Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL PAJŪRIO JUOSTOS TVARKYMO PROGRAMOS
2023–2032 M. PATVIRTINIMO

 

2023 m.                     Nr.

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ir siekdamas pristabdyti intensyvų Baltijos jūros kranto Lietuvos teritorijoje degradavimą:

1. T v i r t i n u Pajūrio juostos tvarkymo programą 2023–2032 m. (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad Pajūrio juostos tvarkymo programoje 2023–2032 m. numatytos kiekvienais metais įgyvendinti krantotvarkos priemonės įgyvendinamos iki naujos Pajūrio juostos tvarkymo programos patvirtinimo.

 

 

 

Aplinkos ministras

 

 

part_f6c0319873f24c2d86ff03a478fc5363_end

part_04e2bf93ef5b4bf5bcc5ab70b97ecd8f_end

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m.           d. įsakymu Nr.

 

Pajūrio juostos tvarkymo programa 2023–2032 m.

I SKYRIUS

 

Bendrosios nuostatos

 

1. Pajūrio juostos tvarkymo programa 2023–2032 m. (toliau – Programa) nustato krantotvarkos priemones svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti, sumažinti klimato kaitos poveikį Baltijos jūros žemyniniam ir Kuršių nerijos krantui.

2. Programa parengta vykdant Lietuvos Baltijos jūros krantotvarkos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 570 „Dėl Lietuvos Baltijos jūros krantotvarkos strategijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Baltijos jūros krantotvarkos strategijos nuostatos), remiantis 2014–2020 pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimo rezultatų ataskaita ir joje pateiktomis galimų gamtinių procesų kaitos ir antropogeninės veiklos plėtros poveikio kranto būklei analizėmis, Valstybinėje aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 996 „dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Valstybinė aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programa), numatyto atlikti Baltijos jūros krantų dinamikos monitoringo tyrimų rezultatais, savivaldos, ūkio subjektų ir mokslo institucijų vykdomo kranto būklės pokyčių stebėjimo duomenimis.

3. Atsižvelgiant į 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (HELCOM) rekomendacijas 15/1, 16/3, Programoje pirmenybė teikiama krantotvarkinėms priemonėms, pagrįstoms gamtinių analogų imitacijos principais. Jei įmanoma, gaminant krantotvarkos priemones, pirmenybė teikiama natūralių ir stabilizuotinam kranto ruožui būdingų medžiagų taikymui.

4. Programoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Baltijos jūros krantotvarkos strategijos nuostatose.

 

II SKYRIUS

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS KRANTŲ BŪKLĖ IR GEODINAMINĖS TENDENCIJOS

 

5. Lietuvos Baltijos jūros krantas skiriamas į dvi dalis: Baltijos jūros žemyno krantą (pajūrio juostos žemyninė dalis) – 38,49 km ir Kuršių nerijos krantą – 51,03 km. Baltijos jūros kranto būklę lemia vis dažnesnės pakrantę ardančios uraganinės audros, sumažėjęs su pagrindinėmis vandens srovėmis atnešamas smėlio srautas, antropogeniniai veiksniai.

6. Analizuojamu laikotarpiu (2014–2021 m.) hidrometeorologinė situacija buvo nepalanki krantų stabilizacijos procesams. Vyravusios šiltos, be priekrantinio priešalo žiemos (išskyrus 2021 m.) sudarė sąlygas krantų ardos procesams ištisus metus. Viso žemyno kranto dinamikos tendencijos 2014–2021 m. išliko nepastovios. Kranto linijos padėtis, sąnašų kiekis paplūdimyje ir kopagūbryje kito skirtingai. Kranto (paplūdimio ir kopagūbrio) birių sąnašų kiekio kaita neatitiko kranto linijos pokyčių.

7. Didesnėje žemyno kranto ruožo dalyje vyravo kranto linijos traukimosi tendencijos. Didžiausi kranto atsitraukimo tempai užfiksuoti kranto ruožuose ties Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybės siena, šiauriau Ošupio upelio, šiauriau Palangos ir ties morenos klifais. Didžiausias kranto linijos poslinkis į jūrą užfiksuotas pietinėje Šventosios ir Girulių rekreacinėje kranto zonoje.

