Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 VII SKYRIAUS PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2019 m.                              d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. VII skyriaus pakeitimas

Pakeisti VII skyrių ir jį išdėstyti taip:

 

VII SKYRIUS

GINČŲ NAGRINĖJIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINĖS GINČŲ NAGRINĖJIMO NUOSTATOS, ŽALOS ATLYGINIMAS, PIRKIMO SUTARTIES PRIPAŽINIMAS NEGALIOJANČIA, ALTERNATYVIOS SANKCIJOS

 

100 straipsnis. Perkančiosios organizacijos vadovų ir kitų įgaliotų asmenų atsakomybė

1. Už perkančiosios organizacijos atliekamus viešuosius pirkimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas.

2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti asmenys už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

 

101 straipsnis. Teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus

sprendimus

1. Tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl:

1) perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo;

2) žalos atlyginimo;

3) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia;

4) alternatyvių sankcijų taikymo pagal šio įstatymo 106 straipsnio 1 dalį;

5) pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu.

2. Tiekėjas, norėdamas teisme ginčyti iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo priimtus perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia paduoda skundą Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – Ginčų komisija). Prieš paduodamas skundą Ginčų komisijai tiekėjas privalo raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai.

2. 3. Tiekėjas gali pateikti prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

 

102 straipsnis. Pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai  ir skundo pateikimo Ginčų komisijai, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai

1. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai:

1) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos;

2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjų apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus.

2. Tiekėjas turi teisę pateikti skundą Ginčų komisijai per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pretenzijos išnagrinėjimo išsiuntimo tiekėjui dienos. Jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti skundą Ginčų komisijai per 15 dienų nuo dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams.

3. Tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį teismui dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos.

4. Tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar nepagrįstai priėmė sprendimą, kad tiekėjui pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdant buvo didelių arba nuolatinių trūkumų ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo ar perkančiosios organizacijos sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos.

5. Tais atvejais, kai tiekėjui padaryta žala kildinama iš neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų, tačiau šiame įstatyme nenustatyta pareiga perkančiajai organizacijai raštu informuoti tiekėjų arba paskelbti apie jos veiksmus ar sprendimus, taikomi Civiliniame kodekse nustatyti ieškinio pareiškimo senaties terminai. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju.

 

103 straipsnis. Pretenzijos nagrinėjimas perkančiojoje organizacijoje

1. Perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Neprivaloma nagrinėti pretenzijų, teikiamų pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.

2. Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties anksčiau kaip po 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – anksčiau negu po 5 darbo dienų) nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau kaip po 15 dienų.

3. Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją, priimti motyvuotą sprendimą ir apie jį, taip pat apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą raštu pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams ne vėliau kaip per 6 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos.

 

104  straipsnis. Skundo nagrinėjimo Ginčų komisijoje arba prašymo ar ieškinio

nagrinėjimo teisme poveikis pirkimų procedūroms

1. Tiekėjas, pateikęs skundą Ginčų komisijai, pateikęs prašymą ar pareiškęs ieškinį teismui, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikti perkančiajai organizacijai skundo kopiją su gavimo Ginčų komisijoje įrodymais arba prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais.

2. Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo skundo Ginčų komisijai kopiją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol perkančioji organizacija gauna:

1) Ginčų komisijos sprendimą, kuriuo atsisakoma priimti skundą nagrinėti;

2) Ginčų komisijos įsiteisėjusį sprendimą. 

3. Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo prašymo ar ieškinio teismui kopiją, negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, kol nesibaigė atidėjimo terminas ar šio įstatymo 103 straipsnio 2 dalyje, 105 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 105 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti terminai ir kol perkančioji organizacija negavo teismo pranešimo apie:

1) motyvuotą teismo nutartį, kuria atsisakoma priimti ieškinį;

2) motyvuotą teismo nutartį dėl tiekėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimo, kai šis prašymas teisme buvo gautas iki ieškinio pareiškimo;

3) teismo rezoliuciją priimti ieškinį netaikant laikinųjų apsaugos priemonių.

4. Jeigu dėl tiekėjo skundo pateikimo Ginčų komisijai arba prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui pratęsiami anksčiau tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia tiekėjams pranešimus ir nurodo terminų pratęsimo priežastis.

5. Perkančioji organizacija, sužinojusi apie Ginčų komisijos sprendimą dėl tiekėjo skundo arba teismo sprendimą dėl tiekėjo prašymo ar ieškinio, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu informuoja suinteresuotus kandidatus ir suinteresuotus dalyvius apie Ginčų komisijos arba teismo priimtus sprendimus.

 

105 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia

1. Teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia bet kuriuo iš šių atvejų:

1) perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį nepaskelbusi apie tarptautinį pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba nepaskelbusi apie supaprastintą pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kai tai nėra leidžiama pagal šio įstatymo reikalavimus;

2) perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 86 straipsnio 8 dalyje, 103 straipsnio 2 dalyje ar 104 straipsnio 2 ar 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir dėl to teismui prašymą pateikęs ar ieškinį pareiškęs dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo, taip pat perkančioji organizacija pažeidė ir kitus šio įstatymo reikalavimus, jeigu tas pažeidimas turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį;

3) perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 78 straipsnio 6 dalies ar 79 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatas ir, sudarydama pirkimo sutartį, pasinaudojo išimtimi, leidžiančia netaikyti atidėjimo termino;

4) nustačius kitų šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų šiurkščių pažeidimų.

2. Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) perkančioji organizacija nusprendė, kad šiuo įstatymu leidžiama nepaskelbti apie tarptautinį pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba nepaskelbti apie supaprastintą pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;

2) perkančioji organizacija paskelbė savanoriško ex ante skaidrumo skelbimą;

3) pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po 10 dienų (supaprastinto pirkimo atveju – ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų) nuo savanoriško ex ante skaidrumo skelbimo paskelbimo dienos.

3. Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) perkančioji organizacija mano, kad sudarydama pirkimo sutartį ji laikėsi šio įstatymo 78 straipsnio 6 dalies ar 79 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatų;

2) perkančioji organizacija suinteresuotiems dalyviams išsiuntė pranešimus apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pagal šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

3) pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – ne anksčiau negu po 5 darbo dienų) nuo pranešimų apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą išsiuntimo suinteresuotiems dalyviams dienos, o jeigu šie pranešimai nebuvo siunčiami elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau kaip po 15 dienų nuo šių pranešimų išsiuntimo kitomis priemonėmis dienos.

 

106  straipsnis. Alternatyvios sankcijos ir jų taikymas

1. Teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 86 straipsnio 8 dalyje, 103 straipsnio 2 dalyje ar 104  straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 105  straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių.

2. Teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, nors pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 105  straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi ar preliminariąja sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pasekmes. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi ar preliminariąja sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurių atsirado pripažinus pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia.

3. Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teismas taiko šias alternatyvias sankcijas:

1) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties trukmės sutrumpinimą;

2) perkančiajai organizacijai skiriamą baudą. Bauda skiriama ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės.

4. Teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant perkančiajai organizacijai skirtos baudos dydį, turi būti motyvuojama teismo sprendime.

 

107  straipsnis. Žalos atlyginimas dėl šio įstatymo reikalavimų nesilaikymo

1. Teismas tenkina tiekėjo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta ir buvo laikomasi šio įstatymo 50 straipsnio 5 dalies, 55 straipsnio 8 dalies, 58 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 1 ir 8 dalių, 102 straipsnio, 103 straipsnio 2 dalies, 104 straipsnio 3 dalies, 105 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 106 straipsnio nuostatų.

2. Tiekėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo, gali reikalauti atlyginti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius, kurių atsirado dėl to, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų. Kai tiekėjas reikalauja atlyginti žalą, kuri apima ir tiesioginius, ir netiesioginius nuostolius, teismas tenkina didesnės vertės reikalavimą.

3. Kai reikalaujama atlyginti žalą, kuri yra tokio paties dydžio kaip pasiūlymo parengimo arba dalyvavimo pirkimo procedūroje išlaidos, žalos atlyginimo reikalaujantis tiekėjas turi įrodyti žalos dydį, taip pat tai, kad buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir kad dėl šio pažeidimo jis neteko galimybės sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

GINČŲ NAGRINĖJIMAS GINČŲ KOMISIJOJE

 

108 straipsnis. Ginčų komisija

1. Ginčų komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, viešasis juridinis asmuo, valstybės biudžetinė įstaiga. Ginčų komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Ginčų komisija kartą per metus teikia informaciją apie savo veiklą Vyriausybei.

2. Ginčų komisija sudaroma iš 7 narių, iš kurių vienas yra Ginčų komisijos pirmininkas. Ginčų komisijos pirmininką ir jos narius 6 metams skiria Vyriausybė bendru ekonomikos ir inovacijų ministro bei teisingumo ministro teikimu. Pasibaigus įgaliojimų laikui, Ginčų komisijos nariai pareigas eina, iki jie paskiriami kitai Ginčų komisijos kadencijai arba iki paskiriami nauji nariai. Ekonomikos ir inovacijų ministras bei teisingumo ministras privalo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atitinkamo Ginčų komisijos nario kadencijos pabaigos pateikti Vyriausybei naują Ginčų komisijos nario kandidatūrą. Ginčų komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmuo, turintis teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą viešųjų pirkimų srityje. Ginčų komisijos nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai.

3. Ginčų komisijos narys Vyriausybės nutarimu atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui, kai:

1) atsistatydina savo noru;

2) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;

3) nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių;

4) neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

5) šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nustatant, ar padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, mutatis mutandis vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu.

4. Ginčų komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) jis išrenkamas arba paskiriamas į kitas pareigas;

2) jis miršta.

5. Kai Ginčų komisijos narys atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimams ar jie nutrūksta, ekonomikos ir inovacijų ministras bei teisingumo ministras vietoje jo Vyriausybei privalo pateikti naują kandidatūrą likusiam Ginčų komisijos kadencijos laikotarpiui ne vėliau kaip per mėnesį nuo atitinkamo Ginčų komisijos nario įgaliojimų pabaigos dienos.

6. Ginčų komisijos narių darbas Ginčų komisijoje laikytinas darbu pagrindinėje darbovietėje ir apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Ginčų komisijos narys pareigas gali eiti tik Ginčų komisijoje, taip pat dirbti mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą.

 

109 straipsnis. Skundo padavimas Ginčų komisijai

1. Tiekėjo skunde, paduodamame Ginčų komisijai, turi būti nurodyta:

1) Ginčų komisijos, kuriai paduodamas skundas, pavadinimas;

2) tiekėjo pavadinimas (vardas, pavardė), kodas (asmens kodas), buveinės (gyvenamosios vietos) adresas, elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;

3) perkančiosios organizacijos, kurios sprendimai ar veiksmai vykdant viešąjį pirkimą skundžiami, pavadinimas, buveinės adresas, kodas; jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresas, telefono bei fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;

4) skundo reikalavimas;

5) reikalavimo suma (jeigu kreipiamasi dėl žalos atlyginimo);

6) aplinkybės, kuriomis tiekėjas grindžia savo reikalavimą;

7) įrodymai, patvirtinantys tiekėjo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą;

8) priedai, pridedami prie pateikiamo skundo;

9) tiekėjo parašas ir dokumento surašymo data.

2. Skundas turi būti surašytas valstybine kalba, o jeigu jis surašytas kita kalba, turi būti pridedamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas skundo vertimas į valstybinę kalbą. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas taikomas ir skundo priedams.

3. Skundą pasirašo tiekėjas ar jo atstovas. Atstovai pagal įstatymą Ginčų komisijoje yra asmenys, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 3 ir 7 dalyse. Įgaliotasis atstovas (pagal pavedimą) Ginčų komisijoje gali būti bet kuris asmuo, kurio įgaliojimai įforminti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Prie atstovo paduodamo skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

4. Skundas Ginčų komisijai gali būti paduodamas raštu tiesiogiai, siunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis. Paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu.

5. Ginčų komisijos gautas skundas registruojamas ir perduodamas Ginčų komisijos pirmininkui. Ginčų komisijos pirmininkas nedelsdamas paveda vienam iš Ginčų komisijos narių spręsti skundo priėmimo klausimą.

 

110 straipsnis. Skundo priėmimas, praleisto skundo padavimo termino atnaujinimas

1. Ginčų komisijos narys per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo Ginčų komisijoje išsprendžia skundo priėmimo klausimą.

2. Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 109 straipsnio 1–4 dalių reikalavimų ir (arba) nėra sumokėtas šio straipsnio 4 dalyje nustatytas žyminis mokestis, Ginčų komisijos narys priima sprendimą nustatyti tiekėjui 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo Ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos, skundo trūkumams pašalinti. Jeigu tiekėjas per nustatytą terminą pašalina skundo trūkumus, skundas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo Ginčų komisijai dieną, o priimtas – pataisyto skundo pateikimo Ginčų komisijai dieną. Nepašalinus per nustatytą terminą skundo trūkumų, skundas laikomas nepaduotu ir Ginčų komisijos narys sprendimu grąžina skundą jį padavusiam asmeniui.

