Projektas Nr.

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

 

 

NUTARIMAS

 

DĖL KREIPIMOSI Į LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINĮ TEISMĄ SU PRAŠYMU IŠTIRTI, AR UŽIMTUMO ĮSTATYMO 5(1)  STRAIPSNIO 2 DALIS DĖL IŠMOKŲ SAVARANKIŠKAI DIRBANTIEMS ASMENIMS SKYRIMO IR MOKĖJIMO YPATUMAI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI PASKELBUS EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ IR KARANTINĄ NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI.

 

 

 

2020 m.                            d.   Nr.

 

Vilnius

 

 

 

1) 2020 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė Užimtumo įstatymo 5(1) straipsnį, kuriuo nustatė išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumus Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną.

 

2) Užimtumo įstatymo 5(1) straipsnio 2 dalimi Lietuvos Respublikos Seimas nustatė mokėti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį ir ji yra lygi vienam einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui, apskaičiuotam Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka. Išmoka savarankiškai dirbančiajam pagal šią formulę yra 257 eurai per mėnesį.

 

3) Minėtų įstatymu buvo pakeista Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2(1) dalis, kuri nustatė, kad darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems žmonėms, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis, negu užimto asmens darbo sutartyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino dienos nustatytas darbo užmokestis, ir darbdavio pasirinkimu sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip  1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.

 

Taigi, pasirinkus pirmąjį variantą, 70 procentų – valstybės subsidija neviršytų 910,5 eurų, o pasirinkus antrąjį variantą 90 procentų – valstybės subsidija neviršytų  607 eurų.

 

4) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas  Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, jog pagal šiame straipsnyje įtvirtintą Konstitucinį asmens lygybės įstatymui principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai. Šis principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai  su kitais , įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse atžvilgiu. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojamos skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 30 d. nutarimai).

 

5) Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybe, pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d., 2012 m.  vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d. nutarimai).

 

6) 2020 m. kovo  14  d. Lietuvos Respublikos  Vyriausybė nutarimu Nr. 207  paskelbė karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nustatė karantino režimą. Šiuo nutarimu buvo uždraustas arba suvaržytas Lietuvos Respublikos piliečių judėjimas per sieną ir šalies viduje, rekomenduota privačiam sektoriui dirbti nuotoliniu būdu kaip ir viešajame sektoriuje, uždrausta daug kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto, viešojo maitinimo ir pasilinksminimo, parduotuvių, turgaviečių, švietimo, sveikatinimo ir kt. veiklos.

 

7)Nepalanki epideminė COVID-19 (Koronovirusinės infekcijos) situacija ir dėl to nustatytas karantino režimas esminiai paveikė šalies ekonominę būklę ir žmonių finansinę padėtį. Daugelis dirbančiųjų, nesvarbu, ar dirbantys savarankiškai ar pagal darbo sutartį, prarado pastovias darbo pajamas. Siekiant sudaryti prielaidas mažinti verslo subjektams dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo kilusius (galinčius kilti) neigiamus padarinius, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimus ir jį papildė atskirais straipsniais,  leidžiančiais kompensuoti darbuotojams jų negautas darbo pajamas ir darbdaviams sudaryti sąlygas išlaikyti darbo vietas.

 

8) Lietuvos Respublikos Seimas, 2020 m. balandžio 7 d. priimdamas Užimtumo įstatymo 5(1) straipsnį, žymiai sumažino paramos dydį savarankiškai dirbantiems asmenims (257 eurai) lyginant su  šio įstatymo 41 straipsnio 2(1)  dalyje nustatyta parama darbdaviams (910,5 eurų arba 607 eurų). Reiškia darbdaviui paskelbus prastovą, pagal darbo sutartį dirbantiems darbuotojams, kuriems yra paskelbta prastova, bus mokamas ne mažesnis nei minimalus mėnesio atlyginimas, kurį iš dalies  kompensuos valstybė.

 

9) Seimas nepasakė motyvų, kodėl nustatė skirtingus paramos dydžius dviem skirtingai savo darbo santykius įforminusioms asmenų grupėms. Seimas, garantuodamas (per subsidiją darbdaviui) pagal darbo sutartį dirbančiųjų minimalų darbo užmokestį, diskriminavo savarankiškai dirbančius asmenis, nors tarp šių asmenų grupių esminių skirtumų nėra.

 

10) Tiek savarankiškai dirbantys, tiek dirbantys pagal darbo sutartis asmenys kuria šalies bendrąjį produktą, moka įstatymų nustatytus mokesčius, naudojasi socialinėmis apsaugos garantijomis. Suprantama, skiriasi šių asmenų darbinių santykių reglamentavimas, darbo priemonių įgijimo būdai, drausminės atsakomybės rūšys, tačiau ir savarankiškai dirbančiųjų ir dirbančių pagal darbo sutartispagrindinis pragyvenimo šaltinis yra darbas.

 

11) Karantino metu dalis šių dirbančiųjų nedirba ir negauna pragyvenimui darbinių pajamų. Lietuvos Respublikos Seimas, nevienodai vertindamas jų situaciją ir nustatydamas esminiai skirtingus paramosdydžius ekstremalios situacijos ir karantino metu, galimai pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą lygybės įstatymui principą, reikalaujantį teisėje įtvirtinti visiems vienodas pagrindines teises ir pareigas ( tai yra galimai pažeidė Konstitucijos 29 straipsnį).

 

12) Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Konstitucijos 102 straipsnio pirmąja dalimi, 105 straipsnio  pirmąja dalimi, 106 straipsnio pirmąja dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65  straipsnio 1 punktu

 

n u t a r i a:

 

1 straipsnis.

 

Kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 5(1) straipsnio  2  dalyje nustatytas išmokos dydis savarankiškai dirbantiems asmenims nediskriminuoja jų, lyginant su nustatytu paramos  dydžiu kitiems dirbantiesiems,  tai yra, ar ši įstatymo norma neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam asmenų lygybės principui.

 

 

 

 

 

Seimo pirmininkas    

 

 

 

Teikia Seimo nariai:                                                                                               Remigijus Žemaitaitis

 

Kęstutis Bartkevičius