Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. I-384 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Nr.    

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo Nr. I-384 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymą Nr. I-384 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŪKINIŲ GYVŪNŲ VEISLININKYSTĖS

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1.    Šis įstatymas nustato ūkinių gyvūnų produktyvumo ir veislinės vertės nustatymo pagrindus, paslaugų ūkinių gyvūnų veislininkystės srityje teikimo pagrindus, ūkinių gyvūnų genofondo, ūkinių gyvūnų genetinės įvairovės išsaugojimo ir gerinimo pagrindus bei veislininkystės priežiūrą.

2.    Šis įstatymas taikomas ūkinių gyvūnų – galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklių veislininkystei. Kitų ūkinių gyvūnų veislininkystei šis įstatymas taikomas tiek, kiek jos nereguliuoja specialūs kiekvienai ūkinių gyvūnų rūšiai skirti įstatymai.

3.    Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.   Lietuvos genofondinis ūkinis gyvūnas – ūkinis gyvūnas, priskiriamas prie Lietuvoje nykstančios arba kritinės veislės ūkinių gyvūnų.

2.   Reproduktorius – kergti arba spermai kaupti naudojamas vyriškos lyties ūkinis gyvūnas.

3.   Ūkinio gyvūno kilmės duomenys (toliau – kilmės duomenys) – duomenys, pagal kuriuos nustatoma ūkinio gyvūno kilmė pagal protėvius ir genetinis potencialas pagal protėvių produktyvumo tyrimų ir (ar) genetinio įvertinimo rezultatus.

4.   Ūkinių genofondinių gyvūnų selekcinis branduolys (toliau – selekcinis branduolys) – ilgalaikį grynąjį veisimą užtikrinanti genofondinių ūkinių gyvūnų banda, kurioje palaikoma visa genealoginė struktūra ir iš kurios gali būti platinama veislinė ir genetinė medžiaga.

5.   Ūkinių gyvūnų genetiniai ištekliai – naudojamos arba galimos naudoti žmogaus ūkinėje veikloje ūkinių gyvūnų rūšys, veislės, populiacijos arba jų dalys, taip pat bet kokia gyvūnų genetinė medžiaga (sperma, embrionai, ovocitai, klonai, somatinės ląstelės ir DNR).

6.   Ūkinių gyvūnų genetinis vertinimas (toliau – genetinis vertinimas) – ūkinių gyvūnų genetinio potencialo nustatymas lyginant su kitais ūkiniais gyvūnais.

7.   Ūkinių gyvūnų produktyvumo tyrimai – metodiškas ūkinių gyvūnų kokybinių ir kiekybinių produktyvumo rodiklių vertinimas.

8.   Ūkinių gyvūnų produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo vykdytojas (toliau – produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo vykdytojas) – ūkinių gyvūnų produktyvumo tyrimų ir (arba) genetinio vertinimo paslaugų teikėjas.

9.   Ūkinių gyvūnų veislininkystė – ūkinių gyvūnų selekcijos, zootechninių ir organizacinių priemonių sistema genetiškai pagerintiems ūkiniams gyvūnams gauti ir veisti, jų genetinei įvairovei išsaugoti.

10. Ūkinių gyvūnų veislininkystės apskaita – zootechninės apskaitos dalis, kurią sudaro ūkinių gyvūnų kilmės, vystymosi, fiziologinės būklės, vaisingumo, eksterjero ir konstitucinio tipo duomenys ir produktyvumo rodiklių registravimo sistema.

11. Ūkinių gyvūnų veislininkystės informacinė sistema – duomenų ir informacijos apie ūkinių gyvūnų kilmės, vystymosi, fiziologinės būklės, apvaisinimo, vaisingumo, genetinio vertinimo ir produktyvumo rodiklius rinkinys, kaupiamas ir saugomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos.

12. Ūkinių gyvūnų veislininkystės paslaugos (toliau – veislininkystės paslaugos) – šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytos paslaugos.

13. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos apibrėžtos Gyvūnų veisimo reglamente, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme.

3 straipsnis. Kompetentingos institucijos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria kompetentingas institucijas ūkinių gyvūnų veislininkystės srityje.

4 straipsnis. Valstybės parama ūkinių gyvūnų veislininkystei

Valstybė remia ūkinių gyvūnų veislininkystę pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintus strateginio planavimo dokumentus.

II SKYRIUS

GRYNAVEISLIŲ VEISLINIŲ GYVŪNŲ IR HIBRIDINIŲ VEISLINIŲ KIAULIŲ VEISIMO ORGANIZACIJŲ PRIPAŽINIMAS, VEISIMO PROGRAMŲ PATVIRTINIMAS, KILMĖS KNYGA IR KILMĖS REGISTRAS, GRYNAVEISLIŲ VEISLINIŲ GYVŪNŲ, HIBRIDINIŲ VEISLINIŲ KIAULIŲ BEI JŲ GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTŲ TINKAMUMAS VEISTI IR TIEKIMAS RINKAI

5 straipsnis. Veisimo organizacijų pripažinimas ir veisimo programų patvirtinimas

1.  Vyriausybės įgaliota institucija pripažįsta grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijas (toliau – veisimo organizacijos) ir tvirtina veisimo organizacijų sudarytas veisimo programas, vadovaudamasi 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai (toliau – Gyvūnų veisimo reglamentas) II skyriaus nuostatomis.

2.  Vyriausybės įgaliota institucija gali patvirtinti kelias vienos veislės veisimo programas, į kurias būtų įtraukti skirtingi ūkiniai gyvūnai.

6     straipsnis. Produktyvumo tyrimai ir genetinis vertinimas

1.    Jeigu veisimo organizacija savo sudarytoje veisimo programoje numatė, kad bus atliekami produktyvmo tyrimai ir (arba) genetinis vertinimas, jie atliekami vadovaujantis Gyvūnų veisimo reglamento 25 ir 27 straipsniais.

2.    Genetinis vertinimas atliekamas siekiant nustatyti ūkinių gyvūnų veislinę vertę, naudojant:

1)    Ūkinių gyvūnų veislininkystės informacinėje sistemoje esančius individualius ir (arba) palikuonių produktyvumo, eksterjero, genomo tyrimų duomenis;

2)    kitų valstybių produktyvumo apskaitos ir veislinės vertės duomenis, jeigu jie gauti ne mažesniu kaip  Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotots institucijos nustatytu tikslumu ir juos galima palyginti su veisimo organizacijų gautais duomenimis.

3.    Reproduktorių genetinis vertinimas vykdomas per visą jų naudojimo ar jų spermos tiekimo rinkai laikotarpį iki bus gyvi jų palikuonys.

4.    Grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kuilių reproduktorių veislinės vertės duomenys skelbiami viešai.

7 straipsnis. Grynaveislių veislinių gyvūnų įrašymas į kilmės knygą ir hibridinių veislinių kiaulių įrašymas į kilmės registrą

1.  Kilmės knygas tvarko grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos, vadovaudamosi Gyvūnų veisimo reglamento 15–20 straipsnių nuostatomis.

2.  Kilmės knygos yra tvarkomos kiekvienai ūkinio gyvūno veislei atskirai. Vienai ūkinio gyvūno veislei tvarkoma viena kilmės knyga.

3.    Kilmės registrus tvarko hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos, vadovaudamosi Gyvūnų veisimo reglamento 23 straipsnio nuostatomis.

4.  Grynaveislis veislinis gyvūnas ar hibridinė veislinė kiaulė, atitinkantys grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos veisimo programoje nustatytus reikalavimus, įrašomi į kilmės knygos ar kilmės registro atitinkamą skyrių, šio gyvūno savininkui pateikus prašymą pripažintai grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijai.

8 straipsnis. Grynaveislių veislinių gyvūnų, hibridinių veislinių kiaulių ir jų genetinės medžiagos produktų tinkamumas veisti ir tiekimas rinkai

1.    Grynaveisliai veisliniai gyvūnai, hibridinės veislinės kiaulės ir jų genetinės medžiagos produktai yra tinkami veisti, jeigu jie atitinka Gyvūnų veisimo reglamento 21 ir 24 straipsnių reikalavimus.

2.    Tiekiant rinkai grynaveislius veislinius gyvūnus, hibridines veislines kiaules ir genetinės medžiagos produktus, turi būti pateikiamas veisimo organizacijos išduotas zootechninis pažymėjimas.

3.    Vyriausybės įgaliota institucija nustato genetinės medžiagos produktų panaudojimo apskaitos tvarką.

III SKYRIUS

VEISLININKYSTĖS PASLAUGOS

9 straipsnis. Leidimų teikti veislininkystės paslaugas išdavimas ir galiojimo teritorija

1.  Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduodami leidimai teikti Lietuvos Respublikos teritorijoje šias veislininkystės paslaugas:

1)  ūkinių gyvūnų sėklinimo;

2)  ūkinių gyvūnų spermos ėmimo;

3)  ūkinių gyvūnų spermos laikymo ir tiekimo rinkai;

4)  ūkinių gyvūnų embrionų ėmimo;

5)  ūkinių gyvūnų embrionų gamybos;

6)  ūkinių gyvūnų embrionų saugojimo;

7)  ūkinių gyvūnų embrionų persodinimo;

8)  ūkinių gyvūnų kiaušialąsčių ėmimo;

9)  ūkinių gyvūnų kiaušialąsčių saugojimo;

10)  ūkinių gyvūnų kergimo;

11) pieninių veislių galvijų produktyvumo tyrimų;

12) pieninių veislių avių produktyvumo tyrimų;

13) pieninių veislių ožkų produktyvumo tyrimų;

14)  mėsinių veislių galvijų produktyvumo tyrimų;

15) mėsinių avių produktyvumo tyrimų;

16) mėsinių ožkų produktyvumo tyrimų;

17)  kiaulių produktyvumo tyrimų;

18)  ūkinių gyvūnų eksterjero vertinimo;

19)  žirgų darbingumo testavimo.

2.    Jeigu veisimo organizacijos sudarytoje veisimo programoje numatyta, kad produktyvumo tyrimus atliks ne pati veisimo organizacija, o jos paskirti produktyvumo tyrimų vykdytojai, jie turi turėti leidimus šio straipsnio 1 dalies 11–19 punktuose nurodytoms veislininkystės paslaugoms teikti, išskyrus Gyvūnų veisimo reglamento 27 straipsnio 2 dalyje nurodytas išimtis.

3.    Asmenims, norintiems įgyti teisę teikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą paslaugą ir pateikusiems deklaraciją (pranešimą), bei asmenims, norintiems įgyti teisę teikti šio straipsnio 1 dalies 2–19 punktuose nurodytas paslaugas, leidimus išduoda Vyriausybės įgaliota institucija neterminuotam laikui.

4.    Vyriausybės įgaliota institucija nustato leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką.

5.    Asmenys, siekdami gauti leidimą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

1)   šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai veislininkystės paslaugai teikti:

a)    fizinis asmuo turi turėti biomedicinos mokslų studijų srities veterinarinės medicinos ar žemės ūkio mokslų (gyvulininkystės technologijos) krypties išsilavinimą;

b)    turėti žinių ir gebėjimų atlikti ūkinių gyvūnų sėklinimo procedūrą, taip pat dokumentą, patvirtinantį dalyvavimą kursuose ar mokymuose šia tema;

c)    juridinio asmens darbuotojų, teikiančių paslaugą, kvalifikacija turi atitikti šio punkto a ir b papunkčiuose nurodytus fizinio asmens kvalifikacijai keliamus reikalavimus;

d)    asmenys turi turėti priemones ir įrankius, reikalingus sėklinimo paslaugai atlikti.

2)    šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytai veislininkystės paslaugai teikti:

a)    fizinis asmuo turi turėti biomedicinos mokslų studijų srities veterinarinės medicinos ar žemės ūkio mokslų (gyvulininkystės technologijos) krypties išsilavinimą;

b)    juridinis asmuo turi turėti darbuotoją (-us), kurio (-ių) kvalifikacija atitiktų šio punkto a papunktyje nurodytus fizinio asmens kvalifikacijai keliamus reikalavimus;

c)    turėti patalpas, atitinkančias Vyriausybės įgaliotos institucijosnustatytus veterinarijos reikalavimus, įrankius, įrenginius spermai imti, kaupti, fasuoti ir laikyti, laboratorinę įrangą spermos kokybei įvertinti.

3)    šio straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktuose nurodytoms veislininkystės paslaugoms teikti asmenys turi turėti patalpas, atitinkančias Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus veterinarijos reikalavimus, įrangą ir priemones spermai, embrionams ar kiaušialąstėms laikyti.

4)    šio straipsnio 1 dalies 4–5 ir 7–8 punktuose nurodytoms veislininkystės paslaugoms teikti:

a)    fizinis asmuo turi turėti biomedicinos mokslų studijų srities veterinarinės medicinos ar žemės ūkio mokslų (gyvulininkystės technologijos) krypties išsilavinimą;

b)    fizinis asmuo turi turėti turėti žinių ir gebėjimų atlikti ūkinių gyvūnų embrionų ėmimo, gamybos, persodinimo ar kiaušialąsčių ėmimo procedūras, taip pat dokumentą, patvirtinantį dalyvavimą kursuose ar mokymuose šiomis temomis. Šio dokumento nereikia mokslininkams, dirbantiems mokslo ir studijų institucijose embrionų persodinimo srityje;

c)    juridinis asmuo turi turėti darbuotoją (-us), kurio (-ių) kvalifikacija atitiktų šio punkto a ir b papunkčiuose nurodytus fizinio asmens kvalifikacijai keliamus reikalavimus;

d)    turėti patalpas, atitinkančias Vyriausybės įgaliotos institucijosnustatytus veterinarijos reikalavimus, laboratorinę įrangą, įrankius, įrenginius, priemones, reikalingus embrionų ėmimui, gamybai, saugojimui, persodinimui ar kiaušialąsčių ėmimui ir saugojimui;

5)    šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytai veislininkystės paslaugai teikti:

a)    fizinis asmuo turi turėti biomedicinos mokslų studijų srities veterinarinės medicinos ar žemės ūkio mokslų (gyvulininkystės technologijos) krypties išsilavinimą;

b)    juridinis asmuo turi turėti darbuotoją (-us), kurio (-ių) kvalifikacija atitiktų šio punkto a papunktyje nurodytus fizinio asmens kvalifikacijai keliamus reikalavimus;

c)    turėti patalpas, atitinkančias Vyriausybės įgaliotos institucijosnustatytus veterinarijos reikalavimus;

6)    šio straipsnio 1 dalies 11–19 punktuose nurodytoms veislininkystės paslaugoms teikti turi atitikti reikalavimus, nurodytus Gyvūnų veisimo reglamento 27 straipsnio 3 dalyje.

6.    Vyriausybės įgaliota institucija leidimą teikti šio straipsnio 1 dalies 2–17 ir 19 punktuose nurodytas veislininkystės paslaugas išduoda arba motyvuotai raštu atsisako jį išduoti ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo visų leidimui išduoti būtinų dokumentų bei informacijos gavimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas iki 3 darbo dienų, jei atliekamas patalpų patikrinimas vietoje. Vyriausybės įgaliota institucija leidimą atsisako išduoti, jeigu asmenys neatitinka šio straipsnio 5 dalies 2–6 punktuose nurodytų reikalavimų.

7.    Asmenys, ketinantys teikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą veislininkystės paslaugą ir atitinkantys šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus, įgyja teisę vykdyti veiklą kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos.

10 straipsnis. Leidimų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas

1. Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi, kad leidimo turėtojas nesilaiko leidimo turėtojo pareigų, nurodytų šio įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse, įspėja leidimo turėtoją apie pažeidimus ir apie galimą leidimo sustabdymą bei nustato terminą trūkumams pašalinti.

2. Vyriausybės įgaliota institucija galiojimą sustabdo:

1)    nustačiusi, kad leidimo turėtojas nebeatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų leidimui gauti;

2)    leidimo turėtojui nesilaikius leidimo turėtojo pareigų, nurodytų šio įstatymo 12 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, ir per įspėjime apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą nurodytą terminą nepašalinus trūkumų;

3)    paaiškėjus, kad leidimo turėtojas, teikiantis šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą veislininkystės paslaugą, deklaracijoje (pranešime) pateikė netikslią informaciją ar klaidingus duomenis ir per nustatytą terminą nepašalino deklaracijos (pranešimo) trūkumų ir (arba) neinformavo Vyriausybės įgaliotos institucijos;

4)    leidimo turėtojo prašymu.

3. Leidimo galiojimas gali būti sustabdomas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Tuo atveju, kai leidimo galiojimas sustabdomas leidimo turėtojo prašymu, galiojimas gali būti sustabdomas ne ilgiau kaip 24 mėnesiams.

4. Leidimo turėtojas, pašalinęs pažeidimus, dėl kurių sustabdytas leidimo galiojimas, pateikia prašymą leidimo galiojimą sustabdžiusiai Vyriausybės įgaliotai institucijai panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą. Leidimo turėtojas turi teisę kreiptis dėl leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimo anksčiau, nei nurodyta sprendime dėl leidimo galiojimo sustabdymo. Tuo atveju, kai leidimo galiojimas buvo sustabdytas leidimo turėtojo prašymu, leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas gavus leidimo turėtojo prašymą.

5. Sprendimą dėl leidimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo Vyriausybės įgaliota institucija priima ir informuoja leidimo turėtoją ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo atitinkamo prašymo pateikimo, ar atitinkamų aplinkybių paaiškėjimo. Tuo atveju, kai reikia atlikti patikrinimą vietoje, sprendimo priėmimo ir informavimo terminas gali būti pratęsiamas 3 darbo dienomis.

11 straipsnis. Leidimų galiojimo panaikinimas

1.    Vyriausybės įgaliota institucija panaikina leidimo galiojimą, jeigu:

1)    leidimo turėtojas pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą;

2)    paaiškėja, kad buvo pateikti suklastoti duomenys, norint gauti leidimą, arba asmenys, teikiantys paslaugas, nurodytas šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktoje deklaracijoje (pranešime) pateikė melagingus duomenis, dėl kurių būtvo pripažinta, kad asmuo atitinka šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus;

3)    leidimo turėtojas, kurio leidimo galiojimas buvo sustabdytas, nepašalino pažeidimų per sprendime dėl leidimo galiojimo sustabdymo nurodytą terminą;

4)    sustabdžius leidimo galiojimą, leidimo turėtojas toliau vykdo leidime nurodytą veiklą;

5)    leidimo galiojimas sustabdytas leidimo turėtojo prašymu ir leidimo turėtojas, praėjus 24 mėnesių laikotarpiui, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, nesikreipė dėl leidimo sustabdymo panaikinimo;

6)    juridinis asmuo likviduotas, baigęs savo veiklą kaip savarankiškas ūkio subjektas;

7)   leidimo turėtojas – fizinis asmuo – miršta;

8)    yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo leidimo turėtojui uždrausta verstis leidime nurodyta veikla.

2.    Sprendimą dėl leidimo galiojimo panaikinimo Vyriausybės įgaliota institucija priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo atitinkamo prašymo pateikimo ar atitinkamų aplinkybių paaiškėjimo. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju, leidimas panaikinamas teismo sprendimui įsiteisėjus, jei teismo sprendime nenurodyta kitaip.

12 straipsnis. Leidimo turėtojo teisės ir pareigos

1.    Leidimo turėtojas turi teisę teikti tik tą paslaugą, kuri nurodyta leidime.

2.    Leidimo turėtojas privalo:

1)    teikdamas paslaugas, laikytis technologinių procedūrų;

2)    teikdamas šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytas paslaugas, laikytis šio įstatymo, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo bei Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų Ūkinių gyvūnų sėklinimo pažymėjimo, reproduktorių spermos dozių, embrionų gamybos ir persodinimo, ūkinių gyvūnų kergimo apskaitos taisyklių reikalavimų;

3)    nuolat kelti kvalifikaciją, nuo leidimo gavimo dienos per kiekvieną ateinančių trejų metų laikotarpį išklausyti ne trumpesnius kaip 8 val. kvalifikacijos kėlimo kursus;

4)    teikdamas šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas palsaugas pasikeitus deklaracijoje (pranešime) nurodytiems duomenims, apie tai informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją;

5)    sudaryti sąlygas Vyriausybės įgaliotai institucijai tikrinti ir vertinti vykdomą veiklą.

3.    Leidimo turėtojas negali perduoti jam leidimu suteiktos teisės tretiesiems asmenims.

4.    Vyriausybės įgaliotai institucijai priėmus sprendimą sustabdyti ar panaikinti leidimo galiojimą, leidimo turėtojas privalo sustabdyti, o panaikinus – nutraukti su leidimu susijusią veiklą nuo pranešime nurodytos datos.

IV SKYRIUS

ŪKINIŲ GYVŪNŲ GENETINĖ ĮVAIROVĖ

13 straipsnis. Ūkinių gyvūnų genetinės įvairovės išsaugojimas

1.  Lietuvos Respublikoje ūkinių gyvūnų genetiniai ištekliai atrenkami, įvertinami, kaupiami, saugomi ir naudojami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2.  Ūkinių gyvūnų genetiniai ištekliai saugomi laikant gyvus lietuviškų populiacijų ūkinius gyvūnus (in situ) ir (arba) užšaldytą lietuviškų veislių ūkinių gyvūnų genetinę medžiagą (ex situ).

3.    Vyriausybės įgaliotos insitucijos nustatyta tvarka ūkinių gyvūnų genetiniams ištekliams saugoti, laikant gyvus lietuviškų populiacijų ūkinius gyvūnus, steigiami ūkinių gyvūnų selekciniai branduoliai, atrenkamos genealoginės ūkinių gyvūnų šeimos ir (ar) linijos (grupės vertingų ūkinių gyvūnų, kilusių iš bendros giminės pradininkės ar pradininko), populiacijos, pavieniai gyvūnai ar jų grupės.

4.  Siekiant išsaugoti ūkinių gyvūnų genetinę įvairovę, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vykdoma selekcinių branduolių stebėsena, populiarinimas ir viešinimas.

5.  Ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.

V SKYRIUS

VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪRA

14 straipsnis. Veislininkystės priežiūros vykdymas

1.    Veislininkystės priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliota institucija.

2.    Veislininkystės priežiūros institucijos pareigos:

1)    įgyvendinti valstybės politiką ūkinių gyvūnų veislininkystės srityje, pagal kompetenciją užtikrinti Gyvūnų veisimo reglamento, šio įstatymo ir kitų su ūkinių gyvūnų veislininkyste susijusių teisės aktų vykdymą;

2)    vykdyti veisimo organizacijų veiklos, veislininkystės paslaugų teikimo, Lietuvos genofondinių ūkinių gyvūnų veisimo ir ūkinių gyvūnų genetinės įvairovės išsaugojimo priežiūrą;

3)    pagal kompetenciją vykdyti grynaveislių veislinių gyvūnų, hibridinių veislinių kiaulių ir jų genetinės medžiagos produktų tiekimo rinkai bei panaudojimo priežiūrą, fizinių asmenų ir Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų, ar jų padalinių, kurie veiklą vykdo Lietuvos Respublikoje ir kurie tiekia rinkai grynaveislius veislinius gyvūnus, hibridines veislines kiaules ir jų genetinės medžiagos produktus, veiklos priežiūrą;

3.    Vyriausybės įgaliota kompetentinga institucija, nustačiusi, kad nesilaikoma Gyvūnų veisimo reglamento nuostatų, imasi veiksmų, numatytų Gyvūnų veisimo reglamento 47 straipsnyje.

4.    Už šiame įstatyme ir Gyvūnų veisimo reglamente nustatytų reikalavimų pažeidimus taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė.

Lietuvos Respublikos ūkinių gyvūnų

veislininkystės įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMASIS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS

2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai (OL 2016 L 171, p. 66).“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1.    Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d.

2.    Neterminuoti leidimai vykdyti gyvulių sėklinimo įmonių, kergimo punktų bei embrionų persodinimo įmonių veiklą, teikti gyvulių sėklinimo paslaugas, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, galioja neterminuotai ir po šio įstatymo įsigaliojimo. Terminuoti leidimai galioja iki juose nurodyto termino pabaigos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos leidimų išdavimo, leidimų galiojimo sustabdymo, leidimų galiojimo sustabdymo panaikinimo ar leidimų galiojimo panaikinimo procedūros tęsiamos Lietuvos Respublikos teisės aktų, galiojusių iki šio įstatymo įsigaliojimo, nustatyta tvarka.

3.    Asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos teikę šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ūkinių gyvūnų veislininkystės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 11–19 punktuose nurodytas veislininkystės paslaugas, leidimus teikti šias paslaugas turi įgyti iki 2018 m. gruodžio 31 d.

4.  Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Lietuvos Respublikos Prezidentas