LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINĖS KALBOS KONSTITUCINIS

ĮSTATYMAS

2023 m.                    d. Nr.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsniu, 69 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniu įstatymu,

atsižvelgdamas į tai, kad lietuvių kalba yra lietuvių tautos tapatybės ir išlikimo garantija, kad lietuvių kalba yra lietuvių pilietinės tautos kultūrinio ir socialinio savitumo, tapatumo ir išlikimo, orumo raiškos ir visuomenės vienijimo pagrindas, valstybės suverenumo, vientisumo ir nedalomumo, piliečių lygiateisiškumo garantija, visų Lietuvos Respublikoje veikiančių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų viešosios raiškos, bendravimo tarpusavyje bei su visuomene priemonė ir konstitucinė vertybė,

siekdamas, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis mokėtų ir gerbtų lietuvių kalbą, o valstybė užtikrintų jos apsaugą ir raidą,

įtvirtindamas tradicijomis ir mokslu grindžiamą bendrinės lietuvių kalbos puoselėjimą kaip prioritetinę lietuvių kalbos tvarkybos kryptį,

vadovaudamasis Lietuvos valstybės ir visuomenės interesu užtikrinti lietuvių kalbos konstitucinį statusą ir lietuvių kalbos vartojimą visose viešojo gyvenimo srityse, jos išteklių visuotinį prieinamumą, gausinimą ir modernią plėtrą, garantuojamą mokymą lietuvių kalba ir lietuvių kalbos, jos prestižo stiprinimą, visuomenės kalbos kultūros puoselėjimą, priima šį įstatymą.

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Įstatymo tikslas – užtikrinti lietuvių kalbos tvarumą, tęstinumą ir plėtrą, mokymą, vartojimą visose Lietuvos Respublikos viešojo gyvenimo srityse ir stiprinti jos prestižą.

2. Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtintos valstybinės kalbos vartojimą viešajame valstybės gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą ir atsakomybę už šio įstatymo įgyvendinimą.

3. Įstatymas nereglamentuoja Lietuvos gyventojų privačiojo bendravimo, religinių bendrijų apeigų bei renginių kalbos, taip pat asmenų teisės puoselėti gimtąją kalbą, kuri nėra valstybinė kalba.

4. Įstatymas taikomas visoms Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, teisinę formą, rūšį ir veiklos pobūdį, taip pat visiems valstybės įgaliotiems asmenims, atliekantiems įstatymais patikėtas funkcijas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Bendrinė lietuvių kalba – istoriškai, politiškai ir kultūriškai susaistytos Lietuvos visuomenės ir lietuviakalbės išeivijos kuriama, vartojama, valstybės mastu kryptingai tvarkoma ir kodifikuojama prestižinė kalbos atmaina, skirta viešojo gyvenimo reikmėms.

2. Bendrinės lietuvių kalbos norma – lietuvių kalbos dėsniais pagrįstas ir bendrinės lietuvių kalbos kodifikaciją atitinkantis kalbos faktas.

3. Lietuvių kalbos tvarkyba – valstybinės kalbos statusą ir bendrinės lietuvių kalbos vartojimo taisyklingumą užtikrinančių teisinių, finansinių ir organizacinių priemonių visuma, lietuvių kalbos norminimas ir normų sklaida, kalbos išteklių gausinimas.

4. Valstybinė kalba – Lietuvos viešajame bendravime vartojama lietuvių kalba, kurios statusas įteisintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstituciniame įstatyme.

5. Viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, kandidatas rinkimuose, lobistas arba asmuo, kuris veikia lobistinę veiklą vykdančių juridinių asmenų vardu, visuomenėje žinomas fizinis asmuo, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą, arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

6. Viešasis užrašas – rašytinė informacija, esanti viešojoje erdvėje ir (arba) skirta visuomenei informuoti.

7. Viešoji informacija – viešai skelbiama sakytinė ir rašytinė informacija, kurią skleidžia visuomenei visos Lietuvos Respublikos veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos ar viešosios informacijos skleidėjai.

8. Viešojo gyvenimo sritis – visuomenės veiklos sritis, kurioje vartojama valstybinė kalba. Viešojo gyvenimo sritimis laikomos: teisėkūra ir teisėsauga, viešasis administravimas (Lietuvos Respublikoje veikiančių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų veikla), visuomenės informavimas, švietimas, mokslas, kultūra, viešosios paslaugos (vartotojų aptarnavimas ir informavimas), darbo santykiai.

9. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

3 straipsnis. Valstybinės kalbos statusas

1. Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

2. Visos kitos Lietuvos Respublikoje vartojamos kalbos yra užsienio kalbos.

3. Viešajame Lietuvos Respublikos gyvenime vartojama valstybinė kalba. Kiekvienas asmuo Lietuvos Respublikoje turi teisę vartoti lietuvių kalbą ir gauti ja informaciją visose viešojo gyvenimo srityse.

II SKYRIUS

VALSTYBINĖS KALBOS VARTOJIMAS

4 straipsnis. Teisėkūra ir teisėsauga

1. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai priimami ir skelbiami lietuvių kalba.

2. Ikiteisminis tyrimas, teismo procesas, teismų sprendimų vykdymas, mediacija Lietuvos Respublikoje vyksta lietuvių kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos arba dėl sensorinio ar kalbos sutrikimo negalintiems suprantamai reikšti savo minčių, garantuojama teisė ikiteisminio tyrimo ir teismo procese dalyvauti per vertėją.

5 straipsnis. Lietuvos Respublikoje veikiančių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų veikla

1. Lietuvos Respublikoje veikiančių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų veikla organizuojama ir vykdoma valstybine kalba.

2. Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos tarpusavyje ir su visuomenės nariais raštu ir žodžiu bendrauja valstybine kalba, o su tarptautinėmis organizacijomis ir užsienio subjektais – valstybine ar šalims priimtina užsienio kalba.

3. Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų sandoriai sudaromi valstybine kalba. Sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi lietuvių ir kita priimtina kalba.

4. Valstybiniuose ar savivaldybių oficialiuose tarptautiniuose renginiuose, vykstančiuose Lietuvos Respublikoje, tarptautinių organizacijų sprendimų priėmimo procedūrose Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms atstovaujama lietuvių kalba arba atitinkama užsienio kalba, užtikrinant vertimą į lietuvių kalbą, jeigu tarptautinės teisės aktuose nenustatyta kitaip.

5. Lietuvos Respublikoje veikiančių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų administracinių procedūrų kalba – lietuvių kalba. Jei asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, nemoka lietuvių kalbos arba dėl sensorinio ar kalbos sutrikimo negali suprantamai reikšti savo minčių, administracinėje procedūroje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi dalyvauti vertėjas.

6. Viešąją informaciją Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos teikia valstybine kalba. Turizmo ir tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji informacija gali būti pateikiama ir užsienio kalbomis.

7. Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės ir kitus dokumentus tvarko valstybine kalba. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir subjektai apskaitos, atskaitomybės dokumentus ir kitus dokumentus iš Lietuvos Respublikos juridinių ir fizinių asmenų, Lietuvos Respublikoje veikiančių Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, trečiose šalyse įregistruotų juridinių asmenų ar kitų organizacijų padalinių priima lietuvių kalba, išskyrus atvejus, kai šie dokumentai gaunami per Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse, trečiųjų šalių tvarkomų registrų arba informacinių sistemų sąveiką.

6 straipsnis. Oficialūs renginiai

1. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos oficialius renginius vykdo valstybine kalba, o oficialius tarptautinius renginius – valstybine kalba arba užsienio kalba, užtikrindamos vertimą į valstybinę kalbą.

2. Valstybinių ir savivaldybių organizuojamų kultūros, meno, sporto ir kitų oficialių renginių užtikrina užsienio kalba vedamų renginių vertimą į lietuvių kalbą.

7 straipsnis. Švietimas

1. Kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, garantuojamas mokymas valstybine kalba ir valstybinės kalbos. 

2. Lietuvos Respublikos švietimo įstaigų mokinių mokymosi pasiekimai, išskyrus užsienio kalbų mokymosi pasiekimus, vertinami lietuvių kalba.

3. Visos bendrąjį ugdymą teikiančios mokyklos turi užtikrinti valstybinės kalbos mokėjimą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas.

4. Valstybinėse profesinio mokymo ir aukštosiose mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Valstybinėse aukštosiose mokyklose dėstymas užsienio kalbomis galimas atvejais, nurodytais Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.

