteiktą (jo įgytą) Lietuvos Respublikos pilietybę, o taip pat dokumentus, įrodančius apie įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą, kurie prašymo teikėjui, o taip pat jo vaikams ir vaikaičiams suteikia teisę susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastina tvarka.

5. Vaikui iki 16 metų Lietuvio pasas suteikiamas ar keičiamas vieno iš tėvų (įtėvių) ar vaiko globėjo (rūpintojo) prašymu, pateikus atitinkamus ryšį su vaiku patvirtinančius dokumentus. Asmeniui, kurio amžius nuo 16 iki 21 metų, Lietuvio pasas suteikiamas jo paties prašymu, jeigu jis atitinka bent vieną iš šio įstatymo 4 str. 1 dalyje nustatytų sąlygų.

6. Lietuvio pasas galioja nuo jo suteikimo dienos.

7 straipsnis. Lietuvio paso netekimas

1. Lietuvio paso netenkama kompetentingos institucijos sprendimu:

1) kai kompetentinga institucija nustato, jog asmuo pateikė neteisingus dokumentus apie savo lietuvių kilmę ir (arba) apie turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę ir (arba) jos netekimą;

2) kai yra kitos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo apibrėžtos aplinkybės, dėl kurių asmeniui negalėjo būti atkurta, suteikiama ar negali būti grąžinama Lietuvos Respublikos pilietybė.

2. Teismo sprendimu, kai nustatomos tos pačios aplinkybės, kaip ir šio straipsnio 1 dalyje.

3. Kai asmuo Lietuvio paso atsisako raštu pateikęs prašymą kompetentingai institucijai.

III skyrius

lietuvio pasO DUOMENYS

8 straipsnis. Lietuvio paso galiojimo terminas

1. Lietuvio pasas suteikia neterminuotas teises, o asmeniui išduotas pasas (kortelė) galioja:

1) kai išduotas asmeniui iki 16 metų – ne ilgiau kaip 5 metus;

2) kai išduotas asmeniui nuo 16 metų iki 75 metų – 10 metų;

3) kai išduota piliečiui nuo 75 metų – 20 metų.

9 straipsnis. Įrašai Lietuvio pase

1. Lietuvio pase (kortelėje) lietuviškais rašmenimis įrašomi šie duomenys apie asmenį, kuriam jis suteiktas:

1) vardas (vardai) ir pavardė; taip pat greta vardas (vardai) ir pavardė, perrašyti iš užsienio šalyje išduoto asmens tapatybės dokumento tos šalies valstybinės kalbos rašmenimis;

2) lytis;

3) gimimo data ir vieta;

4) asmens kodas pagal užsienio šalyje išduotą asmens tapatybės dokumentą;

5) pilietybė.

2. Lietuvio pase turi būti asmens veido atvaizdas ir asmens parašas. Asmeniui, kuris nesugeba pasirašyti dėl fizinės negalios ar yra neveiksnus, Lietuvio pasas gali būti išduotas be jo parašo.

3. Be šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų, Lietuvio pase taip pat įrašoma:

1) dokumento išdavimo data;

2) dokumentą išdavusios institucijos pavadinimas;

3) galiojimo data;

4) numeris.

10  straipsnis. Elektroniniai įrašai Lietuvio pase

Lietuvio pase (kortelėje) elektroniniu būdu fiksuojami šie duomenys:

1) šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys,

2) asmens biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai;

3) asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatas ir kvalifikuotas (elektroninio parašo) sertifikatas.

4) įrašas, jeigu šis Lietuvio pasas suteikia asmeniui, o taip pat jo vaikams ir vaikaičiams teisę supaprastinta tvarka atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę;

5) įrašas, jeigu šis Lietuvio pasas suteikia asmeniui, o taip pat jo vaikams ir vaikaičiams teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę;

6) įrašas, jeigu šis Lietuvio pasas suteikia asmeniui, o taip pat jo vaikams ir vaikaičiams teisę supaprastinta tvarka susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę;

7) kiti įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyti duomenys.

IV SKyrius

LIETUVIO PASO SUTEIKIAMOS TEISĖS

11 straipsnis. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka

1. Lietuvio pasas atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytą dokumentą, įrodantį (patvirtinantį) asmens teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, jei taip įrašyta išduoto Lietuvio paso elektroniniame įraše, įvykdžius šio įstatymo  6 str. 4 d. 4 punkto bei kitus įstatymo reikalavimus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju Lietuvio pasas yra suteikiamas asmeniui tuomet, kai jis nepageidauja iš karto atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.

12 straipsnis. Teisė įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka

1. Lietuvio pasas atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytą dokumentą, įrodantį (patvirtinantį) asmens teisę įgyti (suteikti) Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, jei taip įrašyta išduoto Lietuvio paso elektroniniame įraše, įvykdžius šio įstatymo  6 str. 4 d. 3 punkto bei kitus įstatymo reikalavimus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju Lietuvio pasas yra suteikiamas asmeniui, kai jis nepageidauja iškart įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę (atsisakant kitos šalies pilietybės arba ją išsaugant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka).

3. Kai Lietuvio pasas suteikiamas lietuvių kilmės užsienio šalies piliečiams, kurie neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos dvišaliu pagrindu konsultuojasi su tos šalies institucijomis bei pareigūnais dėl tokio Lietuvio paso išdavimo galimybių, o esant reikalui sudaromas tarptautinis susitarimas ar sutartis.

13 straipsnis. Teisė grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę

1. Lietuvio pasas atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytą dokumentą, įrodantį (patvirtinantį) asmens teisę sugrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, jei taip įrašyta išduoto Lietuvio paso elektroniniame įraše, įvykdžius šio įstatymo  6 str. 4 d. 5 punkto bei kitus įstatymo reikalavimus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju Lietuvio pasas yra suteikiamas asmeniui, kai jis nepageidauja iš karto (susi)grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę (atsisakant įgytos kitos šalies pilietybės ar ją išsaugant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka).

14 straipsnis. Leidimas atvykti ir nuolat gyventi bei dirbti Lietuvos Respublikoje

1. Lietuvio pasas suteikia teisę kitos šalies piliečiui ir jo šeimos nariams be vizos atvykti į Lietuvos Respubliką ir atitinka užsieniečio kelionės dokumentą bei leidimą ją turinčiam asmeniui bei jo šeimos nariams nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje lengvatinėmis sąlygomis, t.y. be įstatymų nustatytų reikalavimų užsieniečiams (atitinka leidimą, kuris yra suteikiamas užsieniečiui ir jo šeimos nariams pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei 7 dalį, 104 str. 2 dalį, taip pat pagal tarptautinių sutarčių bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus). Kai Lietuvio pasą turintis asmuo yra valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, pilietis, tai Lietuvio pasas atitinka ir neterminuotos nacionalinės vizos ją turinčiam asmeniui suteikimą (t.y., jam taikoma vizos režimo išimtis).

2. Lietuvio pasas – tai kartu ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo neterminuotas leidimas gyventi Europos Sąjungoje – dokumentas, patvirtinantis užsieniečio, neturinčio Europos Sąjungos valstybės narės pilietybės, nuolatinio gyventojo Lietuvos Respublikoje (taip pat ir Europos Sąjungoje) statusą ir suteikiantis teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę.

3. Lietuvio pasą turintis asmuo yra atleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties nustatytos pareigos gauti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.

15 straipsnis. Švietimo, studijų ir mokslo lengvatos

1. Lietuvio pasą turintis asmuo turi teisę naudotis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu nustatytomis lengvatomis lituanistiniam švietimui užsienyje bei viduriniam išsilavinimui valstybine lietuvių kalba Lietuvos Respublikos mokyklose. Vyriausybės įgaliota institucija sudaro sąlygas apgyvendinti Lietuvos Respublikoje Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose besimokančius Lietuvio pasą turinčius asmenis, o taip pat suteikia galimybę baigti papildomą lietuvių kalbos apmokymo kursą ir specialią išlyginamąją formaliojo švietimo programą.

2. Lietuvio pasą turintis asmuo turi teisę naudotis Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymu ir kitais teisės aktais užsienio lietuviams nustatytomis lengvatomis:

1) pagal švietimo ir mokslo ministro nustatytą užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką.

2) pagal švietimo ir mokslo ministro nustatytą užsienio lietuvių, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką;

3) pagal švietimo ir mokslo ministro nustatytą tvarką skiriant paramą Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose studijuojantiems užsienio lietuviams ir finansuojant užsienio lietuvių, įgijusių išsilavinimą užsienyje, pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijas;

4) pagal Valstybės studijų fondui nustatytą studijų stipendijų skyrimo tvarką;

5) pagal Valstybės studijų fondui nustatytą valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų, skiriamų studijų kainai kompensuoti, tvarką.

16 straipsnis. Kitos įstatymų nustatytos teisės

1.   Lietuvio pasą turintis asmuo turi teisę:

1) kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio šalyse;

2) į valstybės apsaugą ir teisinę gynybą, įskaitant jo ekstradicijos užsienio valstybių institucijų reikalavimu atvejus; įstatymų nustatytais atvejais - ir į valstybės apmokamą teisinę pagalbą (Lietuvio pasą turintis asmuo negali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, negali būti išduotas kitai valstybei, išskyrus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytus atvejus);

3) steigti asociacijas, viešąsias įstaigas, įmones bei kitus juridinius asmenis bei plėtoti verslą ir visuomenės veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje tokiomis pačiomis teisėmis ir sąlygomis, kokias turi Lietuvos Respublikos piliečiai;

4) dirbti valstybės ir savivaldybių institucijose, ir jei nereikalinga priesaika Lietuvos Respublikai ir jei įstatymai bei kiti teisės aktai nenustato kitaip (Lietuvio pasą turintys asmenys negali užimti valstybės tarnyboje tik tų priesaikos nereikalaujančių pareigų, kurių sąrašą patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė);

5) įstatymų ir tarptautinių susitarimų nustatytais atvejais tarnauti Lietuvos Respublikos karinėse bei kitose statutinėse struktūrose, jei tai neprieštarauja asmens įsipareigojimams kitoms valstybėms.

6) dalyvauti Lietuvos Respublikos savivaldos rinkimuose (su teise rinkti ir būti renkamiems į savivaldos institucijas, kai įstatymai nenustato priesaikos Lietuvos Respublikai);

7) naudoti Lietuvio pasą kaip kelionės dokumentą Lietuvos Respublikoje ir (arba) taip pat ir užsienio šalyse, su kuriomis Lietuvos Respublika bus pasirašiusi atitinkamą tarptautinį susitarimą;

8) turi kitas įstatymų nustatytas teises, kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, išskyrus politines teises, kurias tik piliečiams nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvio pasą turintys asmenys negali rinkti ir būti renkami į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo narių  ir savivaldybių merų pareigas).

V SKyrius

baigiamosios nuostatos

17 straipsnis. Teisė gauti duomenis

Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos bei Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su Lietuvio pasą turinčių asmenų statuso įgyvendinimu, atlikti.

18 straipsnis. Lietuvio pasą turinčių asmenų duomenų tvarkymas

Lietuvio pasą turinčių asmenų duomenys yra registruojami ir kaupiami Užsieniečių registre, kuris steigiamas ir tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties, šio įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatomis.

19 straipsnis. Lietuvio pasą turinčių asmenų teisinė atsakomybė

Lietuvio pasą turintys asmenys, kaip ir kiti užsienio šalių piliečiai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties nenustato kitaip.

20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima teisės aktus, kurie reikalingi šio įstatymo įgyvendinimui.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Teikia LR Seimo nariai

Eugenijus Jovaiša

Juozas Bernatonis

Ramūnas Karbauskis

Andrius Palionis