Projektas
Nr. XIVP-3007(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PRIVALOMOJO TURTO IR VERSLO VERTINIMO
ĮSTATYMAS
2023 m. d. Nr.
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir taikymas
1. Šio įstatymo tikslas – sudaryti teisines prielaidas skaitmeniniams sprendimams, kurie leistų užtikrinti patikimą privalomąjį turto arba verslo vertinimą.
2. Šis įstatymas nustato privalomojo turto arba verslo vertinimo ir privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitos reikalavimus, taip pat privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitos teikimo, saugojimo ir viešinimo reikalavimus, turto arba verslo vertintojų teisę gauti duomenis privalomajam turto arba verslo vertinimui atlikti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas ir turto ir verslo vertinimo ataskaitų informacinės sistemos valdymą ir tvarkymą.
3. Šis įstatymas netaikomas masiniam nekilnojamojo turto vertinimui. Masinį nekilnojamojo turto vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Europos vertinimo standartai – Europos vertintojų asociacijos grupės parengti ir patvirtinti dokumentai, kuriuose nustatomi turto arba verslo vertinimo metodiniai reikalavimai.
2. Privalomasis turto arba verslo vertinimas (toliau – vertinimas) – turto arba verslo vertės nustatymas, atsižvelgiant į individualias turto arba verslo savybes, atliekamas teisės aktų, kuriuose reikalaujama atlikti tokį vertės nustatymą, nurodytais atvejais, siekiant užtikrinti viešuosius ir (arba) privačius interesus.
3. Privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitos naudotojas (toliau – naudotojas) – subjektas, priimantis sprendimą privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitos pagrindu.
4. Privalomojo turto arba verslo vertinimo užsakovas (toliau – vertinimo užsakovas) – subjektas, sudaręs privalomojo turto arba verslo vertinimo sutartį su turto arba verslo vertintoju.
5. Tarptautiniai vertinimo standartai – Tarptautinės vertinimo standartų tarybos parengti ir patvirtinti dokumentai, kuriuose nustatomi turto arba verslo vertinimo metodiniai reikalavimai.
7. Turto arba verslo vertė (toliau – vertė) – pinigų suma išreiškiamas privalomojo turto arba verslo vertinimo rezultatas, nustatytas atsižvelgiant į privalomojo turto arba verslo vertinimo tikslą atitinkantį turto arba verslo vertės pagrindą ir turto arba verslo vertinimo požiūrį ir metodą, kaip jie suprantami Tarptautiniuose vertinimo standartuose arba Europos vertinimo standartuose.
8. Turto arba verslo vertintojas (toliau – vertintojas) – fizinis asmuo, turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą, arba juridinis asmuo, kuris atlieka turto arba verslo vertinimą ir kuriame dirba turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą fizinis asmuo.
9. Verslas – fizinio asmens, juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialo (-ų) veikla, kuria siekiama gauti pajamų ir pelno naudojant ekonominius išteklius.
10. Viešojo sektoriaus turtas – turtas arba verslas, kurio privalomojo turto arba verslo vertinimo užsakovė ir (arba) turto nuosavybės (patikėjimo) teisių valdytoja, ir (arba) privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitos naudotoja yra valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybės valdoma įmonė, savivaldybės valdoma įmonė, įstaiga ar organizacija ir (arba) viešojo sektoriaus subjektas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.
11. Kai šio įstatymo nuostatos taikomos vertinamam turtui arba verslui, vartojama sąvoka „vertinamas objektas“.
12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Tarptautiniuose vertinimo standartuose, Europos vertinimo standartuose.
II SKYRIUS
VERTINIMO REGLAMENTAVIMAS
3 straipsnis. Vertinimo reikalavimai
1. Vertinimas atliekamas vadovaujantis šiuo įstatymu, teisės aktais, kuriuose nustatomas reikalavimas atlikti vertinimą, ir Tarptautiniais vertinimo standartais arba Europos vertinimo standartais. Tarptautiniais vertinimo standartais arba Europos vertinimo standartais vadovaujamasi tiek, kiek jie neprieštarauja šio įstatymo ir teisės aktų, kuriuose nustatomas reikalavimas atlikti vertinimą, nuostatoms.