8. Smėlio kiekio kaita paplūdimiuose 2014–2021 m. laikotarpiu buvo nevienoda skirtingose kranto ruožuose. Didžiausi smėlio praradimai paplūdimiuose užfiksuoti prie Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybinės sienos, ties morenos klifais ir I Melnrage. Daugiausia smėlio neteko Palangos rekreacinės zonos paplūdimiai. Smėlio kiekis kito nuo −6,5 m³/m per metus ties Palanga, iki +4,2 m³/m per metus ties Giruliais, Šventąja ir šiauriau Palangos.

9. Žemyno krante 2014–2021 m. laikotarpiu birių sąnašų kiekis paplūdimyje kito be aiškesnės tendencijos. Atskirais metais buvo stebimos tai mažėjimo, tai didėjimo tendencijos. Apskaičiuota, kad bendrai birių sąnašų paplūdimyje 2014–2021 m. buvo atnešta daugiau (+0,045 m³/m per metus). Bendras smėlio kiekis žemyno kranto paplūdimiuose 2014–2021 m. beveik nepakito, tik persiskirstė išilgai kranto.

10. Sąnašų kiekio kaitos analizė 2014–2021 m. laikotarpiu rodo, kad žemyno kranto kopagūbryje ar morenos klife vyravo akumuliacijos tendencijos (vidutinis birių sąnašų kiekis kito nuo −2,5 m³/m per metus ties morenos klifais iki +12,5 m³/m per metus ties Šventąja). Didžiausia birių sąnašų akumuliacija kopagūbryje pasižymėjo pietinė Šventoji, kranto ruožas šiauriau Palangos ir Palangos rekreacinė zona, taip pat Pajūrio regioninio parko šiaurinė dalis ir Girulių–II Melnragės kranto ruožas. Kopagūbrio ar morenos klifo arda vyravo kranto ruože ties Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybės siena, šiauriau Šventosios, ties morenos klifų ruožu (tarp Šaipių ir Olandų Kepurės), ties I Melnrage.

11. Žemyno kopagūbryje užfiksuota bendra birių sąnašų kiekio didėjimo tendencija. Kopagūbris vidutiniškai pasipildydavo 1,94 m³/m smėlio kasmet. Vyko vyraujantis akumuliacijos procesas kopagūbryje. Kopagūbrio ir natūralių kranto kopų bendras ilgis žemyno krante (eliminavus moreninių klifų, pakopinių skardžių, upių ir upelių žiočių ruožus) sudaro apie 31,6 km. 2014–2021 m. laikotarpiu žemyno kranto kopagūbryje susikaupė beveik 0,5 mln. m³ (490 432 m³) smėlio.

12. Kuršių nerijos kranto šiaurinėje (ties Smiltyne ir Alksnyne) ir pietinėje (ties Pervalka ir Nida) dalyse fiksuotas kranto linijos padėties poslinkis į jūros pusę. Šiose dalyse vyravo sąnašų kiekio paplūdimyje didėjimo tendencijos. Šiaurinė ir pietinė nerijos dalys pasižymėjo vyraujančia akumuliacija paplūdimiuose (iki +3,1 m³/m per metus).

13. Centrinėje Kuršių nerijos kranto dalyje, paplūdimiuose, vyravo ardos tendencijos (iki −3,7 m³/m per metus).

14. Kuršių nerijos kopagūbryje 2014–2021 m. laikotarpiu ardos tendencijos užfiksuotos ties Preila (‑1,1 m³/m per metus), šiauriau Pervalkos (‑1,9 m³/m per metus) ir ties Juodkrante (‑0,2 m³/m per metus). Kitur vyravo akumuliacinės tendencijos. Sparčiausia smėlio akumuliacija kopagūbryje vyko kranto ruože ties Smiltyne ir Alksnyne.

15. Per visą Kuršių nerijos kopagūbrio formavimosi laikotarpį jame susikaupė apie 20 mln. m³ smėlio. 2014–2021 m. laikotarpiu Kuršių nerijos kopagūbryje susikaupė beveik 1 mln. m³ (970 531 m³) smėlio. Tai sudaro 5 proc. viso kopagūbryje susikaupusio smėlio tūrio. Tai rodo, kad 2014–2020 m. Kuršių nerijoje kopagūbrio apsaugos ir jo regeneraciją skatinantys krantotvarkiniai darbai buvo itin efektyvūs.

16. Problemiškiausi Lietuvos Baltijos jūros kranto ruožai susiję su antropogenine veikla (ypač kartu su gamtiniais veiksniais): hidrotechniniai statiniai, jų eksploatacija (Klaipėdos ir Šventosios uostai, Palangos tiltas) ir intensyvia rekreacija.

 

III SKYRIUS

KRANTOTVARKOS PRIEMONIŲ taikymo PRIORITETINĖS KRYPTYS

 

17. Programoje krantotvarkos priemonės skirstomos teritoriniu principu, atsižvelgiant į gamtinius, ekonominius, socialinius, ekologinius aspektus. Pirmenybė teikiamas šioms prioritetinėms krantotvarkos kryptims:

17.1. Gamtinių procesų apsauga. Ši kryptis taikoma siekiant išsaugoti natūralią kranto aplinką ir krantodaros procesus. Ją įgyvendinant krantodaros procesų nesistengiama suvaldyti, iš rizikos zonų atitraukiami žmonės, pastatai, infrastruktūra, gali būti įrengiami nukreipiamieji ar draudžiamieji ženklai. Saugomose teritorijose ši kryptis turi būti prioritetinė ir taikoma kaip sudėtinė krantotvarkos priemonių rinkinio dalis. Lietuvoje saugomų teritorijų bendras ilgis palei Baltijos jūros krantą yra 65,3 km (patenka Kuršių nerijos nacionalinio parko, Pajūrio regioninio parko ir Būtingės geomorfologinio draustinio teritorijos). Tai sudaro 72,3 proc. viso Lietuvos jūros kranto ilgio.

17.2. Kopagūbrio ir kopų regeneracija ir apsauga. Kopagūbrio tvirtinimas sukuria sąlygas kauptis smėliui, natūraliai suformuoja klimato kaitos procesams atsparų apsauginį paplūdimio kopagūbrį, kuris kilus audrai apsaugos nuo vandens išsiliejimo į žemyną. Smėlio kaupimas kopagūbryje taip pat yra prevencinė priemonė, padėsianti atremti ar bent sušvelninti klimato kaitos sukeltas problemas ateityje. Apsauginio kopagūbrio ir kopų stabilumo palaikymas Baltijos jūros žemyno ir UNESCO saugomos Kuršių nerijos krante yra vienas iš prioritetinių veiksmų, kurį labai svarbu taikyti rekreacijai intensyviai naudojamuose ruožuose. Ši krantotvarkos kryptis apima šias priemones:

17.2.1. kopagūbrio defliacinių formų, jo šlaitų, taip pat kopų tvirtinimas šakų klojiniais. Šakų klojiniai  ne tik sudaro palankias sąlygas smėlio akumuliacijai sudaryti, bet ir apsaugo kopagūbrį nuo poilsiautojų rekreacinėse zonose. Šakų klojiniai sulaiko žemyn slenkantį smėlį (veikiant gravitacijos jėgai), ilgiau sulaiko drėgmę, tai padeda įsitvirtinti augalijai. Šakų klojiniai naudojami ir kopagūbrio šlaitams, ir viršūnei tvirtinti, neutralizuoti defliacinių griovų plėtrą;

17.2.2. kopagūbrio ir kopų tvirtinimas žabtvorėmis. Žabtvorės padeda stabdyti defliacinių formų plėtrą kopagūbrio viršūnėje ir lėkštuose jo šlaituose, skatina kopagūbrio regeneraciją, saugo įrengtą infrastruktūrą nuo užpustymo. Žabtvorės gali būti įrengiamos skirtingais būdais: pinant žabų tvoreles arba žabų tvoreles skaidant stačiakampiais. Kopagūbrio papėdėje naudotini žabtvorių ir šakų klojinių deriniai;

17.2.3. takų ir laiptų įrengimas, pramintų takų naikinimas – padeda reguliuoti lankytojų srautus, apsaugo kopagūbrį ir kopas nuo defliacijos. Įrengiant takus ir laiptus, turi būti taikomi sprendimai, leidžiantys surinkti takus ne sezono metu ar audrų periodais. Praminti smėlio takai gali būti naikinami užklojant juos šakomis, įrengiant perspėjamuosius ženklus, nurodant rodyklėmis kryptį ir atstumą iki artimiausio tako link jūros. Rekreacinė infrastruktūra, naikintinų ir naujų takų poreikis, jų išdėstymas teritorijoje pateikiamas 2 priede;

17.2.4. kopagūbrio tvirtinimas šakų volu (trijų ar keturių sluoksnių šakų klojiniai). Dažniausiai taikomas, kai kopagūbrio jūrinis šlaitas stipriai pažeistas ir tankiai suskaidytas griovomis arba jis žemas ir vėjas perneša smėlį. Atsižvelgiant į pažeidimo vietą, volas klojamas nuardyto kopagūbrio šlaite arba kopagūbrio papėdėje.

17.3. Kranto zonos atstatymo kryptis. Taikoma siekiant stabilizuoti krantą, mažinti bangų energiją, palaikyti ar atkurti rekreacines erdves paplūdimiuose. Ši krantotvarkos kryptis apima šias priemones: paplūdimio sąnašų ir priekrantės sąnašų papildymas smėliu. Nuolatinis šių priemonių taikymas padeda išsaugoti kranto stabilumą ir rekreacinę erdvę nuo 5 iki 10 metų. Norint išvengti didelių smėlio praradimų ar kopagūbrio pažeidimų, smėlio papildymo ir apsauginio kopagūbrio tvirtinimo darbai turi būti vykdomi planingai ir nuolat. Parenkant konkrečias vietas, kurias reikia papildyti smėliu, vadovaujamasi Valstybinėje aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programoje numatyto atlikti Baltijos jūros krantų monitoringo ir povandeninio šlaito morfologijos dinamikos stebėjimų ir tyrimų rezultatais, savivaldos, ūkio subjektų ir mokslo institucijų atliekamo kranto būklės pokyčių stebėjimo duomenimis.

18. Lietuvos Baltijos jūros žemyniniame krante ir Kuršių nerijos krante krantotvarkos priemonių paskirstymas pagal kranto ruožus pateikiamas 1 priede.

19. Už krantotvarkos priemonių įgyvendinimą atsakingos institucijos nurodytos Pajūrio juostos įstatyme. Įgyvendinant krantotvarkos priemones, dalyvauja ir kiti subjektai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 14 d. nutarime Nr. 412 „Dėl Lietuvos Respublikos pajūrio krantotvarkos“.

 

IV SKYRIUS

KRANTOTVARKOS RUOŽAI

 

20. Krantotvarkos ruožų teritorinis išdėstymas programoje išskirtas atsižvelgiant į institucijų, organizuojančių ir prižiūrinčių kranto tvarkymą, teritorinį išsidėstymą. Išskiriamas Būtingės geomorfologinio draustinio ruožas, Šventosios rekreacinės zonos ruožas (suskirstytas į šiaurinę ir pietinę Šventosios rekreacinę zonas), Palangos rekreacinės zonos ruožas (suskirstytas į Ošupio upelio–Kunigiškių ruožą ir Kunigiškių–Pajūrio regioninio parko šiaurinės ribos ruožą), Pajūrio regioninio parko ruožas, Klaipėdos rekreacinės zonos ruožas, Lietuvos Baltijos jūros Kuršių nerijos kranto ruožas.

21. Atsižvelgiant į kranto ruožo būklę, vyraujančias geodinamines tendencijas, galimą gamtinių procesų kaitos ir antropogeninės veiklos plėtros poveikį kranto būklei, išskirti jautriausi kranto ruožai, kuriuos tvarkyti reikia prioriteto tvarka.

22. Žemyno krante išskirti prioritetiniai krantotvarkos ruožai: šiaurinė Šventosios rekreacinė zona, Palangos rekreacinė zona, Pajūrio regioninio parko šiaurinė ir pietinė rekreacinio prioriteto zonos, Klaipėdos rekreacinė zona.

23. Kuršių nerijos krantas, atsižvelgiant į Kuršių nerijos pusiasalio, kaip morfologinės formos (skalaujamo jūros ir marių) pažeidžiamumo tikimybę, į klimato kaitą ir Kuršių nerijos, kaip UNESCO saugomos vietovės statusą – visas priskiriamas prioritetiniam ruožui.

 

 

 

 

 

V skyrius

Būtinų įgyvendinti Lietuvos Baltijos jūros kranto ruožuose krantotvarKOS priemonių paskirstymas, TIPAS ir mastas

 

Būtingės geomorfologinis draustinis

 

24. Kopų viršūnes ir vakarinius jų šlaitus skaidančias antropogeninės kilmės defliacines griovas kasmet dengti šakų klojiniais (2600 m2).

25. Nutiesti 2 naujus takus ir kasmet atnaujinti dalį takų.

26. Panaikinti 3 pramintus smėlio takus.

27. Saugoti natūralius krantodaros procesus – draustinio teritorijoje saugomi tipiniai ir unikalūs reljefo formų kompleksai. 

 

Šventosios rekreacinė zona

 

28. Šiaurinė Šventosios rekreacinė zona (Būtingės draustinio pietinė riba–Šventosios uosto pietinis molas):

28.1. kopagūbrio viršūnėje esančias defliacines formas ir vakarinį kopagūbrio šlaitą (kur jis pažeistas) kasmet dengti šakų klojiniais (8200 m2);

28.2. bendras kasmet pinamų žabų tvorelių ilgis kranto ruože sudaro 500 m;

28.3. kasmet atnaujinti dalį laiptų ir takų;

28.4. panaikinti 3 pramintus smėlio takus;

28.5. šiauriau pietinio molo esantį kranto ruožą papildyti smėliu (apie 40 000 m3) iš uosto gilinimo metu supilto gūbrio. Jį paskleisti paplūdimyje 800 m ilgio ruože, pradedant pilti smėlį 600 m atstumu į šiaurę nuo Šventosios upės žiočių.

29. Pietinė Šventosios rekreacinė zona (Šventosios uosto pietinis molas–Ošupis):

29.1. kopagūbrio vakariniame šlaite esančias defliacines formas kasmet dengti šakų klojiniais (10 400 m2);

29.2. bendras kasmet pinamų žabų tvorelių ilgis kranto ruože sudaro 500 m;

29.3. nutiesti 1 naują taką ir kasmet atnaujinti dalį takų;

29.4. panaikinti 1 pramintą smėlio taką.

 

Palangos rekreacinė zona

 

30. Ošupio upelio–Kunigiškių ruožas:

30.1. kopagūbrio viršūnėje esančias defliacines formas ir vakarinį kopagūbrio šlaitą (kur jis pažeistas) kasmet dengti šakų klojiniais (1300 m2);

30.2. bendras kasmet pinamų žabų tvorelių ilgis kranto ruože sudaro 250 m;

30.3. nutiesti 7 naujus takus ir įrengti naujus laiptus, kasmet atnaujinti dalį laiptų ir takų;

30.4. panaikinti 7 pramintus smėlio takus.

31. Kunigiškių–Pajūrio regioninio parko šiaurinės ribos ruožas:

31.1. kopagūbrio viršūnėje esančias defliacines formas ir vakarinį kopagūbrio šlaitą (kur jis pažeistas) kasmet dengti šakų klojiniais (30 100 m2);

31.2. bendras kasmet pinamų žabų tvorelių ilgis kranto ruože sudaro 4750 m;

31.3. nutiesti 13 naujų takų ir įrengti naujus laiptus, kasmet atnaujinti dalį laiptų ir takų;

31.4. panaikinti 10 pramintų smėlio takų;

31.5. vidutiniškai 3 kartus per metus papildyti šiauriau Palangos tilto esančio paplūdimio sąnašas panaudojant tilto aplinkoje ir Rąžės žiotyse iškastą smėlį (12–25 tūkst. m3), prireikus – Šventosios valstybiniame jūrų uoste iškastą smėlį, atitinkantį aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 46A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškasto grunto šalinimo taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 77 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 46A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškasto grunto šalinimo taisyklės“ patvirtinimo“, reikalavimus;

31.6. teritorijas tarp Palangos tilto ir Birutės kalno, Palangos tilto ir Rąžės upės žiočių papildyti atvežtiniu smėliu (0,3 mln. m3).

 

Pajūrio regioninis parkas

 

32. Kopagūbrio viršūnes ir vakarinius jo šlaitus skaidančias antropogeninės kilmės defliacines griovas kasmet dengti šakų klojiniais (10 200 m2).

33. Bendras kasmet pinamų žabų tvorelių ilgis kranto ruože sudaro 1200 m.

34. Kasmet atnaujinti dalį esamų laiptų ir takų.

35. Saugoti natūralius krantodaros procesus – parko teritorijoje saugomi tipiniai ir unikalūs reljefo formų kompleksai. 

 

Klaipėdos rekreacinė zona

 

36. Kopagūbrio viršūnėje esančias defliacines formas ir vakarinį Kopagūbrio šlaitą (ten, kur jis pažeistas) kasmet dengti šakų klojiniais (10 200 m2).

37. Bendras kasmetinis žabų tvorelių pynimo ilgis kranto ruože sudaro 900 m.

38. Nutiesti 5 naujus takus ir kasmet atnaujinti dalį laiptų ir takų.

39. Panaikinti 1 pramintą smėlio taką.

40. Periodiškai pildyti smėliu 2022 metais supiltą povandeninį pylimą (gamtinio sėkliaus analogas) ties I Melnragės paplūdimiu (gylis 2,0–3,5 m, ilgis apie 700–750 m). Pylimui formuoti ir jo funkcionalumui palaikyti panaudoti iš Klaipėdos uosto įplaukos kanalo gilinimo ir valymo metu iškasamą smėlį, atitinkantį Aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 46A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškasto grunto šalinimo taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 77 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 46A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškasto grunto šalinimo taisyklės“ patvirtinimo“, reikalavimus.

 

Lietuvos Baltijos jūros Kuršių nerijos krantas

 

41. Kopagūbrio viršūnes ir vakarinius jo šlaitus skaidančias antropogeninės kilmės defliacines griovas kasmet dengti šakų klojiniais (40 200 m2). Dėl jūros lygio kaitos, ekstremalių audrų ir šiltų žiemų per metus gali prireikti apie 60 000 m² šakų klojinių.

42. Bendras kasmet pinamų žabų tvorelių ilgis kranto ruože sudaro 2 000 m.

43. Nutiesti 4 naujus takus, kasmet atnaujinti dalį laiptų ir takų.

44. Panaikinti 22 pramintus smėlio takus.

45. Kuršių nerijos krante, išskyrus rekreacinio prioriteto zonas, be priemonių, neutralizuojančių antropogeninės veiklos poveikį, taikytinos ir krantotvarkos priemonės, kurios neutralizuotų grėsmes Kuršių nerijos kopagūbrio, kaip vientisos geomorfologinės formos, egzistencijai.

46. Saugoti natūralius krantodaros procesus – parko teritorijoje saugomi tipiniai ir unikalūs reljefo formų kompleksai.

 

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

47. Reikalingos krantotvarkos priemonės, jų lokalizacija, tipas ir kiekis, numatyti Programoje, gali būti peržiūrimi vieną kartą per 5 metus atsižvelgiant į Baltijos jūros krantų dinamikos monitoringo tyrimų rezultatus. Tikslas – peržiūrėti ir (ar) koreguoti kranto ruožų tvarkymo priemonių mastą ir ūkinės veiklos pobūdį  kranto ruožuose.

48. Krantotvarkos priemonių įgyvendinimą organizuojančios institucijos prireikus gali keisti kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais ir žabtvorių pynimo darbų vietas, šakų klojinių ir žabtvorių kiekį.

49. Pasibaigus Programos laikotarpiui, Aplinkos ministerija inicijuoja Pajūrio juostos tvarkymo programos 2033–2042 m. parengimą.

______________________________

 

 

part_55c94ee370ce40f2bccff0e2a9305390_end

part_15212317126247c1b1b0349d42457912_end

part_1079be6d4add4625abf0c82db593cd40_end

Pajūrio juostos tvarkymo

programos 2023–2032 m.

1 priedas

 

PAJŪRIO JUOSTOS TVARKYMO PROGRAMOS 2023–2032 m.
VEIKSMų IR PRIEMONių PLANAS

 

Kranto ruožai

Krantotvarkos kryptis

Krantotvarkinė priemonė

Matavimo vienetai

2023–2032 m.,
kiekvienais metais

2023–2032 m.
vieną kartą

1. Būtingės geomorfologinis draustinis

1.1. Kopagūbrio ir kopų regeneracija ir apsauga

1.1.1. Kopagūbrio defliacinių formų, jo šlaitų ir kopų tvirtinimas šakų klojiniais

m2

2 600

-

1.1.2. Nauji takai

vnt.

-

2

1.1.3. Naikintini takai

vnt.

-

3

2. Šiaurinė Šventosios rekreacinė zona
(Būtingės draustinio pietinė riba–Šventosios uosto pietinis molas)

2.1. Kopagūbrio ir kopų regeneracija ir apsauga

2.1.1. Kopagūbrio defliacinių formų, jo šlaitų ir kopų tvirtinimas šakų klojiniais

m2

8 200

-

2.1.2. Kopagūbrio ir kopų tvirtinimas žabtvorėmis

m

500

-

2.1.3. Laiptų ir takų atnaujinimas

proc.

≥ 20–30

-

2.1.3. Naikintini takai

vnt.

-

3

2.2. Kranto zonos atstatymo kryptis

2.2.1. Paplūdimio papildymas smėliu

m3

-

40 000

3. Pietinė Šventosios rekreacinė zona
(Šventosios uosto pietinis molas–Ošupis)

3.1. Kopagūbrio ir kopų regeneracija ir apsauga

3.1.1. Kopagūbrio defliacinių formų, jo šlaitų ir kopų tvirtinimas šakų klojiniais

m2

10 400

-

3.1.2. Kopagūbrio ir kopų tvirtinimas žabtvorėmis

m

500

-

3.1.3. Laiptų ir takų atnaujinimas

proc.

≥ 20–30

-

3.1.4. Nauji takai

vnt.

-

1

3.1.5. Naikintini takai

vnt.

-

1

4. Palangos rekreacinė zona
(Ošupio upelio–Kunigiškių ruožas)

4.1. Kopagūbrio ir kopų regeneracija ir apsauga

4.1.1. Kopagūbrio defliacinių formų, jo šlaitų ir kopų tvirtinimas šakų klojiniais

m2

1 300

-

4.1.2. Kopagūbrio ir kopų tvirtinimas žabtvorėmis

m

250

-

4.1.3. Laiptų ir takų atnaujinimas

proc.

≥ 20–30

-

4.1.4. Nauji takai

vnt.

-

7

4.1.5. Naikintini takai

vnt.

-

7

5. Palangos rekreacinė zona
(Kunigiškių–Pajūrio regioninio parko šiaurinės ribos ruožas)

5.1. Kopagūbrio ir kopų regeneracija ir apsauga

5.1.1. Kopagūbrio defliacinių formų, jo šlaitų ir kopų tvirtinimas šakų klojiniais

m2

30 100

-

5.1.2. Kopagūbrio ir kopų tvirtinimas žabtvorėmis

m

4 750

-

5.1.3. Laiptų ir takų atnaujinimas

proc.

≥ 20–30

-

5.1.4.Nauji takai

vnt.

-

13

5.1.5. Naikintini takai

vnt.

-

10

5.2. Kranto zonos atstatymo kryptis

Paplūdimio sąnašų papildymas smėliu (preliminarus kiekis)

m3

12 000–25 000

300 000

6. Pajūrio regioninis parkas

6.1. Kopagūbrio ir kopų regeneracija ir apsauga

6.1.1. Kopagūbrio defliacinių formų, jo šlaitų ir kopų tvirtinimas šakų klojiniais

m2

10 200

 

-

6.1.2. Kopagūbrio ir kopų tvirtinimas žabtvorėmis

m

1 200

-

6.1.3. Laiptų ir takų atnaujinimas

proc.

≥ 20–30

-

7. Klaipėdos rekreacinė zona

7.1. Kopagūbrio ir kopų regeneracija ir apsauga

7.1.1. Kopagūbrio defliacinių formų, jo šlaitų ir kopų tvirtinimas šakų klojiniais

m2

10 200

-

7.1.2. Kopagūbrio ir kopų tvirtinimas žabtvorėmis

m

900

-

7.1.3. Laiptų ir takų atnaujinimas

proc.

≥ 20–30

-

7.1.4. Nauji takai

vnt.

-

5

7.1.5. Naikintini takai

vnt.

-

1

7.2. Kranto zonos atstatymo kryptis

7.2.1. Priekrantės sąnašų papildymas iš Klaipėdos uosto įplaukos kanalo iškastu smėliu

m3

Pagal iškasto smėlio kiekį

-

8. Lietuvos Baltijos jūros Kuršių nerijos krantas

8.1. Kopagūbrio ir kopų regeneracija ir apsauga

8.1.1. Kopagūbrio defliacinių formų, jo šlaitų ir kopų tvirtinimas šakų klojiniais

m2

40 200

-

8.1.2. Kopagūbrio ir kopų tvirtinimas žabtvorėmis

m

2 000

-

8.1.3. Laiptų ir takų atnaujinimas

proc.

≥ 20–30

-

8.1.4.Nauji takai

vnt.

-

4

8.1.5. Naikintini takai

vnt.

-

22

 

 

part_4ceaf3a0f52743ceb93625f20fc9c278_end

Pajūrio juostos tvarkymo

programos 2023–2032 m.

2 priedas

 

KRANTOTVARKOS RUOŽŲ IŠSIDĖSTYMO SCHEMOS

 

1 schema. Šventosios rekreacinės zonos ruožas ir Būtingės geomorfologinio draustinio ruožas

 

2 schema. Palangos rekreacinės zonos ir Pajūrio regioninio parko ruožai

 

3 schema. Pajūrio regioninio parko ruožas

 

4 schema. Klaipėdos rekreacinės zonos ruožas

 

5 schema. Lietuvos Baltijos jūros Kuršių nerijos kranto ruožo ties Smiltyne ir Alksnyne rekreacinė zona

 

6 schema. Lietuvos Baltijos jūros Kuršių nerijos kranto Juodkrantės rekreacinės zonos ruožas

 

7 schema. Lietuvos Baltijos jūros Kuršių nerijos kranto Pervalkos, Preilos ir Nidos rekreacinių zonų ruožai

 

8 schema. Lietuvos Baltijos jūros Kuršių nerijos kranto Nidos rekreacinės zonos

ruožas