Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽALOS, ATSIRADUSIOS DĖL VALDŽIOS INSTITUCIJŲ NETEISĖTŲ VEIKSMŲ, ATLYGINIMO IR ATSTOVAVIMO VALSTYBEI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI ĮSTATYMO NR. IX-895 1, 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 21 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2020 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas nustato žalos kompensavimą ne teismo tvarka asmenims, kuriems buvo pritaikytas suėmimas, tačiau įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jie buvo išteisinti, asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimą ne teismo tvarka, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto bei kitų tarptautinių institucijų, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika (toliau – tarptautinės institucijos), sprendimų vykdymą, taip pat valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką ir atstovavimą valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.“
2 straipsnis. Įstatymo papildymas 21 straipsniu
Papildyti Įstatymą 21 straipsniu:
„21 straipsnis. Kompensavimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo
1. Asmuo turi teisę gauti iki 50 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginę kompensaciją ne teismo tvarka, siekiant atlyginti dėl suėmimo pritaikymo patirtą realią turtinę žalą, t. y. turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas, negautas pajamas (negautą darbo užmokestį ar kitas darbines pajamas atskaičius mokesčius ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas; socialines ir kitas išmokas), kai asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo išteisintas. Asmuo turi teisę ne vėliau kaip per vienus metus nuo išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Teisingumo ministerijai pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamos formos prašymą skirti piniginę kompensaciją. Kartu su prašymu teikiami dokumentai, patvirtinantys prašomos piniginės kompensacijos dydį ir asmens tapatybę, taip pat pridedama įsiteisėjusi teismo nutartis taikyti suėmimą ir įsiteisėjęs išteisinamasis nuosprendis.
3. Teisingumo ministerija, nagrinėdama prašymą skirti piniginę kompensaciją, turi teisę iš valstybės institucijų, įstaigų, kitų juridinių bei fizinių asmenų gauti informaciją, reikalingą šiai kompensacijai apskaičiuoti.
4. Teisingumo ministerija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo asmens prašymo skirti piniginę kompensaciją ir visų jai apskaičiuoti reikalingų dokumentų gavimo dienos turi šiam asmeniui pateikti motyvuotą rašytinį sprendimą dėl piniginės kompensacijos skyrimo ar atsisakymo ją skirti. Atsisakyti skirti piniginę kompensaciją Teisingumo ministerija gali tik tuo atveju, jeigu nėra pateikti visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai arba žala jau buvo atlyginta ne teismo tvarka pagal šio įstatymo 3 straipsnį, arba asmuo kreipėsi į teismą šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Asmuo, kuris nesutinka su Teisingumo ministerijos sprendimu dėl kompensacijos ar jos atsisako, turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo šio įstatymo ir Lietuvos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Asmuo, gavęs piniginę kompensaciją ne teismo tvarka, turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jeigu šiuo atveju teismas priteisia žalos atlyginimą, jos suma yra mažinama atžvelgiant į asmeniui jau išmokėtos kompensacijos dydį.“
3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 3 straipsnio 2 dalį nauju 1 punktu:
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas