Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
DARBO KODEKSO 30, 58, 144, 221, 223, 225, 226 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir kodekso papildymo 2261 straipsniu
ĮSTATYMAS
2022 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. Darbuotojų garbės ir orumo gynimas, smurto ir priekabiavimo
draudimas
1. Darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
2. Smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties, nukreiptą prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantį tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą, apimantis įvairų nepriimtiną elgesį ir praktikas ar jų grėsmę, nesvarbu, ar tai yra vienintelis, ar kartotiniai įvykiai, kuriais siekiama padaryti fizinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą, dėl kurių ši žala padaroma arba gali būti padaryta, yra draudžiamas:
1) darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį;
2) kai suteikta pertrauka pailsėti ir pavalgyti arba naudojamasi buities, sanitarinės ir higienos patalpomis;
4) su darbu susijusio bendravimo metu, įskaitant bendravimą naudojantis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis;
3. Darbdavys imasi visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, suteikti:
1) įgyvendindamas darbuotojų saugos ir sveikatos priemones, atsižvelgiant į smurtą ir priekabiavimą bei su tuo susijusį poveikį darbuotojų psichologinei ir socialinei gerovei;
2) nustatydamas pavojus ir įvertindamas smurto ir priekabiavimo riziką, dalyvaujant darbuotojams ar jų atstovams, ir imdamasis jų prevencijos ir kontrolės priemonių;
4) teikdamas darbuotojams informaciją ir organizuodamas mokymus apie nustatytus smurto ir priekabiavimo pavojus ir jų keliamą riziką bei susijusias prevencijos ir apsaugos priemones, įskaitant informaciją ir mokymus apie darbuotojų ir kitų susijusių asmenų teises ir pareigas šio straipsnio 4 dalies nurodytos politikos atžvilgiu.
4. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, privalo konsultuojantis su darbo taryba ar darbdavio lygmens profesine sąjunga, nustatyti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir ją įgyvendinti. Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje nurodoma: smurto ir priekabiavimo atpažinimas, galimos jo pasireiškimo formos, darbuotojų apmokymo tvarka, supažindinimo su smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonėmis tvarka, pranešimų dėl smurto ir priekabiavimo pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, įskaitant apie smurtą pranešusio asmens ir nukentėjusio asmens apsaugą, stebėsenos tvarka bei smurto ir priekabiavimo politikos atnaujinimas, pagalbos nukentėjusiems nuo smurto ir priekabiavimo suteikimo tvarka ir kita informacija, susijusi su smurto ir priekabiavimo prevencijos įgyvendinimu.“
2 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 58 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
3 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 144 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.“
4 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 144 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
5 straipsnis. 221 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 221 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Darbo ginčų komisijų narių – profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovų ir jų pakaitinių narių – vardinį sąrašą, kuriame nurodomas asmens pareigų pavadinimas, vardas, pavardė bei priskyrimas konkrečiai darbo ginčų komisijai tvirtina ir kartą per metus atnaujina Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, gavęs profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų teikimus, kuriuose nurodomi profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovų ir jų pakaitinių narių pareigų pavadinimai, vardai, pavardės. Darbo ginčų komisijos narys – profesinės sąjungos ar darbdavių organizacijos atstovas – negali atstovauti darbo ginčo šaliai.“
6 straipsnis. 223 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 223 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„223 straipsnis. Prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės
1. Darbo ginčo šalis darbo ginčų komisijai privalo raštu ar elektroniniu paštu, pasirašiusi elektroniniu parašu, pateikti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės.
2. Prašyme išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės turi būti nurodyta:
1) darbo ginčą inicijuojančios šalies (ieškovo) vardas, pavardė, asmens kodas arba, jeigu jo neturi, − gimimo data, gyvenamosios vietos adresas, jeigu turi ir pageidauja dokumentus gauti elektroniniu paštu, – elektroninio pašto adresas;
2) kitos šalies (atsakovo) pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas (fizinio asmens – vardas, pavardė, asmens kodas arba, jeigu jo neturi, − gimimo data ir gyvenamosios vietos adresas);
3. Prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės paduodamas darbo ginčų komisijai prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė.
4. Vieną prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės gali paduoti ir kelių to paties darbdavio darbuotojų grupė, jeigu darbo ginčas dėl teisės kyla tuo pačiu teisiniu pagrindu
5. Jeigu prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės neatitinka šio straipsnio 1–2 dalyse nustatytų reikalavimų, šis prašymas grąžinamas ieškovui, nurodant kokius trūkumus reikia pašalinti ir nustatant trūkumams pašalinti 5 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo apie nustatytus trūkumus gavimo dienos. Jeigu trūkumai nepašalinami, prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui.
6. Jei ieškovas pateikė prašymą nenagrinėti jo pateikto prašymo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iki darbo ginčų komisijos posėdžio, tai prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui. Prašyme nenagrinėti pateikto prašymo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės nurodomas ieškovo vardas, pavardė, gimimo data.“
7 straipsnis. 225 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 225 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbo ginčų komisijos pirmininkas, rengdamasis nagrinėti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, paveda išreikalauti iš atitinkamų juridinių ir fizinių asmenų darbo ginčui nagrinėti reikalingus dokumentus (jų kopijas), kitus įrodymus, kviečia liudytojus. Kreipiantis nurodomos asmens, dėl kurio kreipiamasi, vardas, pavardė, gimimo data, prašomų duomenų (dokumentų) gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, teikimo būdas ir duomenų apimtis. Įrodymams rinkti gali būti naudojamos šio kodekso 2261 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės.“
8 straipsnis. 226 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 226 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 226 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimais, ginčas gali būti sprendžiamas rašytine tvarka apie tai iš anksto informavus šalis. Taip pat darbo ginčas darbo ginčų komisijos posėdyje rašytine tvarka gali būti nagrinėjamas, jeigu yra ieškovo pageidavimas jį nagrinėti rašytine tvarka, o atsakovas dėl to neprieštarauja, ir darbo ginčų komisijos nariams pakanka šalių pateiktų įrodymų darbo ginčui išspręsti.“
9 straipsnis. Kodekso papildymas 2261 straipsniu
Papildyti Kodeksą 2261 straipsniu:
„2261 straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas
1. Šalių dalyvavimas darbo ginčų komisijos posėdžiuose ir liudytojo apklausa jo buvimo vietoje gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas šalių ir liudytojo tapatybės nustatymas, duomenų (įrodymų) objektyvus fiksavimas ir pateikimas bei asmens duomenų apsaugos reikalavimų įgyvendinimas.
10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas