Projektas

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2017 M. SPALIO 31 D. ĮSAKYMO NR. D1-885 „DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2021 m.                d. Nr.

Vilnius

 

1. Pakeičiu Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašą,  patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo:

1.1. pakeičiu 69.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

69.6. nurodoma paskelbtos programos PAV dokumentų rengėjo arba planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus interneto svetainėje aktyvi internetinė nuoroda (programos aktyvi internetinė nuoroda turi būti veikianti iki programą patvirtins Agentūra, jei programa pataisoma ar papildoma, PAV dokumentų rengėjas arba planuojamos ūkinės veiklos organizatorius turi paskelbti atnaujintą programos versiją savo svetainėje).“;

1.2. pakeičiu 77.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

77.3. PAV dokumentų rengėjo arba planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus interneto svetainės adresas su konkrečia aktyvia nuoroda į paskelbtą ataskaitą (nuoroda turi būti veikianti iki Agentūra priims sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, jei ataskaita pataisoma ar papildoma, turi būti paskelbta atnaujinta ataskaitos versija);“;

1.3. pakeičiu 1 priedo 91.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

91.4. rekreacinės teritorijos (pagal kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, turizmo ir rekreacijos schemas, saugomų teritorijų planavimo dokumentus, kitus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus);“;

1.4. pakeičiu 1 priedo 92.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

92.2. Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos, jose saugomų rūšių ir natūralių buveinių apsaugos tikslai, šių saugomų teritorijų ir jose saugomų vertybių lokalizacija planuojamos ūkinės veiklos vietovės atžvilgiu, „Natura 2000“ teritorijose patvirtinti gamtotvarkos planai ir juose suformuluoti gamtotvarkos tikslai, kurie pateikiami Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės duomenų bazėje (https://biomon.lt/). Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių plotai pagal Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“, ir Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašo, patvirtinto 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“, priedus, o kai prieduose jie nenurodyti – pagal Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt/map pateikiamus duomenis, gamtotvarkos planų informaciją.“;

1.5. pakeičiu 1 priedo 93 punktą ir jį išdėstau taip:

93. Duomenys apie planuojamos ūkinės veiklos vietovėje ir gretimybėse esančias saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes, kurių informacija kaupiama SRIS (saugomų rūšių informacinė sistema) duomenų bazėje (https://epaslaugos.am.lt/), jų atstumą nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos). Poveikio vertinimui naudojami duomenys apie vietovės biologinę įvairovę turi būti ne senesni kaip 6 metų. Jeigu SRIS paskelbta informacija apie planuojamos ūkinės veiklos vietovėje, esančių saugomų rūšių augavietes ir radavietes yra senesnė kaip 6 metų arba visai nėra tokių duomenų, PAV dokumentų rengėjas aktualią informaciją apie saugomas rūšis ir kitą vietovės biologinę įvairovę turi surinkti iš kitų prieinamų oficialių šaltinių (pateikiant nuorodas į šaltinius) arba atlikti pakankamos trukmės lauko tyrimus tinkamais metų sezonais, kad tyrimų metu gauti rezultatai būtų patikimi ir leistų prognozuoti galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį biologinei įvairovei. Dėl informacijos apie saugomas rūšis nacionalinėse ir „Natura 2000” saugomose teritorijose PAV dokumentų rengėjui rekomenduojama kreiptis į saugomų teritorijų direkcijas, kad jos pateiktų aktualius duomenis, surinktus vykdant saugomų rūšių stebėseną, saugomos teritorijos gamtinių vertybių tyrimus ir inventorizaciją arba pasiūlytų tinkamiausius būdus ir laikotarpius duomenims apie rūšis ir gamtines buveines surinkti. Dėl informacijos apie saugomas rūšis už nacionalinių ir „Natura 2000” saugomų teritorijų ribų PAV dokumentų rengėjui rekomenduojama kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, kad ji pateiktų aktualius duomenis, surinktus vykdant saugomų rūšių stebėseną, saugomos teritorijos gamtinių vertybių tyrimus ir inventorizaciją arba pasiūlytų tinkamiausius būdus ir laikotarpius duomenims apie rūšis ir gamtines buveines surinkti;“;

1.6. pakeičiu 1 priedo 101 punktą ir jį išdėstau taip:

101. Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamas kraštovaizdžio tipų, mozaikiškumo kitimas, vizualinis poveikis kraštovaizdžiui.“;

1.7. papildau 1 priedą 1011 punktu:

1011. Vertinant aukštesnių kaip 30 metrų ypatingųjų statinių  (toliau šiame punkte – aukšti statiniai) poveikį kraštovaizdžio vizualiniam estetiniam potencialui, statinių galimas reikšmingas neigiamas poveikis nustatomas atsižvelgiant į tai:

1011.1. ar aukšti statiniai patenka į valstybės lygmens specialiajame teritorijų planavimo dokumente – Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. D1-703 „Dėl Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano patvirtinimo“, nustatytus ypač saugomo šalies vizualinio estetinio potencialo arealus ir vietoves bei labai didelio ir didelio estetinio potencialo ypač ir vidutiniškai raiškius kraštovaizdžio kompleksus (AI, AII, AIII, AIV, BI, BII, BIII ir BIV kraštovaizdžio vizualinės struktūros tipai) (toliau – YS kraštovaizdžio arealai);

1011.2. ar aukšti statiniai nepatenka į YS kraštovaizdžio arealus, tačiau:

1011.2.1bus matomi apžvalgos lauke didesniu kaip 2,50° vertikalaus matymo kampu iš šių YS kraštovaizdžio arealuose esančių apžvalgos taškų (gamtos ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų arba bendrojo ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų regyklų), iš kurių žvelgiama į vertingiausias šalies kraštovaizdžio panoramas (YS kraštovaizdžio arealų kryptimi). Apžvalgos lauko ribos sutampa su realiai matomomis panoramos ribomis; 

1011.2.2. aukšti statiniai tampa matomais vizualiai reikšmingų gamtos ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apžvalgos fone, šiuos objektus stebint iš ne daugiau kaip dviejų apžvalgos taškų, iš kurių žvelgiama į vizualiai reikšmingus gamtos ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektus. Apžvalgos taškai parenkami ne didesniu kaip 2 km atstumu nuo šių objektų. Apžvalgos laukas – 60°. Tais atvejais, kai vizualiai reikšmingus gamtos ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektus sudaro objektų kompleksai (pvz., pilių, dvarų ir jų parkų, bažnyčių ansambliai, piliakalnių kompleksai), apžvalgos laukas skaičiuojamas apžvalgos kampą nustatant po 30° į abi puses nuo vizualiai reikšmingo objekto (komplekso) kraštinių ribų.“; 

1.8. pakeičiu 1 priedo 136 punktą ir jį išdėstau taip:

136. Numatomas planuojamos ūkinės veiklos reikšmingas poveikis visuomenės sveikatai nustatomas vertinant galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai, taip pat aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos tarpusavio sąveikai. Poveikis visuomenės sveikatai nagrinėjamas gyventojams, gyvenantiems ūkinės veiklos poveikio zonoje ir kitiems žmonėms, ypač gyventojų jautriausioms grupėms (pvz., vaikai, senyvo amžiaus žmonės ir sergantieji, jautriausiai reaguojantys į padidintą taršą). Atliekant vertinimą rekomenduojama naudotis už sveikatos apsaugą atsakingų institucijų užsakymu parengtomis poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinėmis rekomendacijomis (pvz., Planuojamos ūkinės veiklos psichoemocinio poveikio vertinimo rekomendacijos, Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo stebėsenos ir įvertinimo metodinės rekomendacijos, Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo vadovas, Atliekų perdirbimo įmonių poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinės rekomendacijos, Gyvulininkystės kompleksų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinės rekomendacijos, Kelių transporto infrastruktūros poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinės rekomendacijos, Vėjo energetikos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinės rekomendacijos ir kt.)“;

1.9. pakeičiu 1 priedo 139 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

139. Planuojamos ūkinės veiklos tikėtinas poveikis visuomenės sveikatai dėl biologinių (patogeniniai mikroorganizmai, parazitiniai organizmai, virusai), cheminių (oro tarša, dirvožemio tarša, vandens tarša, erzinantys kvapai), fizikinių (triukšmas, infragarsas, vibracija, elektromagnetiniai laukai, jonizuojančioji spinduliuotė, šviesa, šiluma, šešėliavimas) veiksnių:“;

1.10. pakeičiu 1 priedo 139.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

139.3. planuojamos ūkinės veiklos fizikinės taršos, galinčios daryti poveikį visuomenės sveikatai, vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“, Lietuvos higienos norma HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“ patvirtinimo, arba pagal lygiaverčius Lietuvos standartus kitoje vykdomoje ūkinėje veikloje atlikus jau naudojamų ekvivalentiškų stacionarių triukšmo šaltinių garso slėgio lygio ar garso intensyvumo matavimus garso galingumui apskaičiuoti; aprašomi stacionarūs ir mobilūs taršos šaltinių, jų vieta (schema), taršos sklidimo prognozė ir šios taršos ribiniai dydžiai. Pateikiami sklaidos modeliavimo rezultatai (lentelės, žemėlapiai), nurodoma naudota skaičiavimams triukšmo sklaidos modeliavimo programinė įranga, naudotas skaičiavimo standartas, triukšmo rodikliai, vietovės meteorologinės sąlygos, skaičiavimų aukštis, modeliavimo teritorijos dydis, triukšmo sklaidos žingsnio dydis, taršos sklaidos žemėlapio koordinačių sistema ir mastelis;“;

1.11. pakeičiu 1 priedo 140 punktą ir jį išdėstau taip:

140. Priemonių, kurios padės išvengti ar sumažinti neigiamą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, aprašymas, jų pasirinkimo argumentai, dokumentai, patvirtinantys taršos prevencijos arba mažinimo galimybes ir atitinkamų planuojamų arba įgyvendintų priemonių veiksmingumą, visuomenės sveikatos rizikos veiksnių artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje ir ties SAZ ribomis pokyčiai įdiegus šias priemones. Nurodomos biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį mažinančios priemonės.“

2. N u s t a t a u, kad:

2.1. šiuo įsakymu pakeisto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 1 priedo 1011 punktas netaikomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų rengimui, jei šios ataskaitos parengtos ir paviešintos iki šio įsakymo įsigaliojimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, jeigu ataskaita taisoma ir viešinama po šio įsakymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka.

2.2. šis įsakymas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.

 

 

 

Aplinkos ministras