5. Valstybė skatina lituanistinio švietimo veiklas užsienyje, lietuvių kalbos ir kultūros mokymą.

8 straipsnis. Mokslas

1. Valstybė remia lietuvių kalbos vartojimą moksle, visų sričių lietuvių mokslo kalbos puoselėjimą: lietuviškosios terminijos kūrimą bei diegimą, mokslo rezultatų skelbimą ir jų sklaidą lietuvių kalba, kalbos technologijų plėtrą.

2. Valstybė pripažįsta lituanistikos mokslo tyrimų svarbą ir prioritetą.

9 straipsnis. Vartotojų informavimas ir aptarnavimas

1. Juridiniai ir fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikoje parduodantys prekes ir (arba) teikiantys paslaugas, užtikrina vartotojų aptarnavimą lietuvių kalba. Išimtys taikomos Mokslo ir studijų įstatyme numatytoms išimtims, kai reikalavimas mokėti lietuvių kalbą būtų nepagrįstas teisės dirbti ribojimas.

2. Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas privalo suteikti vartotojams teisės aktuose nustatytą informaciją apie prekes ir paslaugas valstybine kalba ir ja ženklinti prekes.

10 straipsnis. Viešosios informacijos pateikimas garsinėmis ir audiovizualinėmis priemonėmis

1. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo priemonėse garsinė ir audiovizualinė informacija transliuojama lietuvių kalba arba išversta į lietuvių kalbą (įgarsinta arba subtitruota). Ši nuostata netaikoma muzikos kūriniams, retransliuojamoms užsienio valstybių radijo ir televizijos programoms, taip pat radijo ir televizijos programoms, skirtoms tikslinei auditorijai – tautinėms mažumoms, neįgaliesiems, kalbų besimokantiems asmenims.

2. Viešai rodomi užsienio šalių kino filmai įgarsinami ir (arba) subtitruojami lietuvių kalba.

11 straipsnis. Darbo santykiai

1. Lietuvos Respublikoje darbo sutartys, kolektyvinės sutartys, kiti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti darbo santykių, darbo santykiams prilygintų santykių, neatlygintinos veiklos dokumentai sudaromi lietuvių kalba. Šalių sutarimu kartu gali būti pateikiamas dokumento vertimas į užsienio kalbą.

2. Darbdaviai užtikrina, kad darbuotojams būtų prieinama informacija darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, darbui atlikti reikalinga informacija ir konsultacijos lietuvių kalba. Jei darbuotojas yra užsienietis, ši informacija gali būti išverčiama į šalims priimtiną užsienio kalbą.

12 straipsnis. Reikalavimas mokėti lietuvių kalbą

Lietuvos Respublikoje veikiančių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų darbuotojai, viešieji asmenys ir viešąsias paslaugas teikiantys asmenys privalo mokėti lietuvių kalbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką ir valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimus.

13 straipsnis. Vardai ir pavardės

1.  Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės turi atitikti Civilinio kodekso nuostatas.

2.   Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų sudaromuose ir išduodamuose asmens ir kituose dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis.

3. Lietuvos Respublikos piliečiams vardai ir pavardės suteikiami ir keičiami atsižvelgiant į vyriškosios ir moteriškosios formų skirtumus, jeigu tie skirtumai yra tam tikros kalbos vardų ir pavardžių gramatinė ypatybė.

14 straipsnis. Vietovardžiai

Teisės aktuose, dokumentuose, valstybės informacinėse sistemose ir registruose, kartografijoje, kelių ir gatvių rodyklėse, iškabose, antspauduose, komunikacijose, Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų dokumentuose, leidiniuose, vadovėliuose vartojami oficialieji Lietuvos Respublikos vietovardžiai. Oficialiuoju Lietuvos Respublikos vietovardžiu laikomas teisės aktų nustatytas Lietuvos Respublikos geografinio objekto pavadinimas lietuvių kalba.

15 straipsnis. Viešieji užrašai

1. Viešieji užrašai pateikiami valstybine kalba.

2. Turizmo ir tarptautinio bendravimo reikmėms prie viešojo užrašo valstybine kalba gali būti jo vertimas į užsienio kalbas. Jis neturi būti išsamesnis ar didesnis už viešąjį užrašą valstybine kalba.