3. Tiekėjo prašymu Ginčų komisijos narys gali atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą Ginčų komisijai turi būti paduotas skundas. Kai prašymas atnaujinti terminą paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, skundas taip pat paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą išnagrinėja Ginčų komisijos narys per 3 darbo dienas nuo prašymo, su kuriuo pateikiami termino praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai, pateikimo dienos. Jeigu atsisakoma atnaujinti terminą skundui paduoti, Ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Atnaujinęs skundo padavimo terminą, Ginčų komisijos narys išsprendžia skundo priėmimo klausimą ir skundas nagrinėjamas Ginčų komisijos šio įstatymo nustatyta tvarka.

4. Skundai priimami ir nagrinėjami tik tada, kai sumokamas 300 eurų žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. Šioje dalyje nurodytas žyminis mokestis grąžinamas mutatis mutandis vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsniu.

5. Ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą nagrinėti, jeigu:

1) skundo nagrinėjimas nepriskirtinas Ginčų komisijos kompetencijai;

2) praleistas skundo padavimo Ginčų komisijai terminas ir tiekėjas neprašo jo atnaujinti ar toks prašymas atmetamas;

3) yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu Ginčų komisijos ar teisme arba byla dėl šio ginčo yra nutraukta.

6. Šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodyti Ginčų komisijos nario sprendimai per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiami Ginčų komisijai. Ginčų komisijos sprendimas priimamas per 7 dienas nuo skundo pateikimo ir įsiteisėja priėmimo dieną.

 

111 straipsnis. Skundo atsiėmimas ar atsisakymas

1. Tiekėjas turi teisę atsiimti skundą iki jo priėmimo. Jeigu tiekėjas atsiima skundą, Ginčų komisijos narys pripažįsta skundą nepaduotu ir grąžina jį padavusiam tiekėjui.

2. Tiekėjas turi teisę atsisakyti skundo iki Ginčų komisijos posėdžio pabaigos.

 

112 straipsnis. Ginčo šalių teisės ir pareigos

1. Ginčo šalių procesinės teisės yra lygios. Ginčo šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms ginčo šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitos ginčo šalies prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti Ginčų komisijos sprendimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti Ginčų komisijos sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis.

2. Ginčo šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir aktyviai domėtis bylos eiga.

3. Ginčo šalys turi teisę susipažinti su Ginčų komisijoje esančiais dokumentais ir Ginčų komisijos pirmininko leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus. Ginčų komisija gali proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuotu sprendimu gali nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Atlyginimo už bylos medžiagos kopijas dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

 

113 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti skundą

1. Ginčų komisijos narys, rengiantis bylą posėdžiui, sprendžia šiuos pasirengimo nagrinėti bylą klausimus:

1) prireikus įpareigoja tiekėją pateikti su skundu susijusius įrodymus ir (ar) papildomus rašytinius paaiškinimus;

2) išsiunčia perkančiajai organizacijai skundo nuorašą ir paprašo per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą pateikti atsiliepimą į skundą ir su skundu susijusią medžiagą (įrodymus, paaiškinimus);

3) suderina su Ginčų komisijos pirmininku bylos nagrinėjimo Ginčų komisijos posėdyje datą ir laiką; išsiunčia ginčo šalims ir jų atstovams, kitiems į posėdį kviečiamiems asmenims pranešimus apie posėdžio vietą, datą ir laiką, kartu pasiūlo ginčo šalims išspręsti ginčą taikiai;

4) sprendžia, ar reikia eksperto išvados;

5) atlieka kitus veiksmus, kad byla būtų parengta nagrinėti.

2. Ginčų komisijos reikalaujama medžiaga ar dokumentų kopijos turi būti jai perduotos ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Prireikus Ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, šį terminą gali pratęsti.

 

114 straipsnis. Skundo nagrinėjimas

1. Ginčų komisija tiekėjo skundą išnagrinėja ir sprendimą priima per 30 dienų nuo skundo priėmimo dienos. Ginčų komisija motyvuotu sprendimu gali pratęsti skundo nagrinėjimo terminą 15 dienų.

2. Ginčų komisijos posėdį organizuoja ir jam pirmininkauja Ginčų komisijos pirmininkas arba Ginčų komisijos pirmininko paskirtas kitas Ginčų komisijos narys (toliau šiame straipsnyje – Ginčų komisijos pirmininkas). Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 Ginčų komisijos nariai. Su bylos medžiaga Ginčų komisijos nariai susipažįsta iki posėdžio.

3. Į Ginčų komisijos posėdį kviečiami tiekėjas (jo atstovai) ir perkančiosios organizacijos atstovai. Ginčų komisijos posėdyje dalyvauja posėdžio sekretorius, Ginčų komisijos specialistai, rengę bylą nagrinėti, prireikus – ir vertėjas, ekspertas. Kai ginčo šalys neatvyksta į posėdį, ginčas gali būti nagrinėjamas joms nedalyvaujant, jei apie posėdį joms buvo tinkamai pranešta. Kai iki ginčo nagrinėjimo posėdyje pradžios Ginčų komisija gauna šių asmenų prašymą atidėti ginčo nagrinėjimą dėl priežasčių, kurias Ginčų komisija pripažįsta svarbiomis, Ginčų komisija turi teisę ginčo nagrinėjimą atidėti. Jeigu į Ginčų komisijos posėdį neatvyksta vertėjas ar ekspertas, Ginčų komisija, išklausiusi posėdyje dalyvaujančių ginčo šalių nuomonę dėl galimybės nagrinėti ginčą be neatvykusiųjų, priima sprendimą ginčą nagrinėti jiems nedalyvaujant arba ginčo nagrinėjimą atidėti. Apie paskirtą naują posėdžio laiką Ginčų komisija raštu praneša ginčo šalims (jų atstovams), kviečiamam vertėjui ar specialistui (ekspertui).

4. Ginčų komisijos narys, posėdžio sekretorius, vertėjas ar ekspertas negali dalyvauti nagrinėjant viešųjų pirkimų ginčą, jeigu: jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi; yra ginčo šalies giminaitis arba jis ar jo giminaičiai tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; jis buvo perkančiosios organizacijos arba įmonės, dalyvaujančios viešųjų pirkimų ginče, darbuotojas ar valstybės tarnautojas ir nuo darbo ar tarnybos santykių pasikeitimo praėjo mažiau kaip 3 metai; yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Ginčų komisijos nario (narių) nušalinimo klausimas sprendžiamas Ginčų komisijos posėdyje, ginčo šalims nedalyvaujant.

5. Iki ginčo nagrinėjimo pradžios Ginčų komisijos posėdyje patikrinama atvykusių į posėdį ginčo šalių ir jų atstovų tapatybė bei įgaliojimai. Ginčų komisijos posėdį pradeda jos pirmininkas pranešdamas, kieno skundas bus nagrinėjamas. Posėdžio sekretorius praneša, kas dalyvauja nagrinėjant ginčą. Jeigu Ginčų komisijos posėdyje dalyvauja vertėjas ar ekspertas, jie pasirašytinai įspėjami dėl atsakomybės už konfidencialios informacijos, susijusios su tiekėju, paskleidimą, ekspertas taip pat įspėjamas, kad už žinomai melagingos išvados pateikimą jis atsako Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka. Ginčų komisijos pirmininkas supažindina ginčo šalis su posėdžio tvarka, eiga ir ginčo šalių procesinėmis teisėmis bei pareigomis. Ginčo šalims suteikiama galimybė pateikti papildomus prašymus ir dokumentus, pareikšti nušalinimus Ginčų komisijos nariams. Ginčo šalių prašymai nagrinėjami nedelsiant. Jeigu šalių prašymų tenkinimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą ir (arba) tie prašymai galėjo būti pateikti anksčiau, komisija turi teisę juos atmesti. Paskui išklausomas Ginčų komisijos nario pranešimas apie tiekėjo skundą. Po Ginčų komisijos nario pranešimo paaiškinimus dėl nagrinėjamo skundo gali pateikti tiekėjas ir jo atstovas, paskui – perkančiosios organizacijos atstovai ir ekspertas. Ginčų komisijos nariai turi teisę pateikti klausimus, susijusius su nagrinėjamu skundu. Ištyrus skundo dėl viešųjų pirkimų ginčo esmę, Ginčų komisijos pirmininkas paskelbia skundo nagrinėjimo pabaigą.

