Projektas Nr. XIIIP-3010(3)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS
ĮSTATYMO NR. I-1571 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2020 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą
Nr. I-1571 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) teisinį statusą, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT pareigas, teises ir atsakomybę.
2 straipsnis. LRT samprata ir statusas
3 straipsnis. LRT veiklos principai
1. LRT savo veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, atskaitomybės, skaidrumo, efektyvumo, demokratijos, objektyvumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo ir kitais teisinės valstybės principais. LRT užtikrina žodžio ir kūrybos laisvę.
2. LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. LRT programose ir LRT interneto svetainėje turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai. LRT programose ir LRT interneto svetainėje dalyvauti ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. LRT programose ir LRT interneto svetainėje turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams.
4 straipsnis. LRT programų ir LRT interneto svetainės turinio reikalavimai
1. LRT programose ir LRT interneto svetainėje turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė. LRT programų ir LRT interneto svetainės turinys turi būti skirti įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms. LRT programose ir LRT interneto svetainėje neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms. LRT informacinėse programose, komentaruose ir LRT interneto svetainėje pateikiama informacija turi būti pagrįsta, atspindėti įvairias politines pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios – autorizuotos, patikrintos ir išsamios.
2. LRT radijo ir televizijos programose pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno ir sporto programoms.
3. Europos audiovizualinių kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų audiovizualinių kūrinių LRT televizijos programose mastus nustato Visuomenės informavimo įstatymas. Europos audiovizualinių kūrinių rodymas turi atitikti kryptingą Europos kultūros sklaidos politiką. LRT transliuojamų programų ir LRT interneto svetainės turinys turi atverti Europos tautų istorijos ir dabarties įvairovę.
4. Audiovizualiniai kūriniai, transliuojami ne lietuvių kalba, turi būti verčiami į lietuvių kalbą arba rodomi su lietuviškais subtitrais. Kokia dalis ne lietuvių kalba transliuojamų audiovizualinių kūrinių turi būti verčiama į lietuvių kalbą arba kokia dalis rodoma su lietuviškais subtitrais, nustato LRT taryba (toliau – Taryba).
5 straipsnis. LRT teisės ir pareigos
1. LRT yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigto Lietuvos radijo ir televizijos teisių ir pareigų perėmėja. Negali būti jokių kitų LRT dalininkų. LRT visuotinio susirinkimo funkcijos pavedamos Tarybai.
2. LRT turi leidybos teisę, taip pat turi teisę nemokamai įrašyti ir transliuoti Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžius, iškilmingus valstybės aktus ir disponuoti įrašais savo nuožiūra.
3. LRT turi teisę teikti teleteksto paslaugas, laisvai rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių) naujienų pranešimus apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų valstybių politikos ar kitokius įvykius, kultūros, sporto ar kitus renginius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti televizijos transliuotojai yra įsigiję išimtinę teisę.
4. LRT turi teisę rengti konkursus, festivalius, konferencijas, seminarus, įkurti meno kolektyvus, nustatyti tiesioginius ryšius su užsienio organizacijomis ir kompanijomis, dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, organizuoti radijo ir televizijos programas ar atskiras programas užsieniui, susitarimų pagrindu retransliuoti užsienio radijo ir televizijos programas ar atskiras programas, steigti filialus, korespondentų punktus, leisti informacinius leidinius apie savo veiklą.
5. LRT turi teisę radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais antžeminiais analoginiais radijo dažniais (kanalais) transliuoti dvi televizijos ir keturias radijo programas. LRT parengtų televizijos programų transliavimui užtikrinti LRT taip pat turi būti skirti radijo dažniai (kanalai), reikalingi vienam nacionalinės aprėpties antžeminiam skaitmeninės televizijos tinklui. Per šį tinklą turi būti transliuojamos tik LRT parengtos radijo ir televizijos programos ir šį tinklą draudžiama naudoti kitai ūkinei komercinei veiklai ar kitoms radijo ir televizijos programoms retransliuoti. Jeigu programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti nenaudojami radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatyti elektroninių ryšių ištekliai, LRT transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir televizijos programų skaičius neribojamas. LRT turi teisę radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais antžeminiais skaitmeniniais radijo dažniais (kanalais) transliuoti radijo ir televizijos programas, kurių skaičių nustato Lietuvos radijo ir televizijos komisija, gavusi Tarybos siūlymą, priimtą atsižvelgus į Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme LRT skirtas lėšas. Šioms nuostatoms įgyvendinti reikalingas teises pirmumo tvarka LRT suteikia Lietuvos radijo ir televizijos komisija ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba Visuomenės informavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nustatyta tvarka.
6. LRT suteikia laiką Respublikos Prezidentui kalbėti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo nustatyta tvarka. Seimo, Vyriausybės ar Seimo opozicijos lyderio prašymu LRT pagal galimybes kuo greičiau suteikia laiką oficialiems Seimo, Vyriausybės ar Seimo opozicijos pranešimams.
7. LRT suteikia laiką Lietuvos tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms religinėms apeigoms transliuoti dvišaliuose susitarimuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
8. LRT rengia tautinėms mažumoms skirtas programas ir LRT interneto svetainės turinį, suteikdama galimybę skleisti tautinių mažumų kultūrą.
9. LRT televizijos programas pritaiko klausos ir regos negalią turintiems asmenims. Tokių televizijos programų transliacijų, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į šioje dalyje nustatytą minimalų klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų programų transliavimo laiką, trukmė per mėnesį turi sudaryti:
1) programos su lietuviškais subtitrais – ne mažiau kaip 50 procentų viso mėnesio transliavimo laiko;
2) programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, – ne mažiau kaip 20 procentų viso mėnesio transliavimo laiko;
10. LRT suteikia laiką rinkimų politinės kampanijos metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms, visuomeniniams rinkimų komitetams ir jų keliamiems kandidatams į Seimo arba savivaldybių tarybų narius ar savivaldybių tarybų narius – merus, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. LRT suteikia laiką referendumų iniciatyvinėms grupėms, jų oponentams, taip pat rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujantiems kandidatams ir kandidatų sąrašams (kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams) Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
11. LRT naudojamuose kanaluose be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms radijo ir televizijos stotims.
6 straipsnis. Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose ir LRT interneto svetainėje
1. Reklama, politinė reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai ar kitoks panašaus pobūdžio viešosios informacijos rengimas ir skleidimas už atlygį ar nemokamai LRT radijo ir televizijos programose ir LRT interneto svetainėje draudžiami, išskyrus atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus ar transliacijų rėmimo pranešimus LRT skleidžia Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl sporto, kultūros ar kitų visuomenei aktualių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo.
2. LRT radijo ir televizijos programose ir LRT interneto svetainėje gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija.
3. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą arba tokios veiklos iniciatyvas. LRT radijo ir televizijos programose ir LRT interneto svetainėje, skelbiant kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją ar transliuojant kultūros ir sporto renginius, gali būti pateikiami tokios informacijos ar renginių rėmėjų pavadinimai ir logotipai. Už šios informacijos skleidimą gali būti mokamas atlygis LRT. Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarką ir sąlygas nustato Taryba, o šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo kontrolę atlieka Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
7 straipsnis. LRT radijo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų ir LRT interneto svetainėje skelbiamo turinio rėmimas
LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos ir LRT interneto svetainėje skelbiamas turinys negali būti remiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis LRT vykdo sutartinius įsipareigojimus dėl sporto, kultūros ar kitų visuomenei aktualių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo.
8 straipsnis. LRT veiklos ypatumai darbuotojų streiko metu ar ypatingomis situacijomis
1. Streikuojant LRT darbuotojams, privalo būti užtikrintas Tarybos nustatytos informacijos teikimas klausytojams, žiūrovams ir skaitytojams radijuje, televizijoje ir LRT interneto svetainėje.
II SKYRIUS
LRT VALDYMAS IR VEIKLOS PRIEŽIŪRA
10 straipsnis. Taryba
1. Taryba yra aukščiausiasis kolegialus organas, atliekantis valdymo ir priežiūros organų funkcijas ir atstovaujantis visuomenės interesams. LRT organų sudarymą, kompetenciją, funkcijas ir veiklą nustato šis įstatymas ir LRT įstatai. Taryba privalo veikti LRT ir visos visuomenės naudai, laikytis įstatymų, kitų teisės aktų ir LRT įstatų. Taryba sudaroma iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų 6 metų kadencijai. Tarybos narys pareigas eiti gali ne daugiau dvi kadencijas iš eilės.
2. Tarybą sudaro: keturi Respublikos Prezidento paskirti asmenys; keturi Seimo paskirti asmenys (du skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); keturis narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Tarybos nariai skiriami juos skiriančių institucijų nustatyta tvarka. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams skiria Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją. Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
3. Į Tarybos narius gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba baigę vientisąsias studijas ir turintys 5 metų darbo patirties. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.
4. Jeigu asmuo, patvirtintas Tarybos nariu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis privalo sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje buvimo Tarybos nariu laikotarpiui. Tarybos nariais negali būti: Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, LRT generalinis direktorius, jo pavaduotojas ar kitas LRT darbuotojas, asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir (ar) jų dalyviai, valdymo organų nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metai.
5. Tarybos narys negali būti atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, išskyrus atvejus, kai:
3) Tarybos narys netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad jis neatitinka šio straipsnio 4 dalies reikalavimų;
6. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
7. Kai Taryboje atsiranda laisva vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas paskirti naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Tarybos narys, pabaigos.
8. Taryba turi teisę atsistatydinti in corpore nepasibaigus kadencijai. Jeigu Taryba atsistatydina in corpore, Tarybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta, kai iš naujo sudaryta Taryba susirenka į pirmąjį posėdį.
9. Kai Taryba atsistatydina in corpore, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Kultūros komitetas. Seimo Kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias ar delegavusias Tarybos narius, prašydamas per ne ilgesnį negu vieno mėnesio laikotarpį paskirti ar deleguoti Tarybos narius. Seimo Kultūros komitetas kviečia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka ir daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma skiria 3 metams Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininko pavaduotojas skiriamas tokia pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu.
11. Taryba finansuojama iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos Tarybai, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Tarybos funkcijoms atlikti.
11 straipsnis. Tarybos funkcijos, teisės ir atskaitomybė
1. Taryba:
2) nustato LRT radijo ir televizijos programų mastą ir struktūrą, LRT radijo ir televizijos programų transliavimo trukmę; kiekvienais metais tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį ir jos pakeitimus;
5) prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai, įskaitant šio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų priežiūrą, ir kaip laikomasi teisės aktuose viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui keliamų reikalavimų;
7) tvirtina LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas;
9) tvirtina LRT nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašą;
10) tvirtina LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų konkurso tvarka, pareigybių skaičių;
13) steigia nuolatinius Audito ir rizikos valdymo, Pirkimų ir investicijų politikos bei Turinio komitetus, skiria šių komitetų pirmininkus ir tvirtina komitetų narius, komitetų darbo reglamentus;
14) steigia kitus nuolatinius ir (ar) laikinus Tarybos komitetus ir darbo grupes, skiria šių komitetų ir darbo grupių pirmininkus, tvirtina komitetų ir darbo grupių narius, komitetų darbo reglamentus;
18) viešo konkurso būdu skiria ir atleidžia LRT vidaus audito tarnybos vadovą, nustato jam atlyginimą;
20) tvirtina LRT administracijos parengtas viešojo konkurso finansinių ataskaitų auditui atlikti sąlygas;
21) nustato konkurso LRT generalinio direktoriaus, LRT etikos pareigūno, LRT vidaus audito tarnybos vadovo pareigoms tvarką;
24) skiria ir atleidžia LRT generalinio direktoriaus pavaduotojus LRT generalinio direktoriaus teikimu;
2. Tarybos nutarimai jos kompetencijos klausimais kitiems LRT organams, LRT darbuotojams ir LRT yra privalomi. Šiame įstatyme, LRT įstatuose ar Tarybos nutarimuose numatytais atvejais Taryba savo veiklą organizuoja sudarydama nuolatinius Tarybos komitetus ir darbo grupes. Nuolatinių Tarybos komitetų nariais skiriami ne mažiau kaip 2 Tarybos nariai ir ne daugiau kaip 3 nepriklausomi nariai. Nuolatiniai Tarybos komitetai veikia pagal Tarybos patvirtintą komiteto darbo reglamentą. Taryba, įvertinusi komitetų ir darbo grupių pateiktas išvadas ir rekomendacijas, priima nutarimus.
3. Jeigu LRT generalinis direktorius nesutinka su Tarybos nutarimu, jis gali kreiptis į Tarybą su motyvuotu prašymu persvarstyti nutarimą, išskyrus Tarybos nutarimą dėl Tarybos atsistatydinimo. Taryba privalo ne vėliau kaip per 10 dienų svarstyti LRT generalinio direktoriaus prašymą. Jeigu pakartotinai už tą patį nutarimą balsavo daugiau kaip pusė visų Tarybos narių, LRT generalinis direktorius nutarimą privalo vykdyti.
4. Taryba turi teisę siųsti savo atstovus į LRT administracijos posėdžius, taip pat gauti iš LRT administracijos, LRT vidaus audito tarnybos LRT etikos pareigūno, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną Tarybos funkcijoms atlikti.
5. Taryba kiekvienais metais iki liepos 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui LRT veiklos metinę ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiamos pajamų ir išlaidų sąmatų vykdymo ataskaitos. Ataskaitoje privalo būti detalūs duomenys apie finansavimo šaltinių skaičių ir visų pajamų, kurios gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį, taip pat nurodytos išlaidos, susijusios su ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimu. Kai LRT ištekliai naudojami ir viešosioms, ir ne viešosioms paslaugoms teikti, išlaidos turi būti paskirstytos atitinkamai kaip visų įmonės išlaidų ir visų ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimo išlaidų skirtumas. Tarybos pirmininkas kartą per metus už LRT veiklą atsiskaito Seimo posėdyje.
12 straipsnis. Tarybos sprendimų priėmimas
1. Tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Tarybos pirmininkas, o kai jis neina pareigų, – pirmininko pavaduotojas, savo iniciatyva arba ne mažiau kaip trečdalio Tarybos narių reikalavimu.
3. Tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje ir 17 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas.
5. Tarybos darbo reglamente nustatytais atvejais gali būti rengiami vieši Tarybos posėdžiai, kurie gali būti tiesiogiai transliuojami LRT interneto svetainėje.
13 straipsnis. LRT generalinis direktorius
1. LRT vadovauja ir jam atstovauja LRT generalinis direktorius. Generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už Tarybos nutarimų įgyvendinimą. Generalinio direktoriaus pavaduotojai skiriami į pareigas generalinio direktoriaus kadencijos laikotarpiui.
2. Generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams renka Taryba. Nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas. Generaliniu direktoriumi gali būti renkamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba baigęs vientisąsias studijas ir turintis 5 metų vadovaujamo darbo patirties. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme.
3. Generalinio direktoriaus pavaduotoju gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba baigęs vientisąsias studijas ir turintis 5 metų vadovaujamo darbo patirties. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme.
4. Jeigu asmuo, išrinktas generaliniu direktoriumi, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis privalo sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje darbo generaliniu direktoriumi laikotarpiui. Be to, generaliniu direktoriumi negali būti renkami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Asmenys, susiję su radijo ir televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir jų dalyviai, valdymo organų nariai, Tarybos nariai turi atsisakyti einamų pareigų nedelsdami po paskyrimo generaliniu direktoriumi. Generaliniu direktoriumi negali būti renkami auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metai. Generalinis direktorius negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą.
5. Generalinis direktorius dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių.
7. Tarybai atsistatydinus in corpore, generalinis direktorius atšaukiamas ir jo pavaduotojas (pavaduotojai) atleidžiami iš pareigų. Tarybai arba generaliniam direktoriui atsistatydinus, Taryba paveda generaliniam direktoriui ar kitam asmeniui laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas, iki bus paskirtas naujas generalinis direktorius.
8. Generalinio direktoriaus, iki nebus paskirtas kitas, įgaliojimai nutrūksta:
14 straipsnis. LRT Generalinio direktoriaus funkcijos, teisės ir atskaitomybė
1. LRT generalinis direktorius:
1) vadovauja LRT veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip pat teisme, sudaro sutartis, leidžia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;
4) Tarybos prašymu informuoja Tarybą apie įstatymuose numatytų LRT funkcijų, Tarybos nutarimų vykdymą;
2. Generalinis direktorius gauna Tarybos nutarimus ir su jais susipažįsta, taip pat susipažįsta su LRT etikos pareigūno, LRT vidaus audito tarnybos vadovo ataskaitomis, kita informacija, būtina jo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos ir komitetų posėdžiuose.
15 straipsnis. LRT etikos pareigūnas
1. LRT etikos pareigūnas, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo, teisingumo, nepriklausomumo ir viešumo principais, prižiūri, kaip LRT žurnalistai laikosi Visuomenės informavimo etikos kodekso, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos dėl žurnalistikos etikos ir LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių bei principų, skatina laikytis profesinės etikos, pagal savo kompetenciją nagrinėja ir rengia atsakymus į asmenų skundus dėl žurnalistikos etikos taisyklių pažeidimo.
2. LRT etikos pareigūną į pareigas skiria ir iš pareigų atšaukia Taryba viešo konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. LRT etikos pareigūno skyrimo viešo konkurso būdu tvarkos aprašą tvirtina LRT taryba. Šis aprašas yra viešai skelbiamas LRT interneto svetainėje. LRT etikos pareigūnas pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
3. LRT etikos pareigūnu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių ar socialinių mokslų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir turintis ne mažiau kaip 5 metų darbo pagal įgytą specialybę patirties. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme.
4. Jeigu asmuo, paskirtas LRT etikos pareigūnu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje buvimo LRT etikos pareigūnu laikotarpiui. LRT etikos pareigūnu negali būti skiriami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, žurnalistų etikos inspektorius, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, savivaldybių tarybų nariai, LRT generalinis direktorius, jo pavaduotojas ar kitas LRT darbuotojas, taip pat asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir (ar) jų dalyviai, valdymo organų nariai, Tarybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metai.
5. LRT etikos pareigūnas dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių.
6. LRT etikos pareigūnas negali būti atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, išskyrus atvejus, kai:
7. LRT etikos pareigūno įgaliojimai nutrūksta, kai:
16 straipsnis. LRT etikos pareigūno funkcijos, teisės ir atskaitomybė
1. LRT etikos pareigūnas:
1) prižiūri, kaip LRT žurnalistai laikosi LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių bei principų;
2) nagrinėja ir rengia atsakymus į asmenų skundus dėl LRT radijo ir (ar) televizijos programų turinio;
3) nagrinėja Tarybos, generalinio direktoriaus, administracijos ar darbuotojų kreipimusis ir teikia išvadą dėl LRT žurnalistų veiklos, galimo profesinės etikos nuostatų, nustatytų LRT žurnalistų etikos kodekse, pažeidimo;
4) savo iniciatyva nagrinėja LRT žurnalistų veiklos atvejus dėl galimo profesinės etikos nuostatų pažeidimo;
5) vertina LRT žurnalistų veiklą vadovaudamasis LRT žurnalistų etikos kodeksu, atsižvelgdamas į faktinį jų veiklos turinį, kuris apima LRT radijo ir televizijos programose, visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą informaciją;
6) atsako į generalinio direktoriaus ar Tarybos pateiktus klausimus, susijusius su LRT žurnalistų profesine etika;
2. LRT etikos pareigūnas turi teisę gauti Tarybos nutarimus, posėdžių medžiagą ir protokolus, generalinio direktoriaus įsakymus bei kitus dokumentus ir informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos bei kituose posėdžiuose, kuriuose nagrinėjami su LRT etikos pareigūno vykdoma veikla susiję klausimai.
3. LRT etikos kontrolieriaus funkcijos, teisės ir pareigos bei darbo organizavimo tvarka nustatoma LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatuose, kuriuos tvirtina Taryba.
17 straipsnis. LRT vidaus audito tarnybos vadovas
1. LRT vidaus audito tarnybos vadovas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat LRT įstatais ir LRT vidaus audito tarnybos nuostatais. LRT vidaus audito tarnybos vadovas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Tarybai.
2. LRT vidaus audito tarnybos vadovą į pareigas skiria ir iš jų atšaukia Taryba. LRT vidaus audito tarnybos vadovas į pareigas skiriamas konkurso būdu 5 metų kadencijai. LRT vidaus audito tarnybos vadovo skyrimo konkurso būdu tvarkos aprašą tvirtina Taryba. Šis aprašas yra viešai skelbiamas LRT interneto svetainėje. LRT vidaus audito tarnybos vadovas savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
3. Pretendentams į LRT vidaus audito tarnybos vadovo pareigas, taip pat į šias pareigas paskirtiems asmenims taikomi tie patys reikalavimai, kurie pagal Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą taikomi vidaus audito tarnybos vadovui, nebent šis įstatymas nustatytų kitaip. Taryba gali nustatyti papildomų LRT vidaus audito tarnybos vadovui taikytinų reikalavimų.
4. LRT vidaus audito tarnybos vadovas atlieka funkcijas, kurios pagal Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą priskirtos vidaus audito tarnybos vadovui, nebent šis įstatymas nustatytų kitaip. LRT vidaus audito tarnybos vadovo kompetencija, teisės ir pareigos bei darbo organizavimo tvarka nustatoma LRT įstatuose ir LRT vidaus audito tarnybos nuostatuose, kuriuos tvirtina Taryba.
5. LRT vidaus audito tarnybos vadovas dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių.
6. LRT vidaus audito tarnybos vadovas negali būti atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, išskyrus atvejus, kai:
7. LRT vidaus audito tarnybos vadovo įgaliojimai nutrūksta, kai:
III SKYRIUS
LRT TURTAS, FINANSINĖ IR ŪKINĖ VEIKLA
18 straipsnis. LRT turto valdymo, naudojamo ir disponavimo juo principai
1. Valstybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas, reikalingas LRT veiklai užtikrinti, Vyriausybės nustatyta tvarka perduodamas LRT pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė. Jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, pagal patikėjimo sutartį valstybės perduotą turtą LRT valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu.
2. Be šio straipsnio 1 dalyje numatyto turto, LRT taip pat valdo, naudoja ir disponuoja jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Turtas, kurį LRT valdo, naudoja ir kuriuo ji disponuoja nuosavybės teise, yra:
3) lėšos ir kitas turtas, kurie gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;
5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šios dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytų lėšų įsigytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įsigytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
3. LRT turtą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi Tarybos nustatyta tvarka ir sudarydama tik tokius civilinius sandorius, kurie neprieštarauja LRT steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. LRT pastatai ir žemė negali būti parduodami, perleidžiami ar įkeičiami.
4. Ilgalaikį turtą, išskyrus LRT pastatus ir žemę, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 eurų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti tik gavusi Vyriausybės leidimą.
5. Ilgalaikį turtą, išskyrus LRT pastatus ir žemę, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra mažesnė negu 50 000 eurų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti, gavusi Tarybos leidimą.
6. Ilgalaikį visiškai nusidėvėjusį turtą ir trumpalaikį turtą LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti LRT generalinio direktoriaus įsakymu.
19 straipsnis. LRT finansinė ir ūkinė veikla
1. LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už programų pardavimą, rėmimo pranešimus, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš komercinės ir ūkinės veiklos.
3. LRT skiriamos lėšos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nurodomos atskira eilute. Už LRT radijo ir televizijos programų siuntimą, LRT interneto svetainės veiklą iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskiroje programoje.
5. LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro už praeitų metų faktiškai gautų 1 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus valstybės biudžeto asignavimus.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
2. Po šio įstatymo įsigaliojimo išrinktas LRT etikos pareigūnas ne vėliau kaip per 3 mėnesius po to, kai pradeda eiti pareigas, teikia Tarybai tvirtinti LRT etikos kodeksą.
3. Klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų LRT televizijos programų transliavimo laikas ilginamas nuosekliai šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta tvarka, iki bus pasiekta šio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodyta minimali jų transliavimo trukmė:
1) programų su lietuviškais subtitrais transliavimo trukmė per mėnesį, palyginti su LRT televizijos programų su lietuviškais subtitrais transliavimo trukme per mėnesį 2019 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip 5 procentais viso transliavimo laiko;
2) programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo trukmė per mėnesį, palyginti su LRT televizijos programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo trukme per mėnesį 2019 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip vienu procentu viso transliavimo laiko;