16 straipsnis. Juridinių asmenų pavadinimai

Lietuvos Respublikoje įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai sudaromi lietuvių kalba arba ne lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis arba skaitmenimis. Lietuviški Lietuvos Respublikoje registruojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai sudaromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų.

17 straipsnis. Lietuvių gestų kalba

Valstybė puoselėja, plėtoja ir saugo lietuvių gestų kalbą bei skatina lietuvių gestų kalbos vartojimą. Kurtieji ir kiti asmenys, kuriems reikalinga lietuvių gestų kalba, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę mokytis, vartoti lietuvių gestų kalbą ir gauti ja informaciją.

III SKYRIUS

LIETUVIŲ KALBOS TVARKYBA

18 straipsnis. Pagrindiniai lietuvių kalbos tvarkybos principai ir kryptys

1. Lietuvių kalbos tvarkyba pagal savo kompetenciją rūpinasi valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, valstybės įgaliotos kalbos institucijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, mokslo įstaigos ir visuomenė.

2. Bendrinės lietuvių kalbos norminimas yra prioritetinė lietuvių kalbos tvarkybos kryptis.

19 straipsnis. Lietuvių kalbos taisyklingumas ir funkcionalumas

Teisės aktų, dokumentų, visuomenės informavimo priemonių, viešųjų užrašų, informacijos apie prekes ir paslaugas, mokymo priemonių, reklamos kalba turi atitikti bendrinės lietuvių kalbos normas.

Šis reikalavimas netaikomas, kai bendrinės kalbos normų nesilaikoma dėl funkcinio tikslingumo arba kai vartojama tarminė kalba.

IV skyrius

LIETUVIŲ KALBOS APSAUGA

20 straipsnis. Lietuvių kalbos apsaugos priemonės

Valstybė teisinėmis, finansinėmis ir organizacinėmis priemonėmis užtikrina lietuvių kalbos apsaugą ir sudaro sąlygas lietuvių kalbai visavertiškai funkcionuoti visose viešojo gyvenimo srityse:

1) stiprina lietuvių kalbos vartotojų kalbinį sąmoningumą, lietuvių kalbos vertės ir savitumo suvokimą, gerina kalbinį išprusimą ir skatina kalbos etikos normų laikymąsi;

2)  užtikrina lietuvių kalbos mokymą;

3) rūpinasi viešosios kalbos kokybe (taisyklingumu ir funkcionalumu), užtikrina informacijos apie kalbos išteklius ir bendrinės lietuvių kalbos normas prieinamumą visuomenei;

4) rūpinasi rašytinio lietuvių kalbos paveldo apsauga ir sklaida, lietuvių kalbos mokslo tyrimų skelbimu;

5) remia lietuviškų terminų kaupimą bei tvarkybą Lietuvos Respublikos terminų banke;

6) užtikrina visavertišką lietuvių kalbos funkcionavimą skaitmeninėje terpėje: skatina ir remia kalbos technologijų (tarp jų ir grįstų dirbtiniu intelektu), programinės įrangos, elektroninių paslaugų, skaitmeninių mokymo priemonių bei kitų produktų kūrimą lietuvių kalba ir (arba) jų vertimą į lietuvių kalbą, skaitmeninių lietuvių kalbos išteklių kaupimą;

7) remia lietuvių kalbos tarmių puoselėjimą, lietuvių literatūros, istorijos, kultūrologijos darbų rengimą ir leidybą, užsienio autorių kūrinių vertimą į lietuvių kalbą;

8)  palaiko autentiškų vietovardžių vartojimą;

9) remia lietuvių kalbos sklaidą pasaulyje ir lietuviškai kalbančios pasaulio bendruomenės pastangas išsaugoti lietuvių kalbą.

21 straipsnis. Lietuvių kalbos politikos ir priežiūros institucijos

Lietuvių kalbos priežiūrą ir apsaugą atlieka, taip pat lietuvių kalbos politiką kuria ir rūpinasi jos įgyvendinimu įgaliotos valstybės institucijos.

22 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Už Įstatymo įgyvendinimą pagal savo kompetenciją atsakingos visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos.

23 straipsnis. Atsakomybė už pažeidimus

Lietuvos Respublikoje veikiančių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ir fiziniai asmenys, pažeidę šį Įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo datos Vyriausybė teikia Seimui svarstyti reikalingų įstatymų pakeitimų projektus ir priima kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia

Seimo nariai