Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS
ĮSTATYMO NR. VIII-1649 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2017 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo
Nr. VIII-1649 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą Nr. VIII- 1649 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslai
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba arba Tarnyba) statusą, pagrindinius veiklos principus ir teisinius pagrindus, uždavinius ir funkcijas, jos organizavimo, finansavimo tvarką ir veiklos kontrolės būdus, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų statusą, teises ir pareigas, tarnybos eigą, skatinimo ir tarnybinės atsakomybės sąlygas, socialines garantijas, darbo užmokestį ir kitus jų statuso bei tarnybos ypatumus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Asmuo – bet kuris fizinis, juridinis arba turintis kitokį, jo steigimo valstybės teisės nustatytą, teisinį statusą asmuo.
2. Korupcija – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens tiesioginis ar netiesioginis siekimas, reikalavimas arba priėmimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal einamas pareigas, taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai arba neveikimas siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau arba kitam asmeniui ar šią naudą priimant, taip pat tiesioginis ar netiesioginis siūlymas ar suteikimas valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens einamas pareigas, taip pat tarpininkavimas darant šioje dalyje nurodytas veikas.
3. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.
4. Pareigūno vardo pažeminimas – kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis Specialiųjų tyrimų tarnybos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą ja arba ją kompromituojantis.
5. Prievarta − Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos metodas, taikomas atskleidžiant, tiriant ir užkardant nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, kai nevykdomi pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievarta gali būti psichinė ir fizinė.
6. Specialiųjų tyrimų tarnyba – Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Seimui atskaitinga pagrindinė Lietuvos Respublikos antikorupcinė teisėsaugos institucija.
7. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – valstybės pareigūnas, šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtas į pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje.
8. Tarnybinis nusižengimas – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl pareigūno kaltės.
9. Šiame straipsnyje vartojama valstybės tarnautojo, jam prilyginto asmens sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintą šios sąvokos išaiškinimą.
3 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos teisiniai pagrindai
1. Specialiųjų tyrimų tarnyba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.
4 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos principai
5 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos profesiniai ryšiai
Specialiųjų tyrimų tarnyba, spręsdama pavestus uždavinius, palaiko tarnybinius ryšius bei bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis, taip pat įstaigomis, organizacijomis bei įmonėmis, skatina fizinių ir juridinių asmenų iniciatyvą įgyvendinant korupcijos prevencijos priemones. Specialiųjų tyrimų tarnyba per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais teikia visuomenei informaciją apie korupcijos kontrolės ir prevencijos programų bei priemonių įgyvendinimą, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų vykdomą antikorupcinę veiklą.
II SKYRIUS
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS VEIKLOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, TEISĖS IR PAREIGOS
6 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos tikslas
7 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai
Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai:
1) vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
2) vykdyti kriminalinę žvalgybą Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka;
3) vykdyti korupcijos prevenciją Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
4) vykdyti antikorupcinį visuomenės švietimą ir informavimą Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
8 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos teisės ir pareigos
1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, siekdama jai iškelto veiklos tikslo ir įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi šias teises:
1) iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, įmonių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešųjų įstaigų, kurių steigėja, savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, neatlygintinai gauti Specialiųjų tyrimų tarnybos funkcijoms atlikti reikalingus valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją;
2) iš bankų, finansų ir kredito įmonių bei kredito įstaigų ir kitų juridinių asmenų neatlygintinai Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka gauti Specialiųjų tyrimų tarnybos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apie juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą;
4) Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka nagrinėti į Specialiųjų tyrimų tarnybą besikreipiančių asmenų pareiškimus, o nustačius, kad galimai buvo padarytas teisės pažeidimas, priskirtas kitos teisėsaugos institucijos ar viešojo administravimo subjekto kompetencijai, – perduoti nagrinėti pagal kompetenciją;
5) neatskleisti tretiesiems asmenims į Specialiųjų tyrimų tarnybą besikreipiančių asmenų tapatybės ar kreipimosi aplinkybių, leidžiančių tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti tokį asmenį;
6) tikrinti asmens dokumentus, kai tai būtina bent vienam iš Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinių įgyvendinti, ir pristatyti asmenis, įtariamus padariusius nusikalstamą veiką, į Specialiųjų tyrimų tarnybos arba policijos įstaigas;
7) vykstant į nusikalstamos veikos padarymo vietą, persekiojant asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką, vežant asmenį, kuriam būtina skubi medicinos pagalba, į gydymo įstaigą nustatyta tvarka naudotis mėlynos spalvos švyturėliais ant automobilių ir garsiniais signalais, nekliudomai naudotis įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, išskyrus užsienio valstybių diplomatines ar konsulines atstovybes, priklausančiomis visų rūšių transporto ar ryšių priemonėmis. Jeigu transporto ar ryšių priemonės savininkas ar valdytojas pareikalauja, išduodama Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatytos formos pažyma, pagal kurią iš Specialiųjų tyrimų tarnybos lėšų kompensuojami patirti nuostoliai ar materialinė žala;
8) persekiojant asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką, kuris slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekiant užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, stabdyti kelių transporto priemones ir tikrinti vairuotojo, keleivių ar transporto priemonės dokumentus ir joje esančius krovinius bei daiktus;
9) teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauti su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio teisėsaugos institucijomis;
10) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turėti, saugoti ir panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas bei specialiąsias priemones;
2. Specialiųjų tyrimų tarnyba turi šias pareigas:
1) pagal savo kompetenciją dalyvauti įgyvendinant Nacionalinio saugumo strategiją, Nacionalinę kovos su korupciją programą ir kitas nusikalstamumo kontrolės ir prevencijos programas;
2) stebėti, apibendrinti ir dalyvauti koordinuojant kitų valstybės ir savivaldybės bei nevalstybinių įstaigų veiksmus įgyvendinant Nacionalinę kovos su korupcija programą ir kitas korupcijos kontrolės ir prevencijos programas;
3) ne rečiau kaip kartą per metus Respublikos Prezidentui ir Seimo Pirmininkui raštu teikti informaciją apie savo veiklos rezultatus, korupcijos paplitimo mažinimo požiūriu reikšmingus pokyčius Lietuvos Respublikoje ir siūlymus dėl antikorupcinės aplinkos formavimo;
9 straipsnis. Analitinė antikorupcinė žvalgyba
1. Analitinė antikorupcinė žvalgyba – tai Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdoma analitinė veikla, apimanti informacijos apie korupciją ir su ja susijusius reiškinius rinkimą, apdorojimą, gretinimą su kita Specialiųjų tyrimų tarnybos turima vieša ar įslaptinta informacija, kokybiškai naujų duomenų, kurie yra šių informacijos apdorojimo procesų rezultatas, gavimą, naudojimą ir teikimą valstybės ar savivaldybės institucijoms ir pareigūnams, įgaliotiems priimti korupcijos paplitimo mažinimo požiūriu reikšmingus sprendimus.
2. Analitinės antikorupcinės žvalgybos metu surinktos, apdorotos informacijos bei gautų duomenų panaudojimo tikslas - korupcijos keliamų grėsmių ir rizikų neutralizavimas iki joms peraugant į konkrečias nusikalstamas veikas. Informacija taip pat gali būti panaudojama kitais teisėtais informacijos panaudojimo tikslais pagal šiame ir kituose įstatymuose apibrėžtą Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetenciją.
3. Specialiųjų tyrimų tarnyba, turėdama duomenų, kurių pateikimas gali prisidėti prie šio straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų įgyvendinimo, turi teisę, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, juos pateikti valstybės ir savivaldybių institucijoms ar pareigūnams, kompetentingiems priimti atitinkamus sprendimus.
III SKYRIUS
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS STRUKTŪRA IR VALDYMAS
10 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos struktūra ir vidaus darbo tvarka
11 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos personalas
1. Tarnybos personalą sudaro pareigūnai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai).
2. Tarnybos pareigūnų statusą reglamentuoja šis įstatymas, kiti teisės aktai gali būti taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Darbuotojų statusą reglamentuoja Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai.
12 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovybė
1. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus kandidatūrą teikia Seimui ir, šiam pritarus, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai, tačiau šias pareigas jis gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
2. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmąjį pavaduotoją ir pavaduotojus Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus teikimu į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas ir pavaduotojai skiriami penkerių metų kadencijai, tačiau šias pareigas jie gali eiti ne daugiau kaip dešimt metų iš eilės. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus paskyrimas įstatymų nustatyta tvarka prilyginamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo ir pavaduotojų kadencijos pabaigai.
3. Kai Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nėra (jo laikinojo nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės, atostogų metu ar kitais atvejais, kai direktoriaus nėra ir (ar) jis negali eiti savo pareigų, taip pat kai Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius nėra paskirtas), jo pareigas laikinai eina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas ar kitas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įgaliotas jo pavaduotojas.
13 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojų atleidimo iš pareigų pagrindai
1. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai yra atleidžiami iš pareigų šiais pagrindais:
2. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai, ištarnavę įstatymų nustatytą laikotarpį valstybinei pareigūnų ir karių pensijai gauti, taip pat gali būti atleidžiami iš tarnybos jų pačių prašymu dėl išėjimo į pensiją.
IV SKYRIUS
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS FINANSAVIMAS, MATERIALINISAPRŪPINIMAS IR VEIKLOS KONTROLĖ
14 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos finansavimas
1. Specialiųjų tyrimų tarnyba finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus yra asignavimų valdytojas.
2. Specialiųjų tyrimų tarnyba gali turėti kitų biudžetinių įstaigų lėšų kriminalinei žvalgybai užtikrinti.
15 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos materialinis ir techninis aprūpinimas
1. Specialiųjų tyrimų tarnyba materialinėmis ir techninėmis priemonėmis aprūpinama iš jai išlaikyti skirtų lėšų.
16 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos kontrolė
1. Specialiųjų tyrimų tarnybos ne proceso veiklos parlamentinę kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos Seimas.
V SKYRIUS
SKYRIMAS Į TARNYBĄ (DARBĄ) SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOJE
17 straipsnis. Reikalavimai asmenims, skiriamiems į tarnybą
1. Pareigūnais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, ne jaunesni kaip 18 metų ir ne vyresni kaip 60 metų Lietuvos Respublikos piliečiai, mokantys valstybinę kalbą, taip pat tinkantys konkrečioms pareigoms pagal išsilavinimą, intelekto, asmenines ir moralines savybes, dalykinį pasirengimą ir sveikatos būklę.
2. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi ir jo pavaduotojais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos, ne vyresni kaip 65 metų asmenys, turintys aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažiau kaip 5 metus ištarnavę Specialiųjų tyrimų tarnyboje arba turintys ne mažesnį kaip 5 metų stažą valstybės tarnyboje ar ne mažesnį kaip 5 metų teisėjo ar prokuroro darbo stažą.
3. Pareigūnais gali būti skiriami asmenys, turintys šį išsilavinimą:
1) į ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigas, vyresniojo specialisto ir aukštesnes pareigas – aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą;
18 straipsnis. Skyrimo į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje apribojimai
1. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, jeigu:
1) jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo arba tyčinės nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo, neatsižvelgiant į tai, kad teistumas išnyko ar buvo panaikintas arba teistumas nekyla;
2) jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo (išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas) padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos nepraėjo 9 metai;
3) jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl neatsargaus nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 7 metai;
4) jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo (išskyrus šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus nusikaltimus) ir nuo teismo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai arba jeigu jis turi teistumą dėl padaryto kito nusikaltimo;
5) jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo (išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas) arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nėra įvykdyta asmeniui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė arba nėra suėjęs baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo terminas;
7) jis atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, atleistas iš statutinio valstybės tarnautojo pareigų paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos statutų nustatyta tvarka, atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo, atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitikimą ir teisės aktuose nustatytų etikos normų, profesinės veiklos pažeidimus ir nuo atleidimo iš pareigų ar tarnybos dienos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą dienos arba nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
8) iš Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš asmens, pareiškusio norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, pateiktos informacijos ar kitų duomenų Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius padaro išvadą, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
9) jis neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, būtinų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jeigu pareigos susijusios su įslaptintos informacijos naudojimu;
10) atrankos metu nustatomos asmens savybės, ryšiai ar kitos su asmeniu ar jo aplinka susijusios aplinkybės, ar faktai, iš kurių Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius padaro išvadą, kad asmens elgesys ar veikla nėra suderinama su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų elgesio kodeksu.
2. Į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje negali būti skiriamas asmuo:
1) kurio sutuoktinis, partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo yra pareigūnas, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu su jo atliekamomis funkcijomis susijusioje srityje;
19 straipsnis. Skyrimo į tarnybą tvarka
1. Asmenys, pareiškę norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, siunčiami į asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Centrinę medicinos ekspertizės komisiją. Ši komisija, atlikusi specializuotąją medicininę ekspertizę, nustatyta tvarka pateikia išvadą dėl asmens, pareiškusio norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, sveikatos būklės ir jo tinkamumo tarnybai. Asmenims, pareiškusiems norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, taip pat tarnaujantiems šioje tarnyboje pareigūnams taikomi sveikatos būklės reikalavimai, nustatyti pretenduojantiems į vidaus tarnybą asmenims ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnams. Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į pareigūnų pareigybių aprašymuose nurodytas funkcijas, galimos profesinės rizikos veiksnius ir teisės aktuose įtvirtintą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams taikomą sveikatos būklės reikalavimų klasifikaciją, nustato sveikatos būklės reikalavimus pareigūnų pareigybėms.
2. Asmenys, pareiškę norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, taip pat jų tėvai, vaikai, sutuoktinis ar partneris Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka tikrinami valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose, klasifikatoriuose, duomenų bankuose, kitose informacinėse ar duomenų tvarkymo sistemose, siekiant nustatyti, ar asmenys, pareiškę norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, gali būti skiriami į pareigas. Specialiųjų tyrimų tarnyba turi teisę tvarkyti asmens, pareiškusio norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, duomenis ir ypatingus asmens duomenis.
3. Asmenis į tarnybą (darbą) Specialiųjų tyrimų tarnyboje, išskyrus skiriamus Respublikos Prezidento, skiria ir atleidžia iš tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.
5. Specialiųjų tyrimų tarnyboje sudaroma Pretendentų į Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų pareigas atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija). Atrankos komisija vertina asmenų, pareiškusių norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, asmenines ir dalykines savybes ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui teikia išvadas dėl šių asmenų tinkamumo tarnauti pareigūnu.
6. Atranka atliekama Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, siekiant nustatyti, ar asmuo tinkamas siekiamoms eiti pareigoms.
7. Asmenys į darbą Specialiųjų tyrimų tarnyboje priimami Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka asmens, pareiškusio norą dirbti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, tikrinimą ir turi teisę tvarkyti asmens, pareiškusio norą dirbti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, duomenis ir ypatingus asmens duomenis.
8. Išimtiniais atvejais motyvuotu Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu asmuo gali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje arba jam leidžiama toliau tęsti tarnybą ir esant neigiamiems sveikatos patikrinimo rezultatams, jeigu dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pripažintų svarbių priežasčių to reikia Tarnybos interesams užtikrinti.
20 straipsnis. Skyrimo į tarnybą ir išbandymo laikotarpiai
1. Į Specialiųjų tyrimų tarnybos struktūrinių padalinių, nesančių kitame struktūriniame padalinyje, vadovų ir jų pavaduotojų pareigas asmenys Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka skiriami penkerių metų laikotarpiui. Jeigu šio asmens veikla vertinama labai gerai, jis gali būti pakartotiniai skiriamas į tas pačias pareigas penkerių metų laikotarpiui. Struktūrinių padalinių, nesančių kitame struktūriniame padalinyje, vadovai ir pavaduotojai, tų pačių pareigų negali eiti ilgiau kaip dešimt metų iš eilės.
2. Skiriamam į tarnybą asmeniui gali būti nustatomas iki 6 mėnesių išbandymo laikotarpis. Atostogų ir laikinojo nedarbingumo laikas į išbandymo laikotarpį neįskaitomas. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka prieš baigiantis pareigūno išbandymo laikotarpiui atliekama atestacija ir sprendžiama, ar šis asmuo yra tinkamas pareigoms. Respublikos Prezidento skiriamiems pareigūnams išbandymo laikotarpis nenustatomas.
21 straipsnis. Pareigūno priesaika
1. Asmuo, paskirtas į tarnybą, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šioje dalyje nustatytų priesaikos tekstų. Nustatomi šie priesaikos tekstai:
1) „Aš, (vardas, pavardė), Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas (pareigūnė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, vadovautis jos Konstitucija ir kitais įstatymais, gerbti ir ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, kovoti su korupcija ir nusikalstamumu, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis; pasižadu sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno vardą.
2) „Aš, (vardas, pavardė), Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas (pareigūnė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, vadovautis jos Konstitucija ir kitais įstatymais, gerbti ir ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, kovoti su korupcija ir nusikalstamumu, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis; pasižadu sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno vardą.“
2. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojų priesaiką priima Respublikos Prezidentas, o kitų pareigūnų – Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.
22 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų pareigos
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas privalo:
5) tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis Specialiųjų tyrimų tarnybos vidaus darbo tvarkos;
7) gavęs pranešimą ar pareiškimą apie rengiamą ar daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam ar daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai apsaugoti, įvykio liudininkams nustatyti arba pranešti apie įvykį policijai;
8) laikytis šiame įstatyme, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų elgesio kodekse nustatytų elgesio principų, tarnybinės etikos reikalavimų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti Specialiųjų tyrimų tarnybos nuosavybe ne tarnybinei veiklai;
9) saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;
23 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams taikomi apribojimai
1. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams draudžiama:
2) būti įmonių, įstaigų ar organizacijų valdymo institucijų nariais, gauti atlyginimą už darbą tokiose institucijose, išskyrus atvejus, kai tai būtina Tarnybos vykdomai žvalgybinei veiklai ir ne ilgiau, negu tai yra būtina nustatytam užduoties tikslui pasiekti, arba atvejus, kai pareigūnas nustatyta tvarka deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas, dalyvauja Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su Tarnybos funkcijomis ir užduotimis susijusi veikla;
3) sudaryti sandorius Specialiųjų tyrimų tarnybos vardu su įmonėmis, kurių savininkai ar dalininkai yra jų šeimos nariai, arba valdyti pagal įgaliojimą kito asmens akcijas;
5) dirbti samdomais darbuotojais, patarėjais, ekspertais ar konsultantais įmonėse, įstaigose, organizacijose bei kitose institucijose, taip pat gauti kitą, nei nustatyta šiame įstatyme, atlyginimą, išskyrus atvejus, kai tai būtina Tarnybos vykdomai žvalgybinei veiklai ir ne ilgiau, negu tai yra būtina nustatytam užduoties tikslui pasiekti, taip pat išskyrus atlyginimą už pedagoginę bei kūrybinę veiklą, savanorių karo tarnybos atlikimą ir atvejus, kai pareigūnas nustatyta tvarka deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas, dalyvauja Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su Tarnybos funkcijomis ir užduotimis susijusi veikla;
6) streikuoti ar dalyvauti piketuose, mitinguose, kurie tiesiogiai trukdytų Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklai ar atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno tarnybines pareigas, būti profesinės sąjungos nariais;
24 straipsnis. Teisės dirbti kitą darbą arba eiti kitas pareigas įgyvendinimas
1. Sprendimą dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą, suderinamą su šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytais veiklos apribojimais, priima Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius pareigūno prašymu. Prašymai leisti dirbti kitą darbą nagrinėjami Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
2. Sprendimas dėl leidimo dirbti kitą darbą galioja vienus metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu toks sprendimas priimtas dėl pareigūno perkėlimo į kitas pareigas šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, leidimas galioja perkėlimo į kitas pareigas laikotarpiu. Pareigūną perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, jis privalo pateikti naują prašymą leisti dirbti kitą darbą.
3. Sprendimas dėl leidimo dirbti kitą darbą gali būti atšauktas, jeigu atsiranda arba paaiškėja naujų aplinkybių, dėl kurių toks leidimas negalėtų būti išduotas.
4. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka leidimą eiti kitas pareigas taip pat turi gauti pareigūnas, siekiantis būti perkeltas į kitas pareigas šio įstatymo 37 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytais atvejais.
5. Šiame straipsnyje nurodytas leidimas nereikalingas tais atvejais, kai pareigūnas nustatyta tvarka deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas, dalyvauja Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su Tarnybos funkcijomis ir užduotimis susijusi veikla ir dėl šio pareigūno delegavimo yra priimamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymas.
VII SKYRIUS
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS PAREIGŪNŲ TEISINĖ APSAUGA
25 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų nepriklausomumas
1. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, eidami tarnybines pareigas ir vykdydami vadovybės užduotis, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais.
2. Valstybės institucijoms ir įstaigoms ar jų tarnautojams, politinėms partijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir judėjimams, visuomenės informavimo priemonėms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama kištis į Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų vykdomą kriminalinę žvalgybą ar kitą tarnybinę veiklą.
3. Mitingai, piketai bei kitokios akcijos Specialiųjų tyrimų tarnybos patalpose, taip pat prie Specialiųjų tyrimų tarnybos pastatų arčiau negu 25 metrai yra draudžiami.
26 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos ir jos pareigūnų veiklos garantijos
1. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno gali tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo pavaduotojas.
2. Tarnybos pareigūnai negali būti atvesdinti, sulaikyti, draudžiama juos, jų (Tarnybos) daiktus ir transporto priemones apžiūrėti, jeigu nedalyvauja Specialiųjų tyrimų tarnybos padalinio viršininkas ar jo įgaliotas atstovas, išskyrus atvejus, kai pareigūnas sulaikomas akivaizdžiai darantis nusikalstamą veiką. Tokiu atveju Tarnybos pareigūną sulaikiusi institucija privalo ne vėliau kaip per 12 valandų apie tai pranešti Tarnybos direktoriui.
3. Informacija apie Tarnybos pareigūnus, atliekančius (atlikusius) specialias užduotis, yra valstybės paslaptis ir gali būti naudojama ir išslaptinama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
VIII SKYRIUS
PAREIGŪNO STATUSAS IR KARJERA
27 straipsnis. Pareigūnų pareigybės Specialiųjų tyrimų tarnyboje
Specialiųjų tyrimų tarnyboje yra šios pareigūnų pareigybės (nuo aukščiausios iki žemiausios):
2) direktoriaus pirmasis pavaduotojas, direktoriaus pavaduotojas (toliau – direktoriaus pavaduotojai);
28 straipsnis. Tarnybiniai rangai
Pareigūnams suteikiami šie tarnybiniai rangai (nuo aukščiausio iki žemiausio):
29 straipsnis. Tarnybos pakopos
30 straipsnis. Pareigybių, tarnybinių rangų ir tarnybos pakopų derinimas
1. Į pareigas skiriantis subjektas pareigūnui suteikia jo pareigybę atitinkantį tarnybinį rangą:
4) specialiojo agento – skyrių viršininkams, skyriaus viršininko pavaduotojams ir poskyrių viršininkams;
2. Tarnybos pakopa – pareigūno pareiginės algos koeficientas iš atitinkamai pareigybei taikomo koeficientų intervalo, nustatomas pagal pareigūno kvalifikaciją, tarnybos patirtį ir tarnybinės veiklos rezultatus, atitinkantis pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą. Kai tarnybos pakopa nustatoma pareigūną pirmą kartą skiriant į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, taip pat atsižvelgiama į jo profesinio pasirengimo lygį ir ankstesnės tarnybinės ar kitokios profesinės veiklos rezultatus.
3. Pareigūnui, skiriamam į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, nustatoma pirmoji tarnybos pakopa. Atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas dalykines savybes, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pirmą kartą į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje skiriamam asmeniui Atrankos komisijos siūlymu gali būti nustatoma aukštesnė negu pirmoji, tačiau ne aukštesnė negu trečioji tarnybos pakopa. Kriterijus, kuriais remdamasi Atrankos komisija gali siūlyti pirmą kartą į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje skiriamam asmeniui nustatyti aukštesnę negu pirmąją tarnybos pakopą, nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.
4. Aukštesnė tarnybos pakopa nustatoma per eilinę ar neeilinę atestaciją (toliau – atestacija) pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai. Nuosekliai žemesnė tarnybos pakopa nustatoma per atestaciją pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai.
5. Perkėlus pareigūną į aukštesnes pareigas jam nustatoma nuosekliai aukštesnė pakopa už tą pakopą, kuriai esant pareiginė alga būtų ne mažesnė nei iki perkėlimo gauta pareiginė alga.
7. Perkėlus pareigūną į žemesnes pareigas šio įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu, laikoma, kad jam nustatyta ta pati (iki perkėlimo turėta) tarnybos pakopa, tačiau mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis. Perkėlus pareigūną į žemesnes pareigas šio įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 5 ar 6 punkte nustatytais pagrindais, jam nustatoma ta pati (iki perkėlimo turėta) tarnybos pakopa. Pareigūną perkėlus į žemesnes pareigas kitais pagrindais, jam nustatoma tokia tarnybos pakopa, kad pareiginė alga einant naujas pareigas būtų artimiausia ne mažesnė negu iki perkėlimo į žemesnes pareigas gauta pareiginė alga. Tuo atveju, kai iki perkėlimo į žemesnes pareigas gauta pareiginė alga atitinka arba viršija didžiausią galimą pareiginę algą, nustatoma šeštoji tarnybos pakopa.
31 straipsnis. Pareigūnų atestacija
1. Pareigūno tarnybinės veiklos rezultatus, kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms, kitoms (įskaitant aukštesnes) pareigoms (toliau – pareigūno veikla) per atestaciją įvertina tiesioginis vadovas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir tam tikrais atvejais – Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sudaryta Atestacijos komisija. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas vertina tiesiogiai Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui pavaldžius pareigūnus. Respublikos Prezidento skiriami pareigūnai per atestaciją neatestuojami ir nevertinami.
3. Jeigu pareigūno veiklą tiesioginis vadovas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas įvertina labai gerai arba nepatenkinamai, pareigūno veiklą vertina Atestacijos komisija. Atestacijos komisija pareigūno veiklą taip pat vertina tais atvejais, kai pareigūnas nesutinka su tiesioginio vadovo ar Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno vertinimu, kai pareigūno veiklą vertina Atestacijos komisijos pirmininkas, kaip jo tiesioginis vadovas, kai Atestacijos komisijos pirmininkas nesutinka su pareigūno tiesioginio vadovo vertinimu ir kai vertinama struktūrinio padalinio, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vadovo ar pavaduotojo tarnybinė veikla.
4. Atestacijos komisija, įvertinusi pareigūno veiklą labai gerai, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui siūlo:
5. Pareigūno tiesioginis vadovas ar Atestacijos komisija, įvertinę pareigūno veiklą gerai, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui siūlymų neteikia ir pareigūno iki atestacijos buvusi teisinė padėtis nesikeičia, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus ir atvejus, kai pasibaigus ar baigiantis struktūrinio padalinio, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vadovo ar pavaduotojo skyrimo į pareigas laikotarpiui (5 metams), pareigūno veikla įvertinama gerai. Tokiu atveju Atestacijos komisija siūlo Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui perkelti pareigūną į kitas lygiavertes eitoms struktūrinio padalinio vadovo ar jo pavaduotojo pareigoms arba žemesnes pareigas.
6. Atestacijos komisija, įvertinusi pareigūno veiklą nepatenkinamai, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui siūlo:
7. Atestacijos komisija, šio straipsnio 9 dalyje numatytu pagrindu atliekamos neeilinės atestacijos metu įvertinusi šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas einančio pareigūno veiklą labai gerai, siūlo Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui, pasibaigus skyrimo į pareigas laikotarpiui, pakartotinai skirti šį pareigūną į tas pačias pareigas.
8. Šiame straipsnyje nurodyti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
9. Neeilinė atestacija atliekama baigiantis pareigūnui nustatytam išbandymo laikotarpiui arba skyrimo į pareigas laikotarpiui (taikoma pareigūnams, kurie šio įstatymo nustatytais atvejais į pareigas skiriami 5 metų laikotarpiui). Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto pavaduotojo sprendimu neeilinė pareigūno atestacija taip pat gali būti atliekama šiais atvejais:
32 straipsnis. Pareigūnų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas
1. Pareigūnų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas ir vykdomas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Lietuvos ir užsienio valstybių mokslo, mokymo ir kitose įstaigose.
2. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius nustato pareigūnų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarką ir tvirtina pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo planus.
3. Mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiu pareigūnams garantuojamos einamos pareigos ir darbo užmokestis, taikomos šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytos socialinės garantijos.
4. Pareigūnų mokymui ir kvalifikacijos tobulinimui finansuoti gali būti naudojami Specialiųjų tyrimų tarnybai skiriami valstybės biudžeto asignavimai, Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų finansinės paramos lėšos ir kitų šaltinių lėšos.
5. Specialiųjų tyrimų tarnyba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatytais atvejais ir tvarka su pareigūnu gali sudaryti sutartį dėl apmokėjimo už jo mokslą, mokymą ar kvalifikacijos tobulinimą. Pareigūnas, nevykdęs sutarties, vykdęs ją netinkamai arba nesibaigus sutarties terminui ar nepraėjus sutartyje nurodytam laikui atleistas iš pareigų savo noru ar dėl savo kaltės, privalo atlyginti Specialiųjų tyrimų tarnybai su jo mokslu, mokymu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias išlaidas.
33 straipsnis. Tarnybos stažas
34 straipsnis. Tarnybinis pažymėjimas ir tarnybinis ženklas
1. Paskirtam į pareigas pareigūnui išduodamas tarnybinis pažymėjimas ir tarnybinis ženklas, kurių paskirtis – patvirtinti pareigūno statusą ir tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje.
35 straipsnis. Pareigūnų įgaliojimai, tarpusavio tarnybos santykiai ir atsakomybė
2. Pareigūnas privalo vykdyti aukštesnio pagal pavaldumą pareigūno įsakymus, nurodymus ar pavedimus. Pareigūnas turi teisę prašyti, kad aukštesnis pagal pavaldumą pareigūnas įsakymus, nurodymus ar pavedimus duotų raštu.
3. Pareigūnas asmeniškai atsako už savo, taip pat pagal įgaliojimus ir kompetenciją už jam pavaldžių pareigūnų veiklą ir sprendimus bei jų padarinius.
4. Apie gautą įsakymą, nurodymą ar pavedimą, prieštaraujantį įstatymui ar viršijantį aukštesniojo pagal pavaldumą pareigūno tarnybinius įgaliojimus, pareigūnas turi nedelsdamas pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui. Apie Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus duotą įsakymą, nurodymą ar pavedimą, aiškiai prieštaraujantį įstatymui, nedelsiant pranešama Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojui. Įstatymui prieštaraujančio įsakymo, nurodymo ar pavedimo vykdymas neatleidžia nuo atsakomybės.
36 straipsnis. Pareigūno asmens duomenys ir asmens byla
1. Specialiųjų tyrimų tarnyba turi teisę tvarkyti pareigūno asmens duomenis ir ypatingus asmens duomenis pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, taip pat duomenys apie pareigūno priėmimą į tarnybą, priesaiką, skyrimą į pareigas, atleidimą iš jų, nušalinimą, skatinimą, tarnybines nuobaudas ir kita tvarkomi Specialiųjų tyrimų tarnyboje saugomoje pareigūno asmens byloje. Asmens bylų sudarymo tvarką ir saugojimo terminus nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytus dokumentų saugojimo terminus.
IX SKYRIUS
PERKĖLIMAS Į KITAS PAREIGAS, NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ, ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS
37 straipsnis. Perkėlimas į kitas pareigas
1. Pareigūnas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu gali būti perkeltas į aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes pareigas.
2. Pareigūnas į aukštesnes pareigas gali būti perkeltas:
3. Pareigūnas į lygiavertes pareigas gali būti perkeltas:
6) kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;
4. Pareigūnas į žemesnes pareigas gali būti perkeltas:
2) dėl tarnybos organizavimo pakeitimų panaikinus pareigūno pareigybę ir nesant galimybės perkelti į lygiavertes pareigas, jeigu pareigūnas su tuo sutinka;
8) kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu, – jeigu nėra galimybės perkelti į lygiavertes pareigas ir pareigūnas su tuo sutinka;
5. Pareigūnas savo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas ir institucijas, kurių steigimą numato Europos Sąjungos teisės aktai.
6. Atsižvelgiant į teisės aktus, reglamentuojančius delegavimą į tarptautines institucijas ir užsienio valstybių institucijas, pareigūnas savo rašytiniu sutikimu taip pat gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje.
7. Į šio straipsnio 5 ar 6 dalyse nurodytas pareigas perkeltas pareigūnas jas gali eiti ne ilgiau kaip 3 metus, jeigu tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
8. Pasibaigus perkėlimo laikui pagal šio straipsnio 5 ar 6 dalį pareigūnui garantuojamos iki perkėlimo eitos pareigos. Pareigūnų perkėlimo į šiame straipsnyje nurodytas pareigas ir atšaukimo iš jų tvarką, socialinių garantijų tarnybos užsienyje metu ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
38 straipsnis. Laikinas pavedimas atlikti kitas pareigas ir laikinas pavedimas atlikti ir kito pareigūno funkcijas
1. Esant tarnybiniam būtinumui Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius įsakymu gali neperkeldamas į kitas pareigas laikinai pavesti pareigūnui be jo sutikimo atlikti kitas jo kvalifikaciją atitinkančias aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes pareigas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas laikinas pavedimas negali trukti ilgiau kaip vienus metus per penkerius pareigūno tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje metus, išskyrus atvejus, kai tarnybinis būtinumas pavesti pareigūnui atlikti kitas pareigas atsiranda dėl šias pareigas einančio pareigūno laikino nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų arba delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su Specialiųjų tyrimų tarnybos funkcijomis ir užduotimis susijusi veikla. Tokiu atveju laikinas pavedimas negali trukti ilgiau nei išnyks šios tarnybinį būtinumą nulėmusios aplinkybės.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pavedus pareigūnui atlikti aukštesnes pareigas jam mokamas darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal pareigoms, kurias pavesta laikinai atlikti, nustatytą pareiginę algą, nustatoma nuosekliai aukštesnė pakopa už tą pakopą, kuriai esant pareiginė alga būtų artimiausia ne mažesnė nei iki laikino pavedimo gauta pareiginė alga.
4. Esant tarnybiniam būtinumui Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius įsakymu gali laikinai pavesti pareigūnui be jo sutikimo atlikti ir kito pareigūno funkcijas. Laikino pavedimo atlikti ir kito pareigūno funkcijas metu pareigūnui mokama priemoka, numatyta šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
39 straipsnis. Pareigūno nušalinimas nuo pareigų
1. Pareigūnas privalo būti nušalintas nuo pareigų šiais atvejais:
1) jeigu Tarnyboje pasirodė neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, – likusiam tos dienos (pamainos) darbo laikui;
2) Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka jam uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija – Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui;
2. Pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, pažeminęs pareigūno vardą, sulaužęs priesaiką, padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, – kol bus atliktas tarnybinis tyrimas ir priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar jo tolesnės tarnybos arba bus baigtas baudžiamasis procesas.
3. Nušalintas nuo pareigų pareigūnas nuo nušalinimo momento grąžina tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą, tarnybinį ginklą, specialiąsias priemones, dokumentus ir kitas darbo priemones, kurias turėjo eidamas pareigas.
4. Nušalinimo terminui pasibaigus, pareigūnas grąžinamas į eitas pareigas, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo atleisti jį iš pareigų.
5. Už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis nemokamas. Pareigūnas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas, per 10 darbo dienų jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, ir delspinigiai„ apskaičiuoti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 nustatyta tvarka. Delspinigiai nemokami, jeigu žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka.
40 straipsnis. Pareigūnų atleidimas iš tarnybos
1. Pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos šiais pagrindais:
2) kai įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką ar nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, arba jam paskiriama bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
6) dėl sveikatos būklės, esant tam tikrai asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai;
11) kai paaiškėja, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys (dokumentai), dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą;
12) kai jis atsisako dirbti pakeitus tarnybos sąlygas šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 37 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 37 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir 38 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais;
2. Pareigūnas gali būti atleidžiamas iš tarnybos šiais pagrindais:
1) jeigu jis dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių ir jeigu neatvykimas nesusijęs su sužalojimu, susižalojimu, kitu sveikatos sutrikdymu, atsiradusiu atliekant tarnybines pareigas arba dėl tarnybos ar pareigūno statuso;
2) kai pareigūno pareigybė panaikinama dėl tarnybos organizavimo pakeitimų, jeigu jo negalima ar jis nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas;
3) kai į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs pareigūnas, jeigu jo negalima ar jis nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas;
4) kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;
41 straipsnis. Pareigūno atleidimas iš tarnybos jam atsistatydinus savo noru
1. Pareigūnas turi teisę atsistatydinti savo noru (šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 14 punktai), apie tai ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų raštu įspėjęs Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių. Jeigu Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius sutinka, tarnyba gali būti nutraukta ir anksčiau negu po 14 kalendorinių dienų.
2. Jeigu prašymas atleisti iš tarnybos pagrįstas pareigūno liga ar neįgalumu, trukdančiais tinkamai atlikti tarnybines pareigas, jis turi būti patenkintas kitą darbo dieną nuo prašymo padavimo dienos.
42 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos kitais atvejais
1. Negalima atleisti pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ar per atostogas, išskyrus atleidimą pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8, 10, 11, 13 punktus ir 2 dalies 1 ir 4 punktus. Jeigu pareigūnas yra atleistas iš tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar kita po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.
2. Negalima atleisti iš tarnybos nėščios pareigūnės, taip pat pareigūno, auginančio vaiką (vaikus) iki 3 metų amžiaus, jeigu šių pareigūnų veiksmuose nėra kaltės.
3. Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą galima tik įspėjus jį raštu prieš 2 mėnesius. Pareigūnui, auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų, taip pat pareigūnui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Jeigu pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
4. Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 2 dalies 2, 3 ir 4 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės pareigūno sutikimu jį perkelti į lygiavertes arba žemesnes pareigas.
43 straipsnis. Atleidimo iš tarnybos tvarka
1. Pareigūnai iš tarnybos atleidžiami Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu, išskyrus pareigūnus, atleidžiamus Respublikos Prezidento dekretu.
44 straipsnis. Atleidimo iš tarnybos apskundimo tvarka ir grąžinimo į tarnybą pagrindai
1. Ginčai dėl pareigūnų atleidimo sprendžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, šiam pareigūnui išmokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
3. Kai neteisėtai atleistas pareigūnas pareiškia, kad grąžinus jį į ankstesnes pareigas jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas, konstatuodamas neteisėtą atleidimą, gali pareigūno prašymu negrąžinti jo į darbą, o priteisti jam kompensaciją iki šešių jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju pareigūnas laikomas atleistu iš tarnybos pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
45 straipsnis. Pareigūnų rezervas
1. Specialiųjų tyrimų tarnyboje gali būti sudaromas pareigūnų rezervas (toliau – rezervas). Į rezervą pareigūnai gali būti įtraukiami, kai jie atleidžiami iš tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir skiriami į pareigas kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose, taip pat kai užsiima kita teisėta veikla ir atlieka darbą, susijusį su Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniais. Pareigūnas įtraukiamas į pareigūnų rezervą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo atleidimo iš tarnybos dienos.
3. Pareigūnams, įtrauktiems į rezervą, darbo užmokestis ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos nemokamos.
4. Į rezervą įtrauktas pareigūnas atlieka bendrąsias pareigūno pareigas ir valstybės tarnautojo ar kitoms jo einamoms pareigoms pagal pareigybės aprašymą priskirtas funkcijas.
5. Buvimo rezerve laikas įskaičiuojamas į tarnybos stažą tik tuo atveju, kai pareigūnas vėl paskiriamas į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir ten išdirba ne mažiau kaip vienus metus.
6. Pareigūnas rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau kaip 5 metus, o esant tarnybiniam būtinumui, šis terminas gali būti pratęstas, tačiau bendras buvimo rezerve laikas per visą tarnybos laiką negali viršyti 10 metų.
7. Tais atvejais, kai pareigūnas įtraukiamas į rezervą dėl paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigūnas rezerve gali būti ne ilgiau nei maksimalus šių pareigų ėjimo iš eilės laikotarpis, tačiau bendras buvimo rezerve laikas per visą tarnybos laiką negali viršyti 10 metų.
46 straipsnis. Pareigūno statuso atkūrimas
1. Atkurti pareigūno statusą – Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, į kitas pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje – turi teisę buvę pareigūnai:
1) pačių prašymu atleisti iš tarnybos ir paskirti dirbti tarptautinėje institucijoje, Europos Sąjungos ar užsienio valstybės institucijoje;
2) pačių prašymu atleisti iš tarnybos ir išvykę kartu su sutuoktiniais, perkeltais, paskirtais ar išrinktais dirbti užsienyje;
3) dėl paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas savo noru atsistatydino iš tarnybos, karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų, – per 3 mėnesius po paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams. Tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su netinkamu pareigų vykdymu, nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus.
2. Pareigūno statusas atkuriamas per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje, Europos Sąjungos ar užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo, paskyrimo ar išrinkimo dirbti užsienyje laikotarpio pabaigos, arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti pareigūno statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo, paskyrimo ar išrinkimo dirbti užsienyje laikotarpiui.
X SKYRIUS
SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ
47 straipsnis. Pareigūnų skatinimas ir apdovanojimai
1. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius už pavyzdingą tarnybą pareigūnus gali skatinti:
3) iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant Tarnybai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius, kokybiškai ir kiekybiškai viršijančius kitų tokias pat pareigas einančių pareigūnų veiklos rezultatus;
2. Pareigūnai už ypatingus nuopelnus Specialiųjų tyrimų tarnyboje gali būti pristatyti valstybės apdovanojimui.
3. Specialiųjų tyrimų tarnybos žinybinio ženklo ir garbės ženklo aprašus ir nuostatus tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.
48 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
1. Šio įstatymo nustatyta tvarka už tarnybinius nusižengimus pareigūnams skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
49 straipsnis. Pareigūnų tarnybinių nusižengimų tyrimo subjektai, nuobaudų skyrimo tvarka ir nuobaudų išnykimas
1. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu, gavus duomenų apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įgalioti pareigūnai ar Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sudaryta komisija.
2. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, atostogų arba buvo išvykęs į tarnybinę komandiruotę ar stažuotę užsienyje. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieniems metams nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos.
3. Pareigūnas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, gali pateikti raštu paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Jeigu pareigūnas paaiškinimo raštu nepateikia, surašomas aktas, kurį pasirašo tarnybinį tyrimą atlikęs pareigūnas ir du kiti pareigūnai arba tarnybinį tyrimą atlikusios komisijos nariai. Šiuo aktu patvirtinama, kad pareigūnas nepateikė paaiškinimo raštu.
4. Jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba administracinio nusižengimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar administracinio nusižengimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atskirti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą.
7. Pareigūnas laikomas nebaustas tarnybine nuobauda, jeigu po nuobaudos už tarnybinį nusižengimą (išskyrus atleidimą iš tarnybos) skyrimo praėjo vieni metai.
50 straipsnis. Pareigūnų materialinė atsakomybė
1. Pareigūnas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika Specialiųjų tyrimų tarnybai padarytą tiesioginę materialinę žalą.
2. Atlyginama visa šio straipsnio 1 dalyje nurodyta žala, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti šešių vidutinių pareigūno darbo užmokesčių, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai privaloma atlyginti visą žalą.
XI SKYRIUS
PAREIGŪNŲ DARBO UŽMOKESTIS
51 straipsnis. Pareigūnų darbo užmokestis
1. Pareigūnų darbo užmokestis susideda iš:
2. Pareigūnui už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniais ir funkcijomis susijusi veikla, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos. Už laiką, kurį pareigūnas dalyvauja minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokestis pareigūnui nemokamas.
52 straipsnis. Pareiginė alga
1. Pareigūno pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo priede pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą.
2. Pareigūno darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas darbo užmokesčio ir pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį ateinantiems metams Vyriausybės teikimu, įvertinus praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.
3. Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio įstatymo priede, dauginant iš bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama vadovaujantis bendromis skaičių apvalinimo taisyklėmis taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.
4. Pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio nustatytų darbo valandų ar dienų skaičiaus, gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš pareigūno dirbtų valandų ar dienų skaičiaus.
53 straipsnis. Priedas už tarnybinį rangą
Pareigūnams priedai už tarnybinį rangą skaičiuojami nuo pareiginės algos:
1) jaunesniajam agentui, agentui, vyresniajam agentui, specialiajam agentui patarėjui – 10 procentų dydžio;
54 straipsnis. Priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus
1. Pareigūnams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.
55 straipsnis. Priemokos
1. Pareigūnams mokamos šios priemokos:
2) esant darbo rinkoje atitinkamų profesijų trūkumui, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą;
2. Priemokų dydis nustatomas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos priemokos dydis negali viršyti 40 procentų pareiginės algos, 1 dalies 2 punkte nurodytos priemokos dydis negali viršyti 100 procentų pareiginės algos, o 1 dalies 3 punkte – 20 procentų pareiginės algos.
56 straipsnis. Darbas poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinis darbas
1. Viršvalandinis darbas – laikas, kai pareigūnas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę.
2. Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas dvigubas pareigūno darbo užmokestis.
5. Už viršvalandinį darbą mokamas pusantro pareigūno darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas dvigubas pareigūno darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną du su puse pareigūno darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
6. Pareigūno prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.
7. Nėščioms pareigūnėms, neseniai pagimdžiusioms pareigūnėms ir krūtimi maitinančioms pareigūnėms, pareigūnams, auginantiems vaiką iki 3 metų, pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, ir pareigūnams, slaugantiems neįgalųjį asmenį, galima pavesti dirbti viršvalandinį darbą tik jų rašytiniu sutikimu.
XII SKYRIUS
SOCIALINĖS GARANTIJOS
57 straipsnis. Tarnybos laikas
1. Pareigūnai, išskyrus Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių ir direktoriaus pavaduotojus, Specialiųjų tyrimų tarnyboje tarnauja, kol jiems sukanka 60 metų.
2. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir direktoriaus pavaduotojai tarnauja iki įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl jų atleidimo iš pareigų.
3. Pareigūnas, paskirtas į pareigas 5 metų tarnybos laikotarpiui, tarnauja iki kadencijos ar šio laikotarpio pabaigos, bet ne ilgiau negu jis sulaukia valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus.
58 straipsnis. Atostogos
1. Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į tarnybos stažą. Nustatoma tokia kasmetinių atostogų trukmė pareigūnams, ištarnavusiems:
2. Pareigūnui kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų.
3. Pareigūnams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:
4. Pareigūnų atostogų trukmę ir suteikimo tvarką nustato šis įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti teisės aktai.
5. Mokymosi atostogos gali būti suteikiamos pareigūno prašymu, pateikus atitinkamus mokymo įstaigos dokumentus. Pareigūnams už mokymosi atostogas, nurodytas šio straipsnio 3 dalies 4 punkte, mokama ne mažiau kaip pusė pareigūno darbo užmokesčio.
6. Pareigūnui, Specialiųjų tyrimų tarnyboje ištarnavusiam ne mažiau kaip 3 mėnesius, gali būti suteiktos iki vienų metų trukmės kūrybinės atostogos. Šiuo atveju pareigūnui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas. Pasinaudoti šiomis atostogomis pareigūnas gali ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus.
7. Pareigūnui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas pareigas (išskyrus atvejus, kai tarnybos vieta keičiama pareigūno prašymu) ar laikino pavedimo atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, persikelti skiriama iki 5 darbo dienų. Už šį laikotarpį pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka kompensuojamos persikėlimo išlaidos.
59 straipsnis. Kompensacijos ir pašalpos
1. Pareigūnui žuvus dėl tarnybos, jo šeimai – sutuoktiniui ar partneriui, vaikams (įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ir aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, kol jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui ar motinai – ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Pareigūnas, žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis.
2. Pareigūną pripažinus nežinia kur esančiu ar paskelbus žuvusiu, laikoma, kad jis yra pripažintas nežinia kur esančiu ar paskelbtas žuvusiu dėl tarnybos, jeigu neįrodyta kitaip, ir jo šeimai bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo jo išlaikomi arba nurodytą dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, nuo pareigūno pripažinimo nežinia kur esančiu ar jo paskelbimo žuvusiu dienos kas mėnesį lygiomis dalimis mokama jo vidutinio darbo užmokesčio pašalpa, neviršijant 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos.
3. Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jeigu tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka išmokama kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu, atsižvelgiant į netekto darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą. Nustatomos šios kompensacijos:
1) netekusiems 75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) netekusiems 60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4. Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka nustatoma, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba, tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos, mokėtinos lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, dydis.
5. Pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį teisės aktų nustatyta tvarka nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamu pareigūnų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu.
6. Pareigūnui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas pareigas (išskyrus atvejus, kai tarnybos vieta keičiama pareigūno prašymu) ar laikino pavedimo atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė pašalpa.
7. Pareigūnui, pakeitusiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į aukštesnes arba lygiavertes pareigas (išskyrus atvejus, kai tarnybos vieta keičiama pareigūno prašymu), taip pat pareigūnui, pakeitusiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į žemesnes pareigas šio įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais ar dėl laikino pavedimo atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti kompensuojamos gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidos ar jų dalis. Šios išlaidos kompensuojamos, jeigu pareigūnas, jo sutuoktinis ar partneris, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) pareigūno tarnybos atlikimo vietoje neturi ir per pastaruosius 5 metus neturėjo nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, atitinkančios techninius ir sanitarinius reikalavimus.
8. Šio straipsnio 7 dalyje nustatytomis sąlygomis gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidos kompensuojamos:
1) pareigūnams, kurie į pareigas pirmą kartą arba pakartotinai skiriami 5 metų laikotarpiui arba kadencijai, – kol jie eina šias pareigas;
2) pareigūnams, kurie į pareigas skiriami neterminuotai, – 5 metus nuo skyrimo į šias pareigas dienos;
3) pareigūnams, kurie į pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje perkelti esant tarnybiniam būtinumui ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui arba kuriems laikinai pavesta atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, – perkėlimo į kitas pareigas arba pareigų, kurias pavesta laikinai atlikti, atlikimo laikotarpiu.
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pareigūnams, jų šeimos nariams atlyginama materialinė žala, atsiradusi jiems nukentėjus dėl priežasčių, susijusių su pareigūno tarnyba.
10. Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu:
1) pareigūnas žuvo, susižalojo darydamas tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą arba pareigūnas buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta jam darant tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą;
2) pareigūno mirties, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo su tarnybinių pareigų atlikimu nesusijęs apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų;
4) pareigūnas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta per eismo įvykį, jeigu šis pareigūnas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų arba neturinčiam teisės jos vairuoti;
5) pareigūno sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu arba pareigūno mokymu;
60 straipsnis. Išmokos pareigūnams, atleidžiamiems iš Specialiųjų tyrimų tarnybos
1. Atleidžiant pareigūnus iš tarnybos šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 ar 7 punkte, 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 2 dalies 1, 2, 3 ar 5 punkte nustatytais pagrindais, išmokama 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka, išskyrus išmoką, mokėtiną atleidžiant pareigūną iš tarnybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 2 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, pradedama mokėti praėjus vienam mėnesiui nuo pareigūno atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis, bet kiekviena šių dalių turi būti ne mažesnė negu vieno mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.
61 straipsnis. Pareigūnų socialinis draudimas ir pensijos
1. Pareigūnai draudžiami visų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų rūšių socialiniu draudimu. Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiri socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai.
2. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos tyrimo ir apskaitos tvarką nustato Tarnybos direktorius. Pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos), iš Specialiųjų tyrimų tarnybos lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.
62 straipsnis. Pareigūnų papildoma sveikatos priežiūra
1. Pareigūnams užtikrinama papildoma valstybės biudžeto lėšomis finansuojama sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, medicininę reabilitaciją, sveikatos grąžinamąjį ir antirecidyvinį gydymą, prevencinę medicininę ir psichologinę reabilitaciją, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, taip pat neapmokamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, papildomai remiamą iš valstybės biudžeto lėšų. Pareigūnams užtikrinamos tokios pačios apimties, kaip ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, papildomos sveikatos priežiūros paslaugos.
2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija organizuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, naudodamasi pareigūnų tarnybos ir (arba) gyvenamųjų vietovių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis.
3. Į pareigūnams teikiamas iš valstybės biudžeto finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi teisę ir buvę pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai.
4. Pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru, o privalomų profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru.
63 straipsnis. Pareigūnams teikiama pagalba
1. Pareigūnui, vykdžiusiam pavestas funkcijas ir viršijusiam tarnybinės rizikos ribas, ir tuo padariusiam nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą arba nukentėjusiam atliekant tarnybines funkcijas ar dėl tarnybos, iš Specialiųjų tyrimų tarnybai skirtų lėšų gali būti kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos ar jų dalis. Kompensaciją skiria Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.
2. Pareigūnams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl ligos, šeimos nario ligos ar mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais atvejais gali būti skiriama iki penkių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Pareigūno, kuris mirė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, šeimos nariams gali būti skiriama iki penkių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Pašalpa mokama iš Specialiųjų tyrimų tarnybai skirtų lėšų.
64 straipsnis. Kitos garantijos
1. Pareigūnams garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis:
1) kai Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu yra pasiųsti į mokymo arba kvalifikacijos tobulinimo kursus;
2) kai pareigūnai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, – darbo dienomis komandiruotėje ir komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;
3) kai pareigūnai pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykę į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas;
4) kai pareigūnai yra išvykę karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymu;
5) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), senelių, vaikaičių, sutuoktinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sugyventinio, jeigu jis nurodytas pareigūno privačių interesų deklaracijoje, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) mirties atveju – iki 3 darbo dienų;
6) donorams – darbo dienomis, kuriomis jie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos;
2. Kai pareigūnas atlieka privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jam garantuojamos einamos pareigos.
3. Pareigūnai dirba 40 valandų darbo savaitę. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, direktoriaus pavaduotojai, pareigūno tiesioginis vadovas esant tarnybiniam būtinumui pareigūnams gali pavesti dirbti viršvalandinį darbą. Per vieną darbo dieną pareigūnui gali būti pavedama dirbti iki 4 valandų viršvalandinio darbo, o jeigu pareigūnas sutinka, – iki 8 valandų, per darbo savaitę gali būti pavedama dirbti iki 8 valandų viršvalandinio darbo, o jeigu pareigūnas sutinka, – iki 20 valandų. Per kalendorinius metus pareigūnui gali būti pavedama dirbti iki 250 valandų viršvalandinio darbo.
65 straipsnis. Šiame skyriuje nurodytų socialinių garantijų finansavimo šaltiniai
XIII SKYRIUSŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ IR KITŲ PRIEVARTOS PRIEMONIŲ NAUDOJIMAS
66 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų teisė panaudoti prievartą
1. Šis įstatymas suteikia Tarnybos pareigūnui teisę įgyvendinant jam priskirtus uždavinius reikalauti, kad asmenys vykdytų teisėtus jo nurodymus. Šių nurodymų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą įstatymų nustatyta tvarka.
67 straipsnis. Prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos
1. Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.
2. Psichinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse arba šio įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.
3. Fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:
2) asmenims vengiant vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi);
3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
4) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį arba kai turimais duomenimis juose gali slėptis asmenys, galimai padarę nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus;
4. Pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:
5. Pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę ją blokuodamas. Jeigu stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja priemone stabdomą transporto priemonę taranuoti. Jeigu pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti.
6. Pareigūnas kaip specialiąją priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių sukeliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei.
7. Kai nėra neišvengiamo pavojaus pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:
2) prieš asmenis, turinčius neliečiamybės teisę, jeigu pareigūnui žinoma, kad asmuo tokią teisę turi;
8. Pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.
9. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos naudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
68 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas
1. Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ir fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai.
2. Pareigūnas, įgyvendindamas šiame įstatyme nustatytas teises ir pareigas, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:
1) atremdamas ginkluotus Specialiųjų tyrimų tarnybos patalpų (įskaitant teritorinių padalinių patalpas) ir teritorijų, transporto priemonių užpuolimus;
2) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
3) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
3. Pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei ar sveikatai, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.
4. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą, pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti pareigūno teisėtus reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas.
5. Pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą.
6. Jeigu neišvengiamo pavojaus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:
1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;
7. Pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.
8. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo panaudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos
specialiųjų tyrimų tarnybos
įstatymo
1 priedas
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS PAREIGŪNŲ PAREIGINĖS ALGOS
(Baziniais dydžiais)
| Eil. Nr. |
Pareigų pavadinimas |
Pareiginės algos koeficientas |
|||||
| I pakopa |
II pakopa |
III pakopa |
IV pakopa |
V pakopa |
VI pakopa |
||
| 1. |
Direktorius |
18,35 |
|||||
| 2. |
Direktoriaus pavaduotojas |
17,61 |
|||||
| 3. |
Valdybos viršininkas |
14,42 |
14,88 |
15,34 |
15,80 |
16,26 |
16,72 |
| 4. |
Valdybos viršininko pavaduotojas |
13,72 |
14,15 |
14,58 |
15,01 |
15,44 |
15,87 |
| 5. |
Skyriaus viršininkas |
13,47 |
13,87 |
14,27 |
14,67 |
15,07 |
15,47 |
| 6. |
Skyriaus viršininko pavaduotojas, poskyrio viršininkas |
12,93 |
13,31 |
13,69 |
14,07 |
14,45 |
14,83 |
| 7. |
Vyriausiasis specialistas |
12,55 |
12,89 |
13,23 |
13,57 |
13,93 |
14,29 |
| 8. |
Vyresnysis specialistas |
11,27 |
11,56 |
11,85 |
12,14 |
12,43 |
12,74 |
| 9. |
Specialistas |
9,00 |
9,25 |
9,50 |
9,75 |
10,00 |
10,25 |
| 10. |
Jaunesnysis specialistas |
7,30 |
7,59 |
7,88 |
8,17 |
8,46 |
8,75 |
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai (toliau – pareigūnai), paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui tęsia tarnybą eidami tas pačias pareigas.
3. Laikoma, kad pareigūnui nustatyta ta pati pareigybė, pakopa ir suteiktas tas pats rangas kaip ir iki šio įstatymo įsigaliojimo.
4. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pareigūnams mokamas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą apskaičiuotas darbo užmokestis.
5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtiems į tarnybą pareigūnams įskaityti tarnybos stažo laikotarpiai įskaitomi į pareigūnų tarnybos stažą, nurodytą šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 33 straipsnyje, ir tarnybos stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti.
6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos tarnybinių nuobaudų skyrimo, atestacijos ir kitos procedūros tęsiamos, kol bus baigtos, iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.
7. Kompensacijos ir išmokos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau nenurodytos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, mokamos iki jas gaunančio pareigūno tarnybos santykių pabaigos arba sąlygų tokiai kompensacijai ar išmokai skirti išnykimo, tačiau ne ilgiau kaip 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas paskirti pareigūnai šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą išsilavinimą turi įgyti per 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Pareigūnai, per šį laikotarpį neįgiję būtino išsilavinimo, atleidžiami iš tarnybos.
9. Pareigūnai, paskirti į pareigas iki Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-2136 įsigaliojimo dienos ir nepateikę rašytinio prašymo dėl tarnybos laiko pratęsimo per nustatytą terminą, tarnauja:
10. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtiems į tarnybą pareigūnams mokamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-2136 1 straipsnyje išdėstyto Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalyje numatytos išmokos, jei tokios išmokos nėra numatytos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme.
3 straipsnis. Teisės aktų pripažinimas netekusiais galios
Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas Nr. IX-1409 su visais pakeitimais ir papildymais.
Teikia Seimo nariai:
Vytautas Bakas
Dainius Gaižauskas
Audrys Šimas
Saulius Skvernelis
Vitalijus Gailius
Arvydas Anušauskas
Michal Mackevič
Rasa Juknevičienė
Laurynas Kasčiūnas
Virgilijus Alekna