6. Visi asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant viešųjų pirkimų ginčą Ginčų komisijos posėdyje, privalo paklusti Ginčų komisijos pirmininko nurodymams dėl posėdžio tvarkos. Ginčų komisijos pirmininkas gali įspėti posėdyje dalyvaujantį asmenį, jeigu šis kalbėdamas nukrypsta nuo bylos esmės arba kitaip pažeidžia posėdžio tvarką. Jeigu po pareikšto įspėjimo šis asmuo ir toliau pažeidžia posėdžio tvarką, Ginčų komisijos protokoliniu sprendimu jis gali būti pašalintas iš posėdžių salės arba Ginčų komisija atideda ginčo nagrinėjimą. Apie paskirtą naują posėdžio laiką Ginčų komisija praneša viešųjų pirkimų ginče dalyvaujantiems asmenims raštu.

7. Ginčo šalių sutikimu Ginčų komisija turi teisę nuspręsti ginčą nagrinėti joms nedalyvaujant, jeigu tai netrukdo objektyviai išnagrinėti tiekėjo ginčo ir priimti teisėto bei pagrįsto sprendimo. Ginčo šalių raštiškas sutikimas turi būti gautas iki ginčo įtraukimo į Ginčų komisijos posėdžio darbotvarkę dienos. Apie priimtą sprendimą ginčą nagrinėti į posėdį nekviečiant ginčo šalių ir joms nedalyvaujant Ginčų komisija raštu praneša ginčo šalims (jų atstovams).

8. Ginčų komisija gali nuspręsti ginčo nagrinėjimą sustabdyti, jeigu Ginčų komisijos posėdyje šalys pateikia naujų dokumentų, paskiriama ekspertizė arba priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo, kuris dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos. Ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki Ginčų komisija gauna eksperto išvadą ar sužino, kad minėtoji įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą. Dėl ginčo nagrinėjimo atnaujinimo Ginčų komisija priima sprendimą ginčo šalims nedalyvaujant.

9. Ginčų komisija, nagrinėdama ginčą ir priimdama sprendimą, neatsižvelgia į tuos tiekėjo pateiktus įrodymus, kurie nebuvo pateikti perkančiajai organizacijai, išskyrus atvejus, kai apie tai, kad jų negalima pateikti, nurodyta tiekėjo skunde, ir jų nevertina.

 

115 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas

1. Ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Ginčų komisija per posėdį pasiūlo ginčo šalims sudaryti taikos sutartį.

3. Ginčo šalys gali sudaryti taikos sutartį ir pateikti ją Ginčų komisijai iki jos posėdžio ar per jį, taip pat po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą Ginčų komisijai, priėmimo, bet nesuėjus Ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminui.

4. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

5. Jeigu taikos sutartis atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, Ginčų komisija sprendimu ją patvirtina ir bylą nutraukia. Šiame sprendime turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos. Prieš patvirtindama taikos sutartį, Ginčų komisija išaiškina ginčo šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Taikos sutartis pridedama prie bylos. Jeigu taikos sutartis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, Ginčų komisija jos netvirtina ir ginčą sprendžia iš esmės.

6. Jeigu ginčo šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją Ginčų komisijai po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą, priėmimo, Ginčų komisija, patvirtinusi taikos sutartį, nauju sprendimu panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, Ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminas sustabdomas.

 

116 straipsnis. Ginčų komisijos posėdžio eigos fiksavimas

1. Ginčų komisijos posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įrašas ar rašomas posėdžio protokolas. Sprendimą dėl posėdžių eigos fiksavimo būdo priima Ginčų komisija. Kitiems asmenims draudžiama per Ginčų komisijos posėdį filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus, naudoti kitas technines priemones. Ginčo šalys ir jų atstovai turi teisę susipažinti su Ginčų komisijos posėdžio garso įrašu ar posėdžio protokolu, taip pat gauti posėdžio garso įrašo skaitmeninę kopiją ar posėdžio protokolo kopiją.

2. Ginčų komisijos posėdžio garso įrašas ar protokolas yra sudedamoji bylos dalis. Ginčų komisijos posėdžio garso įrašo reikalavimus, susipažinimo su posėdžio garso įrašu ar protokolu ir garso įrašų skaitmeninių kopijų darymo tvarką nustato Ginčų komisijos pirmininkas.

3. Jeigu Ginčų komisijos posėdžių eiga fiksuojama protokole, jame įrašomi šie duomenys: posėdžio vieta ir data, pradžia ir pabaiga; Ginčų komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvaujančių ginčo šalių ir jų atstovų, kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų vardai ir pavardės; nagrinėjamo skundo turinys; ginčo šalių ir jų atstovų, kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, prašymai; balsavimo rezultatai; informacija apie sprendimo priėmimo terminą, jo apskundimo tvarką.

4. Ginčų komisijos posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius.

5. Kai Ginčų komisija nagrinėja bylą ar sprendžia kitus šiame skirsnyje numatytus klausimus nedalyvaujant nei ginčo šalims, nei jų atstovams, Ginčų komisijos posėdžio garso įrašas nedaromas, posėdžio protokolas nerašomas, posėdžio forma yra laisva.

 

117 straipsnis. Ginčų komisijos sprendimo priėmimas, sprendimų rūšys ir turinys,

bylos nutraukimas, skundo palikimas nenagrinėto

1. Ginčų komisijos sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo išnagrinėjimo, bylos šalims nedalyvaujant. Ginčų komisija priima sprendimą bendru sutarimu. Kai bendro sutarimo nėra, sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvavusių Ginčų komisijos narių. Jeigu Ginčų komisijos posėdyje dalyvauja lyginis komisijos narių skaičius ir balsai dėl sprendimo priėmimo pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Dalyvavęs posėdyje Ginčų komisijos narys, nesutinkantis su priimtu sprendimu, gali išdėstyti raštu savo atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė ginčo šalims nesiunčiama, bet pridedama prie bylos.

2. Ginčų komisija, išnagrinėjusi viešųjų pirkimų ginčą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) atmesti skundą kaip nepagrįstą;

2) patenkinti skundo reikalavimą arba patenkinti jį iš dalies.

3. Ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu:

1) byla nepriskirtina Ginčų komisijos kompetencijai;

2) yra įsiteisėjęs teismo ar Ginčų komisijos sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis ar Ginčų komisijos sprendimas bylą nutraukti;

3) tiekėjas atsisakė skundo;

4) Ginčų komisija patvirtina šalių sudarytą taikos sutartį;

5) mirus fiziniam asmeniui ar likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo ginčo šalis, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių;

6) paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus, o tiekėjas neprašė termino atnaujinti arba toks prašymas buvo atmestas.

4. Ginčų komisija gali nepriimti tiekėjo skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.

5. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į Ginčų komisiją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

6. Ginčų komisija priima sprendimą palikti skundą nenagrinėtą, jeigu:

1) skundą padavė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo;

2) Ginčų komisijos ar teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

3) skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas pradėti bylos asmuo;

4) negalima nagrinėti skundo, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

7. Pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas palikti skundą nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į Ginčų komisiją su skundu bendra tvarka.

8. Bylos šalis, kurios naudai priimtas Ginčų komisijos sprendimas, turi teisę gauti iš kitos bylos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje dalyje nurodytos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos mutatis mutandis vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 ir 40 straipsniais. Suinteresuota bylos šalis iki Ginčų komisijos posėdžio pabaigos Ginčų komisijai raštu pateikia prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su patirtų išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo Ginčų komisija išsprendžia priimdama sprendimą dėl bylos. Jei suinteresuota bylos šalis pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo po Ginčų komisijos posėdžio, Ginčų komisija, jį išnagrinėjusi, priima atskirą sprendimą.

9. Ginčų komisijos sprendime įrašoma: sprendimo priėmimo vieta ir data; Ginčų komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvavusių ginčo šalių, jų atstovų vardai ir pavardės; skundo turinys; Ginčų komisijos nustatytos aplinkybės, jų teisinis įvertinimas; priimto sprendimo esmė ir motyvai; sprendimo apskundimo tvarka ir terminas.

10. Ginčų komisijos sprendimą pasirašo Ginčų komisijos posėdžio pirmininkas ir kiti Ginčų komisijos nariai, dalyvavę bylos nagrinėjime.

11. Šiame straipsnyje nurodyto ar kito pagal šį įstatymą priimto Ginčų komisijos sprendimo patvirtinta kopija išsiunčiama ginčo šalims ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo priėmimo.

12. Kol sprendimas neįvykdytas, Ginčų komisija gali savo iniciatyva ar ginčo šalių prašymu ištaisyti sprendime rastus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Taisymo klausimas išsprendžiamas priimant sprendimą, nepranešus ginčo šalims.

13. Jei šiame skirsnyje nenustatyta, jog atskiras procesinis klausimas turi būti sprendžiamas Ginčų komisijos ar šios komisijos nario sprendimu, jis gali būti išspręstas protokoliniu sprendimu ar rezoliucija.

 

118 straipsnis. Sprendimų apskundimas ir įsiteisėjimas

1. Ginčų komisijos sprendimas, nurodytas šio įstatymo 117 straipsnio 2, 3 ir 12 dalyse, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka per 20 dienų nuo jo gavimo. Jei Ginčų komisija nustatytu laiku skundo neišnagrinėja, tiekėjas gali kreiptis su skundo reikalavimu į teismą per 30 dienų nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas Ginčų komisijos sprendimas.

2. Neapskųstas Ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui. Apskųstas Ginčų komisijos sprendimas, jeigu jo teismas nepanaikina, įsiteisėja tada, kai įsiteisėja galutinis teismo sprendimas byloje.

3. Įsiteisėjęs Ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas, taip pat Ginčų komisijos sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį turi būti įvykdyti per 20 darbo dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo gavimo dienos arba per kitą Ginčų komisijos nurodytą terminą.

5.  Įsiteisėjusio Ginčų komisijos sprendimo patvirtinta kopija su žyma „įsiteisėjęs, vykdyti“ per 3 darbo dienas nuo Ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo išsiunčiama ginčo šalims.

6. Neįvykdžius įsiteisėjusio Ginčų komisijos sprendimo, jis vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

 

119 straipsnis. Viešųjų pirkimų ginčų bylų proceso atnaujinimas

1. Viešųjų pirkimų ginčo bylos, kurioje Ginčų komisijos sprendimas laikantis nustatytojo termino nebuvo apskųstas, procesas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo gali būti atnaujintas šiame straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

2. Procesas gali būti atnaujintas tiekėjo prašymu, kai:

1) paaiškėja naujų esminių aplinkybių, kurių nebuvo ir kurios negalėjo būti žinomos ginčo šalims vykstant viešųjų pirkimų ginčui;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos asmenų veikos nagrinėjant viešųjų pirkimų ginčą;

4) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas ar nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimant sprendimą, kuris dabar skundžiamas;

5) tiekėjas (fizinis asmuo) buvo neveiksnus ir nebuvo atstovaujamas atstovo pagal įstatymą;

6) viešųjų pirkimų ginčą išnagrinėjo neteisėtos sudėties Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija;

7) pateikiama akivaizdžių įrodymų, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtaką priimant neteisėtą sprendimą;

8) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remiantis buvo priimtas šis sprendimas;

9) būtina užtikrinti vienodą viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo praktiką.

3. Prašymas atnaujinti procesą gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Tiekėjui, praleidusiam prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu šis prašymas paduotas ne vėliau kaip praėjus vieniems metams nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos. Prašymas atnaujinti procesą negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos praėjo daugiau kaip vieni metai.

4. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma:

1) šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 1, 2, 8 ir 9 punktuose nurodyta informacija.

2) nustatytu terminu neapskųsto Ginčų komisijos sprendimo esmė ir proceso atnaujinimo pagrindas;

3) proceso atnaujinimo motyvai;

4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytų terminų skaičiavimas;

5) prašymo esmė.

5. Prašymui dėl proceso atnaujinimo mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 108  straipsnio 2–4 dalių nuostatos. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami pagrindo atnaujinti procesą buvimą pagrindžiantys įrodymai, taip pat nustatytu terminu neapskųsto Ginčų komisijos sprendimo nuorašas.

6. Prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą Ginčų komisija sprendžia mutatis mutandis vadovaudamasi šio įstatymo 109 straipsnio 1–3 dalimis. Jeigu prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų (ar praleistą terminą Ginčų komisija atnaujina) ir yra pagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, Ginčų komisija priima sprendimą dėl proceso atnaujinimo ir ginčas iš naujo nagrinėjamas Ginčų komisijos šiame skyriuje nustatyta tvarka. Priešingu atveju Ginčų komisija sprendimu atsisako atnaujinti procesą.

 

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtina Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos sudėtį.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

4. Viešųjų pirkimų ginčai, pradėti nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti iki šio įstatymo galiojusia tvarka.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas