|
|
Projektas Nr. XIVP-3292(2)
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS
APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 1, 6, 8, 194 , 31 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2024 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 1 straipsnį nauju 34 punktu:
„34) aplinkos apsaugos kontrolė – įstatymais įgaliotų viešojo administravimo subjektų veikla, kuria siekiama užtikrinti fizinių ir juridinių asmenų veiklos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje teisėtumą ir teisėtvarką ir kuri apima pažeidimų prevenciją ir jų nutraukimą, asmenų, padariusių pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, nustatymą, jų patraukimą teisinėn atsakomybėn;“.
3. Pakeisti 1 straipsnio 35 punktą ir jį išdėstyti taip:
„35) kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.“
2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 6 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
3. Pakeisti 6 straipsnio 7 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
4. Pakeisti 6 straipsnio 7 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
5. Papildyti 6 straipsnio 7 dalį naujais 10 ir 11 punktais:
3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Papildyti 8 straipsnį 2 dalimi:
„Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, vykdydami aplinkos apsaugos kontrolę, turi teisę pateikę tarnybinį pažymėjimą patekti (įeiti, įvažiuoti) į privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), išskyrus tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas. Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, pateikę teismo nutartį, turi teisę patekti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu). Teismo nutartis gaunama mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 121 straipsniu. Jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi administracinio nusižengimo, kurį tirti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams įstatymu įgaliojimai nesuteikti, požymių, surinka medžiaga perduodama institucijai, kuri pagal įstatymą turi įgaliojimus vykdyti administracinio nusižengimo tyrimą ir dėl jo surašyti administracinio nusižengimo protokolą.“
4 straipsnis. 194 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 194 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje dalyje nustatytos sąlygos gali būti laikinai netaikomos ūkinės veiklos objektą eksploatuojančiam ir (ar) ūkinę veiklą vykdančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kai tai būtina gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai energetikos padėčiai arba valstybės lygio ekstremaliajai situacijai valdyti, likviduoti ir (ar) jų padariniams šalinti. Konkrečios laikinosios ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo sąlygos, pagal kurias gali būti eksploatuojamas ūkinės veiklos objektas ir (ar) vykdoma ūkinė veikla gresiant arba susidarius ekstremaliajai energetikos padėčiai arba ekstremaliajai situacijai, nustatomos ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimu, priimtu Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nustatyta tvarka, arba Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės institucijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, priimtu Energetikos įstatyme nustatyta tvarka. Šioje dalyje nustatyta išimtis negali būti taikoma platesniu mastu ir ilgesnį laikotarpį, negu būtina gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai energetikos padėčiai arba valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai šilumos energijos gamybos ir šilumos tiekimo srityje valdyti, likviduoti ir (ar) jų padariniams šalinti. Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdantis ūkinę veiklą pagal šioje dalyje nustatyta tvarka nustatytas laikinąsias ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo sąlygas, privalo taikyti visas įmanomas neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai mažinančias priemones.“
5 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Aplinkos apsaugos kontrolė
Lietuvos Respublikoje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę atlieka:
1) aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai šio įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų nustatytose srityse;
2) savivaldybių institucijos ir įstaigos šio įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo ir kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų nustatytose srityse;
6 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ar kitos valstybės institucijos, meras arba jo įgalioti asmenys pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kurią buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas ar kitas asmuo arba buvo baigtos taikyti žalos aplinkai prevencijos priemonės, veiksmai, užtikrinantys teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, arba aplinkos atkūrimo priemonės, atsižvelgus į tai, kuri iš šių aplinkybių atsirado vėliau. Žalos aplinkai dydis apskaičiuojamas šio įstatymo 32 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka, kitų nuostolių dydis apskaičiuojamas įvertinus žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo, žalos aplinkai ar neišvengiamos (realios) žalos aplinkai grėsmės, taikytinų aplinkos atkūrimo priemonių alternatyvų įvertinimo išlaidas, taip pat administracinių, teisinių sprendimų vykdymo išlaidas, duomenų surinkimo, stebėsenos ir priežiūros išlaidas.“