|
|
Projektas |
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GARANTIJŲ DARBUOTOJAMS JŲ DARBDAVIUI TAPUS NEMOKIAM IR ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ ĮSTATYMO NR. XII-2604
9 ir 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
įstatymas
2017 m. Nr.
Vilnius
1 Straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo Darbo kodekso 57 straipsnyje nurodytu pagrindu. Laikoma, kad darbo santykiai tęsiasi nepertraukiamai ir tais atvejais, kai darbuotojas buvo perkeltas į kitą to paties juridinio asmens padalinį (ir dėl to keičiasi asmens draudėjas) arba darbuotojas buvo perkeltas pas kitą darbdavį darbdavių susitarimu, arba keitėsi darbo sutarties rūšis, dirbant pas tą patį darbdavį.“
2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ilgalaikio darbo išmokos dydį, darbuotojo vieno mėnesinio darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenimis pagal tam darbuotojui už praėjusių dvylika mėnesių, buvusių prieš darbuotojo atleidimo mėnesį, priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vidurkį. Jeigu visą dvylikos mėnesių laikotarpį arba jo dalį prieš darbuotojo atleidimo mėnesį apdraustasis asmuo neturėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, vieno mėnesinio darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas iš dvylikos mėnesių, kuriais asmuo gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.“