4 straipsnis. Vertintojo nepriklausomumas
1. Vertintojas turi būti nepriklausomas. Vertintojas nelaikomas nepriklausomu, jei jis yra:
2) vertinimo užsakovo, naudotojo, kuris yra žinomas vertinimo atlikimo metu, arba vertinamo objekto savininko arba bendraturčio sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo;
5 straipsnis. Vertintojo kvalifikacija
1. Vertintojo kvalifikacija pagrindžiama Jungtinei vertintojų asociacijai pateikiant:
2. Vertintojo kvalifikacinį egzaminą organizuoja ir kvalifikacijos kėlimo priežiūrą atlieka Jungtinė vertintojų asociacija ir (arba) jos pasitelkti tretieji asmenys.
3. Jungtinė vertintojų asociacija, siekdama informuoti visuomenę apie asmenis, turinčius vertintojo kvalifikaciją, tvarko ir savo interneto svetainėje skelbia kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą, nurodydama vardus ir pavardes.
4. Vertintojo kvalifikacijos egzaminas ir vertintojų kvalifikacijos tobulinimo priežiūra organizuojami, vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašas skelbiamas ir tvarkomas Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintose vertintojo pasirinkimo gairėse (toliau – Gairės) nustatyta tvarka.
5. Jungtinė vertintojų asociacija, organizuodama vertintojo kvalifikacijos suteikimą ir vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašo skelbimą ir tvarkymą, turi užtikrinti savo veiklos tęstinumą ir kartą per metus pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie Gairėse nustatytos egzamino organizavimo tvarkos laikymąsi. Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymu ši informacija turi būti teikiama ir dažniau.
6 straipsnis. Vertintojo teisė gauti duomenis ir informaciją
Vertintojas turi teisę gauti iš vertinimo užsakovo, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų bei valstybės ir savivaldybės valdomų subjektų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taip pat valstybės informacinių sistemų valdytojų, valstybės informacinių sistemų tvarkytojų, registrų valdytojų, registrų tvarkytojų informaciją ir duomenis (įskaitant asmens duomenis), kurie būtini vertinimui atlikti.
7 straipsnis. Privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitos reikalavimai
1. Vertintojas, atlikęs vertinimą, parengia privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitą (toliau – vertinimo ataskaita) pagal Tarptautinių vertinimo standartų arba Europos vertinimo standartų reikalavimus.
2. Vertinimo ataskaitoje nurodoma, kokiais teisės aktais ir Tarptautiniais vertinimo standartais ar Europos vertinimo standartais buvo vadovaujamasi atliekant vertinimą.
III SKYRIUS
VYRIAUSYBĖS ĮGALIOTA INSTITUCIJA IR GINČAI DĖL VERTINIMO ATASKAITOJE NUSTATYTOS VERTĖS
8 straipsnis. Vyriausybės įgaliota institucija
1. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:
1) pasikonsultavusi su Jungtine vertintojų asociacija rengia ir skelbia Tarptautinių vertinimo standartų ir Europos vertinimo standartų taikymo Lietuvoje rekomendacijas;
3) Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja skundus ir (arba), siekdama apginti viešąjį interesą, inicijuoja į vertinimo ataskaitų informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimą dėl galimų šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimų, išskyrus skundus dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo;
IV SKYRIUS
VERTINIMO ATASKAITŲ INFORMACINĖ SISTEMA
10 straipsnis. Vertinimo ataskaitos teikimas ir saugojimas
1. Vertintojas parengtą vertinimo ataskaitą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo parengimo dienos teikia į vertinimo ataskaitų informacinę sistemą vertinimo ataskaitų informacinės sistemos valdytojo (toliau – valdytojas) nustatyta tvarka.
2. Vertintojas, teikdamas vertinimo ataskaitą į vertinimo ataskaitų informacinę sistemą, šioje informacinėje sistemoje patvirtina savo atitiktį šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytiems vertintojo nepriklausomumo kriterijams.
3. Vertinimo ataskaitos vertinimo ataskaitų informacinėje sistemoje saugomos 10 metų nuo vertinimo ataskaitos pateikimo į šią informacinę sistemą dienos.
4. Vertinimo ataskaitos iš vertinimo ataskaitų informacinės sistemos neatlygintinai teikiamos viešojo administravimo subjektams jų funkcijoms atlikti, siekiant gauti informaciją apie atliktą vertinimą. Vertinimą atlikęs vertintojas, vertinimo užsakovas ir naudotojas turi teisę iš vertinimo ataskaitų informacinės sistemos neatlygintinai gauti vertinimo ataskaitą valdytojo nustatyta tvarka.
11 straipsnis. Vertinimo ataskaitos duomenų ir viešojo sektoriaus turto vertinimo ataskaitos viešinimas
1. Siekiant suteikti visuomenei galimybę priimti pagrįstus finansinius sprendimus, vertinimo ataskaitų informacinės sistemos tvarkytojo (toliau – tvarkytojas) interneto svetainėje viešinama:
1) vertinamo objekto pavadinimas (gyvenamasis būstas, komercinės patalpos, gamybinės patalpos, transporto priemonė, akcijos, kita);
8) nuoroda, ar tai viešojo sektoriaus turtas, ar privačios nuosavybės teise valdomas turtas. Jeigu atliktas privačios nuosavybės teise valdomo turto vertinimas, o pagal šiame įstatyme apibrėžiamą viešojo sektoriaus turto sąvoką turtas laikomas viešojo sektoriaus turtu, vertinimo ataskaitų informacinėje sistemoje teikiama nuoroda, kad tai viešojo sektoriaus turtas;
9) vertinimo ataskaita (išskyrus vertinimo ataskaitoje nurodytus vertinimo užsakovo arba vertinamo objekto savininko duomenis – fizinio asmens vardą, pavardę, asmens kodą, fiziniam asmeniui priklausančio vertinamo objekto adresą, vaizdinę medžiagą apie vertinamą objektą ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir (arba) nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto vertinimo ataskaitas), jei vertinamas viešojo sektoriaus turtas;
10) vertintojo fizinio asmens vardas ir pavardė ir (arba) vertintojo juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, jeigu vertinimą atlieka vertintojas juridinis asmuo;
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
12 straipsnis. Jungtinės vertintojų asociacijos steigimas
1. Jungtinė vertintojų asociacija steigiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka.
2. Jungtinės vertintojų asociacijos steigėjos yra turto arba verslo vertintojus vienijančios asociacijos ir (arba) fiziniai asmenys, turintys vertintojo kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.
3. Vyriausybės įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo šio straipsnio įsigaliojimo dienos pateikia steigėjams siūlymus dėl Jungtinės vertintojų asociacijos steigimo sutarties, Jungtinės vertintojų asociacijos įstatų projektų, jos steigiamojo susirinkimo organizavimo.
4. Vyriausybės įgaliota institucija nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos perduoda Jungtinei vertintojų asociacijai vertintojų asistentų, vertintojų, vertintojų ekspertų, išlaikiusių nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir verslo vertinimo kvalifikacinius egzaminus, sąrašus, turtą ir verslą vertinančių įmonių sąrašus, kvalifikacinių egzaminų dokumentaciją.
13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus 12 straipsnio 1–3 dalis ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d.
2. Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2025 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Įsigaliojus šiam įstatymui:
1) kituose teisės aktuose:
a) nuorodos į Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą laikomos nuorodomis į Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą;
b) nuorodos į sąvokas „individualusis turto arba verslo vertinimas“, „turto arba verslo vertinimas“, „Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytas individualus turto vertinimo būdas“, „Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodyti vertės nustatymo metodai ir nustatyta tvarka“, „Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka“, „vertė, apskaičiuota Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka“, „vertė, nustatoma pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą“, „rinkos kaina, nustatoma pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą“, „nepriklausomas turto vertinimo būdas“ laikomos nuorodomis į sąvoką „privalomasis turto arba verslo vertinimas“, nuorodos į sąvokas „išorės turto arba verslo vertintojas“, „turto vertintojas“, „nepriklausomas turto vertintojas“, „nepriklausoma turto arba verslo vertinimo įmonė“ laikomos nuorodomis į sąvoką „turto arba verslo vertintojas“;
2) nutraukiami Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismo veiksmai ir procedūros, pradėti pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą;
3) fiziniai asmenys, turintys nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertintojo kvalifikaciją ir nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertintojo eksperto kvalifikaciją, įgytą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, laikomi asmenimis, turinčiais vertintojo kvalifikaciją.
14 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios
15 straipsnis. Įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas