Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2010 M. SAUSIO 27 D. ĮSAKYMO NR. D1-79 „DĖL MIŠKO KIRTIMŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2023 m. d. Nr.
Vilnius
1. P a k e i č i u Miško kirtimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu 4 punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„4.17. Kitos sąvokos šiame tvarkos apraše suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“, Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo.“
1.2. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:
„9. Biologinei įvairovei išsaugoti II–IVA miškų grupių miškuose privaloma:
9.1. didesnėse kaip 1 ha plynųjų ar atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržėse palikti ne mažesnio kaip 5 arų, bet ne didesnio kaip 5 procentų biržės ploto nekirstas brandžių medžių grupes, kuriose būtų ne mažiau kaip 7 gyvi medžiai 1 ha (iš kurių ne mažiau kaip 3 būtų senesni arba storesni negu vidutiniai medžiai medyne) biologinei įvairovei vertingose miško ekosistemos dalyse (pvz., šlapynėse, šaltiniuotose vietose, prie upelių, lomose, šlaituose); jeigu tokių vietų nėra, – brandžių medžių grupę palikti prie biržės ribos su nekertamu mišku, ir ne mažiau kaip 3 negyvus storesnio kaip 20 cm skersmens (1,3 m aukštyje) medžius 1 ha (jeigu tokių medžių nėra, – palikti ar padaryti atitinkamą kiekį stuobrių, storesnio kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje);
9.2. plynųjų ar atvejinių pagrindinių miško kirtimų 0,5–1 ha dydžio biržėse palikti ne mažiau kaip 3 gyvus medžius (iš kurių ne mažiau kaip 2 būtų senesni arba storesni medžiai negu vidutiniai medžiai medyne) ir ne mažiau kaip 2 negyvus storesnio kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje medžius (jeigu tokių medžių nėra, – palikti ar padaryti atitinkamą kiekį stuobrių, storesnio kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje);
9.3. biržėje palikti visus, matuojant 1,3 m nuo žemės aukštyje, storesnio kaip 80 cm skersmens ąžuolus (jei tokių nėra, 1 ha palikti ne mažiau kaip vieną storesnį kaip 50 cm skersmens 1,3 m aukštyje ąžuolą), 90 cm – drebules, maumedžius, uosius, 80 cm – pušis, 70 cm – bukus, klevus, vinkšnas, guobas, liepas, 60 cm – skirpstus, skroblus (jei tokių yra);
1.3. Pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:
1.4. Pakeičiu 46 punktą ir jį išdėstau taip:
„46. Paruošiant biržę miškui kirsti, vadovaujamasi Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentuose įrašomi kirtaviečių valymo, miško atkūrimo būdai, saugotino pomiškio, želdinių ar jaunuolyno, sėklinių ar kitų nekirstinų medžių kiekis, pažymimos saugomų rūšių radavietės, nekirstinos sklypo dalys ar medžių grupės, taip pat 0,1 ha ir didesni saugotino pomiškio ir jaunuolynų grupės ar perspektyvūs želdiniai.“
1.5. Papildau 501 punktu:
1.6. Papildau 502 punktu:
1.7. Papildau 711punktu:
1.8. Papildau 712 punktu:
1.9. Pakeičiu 80 punktą ir jį išdėstau taip:
„80. Plynaisiais sanitariniais miško kirtimais kertami abiotinių veiksnių, ligų ar miško kenkėjų pažeisti medynai, kuriuose, vertinant pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus, nustatyta, kad labai pažeisti medžiai sudaro ne mažiau kaip 10 procentų, o juos iškirtus liktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas, II miškų grupės miškuose – 0,2 ir mažesnis medyno skalsumas. Kertant II miškų grupės ar į saugomas teritorijas, kurios registruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre, patenkantį III miškų grupės mišką plynaisiais sanitariniais miško kirtimais, turi būti paliekami visi nepažeisti, atsparūs abiotiniams veiksniams tikslinių rūšių medžiai (išskyrus pavojų keliančius medžius), IIA miškų grupėje papildomai – ir mažai pažeisti medžiai (išskyrus pavojų keliančius medžius) ir krūmai (išskyrus trukdančius miško atkūrimui). II–IV grupių miškuose plynųjų sanitarinių kirtimų plotas neribojamas. Plynųjų sanitarinių miško kirtimų technologijos parenkamos vadovaujantis Taisyklių VI skyriaus nuostatomis, biologinei įvairovei svarbūs medžiai paliekami vadovaujantis Taisyklių 9 punktu ir 1 priedu. Vykdant plynuosius sanitarinius miško kirtimus vėjo ar sniego pažeistuose medynuose, galima nuvažiuoti nuo valksmų.“
1.10. Papildau 811 punktu:
„811. Kai po sanitarinių miško kirtimų lieka mažesnis kaip 0,4 medyno skalsumas ir yra sąlygos miškui atsikurti arba taikyti mišrųjį miško atkūrimo būdą (žėlimą ir želdinimą), turi būti pradėtos taikyti miško atkūrimo priemonės skatinant savaiminį miško atžėlimą, atliekant perspektyvių tikslinių medžių rūšių savaiminukų, pomiškio išsaugojimą, priežiūrą ir apsaugą, atvirose vietose – miško želdinimą vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais.“
2. N u s t a t a u, kad:
2.2. miško kirtimai, kuriems leidimai kirsti mišką išduoti, pranešimai apie ketinimą kirsti mišką suderinti arba kai dėl leidimo kirsti mišką išdavimo ar pranešimo apie ketinimą kirsti mišką suderinimo kreiptasi į Valstybinę miškų tarnybą iki šio įsakymo įsigaliojimo, vykdomi pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.