Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2018 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO
ĮSTATYMAS
2017 m. d. Nr.
Vilnius
PREAMBULĖ
atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Stabilumo ir augimo pakto – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, – fiskalinę drausmę reglamentuojančias nuostatas, kurias vykdant valdomas valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas ir negali būti viršyta didžiausia leistina valdžios sektoriaus išlaidų didėjimo riba, ir į tai, kad fiskalinę drausmę reglamentuojančių nuostatų nesilaikymas keltų riziką ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų ir ekonomikos augimo tvarumui;
įvertindamas tai, kad Lietuva 2016 metais nenukrypo nuo 2015 metais pasiekto vidutinio laikotarpio tikslo (1 procento nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus struktūrinio deficito, o 2017 metais bei likusiais vidutinio laikotarpio metais numatoma nuo jo nenukrypti;
įvertindamas tai, kad 2018 metais bus tęsiama 2017 metais pradėta įgyvendinti struktūrinė darbo rinkos ir socialinės apsaugos reforma (socialinis modelis), kurios kaštai vidutiniu laikotarpiu didins valdžios sektoriaus išlaidas;
įvertindamas naujas mokestines priemones, didinančias mažiausiai uždirbančių valstybės gyventojų gaunamas pajamas ir skatinančias verslą;
atsižvelgdamas į Lietuvos ekonominės raidos tendencijas, projektuojamas vidutiniam laikotarpiui, į šilimo požymių turinčią ekonomikos ciklo fazę, kai būtina vykdyti visuminės paklausos neskatinančią fiskalinę politiką ir iš ciklinio pobūdžio pajamų formuoti valdžios sektoriaus perteklių;
atsižvelgdamas į valstybės išorinės ekonominės aplinkos neapibrėžtumą, kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje ir į tai, kad tokiomis aplinkybėmis neigiama rizika dėl šalies ekonominės raidos scenarijaus išlieka, į poreikį vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus;
įvertindamas tai, kad pagal šio įstatymo, taip pat įstatymų, reglamentuojančių Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų finansinius rodiklius, rengimo metu turimus duomenis formuojami valdžios sektoriaus finansų rodikliai 2018 metais atitinka nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas fiskalinės drausmės taisykles,
p r i i m a šį įstatymą.
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžetas – 9 071 138 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 2 303 876 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų), 9 558 762 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant 2 101 231 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų) išlaidoms ir turtui įsigyti (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 487 624 tūkst. eurų) (1, 2, 3 ir 4 priedai).
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2018 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai ir jų rengimas
1. Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2018 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:
1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 82,82 procento, kurią sudaro pastovioji dalis – 78,45 procento, kintamoji dalis –4,37 procento;
2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) (7 priedas), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perveda savivaldybei;
3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:
4) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 780 139 tūkst. eurų (5 priedas);
2. Šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos, kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (7 priedas).
3 straipsnis. Mokinio krepšelio dydis ir specialios tikslinės dotacijos mokymo reikmėms finansuoti naudojimas
1. Specialios tikslinės dotacijos mokymo reikmėms finansuoti lėšos apskaičiuojamos ir paskirstomos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintas metodikas:
1) iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. – Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką (mokinio krepšelio dydis – 1 099 eurai);
4 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas
1. Šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos specialias tikslines dotacijas, nustatytas šio įstatymo 5 priede:
1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša;
2. Šio įstatymo 6 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos prognozuojamas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas, nurodytas šio įstatymo 6 priede, paskirsto savivaldybėms, apie tai joms praneša ir, atsižvelgdamos į lėšų poreikį, perveda šias dotacijas savivaldybėms. Šio įstatymo 6 priede prognozuojamas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti Vyriausybė arba šio įstatymo 6 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos paskirsto savivaldybėms ir investicijų projektams, taip pat kitam ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti, apie tai šio įstatymo 6 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos praneša savivaldybėms ir, atsižvelgdamos į faktiškai atliktus darbus, suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes, nurodytas valstybės institucijoms ir įstaigoms savivaldybių teikiamose paraiškose, šias dotacijas perveda savivaldybėms.
