Projektas Nr. XIIIP-2183(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-907 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2020 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymą Nr. I-907 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS KONTROLĖS
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Atitikties auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinama audituojamo subjekto veiklos atitiktis teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams ir gali būti pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė.
2. Biudžeto politikos kontrolė – Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi ir užduočių vykdymo stebėsena, išvadų rengimas, teikimas Lietuvos Respublikos Seimui ir viešas šių išvadų skelbimas.
3. Finansinis auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinami audituojamo subjekto metinių (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenys ir pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė.
4. Metinis veiklos planas – tam tikrų vienų biudžetinių metų Valstybės kontrolės veiklos planavimo dokumentas, kuriame nustatoma veiklos apimtis.
5. Subjektas – viešojo sektoriaus subjektas arba kitas juridinis asmuo, kuriam suteiktas ar perduotas valstybės turtas ir (ar) kuriam viešojo sektoriaus subjektas daro lemiamą poveikį, kuriuose Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą, biudžeto politikos kontrolę ir kitą veiklą, įgyvendindama šiame įstatyme nustatytus uždavinius.
6. Valstybinis auditorius – Valstybės kontrolės darbuotojas, atliekantis valstybinį auditą ir (arba) dalyvaujantis valstybinio audito procese, ir (arba) vykdantis valstybinio audito rekomendacijų stebėseną, ir (arba) atliekantis vertinimus, prisiekęs Lietuvos Respublikai ir turintis šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas.
7. Valstybinio audito ataskaita – valstybinio audito dokumentas, kuriame pateikiami atlikto valstybinio audito rezultatai.
8. Valstybinio audito išvada – valstybinio audito dokumentas, kuriame atlikus finansinį ir (ar) atitikties auditą pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė.
9. Valstybinis auditas – nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose.
10. Valstybinio audito rekomendacijos – valstybinio audito rezultatų pagrindu suformuluoti siūlymai, skirti valstybinio audito metu nustatytoms problemoms išspręsti, siekiant audituojamo subjekto (audituojamų subjektų) veiklos gerinimo ir naudos visuomenei didinimo.
11. Valstybės kontrolės darbuotojas – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojai, administracijos vadovas, valstybiniai auditoriai, darbuotojai, atliekantys kitus vertinimus, ir kiti darbuotojai, padedantys įgyvendinti Valstybės kontrolės uždavinius ir (ar) vykdantys vidaus administravimą, įskaitant ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas.
12. Veiklos auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinama audituojamo subjekto veikla ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu.
13. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos arba vartojamos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
II SKYRIUS
VALSTYBĖS KONTROLĖS STATUSAS
3 straipsnis. Valstybės kontrolės teisinis statusas
2. Valstybės kontrolė yra biudžetinė įstaiga, turinti sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublika. Valstybės kontrolė“, simboliką ir atributiką.
4 straipsnis. Institucijos veiklos teisiniai pagrindai ir principai
1. Valstybės kontrolė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.
2. Valstybės kontrolės veikla grindžiama nepriklausomumo, skaidrumo, teisėtumo ir profesionalumo principais.
3. Įgyvendindama uždavinius ir vykdydama tam reikalingą veiklą, Valstybės kontrolė, valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojai ir kiti Valstybės kontrolės darbuotojai neturi siekti nurodymų ir jų nepriimti iš jokios institucijos ar asmens. Institucijos ir kiti asmenys privalo gerbti Valstybės kontrolės nepriklausomumą, nesiekti daryti ir nedaryti įtakos Valstybės kontrolei ir Valstybės kontrolės darbuotojams, kai jie atlieka savo pareigas.
4. Valstybės kontrolės struktūra nustatoma vadovaujantis šiuo įstatymu ir atsižvelgiant į Valstybės kontrolės uždavinius ir kompetenciją. Valstybės kontrolės struktūrai netaikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos dėl viešojo administravimo subjekto vidaus administravimo.
6 straipsnis. Finansavimo tvarka, auditas ir veiklos vertinimas
1. Valstybės kontrolei skiriamų valstybės biudžeto asignavimų dydį tvirtina Seimas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Valstybės kontrolė, įsivertinusi valstybės biudžeto asignavimų poreikį ateinančiais biudžetiniais metais, teikia siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei biudžetų rengimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Seimo Audito komitetas vertina Vyriausybės Seimui pateiktame valstybės biudžeto projekte Valstybės kontrolei siūlomą valstybės biudžeto asignavimų atitiktį Valstybės kontrolės poreikiams pateikdamas išvadą ir prireikus šią išvadą pristato Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
2. Valstybės kontrolieriui atstovavimo Lietuvos Respublikoje ir užsienyje išlaidoms finansuoti atsiskaitytinai kas mėnesį skiriama paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma. Šių lėšų naudojimo tvarką nustato valstybės kontrolierius.
3. Valstybės kontrolės praėjusių metų finansinių ataskaitų auditą kiekvienais metais atlieka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka Valstybės kontrolės parinkta audito įmonė. Ta pati audito įmonė Valstybės kontrolės finansinių ataskaitų auditą gali atlikti ne ilgiau kaip 5 finansinius metus iš eilės. Valstybės kontrolės finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada, finansinių ataskaitų audito ataskaita ir institucijos veiklos ataskaita pateikiamas Seimui iki einamųjų metų gegužės 1 dienos.
III SKYRIUS
VALSTYBĖS KONTROLĖS UŽDAVINIAI IR KOMPETENCIJA
7 straipsnis. Valstybės kontrolės uždaviniai
Valstybės kontrolės uždaviniai yra:
1) prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas;
2) skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui;
8 straipsnis. Valstybės kontrolės kompetencija
1. Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą, biudžeto politikos kontrolę ir kitą veiklą, įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus uždavinius.
2. Aukščiausioji audito institucija kiekvienais metais teikia Seimui:
1) valstybinio audito išvadą ir valstybinio audito ataskaitą dėl valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
2) valstybinio audito išvadą ir valstybinio audito ataskaitą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
3) valstybinio audito išvadą ir valstybinio audito ataskaitą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
4) valstybinio audito išvadas ir valstybinio audito ataskaitas dėl valstybės išteklių fondų, kurių lėšų sąmatas tvirtina Seimas, ataskaitų rinkinių;
3. Aukščiausioji audito institucija audituoja valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą. Savivaldybių biudžetų vykdymą ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo aukščiausioji audito institucija audituoja tiek, kiek nustatyta šio įstatymo 13 straipsnyje.
4. Aukščiausioji audito institucija Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka atlieka Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos finansinės paramos auditus ir teikia atitinkamoms institucijoms šių auditų dokumentus.
5. Aukščiausioji audito institucija gali atlikti Lietuvos banko veiklos auditą, išskyrus Europos centrinių bankų sistemos ir Eurosistemos uždavinių vykdymą, nepažeisdama Lietuvos banko nepriklausomų išorės auditorių veiklos. Aukščiausioji audito institucija atsižvelgia į Lietuvos banko nepriklausomumą ir neduoda nurodymų Lietuvos bankui, Lietuvos banko valdybai, valdybos nariams, kai šie atlieka funkcijas, susijusias su Europos centrinių bankų sistemos ir Eurosistemos uždaviniais.
6. Aukščiausioji audito institucija valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka atlieka savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atlikto audito išorinę peržiūrą.
7. Valstybės kontrolė, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, teikia Seimui:
1) per 30 darbo dienų po to, kai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Seimui pateikia praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio ataskaitą, išvadą dėl praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties neįvykdymo priežasčių pagrįstumo ir priemonių šiai užduočiai įvykdyti tinkamumo;
2) per 15 darbo dienų kiekvieną kartą po to, kai Vyriausybė pateikia Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (jo pakeitimo įstatymo) projektą Seimui, išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir šiai užduočiai įvykdyti reikalingų papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio;
3) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo;
4) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai pagal 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011, nuostatas;
5) per 15 darbo dienų po kai Vyriausybė pateikia Seimui struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių pasiūlymą, Seimui išvadą dėl Vyriausybės pasiūlytų tvirtinti Seimui struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių atitikties Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytiems reikalavimams dėl vidutinio laikotarpio tikslo pasiekimo laiko;
IV SKYRIUS
VALSTYBĖS KONTROLIERIAUS, VALSTYBĖS KONTROLIERIAUS PAVADUOTOJŲ, VALSTYBĖS KONTROLĖS ADMINISTRACIJOS VADOVO IR DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJA
9 straipsnis. Valstybės kontrolieriaus kompetencija
1. Valstybės kontrolierius:
2) atstovauja pats ar įgalioja kitą asmenį atstovauti Valstybės kontrolei valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, teisme ir tarptautinėse organizacijose;
4) nustato Valstybės kontrolės struktūrą, valstybės kontrolieriaus pavaduotojų kompetenciją, nenumatytą šio įstatymo 10 straipsnyje, darbuotojų pareigybių skaičių, pareigybių sąrašą, struktūrinių padalinių nuostatus;
5) teisės aktų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų Valstybės kontrolės darbuotojus, išskyrus valstybės kontrolieriaus pavaduotojus;
6) teikia Respublikos Prezidentui valstybės kontrolieriaus pavaduotojų kandidatūras ir šio įstatymo nustatytais atvejais siūlymus atleisti valstybės kontrolieriaus pavaduotojus iš pareigų;
7) teikia Seimui Valstybės kontrolės veiklos ataskaitą ir šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas valstybinio audito ataskaita ir išvadas;
9) turi teisę dalyvauti Seimo posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę, kai svarstomi su Valstybės kontrolės veikla susiję klausimai;
10) turi teisę teikti siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui arba Vyriausybei dėl teisės aktų tobulinimo, kiek tai susiję su Valstybės kontrolės veiklos reglamentavimu ar (ir) veiklos rezultatais;
12) turi teisę pareikšti atskirąją nuomonę dėl Vyriausybės nutarimų, kiek tai susiję su institucijos veiklos rezultatais. Apie šią nuomonę jis per 3 darbo dienas po Vyriausybės posėdžio raštu praneša Seimui ir Vyriausybei;
2. Kai valstybės kontrolieriaus nėra, įskaitant šio įstatymo 20 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus, valstybės kontrolieriaus pavedimu jį pavaduoja vienas iš valstybės kontrolieriaus pavaduotojų, tačiau jis neturi šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytų įgaliojimų. Kai nėra valstybės kontrolieriaus pavedimo, jį pavaduoja vyriausias pagal amžių valstybės kontrolieriaus pavaduotojas.
10 straipsnis. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojų ir administracijos vadovo kompetencija
1. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojai:
2. Valstybės kontrolė turi savo administraciją. Jai vadovauja administracijos vadovas. Administracijos vadovas yra pavaldus valstybės kontrolieriui.
3. Administracijos vadovas:
1) koordinuoja ir kontroliuoja valstybės kontrolieriaus priskirtų administravimo ir išteklių valdymo ar kitų padalinių, padedančių įgyvendinti Valstybės kontrolės uždavinius ir vykdančių vidaus administravimą veiklą, užtikrina, kad optimaliai būtų valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai;
2) organizuoja ir koordinuoja valstybės kontrolieriaus ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojų pavedimų vykdymą, teisės aktų projektų rengimą ir derinimą;
3) organizuoja Valstybės kontrolės administracijos padalinių nuostatų, darbuotojų pareigybių sąrašo, kitų teisės aktų ir valstybės kontrolieriaus ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojų įsakymų projektų rengimą;
4) valstybės kontrolieriaus pavedimu įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Valstybės kontrolės darbuotojus;
4. Jeigu administracijos vadovo laikinai nėra, visas arba dalį jo funkcijų valstybės kontrolierius paveda atlikti vienam iš Valstybės kontrolės administracijos padalinių vadovų.
11 straipsnis. Valstybinių auditorių ir darbuotojų, atliekančių kitus vertinimus, teisės ir pareigos
1. Valstybiniai auditoriai ir Valstybės kontrolės darbuotojai, atliekantys kitus vertinimus, turi teisę:
6) elektroninių ryšių tinklais neatlygintinai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenis ir informaciją, reikalingus veiklai vykdyti;
V SKYRIUS
VALSTYBĖS KONTROLĖS VEIKLA
12 straipsnis. Valstybinio audito tipai
1. Aukščiausioji audito institucija atlieka finansinį, atitikties ir veiklos auditą. Atitikties auditas gali būti atliekamas kartu su finansiniu arba veiklos auditu.
13 straipsnis. Veiklos apimtis
1. Valstybės kontrolė, siekdama įgyvendinti jai pavestus uždavinius ir vykdyti tam reikalingą veiklą, yra nepriklausoma spręsti dėl metiniame veiklos plane nustatomos veiklos apimties. Šį planą kasmet, pristatęs Seimo Audito komitetui, tvirtina valstybės kontrolierius.
2. Valstybės kontrolės metiniame veiklos plane numatomais auditais ar vertinimais siekiama užtikrinti, kad būtų nustatytos reikšmingiausios viešojo sektoriaus rizikos, taip pat atlikti privalomi pagal šį įstatymą valstybiniai auditai ir kiti vertinimai.
14 straipsnis. Subjekto teisės ir pareigos
1. Subjektas turi teisę susipažinti su valstybinio audito ar vertinimo dokumento projektu ir per Valstybės kontrolės nustatytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą pateikti dėl jo pastabas.
2. Subjektas privalo užtikrinti teisę valstybiniams auditoriams ir Valstybės kontrolės darbuotojams, atliekantiems kitus vertinimus, laisvai patekti į patalpas, gauti dokumentus, tikrinti informacijos šaltinius ir gauti duomenis, įskaitant informaciją elektroninio ryšio tinklais, taip pat susitikti su subjekto vadovais ir darbuotojais ir gauti jų rašytinius paaiškinimus.
3. Subjektas privalo sudaryti tinkamas darbo sąlygas valstybiniams auditoriams ir Valstybės kontrolės darbuotojams, atliekantiems kitus vertinimus.
15 straipsnis. Veiklos rezultatai ir jų įforminimas
16 straipsnis. Valstybinio audito rekomendacijos ir jų įgyvendinimo stebėsena
1. Subjektas per šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia aukščiausiajai audito institucijai valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo priemones ir terminus.
2. Aukščiausioji audito institucija du kartus per metus – iki einamųjų metų pavasario ir rudens Seimo sesijų pradžios (ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 10 d. ir rugsėjo 10 d.) – teikia Seimui valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitas.
VI SKYRIUS
BENDRADARBIAVIMAS SU SEIMU, VYRIAUSYBE, TEISĖSAUGOS IR KITOMIS INSTITUCIJOMIS. TARPTAUTINIAI RYŠIAI
17 straipsnis. Ryšiai su Seimu, Vyriausybe, teisėsaugos, ir kitomis institucijomis
1. Valstybės kontrolė, nustačiusi esminių pažeidimų, praneša Seimui, Vyriausybei, teisėsaugos ar kitoms viešojo administravimo institucijoms ir įstaigoms ir (ar) imasi kitų prevencinių priemonių.
18 straipsnis. Tarptautiniai ryšiai
1. Valstybės kontrolė palaiko tarptautinius ryšius su Europos Audito Rūmais kitų valstybių aukščiausiosiomis audito, nepriklausomomis fiskalinėmis ir kitomis institucijomis.
VII SKYRIUS
VALSTYBĖS KONTROLĖS DARBUOTOJAI, JŲ SKYRIMAS (PRIĖMIMAS) Į PAREIGAS IR ATLEIDIMAS
19 straipsnis. Valstybės kontrolės darbuotojų statusas
1. Valstybės kontrolieriui ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojams kiti įstatymai taikomi tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis įstatymas. Su valstybės kontrolieriumi ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojais darbo sutartys nesudaromos. Valstybės kontrolieriaus ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojų pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis ar skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat su darbu juridiniuose asmenyse. Valstybės kontrolierius ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojai negali gauti kito atlyginimo, išskyrus jiems nustatytą atlyginimą pagal einamas pareigas ir užmokestį už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą bei autorinį atlyginimą už kūrybinį darbą.
2. Su Valstybės kontrolės darbuotojais, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytuosius, sudaromos darbo sutartys. Valstybės kontrolės darbuotojai gali dirbti tik Valstybės kontrolėje. Turint valstybės kontrolieriaus sutikimą, Valstybės kontrolės darbuotojams galima dirbti ir kitur, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, nesudaro prielaidų darbą Valstybės kontrolėje panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja Valstybės kontrolės autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam Valstybės kontrolės darbuotojo pareigas, tinkamai atlikti nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose Valstybės kontrolės darbuotojas gali atlikti audito procedūras ar kitą Valstybės kontrolės veiklą, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių Valstybės kontrolės darbuotojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.
3. Valstybės kontrolės darbuotojai turi darbuotojo pažymėjimą. Valstybės kontrolės darbuotojo pažymėjimo formą, išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašą tvirtina valstybės kontrolierius.
20 straipsnis. Valstybės kontrolieriaus skyrimo ir atleidimo tvarka
1. Valstybės kontrolierių penkerių metų kadencijai Respublikos Prezidento teikimu skiria ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais iš pareigų atleidžia Seimas.
2. Tas pats asmuo valstybės kontrolieriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
3. Valstybės kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turintis ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir ne mažesnį kaip 10 metų audito, teisinio, ekonominio, viešojo administravimo, vadybos ir (ar) finansinio ar šių sričių pedagoginio darbo stažą.
4. Valstybės kontrolierius pradeda eiti pareigas tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia Lietuvos Respublikai.
5. Valstybės kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta, kai:
6. Valstybės kontrolierius iš pareigų Seimo atleidžiamas, kai:
4) Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
7. Valstybės kontrolierius atsistatydinimo pareiškimą įteikia Respublikos Prezidentui. Sprendimas dėl valstybės kontrolieriaus atsistatydinimo pareiškimo priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo atsistatydinimo pareiškimo įteikimo dienos. Per šį laiką nepriėmus sprendimo patenkinti valstybės kontrolieriaus atsistatydinimo pareiškimą arba per šį laiką priėmus sprendimą nepriimti valstybės kontrolieriaus atsistatydinimo pareiškimo, valstybės kontrolierius toliau eina pareigas, jeigu per 15 kalendorinių dienų nuo nepriimto sprendimo termino pabaigos arba nuo priimto sprendimo nepriimti atsistatydinimo valstybės kontrolierius neįteikia pakartotinio atsistatydinimo pareiškimo. Įteikus pakartotinį atsistatydinimo pareiškimą, valstybės kontrolieriaus įgaliojimai laikomi pasibaigusiais nuo dienos, einančios po pakartotinio atsistatydinimo pareiškimo įteikimo dienos.
8. Valstybės kontrolierius iš pareigų atleidžiamas dėl sveikatos būklės Respublikos Prezidento teikimu ir tik pagal sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvadą, kad dėl sveikatos būklės valstybės kontrolierius negali eiti pareigų.
9. Pasibaigus valstybės kontrolieriaus kadencijai arba jam atsistatydinus, jei valstybės kontrolieriaus pareigas jis ėjo ne daugiau kaip ketverius metus, valstybės kontrolieriui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei valstybės kontrolieriaus pareigas jis ėjo ne mažiau kaip ketverius metus, – keturių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
10. Iš pareigų atleistam šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu valstybės kontrolieriui išmokama keturių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ši išmoka išmokama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo valstybės kontrolieriaus atleidimo dienos.
11. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės kontrolieriaus kadencijos pabaigos arba jo atsistatydinimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės politiko, valstybės pareigūno arba valstybės tarnautojo pareigas arba priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo šioje dalyje nurodytas pareigas pradeda eiti ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės politiko, valstybės pareigūno arba valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Asmeniui mirus, iki jo mirties neišmokėta išeitinės išmokos dalis, priklausanti asmeniui už tą mėnesį, kurį jis mirė, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus.
21 straipsnis. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojų skyrimo ir atleidimo tvarka
1. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojus penkerių metų kadencijai valstybės kontrolieriaus teikimu skiria ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais prieš terminą iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.
2. Tas pats asmuo valstybės kontrolieriaus pavaduotoju gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
3. Valstybės kontrolieriaus pavaduotoju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turintis ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir ne mažesnį kaip 5 metų audito, teisinio, ekonominio, viešojo administravimo, vadybos ir (ar) finansinio ar šių sričių pedagoginio darbo stažą.
4. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojai, prieš pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos Respublikai. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo priesaiką priima Respublikos Prezidentas.
5. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, kai:
6. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas atleidžiamas iš pareigų, kai:
7. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas atsistatydinimo pareiškimą įteikia valstybės kontrolieriui. Sprendimas dėl valstybės kontrolieriaus pavaduotojo atsistatydinimo pareiškimo priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo atsistatydinimo pareiškimo įteikimo dienos. Per šį laiką nepriėmus sprendimo patenkinti valstybės kontrolieriaus pavaduotojo atsistatydinimo pareiškimą arba per šį laiką priėmus sprendimą nepriimti valstybės kontrolieriaus pavaduotojo atsistatydinimo pareiškimo, valstybės kontrolieriaus pavaduotojas toliau eina pareigas, jeigu per 15 kalendorinių dienų nuo nepriimto sprendimo termino pabaigos arba nuo priimto sprendimo nepriimti atsistatydinimo neįteikia pakartotinio atsistatydinimo pareiškimo. Įteikus pakartotinį atsistatydinimo pareiškimą, valstybės kontrolieriaus pavaduotojo įgaliojimai laikomi pasibaigusiais nuo dienos, einančios po pakartotinio atsistatydinimo pareiškimo įteikimo dienos.
8. Atleisti valstybės kontrolieriaus pavaduotoją iš pareigų šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu gali Respublikos Prezidentas valstybės kontrolieriaus teikimu.
9. Atleisti valstybės kontrolieriaus pavaduotoją iš pareigų dėl sveikatos būklės Respublikos Prezidentas gali tik šio įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nurodytomis sąlygomis.
10. Pasibaigus valstybės kontrolieriaus pavaduotojo kadencijai arba jam atsistatydinus, jei valstybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas jis ėjo ne daugiau kaip ketverius metus, valstybės kontrolieriaus pavaduotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei valstybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas jis ėjo mažiau kaip ketverius metus, – keturių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
11. Iš pareigų atleistam šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu valstybės kontrolieriaus pavaduotojui išmokama keturių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ši išmoka išmokama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo valstybės kontrolieriaus pavaduotojo atleidimo dienos.
12. Šio straipsnio 10 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės kontrolieriaus pavaduotojo kadencijos pabaigos arba jo atsistatydinimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės politiko, valstybės pareigūno arba valstybės tarnautojo pareigas arba priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti šioje dalyje nurodytas pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės politiko, valstybės pareigūno arba valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Asmeniui mirus, iki jo mirties dienos neišmokėta išeitinės išmokos dalis, priklausanti asmeniui už tą mėnesį, kurį jis mirė, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus.
22 straipsnis. Asmenų priėmimo į Valstybės kontrolę reikalavimai, Valstybės kontrolės darbuotojų atleidimo pagrindai ir sąlygos
2. Į Valstybės kontrolės administracijos vadovo pareigas gali būti priimamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį (magistro kvalifikacinį laipsnį) ar jam prilygintą išsilavinimą, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turintis ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir ne mažesnį kaip 3 metų audito, teisinio, ekonominio, viešojo administravimo, vadybos ir (ar) finansinio ar šių sričių pedagoginio darbo stažą. Administracijos vadovui valstybės kontrolieriaus sprendimu gali būti nustatytas specialusis reikalavimas turėti įstatymų nustatytas specialiąsias teises arba atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikiant kitas specialiąsias teises.
3. Asmuo, priimamas į Valstybės kontrolės darbuotojo, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas atliekančius darbuotojus, pareigas turi atitikti valstybės kontrolieriaus nustatytus reikalavimus. Negali būti nustatyti tokie reikalavimai, kurie nebūtini nustatytoms funkcijoms atlikti.
4. Asmenys, priimami į Valstybės kontrolės darbuotojų pareigas, turi būti nepriekaištingos reputacijos ir teisės aktų nustatyta tvarka deklaravę privačius interesus. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo nėra praėję 5 metai arba jo elgesys neatitinka Valstybės kontrolės darbuotojų etikos kodekso nuostatų;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nėra praėję 5 metai;
7) atleistas iš skiriamų arba pašalintas iš renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų dienos nėra praėję 5 metai;
8) piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
5. Jeigu Valstybės kontrolės darbuotojui yra nustatytas specialusis reikalavimas turėti įstatymų nustatytas specialiąsias teises arba atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikiant kitas specialiąsias teises, asmens, siekiančio Valstybės kontrolės darbuotojo statuso, kandidatūra teisės aktų nustatyta tvarka turi būti patikrinta arba specialioji teisė turi būti suteikta iki asmens priėmimo (arba perkėlimo) į Valstybės kontrolės darbuotojo pareigas. Į Valstybės kontrolės darbuotojo pareigas asmuo priimamas (arba perkeliamas), kai jam suteikiama specialioji teisė arba kai gaunama kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba kad jam gali būti suteikiama kita įstatymų nustatyta specialioji teisė. Valstybės kontrolė turi teisę gauti duomenis apie asmenį, siekiantį Valstybės kontrolės darbuotojo statuso, iš kompetentingų valstybės institucijų.
6. Į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas Valstybės kontrolės darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso arba vidaus atrankos būdu. Konkurso ir atrankos organizavimo ir vykdymo tvarką nustato valstybės kontrolierius. Konkurse ir atrankoje gali dalyvauti asmenys, atitinkantys valstybės kontrolieriaus nustatytus bendruosius reikalavimus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, ir specialiuosius reikalavimus. Konkurso ir (ar) atrankos metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas Valstybės kontrolės darbuotojo pareigas.
7. Valstybiniai auditoriai, prieš pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos Respublikai. Valstybinio auditoriaus priesaiką priima valstybės kontrolierius ar jį pavaduojantis valstybės kontrolieriaus pavaduotojas.
8. Į Valstybės kontrolės darbuotojo, atliekančio ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas, priimama be konkurso, jeigu valstybės kontrolierius nenusprendžia kitaip.
9. Valstybės kontrolės darbuotojų darbo santykiai pasibaigia ir šie darbuotojai atleidžiami iš pareigų Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais atleidimo pagrindais. Valstybės kontrolės darbuotojai vienerius metus po to, kai nustoja eiti savo pareigas, privalo vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kuris kiltų dėl jų naujos veiklos. Ketindami imtis tokios veiklos, kuri, jų manymu, galėtų kelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, prieš įsipareigodami jos imtis, jie raštu apie tai informuoja Valstybės kontrolę ir prašo jos nuomonės.
10. Valstybės kontrolės administracijos vadovas į darbą priimamas 7 metų kadencijai. Tas pats asmuo negali eiti Valstybės kontrolės administracijos vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
11. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti Valstybės kontrolės darbuotojai, taip pat atleidžiami iš pareigų, jeigu:
1) atsisako įstatymų nustatyta tvarka deklaruoti savo ir savo šeimos narių turtą ir pajamas bei privačius interesus;
23 straipsnis. Priėmimo į Valstybės kontrolę apribojimai
Į 22 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas Valstybės kontrolės darbuotojo pareigas negali būti priimamas asmuo, jeigu:
2) jis atsisakė prisiekti Lietuvos Respublikai. Šis reikalavimas taikomas tik valstybiniams auditoriams;
24 straipsnis. Valstybės kontrolieriaus, valstybės kontrolieriaus pavaduotojų ir valstybinių auditorių priesaika
1. Valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojai ir valstybiniai auditoriai prisiekia Lietuvos Respublikai. Nustatomas toks priesaikos tekstas:
„Aš, (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai;
gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus;
visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę;
saugoti valstybės turtą;
sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas.“
3. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Pasirašytas priesaikos tekstas saugomas asmens byloje.
25 straipsnis. Valstybės kontrolės darbuotojų etika
1. Valstybės kontrolės darbuotojų etiką reglamentuoja valstybės kontrolieriaus tvirtinamas Valstybės kontrolės darbuotojų etikos kodeksas.
2. Valstybės kontrolės darbuotojų etikos pažeidimų nagrinėjimo tvarką nustato valstybės kontrolierius.
26 straipsnis. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, Valstybės kontrolės darbuotojo nušalinimas nuo darbo, nušalinimo teisinės pasekmės
1. Be Darbo kodekse nurodytų atvejų, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma:
2) šio ir kitų įstatymų, Valstybės kontrolės darbuotojų etikos kodekso pažeidimas ir (ar) kiti Valstybės kontrolės darbuotojo veiksmai, kuriais pažemintas Valstybės kontrolės darbuotojo vardas ir (ar) diskredituotas Valstybės kontrolės autoritetas ir (ar) pasitikėjimas ja;
2. Be Darbo kodekse nurodytų atvejų, Valstybės kontrolės darbuotojas valstybės kontrolieriaus sprendimu privalo būti nušalintas nuo darbo, kai:
1) valstybės kontrolierius gauna informacijos, kad Valstybės kontrolės darbuotojas įtariamas ar kaltinamas tyčinio sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Šiuo atveju Valstybės kontrolės darbuotojas nušalinamas nuo darbo iki baudžiamojo proceso pabaigos;
2) nėra pareigų, į kurias Valstybės kontrolės darbuotojas gali būti perkeltas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, arba Valstybės kontrolės darbuotojas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas. Šiuo atveju Valstybės kontrolės darbuotojas nušalinamas nuo darbo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiu.
3. Valstybės kontrolieriaus sprendime nušalinti Valstybės kontrolės darbuotoją nuo darbo turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam Valstybės kontrolės darbuotojas nušalinamas nuo darbo, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
4. Sprendimą nušalinti Valstybės kontrolės darbuotoją nuo darbo priėmusio subjekto reikalavimu nušalintas Valstybės kontrolės darbuotojas grąžina darbuotojo pažymėjimą, visas jam patikėtas darbo funkcijoms atlikti reikalingas priemones ir jo žinioje esančius dokumentus.
5. Pasibaigus nušalinimo nuo darbo terminui, Valstybės kontrolės darbuotojas grąžinamas į eitas pareigas, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo nutraukti darbo sutartį.
6. Už nušalinimo nuo darbo laikotarpį Valstybės kontrolės darbuotojui darbo užmokestis nemokamas. Valstybės kontrolės darbuotojas, nuo darbo nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus nušalinimą lėmusioms aplinkybėms, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią Valstybės kontrolės darbuotojas vėl pradėjo dirbti, jam išmokamas darbo užmokestis už nušalinimo nuo darbo laikotarpį, taip pat delspinigiai, kurių dydis tvirtinamas teisės aktų nustatyta tvarka.
VIII SKYRIUS
KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS
27 straipsnis. Kvalifikacijos tobulinimas
2. Institucija turi sudaryti sąlygas savo darbuotojų kvalifikacijai tobulinti, o Valstybės kontrolės darbuotojai privalo nuolat tobulinti kvalifikaciją valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka.
IX SKYRIUS
DARBUOTOJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS
28 straipsnis. Darbo užmokestis
1. Valstybės kontrolės darbuotojų darbo užmokestį, apmokėjimo tvarką ir sąlygas nustato šis ir kiti įstatymai. Valstybės kontrolės darbuotojams Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas netaikomas.
3. Valstybės kontrolieriaus ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojų darbo užmokesčio dydžiai ir apmokėjimo sąlygos nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme.
4. Valstybės kontrolės darbuotojo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus darbuotojus, pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų pareigybių grupei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.
5. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio.
6. Valstybės kontrolės administracijos vadovo pareiginė alga nustatoma taikant pareiginės algos koeficientą – 25,5.
7. Valstybės kontrolės darbuotojų, kurie eina struktūrinio padalinio vadovo ar jo pavaduotojo, ar kito darbuotojo, kuris turi tiesiogiai pavaldžių asmenų, pareigas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas negali būti didesnis kaip 24. Valstybės kontrolės darbuotojų, išskyrus Valstybės kontrolės darbuotojus, kurie atlieka ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas negali būti didesnis kaip 22,5. Valstybės kontrolės darbuotojų, kurie atlieka ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas, pareiginės algos pastoviosios dalies negali būti didesnis kaip 19,5. Šioje dalyje nurodytiems Valstybės kontrolės darbuotojams konkrečius pareiginės algos pastoviosios dalies dydžius nustato valstybės kontrolierius darbo apmokėjimo sistemoje iš šioje dalyje konkrečiai pareigybei nustatyto pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalo. Darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (žinojimo ir žinių sudėtingumas, problemų sprendimas veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms gebėjimų turėjimas ir panašiai).
8. Pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos nustatomos Valstybės kontrolės darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje. Pareiginės algos kintamoji dalis negali viršyti 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies. Pareiginės algos kintamąją dalį sudaro priemokos: už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito Valstybės kontrolės darbuotojo darbo funkcijas, arba už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, arba už darbą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant nustatytas darbo funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės.
10. Valstybės kontrolės darbuotojams, išskyrus valstybės kontrolierių, už didelio masto sudėtingus ir reikšmingus valstybei ir visuomenei valstybinius auditus ar už kitus Valstybės kontrolės veiklai reikšmingus rezultatus gali būti skiriama vienkartinė piniginė išmoka. Vienkartinė piniginė išmoka negali viršyti Valstybės kontrolės darbuotojo pareiginės algos, o šio straipsnio 7 dalyje nurodytas pareigas einančių darbuotojų – jiems nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies, ir mokama neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka.
11. Valstybės kontrolės darbuotojams už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su Valstybės kontrolės uždaviniais susijusi veikla, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos, neįskaičiuojamos į šio straipsnio 3, 6, 7 ir 8 dalyse nustatytą Valstybės kontrolės darbuotojų darbo užmokestį. Už laiką, kurį Valstybės kontrolės darbuotojas dalyvauja šioje dalyje nurodytuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų paramos teikimo projektams įgyvendinti, darbo užmokestis iš Valstybės kontrolei skirtų valstybės biudžeto asignavimų Valstybės kontrolės darbuotojui nemokamas.
29 straipsnis. Papildomos kasmetinės atostogos ir darbo stažas
1. Valstybės kontrolės darbuotojai turi teisę į šio straipsnio 2 dalyje nustatytas papildomas kasmetines atostogas.
2. Valstybės kontrolės darbuotojui, turinčiam didesnį negu 2 metų darbo Valstybės kontrolėje stažą, už kiekvienus paskesnius darbo Valstybės kontrolėje metus kasmetinės atostogos pailginamos viena papildomų kasmetinių atostogų diena, tačiau bendra papildomų kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 darbo dienų.
3. Darbo Valstybės kontrolėje stažo nuo 1990 m. kovo 11 d. ir tarnybos Lietuvos valstybei laikotarpiai įskaitomi į Valstybės kontrolės darbuotojų darbo stažą papildomoms kasmetinėms atostogoms gauti. Tarnybos Lietuvos valstybei stažas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse, apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
X SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
30 straipsnis. Visuomenės informavimas
Valstybinio audito ataskaitos ir išvados, valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitos, šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodytos išvados, 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta ir kita informacija apie Valstybės kontrolės veiklą teisės aktų nustatyta tvarka skelbiama Valstybės kontrolės interneto svetainėje ir per kitas visuomenės informavimo priemones.
31 straipsnis. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimas
1. Asmenų prašymai ir skundai Valstybės kontrolėje nagrinėjami, jeigu jie yra tiesiogiai susiję su Valstybės kontrolės veiklos rezultatais.
2. Asmenų prašymai ir skundai, kai nėra galimybės identifikuoti prašymą ar skundą pateikusio asmens ir patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo, nenagrinėjami, jeigu valstybės kontrolierius ar jo įgaliotas Valstybės kontrolės darbuotojas nenusprendžia kitaip.
3. Asmenų skundai dėl Valstybės kontrolės veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami laikantis asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos, netaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme administracinei procedūrai nustatytų reikalavimų.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2. 2022 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalies redakcija:
3. 2022 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies redakcija:
„2. Aukščiausioji audito institucija kiekvienais metais atlieka šios dalies 1–5 punktuose nurodytų metinių ataskaitų rinkinių auditus ir teikia Seimui ir šiuos ataskaitų rinkinius parengusiems viešojo sektoriaus subjektams valstybinio audito išvadas ir valstybinio audito ataskaitas, t. y.:
4. 2022 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punkto redakcija:
5. 2022 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies redakcija:
„1. Subjektas turi teisę susipažinti su valstybinio audito ar kito vertinimo dokumento projektu ir per Valstybės kontrolės nustatytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą teikti dėl jo pastabas. Dėl Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatytų valstybinio audito dokumentų Valstybės kontrolė gali nustatyti trumpesnį susipažinimo ir pastabų pateikimo Valstybės kontrolei terminą.“
3 straipsnis. Įstatymo taikymas
1. Valstybės kontrolės karjeros valstybės tarnautojai, paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų sutikimu turi teisę įgyti Valstybės kontrolės darbuotojo statusą ir pasirašę neterminuotas darbo sutartis tęsti darbą Valstybės kontrolėje atlikdami tas pačias funkcijas (pareigybių pavadinimai nekeičiami).
2. Valstybės kontrolės pakaitiniai valstybės tarnautojai, paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų sutikimu turi teisę įgyti Valstybės kontrolės darbuotojo statusą ir pasirašę terminuotas darbo sutartis tęsti darbą atlikdami tas pačias funkcijas (pareigybių pavadinimai nekeičiami). Šiuo atveju pakaitinio valstybės tarnautojo pasirašomos terminuotos darbo sutarties terminas nustatomas iki aplinkybių, kuriomis pakaitinis valstybės tarnautojas buvo priimtas, atsiradimo, t. y. tol, kol sugrįžta į pareigas laikinai negalintis jų eiti Valstybės kontrolės darbuotojas arba negalėjęs eiti pareigų Valstybės kontrolės darbuotojas atleidžiamas.
3. Darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, priimti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų sutikimu turi teisę įgyti Valstybės kontrolės darbuotojo statusą ir tęsti darbą atlikdami tas pačias funkcijas (pareigybių pavadinimai nekeičiami). Šiuo atveju pakeičiama darbo sutarties sąlyga – darbo apmokėjimas.
4. Valstybės tarnautojams, kurių pareigybės panaikinamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir kurie nesutinka būti perkelti į Valstybės kontrolės darbuotojo pareigas pagal šio straipsnio 1 dalį, mokėtina išeitinė išmoka apskaičiuojama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 2 dalies nuostatas.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems darbuotojams, kurie nesutinka būti perkelti į Valstybės kontrolės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir dirbti pagal darbo sutartį su pakeista būtinąja darbo sutarties sąlyga – darbo apmokėjimas, mokėtina išeitinė išmoka apskaičiuojama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 8 dalies nuostatas.
6. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo Valstybės kontrolės darbuotojams mokamas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės kontrolės įstatymo 28 straipsnį apskaičiuotas darbo užmokestis.
7. Valstybės kontrolės darbuotojams, kurių darbo užmokestis pagal šį įstatymą bus mažesnis palyginti su iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytu darbo užmokesčiu (pareiginė alga su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ar pareiginės algos pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi), mokamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto dydžio darbo užmokestis (pareiginė alga su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ar pareiginės algos pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) tol, kol jie eina tas pačias pareigas.
8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtiems (priimtiems) į pareigas valstybės kontrolieriui, valstybės kontrolieriaus pavaduotojams ir valstybės tarnautojams nustatytas tarnybos Lietuvos valstybei stažas įskaitomas į Valstybės kontrolės darbuotojų darbo stažą, nurodytą šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje.
9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitos procedūros tęsiamos tol, kol bus baigtos, iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.
10. Nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios:
1) iki 2019 m. sausio 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, priklausė Valstybės kontrolės darbuotojui, ėjusiam valstybės kontrolieriaus, valstybės kontrolieriaus pavaduotojo ar valstybės tarnautojo pareigas, suteikiamos pagal iki Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio nuostatas;
2) nuo 2019 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo priklausė Valstybės kontrolės darbuotojui, ėjusiam valstybės kontrolieriaus, valstybės kontrolieriaus pavaduotojo ar valstybės tarnautojo pareigas, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio nuostatas.
11. Valstybės kontrolierius ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojai, įsigaliojus šiam įstatymui, toliau eina pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Po šio įstatymo įsigaliojimo valstybės kontrolieriaus pavaduotojas pirmą kartą skiriamas penkerių metų kadencijai. Kiti valstybės kontrolieriaus pavaduotojai skiriami vienais metais ilgesnėms kadencijoms negu prieš tai paskirtas valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, jeigu nuo pirmiau paskirtojo valstybės kontrolieriaus pavaduotojo paskyrimo nepraėjo vieni metai. Vėliau valstybės kontrolieriaus pavaduotojai skiriami taip, kaip nustatyta šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės kontrolės įstatymo 21 straipsnyje.