Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMO NR. I-1034 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
20 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą Nr. I-1034 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos žemės gelmių valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės organizavimo teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų ir šių asmenų grupių, veikiančių pagal jungtinės veiklos sutartis, teises ir pareigas tiriant, naudojant ir saugant žemės gelmes.
2 straipsnis. Žemės gelmių nuosavybė
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Angliavandenilių išteklių naudojimo projektas – dokumentas, kuriame pateikiami angliavandenilių išteklių naudojimo ir apsaugos, kasybos pramonės atliekų tvarkymo priemonių ir sąlygų sprendiniai.
2. Duomenys apie žemės gelmes (geologiniai duomenys) – tiriant ir (arba) naudojant žemės gelmes gauti visi duomenys apie žemės gelmių sudėtį, sandarą ir fizines savybes, tarp jų – gręžinių kernas, geologinių ir geofizinių tyrimų medžiaga, fosilijų, uolienų, mineralų rinkiniai, jų fizinių, mechaninių, radiologinių, cheminių ir kitų savybių tyrimai, taip pat jų apibendrinimo rezultatai.
3. Fizinis asmuo – Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių pilietis, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis.
4. Hidraulinis uolienų ardymas – žemės gelmių išteklių (dažniausiai tradicinių angliavandenilių, išsklaidytųjų angliavandenilių ir žemės gelmių šiluminės energijos) tyrimo ir naudojimo būdas, kai, gręžinyje sukėlus didelį slėgį, uolienų storymėje atveriami plyšiai ir į juos įspaudžiamas vandens, smėlio ar dirbtinių kietų dalelių ir cheminių medžiagų mišinys, siekiant padidinti uolienų storymės laidumą ir produktyvumą.
5. Juridinis asmuo – Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys.
7. Kasybos sklypas – žvalgybos metu ištirta žemės gelmių dalis, apimanti nustatyta tvarka patvirtinto ir naudotojui suteikto naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilių, telkinio arba jo dalies plotą.
8. Laidojimas žemės gelmių ertmėse – žemės gelmių išteklių tyrimo ir naudojimo ir kitos pramoninės veiklos metu susidariusių atliekų (toliau – kasybos pramonės atliekos ir kitos atliekos) talpinimas arba palikimas žemės gelmių ertmėse, nesudarant galimybės kontroliuoti jų būklę ir iškelti visą jų kiekį į žemės paviršių jas panaudoti ar perdirbti.
9. Laikymas žemės gelmių ertmėse – kasybos pramonės atliekų ir kitų atliekų talpinimo žemės gelmių ertmėse būdas, kad būtų galima kontroliuoti jų būklę, o prireikus visą jų kiekį iškelti į žemės paviršių jas panaudoti ar perdirbti.
10. Leidimas tirti žemės gelmes – dokumentas, suteikiantis teisę vykdyti nurodytų rūšių žemės gelmių tyrimus.
11. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes – dokumentas, suteikiantis teisę konkrečiame objekte naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes.
12. Naudingosios iškasenos – žemės gelmėse esančios gamtinės medžiagos, kurias galima naudoti gamyboje ar kitoms reikmėms:
1) angliavandeniliai:
a) išsklaidytieji angliavandeniliai – angliavandeniliai (nafta, dujos, kondensatas), esantys mažai laidžiose nuosėdinėse uolienose ir nesusitelkę į tradicinius angliavandenilių išteklių telkinius ar sankaupas;
13. Patronuojanti įmonė – suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
14. Požeminis vanduo – žemės gelmėse natūraliai susikaupęs ar dirbtinai infiltruotas šių rūšių vanduo:
1) gėlas – vanduo, tinkamas gerti, geriamajam vandeniui paruošti ir kitiems tikslams naudoti, kurio bendra mineralizacija yra mažesnė negu 1 g/l;
2) mineralinis – vanduo, turintis daugiau mineralinių medžiagų negu gėlas vanduo. Pagal bendrą vandenyje ištirpusių mineralinių medžiagų kiekį (g/l) mineralinis vanduo skirstomas į silpnos (nuo 1 iki 2 g/l), mažos (nuo 2 iki 5 g/l), vidutinės (nuo 5 iki 15 g/l), aukštos (nuo 15 iki 35 g/l) mineralizacijos vandenį ir sūrymą (35 ir daugiau g/l);
15. Žemės gelmės – žemės plutos (litosferos) dalis, pradedant podirvio uolienų paviršiumi sausumoje ir dugno nuosėdų paviršiumi vidaus vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.
16. Žemės gelmių apsauga – veiksmai ir priemonės, kurių tikslas – apsaugoti žemės gelmių vertingąsias savybes nuo fizinio, cheminio, biologinio ar kitokio neigiamo poveikio, atsirandančio dėl gamtinių procesų ar žmogaus veiklos, ir tų savybių visiškas ar dalinis atkūrimas, taip pat žemės gelmių išteklių racionalaus ir tvaraus naudojimo užtikrinimas.
17. Žemės gelmių ertmės – natūralios ertmės uolienose ir jų sluoksniuose bei dirbtinės ertmės, susidariusios išgaunant naudingąsias iškasenas arba specialiai tam įrengtos.
18. Žemės gelmių geologinis tyrimas (toliau – žemės gelmių tyrimas) – geologinio kartografavimo, paieškos, žvalgybos ir kita veikla, kurios tikslas – gauti žinių apie žemės gelmių sandarą, savybes, fizikinius laukus, būklę, čia vykstančius procesus, išteklius, ūkinės veiklos įtaką žemės gelmėms. Darbai, atliekami ruošiant naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (eksploatacinių gręžinių gręžimas, geofiziniai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai tyrimai ir kiti) ir teikiantys žinių apie žemės gelmes, yra laikomi žemės gelmių tyrimais. Žemės gelmių tyrimų būdai:
1) tiesioginis – tyrimas, kurio metu daromas tiesioginis fizinis poveikis žemės gelmėms (kasimas, gręžimas, sprogdinimas, virpesių ir fizikinių laukų generavimas, mėginių ėmimas, jų analitiniai tyrimai ir kiti);
2) nuotolinis – tyrimas, kurio metu, nedarant tiesioginio fizinio poveikio žemės gelmėms, nustatomos konkrečių žemės gelmių objektų fizinės savybės ar sudėtis (geofizinių laukų ir spinduliavimo matavimas prietaisais, aerofotogeologinis tyrimas ir kiti);
19. Žemės gelmių ištekliai – gamtos išteklių dalis, apimanti žemės gelmių sandaros ir sudėties elementus – kietus kūnus, skysčius, dujas ar šiluminę energiją, kuriuos žmogus gali naudoti ir kurių kiekis ar kokybė dėl to gali keistis.
20. Žemės gelmių išteklių ir ertmių aprobavimas – žemės gelmių tyrimo duomenų apie detaliai išžvalgytus žemės gelmių išteklius ir ertmes vertinimas, analizuojant darbų metodikos ir apimčių pagrįstumą bei žemės gelmių išteklių kiekio ir kokybės nustatymo patikimumą, ir įrašymas į Žemės gelmių registrą.
21. Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas – veikla, kurios tikslas – išgauti žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas, požeminį vandenį, žemės gelmių šiluminę energiją, įrengti ir panaudoti žemės gelmių ertmes ir kitas žemės gelmių savybes.
22. Žemės gelmių naudojimo planas – vietovės lygmens specialusis teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pateikiami naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių ar žemės gelmių ertmių ir jų teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių ir sąlygų sprendiniai.
23. Žemės gelmių išteklių telkinys – tiesioginio žemės gelmių tyrimo metu nustatytose ribose esančios naudingosios iškasenos, kurių kiekis ir kokybė yra ištirti ir kurių išgavimas yra ar gali būti ateityje ekonomiškai naudingas.
24. Žemės gelmių monitoringas – sistemingas žemės gelmių būklės ir jos kitimo stebėjimas, antropogeninio poveikio jai vertinimas bei prognozė.
25. Žemės gelmių šiluminė energija – šiluminė energija, natūraliai susikaupusi ar dirbtinai sukaupta žemės gelmėse.
II SKYRIUS
ŽEMĖS GELMIŲ NAUDOJIMO IR APSAUGOS VALSTYBINIS VALDYMAS
4 straipsnis. Valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija žemės gelmių valdymo srityje
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija, įgyvendinat žemės gelmių valdymo politiką valdymo:
3. Aplinkos ministerijos kompetencija žemės gelmių valdymo ir reguliavimo srityje:
1) formuoja valstybės politiką žemės gelmių apsaugos ir žemės gelmių išteklių bei ertmių naudojimo, kontrolės srityje;
2) rengia ir tvirtina žemės gelmių apsaugos, tyrimo ir naudojimo strateginio planavimo dokumentus ir organizuoja jų įgyvendinimo stebėseną;
11) nustato požeminio vandens gavybos, monitoringo, žemės gelmių tyrimo, angliavandenilių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo ir geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo reikalavimus;
4. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos kompetencija žemės gelmių naudojimo reguliavimo srityje:
3) pagal kompetenciją vykdo žemės gelmių išteklių bei ertmių naudojimo ir apsaugos valstybinę kontrolę;
7) aprobuoja išžvalgytus naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes, nustato jų aprobavimo tvarką;
10) išduoda, sustabdo galiojimą, panaikina sustabdymo galiojimą, panaikina ir tikslina leidimus tirti žemės gelmes, leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes;
14) tvirtina žemės gelmių naudojimo planus, angliavandenilių išteklių naudojimo projektus, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų projektus;
15) sudaro su fiziniais ir juridiniais asmenimis ar šių asmenų grupėmis, veikiančiomis pagal jungtinės veiklos sutartį, žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutartis.
5 straipsnis. Savivaldybės institucijų kompetencija žemės gelmių naudojimo ir apsaugos srityje
III SKYRIUS
ŽEMĖS GELMIŲ TYRIMAS
6 straipsnis. Leidimas tirti žemės gelmes
1. Tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus turi teisę atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą tirti žemės gelmes arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, įrodančius, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus.
2. Leidimu tirti žemės gelmes suteikiama teisė atlikti šių rūšių tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus:
1) angliavandenilių, nemetalinių naudingųjų iškasenų, vertingųjų mineralų, metalų rūdų, požeminio vandens, žemės gelmių šiluminės energijos, žemės gelmių ertmių paiešką ir žvalgybą;
2) geologinį, hidrogeologinį, aerofotogeologinį, geocheminį, ekogeologinį, inžinerinį geologinį, geofizinį, naudingųjų iškasenų išteklių kartografavimą,
4. Leidimas tirti žemės gelmes gali pereiti reorganizuotam juridiniam asmeniui, kuris atitinka nustatytus reikalavimus leidimui gauti. Kai juridinis asmuo reorganizuojamas skaidymo būdu, leidimas tirti žemės gelmes pereina tam reorganizuotam juridiniam asmeniui, kuriam pereina reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos susijusios su leidimu tirti žemės gelmes.
5. Leidimas tirti žemės gelmes išduodamas ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo prašymo ir tinkamo visų dokumentų, reikalingus leidimui gauti, pateikimo dienos. Leidimo tirti žemės gelmes išdavimo terminas motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas iki 10 kalendorinių dienų.
6. Jeigu pateikiamas prašymas nesilaikant Vyriausybės nustatytos tvarkos arba pateiktame prašyme ir (ar) dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys, leidimą išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo ir dokumentų ar informacijos gavimo praneša prašymą padavusiam asmeniui apie būtinybę patikslinti prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją ir nustato terminą, ne ilgesnį nei 30 kalendorinių dienų, prašymui patikslinti ir (ar) trūkstamiems dokumentams ar informacijai pateikti. Terminas leidimui tirti žemės gelmes išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos.
7. Apie leidimo tirti žemės gelmes išdavimą, tikslinimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą arba panaikinimą asmuo informuojamas per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Informacija apie leidimo tirti žemės gelmes išdavimą, tikslinimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą arba panaikinimą skelbiama Lietuvos geologijos tarnybos interneto svetainėje.
7 straipsnis. Kvalifikaciniai reikalavimai asmeniui
1. Leidimas tirti žemės gelmes išduodamas fiziniam asmeniui, turinčiam šią kvalifikaciją ar išsilavinimą arba (ir) juridiniam asmeniui arba (ir) šių asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, turinčiam bent vieną šios kvalifikacijos ar išsilavinimo specialistą:
1) turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą fizinių mokslų studijų srities geologijos krypties išsilavinimą – atlikti visų rūšių tyrimus, išskyrus geofizinį, inžinerinį geologinį (geotechninį) tyrimus ir geofizinį kartografavimą;
2) turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą fizinių mokslų studijų srities geologijos krypties geofizikos šakos išsilavinimą ar fizinių mokslų studijų srities geologijos krypties ir fizinių mokslų studijų srities fizikos krypties išsilavinimą, – atlikti geofizinį tyrimą ir geofizinį kartografavimą;
3) turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą fizinių mokslų studijų srities geologijos krypties hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos šakos išsilavinimą ar technologijos mokslų studijų srities statybos inžinerijos krypties geotechninės inžinerijos šakos išsilavinimą – atlikti inžinerinį geologinį (geotechninį) tyrimą.
8 straipsnis. Atsisakymo išduoti leidimą tirti žemės gelmes pagrindai
Leidimas tirti žemės gelmes neišduodamas, jeigu:
1) prašymas paduotas nesilaikant Vyriausybės nustatytos leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarkos;
2) pateiktuose dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys ir per leidimą išduodančios institucijos nurodytą terminą prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų;
3) prašymą padavęs asmuo neatitinka nustatytos kvalifikacijos ir išsilavinimo arba darbo patirties reikalavimų arba neturi nustatytos kvalifikacijos ir išsilavinimo specialistų;
5) prašymą pateikusiam asmeniui anksčiau išduoto leidimo galiojimas buvo panaikintas šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 ar 5 punkte numatytais pagrindais ir nuo leidimo galiojimo panaikinimo nepraėjo 1 metai.
9 straipsnis. Leidimo tirti žemės gelmes galiojimo sustabdymas, panaikinimas ir tikslinimas
1. Leidimo tirti žemės gelmes galiojimas sustabdomas iki vienerių metų, jei leidimo turėtojas:
1) nesilaiko darbų projekto arba techninės užduoties, darbų kokybės, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos ir kitų reikalavimų ir per kompetentingos institucijos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, nepašalina nustatytų pažeidimų;
2) pažeidžia tyrimų metu gautų duomenų apie žemės gelmes teikimo reikalavimus ir per kompetentingos institucijos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, nepašalina nustatytų pažeidimų;
3) pažeidžia tyrimų registravimo reikalavimus ir per kompetentingos institucijos nurodytą terminą, kuris gali būti ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, nepašalina nustatytų pažeidimų;
2. Leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas per nustatytą terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas.
3. Leidimo tirti žemės gelmes galiojimas panaikinamas, jei:
3) leidimo turėtojas 4 metus nuo leidimo išdavimo dienos nepradėjo veiklos, nurodytos leidime arba nevykdo leidime nurodytos veiklos 4 metus nuo paskutinio tyrimo atlikimo;
4) leidimo turėtojas per kompetentingos institucijos nurodytą terminą nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių sustabdytas leidimo galiojimas;
5) per paskutinius 3 metus leidimo galiojimas buvo sustabdytas 3 kartus šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais;
4. Leidimo tirti žemės gelmes duomenys tikslinami, jei leidimo turėtojas reorganizuojamas. Leidimas su patikslintais duomenimis išduodamas reorganizuotam juridiniam asmeniui, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos dėl leidime nurodytų tiesioginių ir nuotolinių žemės gelmių tyrimų vykdymo ir kuris atitinka nustatytus reikalavimus leidimui gauti.
10 straipsnis. Žemės gelmių tyrimų registravimas
1. Tiesioginiai ir nuotoliniai žemės gelmių tyrimai turi būti registruojami Lietuvos geologijos tarnyboje jos nustatyta tvarka. Naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, žemės gelmių tyrimai neregistruojami, jeigu tame pačiame plote ar toje pačioje vietoje jau yra įregistruotas tos pačios tyrimų rūšies objektas arba tame pačiame plote anksčiau buvo atlikti tos pačios rūšies naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, tyrimai ir šių tyrimų rezultatai yra aprobuoti.
2. Naudingųjų iškasenų, išgaunamų atvirais kasiniais, tyrimų maksimalus vykdymo terminas 1 metai, jis gali būti pratęstas dar 1 metams, naudingųjų iškasenų, išgaunamų požeminiais kasiniais, tyrimų maksimalus vykdymo terminas 3 metai, jis gali būti pratęstas dar 3 metams.
3. Planuojamas vykdyti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, tyrimas, išskyrus valstybinius žemės gelmių tyrimus, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje registruojamas po to, kai tyrimo užsakovas parenkamas aukciono būdu. Aukciono vykdymo tvarką nustato aplinkos ministras.
4. Registruojamų tiesioginių žemės gelmių tyrimų vieta arba plotas, atlikimo būdas ir trukmė turi būti suderinti su žemės savininkais, valdytojais ir naudotojais Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka. Prieš pradėdamas angliavandenilių išteklių tiesioginį žemės gelmių tyrimą, leidimo turėtojas ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų apie tai turi raštu pranešti savivaldybės, kurios teritorijoje numatomi tyrimai, vykdomajai institucijai.
11 straipsnis. Žemės gelmių tyrimo sąlygos
1. Žemės gelmių tyrimai atliekami pagal techninę užduotį, programą arba darbų projektą (angliavandenilių išteklių tyrimas vykdomas tik pagal darbų projektą), laikantis darbų kokybės, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, darbų saugos ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Angliavandenilių išteklių tyrimo metu angliavandenilių ištekliai naudojami tik Angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose aplinkos ministro, nustatytais atvejais, kiekiais ir būdais.
2. Lietuvos geologijos tarnyba gali nurodyti fiziniams ir (arba) juridiniams asmenims, vykdantiems konkrečius tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus, pagal sutartį atlikti su tyrimu susijusius papildomus darbus, kurių atlikimo išlaidos bus apmokėtos iš lėšų, skirtų valstybinių žemės gelmių tyrimų programai vykdyti.
3. Naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens ištekliai, neatsižvelgiant į tai, kieno lėšomis jie tiriami, klasifikuojami pagal Lietuvos geologijos tarnybos patvirtintas išteklių klasifikacijas.
4. Išžvalgytus naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens išteklius, žemės gelmių ertmes aprobuoja Lietuvos geologijos tarnyba jos nustatyta tvarka.
5. Jeigu žemės gelmių tyrimui numatoma naudoti radioaktyviąsias, pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas arba atlikti tyrimą hidraulinio uolienų ardymo metodu, asmenys, atliekantys žemės gelmių tyrimą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo joje nurodytai institucijai pateikti išsamų tyrimui naudojamų radioaktyviųjų, pavojingų žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagų ir mišinių sąrašą, jų sudėtį procentais, kiekį ir numatomus naudojimo būdus ir sudaryti sąlygas kontroliuoti šių medžiagų naudojimą ir tyrimo darbų vykdymo reikalavimų laikymąsi.
6. Asmenys, atliekantys išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių tyrimą, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis informuoti Lietuvos geologijos tarnybą apie kiekvieną radioaktyviųjų, pavojingų žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagų ir mišinių, skirtų išsklaidytiesiems angliavandeniliams tirti, panaudojimo atvejį, jų tikslią sudėtį procentais ir kiekį. Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka informaciją pateikia kitoms kompetentingoms institucijoms.
12 straipsnis. Valstybiniai žemės gelmių tyrimai
Lietuvos geologijos tarnyba pagal aplinkos ministro patvirtintas žemės gelmių tyrimų programas valstybės lėšomis atlieka geologinį kartografavimą, valstybinį žemės gelmių monitoringą, žemės gelmių išteklių prognozavimą ir kitus žemės gelmių tyrimus, teikiančius duomenis apie žemės gelmes, kurie būtini aplinkos apsaugai, ūkinei veiklai bei kitoms visuomenės reikmėms ar kurie būtini pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus.
IV SKYRIUS
ŽEMĖS GELMIŲ IŠTEKLIŲ IR ŽEMĖS GELMIŲ ERTMIŲ NAUDOJIMAS
13 straipsnis. Žemės gelmių išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimas
2. Draudžiama naudoti natūralias žemės gelmių ertmes radioaktyviosioms ir toksiškoms medžiagoms, taip pat kasybos pramonės atliekoms ir kitoms atliekoms, išskyrus anglies dioksidą laidoti ir (arba) laikyti.
3. Radioaktyviąsias ir toksiškas medžiagas galima dėti ir laikyti dirbtinėse, tam tikslui įrengtose saugyklose, užtikrinant jų izoliacijos (atskyrimo) nuo aplinkos lygį, kuriam esant nebūtų viršijamos teisės aktuose nustatytos leistinos poveikio aplinkai ir gyventojams ribos.
4. Fiziniai ar juridiniai asmenys arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, planuojantys naudoti išžvalgytus žemės gelmių išteklius, prieš atlikdami Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras raštu apie tai informuoja Lietuvos geologijos tarnybą. Jei fizinis ar juridinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turi leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą galiojančios atrankos išvados arba sprendimo galiojimo metu, jį pratęsiant nereikalaujama pateikti galiojantį sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ar atrankos išvados, išskyrus atvejus, kai planuojamas ūkinės veiklos pakeitimas, galintis sukelti neigiamą poveikį aplinkai.
14 straipsnis. Žemės gelmių naudojimo planas
1. Žemės gelmių naudojimo planas rengiamas aprobavus naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ir žemės gelmių ertmes, kuriuos planuojama naudoti, ir po to atlikus Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras.
2. Žemės gelmių naudojimo planų organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo, koreagavimo, keitimo tvarką nustato aplinkos ministro patvirtintos Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės.
3. Žemės gelmių naudojimo planą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba. Žemės gelmių naudojimo plano organizatorius – juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu atlikę planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir turintys žemės savininko ar subjekto, valdančio valstybinę žemę patikėjimo teise, sutikimą vykdyti naudojimo plano organizatoriaus funkcijas arba teisę naudoti ar valdyti privatų žemės sklypą.
4. Subjektas, valdantis valstybinę žemę patikėjimo teise, neduoda sutikimo vykdyti naudojimo plano organizatoriaus funkcijas, jeigu jo prašantis asmuo neatliko Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytų procedūrų arba tai prieštarauja įstatymo normoms.
5. Kai leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ar leidimas naudoti žemės gelmių ertmes išduodamas konkurso būdu, žemės gelmių naudojimo plano rengimo procedūros pradedamos tik išdavus leidimą.
6. Žemės gelmių naudojimo planą gali rengti fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys leidimą tirti atitinkamos rūšies žemės gelmių išteklius ar ertmes, plano rengimo darbams turi vadovauti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka atestuoti teritorijų planavimo vadovai.
7. Prieš pradedant rengti žemės gelmių naudojimo planą Lietuvos geologijos tarnyba turi priimti sprendimą dėl žemės gelmių naudojimo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Sprendimas galioja iki jame nurodyto objekto žemės gelmių naudojimo plano patvirtinimo. Sprendimas gali būti priimamas, jei tam pačiam objektui nėra galiojančio sprendimo arba patvirtinto žemės gelmių naudojimo plano. Sprendimo galiojimas panaikinamas kai:
9. Žemės gelmių naudojimo plane turi būti numatyta:
1) naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo būdas ir priemonės;
3) išteklių naudojimo metu pažeistos žemės rekultivacijos ir naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių, likusių telkinyje, apsaugos nuo išsekimo ir kokybės blogėjimo priemonės, kai laikinai ar visiškai nutraukiamas jų naudojimas;
4) išteklių naudojimo plote esančio požeminio vandens apsaugos nuo galimų neigiamų naudojimo padarinių priemonės;
5) išteklių naudojimo metu susidarančių kasybos pramonės atliekų ir kitų atliekų, taip pat gamtinės kilmės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo būdai ir priemonės;
6) žemės sklypo ribos, plotas, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, galimas žemės naudojimo būdas, eksploatuojant naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ir žemės gelmių ertmes ir po žemės rekultivacijos;
15 straipsnis. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir (arba) ertmes
1. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims arba šių asmenų grupėms, norintiems naudoti Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir (arba) ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją ir požeminį gėlą vandenį, jeigu fizinis ar juridinis asmuo arba šių asmenų grupė išgauna (planuoja išgauti) mažiau kaip 10 m3 požeminio gėlo vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį. Leidimas išduodamas 25 metams su galimybe pratęsti jį po 25 metus.
2. Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir (arba) ertmes rūšys:
3. Leidime naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, požeminio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes įrašomi duomenys apie leidimo turėtoją ir suteikiamą naudoti žemės gelmių išteklių telkinį ar jo dalį arba žemės gelmių ertmę.
4. Leidime naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ir žemės gelmių ertmes, kuris išduodamas konkurso būdu, kai konkursas skelbiamas taip pat atlikti ir žemės gelmių tyrimus, turi būti numatyta leidimo turėtojo prievolė atlikti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių arba žemės gelmių ertmių tyrimus ir nurodytas jų atlikimo terminas.
5. Leidimas, nurodytas šio straipsnio 4 dalyje, turi būti tikslinamas, kai įvykdžius naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių ar žemės gelmių ertmių tyrimus, aprobuojami ištekliai arba ertmės, ir atliekamos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Patikslintame leidime nurodomi šio straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys.
6. Leidime naudoti angliavandenilių išteklius įrašomi duomenys apie leidimo turėtoją, suteikiamą naudoti angliavandenilių išteklių ir leidžiamos veiklos rūšį, suteikiamą naudoti plotą. Jeigu skelbiant konkursą buvo numatyti angliavandenilių išteklių tyrimai, leidime naudoti angliavandenilių išteklius nurodomas šių išteklių tyrimas ir jo atlikimo terminas. Kai leidime naudoti angliavandenilių išteklius yra numatyti angliavandenilių išteklių tyrimai, leidimas suteikia teisę leidime nurodytame plote naudoti (išgauti) ir naujus ar papildomai ištirtus leidime nurodytos rūšies angliavandenilių išteklius.
7. Leidimai išduodami konkurso būdu:
2) leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius, kai numatoma naudoti metalų rūdų, vertingųjų mineralų, monomineralinio kvarcinio smėlio išteklius;
8. Leidimai nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje išduodami be konkurso. Leidimas įrengti ir naudoti dirbtines žemės gelmių ertmes radioaktyviosioms medžiagoms laikyti be konkurso gali būti išduotas tik įmonei, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gavusiai leidimą eksploatuoti radioaktyviųjų atliekų saugyklas ir atliekynus.
9. Šio straipsnio 7 ir 14 dalyse nurodyti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes įsigalioja, įsigaliojus žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutarčiai.
10. Konkursai naudoti šio straipsnio 7 dalyje nurodytus žemės gelmių išteklius, išskyrus angliavandenilius, ir žemės gelmių ertmes vykdomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, jų laimėtoju pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar asmenų grupė, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu, konkursiniame pasiūlyme nurodžiusi didžiausią įmoką už žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo teisės suteikimą. Jeigu pateikiami keli konkursiniai pasiūlymai, kuriuose nurodomos vienodos įmokos už žemės gelmių naudojimo teisės suteikimą, laimėtoju pripažįstamas fizinis asmuo ar juridinis asmuo, kuris pirmas pateikė konkursinį pasiūlymą. Konkurso sąlygose numatomas minimalus įmokos už žemės gelmių naudojimo teisės suteikimą dydis, kurį sudaro valstybės lėšomis iki konkurso atliktų konkurso objekto žemės gelmių tyrimo darbų sąnaudos ir konkurso parengiamųjų darbų ir organizavimo išlaidos, apskaičiuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Juridinis ar fizinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, norinti dalyvauti konkurse, turi atitikti šiuos minimalius ekonominės ir finansinės būklės reikalavimus:
1) juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyvių pastarųjų dvejų metų pelno (nuostolių) ataskaita arba laikotarpio nuo juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyvių įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos pelno (nuostolių) ataskaita (jeigu juridinis asmuo ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai vykdė veiklą mažiau nei 2 kalendorinius metus) turi būti teigiama;
2) juridinis asmuo arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai nėra bankrutavę, nėra iškelta bankroto byla arba nėra vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nėra likviduojami arba nėra pradėta likvidavimo procedūra;
11. Konkursai naudoti angliavandenilių išteklius vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Konkurso naudoti tradicinius ir (arba) išsklaidytuosius angliavandenilių išteklius laimėtojas nustatomas pagal šiuos kriterijus: numatomas investicijas, skirtas angliavandenilių išteklių tyrimo darbams atlikti ir (arba) plote esančio (-ių) telkinio (-ių) išteklių gavybos vystymui ir pasiūlytą įmoką. Jeigu pateikiami keli konkursiniai pasiūlymai, kurių pasiūlymų vertė sutampa, laimėtoju pripažįstamas asmuo ar asmenų grupė, pasiūliusi didesnę investicijų sumą. Konkrečios svertinės kriterijų rodiklių reikšmės, pagal kurias nustatoma pasiūlymo vertė, nustatomos konkurso sąlygose. Kriterijų rodiklių reikšmės negali skirtis daugiau kaip 3 kartus. Minimalus įmokos dydis apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 1 priede nustatytus reikalavimus ir nurodomas konkurso sąlygose. Juridinis ar fizinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, norinti dalyvauti angliavandenilių išteklių konkurse, turi atitikti šiuos minimalius ekonominės ir finansinės būklės bei patirties reikalavimus:
1) juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyvių pastarųjų dvejų metų pelno (nuostolių) ataskaita arba laikotarpio nuo juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyvių įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos pelno (nuostolių) ataskaita (jeigu juridinis asmuo ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai vykdė veiklą mažiau nei 2 kalendorinius metus) turi būti teigiama;
2) juridinis asmuo arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai nėra bankrutavę, nėra iškelta bankroto byla arba nėra vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nėra likviduojami arba nėra pradėta likvidavimo procedūra;
3) fizinis asmuo arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai nėra bankrutavę arba nėra iškelta bankroto byla;
4) juridinis ar fizinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turi ne mažesnę už nustatytą konkurso sąlygose angliavandenilių išteklių rūšies, kurią planuoja tirti ir naudoti, tyrimo ir (ar) naudojimo patirtį. Jeigu juridinis asmuo ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai vykdė veiklą trumpiau nei konkurso sąlygose nustatytas angliavandenilių išteklių rūšies, kurią planuoja tirti ir naudoti, tyrimo ir (ar) naudojimo patirties terminas, tada į patirties laikotarpį įtraukiama ir patronuojančios įmonės patirtis;
5) turi pakankamai techninių ir finansinių pajėgumų užtikrinti, jog būtų imamasi visų tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias didelėms avarijoms, susijusioms su angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo darbų vykdymu jūroje ir prisiimti atsakomybę, galinčią kilti dėl angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo darbų jūroje, įskaitant atsakomybę už galimą ekonominę žalą, kai konkursas skelbiamas naudoti angliavandenilių išteklius jūroje.
12. Konkurso naudoti angliavandenilių išteklius laimėtojas prieš leidimo išdavimą privalo pateikti banko garantiją, užtikrinančią konkursiniame pasiūlyme nurodytų investicinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą. Banko garantijos dydis lygus konkursiniame pasiūlyme numatytų investicijų lėšų sumai pinigine išraiška eurais. Leidimo turėtojas privalo turėti galiojančią banko garantiją, kol bus atliktos konkursiniame pasiūlyme numatytos investicijos. Banko garantijos teikėjui taikomi patikimumo reikalavimai nurodomi konkurso sąlygose. Leidimo turėtojui neįvykdžius konkursiniame pasiūlyme nustatytų investicinių įsipareigojimų, kurie lygūs banko garantijos dydžiui, arba įvykdžius juos iš dalies, skirtumas tarp įvykdytų įsipareigojimų ir banko garantijos dydžio atitenka Lietuvos Respublikos valstybės iždui.
13. Konkurso laimėtojas pasiūlyme nurodytą įmoką privalo sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutarties pasirašymo. Sutartis įsigalioja pasiūlyme nurodytos įmokos sumokėjimo dieną. Įmoka mokama į Lietuvos Respublikos valstybės iždą ir sumokėjus negrąžinama.
14. Leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius gali būti suteiktas be konkurso Vyriausybės nustatyta tvarka besiribojančio ploto leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius turėtojui, kai leidimo turėtojo plote esančio tradicinių angliavandenilių išteklių telkinio ir (ar) sankaupos dalis, patenka į besiribojantį plotą, kuriame neišduotas leidimas naudoti angliavandenilių išteklius ir šios tradicinių angliavandenilių išteklių telkinio ir (ar) sankaupos dalies, esančios už leidimo turėtojo suteikto ploto ribų, plotas sudaro ne daugiau kaip 50 procentų telkinio arba sankaupos, esančio leidimo plote, ploto arba kai nėra galimybės įrengti angliavandenilių išteklių gavybos gręžinio leidimo turėtojui suteiktame plote. Įmoka už teisę naudoti angliavandenilių išteklius besiribojančiame plote apskaičiuojama proporcingai suteikiamam naudoti plotui. Įmoką įskaitoma į valstybės biudžetą. Šios lėšos sudaro Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas (įplaukas) ir naudojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme nustatyta tvarka.
15. Žemės savininkas ar naudotojas, užsiimantis žemės ar miškų ūkio veikla, nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype savo ūkio reikmėms (ne komerciniais tikslais) gali įrengti vieną iki 0,5 hektaro ploto ir iki 2 metrų gylio smėlio ir (arba) žvyro mažąjį karjerą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir turi teisę be šio straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo naudoti smėlio ir (arba) žvyro išteklius, išskyrus tuos, kurie aprobuoti, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sumokėjęs vienkartinę įmoką už žemės gelmių išteklių naudojimą. Įmoką įskaitoma į valstybės biudžetą. Šios lėšos sudaro Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas (įplaukas) ir naudojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme nustatyta tvarka. Įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę:
Įmoka = S * 2 *T, kur
S – planuojamo įrengti mažojo karjero plotas, išreikštas kvadratiniais metrais;
T – 0,26 euro tarifas už kvadratinį metrą.
16. Žemės savininkas ar naudotojas savivaldybės teritorijoje gali įsirengti vieną smėlio ir (arba) žvyro mažąjį karjerą, kai jo turimų žemės sklypų bendras plotas savivaldybės teritorijoje yra ne didesnis kaip 1000 ha., kai žemės savininko ar naudotojo savivaldybės teritorijoje naudojamų žemės sklypų bendras plotas yra didesnis kaip 1000 ha, kiekviename iki 1000 ha dydžio plote jis gali įsirengti po vieną smėlio ir (arba) žvyro mažąjį karjerą.
16 straipsnis. Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimas
1. Vyriausybės įgaliota (-os) institucija (-os) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir (arba) ertmes nurodytus įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje.
2. Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, nenurodytus šio straipsnio 1 dalyje. Asmuo, norintis gauti leidimą, turi pateikti prašymą ir dokumentus, nurodytus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoje tvarkoje.
3. Leidimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, išduodamas per 50 dienų nuo konkurso rezultatų paskelbimo, bet ne anksčiau kaip po mėnesio. Jei konkurso rezultatai skundžiami teismui, leidimo išdavimas atidedamas, kol įsiteisės teismo sprendimas. Leidimas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, išduodamas per 20 dienų nuo tinkamų dokumentų pateikimo dienos arba motyvuotu spendimu gali būti pratęstas iki 10 dienų.
4. Apie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar leidimo panaikinimą asmuo informuojamas per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Leidimus išduodanti institucija apie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimą ar patikslinimą ir apie angliavandenilių išteklių naudojimo projekto patvirtinimą ar patikslinimą informuoja suinteresuotas institucijas ir visuomenę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
17 straipsnis. Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, išskyrus angliavandenilius, ir ertmes tikslinimas, galiojimo sustabdymas, panaikinimas arba galiojimo pratęsimas
1. Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, išskyrus angliavandenilius, ir žemės gelmių ertmes galiojimas sustabdomas iki vienerių metų, jei leidimo turėtojas:
1) pažeidžia žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutarties sąlygas ar žemės gelmių naudojimo plane numatytus reikalavimus ir per priežiūrą vykdančios institucijos nurodytą terminą, ne trumpesnį nei 14 dienų ir ilgesnį kaip 2 mėnesiai, nepašalina pažeidimų;
2) pažeidžia aplinkos apsaugos, darbų saugos ir žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo reikalavimus, ir per priežiūrą vykdančios institucijos nurodytą terminą, ne trumpesnį nei 14 dienų ir ilgesnį kaip 2 mėnesiai, nepašalina pažeidimų;
2. Leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas per nustatytą terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas.
3. Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, išskyrus angliavandenilius, ir ertmes galiojimas panaikinamas, jei:
1) išsenka ištekliai, kuriuos naudoti gautas leidimas, ir leidimo turėtojas įvykdo visus išteklių naudojimo sutartyje ir žemės gelmių naudojimo plane numatytus sprendinius;
2) leidimo turėtojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą;
3) leidimo turėtojas leidimu skirtame naudoti telkinyje nepradėjo vykdyti veiklos per 5 metus nuo leidimo gavimo arba 4 metus paeiliui nevykdė leidime nurodytos veiklos;
4) leidimo turėtojas per priežiūrą vykdančios institucijos nurodytą terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas;
7) leidimo turėtojas veikia kaip asmenų grupė ir pasibaigia sudarytos jungtinės veiklos sutarties galiojimas;
8) kai šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju per leidimo galiojimo sustabdymo laikotarpį iš naujo neįgyja teisės naudotis žeme, suteiktame kasybos sklype (telkinyje);
4. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius, išskyrus angliavandenilius, ir ertmes tikslinamas, atsižvelgiant į asmens prašymą, esant bent vienai iš šių aplinkybių:
1) fizinis ar juridinis asmuo ar asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, įsigijo leidimą turintį juridinį asmenį (įmonę) (Civilinio kodekso 6.402 straipsnis). Patikslintas leidimas išduodamas įmonę įsigijusiam asmeniui ar asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, kuriam pereina visos leidimą turėjusio juridinio asmens teisės ir pareigos susijusios su leidimu naudoti žemės gelmių išteklius, išskyrus angliavandenilius, ir kuris atitinka reikalavimus keliamus asmeniui, siekiančiam gauti leidimą vykdyti veiklą;
2) leidimą turintis juridinis asmuo reorganizuojamas. Patikslintas leidimas išduodamas reorganizuotam juridiniam asmeniui, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos susijusios su leidimu naudoti žemės gelmių išteklius, išskyrus angliavandenilius, ir kuris atitinka reikalavimus keliamus asmeniui, siekiančiam gauti leidimą vykdyti veiklą.
5. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius, išskyrus angliavandenilius, ir ertmes pratęsiamas, jeigu nėra leidimo sustabdymo pagrindų, numatytų šios straipsnio 1 dalyje, ir leidimo galiojimo panaikinamo pagrindų numatytų šio straipsnio 3 dalyje.
18 straipsnis. Leidimo naudoti angliavandenilių išteklius galiojimo sustabdymas, panaikinimas arba tikslinimas
1. Leidimo naudoti angliavandenilių išteklius galiojimas sustabdomas iki vienerių metų, jeigu leidimo turėtojas:
1) pažeidžia angliavandenilių išteklių naudojimo sutarties sąlygas ir (ar) angliavandenilių išteklių naudojimo projektuose numatytus reikalavimus ir per Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nurodytą terminą, ne trumpesnį nei 14 dienų ir ilgesnį kaip 2 mėnesiai, nepašalina pažeidimų;
2) pažeidžia aplinkos apsaugos, darbų saugos reikalavimus, žemės gelmių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo reikalavimus ir Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nurodytą terminą, ne trumpesnį nei 14 dienų ir ilgesnį kaip 2 mėnesiai, nepašalina pažeidimų;
2. Leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas per nustatytą terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas.
3. Leidimo naudoti angliavandenilių išteklius galiojimas panaikinamas, jei:
2) leidimo turėtojas per nurodytą terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas;
6) leidimo turėtojas leidimo plote 5 metus paeiliui nevykdė leidime nurodytos angliavandenilių išteklių tyrimo ar naudojimo (gavybos) veiklos;
4. Leidimas naudoti angliavandenilių išteklius tikslinamas, jei
1) fizinis ar juridinis asmuo ar asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, įsigijo leidimą turintį juridinį asmenį (įmonę) (Civilinio kodekso 6.402 straipsnis). Patikslintas leidimas išduodamas įmonę įsigijusiam asmeniui ar asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, kuriam pereina visos leidimą turėjusio juridinio asmens teisės ir pareigos susijusios su leidimu naudoti angliavandenilių išteklius ir kuris atitinka reikalavimus keliamus asmeniui, siekiančiam gauti leidimą vykdyti veiklą;
2) leidimą turintis juridinis asmuo reorganizuojamas. Patikslintas leidimas išduodamas reorganizuotam juridiniam asmeniui, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos susijusios su leidimu naudoti angliavandenilių išteklius ir kuris atitinka reikalavimus keliamus asmeniui, siekiančiam gauti leidimą vykdyti veiklą.
19 straipsnis. Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutartis
1. Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutartis sudaroma tarp Lietuvos geologijos tarnybos ir leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes gavėjo ir yra leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes dalis.
2. Naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių naudojimo sutartyje turi būti nurodoma: žemės gelmių išteklius aprobavusi įstaiga, aprobuotų ir skiriamų naudoti žemės gelmių išteklių kiekis, skiriamo kasybos sklypo ribos, išteklių naudojimo paskirtis, naudojimo sąlygos, išgavimo kiekiai, jeigu jie nustatyti, gavybos apskaita, išteklių naudotojo pareigos, atsakomybė už išteklių naudojimo ir apsaugos reikalavimų pažeidimus, poveikio aplinkai vertinimo arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų metu priimti planuojamos ūkinės veiklos vykdymo sprendiniai.
3. Žemės gelmių ertmių naudojimo sutartyje turi būti nurodoma: ertmę aprobavusi įstaiga, aprobuotos ertmės ribos, žemės gelmių ertmės paskirtis, naudojimo sąlygos, ertmių naudotojo pareigos, atsakomybė už ertmės naudojimo ir apsaugos reikalavimų pažeidimus, poveikio aplinkai vertinimo arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų metu priimti planuojamos ūkinės veiklos vykdymo sprendiniai.
4. Jeigu leidime naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ir žemės gelmių ertmes numatytas išteklių ir ertmių tyrimas, žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutartyje nurodomas tyrimų plotas, terminas ir nustatomos tyrimų vykdymo sąlygos. Šiuo atveju atlikus išteklių ir ertmių tyrimą, turi būti keičiamos naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ir žemės gelmių ertmių naudojimo sutarties sąlygos, pagal šio straipsnio 2 ar 3 dalių nuostatas.
5. Požeminio vandens išteklių naudojimo sutartyje turi būti nurodoma: išteklius aprobavusi įstaiga, eksploatacinis vandeningas horizontas, aprobuotų ir skiriamų naudoti išteklių kiekis, naudojimo paskirtis, naudojimo sąlygos, išgavimo kiekiai, gavybos apskaita, išteklių naudotojo pareigos, atsakomybė už išteklių naudojimo ir apsaugos reikalavimų pažeidimus, jei atliekamos poveikio aplinkai vertinimo arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros, jų metu priimti planuojamos ūkinės veiklos vykdymo sprendiniai.
6. Angliavandenilių išteklių naudojimo sutartyje turi būti nurodoma: angliavandenilių išteklių rūšis, leidime nurodyta veikla, naudoti suteikiamas plotas, angliavandenilių išteklių telkiniai ir (ar) sankaupos ir (ar) kaupavietės (jeigu jie yra plote) ir jų išteklių kiekis, angliavandenilių išteklių naudojimo sąlygos, angliavandenilių išteklių išgavimo kiekiai, jeigu jie nustatyti, išteklių naudotojo teisės ir pareigos. Jeigu leidime naudoti angliavandenilių išteklius numatytas šių išteklių tyrimas, angliavandenilių išteklių naudojimo sutartyje nurodomas išteklių tyrimo terminas, privalomi atlikti tyrimo darbai, jų atlikimo terminai, metodai, apimtys, investicijos, tyrimo vykdymo sąlygos. Leidimo turėtojo įsipareigojimai dėl angliavandenilių išteklių tyrimo darbų atlikimo (angliavandenilių išteklių tyrimo darbų atlikimo terminų, apimčių ir investicijų) negali būti mažesni už tuos įsipareigojimus dėl angliavandenilių išteklių tyrimo darbų atlikimo, kurie buvo nurodyti angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso metu leidimo turėtojo pateiktame konkursiniame pasiūlyme. Vykdant angliavandenilių išteklių naudojimo sutartį atsiradus pagrįstoms geologinėms aplinkybėms, dėl kurių neįmanoma įvykdyti šioje dalyje nurodytų privalomų angliavandenilių išteklių tyrimų pagal numatytus metodus, jie gali būti pakeisti kitais angliavandenilių išteklių tyrimų metodais. Šiuo atveju investicijos turi būti ne mažesnės, nei neatliktų angliavandenilių išteklių tyrimų investicijos. Pakeitimas tvirtinamas rašytiniu sutarties šalių susitarimu.
20 straipsnis. Angliavandenilių išteklių naudojimo projektas
1. Angliavandenilių ištekliai naudojami pagal angliavandenilių išteklių naudojimo projektą, kuris rengiamas aprobavus angliavandenilių telkinio išteklius, kuriuos planuojama naudoti.
2. Angliavandenilių išteklių naudojimo projektų rengimo, derinimo tvirtinimo ir keitimo tvarką nustato aplinkos ministro patvirtintos Angliavandenilių išteklių naudojimo projektų rengimo taisyklės. Angliavandenilių išteklių naudojimo projektą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba. Angliavandenilių išteklių naudojimo projekto rengimą inicijuoja juridinis ar fizinis asmuo ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turintis leidimą naudoti angliavandenilių išteklius. Angliavandenilių išteklių naudojimo projektą rengti turi teisę juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys (-čios) leidimą atlikti angliavandenilių išteklių paiešką ir žvalgybą.
3. Angliavandenilių išteklių naudojimo projekte turi būti numatyta:
2) angliavandenilių išteklių naudojimo metu pažeistos žemės rekultivacijos priemonės, kai angliavandenilių išteklius numatoma naudoti sausumoje ar būtinos aplinkos elementų atkūrimo priemonės, kai angliavandenilių išteklius numatoma naudoti jūroje, ir angliavandenilių išteklių, likusių telkinyje, apsaugos nuo išsekimo ir kokybės blogėjimo priemonės, kai laikinai ar visiškai nutraukiamas jų naudojimas;
3) angliavandenilių išteklių telkinio ribose esančio požeminio vandens apsaugos nuo galimų neigiamų naudojimo padarinių priemonės, kai angliavandenilių išteklius numatoma naudoti sausumoje;
4) angliavandenilių išteklių naudojimo metu susidarančių kasybos pramonės atliekų ir kitų atliekų, taip pat gamtinės kilmės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo būdai ir priemonės;
4. Žemės sklype, kuris reikalingas angliavandenilių išteklių tyrimui ir naudojimui, angliavandenilių išteklių tyrimams ir naudojimui reikalingi statiniai ir įrenginiai projektuojami, statomi ir įrengiami nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės naudojimo būdo, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ir nekeičiant bendrojo plano sprendinių.
21 straipsnis. Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sąlygos
1. Žemės gelmių išteklius ir ertmes galima naudoti juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų naudojimo poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai.
2. Žemės gelmių ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, apsaugant nenaudojamus žemės gelmių išteklius, esančius tame pačiame telkinyje arba jo įtakos zonoje.
4. Naudojant žemės gelmių išteklius, būtina stebėti jų būklę, prognozuoti kiekio ir kokybės kaitą, tvarkyti išgaunamų ir liekančių telkinyje išteklių apskaitą, ūkio subjektams vykdyti žemės gelmių monitoringą ir nustatyta tvarka teikti duomenis Žemės gelmių registrui.
5. Leidimo naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius turėtojas, kuris po leidimo išdavimo ilgiau kaip vienerius metus nepradeda vykdyti naudojimo plane numatytų telkinio įsisavinimo kapitalinių darbų ir (arba) ilgau negu vienerius metus nevykdo išteklių gavybos konkrečiame telkinyje, privalo mokėti įmoką už teisę naudoti išteklius. Įmoką įskaitoma į valstybės biudžetą. Šios lėšos sudaro Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas (įplaukas) ir naudojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme nustatyta tvarka.
6. Baigus vykdyti naudingųjų iškasenų išteklių gavybą ne vėliau kaip per trejus metus žemės sklypas turi būti rekultivuotas. Naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo metu pažeistos žemės rekultivavimo darbus savo lėšomis atlieka arba juos organizuoja asmenys, turintys nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes.
7. Jeigu žemės gelmių išteklių naudojimui numatoma naudoti radioaktyviąsias, pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas ir mišinius arba gavybą vykdyti taikant hidraulinio uolienų ardymo metodą, asmenys, turintys leidimą naudoti žemės gelmių išteklius, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo joje nurodytai institucijai pateikti išsamų naudojamų radioaktyviųjų, pavojingų žmonių sveikatai ar aplinkai ar hidrauliniam uolienų ardymui naudojamų medžiagų ir mišinių sąrašą, jų sudėtį procentais, kiekį ir numatomus naudojimo būdus ir sudaryti sąlygas kontroliuoti šių medžiagų naudojimą ir gavybos darbų vykdymo reikalavimų laikymąsi.
8. Laidodami kasybos pramonės atliekas ir kitas atliekas žemės gelmėse, asmenys, turintys leidimą šiai veiklai, privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoje tvarkoje nurodytoms institucijoms pateikti išsamų kasybos pramonės atliekų ir kitų atliekų sąrašą ir jų kiekį. Šių atliekų tvarkymo kontrolė atliekama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
9. Asmenys, turintys leidimą naudoti išsklaidytuosius angliavandenilius, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis informuoti Lietuvos geologijos tarnybą apie kiekvieną hidraulinio uolienų ardymo atvejį ir tikslią jo metu panaudotų medžiagų sudėtį procentais ir jų kiekį. Lietuvos geologijos tarnybą Vyriausybės nustatyta tvarka informaciją pateikia kitoms kompetentingoms institucijoms.
10. Žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu susidariusios kasybos pramonės atliekos ir kitos atliekos, taip pat gamtinės kilmės radioaktyviosios atliekos, sukauptos žemės paviršiuje, turi būti sutvarkytos, laikantis atliekų tvarkymo reikalavimų.
11. Vykdant angliavandenilių išteklių tyrimo ir gavybos darbus jūroje leidimo naudoti angliavandenilius turėtojas privalo imtis visų tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias avarijoms, susijusioms angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo darbų vykdymu, o joms kilus privalo imtis visų tinkamų priemonių jos padariniams žmogaus sveikatai ir aplinkai apriboti.
12. Angliavandenilių išteklių tyrimo ir gavybos darbai jūroje vykdomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pateikus dokumentus leidimo turėtojo didelių avarijų prevencijos politikos arba jos tinkamą aprašymą, taikomą saugos ir aplinkosaugos vadybos sistemą, arba jos tinkamą aprašymą, planuojamo gavybos įrenginio projektą, nepriklausomos patikros sistemos aprašymą, ataskaitą apie didelius pavojus, avarijos likvidavimo vidaus planą arba tinkamą šio plano aprašymą, pranešimą apie to gręžinio eksploatavimą ir to gręžinio eksploatavimo informaciją, pranešimą apie mišrius darbus, perkėlimo pranešimą apie gavybos įrenginio, kuris turi būti perkeltas į kitą gavybos vietą ir joje eksploatuojamas ir kitą susijusią informaciją.
22 straipsnis. Žemės sklypas, reikalingas žemės gelmių ištekliams ir ertmėms naudoti
1. Žemės sklypas ar sklypai, reikalingas (-gi) žemės gelmių ištekliams ir ertmėms naudoti (toliau – žemės sklypas), įgyjami, naudojami arba valdomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
V SKYRIUS
ŽEMĖS GELMIŲ APSAUGA
23 straipsnis. Žemės gelmių apsaugos priemonės
1. Siekiant užtikrinti racionalų žemės gelmių ir jų išteklių naudojimą ir apsaugą, žemės gelmių apsaugos priemonės įgyvendinamos:
2) atliekant ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir ekstremaliųjų įvykių padarinių žemės gelmių būklei vertinimą;
2. Veikla, susijusi su išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimu ir naudojimu, turi būti vykdoma nepažeidžiant požeminio ir paviršinio vandens telkinių apsaugos reikalavimų.
3. Asmenys, atliekantys išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių tyrimą ir (arba) naudojimą, privalo užtikrinti, kad medžiagos, naudojamos išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimui ir (arba) naudojimui, nepatektų į požeminio ir (arba) paviršinio vandens telkinius, aplinką ir jų neužterštų. Išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimą ir (arba) naudojimą atliekantys asmenys privalo užtikrinti, kad kasybos pramonės atliekos ir kitos atliekos, taip pat gamtinės kilmės radioaktyviosios atliekos, susidariusios išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo metu, būtų sutvarkytos teisės aktuose nustatyta tvarka.
24 straipsnis. Teritorijų planavimas
25 straipsnis. Žemės gelmių monitoringas
1. Žemės gelmių būklė turi būti sistemingai stebima visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, intensyvių geologinių procesų ir jų keliamų pavojų zonose, didesnės antropogeninės apkrovos plotuose ir atskiruose ūkinės veiklos objektuose.
26 straipsnis. Žemės gelmių apsauga ir naudojimas saugomose teritorijose
1. Saugomose teritorijose turi būti užtikrinta žemės gelmių ir jų vertingųjų savybių apsauga, o žemės gelmių naudojimo veiklą jose reglamentuoja šis įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys teisės aktai ir dokumentai.
VI SKYRIUS
DUOMENYS APIE ŽEMĖS GELMES
27 straipsnis. Privalomas duomenų apie žemės gelmes teikimas
Fiziniai ar juridiniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, privalo neatlygintinai teikti Lietuvos geologijos tarnyba jos nustatyta tvarka duomenis apie žemės gelmes, gautus jų atliekamų žemės gelmių tyrimų ir jų išteklių ar ertmių naudojimo metu, išskyrus netiesioginių tyrimų duomenis.
28 straipsnis. Valstybinė geologinių duomenų sistema
1. Valstybinę geologinių duomenų sistemą kuria, saugo ir valdo Lietuvos geologijos tarnyba. Valstybinę geologinių duomenų sistemą sudaro Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka kaupiami žemės gelmių tyrimų dokumentai, Lietuvos geologijos tarnyboje saugomas gręžinių kernas ir duomenys apie žemės gelmes, kaupiami valstybės registruose ir informacinėse sistemose. Valstybinėje geologinių duomenų sistemoje sukaupti duomenys apie žemės gelmes yra valstybės nuosavybė.
29 straipsnis. Duomenų apie žemės gelmes naudojimas
1. Valstybinės geologinių duomenų sistemos duomenys apie žemės gelmes (toliau – duomenys) turi būti prieinami fiziniams ar juridiniams asmenims ir šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, išskyrus apribojimus, nustatytus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse. Valstybinės geologinių duomenų sistemos duomenų teikimo ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos geologijos tarnyba.
2. Fiziniai ar juridiniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, negali perduoti kitiems asmenims ir (ar) pardavinėti duomenų, gautų iš valstybinės geologinių duomenų sistemos.
3. Fiziniai ar juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, privalo naudoti gautus iš valstybinės geologinių duomenų sistemos duomenis, dokumentus ir (arba) jų kopijas tik teisėtiems ir apibrėžtiems tikslams.
4. Fiziniai ar juridiniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, laisvai naudojasi už savo lėšas gautais duomenimis, išskyrus apribojimus, numatytus įstatymuose.
5. Valstybinei geologinių duomenų sistemai pateiktų duomenų, kurie gauti fizinių ar juridinių asmenų ir šių asmenų grupių, veikiančių pagal jungtinės veiklos sutartis, lėšomis ir sudaro komercinę (gamybinę) paslaptį, naudojimas gali būti apribotas, jeigu raštišku prašymu to pageidauja juos pateikę asmenys. Tuo atveju valstybinę geologinių duomenų sistemą valdanti institucija duomenis gali naudoti tik tarnybinėms reikmėms (jos valstybinio reguliavimo funkcijoms atlikti), negali jų skelbti ar perduoti kitiems asmenims, išskyrus valstybės institucijas ir įstaigas, turinčias teisę jų reikalauti. Šių duomenų naudojimo apribojimo terminas negali būti ilgesnis negu penkeri metai nuo jų gavimo. Pasibaigus šiam terminui, duomenys naudojami pagal šio straipsnio 1 dalį.
6. Vyriausybė gali riboti duomenų apie žemės gelmių išteklius skelbimą, platinimą, perdavimą trečiosioms šalims ar išvežimą iš Lietuvos Respublikos, nesvarbu, kieno lėšomis ir kada jie gauti, jeigu tai gali pakenkti valstybės interesams.
VII SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMĄ IR GINČŲ NAGRINĖJIMAS
30 straipsnis. Žalos atlyginimas
1. Valstybei padaryta žala, atsiradusi fiziniams ar juridiniams asmenims ar šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, tiriant ir naudojant žemės gelmes, kai dėl to sumažėja jų ištekliai ar pablogėja jų naudojimo sąlygos, pasikeičia jų vertingosios savybės arba kiti aplinkos elementai, ir žala, padaryta aplinkai, turi būti atlyginta. Šiuo atveju civilinė atsakomybė taikoma neatsižvelgiant į žalą padariusių asmenų kaltę.
31 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas
1. Ginčai dėl šio įstatymo taikymo, taip pat dėl sprendimų, veiksmų ar neveikimo žemės gelmių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo srityje nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
VIII SKYRIUS
TARPTAUTINIAI SANTYKIAI
34 straipsnis. Poveikis kitų valstybių aplinkai
35 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia, kad žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas ir kita ūkinė veikla kaimyninėse valstybėse neturėtų neigiamos įtakos Lietuvos Respublikos aplinkai, žemės gelmių vertingosioms savybėms ir ištekliams, nedarytų žalos gyventojams. To siekiama sudarant tarptautines sutartis dėl ūkinės veiklos ir žemės gelmių naudojimo reguliavimo pasienio teritorijose, keičiantis duomenimis apie žemės gelmių būklę, skatinant bendradarbiavimą tiriant žemės gelmes bei kitais tarptautine teise pagrįstais būdais.
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo
1 priedas
MINIMALAUS KONKURSO NAUDOTI ANGLIAVANDENILIŲ IŠTEKLIUS ĮMOKOS DYDŽIO APSKAIČIAVIMO PRINCIPAI
1. Įmokos dydis kinta priklausomai nuo suteikiamo žemės gelmių naudojimo ploto. Į minimalų įmokos dydį įskaitomos telkinio ar jo dalies geologinio tyrimo darbų bei konkurso parengiamųjų darbų bei organizavimo išlaidos.
2. Minimalus įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę:
Įmin = (P x 288,9) + V, Eur, kur:
Įmin – minimalus įmokos dydis, eurais;
288,9 – valstybinių geologinio tyrimo sąnaudų koeficientas, eurais;
P – telkinio plotas ir (arba) santykinis teritorijos plotas, kuriame suteikiama teisė nustatyta tvarka tirti ir naudoti angliavandenilių išteklius; į santykinį teritorijos plotą neįskaitomas saugomų ir urbanizuotų teritorijų plotas (išreikštas kvadratiniais kilometrais);
V – valstybės lėšomis iki konkurso atliktų ploto (telkinio) tyrimo darbų išlaidos ir konkurso organizavimo ir parengiamųjų darbų sąnaudų vertė.
3. Konkurso organizavimo ir parengiamųjų darbų sąnaudų vertė nustatoma pagal faktines konkurso rengimo ir organizavimo išlaidas. Išlaidos, priskiriamos prie konkurso organizavimo ir parengiamųjų darbų išlaidų, yra:
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo
2 priedas
ĮgyvendinamI Europos Sąjungos teisės aktaI
1. 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (OL L 164, 1994 6 30, p. 3).
2. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1) su paskutiniais padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 124, 2014 4 25, p. 1).
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, aplinkos ministras ir žemės ūkio ministras iki 2017 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo gauti prašymai dėl leidimo tirti žemės gelmes, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ertmes išdavimo nagrinėjami, paskelbti konkursai naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes vykdomi, jų pagrindu sudaromos žemės gelmių išteklių ar ertmių naudojimo sutartys pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą.
4. Leidimai naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilių, išteklius ar ertmes su teise vykdyti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilių, išteklių ar ertmių tyrimo darbus galioja žemės gelmių išteklių ar ertmių naudojimo sutartyse nurodytą terminą. Šių leidimų turėtojams, atlikusiems iki nustatyto termino tyrimo darbus ir įvykdžius kitus teisės aktuose numatytus įsipareigojimus, šio įstatymo nustatyta tvarka išduodami leidimai naudoti jų lėšomis ištirtus žemės gelmių išteklius ar ertmes.