Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL NACIONALINĖS KLIMATO KAITOS VALDYMO DARBOTVARKĖS PATVIRTINIMO
2021 m. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir 4 straipsnio 1 punktu, įgyvendindamas 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (toliau – Reglamentas (ES) 2018/1999) 15 ir 19 straipsnius, nutaria:
1 straipsnis.
TURINYS
1. ĮŽANGA............................................................................................................................................ 1
2. TEISINIS IR POLITINIS KONTEKSTAS...................................................................................... 3
3. NACIONALINĖS KLIMATO POLITIKOS STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ APŽVALGA...................................................................................................................................... 5
4. KLIMATO KAITOS VALDYMO POLITIKOS 2050 M. VIZIJA................................................ 13
7. HORIZONTALIOSIOS KLIMATO KAITOS VALDYMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO KRYPTYS............................................................................................................................................................ 26
8. ATITINKAMŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ, TECHNOLOGINĖS PLĖTROS IR INOVACIJŲ POLITIKA............................................................................................................................................................ 29
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Seimo
2021 m. d. nutarimu Nr.
NACIONALINĖ KLIMATO KAITOS VALDYMO DARBOTVARKĖ
1. Klimato krizė, kelianti egzistencinę grėsmę natūralioms ekosistemoms ir visai žmonijai, didinanti rizikos veiksnius nacionaliniam saugumui ir visuomenės stabilumui, lieka svarbiausiu mūsų laikų iššūkiu. Pastarieji penkeri metai buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. 2020 m. vidutinė pasaulio temperatūra buvo 1,2 °C aukštesnė nei ikipramoninio laikotarpio lygis. Lietuvoje 2020 m. tapo šilčiausiais metais per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,2 °C, tai yra 2,3 °C didesnė nei vidutinė daugiametė (pagal 1981-2010 m. vidurkį). Apie visuotinio atšilimo padarinius neginčijamai liudija dažnėjančios sausros, audros ir kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Naujausiose Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (anglų k. IPCC; toliau – TKKK) parengtose klimato kaitos[1] ir 1,5 °C visuotinio atšilimo[2], taip pat žemėnaudos[3], vandenynų bei kriosferos[4] būklės ataskaitose pabrėžiama, kad nesustabdžius klimato kaitos jos padariniai bus pražūtingi. Moksliniai tyrimai rodo, kad klimato kaitos keliamas pavojus gerokai didesnis, nei manyta. Egzistuoja didelė rizika, jog Žemės sistemos lūžio taškas, pvz., Golfo srovės sulėtėjimas arba Grenlandijos ir Vakarų Antarkties ledo skydų nestabilumas, bus pasiektas esant žemesnei temperatūrai, nei teigta 5-ojoje TKKK vertinimo ataskaitoje. Klimato krizė neatsiejamai susijusi su visuotiniu biologinės įvairovės nykimu ir priimami sprendimai turi būti tinkamai pritaikyti abiem problemoms spręsti. Siekiant išsaugoti aplinką, žmonių gerovę, klestėjimą ir sveikatą, turime skubiai imtis ryžtingų ilgalaikių veiksmų, nes paskui veikti gali būti per vėlu[5].
2. Remiantis naujausia moksline informacija, žmogaus veikla yra lemiamas veiksnys visuotiniam klimato atšilimui. Dėl žmogaus ūkinės veiklos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų[6] (toliau – ŠESD) koncentracijos didėjimas stiprina natūralų šiltnamio efektą ir lemia vidutinės pasaulio oro temperatūros kilimą.[7] Paryžiaus susitarime nustatytas ilgalaikis tikslas – užtikrinti, kad pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, dedant pastangas, kad šis didėjimas neviršytų 1,5 °C[8], ir – lygiai taip pat svarbu – prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio ir užtikrinti pakankamą finansavimą šiems tikslams pasiekti. 2018 m. spalio mėn. TKKK paskelbtoje Specialioje ataskaitoje dėl 1,5 °C pasaulinio atšilimo nurodyta: kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, kasmet iki 2030 m. pasaulinis į atmosferą išmetamo anglies dioksido kiekis turi būti sumažintas perpus, o neutralumas klimatui užtikrintas iki 2050 m.
3. Lietuvos klimato kaitos valdymo politika formuojama ir įgyvendinama vadovaujantis tarptautiniu lygiu pasiektais susitarimais: 1992 m. Niujorke priimta Jungtinių Tautų Bendrąja klimato kaitos konvencija (toliau – JTBKKK)[9], kuri įgyvendinama konkrečiais valstybių įsipareigojimais ir išmetamų ŠESD kiekio mažinimo mechanizmais, 1997 m. pasirašytu Kioto protokolu su nustatytais dviem įsipareigojimų laikotarpiais: pirmuoju 2008–2012 m.[10] ir antruoju 2013–2020 m.[11], ir 2015 m. pasirašytu Paryžiaus susitarimu su nustatytu įsipareigojimų laikotarpiu 2021–2030 m. 2015 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu patvirtinta Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m., kurioje kovai su klimato kaita nustatytas 13 tikslas „Imtis skubių veiksmų kovojant su klimato kaita ir jos poveikiu“ ir uždaviniai šio tikslo įgyvendinimui. Taip pat Europos Sąjungos (toliau – ES) klimato kaitos ir energetikos 2030 m. tikslų įgyvendinimo teisės aktais, ES Žaliojo kurso iniciatyvomis, ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija ir ilgalaikės klimato kaitos politikos strateginiais dokumentais, apibrėžiančiais ES ekonomikos neutralumo klimatui iki 2050 m. viziją.
4. Lietuvai siekiant įgyvendinti ekonomikos neutralumo klimatui tikslą iki 2050 m. ir naujus ES energetikos ir klimato kaitos tikslus iki 2030 m., bei, atsižvelgiant į LR Strateginio valdymo įstatymo[12] 6 ir 14 str. nuostatas, Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. XI-2375, pakeičiama Nacionaline klimato kaitos valdymo darbotvarke (toliau – Darbotvarkė).
5. Darbotvarkėje nustatyti Lietuvos klimato kaitos valdymo politikos iki 2030 m., iki 2040 m. ir ilgalaikiai iki 2050 m. tikslai ir uždaviniai klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių srityse. Klimato kaitos švelninimo politika siekiama mažinti išmetamų ŠESD kiekį ir didinti jų absorbavimą. Klimato kaitos švelninimas ypač svarbus energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio, atliekų, miškų ūkio sektoriuose. Prisitaikymo prie klimato kaitos politika siekiama sustiprinti gebėjimą prisitaikyti, padidinti atsparumą ir sumažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, siekiant prisidėti prie darnaus vystymosi ir užtikrinti tinkamas atsakomąsias prisitaikymo priemones.
6. Darbotvarkės tikslų ir uždavinių įgyvendinimas remiasi Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija, prisideda prie Valstybės pažangos strategijos[13] krypčių ir principų, Nacionalinio pažangos plano[14], Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos[15] tikslų ir uždavinių bei Nacionalinio saugumo strategijoje[16] nustatytų nacionalinio saugumo interesų užtikrinant tvarią valstybės raidą.
7. Siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus ir išsaugoti ES lyderystę tarptautiniu lygiu kovos su klimato kaita srityje, Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis siekia didinti artimiausio dešimtmečio užmojus ir ilgalaikius klimato ir energetikos politikos tikslus. Jais vadovaudamasi 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino ES išmetamų ŠESD poveikio neutralizavimo iki 2050 m. tikslą. 2019 m. gruodžio 11 d. Europos Komisija (toliau – EK) pristatė komunikatą „Europos žaliasis kursas“[17], kuriame siūloma nauja augimo strategija, skirta transformuoti ES ekonomiką į modernią, konkurencingą, neutralią klimatui atskiriant ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo. Komunikate nurodoma, kad pertvarkai, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, reikalingi pokyčiai visose politikos srityse ir bendros visų ekonomikos sektorių ir visuomenės pastangos. Taip pat nustatyta struktūra darniam ir įtraukiančiam ekonomikos augimui energetikos, išmanaus ir darnaus mobilumo, pramonės, žiedinės ekonomikos, gamybos ir vartojimo, tvaraus žemės ūkio, pastatų modernizavimo, ekosistemų ir biologinės įvairovės apsaugos, „nulinės“ taršos aplinkos, mokesčių ir socialinės gerovės srityse, kuriose turi būti užtikrinta pažanga aplinkosaugos ir ekonomikos neutralumo klimatui iki 2050 m. tikslams pasiekti, visapusiškai išnaudojant bioekonomikos privalumus, didinant anglies dioksido absorbavimą bei mažinant angies dioksido kiekį, taikant aplinkosaugos požiūriu saugias anglies dioksido sugavimo ir panaudojimo technologijas (anglų k. CCU).
8. 2020 m. kovo 4 d. EK pateikė Europos klimato įstatymo projektą – reglamentą, skirtą įtvirtinti ES neutralumo klimatui 2050 m. tikslą ir padidinti 2030 m. nustatytą 40 proc. ŠESD sumažinimo tikslą iki mažiausiai 55 proc., palyginti su 1990 m.[18] konstatuojama, kad iki 2030 m. ES išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 55 proc. yra įmanoma ir naudinga, bet pastangos mažinti išmetamą ŠESD kiekį turės būti dedamos visuose sektoriuose ir turės būti didinamas absorbuojamas ŠESD kiekis.
9. 2020 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose patvirtintas 2030 m. klimato ir energetikos politikos tikslas – sumažinti išmetamų ŠESD kiekį ne mažiau kaip 55 proc., palyginti su 1990 m. Remiantis EVT išvadomis, 2020 m. gruodžio 17 d. Aplinkos taryba pritarė Europos klimato reglamentui. ES 2030 m. klimato ir energetikos tikslų įgyvendinimą reglamentuoja šie pagrindiniai teisės aktai: ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos direktyva 2003/87/EB[19], Pastangų pasidalinimo reglamentas (ES) 2018/842[20], ŽNŽNKM reglamentas (ES) 2018/841[21], Energijos vartojimo efektyvumo direktyva (ES) 2018//2002[22] ir Atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo direktyva (ES) 2018//2001[23], Energetinės Sąjungos ir klimato srities valdymo reglamentas (ES) 2018/1999[24].
10. Svarbu išvengti nuostolių ir žalos, kuriuos nulemia neigiami klimato kaitos padariniai, todėl Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje numatyta, kad Šalys turėtų stiprinti savo bendradarbiavimą gerinant prisitaikymo veiksmus pagal Kankūno prisitaikymo prie klimato kaitos programą. Taip pat 2019 m. JT Bendrojoje klimato kaitos konvencijoje sukurtas Varšuvos tarptautinis klimato kaitos poveikio sukeltų nuostolių ir žalos mechanizmas, siekiant gerinti žinias ir supratimą apie visapusiškus rizikos valdymo metodus, siekiant pašalinti nuostolius ir žalą, susijusią su neigiamu klimato kaitos poveikiu. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programoje 2015– 2030 m., ypač pabrėžiamas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo remiant valstybių narių pastangas mažinti nelaimių riziką. Reglamento (ES) 2018/1999 19 straipsnyje nustatyti reikalavimai valstybėms narėms rengti nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus ir strategijas, nurodyti savo įgyvendinamus ir planuojamus veiksmus, kuriais palengvinamas prisitaikymas prie klimato kaitos. 2013 m. priimta ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija[25] (2021 m. numatoma atnaujinti), kurioje nustatytas tikslas ES tapti pasirengusiai ir pajėgesnei prisitaikyti prie klimato kaitos vietiniu, valstybiniu ir ES lygmenimis. Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės integruojamos į ES atskirų sektorių planavimo dokumentus ir teisės aktus.
3. NACIONALINĖS KLIMATO POLITIKOS STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ APŽVALGA
11. Stiprybės:
11.1. energetikos (be transporto) sektoriuje šalis, sėkmingai taikydama numatytas priemones, didesne dalimi perėjo prie atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) naudojimo, tai sumažino išmetamą ŠESD kiekį energetikos (be transporto) sektoriuje (2019 m. AEI dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime sudarė 25,47 proc. (2020 m. tikslas – 20 proc.). Šiuos rezultatus daugiausia lėmė AEI dalis šilumos sektoriuje, kuri sudarė 47,38 proc. AEI dalis elektros gamyboje sudarė 18,79 proc., transporto sektoriuje – 4,04 proc.). Teigiamas visuomenės požiūris į AEI naudojimą, augantis įmonių, pasiruošusių savo veikloje naudoti energiją, pagamintą iš AEI, skaičius ir palankios AEI plėtros sąlygos;
11.2. išvystyta biomasės pramonė, įgytos kompetencijos biomasės panaudojimo energijos gamybai ir saulės energetikos technologijų gamybos srityse. Perėjimas prie AEI, yra priimtinas ekonominiu, socialiniu, politiniu požiūriais, tam vystomos naujausios technologijos, kurių kaina tampa vis labiau prieinama;
11.3. sukurta ir plėtojama pastatų modernizavimo (renovacijos) sistema, didinant energijos vartojimo efektyvumą, mažinant energetinį skurdą, palaipsniui pereinant prie gyvenamųjų kvartalų renovacijos;
11.4. atliekų sektoriaus išmetamų ŠESD kiekis yra sąlyginai mažas ir tolygiai mažėja skatinant atliekų prevenciją, plečiant atliekų atskiro surinkimo ir rūšiavimo sistemas ir įgyvendinant pakartotinio naudojimo ir perdirbimo technologinius sprendimus;
11.5. Daugiametės finansinės programos 2021–2027 m. ir Next Generation EU iniciatyvos prioritetuose numatytas tikslas mažiausiai 30 proc. ES struktūrinių ir investavimo fondų lėšų (apie 547 mlrd. Eur)[26] skirti klimato kaitos tikslų įgyvendinimui padės tikslingai nukreipti ES ir valstybės biudžeto lėšas darnioms investicijoms, pritraukiant privataus sektoriaus lėšas visuose ūkio sektoriuose. Siekiant skatinti privačias investicijas – tiek verslo, tiek gyventojų, darniam finansavimui patvirtintas Tvarių investicijų skatinimo sistemos sukūrimo (taksonomijos) reglamentas (ES) 2020/852[27], nustatantis reikšmingos žalos aplinkos tikslams išvengimo reikalavimus ir tvaraus investavimo kriterijus, kurie sąlygos ilgalaikių ES klimatui neutralios, žiedinės ekonomikos, biologinės įvairovės ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą.
12. Silpnybės:
12.1. transporto sektorius išmeta daugiausia ŠESD (2019 m. apie 44 proc. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (toliau – ES ATLPS) nedalyvaujančių sektorių ŠESD kiekio), beveik 96 proc. transporto išmetamų ŠESD kiekio arba 30 proc. bendro šalies ŠESD išmetamo kiekio susidaro kelių transporto subsektoriuje ir jis didėja pastaruosius 7 metus. Daugiausia ŠESD išmeta lengvieji automobiliai – jų skaičius šalyje didėja, amžiaus vidurkis – 15 metų. Valstybės pastangos strateginiais dokumentais keisti padėtį kol kas neduoda apčiuopiamo rezultato mažinant ŠESD, nes trūksta ekonominių – finansinių priemonių, ypač mokestinės politikos orientuotos į aplinkosaugos ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimą ir elgsenos pokyčius;
12.2. žemės ūkis yra trečias pagal išmetamų ŠESD kiekį (2019 m. apie 30 proc. ES ATLPS nedalyvaujančių sektorių ŠESD kiekio), o valstybės ir ES fondų finansinė parama daugiausia nukreipta į tradicinių ūkininkavimo metodų taikymą, ūkininkams trūksta motyvacijos pereiti prie naujų technologijų, kurios leistų mažinti ŠESD kiekį;
12.3. nepakankamai užtikrinamas mokslo institucijų ir pramonės bendradarbiavimas siekiant vykdyti MTEPI ir diegti inovatyvias mažo ŠESD kiekio technologijas atskiruose ūkio sektoriuose (energetika, pramonė, transportas, žemės ūkis ir kituose sektoriuose);
12.4. apie 66 procentų visų Lietuvos pastatų priskiriami žemesnei nei C pastato energinio naudingumo klasei, juose energija vartojama ypač neefektyviai, o lėtas jų modernizavimas ilgainiui gali sukleti sunkių ekonominių ir socialinių padarinių, ypatingai gyvenamųjų pastatų sektoriuje;
12.5. didėja į aplinkos orą iš namų ūkių (būstų) šildymo įrenginių išmetamų sveikatai ypač pavojingų teršalų kiekis dėl šilumos energijos gamybos iš kietojo biokuro ir kito kietojo kuro naudojimo, neefektyviai veikiančių šilumos gamybos įrenginių, neefektyvaus šilumos vartojimo;
12.6. šalies gyventojų skaičiaus mažėjimas daro neigiamą įtaką nacionaliniams darnaus vystymosi rodikliams – mažėjant gyventojų skaičiui didėja CO2 kiekis tenkantis vienam gyventojui;
13. Galimybės:
13.1. ES teisės aktais ir nacionaliniais strateginiais dokumentais, atskirų ūkio sektorių plėtros programomis nustatyta aiški kryptis dėl tolygaus perėjimo prie neutralumo klimatui, mažo išmetamų ŠESD kiekio, atsparios klimato kaitos pokyčiams ekonomikos plėtros sudarys tinkamas sąlygas planuoti ilgalaikes investicijas į AEI, energetinio efektyvumo didinimo priemones;
13.2. 2020 m. gruodžio 9 d. EK komunikate „Darnaus ir išmanaus judumo strategiją“[28], kurioje numatyti veiksmai kaip ES transporto sistema gali pasiekti ekologišką ir skaitmeninę transformaciją ir tapti atsparesnė būsimoms krizėms. Įtvirtintas tikslas – iki 2050 m. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį 90 proc. plėtojant pažangią, konkurencingą, saugią prieinamą ir pasiekiamą transporto sistemą. Įtvirtinti tarpiniai rezultatai 2030, 2035 ir 2050 metams sudarys sąlygas plėsti tvaraus transporto, darnaus judumo skatinimo ir alternatyvių degalų infrastruktūros plėtros priemones transporto sektoriuje. Iškastiniu kuru varomų lengvųjų automobilių naudojimo ribojimas diferencijuojant pagal transporto priemonės taršą (įvažiavimo į miestą ar jo dalį ribojimai, mokesčiai) kartu su numatytomis skatinimo priemonėmis leis sustabdyti ŠESD kiekio augimą ir jį sumažinti, sumažinti oro ir triukšmo taršą, pagerinti oro kokybę urbanizuotose teritorijose ir tuo pačiu pagerinti gyvenimo kokybę ir visuomenės sveikatą;
13.3. EK atliktame poveikio vertinime prie EK komunikato „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“ numatyta 2030 m. AEI panaudojimą transporte padidinti iki 24 proc. ir 50 proc. sumažinti lengvųjų automobilių išmetamo CO2 kiekį kilometrui, palyginti su 2021 m. Atnaujinami lengvųjų ir komercinių bei sunkiasvorių transporto priemonių standartai, griežtinant išmetamo CO2 normas. Siekiant sustiprinti vandenilio vaidmenį pramonės ir transporto sektoriuose (sunkiasvoriam, jūrų transportui, aviacijai), patvirtinta ES vandenilio strategija[29]. ES ŠESD mažinimo iniciatyvos transporto sektoriuje ir intensyvus mažo ŠESD kiekio technologijų vystymas užtikrins didesnį jų prieinamumą ir įperkamumą, prisidės prie nacionalinio ŠESD mažinimo tikslo transporto sektoriuje, nacionalinių oro taršos mažinimo tikslų įgyvendinimo;
13.4. LR alternatyvių degalų įstatymu[30] skatinama vartoti degalus iš AEI, nustatant įpareigojimus degalų tiekėjams dėl degalų iš AEI tiekimo naudojimo didinimo, skatinant pažangiųjų biodegalų naudojimo apimtį. Įstatymu taip pat siekiama skatinti elektros energijos vartojimą kelių transporte, biodujų gamybos, valymo ir tiekimo transportui infrastruktūros plėtrą, remti alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių įsigijimą. Tai sudarys prielaidas palaipsniui didinti transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovę, naudoti vietinius išteklius ir mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, tuo pačiu mažinant transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai;
13.5. energetinės sistemos transformacija į mažo ŠESD kiekio technologijas mažins Lietuvos priklausomybę iškastinio kuro importo ir stiprins energetinę nepriklausomybę. EK atliktame poveikio vertinime prie EK komunikato „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“ numatoma ES AEI 2030 m. tikslą padidinti iki 38 – 40 proc., elektros gamybą iš AEI padidinti iki 65 proc., šilumos ir vėsumos sektoriuje – iki 40 proc. AEI. Siekiant didinti pastatų energinį naudingumą patvirtinta ES Strategija “Renovacijos banga”, kurioje numatyta renovacijos tempus padvigubinanti (nuo 1 iki 2 proc.), nustatyti būtinus reikalavimus prasčiausios būklės pastatams ir pakopinius minimalius energinio naudingumo reikalavimus;
13.6. EK komunikatas „Investavimas į pažangią, novatorišką ir tvarią pramonę. Atnaujinta ES pramonės politikos strategija“ apibrėžia poreikį pasirengti plačiai pramonės transformacijai, parengiant ir įgyvendinant inovacijų plėtros ir sklaidos, skaitmenizacijos ir žiedinės ekonomikos kelrodžius, užtikrinant pramonės integraciją į Europos strategines vertės grandines sumanios specializacijos pagrindu. EK komunikate „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“ pabrėžiama, kad spartesnė pertvarka, naudojant geriausią praktiką, energiją iš atliekų, biomasės ir elektrifikavimą, padės modernizuoti visos ES pramonę, didinant galimybes pirmauti švarių technologijų srityje ir įgyti konkurencinį pranašumą pasaulio rinkose. Netaršių proveržio technologijų demonstravimo projektams energetikos ir pramonės sektoriuose numatytas Inovacijų fondo finansavimas. Spartinti iškastiniu kuru grįstos pramonės ir daug CO2 išmetančių regionų pertvarką numatyti Teisingos pertvarkos ir Modernizavimo fondai. Politinės iniciatyvos ir aktyvus finansinių instrumentų panaudojimas užtikrins Lietuvos pasirengimą perėjimui prie mažo ŠESD kiekio pramonės;
13.7. ES pasienio anglies dioksido korekcijos mechanizmo reglamentas sudarys sąlygas išlaikyti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, užtikrinant, kad tiek importuojami, tiek ES viduje gaminami produktai būtų apmokestinami vienodais aplinkosauginiais mokesčiais;
13.8. ES prioritetai žemės ūkyje, numatyti EK komunikatuose „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ ir „Švari mūsų visų planeta” sudarys geresnes galimybes lėšas nukreipti į inovatyvių mažo ŠESD kiekio technologijų ir darnių ūkininkavimo metodų taikymą augalininkystės ir gyvulininkystės šakose. BŽŪP nuo 2021 m. skatins tvaraus žemės ūkio plėtrą. EK komunikate „Nuo lauko iki stalo“[31] nustatyti tikslai ES iki 2030 m. 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą, bent 20 proc. sumažinti mineralinių trąšų naudojimą, padidinti ekologinio ūkininkavimo plotus bent 25 proc. užtikrins vienodas konkurencines sąlygas tarp valstybių narių, vartotojams sudarys palankesnės sąlygas rinktis tvarų ir sveiką maistą ir mitybą;
13.9. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/841 įtvirtintas tikslas valstybėms narėms didinti žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (anglų k. LULUCF, toliau – ŽNŽNKM) sektoriaus absorbcinį potencialą, todėl valstybei sudaromos paskatos darniai naudoti žemės ūkio naudmenų ir miško žemės plotus ir atkurti pažeistas ekosistemas. 2018 m. EK pateikti Bendrosios žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) teisiniai pasiūlymai po 2020 m. nustato reikalavimus apie 40 proc. lėšų panaudoti aplinkosaugos ir klimato tikslams pasiekti. Siekiama didinti ŽNŽNKM sektoriaus absorbcinį potencialą, apsaugoti ir atkurti šlapynes. EK nurodo, kad aktyvūs miškų savininkų ir ūkininkų veiksmai siekiant padidinti miškuose ir žemės ūkio naudmenų dirvožemiuose kaupiamos anglies kiekį svariai prisidėtų prie bendrų ES įsipareigojimų sumažinti išmetamų ŠESD kiekį. Todėl ūkininkų veiksmai ir politiniai sprendimai žemės ūkio sektoriuje turės didelį poveikį ŠESD absorbavimo potencialui;
13.10. Lietuvai efektyviai panaudojus prieinamus finansinius instrumentus, kaip ES tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“, kurios 35 proc. lėšų bus skirta nulinio išmetamų ŠESD kiekio technologijų kūrimo skatinimui, būtų sudaryta galimybė vykdyti daugiau praktinį pritaikymą turinčių mokslinių tyrimų, būtinų žemės ūkio ir ŽNŽNKM sektoriuose ieškant alternatyvų vienmečių augalų auginimui, veisiant mažą metano kiekį išskiriančių galvijų veisles ar keičiant pašarų sudėtį, ieškant galimybių keisti žemės naudojimo paskirtį ŠESD absorbavimui biomasėje ir (ar) dirvožemyje padidinti, tiriant pramonei tinkamus mažo ŠESD kiekio gamybos būdus, žiedinės ekonomikos sprendimus, identifikuojant ekosistemų pokyčius, invazines rūšis ir kt.;
13.11. sėkmingas klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimas užtikrins švaresnę aplinką ir darys teigiamą poveikį žmonių sveikatai – mažės klimato kaitos sukeliamų ekstremalių reiškinių, dėl geresnės oro kokybės – susirgimų ir mirčių skaičius;
13.12. dėl plačiai vykdomų energijos efektyvumo didinimo programų ir energijos sutaupymo vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais pagerės gyventojų ir verslo finansinė padėtis, ypač skatinant energiją gaminančių vartotojų skaičiaus augimą ir renovuojant būstus;
13.13. perėjimas prie ekonomikos neutralumo klimatui daro teigiamą poveikį ekonomikai ir padidins ES BVP 2 proc. Įgyvendinant visas Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (toliau – NEKS planas) priemones 2020–2030 m. Lietuvos BVP būtų vidutiniškai 1,72 proc. didesnis, o laikotarpiu po Plano įgyvendinimo (2031–2040 m.) – vidutiniškai 0,23 proc. didesnis, nei būtų be priemonių įgyvendinimo[32]. Skatinant perėjimą prie mažiau taršių technologijų lemiamas vaidmuo teks mokesčiams už aplinkos teršimą, CO2 kainodaros sistemos sukūrimui, taikomų subsidijų iškastiniam kurui atsisakymui ir skatinimo priemonėms socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Tai padės tikslingai nukreipti lėšas klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimui ir paskatinti investuotojus prisidėti prie klimato tikslų pasiekimo, užtikrins Lietuvos konkurencingumą, socialiai teisingą ekonomikos transformaciją ir gerą aplinkos kokybę;
13.14. Didėjant technologijų ir skaitmeninimo poreikiui išmetamų ŠESD kiekiui mažinti, keisis verslo modeliai, bus kuriamos naujos darbo vietos, augs poreikis darbuotojų perkvalifikavimui taikant inovatyvias technologijas. ES šiuo metu sukurta 4 mln. „žaliųjų“ darbo vietų ir prognozuojamas jų skaičiaus didėjimas tokiose srityse kaip žemės ūkis ir miškininkystė, energijos gamyba iš AEI, bioekonomika, žalioji infrastruktūra, žiedinė ekonomika ir kt. Numatoma, kad įgyvendinant NEKS plane numatytas priemones 2020–2030 m. užimtumas Lietuvoje padidėtų vidutiniškai 1,56 proc.29
14. Grėsmės:
14.1. ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose (transportas, žemės ūkis, atliekos, pramonės įmonės, mažoji energetika) neužtikrinus nustatytų metinių ŠESD kiekio mažinimo limitų (t CO2 ekv.) 2021-2030 m. laikotarpiu neviršijimo vidinėmis pastangomis, Lietuva privalėtų trūkstamą ŠESD kiekio mažinimo kvotą padengti valstybės biudžeto lėšomis;
14.2. transporto sektoriuje nesumažinti ŠESD kiekio yra didžiausia grėsmė. Dėl didelio socialinio ir ekonominio jautrumo gali būti delsiama priimti sprendimus riboti iškastiniu kuru varomų lengvųjų automobilių naudojimą, tai lemtų didėjantį degalų suvartojimą ir išmetamų ŠESD kiekį. Gerinant kelių infrastruktūrą dar labiau skatinamas automobilių naudojimas. Miestų darnaus judumo planuose orientuojantis tik į fizinės infrastruktūros plėtrą, o ne elgsenos pokyčius, vengiant draudimų ir ribojimo sprendimų, kiltų grėsmė nepakeisti gyventojų, kurie 90 proc. kelionių renkasi asmeninį automobilį, įpročių į darnaus judumo alternatyvas. Vykstant tolimesnei miestų driekai, būtų sudėtinga užtikrinti praktiško, patogaus ir konkurencingo viešojo transporto paslaugų tinklą;
14.3. dėl didėjančių aplinkosauginių reikalavimų kai kurioms įmonėms gali kilti veiklos vykdymo nutraukimo grėsmė. Todėl mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms technologiniai pokyčiai pereiti prie mažo ŠESD kiekio ir žiedinės ekonomikos būtų nuostolingi ar neįperkami, būtina užtikrinti paramą;
14.4. jei žemės ūkio sektorius ir toliau būtų plėtojamas netaikant aplinką tausojančių ūkininkavimo technologijų ir metodų (ir gyvulininkystėje, ir augalininkystėje), nuolat griežtėjant ES reikalavimams žemės ūkiui ir paramos sąlygoms, kiltų didelė grėsmė, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius nepasinaudotų pereinamojo laikotarpio galimybėmis ir paskatomis, taptų nekonkurencingas, didėtų šio sektoriaus ne tik išmetamų ŠESD kiekis, bet ir oro teršalų, ypač amoniako, kiekis. Stipri ūkininkų ir juos vienijančių organizacijų derybinė galia ir poveikis politiniams sprendimams, mokslo tyrimų rezultatų dažnas neigimas, nenoras pripažinti neišvengiamą poreikį keistis ir siekti išnaudoti visas pokyčiams žemės ūkio sektoriuje teikiamas finansinio skatinimo galimybes, lemia taršaus pramoninio ūkininkavimo plėtrą, trukdo sparčiai vystytis naujovėms šiame sektoriuje;
14.5. dabartiniais tempais didėjantis žemės plotų poreikis augalininkystei, intensyvus nederlingos žemės arimas sąlygotų daugiamečių pievų ir miškų, kurie absorbuoja reikšmingą dalį ŠESD kiekio, plotų mažėjimą, derlingo dirvožemio sluoksnio praradimą, riboti kitų pažeistų ekosistemų atkūrimo galimybes;
14.6. nepakankamai efektyvi susijusių ūkio sektorių darbuotojų rengimo ir perkvalifikavimo sistema lemtų reikiamų darbuotojų trūkumą mažo ŠESD kiekio technologijų plėtrai;
14.7. neužtikrinus pakankamo finansavimo mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) sričiai, kiltų grėsmė nepasinaudoti perėjimo prie darnaus, aplinkai draugiško ekonomikos vystymosi atveriamomis galimybėmis, neišnaudoti ES ir tarptautinių finansinių paskatų ekonomikos konkurencingumui didinti;
14.8. neišvystyta antrinių žaliavų rinka, konkurencingų ir į žiedinę ekonomiką orientuotų technologinių sprendimų trūkumas ir nesuformuota palanki investicinė aplinka apribotų ŠESD mažinimo tikslų siekimą;
14.9. nenustačius vieningo aplinkosauginio apmokestinimo produkcijai, pagamintai tiek ES viduje, tiek importuojamai iš trečiųjų šalių, neigiamai paveiktų Lietuvos, kaip ES pasienyje esančios šalies, konkurenciją su žemesnius aplinkosauginius reikalavimus taikančiomis trečiosiomis šalimis.
15. Stiprybės:
15.1. ES ir Jungtinių Tautų programos daug dėmesio skiria atsparumo didinimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos, tarptautinio bendradarbiavimo ir pagalbos mechanizmų kūrimui, ekstremalių situacijų valdymui;
15.2. Lietuvos ūkio subjektai, veikiantys energetikos, transporto, pramonės sektoriuose, taiko priemones, skirtas prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių. Vykdomas bendradarbiavimas tarp valstybės institucijų ir mokslo įstaigų ieškant būdų sveikatos sektoriui prisitaikyti prie klimato kaitos;
15.3. suformuotos suinteresuotų institucijų bendros veiklos ir NEKS plane numatytos priemonės ir jų įgyvendinimo planas;
16. Silpnybės:
16.1. įvairiuose ūkių sektoriuose ir tarp gyventojų nepakankamai taikomos priemonės, skirtos atsparumui didinti ir prisitaikyti prie klimato kaitos, nevertinamas tokių priemonių poreikis ateityje atsižvelgiant į prognozuojamus klimato kaitos scenarijus ir klimato pokyčius, turtas dažnai nedraudžiamas ir dėl to neišvengiama didelių nuostolių patiriamų dėl ekstremalių reiškinių;
16.2. daugiausia nuostolių dėl klimato kaitos patiria žemės ūkio sektorius, esant ekstremaliems reiškiniams nukenčia ūkių (ypač augalininkystės) produktyvumas. Tačiau patys ūkiai mažai taiko prisitaikymo priemonių, neperorientuojama veikla auginti atsparesnes klimato sąlygoms veisles, vis dar neišplėtota draudimo sistema, ūkininkai mažai draudžiasi savišalpos fonduose, apdrausto ploto dalis nuo deklaruoto draustino ploto 2018 m. sudarė tik 9,2 proc.;
16.3. kitas sektorius labai priklausantis nuo klimato sąlygų yra transportas. Esant ekstremalioms orų sąlygoms žiemos metu nuolat sutrinka eismas, o dėl temperatūros svyravimų atsiranda kelių dangos pažeidimai. Neįvedant transporto ribojimų karščių metu pažeidžiama kelio danga;
16.4. nėra pakankamai stebėjimų ir duomenų, kokie nuostoliai ir žala patiriama bei sistemų juos kaupti. Nėra metodikų žalai įvertinti, taip pat trūksta mokslinių tyrimų ir analizės apie klimato kaitos poveikį, jautrumą ir pažeidžiamumą atskiruose ūkio sektoriuose bei vykdomų prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių veiksmingumą. Instituciniu, ypač savivaldybių ir visuomenės lygmeniu, trūksta žinių ir suvokimo apie klimato kaitos padarinius, būtinybę prie jų prisitaikyti;
16.5. trūksta iniciatyvų ir kompetencijų savivaldybių lygiu, neįsitraukiama planuojant ir įgyvendinant konkrečiam regionui svarbius prisitaikymo prie klimato kaitos planus ir priemones;
17. Galimybės:
17.1. atsižvelgiant į klimato prognozes ir laiku imantis veiksmų galima padidinti šalies ūkio sektorių atsparumą ir išvengti nuostolių bei sumažinti patiriamą žalą, ir taip prisidėti prie sektorių ilgalaikio konkurencingumo stiprinimo;
17.2. atskiri ūkio sektoriai, kaip žemės ūkis ar turizmas, laiku perorientavę savo veiklas gali gauti ekonominės naudos dėl pakitusių klimato sąlygų;
17.3. didėjantis tarptautinis dėmesys prisitaikymui prie klimato kaitos atveria daug finansavimo galimybių tiek iš įvairių ES fondų, tiek kitų finansavimo šaltinių, o moksliniams tyrimams finansuoti skiriama nauja „Europos Horizontas“ misija“ „Prisitaikymas prie klimato kaitos, įskaitant visuomenės transformaciją“;
18. Grėsmės:
18.1. prognozuojamas didėsiantis klimatinių veiksnių (temperatūros augimas, dienų su sniego danga mažėjimas, temperatūros kontrastų dažnėjimas, vandenynų vandens lygio kilimas, liūtys, gruntinio vandens lygio mažėjimas, sausros, gaisrai ir kt.) neigiamas poveikis ūkio sektoriams ir ekosistemoms, jų funkcijoms ir teikiamoms paslaugoms, kuris nesiėmus atitinkamų prisitaikymo priemonių virs ekonominiais nuostoliais;
18.2. galimi finansiniai nuostoliai ir išlaidos patiriamos žalos kompensavimui dėl infrastruktūros pažeidžiamumo, priemonių, skirtų prisitaikyti prie klimato kaitos, netaikymo (didėjant poveikiui, auga neigiamų pasekmių mastas);
18.3. didėjantis ir nesuvaldytas klimato kaitos neigiamas poveikis žmonių sveikatai turės neigiamą poveikį ekonomikai;
18.4. gali kilti pavojus ir rizikos veiksniai nacionaliniam saugumui dėl klimato kaitos sukeltų padarinių sąlygoto nestabilumo regione ir pasaulyje;
19. Lietuvos ekonomika – žiedinė ir neutrali klimatui. Šalies ūkio sektoriai yra atsparūs klimato kaitos keliamiems aplinkos pokyčiams, pasižymi modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga, inovatyviomis technologijomis ir moksliniais tyrimais paremta plėtra, ekonomikos augimas atsietas nuo išteklių naudojimo. Sukurta patikima, tvari, įperkama ir saugi energijos sistema, grindžiama gerai veikiančia ES vidaus rinka. Maksimaliai panaudojami natūralūs absorbentai ir taikomos tik aplinkosauginiu požiūriu saugios anglies dioksido sugavimo ir panaudojimo technologijos (anglų k. CCU), siekiant kompensuoti išmetamą ŠESD kiekį sektoriuose, kuriuose nebus atrasta technologinių galimybių visiškai neišmesti ŠESD.
20. Saugoma ir tausojama biologinė įvairovė, užtikrinta klimato kaitos poveikiui atspari ekosistemų pusiausvyra, išlaikyti ir didinami natūralūs absorbentai darniai naudojant miškų, žemės ūkio paskirties žemes ir atkuriant pažeistas šlapynes. Urbanizuotose teritorijose kuriamas gamtos ir urbanistinių elementų balansas, plačiai taikant žaliosios infrastruktūros sprendimus.
21. Apsaugota piliečių sveikata ir gerovė nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio, mažinamas visuomenės pažeidžiamumas dėl klimato kaitos, didinamas klestėjimas neviršijant planetos galimybių.
22. Nacionaliniai klimato kaitos švelninimo tikslai iki 2030 m.:
22.1. sumažinti 30 proc. išmetamų ŠESD kiekį, palyginti su 2005 m, įskaitant – ŽNŽNKM sektoriaus absorbavimą, ūkio sektoriuose pereinant prie inovatyvių, mažo išmetamų ŠESD kiekio ir aplinkai palankių technologijų ir AEI panaudojimo:
22.2. ES ATLPS dalyvaujančiuose sektoriuose (energijos gamybos ir tiekimo sektoriai, pramonės procesai) – mažiausiai 50 proc., palyginti su 2005 m.
23. Nacionaliniai klimato kaitos švelninimo tikslai iki 2040 m.:
23.1. sumažinti 85 proc. išmetamų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m., iki 15 proc. padengiant ŽNŽNKM sektoriaus absorbavimu, visuose ūkio sektoriuose pereinant prie inovatyvių, mažo išmetamų ŠESD kiekio ir aplinkai palankių technologijų ir AEI panaudojimo.
24. Apibendrinti Nacionaliniai klimato kaitos švelninimo tikslai pateikiami 1 lentelėje.
1 lentelė. Nacionaliniai klimato kaitos švelninimo tikslai
| Tikslas |
Lietuva |
||
| 2030 |
2040 |
2050 |
|
| Išmetamų ŠESD mažinimo tikslai palyginti su 1990 m. lygiu, įskaitant ŽNŽNKM sektoriaus ŠESD absorbavimą |
≥-70% |
-85% |
-100% |
| Išmetamų ŠESD mažinimo tikslai palyginti su 2005 m. lygiu, įskaitant ŽNŽNKM sektoriaus ŠESD absorbavimą |
≥-30 % |
- |
- |
| ŠESD sumažinimo tikslai ES ATLPS sektoriuose, palyginti su 2005 m. lygiu |
≥-50 % |
- |
- |
| ŠESD sumažinimo tikslai ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m. lygiu, įskaitant ŽNŽNKM sektoriaus ŠESD absorbavimą |
≥-25 % |
- |
- |
ES ATLPS dalyvaujantys sektoriai:
iki 2030 m.:
25.1. Siekiant sumažinti išmetamų ŠESD kiekį ES ATLPS dalyvaujančiuose sektoriuose mažiausiai 50 proc., palyginti su 2005 m.:
25.1.1. Energijos gamybos ir tiekimo sektoriuose::
25.1.1.1. pasiekti, kad centralizuoto šilumos tiekimo sistemose energijos iš AEI dalis sudarytų ne mažiau kaip 90 proc.;
25.1.1.2. pasiekti kad iki 2025 m. – 30 proc., o iki 2030 m. – 50 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos būtų iš AEI;
25.1.1.3. energijos, pagamintos iš AEI, dalį padidinti iki 45 proc. bendro šalies energijos suvartojimo;
25.1.1.4. pasiekti 27 TWh galutinės energijos sutaupymus 2030 m. pasiekti 27 TWh galutinės energijos sutaupymus 2030 m.;
25.1.1.5. skatinti žaliojo vandenilio gamybos pilotinius projektus, kurie prisidėtų prie perteklinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių balansavimo;
iki 2040 m.:
25.1.1.7. užtikrinti, kad įgyvendinamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės (pastatų modernizavimas, nulinės energijos pastatai, didelio naudingumo namų šilumos ir vėsumos gamyba, švaraus elektrifikuoto įvairių rūšių transporto plėtra, aukštos energinės klasės pramoniniai ir buitiniai prietaisai ir kt.) padėtų pasiekti pirminės ir galutinės energijos intensyvumo sumažėjimą 2 kartus palyginti su 2017 metais;
25.1.1.8. pasiekti, kad AEI dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 75 proc., galutiniame elektros energijos suvartojime – 95 proc.;
25.1.1.9. pasiekti, kad namų ūkių, prisijungusių prie aplinkos kokybei palankaus centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, skaičius išaugtų du kartus;
25.1.1.10. pasiekti, kad energijos iš AEI dalis iki 2035 m sudarytų ne mažiau kaip 95 proc. centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje;
iki 2050 m.:
25.1.1.12. pasiekti, kad energija iš AEI sudarytų 90 proc. šalies bendrai suvartojamos galutinės energijos, AEI dalis elektros suvartojimo balanse sudarytų 100 proc., centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje – 100 proc.;
25.1.1.13. didinant pastatų energinį efektyvumą, šilumą ir elektros energiją gaminant didelio našumo kogeneracijos būdu, sparčiai plėtojant mažai energijos vartojančias pramonės šakas ir švarų elektrifikuotą įvairių rūšių transportą, naudojant aukštos energetinės klasės pramoninius ir buitinius prietaisus ir kitas priemones, pasiekti mažiausiai 2,4 kartus sumažintą pirminės ir galutinės energijos intensyvumą, palyginti su 2017 m.;
iki 2030 m.
25.1.2.1. didinti energijos vartojimo efektyvumą pramonės sektoriuje skatinant taršių technologijų keitimą mažiau taršiomis, taikyti žiedinės ekonomikos principus, padėsiančius taupyti išteklius ir sieksiančius atliekų prevencijos, pritaikyti įvairiausius pažangius sprendimus ir diegti naujus verslo modelius;
25.1.2.2. skatinti keisti taršius pramonės procesus ir žaliavas kertinėse šalies pramonės įmonėse kartu remiant darbuotojų įgūdžių tobulinimo ir perorientavimo programas, užtikrinančias teisingą perėjimą prie klimatui draugiškesnių technologijų.
25.1.2.3. skatinti pramonės įmones tapti energiją gaminančiais vartotojais, pasitelkiant atsinaujinančius energijos išteklius;
25.1.2.4. skatinti vandenilio panaudojimą pramonės procesuose gaminant trąšas ir (ar) kitus produktus;
25.1.2.5. skatinti žaliojo vandenilio gamybos pilotinius projektus, kurie prisidėtų prie pramonės procesų poveikio klimato kaitai ir aplinkos taršai mažinimo bei diversifikuotų pramonės sektoriuje naudojamas įprastines kuro ir žaliavų rūšis;
25.1.2.6. skatinti beatliekę ir mažaatliekę gamybą, atliekų pakartotinį naudojimą ir (ar) perdirbimą ir pramonės simbiozę pramonės įmonėse;
25.1.2.7. skatinti racionalų išteklių, antrinių ir klimatui palankesnių žaliavų naudojimą pramonės įmonėse, kad iki 2025 m. antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) indekso reikšmė būtų ne mažesnė nei ES vidurkis (2018 m. – 12,2);
iki 2050 m.
25.1.2.9. iki 2045 m. pramonės įmonėse visiškai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo, pakeičiant jį atsinaujinančiais energijos ištekliais;
25.1.2.10. skatinti pramonės procesuose naudojamų įprastinių iškastinės kilmės žaliavų pakeitimą žaliuoju vandeniliu, tvaria biomase, antrinėmis žaliavomis ir kitomis aukštos kokybės klimatui neutraliomis žaliavomis. Naudojant aplinkai saugias anglies dioksido sugavimo ir panaudojimo technologijas, užtikrinti pramonės sektoriaus išmetamo ŠESD kiekio sumažinimą 100% palyginti su 2005 m.;
25.2. ES ATLPS nedalyvaujantys sektoriai (išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslai atskiruose ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose 2021–2030 m. laikotarpiu apibendrintai pateikiami 2 lentelėje). Siekiant iki 2030 m. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose mažiausiai 25 proc., palyginti su 2005 m.:
iki 2030 m.:
25.2.1.1. didinti energijos efektyvumą, AEI ir alternatyvių degalų vartojimą ir skatinant švaraus, sujungto ir skaitmenizuoto įvairiarūšio transporto darnų judumą, pasiekti mažiausiai 14 proc. išmetamų ŠESD kiekio sumažinimą, palyginti su 2005 m. Tikslo siekiama įgyvendinant šiuos uždavinius:
25.2.1.2. pasiekti, kad 15 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos sudarytų AEI energija, iš jų 5 proc. – dujinių degalų iš AEI;
25.2.1.4. iki 2027 m. pasiekti, kad visas didmiesčių viešasis, taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiantis transportas naudotų tik AEI energiją;
25.2.1.5. skatinti pažangiųjų biodegalų gamybą ir iki 2030 m. pasiekti, kad jie sudarytų bent 3,5 proc. transporto sektoriaus galutiniame energijos suvartojime;
25.2.1.6. iki 2030 m. pasiekti, kad elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės sudarytų 50 proc. visų transporto priemonių parke, 50 proc. sumažinti įprastais degalais (benzinu ir dyzeliu) varomų automobilių skaičių miestuose ir užtikrinti reikalingos alternatyvių degalų infrastruktūros plėtrą;
25.2.1.7. didinant elektromobilių skaičių pasiekti, kad:
25.2.1.7.1. iki 2025 m. M1 klasės elektromobilių skaičius sudaryti ne mažiau kaip 10 proc., o N1 klasės elektromobilių skaičius – ne mažiau kaip 30 proc. metinių pirkimų sandorių;
25.2.1.7.2. iki 2030 metų M1 klasės elektromobilių skaičius sudarytų ne mažiau kaip 50 proc., N1 klasės elektromobilių skaičius – 100 proc. metinių pirkimų sandorių;
25.2.1.8. iki 2030 m. gruodžio 31 d. pasiekti, kad viešuosiuose pirkimuose įsigyjamos ar paslaugoms teikti naudojamos kelių transporto priemonės būtų netaršios ir palyginti su bendru įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu kelių transporto priemonių skaičiumi, sudarytų:
iki 2040 m.:
25.2.1.9. iki 2035 m. pasiekti, kad elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės sudarytų 100 proc. transporto priemonių parke, užtikrinant infrastruktūros plėtrą, ir miestuose neliktų įprastais degalais (benzinu ir dyzelinu) varomų automobilių, būtų užtikrintas patrauklus (efektyvus, patogus, sujungtas, skaitmenizuotas) viešasis transportas ir kitos darnaus judumo priemonės ir paslaugos;
iki 2050 m.:
25.2.1.11. pasiekti, kad AEI dalis transporto sektoriuje suvartojamos energijos struktūroje sudarytų ne mažiau 60 proc.;
25.2.1.12. užtikrinti, kad aviacijoje naudojami mažai anglies dioksido išskiriantys degalai sudarytų ne mažiau kaip 40 proc.;
25.2.1.13. užtikrinti, kad jūrų transporto, įskaitant bunkerinį kurą, sektoriuje išskiriamo CO2 kiekis sumažėtų ne mažiau kaip 50 proc., palyginti su 2008 m.;
25.2.1.14. užtikrinti, kad ne mažiau kaip 50 proc. daugiau kaip 300 km keliais vežamų krovinių būtų gabenama kitų rūšių transportu – geležinkelių arba paviršinio vandens transportu;
25.2.1.15. užtikrinti, kad didžioji keleivių dalis vidutiniais nuotoliais būtų vežama elektriniais traukiniais;
iki 2030 m.:
25.2.2.1. diegiant inovatyvias technologijas ir plėtojant tvarų ūkininkavimą visose žemės ūkio šakose, sumažinti išmetamų ŠESD kiekį mažiausiai 11 proc., palyginti su 2005 m., įgyvendinant šiuos uždavinius:
25.2.2.2. užtikrinti taupų, ekonomiškai efektyvų ir aplinkai draugišką trąšų naudojimą ir ne mažiau kaip 15 proc. sumažinti azotinių mineralinių trąšų naudojimą žemės ūkyje;
25.2.2.3. siekiant mažinti išmetamo metano kiekį gyvulininkystėje, didinti mėšlo ir srutų tvarkymo efektyvumą ir padvigubinti tvarkomo mėšlo ir srutų kiekį lyginant su 2020 m.;
25.2.2.4. įgyvendinti priemones, mažinančias tiesioginį ir netiesioginį azoto junginių išsiskyrimą į aplinką dėl žemės ūkio veiklos;
25.2.2.6. iki 2030 m. pasiekti, kad 80 proc. kiaulių ir galvijų mėšlo ir srutų būtų naudojama gaminti biodujas;
25.2.2.7. skatinti naudoti moksliškai pagrįstus saugius alternatyvius būdus derliui nuo kenkėjų ir ligų apsaugoti, mažinant cheminių pesticidų naudojimą ir plečiant integruotos kenkėjų kontrolės sistemą;
iki 2040 m.:
25.2.3. pramonės sektoriuje[33]
iki 2030 m.:
25.2.3.1. diegiant inovatyvias, energijos vartojimo efektyvumą didinančias technologijas, plėtojant efektyviai išteklius naudojančią konkurencingą žiedinę ekonomiką ir bioekonomiką, mažiausiai 19 proc. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį, palyginti su 2005 m., įgyvendinant šiuos uždavinius:
25.2.3.2. 79 proc. sumažinti fluorintų ŠESD panaudojimą vidaus rinkoje keičiant jas pakaitalais, griežtinant importo ir panaudojimo kontrolę;
25.2.3.3. sparčiai plėtoti mažai energijos suvartojančias ir energijos efektyvumą didinančias, AEI ir alternatyvas iškastiniam kurui gaminančias ir naudojančias pramonės šakas;
25.2.3.4. mažinti gamtinių išteklių naudojimą, skatinant antrinį medžiagų, produktų ir atliekų panaudojimą, ir įgyvendinti žiedinės ekonomikos tikslus visose pramonės šakose, siekiant, kad iki 2025 m. antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) indekso reikšmė būtų ne mažesnė nei ES vidurkis (2018 m. – 12,2);
25.2.3.5. energiją intensyviai naudojančias įmones skatinti diegti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones;
iki 2040 m.:
iki 2030 m.:
25.2.4.1. mažinant susidarančių atliekų kiekį ir efektyviai jas tvarkant, mažiausiai 65 proc. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį, palyginti su 2005 m., įgyvendinant šiuos uždavinius:
25.2.4.2. siekiant spręsti maisto švaistymo problematiką, siekti 50 % sumažinti vienam gyventojui tenkančių maisto atliekų kiekį (2018 m. – 36,9 kg);
25.2.4.3. pasiekti, kad sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis sudarytų ne daugiau kaip 5 proc. visų susidarančių komunalinių atliekų (svorio);
iki 2040 m.:
iki 2050 m.:
25.2.5. mažosios energetikos sektoriuje[34] –iki 2030 m. pasiekti mažiausiai 26 proc. išmetamų ŠESD kiekio sumažinimą, palyginti su 2005 m., įgyvendinant šiuos uždavinius:
25.2.5.1. didinti energijos vartojimo efektyvumą ir pereiti prie lokalios taršos nekeliančių šilumos ir vėsumos gamybos technologijų prioritetą teikiant AEI panaudojimui;
25.2.5.2. transformuoti esamą pastatų fondą taip, kad 2050 m. jis būtų efektyviai vartojantis energiją (su sąlygomis pertvarkymui į beveik nulinės energijos pastatus) ir nepriklausomas nuo iškastinio kuro, lyginant su 2020 m. sumažinant metinį pirminės energijos vartojimą 60 proc., pirminės energijos iš iškastinio kuro vartojimą ir išmetamą ŠESD kiekį 100 proc., o renovuotų pastatų dalis sudarytų 74 proc.;
25.2.5.3. skatinti kompleksišką daugiabučių, individualių namų ir viešųjų pastatų (prioritetą teikiant gyvenamųjų kvartalų renovacijai) atnaujinimą ir atnaujintuose daugiabučiuose, individualiuose namuose ir viešuosiuose pastatuose sutaupyti ne mažiau kaip 6 TWh energijos;
25.2.5.4. skatinti decentralizuotą elektros energijos gamybą iki 2030 m. pasiekiant, kad 30 proc. namų ūkių būtų aktyvūs elektros energiją gaminantys vartotojai;
25.2.5.5. skatinti šviesti ir konsultuoti galutinius vartotojus apie energiją taupančias priemones ir sprendimus, kurie keičia vartotojų elgseną ir įpročius didinant energijos vartojimo efektyvumą;
iki 2040 m.:
25.2.5.7. vėliausiai iki 2040 m. atsisakyti iškastinio kuro naudojimo;
2 lentelė. Išmetamų ŠESD kiekio mažinimo tikslai atskiruose ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose 2021–2030 m. laikotarpiu, proc.
| Sektorius |
2016–2018 m. vidurkis palyginti su 2005 m. |
2025 m. tikslas palyginti su 2005 m. |
2030 m. tikslo įgyvendinimas palyginti su 2005 m. |
| Transportas |
+36,2 % |
+11,3 % |
–14 % |
| Pramonė |
+23,5 % |
+2,2 % |
–19 % |
| Žemės ūkis |
+3,1 % |
–3,8 % |
–11 % |
| Atliekų tvarkymas |
–37,2 % |
–50,9 % |
–65 % |
| Mažoji energetika |
–3,2 % |
–14,8 % |
–26 % |
| Bendras nacionalinis ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose tikslas |
–25 % |
||
25.2.6. ŽNŽNKM sektoriuje[35] darniai naudojant žemės ūkio naudmenas ir miško žemę bei didinant medienos panaudojimą statyboje ir ilgaamžių produktų gamyboje, didinti absorbcinį potencialą ir pasiekti, kad būtų absorbuojamas daug didesnis ŠESD kiekis už šio sektoriaus išmetamą kiekį pagal Reglamente (ES) 2018/841 nustatytus reikalavimus ir sudarytų mažiausiai 6,5 mln. t CO2e per 2021–2030 m. laikotarpį. Tikslo siekiama įgyvendinant šiuos uždavinius:
25.2.6.2. didinti sukauptos organinės anglies atsargas miškuose ir medienos produktuose plėtojant darnią miškininkystę, užtikrinančią miškų našumo, išauginamos medienos tame pačiame plote pastovų didėjimą bei racionalų jos panaudojimą;
25.2.6.5. iki 2024 m. plotus, kuriuose taikomos neariminės technologijos, padidinti 1,5 karto, iki 2030 m. – 3 kartus;
25.2.6.6. iki 2024 m. bent 4 proc., 2030 m. – 10 proc. žemės ūkio naudmenų panaudoti kraštovaizdžiui įvairinti;
25.2.6.7. iki 2030 m. atkurti ne mažiau 8000 ha daug anglies turinčių ekosistemų plotų ir užtikrinti jų tvarų naudojimą bei iki 2024 m. uždrausti naujų natūralių pelkių eksploatavimą;
25.2.6.8. skatinti pramonei tinkamų augalų (pluoštinių kanapių, šiaudų ir kt.) auginimą ir medienos bei augalų (t. p., nendrės, švendrai ir kt.) panaudojimą pramonės šakose siekiant užkonservuoti sukauptą anglies dioksidą;
iki 2040 m.:
25.2.6.11. vykdant darnų žemės ūkio ir miškų paskirties žemės naudojimą, didinti sukauptos organinės anglies atsargas;
26. Lietuvos prisitaikymo prie klimato kaitos keliamų aplinkos pokyčių politikos tikslas – sumažinti esamą ir numatyti galimą gamtinių ekosistemų ir šalies ūkio (ekonomikos) sektorių pažeidžiamumą ir sustiprinti gebėjimą prisitaikyti, ekonomiškai efektyviai sumažinti riziką ir žalą, išlaikyti ir padidinti atsparumą klimato kaitos pokyčiams, siekiant užtikrinti palankias visuomenės gyvenimo ir darnios ūkinės veiklos sąlygas. Įgyvendinant šį tikslą, bus siekiama, kad 2030 m.:
26.1. visiems gyventojams, gyvenantiems potvynio grėsmės teritorijose, būtų taikomos apsaugos nuo potvynių priemonės;
26.2. su klimatu susijusių ekonominių nuostolių per metus dalis nuo šalies BVP neviršytų 0,08 proc.;
27. Prisitaikymo prie klimato kaitos tikslas bus įgyvendinamas taikant prisitaikymo prie klimato kaitos priemones jautriose klimato pokyčiams srityse: žemės ūkis, energetika, transportas, pramonė, miškininkystė, ekosistemos ir biologinė įvairovė, kraštovaizdis, visuomenės sveikata, vandens ištekliai ir pajūrio zona, urbanizuotos teritorijos ir kt. laikantis pagrindinių trumpalaikių iki 2030 m. krypčių:
27.1. prisitaikymo veiksmai vietos lygmeniu: skatinti regioninį bendradarbiavimą, aktyvų savivaldybių institucijų ir vietos bendruomenės dalyvavimą planuojant ir įgyvendinant prisitaikymo prie klimato kaitos priemones;
27.2. klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių suderinamumas ir sinergija;
27.3. duomenimis grįsti sprendimai: stiprinti žinių bazę apie klimato kaitos poveikį, pažeidžiamumą ir gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos ir skatinti MTEPI;
28. Prisitaikymo prie klimato kaitos pagrindinės ilgalaikės iki 2050 m. kryptys yra:
28.1. vykdyti nuolatinę klimato kaitai jautriausių sektorių stebėseną ir ekonomiškai efektyvių priemonių klimato kaitos padariniams mažinti įdiegimą;
28.2. užtikrinti inžinerinės infrastruktūros atsparumą klimato kaitos pokyčiams ir tausų gamtos išteklių – vandens, biologinės įvairovės ir dirvožemio naudojimą, skatinti žaliosios infrastuktūros, kaip tvarios alternatyvos pilkajai infrastruktūrai ir gyvenamosios aplinkos atsparumą didinančios priemonės, plėtrą;
28.3. didinti visuomenės ir viešojo sektoriaus institucijų informuotumą, atsparumą bei pasirengimą pavojams ir gaivalinėms nelaimėms susijusioms su klimato kaita;
28.4. užtikrinti nelaimių rizikos, ekstremalių situacijų ir gamtinių reiškinių valdymo, prevencijos, perspėjimo sistemų ir reagavimo priemonių planavimą;
29. Prisitaikymo prie klimato kaitos 2030 m. tikslai ir uždaviniai jautriausiuose klimato kaitos pokyčiams atskiruose sektoriuose:
29.1. visuomenės sveikatos sektoriuje – mažinti neigiamą klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai. Pagrindiniai uždaviniai siekiant numatyto tikslo yra:
29.1.1. tobulinti visuomenės informavimo apie klimato pokyčius ir jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai sistemą;
29.1.2. vykdyti žiedadulkių, erkių, fenologinių stebėjimų ir indikatorių, svarbių nustatant klimato kaitos poveikį žmogaus sveikatai, stebėseną ir prognozavimą;
29.1.3. vykdyti galimai dėl klimato kaitos padarinių atsirandančių ir išplintančių susirgimų prevenciją;
29.1.4. infrastruktūros, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų projektavimą vykdyti įvertinant meteorologinių sąlygų pokytį vykstantį dėl klimato kaitos ir poveikį žmonių sveikatai;
29.1.5. vykdyti karščio bangų prevenciją plėtojant vėsinimo ir rekuperacinių sistemų plėtrą naujai įrengiamuose ir renovuojamuose pastatuose, ypač susijusiose su jautriausių žmonių grupėmis: senelių namais, mokyklomis, ligoninėmis ir t.t.;
29.2. žemės ūkyje tikslas – didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą klimato pokyčiams. Pagrindiniai uždaviniai siekiant tikslo yra:
29.2.1. užtikrinti tausų gamtos išteklių – vandens, dirvožemio ir kt., naudojimą, mažinant ūkinių veiklų pažeidžiamumą gamtos išteklių prieinamumo svyravimams dėl klimato pokyčių;
29.2.2. taikyti pavojų ir krizių valdymo finansines priemones, skirtas klimato kaitos padarinių sukeltiems ekonominiams padariniams likviduoti;
29.2.3. įdiegti nuolatinės stebėsenos sistemą dirvožemio būklei stebėti ir tobulinti ūkininkavimo metodus užtikrinant naudingo dirvožemio sluoksnio praradimo mažinimą bei užtikrinti atsparių klimato kaitai žemės ūkio augalų rūšių parinkimą ir naujų veislių išvedimą;
29.2.4. formuoti ūkininkų gebėjimus, stiprinti kompetencijas ir pajėgumus prisitaikyti prie klimato kaitos;
29.3. miškininkystės, ekosistemų, biologinės įvairovės, kraštovaizdžio apsaugos tikslas – išsaugoti ir didinti ekosistemų atsparumą, ekosisteminių paslaugų apimtis ir vertę. Pagrindiniai uždaviniai siekiant numatyto tikslo yra:
29.3.1. vykdyti tyrimus ir stebėseną ekosistemų teikiamoms paslaugoms ir vertei nustatyti, integruoti ekosisteminių paslaugų vertinimą į sprendimų priėmimą;
29.3.2. stabdyti biologinės įvairovės nykimą ir riboti invazinių rūšių plitimą dėl klimato kaitos poveikio;
29.3.4. įtraukti miško savininkus ir valdytojus į sengirių išsaugojimą, ūkiniais tikslais naudojamuose miškuose skatinti taikyti gamtai artimus miškininkavimo metodus ir vykdyti ūkinę veiklą, skirtą biologinės įvairovės elementams palaikyti ir išsaugoti;
29.4. vandens išteklių ir pajūrio zonos apsaugos tikslas – sumažinti gruntinio vandens lygio kritimą, neigiamą vandenynų lygio kilimo ir stichinių bei katastrofinių hidrometeorologinių reiškinių poveikį. Pagrindiniai uždaviniai siekiant numatyto tikslo yra:
29.4.2. tobulinti paviršinio, požeminio ir Baltijos jūros vandens išteklių valdymą ir užtikrinti gerą vandens kokybę;
29.4.3. modernizuoti paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir užtikrinti jos plėtrą urbanizuotose teritorijose siekiant apsaugoti urbanizuotas teritorijas nuo perteklinio vandens keliamos rizikos ir užkirsti kelią teršalams patekti į aplinką (paviršinius vandens telkinius);
29.5. energetikos, transporto, pramonės sektoriuose – didinti inžinerinės infrastruktūros atsparumą klimato kaitos keliamoms grėsmėms. Pagrindiniai uždaviniai siekiant numatyto tikslo yra:
29.5.1. sumažinti stichinių bei katastrofinių meteorologinių reiškinių poveikį elektros perdavimo ir tiekimo tinklams, transporto infrastruktūrai ir pramonės įmonėms;
29.6. kultūros sektoriuje – didinti kultūros paveldo objektų atsparumą stichiniams bei katastrofiniams meteorologiniams reiškiniams. Pagrindiniai uždaviniai siekiant numatyto tikslo yra:
30. Trumpalaikiai tarpsektoriniai prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai:
30.1. urbanizuotose teritorijose – planuoti gyvenvietes, miestų teritorijas ir erdves, remiantis darnaus vystymosi ir žaliosios infrastruktūros principais, ekosisteminių paslaugų vertinimu, gamtos saugojimu ir atsparumo didinimu pagrįstu požiūriu;
30.1.1. teritorijų planavimo dokumentuose numatyti atsparią klimato kaitos pokyčiams komunalinio ūkio ir darnaus judumo infrastruktūrą, žaliąsias zonas bei kitas priemones;
30.1.2. įvertinti Lietuvos teritorijos (savivaldybių lygiu) jautrumą klimato kaitos padariniams, numatyti klimato kaitos sukeliamos rizikos ir grėsmių valdymo priemones savivaldybių veiklos planuose;
30.1.3. miestams, turintiems daugiau kaip 20 tūkst. gyventojų, pasirengti miestų žalinimo planus ir kartu su bendruomenėmis juos įgyvendinti;
30.1.4. miestų planavimą vykdyti užtikrinant “karščio salų” efekto susidarymo mažinimą ir tiesiant vandeniui pralaidžias žemės paviršiaus dangas. Mažinti šilumos apkrovas miestus apsodinant medžiais ir plėtojant žaliąsias erdves;
30.2. ekstremalių situacijų ir gamtinių reiškinių valdyme – užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų, atsakingų už nelaimių rizikos, ekstremalių situacijų ir gamtinių reiškinių valdymo, prevencijos, perspėjimo sistemų, reagavimo priemonių ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių planavimą, veiklos koordinavimą. Pagrindiniai uždaviniai siekiant numatyto tikslo yra:
30.2.1. užtikrinti nepertraukiamą ir kokybišką meteorologinių ir hidrologinių reiškinių stebėjimų sistemos veikimą;
30.2.2. tobulinti gyventojų perspėjimo sistemą ir reagavimo į ekstremalias situacijas priemones potencialiai pavojingose zonose;
30.2.3. skatinti veiksmingo planavimo ir valdymo gebėjimų, susijusių su klimato kaitos padariniais, stiprinimo mechanizmus šalyje ir kitose, ypač mažiausiai išsivysčiusiose, šalyse, teikiant vystomojo bendradarbiavimo paramą;
30.3. duomenų ir informacijos kaupimas ir sklaida – nuolat stebėti ir vertinti riziką, jautrumą ir prisitaikymo galimybes atskiruose ūkio sektoriuose, tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygi. Pagrindiniai uždaviniai siekiant numatyto tikslo yra:
30.3.1. sudaryti klimato kaitos prognozes pagal socialinės-ekonominės raidos scenarijus Lietuvos teritorijoje ir atskirose savivaldybėse;
30.3.2. vykdyti mokslinius tyrimus, stebėseną, vertinti prisitaikymo galimybes ir alternatyvas atskiruose ūkio sektoriuose;
30.3.3. vykdyti žalos ir nuostolių nustatymą bei stebėseną savivaldybių lygmeniu siekiant įvertinti pažeidžiamumą ir atsparumą regioninių ir nacionaliniu lygiu siekiant planuoti efektyviausias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones;
30.3.4. dalyvauti Baltijos jūros regiono ir tarptautinėse klimato stebėsenos programose, dalintis patirtimi, informacija ir geros praktikos prisitaikymo prie klimato kaitos jautriausiuose klimato kaitai ūkio sektoriuose pavyzdžiais;
31. Pagrindinės horizontaliosios klimato kaitos valdymo politikos įgyvendinimo kryptys yra:
31.1. vertinti politikos priemonių (naujų ar keičiamų teisės aktų ir investicinių projektų) poveikį pagal išmetamus ŠESD kiekius ir kitus pamatuojamus aplinkosaugos rodiklius, priimant sprendimus;
31.2. sukurti efektyvią klimato kaitos valdymo politikos (ex ante ir ex post) poveikio vertinimo sistemą, užtikrinant suinteresuotų grupių bendradarbiavimą, priemonių planavimą, vykdyti užsibrėžtų klimato tikslų įgyvendinimo stebėseną:
31.2.1. sukurti ir įdiegti NEKS plano įgyvendinimo informacinę stebėsenos sistemą, kuri leistų rinkti, sisteminti ir analizuoti duomenis, susijusius su plano įgyvendinimo rodikliais;
31.2.2. įsteigti sektorines darbo grupes, vienijančias valstybės ir savivaldybių institucijų, pramonės ir mokslo įstaigų atstovus, klimato kaitos valdymo ir Lietuvos išmetamų ŠESD mažinimo tikslų vykdymo atskiruose ūkio sektoriuose klausimams koordinuoti;
31.3. įgyvendinti „teršėjas moka“ principą, siekiant, kad mokestinė politika sudarytų ekonomines paskatas mažinti poveikį klimato kaitai:
31.3.1. nustatyti konkrečius terminus visų mokestinių lengvatų iškastinio kuro naudojimui panaikinimui vėliausiai iki 2030 m.;
31.4. integruoti klimato kaitos valdymo tikslus, uždavinius ir priemones į sektorines programas, užtikrinant nacionalinės politikos nuoseklumą ir siunčiant aiškų signalą kapitalo rinkoms ir investuotojams, kad perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos yra negrįžtamas, ir skatinant kurti inovacijas, leidžiančias tvarius sprendimus paversti ekonomiškai naudingais;
31.5. skatinti inovatyvių finansinių instrumentų taikymą („žaliosios“ obligacijos, investavimas į akcinį kapitalą ir kt.):
31.5.1. taikant reikšmingos žalos aplinkos tikslams išvengimo reikalavimus ir tvaraus investavimo kriterijus, telkti ir tinkamai naudoti darnų finansavimą ir privataus sektoriaus investicijas, pritraukti paramos iš ilgalaikio rizikos kapitalo, investuoti į žaliąją infrastruktūrą ir išnaudoti bendrosios rinkos potencialą;
31.5.2. reguliacinėmis ir inovacijų skatinimo priemonėmis keisti taršius pramonės procesus ir žaliavas pagrindinėse šalies pramonės įmonėse;
31.6. pasiekti, kad Vyriausybė nuo 2024 m. taptų neutralia klimatui, o visas viešasis sektorius – nuo 2027 m. Įpareigoti valstybines įstaigas vartoti tik žaliąją elektros ir šilumos energiją, naudoti tik netaršų transportą, prekes ir paslaugas įsigyti tik žaliųjų pirkimų būdu;
31.7. didinti darniųjų ir žaliųjų pirkimų kiekį, prioritetą teikti naujausius energijos efektyvumo standartus atitinkančiai įrangai ir ženklintiems produktams visuose ūkio sektoriuose, siekiant, kad nuo 2023 m. žalieji pirkimai taptų dominuojančia viešųjų pirkimų rūšimi;
31.8. stiprinti savivaldybių vaidmenį:
31.8.1. koordinuoti nacionalinę politiką su regionų ir savivaldybių institucijų politika, kad pertvarka būtų tinkamai valdoma ir teisinga, nebūtų nuošalyje paliktas nė vienas regionas, bendruomenė, darbuotojas ar pilietis;
31.9. sukurti miestų aplinkosaugos indeksą, skatinant savivaldybes rungtyniauti žaliojo kurso srityje ir dalytis gerąja patirtimi;
31.10. gerinti visuomenės švietimą ir įsitraukimą:
31.10.1. įgyvendinti informavimo ir švietimo iniciatyvas, skatinančias visuomenės aplinkosauginį informuotumą, sąmoningumą, įsitraukimą ir atsakingą, aplinką tausojantį elgesį;
31.10.2. padidinti gerai informuotų apie aplinką šalies gyventojų skaičių 2023 m. iki 65 %, o iki 2030 m. pasiekti, kad gyventojų, dalyvaujančių saugant aplinką, dalis sudarytų ne mažiau kaip 50 proc.;
31.10.3. stiprinti komunikaciją ES politikos klausimais, siekiant užtikrinti didesnį politikų, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės įsitraukimą į ES politikos formavimą ir įgyvendinimą;
31.10.4. investuoti į žmogiškuosius išteklius, užtikrinti dabartinėms ir būsimoms kartoms geriausią reikiamos srities, įskaitant žaliąsias ir skaitmenines technologijas, išsilavinimą ir mokymą pagal tokias sistemas, kurios būtų greitai pritaikomos prie besikeičiančių darbo rinkos poreikių:
31.11. stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą:
31.11.1. užtikrinti tinkamą atstovavimą Lietuvos interesams tarptautinėse derybose klimato kaitos klausimais, palaikant pasaulinių kovos su klimato kaita užmojų didinimą ir ES lyderystę klimato politikos srityje bei naudojant visas turimas priemones, įskaitant klimato diplomatiją, stiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitą;
31.11.3. numatyti geopolitinius pokyčius, įskaitant migracijos spaudimą, ir pasirengti jiems, stiprinti dvišales ir daugiašales partnerystes plėtojant projektus klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, netekčių ir žalos, ekstremalių situacijų ir gamtinių reiškinių srityse, finansine ir technologine parama, gerosios praktikos pavyzdžiais prisidėti prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo, netekčių ir žalos, ekstremalių situacijų ir gamtinių reiškinių valdymo kitose, ypač mažiausiai išsivysčiusiose, šalyse;
32. Skatinti MTEPI, prioritetą teikiant inovacijoms, nukreiptoms į ES Žaliojo kurso įgyvendinimą ir leidžiančioms tvarius sprendimus paversti ekonomiškai naudingais:
32.1. užtikrinti MTEPI, prisidedančių prie visų ūkio sektorių mažo ŠESD kiekio transformacijos, plėtrą šiose srityse: atsinaujinanti energija, išmaniosios energijos sistemos, elektrifikacija, visų transporto rūšių be taršos išmetimo sprendimai, alternatyvų iškastiniam kurui paieška (žaliasis vandenilis ir kt.), energijos kaupimas ir saugojimas, daug energijos sunaudojančių pramonės šakų pertvarkymas į anglies dioksido neišmetančias technologijas, žiedinė ekonomika, bio-ekonomika, maisto sistemos ir klimato požiūriu išmanus žemės ūkis ir miškininkystė, skaitmeninimas visuose ūkio sektoriuose, aplinkai nekenksmingo anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo technologijos (anglų k. CCU) ir kt.;
32.2. taikyti paskatas mažo išmetamų ŠESD kiekio technologijų MTEPI plėtrai visuose ūkio sektoriuose stiprinant valstybės ir savivaldybių institucijų, mokslo įstaigų, verslo ir finansinių institucijų bendradarbiavimą, skatinant jungtinius tyrimus ir didinant MTEPI praktinį pritaikymą;
32.3. užtikrinti efektyvų valstybės ir ES finansinių instrumentų lėšų panaudojimą, skiriant papildomą paramą tarptautiniams, ES paramą laimėjusiems ir tarpdisciplininiams Žaliojo kurso moksliniams tyrimams;
32.4. užtikrinti, kad valstybės inovacijų sistema skatintų Lietuvos įmonių technologinį atsinaujinimą pagal Žaliojo kurso tikslus ir persiorientavimą į inovatyvių aplinkai draugiškų prekių ir paslaugų gamybą ir eksportą;
32.5. nuosekliai stiprinti viešųjų ir privačių investicijų pritraukimą į MTEPI, iki 2030 m. pasiekiant 2 % BVP valstybės ir privataus sektoriaus investicijų;
33. Darbotvarkės įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Darbotvarkę pagal kompetenciją įgyvendina Aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Už ŠESD mažinimo tikslus atsakingos institucijos apibendrinai nurodomos 3 lentelėje.
3 lentelė. Atsakomybė už atskirų ūkio sektorių ŠESD mažinimo tikslų įgyvendinimą
| Sektorius |
Atsakinga institucija |
| Transportas |
Susisiekimo ministerija |
| Pramonė (įskaitant ES ATLPS) |
Ekonomikos ir inovacijų ministerija |
| Žemės ūkis |
Žemės ūkio ministerija |
| Energetika (įskaitant ES ATLPS) |
Energetikos ir Aplinkos ministerijos |
| Atliekų tvarkymas |
Aplinkos ministerija |
| Bendras Lietuvos tikslas |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė |
34. Darbotvarkės tikslų ir uždavinių 2021-2030 m. įgyvendinimui rengiamas Darbotvarkės įgyvendinimo planas – NEKS planas, atitinkantis Reglamento (ES) 2018/1999[36] reikalavimus. NEKS plano rengimą ir atnaujinimą koordinuoja Energetikos ministerija kartu su Aplinkos ministerija, visos ministerijos pagal kompetenciją teikia ir koreguoja NEKS plano priemones, užtikrindamos jų pakankamuma nacionalinių ir sektorinų klimato tikslų pasiekimui, ir užtikrina jų integravimą į sektorines plėtros programas ir kitus strateginius dokumentus.
35. Už NEKS plano vykdymą atsiskaitoma kas dvejus metus, pradedant ne vėliau kaip 2023 m. kovo 15 d. Darbotvarkė numato minimalius įpareigojimus sektoriams, o atnaujintas NEKS planas įtvirtins konkrečius naštos pasidalijimo tarp sektorių principus, siekiant įgyvendinti 2030 ŠESD mažinimo tikslus ir pasiekti ekonomikos neutralumą klimatui iki 2050 m. NEKS planą tvirtina Vyriausybė, o jo įgyvendinimą koordinuoja tarpinstitucinė aukšto lygmens NEKS plano darbo grupė.
36. Darbotvarkės įgyvendinimas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, ES, tarptautinių organizacijų, privataus sektoriaus ir kitų šaltinių lėšomis. Finansų ministerija, planuodama viešąsias lėšas, prioritetą teikia žaliosioms aplinkai draugiškoms investicijoms, atitinkančioms ilgalaikį neutralaus poveikio klimatui, atsparios ekonomikos tikslą, aplinkosauginį efektyvumą iškeliant tarp pagrindinių kriterijų investicijoms prioretizuoti.
[1] TKKK 5-oji vertinimo ataskaita, 2014 m.
[2] TKKK specialioji ataskaita dėl visuotinio atšilimo 1,5°C palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, 2018 m.
[3] TKKK specialioji ataskaita dėl klimato kaitos ir žemėnaudos, 2019 m.
[4] TKKK specialioji ataskaita dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui, 2019 m.
[5] 2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui COM (2020) 562 galutinis (toliau – Komisijos komunikatas „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“).
[6] Šiltnamio efektą sukeliančios dujos: anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), sieros heksafluoridas (SF6), perfluorangliavandeniliai (PFC) ), azoto trifluoridas (NF3).
[7] 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui. Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija COM (2018) 773 galutinis.
[8]2016 m. gruodžio 22 d. LR įstatymas Nr. XIII-184 „Dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, ratifikavimo“.
[9] 1995 m. vasario 23 d. LR Seimo nutarimas Nr. I-812 „Dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ratifikavimo“.
[10] 2002 m. lapkričio 19 d. LR įstatymas Nr. IX-1203 „Dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo ratifikavimo“.
[11] 2015 m. spalio 20 d. LR įstatymas Nr. XII-1979 „Dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos pakeitimo ratifikavimo“; 2015 m. spalio 20 d. LR įstatymas Nr. XII-1980 „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Islandijos susitarimo dėl Islandijos dalyvavimo bendrai vykdant Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos įsipareigojimus Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo antruoju įsipareigojimų laikotarpiu ratifikavimo“.
[12] 2020 m. birželio 25 d. LR strateginio valdymo įstatymas Nr. XIII-3096.
[13] 2012 m. gegužės 15 d. LR Seimo nutarimas Nr. XI-2015 „Dėl valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“.
[14] 2020 m. rugsėjo 9 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“.
[15] 2012 m. birželio 26 d. LR Seimo nutarimas Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“.
[16] 2002 m. gegužės 28 d. LR Seimo nutarimas Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“.
[17] 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Europos žaliasis kursas COM (2019) 640 galutinis.
[18] 2020 m. kovo 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymas, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas). COM/2020/80 galutinis.
[19] 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB.
[20] 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013.
[21] 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES.
[22] 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB, su paskutiniais pakeitimais padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/844.
[23] 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.
[24] 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013.
[25] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ COM/2013/216.
[26] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ COM/2018/321.
[27] 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088.
[28] 2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategiją“ Europos transporto kelias į ateitį. COM(2020) 789.
[29] 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Vandenilio strategija Europos klimato neutralumui“ COM(2020) 301 galut.
[30] 2021 m. d. LR Alternatyviųjų degalų įstatymas Nr. XIV-....
[31] 2019 m. gruodžio 12 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nuo lauko iki stalo“ COM(2019).
[32] Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021-2030 m., 2019.
[33] Pramonės sektorių sudaro Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančios įmonės, įskaitant kuro deginimą pramonėje, kurių instaliuota galia mažesnė negu 20 MW.
[34] Mažoji energetika – necentralizuotai energiją gaminantys įrenginiai (smulkūs kurą deginantys įrenginiai, kurių galia siekia iki 20 MW) ir ją naudojantys sektoriai (namų ūkiai, viešasis, paslaugų, statybų, žuvininkystės, miškininkystės sektoriai ir kt.)
[35] Žemės naudmenų, žemės naudmenų paskirties keitimo ir miškininkystės sektorius
[36] 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL 2018 L 328, p. 1).