3. Savivaldybių tarybos arba jų įgalioti savivaldybių administracijų direktoriai, atsižvelgdami į iš valstybės institucijų ir įstaigų gautas dotacijas, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.
5 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą
1. Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų.
2. Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:
6 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą
2018 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 41 procentas Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 321,4 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.
7 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai pagrindinei (bendrajai) socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti
8 straipsnis. Papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus
9 straipsnis. Įmokos į valstybės biudžetą, skiriamos asignavimų valdytojų programoms finansuoti
10 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai
2018 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:
1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2018 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 322 600 tūkst. eurų. Į garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų Moody’s, Standard & Poor’s ir Fitch Ratings;
2) dėl tarptautinių finansų institucijų teikiamų paskolų valstybės investicijų projektams finansuoti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2018 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 76 700 tūkst. eurų;
11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas
12 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai
2018 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 33 000 tūkst. eurų. 2018 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2018 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 18 000 tūkst. eurų. Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms savo nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo ir mokslo ministerijai jos nustatyta tvarka.
13 straipsnis. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas
1. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai:
1) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet neapsiribojant jomis) negali viršyti 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 85 procentų) šio įstatymo 7 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų;
3) savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įsipareigojimų negali viršyti 10 procentų šio įstatymo 7 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų.
2. Į skolos ir skolinimosi limitus neįskaitomos iš valstybės biudžeto suteiktos trumpalaikės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti ir trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartos lėšų.
14 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo susikaupusios skolos perkėlimas valstybės iždui
1. Nuo 2018 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo iki 2017 m. gruodžio 31 d. susikaupusi skola perkeliama į valstybės iždą.
2. Nuo 2018 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos:
15 straipsnis. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą
1. Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė:
1) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Valstybės investicijų 2018–2020 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas;
2) paskirstyti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) vykdomai Finansų politikos formavimo ir įgyvendinimo programai skirtus asignavimus, numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms ir projektams įgyvendinti, pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir (arba) savivaldybes ir 2018 metais leisti juos naudoti iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų įgyvendinamiems ir (arba) numatomiems įgyvendinti projektams, programoms ir fondams finansuoti;
3) perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (priemonėms), projektams ir fondams valstybės biudžete numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;
4) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal tas pačias arba kitas finansines priemones, vadovaujantis konkrečiais Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimą, nustatytais reikalavimais;
5) paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytiems tikslams pasiskolintas lėšas;
6) perskirstyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – Krašto apsaugos ministerija) asignavimus turtui įsigyti, išskyrus asignavimus investicijų projektams, ir juos naudoti kaip priimančiosios šalies paramą – išlaidoms, išskyrus darbo užmokestį, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant reikiamas prekes, paslaugas ar darbus pajėgoms, kurios atvyksta dalyvauti tarptautinėse operacijose, tarptautinėse karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose arba vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją (toliau – priimančiosios šalies parama);
7) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių pagal priimtus teisės aktus dėl biudžetinių įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, taip pat tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių;
8) Teisėjų tarybos teikimu ne dažiau kaip du kartus per metus perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus, numatytus šio įstatymo 4 priede, tarp teismų, atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis;
9) perskirstyti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją įgyvendinančių veiksmų programų (toliau – veiksmų programos) projektų sugrąžintas į valstybės biudžetą Europos Sąjungos fondų lėšas, kurios, įvertinus Europos Komisijos priimtus sprendimus dėl galutinio likučio išmokėjimo, nemažina iš Europos Komisijos pagal veiksmų programas gautinų Europos Sąjungos fondų lėšų ir panaudoti jas veiksmų programose numatytoms priemonėms finansuoti.
2. Valstybės institucijoms ir įstaigoms, nurodytoms šio įstatymo 5 ir 6 prieduose, suteikiama teisė perskirstyti specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 5 ir 6 prieduose, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytoms lėšoms, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti.
3. Finansų ministerijai suteikiama teisė:
1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 22 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais paskelbto referendumo ir (arba) pirmalaikių, naujų ar pakartotinių rinkimų; nenumatytoms išlaidoms, susijusioms su užsienio valstybių svarbių asmenų vizitais Lietuvoje; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams; valstybės paramai teikti įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant, bet neapsiribojant, teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu, apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kuriais priteistos sumos iš Lietuvos valstybės, vykdyti;
2) leisti įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalies ir kitų lėšų, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamų programoms finansuoti, gautos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti valstybės biudžeto reikmėms ir valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti užtikrinant, kad programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama, įmokėtos biudžetinių įstaigų pajamos, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, iš valstybės biudžeto būtų finansuojamos laiku;
3) kompensuoti nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidas iš šiam tikslui Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų ir įmokėtą, bet nepanaudotą Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų dalį, skirtą šiam tikslui, naudoti viršijant Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) patvirtintas bendras asignavimų sumas;
4) kompensuoti nustatyta tvarka 2009–2014 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų operatorių ir kitų susijusių institucijų atstovų komandiruočių į patirties mainų renginius, kurių organizavimą remia atsakingos šalių donorių institucijos, išlaidas iš šiam tikslui Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;
5) perimti nuo 2018 metų sausio 1 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip skolininkės, pareigas ir teises pagal paskolų sutartis, sudarytas su kredito įstaigomis iki 2017 m. gruodžio 31 d.;
6) pasirašyti dokumentus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, reikalingus Valstybinio socialinio draudimo fondo iki 2017 m. gruodžio 31 d. susikaupusiai skolai perkelti į valstybės iždą;
7) pervesti Vilniaus miesto savivaldybei Finansų ministerijos asignavimuose numatytus 18 600 tūkst. eurų vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį;
8) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus ir Lietuvos statistikos departamento paskelbtą tikinčiųjų skaičių.
4. Švietimo ir mokslo ministerijai suteikiama teisė:
1) paskirstyti pagal aukštąsias mokyklas Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas studentų, 2018 metais priimamų studijuoti pagal pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų programas, studijų ir kitoms išlaidoms;
2) Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstyti savivaldybėms Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimuose numatytas lėšas mokinių, kurie mokosi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, mokymo reikmėms tenkinti ir perskirstyti specialią tikslinę dotaciją mokymo reikmėms finansuoti tarp savivaldybių, taip pat tarp savivaldybių ir Švietimo ir mokslo ministerijos ir atvirkščiai;
3) paskirstyti pagal savivaldybes ir valstybines mokyklas, teikiančias bendrojo, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir profesinio ugdymo programas, Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su valstybinių ir savivaldybių mokyklų bendrojo, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir profesinio ugdymo mokytojų, auklėtojų, priešmokyklinio ugdymo pedagogų skaičiaus optimizavimu, apmokėti;
4) paskirstyti neformaliajam vaikų švietimui skirtas lėšas savivaldybėms, kurias savivaldybės perskirsto neformaliojo vaikų švietimo teikėjams, išskyrus atvejus, kai neformaliojo vaikų švietimo teikėja yra mokykla, teikianti bendrąjį ugdymą;
5) paskirstyti pagal savivaldybes ir valstybines mokyklas, teikiančias bendrojo, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir profesinio ugdymo programas, Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti;
6) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių pareigybėms išlaikyti;
7) paskirstyti pagal valstybines mokslo ir studijų institucijas Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas šių institucijų tinklo optimizavimui įgyvendinti ir kitoms priemonėms, susijusioms su mokslo ir studijų kokybės, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygų gerinimu.
5. Krašto apsaugos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė:
1) perskirstyti asignavimus išlaidoms ir juos naudoti turtui įsigyti ir investicijų projektams, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;
2) perskirstyti asignavimus turtui įsigyti ir juos naudoti investicijų projektams, taip pat perskirstyti asignavimus investicijų projektams ir juos naudoti turtui įsigyti, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;
3) naudoti paliekamus 3 mėnesių išlaidų dydžio pereinamuosius 2017 metų lėšų likučius, esančius tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;
4) naudoti 2017 metais planuotas, bet nepanaudotas valstybės biudžeto asignavimų sumas pagal su užsienio tiekėjais sudarytas sutartis dėl investicijų projektų, ginklų ir karinės įrangos ir karinių atsargų įsigijimo, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas toms sutartims vykdyti;
6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – Aplinkos ministerija) suteikiama teisė įgalioti Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą vykdyti lėšų susigrąžinimą pagal įgyvendintas asignavimų valdytojo programas, kuriose buvo numatytos lėšos 2000–2006 metų Sanglaudos fondo projektams.
7. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (toliau – Susisiekimo ministerija) suteikiama teisė:
1) įgalioti Transporto investicijų direkciją vykdyti lėšų susigrąžinimą pagal įgyvendintas asignavimų valdytojo programas, kuriose buvo numatytos lėšos 2000–2006 metų Sanglaudos fondo projektams;
2) įgalioti Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Susisiekimo ministerijos vykdyti pagal 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“ ir pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 3.3 priemonę „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“ įgyvendintų projektų lėšų susigrąžinimą;
3) skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų 50 000 tūkst. eurų programai „Valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo kelių atkarpoms, jungiančioms asfaltuotus kelių ruožus“, 27 129 tūkst. eurų transeuropinio tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėtrai ir 10 000 tūkst. eurų valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė rekonstravimui ir estakados šio kelio užliejamajame ruože naujos statybos techninio darbo projekto parengimui, projekto vykdymo priežiūrai ir darbų atlikimui finansuoti, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų procentinių dydžių.
8. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai (toliau – Kultūros ministerija), Švietimo ir mokslo ministerijai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai (toliau – Užsienio reikalų ministerija) suteikiama teisė teikti dotacijas užsienio subjektams užsienio lietuvių, jų bendruomenių, organizacijų ir įstaigų kultūros, švietimo veiklai finansuoti ir infrastruktūrai gerinti, tautiniam tapatumui išsaugoti, lietuvių kultūrai puoselėti ir pristatyti pasauliui, bendruomeniškumui stiprinti, prisidėti užtikrinant lietuvių kultūrai reikšmingo paveldo užsienyje priežiūrą, įsitraukimo į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir kitai veiklai finansuoti iš Kultūros ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų.
9. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (toliau – Ūkio ministerija) suteikiama teisė skirti lėšas investuotojams, vykdant įsipareigojimus, nustatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, iš Ūkio ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų.
10. Užsienio reikalų ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė naudoti paliekamus vieno mėnesio išlaidų dydžio pereinamuosius 2017 metų lėšų likučius, esančius Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.
16 straipsnis. Asignavimų valdytojo teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas
1. Susisiekimo ministerija AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių vežimo nuostoliams padengti gali naudoti lėšų sumą, kuri neviršija 2018 metais AB „Lietuvos geležinkeliai“ į valstybės biudžetą įmokėtos dividendų sumos.
2. Aplinkos ministerija 2018 metų mokėjimams iš Klimato kaitos specialiosios programos gali naudoti 2018 metais ir (arba) ankstesniais metais į valstybės biudžetą įmokėtų lėšų bendrą sumą, kuri negali viršyti 2018 metais į valstybės biudžetą įmokėtų programos pajamų sumos. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, Aplinkos ministerija gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 22 straipsnių nuostatos.
17 straipsnis. Valstybės investicijų 2018–2020 metų programos patvirtinimas
18 straipsnis. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatos patvirtinimas
19 straipsnis. Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų sąmatos patvirtinimas
20 straipsnis. Garantinio fondo lėšų sąmatos patvirtinimas
21 straipsnis. Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmatos patvirtinimas
22 straipsnis. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotys