Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL 2020 METŲ PASKELBIMO MOKYKLŲ BENDRUOMENIŲ METAIS
2019 m. d. Nr.
Vilnius
atsižvelgdamas į Lietuvos moksleivių sąjungos (toliau – LMS), vienijančios ir atstovaujančios daugiau nei 500 mokinių savivaldų visoje Lietuvoje bei turinčios padalinius 32 savivaldybėse, prašymą,
reaguodamas į 2018 m. lapkričio mėn. jungtiniame LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje LMS atstovų pristatyto tyrimo apie psichosocialinę aplinką mokyklose rezultatus, kurie liudija, kad 25 proc. moksleivių ir 31 proc. mokytojų su smurtu susiduria patys arba susiduria jų kolegos. Panašius skaičius atspindi Pasaulio sveikatos organizacijos 2018 m. atlikto Tarptautinio mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenys – Lietuvoje patyčias patiria 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių, o 25 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių nurodė, jog tyčiojasi iš kitų,
įvertindamas, kad švietimo pagalbos teikimo sistema Lietuvoje stokoja efektyvumo:
a. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. kiekvienoje mokykloje 400 moksleivių paslaugas turi teikti vienas psichologas, tačiau 2018 m. LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vykdytos Švietimo būklės analizės duomenimis, net 51 proc. mokyklų psichologo neturi. LMS vykdyta apklausa parodė, jog psichologo buvimo mokykloje atveju, moksleiviai labiau linkę pagalbos kreiptis ne į jį, o į savo mokytoją.
b. Persidengia psichologo ir socialinio pedagogo funkcijos mokyklose: dažnai neaišku, kokiu atveju į kurį specialistą kreiptis; mokyklose, kuriose nedirba psichologas, psichologo funkciją atlieka socialinis pedagogas ir kt.
c. Nuo 2017 m. rugsėjo mėn. pagal LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymą „Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, vienas Savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (toliau – SPPT) dirbantis specialistas turėtų teikti pagalbą ne daugiau kaip 2000 mokinių. LMS vykdytos apklausos duomenimis, net 53 proc. moksleivių apskritai nežino, kas yra SPPT, o 31 proc. mokytojų nežino arba yra tik girdėję apie tokią instituciją, kuri turėtų padėti tiek mokytojams, tiek tėvams, tiek mokiniams ir kuruoti švietimo pagalbos teikimą savivaldybėje,
suvokdamas, mokytojo vaidmens svarbą teikiant pirminę emocinę pagalbą moksleiviams, kaip kad liudija LMS tyrimo metu pateikti atsakymai: „mokytojais pasitikiu labiau nei psichologu, nes psichologo susitikimas mokykloje su mokiniais yra tik formalus ir nežinai būdo kaip kreiptis į jį ir jautiesi nepatogiai dėl to“, „kreipčiausi į auklėtoją, o ne psichologę, nes labiau pasitikiu ja“. Tačiau ne visi mokytojai yra pasiruošę suteikti tinkamą pirmąją psichologinę pagalbą, reaguoti į pastebimus patyčių, smurto atvejus tarp mokinių, o kartais tampa ir agresoriais mokinių atžvilgiu,
pabrėždamas, kad saugi aplinka, paremta pasitikėjimu ir bendradarbiavimu tarp visų mokyklos bendruomenės narių, tinkamas emocinio intelekto ugdymas yra vieni svarbiausių aspektų, norint pasiekti gerų akademinių rezultatų ir užaugti aktyviu, sąmoningu piliečiu. Tai pagrindžia ir tyrimai: socialinis emocinis ugdymas 11 proc. pagerina moksleivių akademinius pasiekimus,
prisiimdamas atsakomybę aktualizuoti svarbiausius ir daugiausiai iššūkių keliančius visuomenės klausimus bei problemas, siekiant jų nagrinėjimo bei sprendimo nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu,
siekdamas atkreipti dėmesį į būtinybę gerinti emocinę aplinką mokyklose, suartinti ir sutelkti bendram darbui mokyklos bendruomenes siekiant įveikiant smurto bei patyčių iššūkius,
n u t a r i a:
2 straipsnis.
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1) sudaryti Mokyklų bendruomenių metų minėjimo komisiją (toliau – Komisija), kuri iki 2019 m. gruodžio 31 d. parengtų Mokyklų bendruomenių metų minėjimo priemonių planą;