Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TRIUKŠMO VALDYMO

ĮSTATYMO NR. IX-2499 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2021 m.                           d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą Nr. IX-2499 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

TRIUKŠMO VALDYMO

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.  Šis Įstatymas nustato triukšmo valdymo teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo valdymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūros ir triukšmo stebėsenos (monitoringo) tvarką.

2. Šio Įstatymo tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio.

3. Šis Įstatymas netaikomas:                            

3.1. triukšmo darbo vietose atvejais;

3.2. triukšmo transporto priemonių viduje atvejais;

3.3. paties asmens sukeliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais;

3.4. buitinės veiklos keliamo triukšmo ir viešosios rimties trikdymo (įskaitant gyvūnų keliamą triukšmą) atvejais;

3.5. triukšmo dėl karinių veiksmų karinėse teritorijose atvejais;

3.6. tradicinių Lietuvoje egzistuojančių religinių bendruomenių ir bendrijų atliekamų religinių apeigų ir kulto ceremonijų keliamo triukšmo atvejais.

4. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Aglomeracija – teritorija, kurioje gyvena daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių ir gyventojų tankumas atitinka urbanizuotos teritorijos gyventojų tankumą.

2. Akustinis planavimas – triukšmo valdymas planavimo priemonėmis, kurios apima žemėtvarką, teritorijų planavimą, statinių ir transporto sistemų projektavimą, transporto planavimą, triukšmo mažinimą įvairiomis priemonėmis ir triukšmo jo šaltiniuose ribojimą.

3. Dienos triukšmo rodiklis (L_dienos) – dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas kaip vienų metų dienos vidurkis.

4. Dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis (L_dvn) – triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. triukšmo lygis L_dvn decibelais (dB), apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

Šioje formulėje:

t_vakaro – vakaro laikotarpio trukmė, kaip nurodyta vakaro triukšmo rodiklio (L_vakaro) sąvokos apibrėžtyje;

t_nakties – nakties laikotarpio trukmė, kaip nurodyta nakties triukšmo rodiklio (L_nakties) sąvokos apibrėžtyje.

5. Dirginimas – visuomenės nepasitenkinimas dėl triukšmo, nustatytas per epidemiologiniais metodais vykdomas apklausas triukšmo poveikio vietoje.

6. Nakties triukšmo rodiklis (L_nakties) – nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) triukšmo sukelto miego trikdymo rodiklis – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas kaip vienų metų nakties vidurkis.

7. Pagrindinio geležinkelio kelio ruožas – geležinkelio ruožas, kuriuo per metus važiuoja daugiau kaip 30 tūkstančių traukinių.

8. Pagrindinio kelio ruožas – magistralinio, krašto ar rajoninio valstybinės reikšmės kelio ruožas, kuriuo per metus važiuoja daugiau kaip 3 milijonai transporto priemonių.

9. Pirminė triukšmo valdymo informacija – triukšmo strateginio kartografavimo ar aplinkos triukšmo stebėsenos (monitoringo) duomenys, taip pat informacija apie triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones bei triukšmo valdymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūros priemones.

10. Pramoninės veiklos zona – teritorija, kurioje ūkio subjektai vykdo veiklą, kuriai vykdyti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą būtinas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas arba dėl kurios pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą būtina atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

11. Stacionarus triukšmo šaltinis – triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama.

12. Stambus oro uostas – tarptautinis oro uostas, kuriame per metus pakyla ir nusileidžia (vienas pakilimas arba vienas nusileidimas laikomas atskiru statistiniu vienetu) daugiau kaip 50 tūkstančių orlaivių, išskyrus mokomuosius skrydžius lengvaisiais orlaiviais.

13. Strateginis triukšmo kartografavimas – tam tikros teritorijos strateginio triukšmo žemėlapio, kuriame pateikiama esama arba prognozuojama triukšmo situacija triukšmo rodiklio vertėmis, sudarymas nurodant visus triukšmo ribinių dydžių viršijimo atvejus ir tam tikro lygio triukšmo veikiamų žmonių ir būstų skaičių.

14. Strateginis triukšmo žemėlapis – žemėlapis, skirtas apibendrintam įvairių šaltinių triukšmo poveikio vertinimui tam tikroje zonoje atlikti arba apibendrintai prognozei pateikti.

15. Suvestinė triukšmo informacija – informacija, teikiama triukšmo stebėsenos (monitoringo) programų įgyvendinimo ataskaitose, strateginiuose triukšmo žemėlapiuose, triukšmo prevencijos veiksmų planuose, strateginio planavimo dokumentuose nustatytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo ataskaitose, taip pat kita apibendrinta analitinė triukšmo valdymo informacija.

16. Tylioji aglomeracijos zona – aglomeracijos zona, kurioje bet kurio šaltinio skleidžiamo triukšmo L_dvn vertė neviršija 55 dB.

17. Tylioji gamtos zona – zona, netrikdoma transporto, ūkinės veiklos ar rekreacinės veiklos triukšmo.

18. Tylioji viešoji zona – urbanizuotų teritorijų zona, netrikdoma ūkinės veiklos ir transporto triukšmo.

19. Transporto triukšmas – kelių, geležinkelių viešosios infrastruktūros eismo triukšmas ir oro transporto eismo triukšmas.

20. Triukšmas – nepageidaujami arba žmonėms kenksmingi garsai, kuriuos sukuria ūkinė veikla ir transporto triukšmas.

21. Triukšmo įvertinimas – triukšmo rodiklio dydžio arba triukšmo kenksmingo poveikio žmogui dydžio nustatymas pagal skaičiavimo, prognozavimo ar matavimo metodą.

22. Triukšmo prevencija – priemonių triukšmui išvengti, ar apsaugoti nuo triukšmo kenksmingo poveikio pasekmių, įskaitant ir dirginimą, įgyvendinimas.

23. Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo poreikio prioriteto rodiklis (NS) – rodiklis, kuriuo išreiškiamas ilgalaikio triukšmo sukeltą stiprų dirginimą patiriančių žmonių skaičius, pagal kurį nustatomas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo poreikio prioritetas ir kuris apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

Šioje formulėje:

n_i – atitinkamo L_dvn triukšmo lygio triukšmo veikiamame pastate gyvenančių žmonių, ugdomų mokinių, stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pastate gydomų pacientų skaičius;

L_dvn,i – dienos, vakaro ir nakties triukšmo lygis L_dvn ties nagrinėjamo pastato fasadu.

24. Triukšmo prevencijos veiksmų planas – dokumentas, kuriame siekiant valdyti triukšmą planuojamos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės.

25. Triukšmo prevencijos zona – gyvenamosios (-ųjų) vietovės (-ių) teritorija, kurioje triukšmas viršija ribinius dydžius ir kurioje būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones.

26. Triukšmo ribinis dydis – triukšmo rodiklio vertė, kurią viršijus triukšmo šaltinio valdytojas privalo imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti ar mažinti.

27. Triukšmo rodiklis – garso, suvokiamo kaip triukšmas, duomuo, išreikštas fizikiniais garso mato vienetais.

28. Triukšmo šaltinio valdytojas – triukšmo šaltinio savininkas arba asmuo, kuris teisėtai naudoja (valdo) triukšmo šaltinį.

29. Triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys, kuris kelia (skleidžia) triukšmą arba objektas,  viešoji transporto infrastruktūra, iš kurių sklinda triukšmas.

30. Triukšmo valdymas – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių, kurių tikslas – užtikrinti žmonių apsaugą nuo kenksmingo triukšmo poveikio, įskaitant žmonių apsaugą nuo triukšmo sukeliamo dirginimo ir miego trikdymo, ir išsaugoti tyliąsias zonas.

31. Ūkinės veiklos triukšmas – iš gamybinės ir (ar) komercinės veiklos stacionarių triukšmo šaltinių ir objektų sklindantis triukšmas.

32. Vakaro triukšmo rodiklis (L_vakaro) – vakaro metu (nuo 19 val. iki 22 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas kaip vienų metų vakaro vidurkis.

33. Visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ir (arba) juridinių asmenų, jų asociacijos, organizacijos arba grupės.

34. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme.

II SKYRIUS

TRIUKŠMO VALDYMAS

3 straipsnis. Pagrindiniai triukšmo valdymo principai ir priemonės

1. Pagrindiniai triukšmo valdymo principai:

1) visuomenės apsauga nuo triukšmo – visuomenė neturi būti veikiama tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus visuomenės sveikatai;

2) triukšmas turi būti mažinamas pirmiausia triukšmo šaltinyje;

3)  triukšmo šaltinio valdytojas, įrengdamas triukšmo šaltinį, privalo suplanuoti ir įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, kad jos nekeltų pavojaus žmonių saugumui bei užtikrintų, kad nebus viršyti triukšmo ribiniai dydžiai;

4) statant naujus objektus, kurie gali tapti triukšmo šaltiniu, ar rekonstruojant esamus objektus parenkamos geriausios triukšmo prevencijos priemonės.

2. Pagrindinės triukšmo valdymo priemonės:

1) akustinis planavimas ir suplanuotų priemonių įgyvendinimo priežiūra;

2) triukšmo sklidimo iš triukšmo šaltinio ribojimas (ūkinės veiklos sąlygų nustatymas);

3) triukšmo ribinių dydžių nustatymas;

4) strateginis triukšmo kartografavimas ir triukšmo ribojimo zonų nustatymas;

5) produktų saugos ekspertizė;

6)  valstybinė triukšmo priežiūra;

7) triukšmo mažinimas sklidimo vietose ir poveikio vietoje;

8) visuomenės informavimas.

4 straipsnis. Valstybinis triukšmo valdymas

Valstybinį triukšmo valdymą pagal savo kompetenciją įgyvendina:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

2) Lietuvos Respublikos ministerijos (Vidaus reikalų, Sveikatos apsaugos, Aplinkos, Susisiekimo) ir jų įgaliotos institucijos;

3) savivaldybių institucijos.

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija

Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

1) koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą įgyvendinant šį Įstatymą;

2) tvirtina informacijos apie triukšmą teikimo visuomenei ir asmenims tvarką;

3) nustato pirminės ir suvestinės triukšmo valdymo informacijos valstybės ir savivaldybių institucijoms bei asmenims teikimo tvarką;

4) tvirtina Triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymo tvarkos aprašą;

5) tvirtina nacionalines triukšmo prevencijos programas;

6) koordinuoja valstybės ir vietos savivaldos valdymo institucijų veiklą triukšmo valdymo srityje;

7) nustato triukšmo prevencijos veiksmų planų sudarymo tvarką;

8) atlieka ir kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas triukšmo valdymo funkcijas.

6 straipsnis. Vidaus reikalų ministerijos kompetencija

Vidaus reikalų ministerija:

1) nustato pavaldžių viešojo administravimo institucijų kompetenciją triukšmo valdymo srityje ir prižiūri, kaip ji įgyvendinama;

2) suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija ir Susisiekimo ministerija, tvirtina garsinės informacijos ir signalizacijos naudojimo ir priežiūros taisykles;

3) atlieka kitas triukšmo valdymo funkcijas, numatytas šiame Įstatyme ir kituose su triukšmo valdymu susijusiuose teisės aktuose.

7 straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos ir jos įgaliotų institucijų kompetencija

1. Sveikatos apsaugos ministerija:

1) formuoja valstybės politiką triukšmo prevencijos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;

2) nustato pavaldžių viešojo administravimo institucijų kompetenciją triukšmo valdymo srityje ir prižiūri, kaip ji įgyvendinama;

3) rengia ir tvirtina triukšmo ribinių dydžių bei triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo norminius dokumentus;

4) tvirtina Valstybinės triukšmo priežiūros tvarkos aprašą;

5) nustato strateginio triukšmo kartografavimo tvarką;

6) atlieka kitas triukšmo valdymo funkcijas, numatytas šiame Įstatyme ir kituose su triukšmo valdymu susijusiuose teisės aktuose.

2. Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos (toliau – Įgaliota institucija):

1) Valstybinės triukšmo priežiūros tvarkos apraše nustatyta tvarka atlieka valstybinę triukšmo priežiūrą;

2) nustato triukšmo šaltinių taršos triukšmu sąlygas ir vykdo šių sąlygų kontrolę;

3) organizuoja triukšmo prevencijos informacijos kaupimą, skleidimą;

4) šio Įstatymo 15 straipsnyje nustatytais atvejais vertina transporto triukšmo prevencijos ar mažinimo priemonių planus;

5) teikia strateginio triukšmo kartografavimo duomenis Europos Komisijai;

6) atlieka kitas triukšmo valdymo funkcijas, numatytas šiame Įstatyme ir kituose su triukšmo valdymu susijusiuose teisės aktuose.

8 straipsnis. Aplinkos ministerijos kompetencija

Aplinkos ministerija:

1) nustato statinių apsaugos nuo triukšmo reikalavimus;

2) nustato pavaldžių viešojo administravimo institucijų kompetenciją triukšmo valdymo srityje ir prižiūri, kaip ji įgyvendinama;

3) tvirtina aplinkos apsaugos nuo statiniuose kylančio triukšmo rekomendacijas;

4) atlieka kitas triukšmo valdymo funkcijas, numatytas šiame Įstatyme ir kituose su triukšmo valdymu susijusiuose teisės aktuose.

9 straipsnis. Susisiekimo ministerijos kompetencija

Susisiekimo ministerija:

1) nustato triukšmo prevencijos ir mažinimo veiksmų planavimo ir įgyvendinimo aglomeracijose ir ne aglomeracijose esančiuose pagrindinių kelių ruožuose, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose ir stambiuose oro uostuose reikalavimus;

2) nustato valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių, kurie yra ne aglomeracijose, triukšmo mažinimo priemonių reikalavimus;

3) atlieka ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir oro transporto keliamo triukšmo valdymą;

4) sudaro ir tvarko ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius ir Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka įgyvendina ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones;

5) nustato pavaldžių viešojo administravimo institucijų kompetenciją triukšmo valdymo srityje ir prižiūri, kaip ji įgyvendinama;

6) rengia ir tvirtina oro uostų ir geležinkelio triukšmo ribojimo taisykles;

7) nustato orlaivių keliamo triukšmo mažinimo priemones;

8) reglamentuoja motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų, orlaivių variklių triukšmo ribinius dydžius;

9) tvirtina motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų dalių atitikties triukšmo kontrolės teisės norminiams aktams vertinimo ir sertifikavimo tvarkos aprašą;

10) pavaldžioms institucijoms paveda įgyvendinti kelių transporto eismo triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones ne aglomeracijose esančiuose valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių ruožuose, kurie yra ne urbanizuotose (pastatais neužstatytose) teritorijose miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse;

11) atlieka kitas triukšmo valdymo funkcijas, numatytas šiame Įstatyme ir kituose su triukšmo valdymu susijusiuose teisės aktuose.

10 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija

1. Savivaldybių tarybos:

1) aglomeracijose nustato tyliąsias aglomeracijos zonas ir tyliąsias gamtos zonas; ne aglomeracijose, atsižvelgdamos į vietos gyventojų apklausos rezultatus dėl tyliųjų zonų nustatymo poreikio, – tyliąsias viešąsias zonas ir tyliąsias gamtos zonas;

2) tvirtina triukšmo prevencijos savivaldybės teritorijoje taisykles, kuriose nustato triukšmą keliančių viešųjų renginių (muzikinių, sportinių, kultūrinių ir kitų renginių) leidžiamą pradžios ir pabaigos laiką, šių renginių metu keliamo triukšmo prevencijos ir mažinimo ir viešosios rimties užtikrinimo priemonių reikalavimus, jų įgyvendinimo terminus, civilinių pirotechnikos priemonių naudojimo laiką ir (arba) vietas, leidžiamą statybos darbų pradžios ir pabaigos laiką, daugiabučių gyvenamųjų namų patalpose ir gyvenamosiose teritorijose draudžiamus naudoti įrenginius, prietaisus ir instrumentus (išskyrus buitinius), jų naudojimo laiką, asmenų veiklos daugiabučių gyvenamųjų namų patalpose ir gyvenamosiose teritorijose ribojimus nakties metu, kitus ne ūkinės veiklos triukšmo prevencijos, mažinimo ir valdymo reikalavimus;

3) tvirtina aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius ir aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus;

4) tvirtina triukšmo prevencijos zonas;

5) nustato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones;

6) prižiūri, kaip savivaldybės vykdomosios institucijos, kiti savivaldybių taryboms pavaldūs viešojo administravimo subjektai įgyvendina funkcijas triukšmo valdymo srityje;

7) nustato 50 m atstumu aplink tyliųjų viešųjų zonų triukšmo šaltinį žemesnius leidžiamus triukšmo ribinius dydžius negu yra nustatyti ribiniai triukšmo dydžiai  tyliojoje viešojoje zonoje, jeigu tyliųjų viešųjų zonų atskiros vietos dėl jose (ar šalia jų) esančių triukšmo šaltinių kelia pavojų žmonių sveikatai;

8) siekdamos apsaugoti žmonių sveikatą nuo kenksmingo triukšmo poveikio, įvertinusios ūkinės veiklos triukšmo šaltinio vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, kitų institucijų, įstaigų, organizacijų raštu pareikštą pagrįstą nuomonę ir (arba) policijos siūlymus, Įgaliotos institucijos siūlymus 14 straipsnio 11 dalies atvejais, turi teisę riboti asmenų darbą (veiklą) ir (ar) darbo laiką vakaro ir (ar) nakties metu;

9) paveda savivaldybių vykdomosioms institucijoms ar kitiems savivaldybių taryboms pavaldiems viešojo administravimo subjektams įgyvendinti kelių transporto eismo triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones aglomeracijose esančiuose valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių ruožuose, kurie yra urbanizuotose (pastatais užstatytose) teritorijose miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse;

10) atlieka kitas triukšmo valdymo funkcijas, numatytas šiame Įstatyme ir kituose su triukšmo valdymu susijusiuose teisės aktuose.

2. Savivaldybių vykdomosios institucijos, kiti savivaldybių taryboms pavaldūs viešojo administravimo subjektai:

1) rengia teritorijų planavimo sprendinių, susijusių su triukšmo prevencija, viešą svarstymą, poveikio aplinkai vertinimo svarstymą;

2) įgyvendina valstybės ir savivaldybės lygmens teritorijų planavimo triukšmo prevencijos sprendinius;

3) sudaro aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius ir aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus;

4) įgyvendina savivaldybės tarybos patvirtintuose savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones;

5) įgyvendina triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, įtrauktas į regionų plėtros planus;

6) organizuoja triukšmo stebėsenos (monitoringo) tyliosiose zonose atlikimą;

7) vykdo triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus, valdymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūrą;

8) vykdo triukšmo prevencijos savivaldybės teritorijoje taisyklių laikymosi priežiūrą;

9) atlieka kitas triukšmo valdymo funkcijas, numatytas šiame Įstatyme ir kituose su triukšmo valdymu susijusiuose teisės aktuose.

III SKYRIUS

STRATEGINIS TRIUKŠMO KARTOGRAFAVIMAS IR PREVENCIJOS PRIEMONIŲ PLANAVIMAS

11 straipsnis. Triukšmo rodikliai ir jų vertinimo metodikos

Valstybės institucijų tvirtinami triukšmo strateginio kartografavimo rodikliai ir jų vertinimo metodikos turi atitikti Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

12 straipsnis. Strateginis triukšmo kartografavimas

1. Lietuvos Respublikoje sudaromi strateginiai triukšmo žemėlapiai:

1) aglomeracijų;

2) pagrindinių kelių ruožų;

3) pagrindinių geležinkelio kelių ruožų;

4) stambių oro uostų.

2. Strateginiai triukšmo žemėlapiai ir pagal šių žemėlapių rezultatus parengiami duomenys bei informacija visuomenei gali būti pateikti šių formų:

1) grafiniais brėžiniais – spausdintiniais žemėlapiais;

2) skaitmeniniais duomenimis lentelėse;

3) elektroninio formato skaitmeniniais duomenimis – erdvinių duomenų rinkiniais.

3. Strateginis triukšmo žemėlapis skirtas pateikti duomenims ir informacijai apie:

1) buvusį ar esamą, ar prognozuojamą triukšmo lygį;

2) triukšmo ribinio dydžio viršijimą;

3) prognozuojamą būstų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų pastatų, kuriuos veikia tam tikro lygio triukšmas, skaičių tam tikroje teritorijoje;

4) triukšmo veikiamoje zonoje gyvenančių žmonių, ugdomų mokinių, stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose gydomų pacientų skaičių.

4. Aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius sudaro savivaldybių, kuriose yra aglomeracijų, vykdomosios institucijos, kiti joms pavaldūs viešojo administravimo subjektai.

5. Sudarant aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius įvertinami šalia aglomeracijų esantys triukšmo šaltiniai, jeigu šių triukšmo šaltinių skleidžiamas triukšmas daro įtaką aglomeracijų akustinei aplinkai.

6. Sudarant ar tikslinant strateginius triukšmo žemėlapius, taikomi L_dvn, L_dienos, L_vakaro ir L_nakties triukšmo rodikliai.

7. Strateginiai triukšmo žemėlapiai sudaromi (jau sudaryti patikslinami) ne rečiau kaip kas penkerius metus.

8. Strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti (jau sudarytiems patikslinti) turi būti naudojami duomenys ir informacija apie triukšmo šaltinius, garso sklidimui įtaką darančias aplinkybes, triukšmo veikiamus statinius ir juose gyvenančius gyventojus, ugdomus mokinius, stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose gydomus pacientus kalendoriniais metais, buvusiais prieš strateginių triukšmo žemėlapių patvirtinimo metus.

9. Strateginiai triukšmo žemėlapiai naudojami sprendžiant triukšmo problemas ir diegiant triukšmo valdymo priemones, informuojant visuomenę apie aplinkos triukšmą, teritorijų planavimo dokumentų rengėjams rengiant teritorijų planavimo dokumentus, Sveikatos apsaugos ministerijai ar jos Įgaliotai institucijai teikiant šio Įstatymo priede nurodyto Europos Sąjungos teisės akto įgyvendinimo ataskaitas Europos Komisijai.

10. Lietuvos Respublika bendradarbiauja su kaimyninėmis valstybėmis, kai strateginis triukšmo kartografavimas atliekamas netoli jų bendros valstybės sienos. Lietuvos Respublikos bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis strateginio triukšmo kartografavimo srityje vykdomas Vyriausybės ar jos Įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

13 straipsnis. Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planavimas aglomeracijose, pagrindinių kelių ruožuose, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose, stambiuose oro uostuose ir šių priemonių įgyvendinimas

1. Aglomeracijose, pagrindinių kelių ruožuose, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose ir stambiuose oro uostuose įgyvendinamos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės planuojamos sudarant:

1) savivaldybių, kuriose yra aglomeracijų, tarybų tvirtinamus aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus;

2) Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotų įstaigų tvirtinamus ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų triukšmo prevencijos veiksmų planus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti triukšmo prevencijos veiksmų planai Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromi ir patvirtinami ne rečiau kaip kas penkerius metus. Triukšmo prevencijos veiksmų planai sudaromi ir patvirtinami ne anksčiau negu strateginiai triukšmo žemėlapiai.

3. Sudarant aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus, šiuose planuose planuojamos priemonės, skirtos kelių transporto (įskaitant aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų transportą) triukšmo, geležinkelių transporto (įskaitant aglomeracijose esančių pagrindinių geležinkelio kelių ruožų transportą) triukšmo, oro transporto (įskaitant aglomeracijose esančius stambius oro uostus) triukšmo bei triukšmo iš pramoninės veiklos zonų prevencijai ir mažinimui.

4. Aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planų priemonės įgyvendinamos vadovaujantis savivaldybių, kuriose yra aglomeracijų, strateginio planavimo dokumentais.

5. Triukšmo prevencijos veiksmų planai patikslinami, kai strateginio triukšmo kartografavimo metu nustatoma, kad viršyti triukšmo ribiniai dydžiai. Savivaldybių tarybų tvirtinamuose aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planuose nustatomos tyliosioms zonoms išsaugoti skirtos priemonės gali būti patikslinamos, kai šio straipsnio 7 dalyje nustatytais būdais tyliosiose zonose nustatomas triukšmo padidėjimas.

6. Aglomeracijose, pagrindinių kelių ruožuose, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose ir stambiuose oro uostuose įgyvendinamos triukšmo mažinimo priemonės parenkamos atsižvelgiant į strateginio triukšmo kartografavimo metu nustatytus triukšmo ribinių dydžių viršijimo atvejus, triukšmo prevencijos priemonės parenkamos atsižvelgiant į planuojamą triukšmo ribinius dydžius viršijantį triukšmą patirsiančių gyventojų skaičių, jeigu per artimiausius penkerius metus nebūtų imtasi veiksmų triukšmo ribinių dydžių viršijimui išvengti.

7. Tyliosioms zonoms išsaugoti skirtos priemonės savivaldybių tarybų tvirtinamuose aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planuose planuojamos ir įgyvendinamos, kai triukšmo kartografavimo arba triukšmo stebėsenos (monitoringo) tyliosiose zonose metu nustatoma, kad triukšmo lygis tyliojoje zonoje padidėjo daugiau kaip 2 dB, palyginti su triukšmo lygiu tyliojoje zonoje šios zonos nustatymo metu.

8. Aglomeracijose, pagrindinių kelių ruožuose, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose ir stambiuose oro uostuose triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės įgyvendinamos prioriteto tvarka – pirmiausia įgyvendinamos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės, kurias įgyvendinus triukšmas būtų sumažintas ties pastatais ar pastatų grupėmis, kurių triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo poreikio prioriteto rodiklis yra didesnis. Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo poreikio prioriteto rodiklį apskaičiuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytus triukšmo prevencijos veiksmų planus rengiančios institucijos.

9. Tyliosioms zonoms išsaugoti skirtų priemonių įgyvendinimo prioritetas nustatomas pagal tyliosios zonos plotą, kuriame triukšmo lygis yra didesnis, negu tyliosios zonos nustatymo metu. Tyliosioms zonoms išsaugoti skirtų priemonių įgyvendinimo prioritetą nustato aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus sudarančios institucijos.

10. Informacijos, pateikiamos aglomeracijų, ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų triukšmo prevencijos veiksmų planuose, reikalavimus bei konsultavimosi su visuomene triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planavimo klausimais reikalavimus nustato Vyriausybė. Šiuose veiksmų planuose nustatomų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių reikalavimus nustato Susisiekimo ministerija.

11. Lietuvos Respublika bendradarbiauja su kaimyninėmis valstybėmis planuojant triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, įgyvendinamas pasienio regionuose. Lietuvos Respublikos bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis triukšmo prevencijos priemonių planavimo srityje vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka.

12. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, privaloma atsižvelgti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose triukšmo prevencijos veiksmų planuose nustatytas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, kurių įgyvendinimas daro įtaką rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

13. Triukšmo dydis dviejose ar daugiau tyliųjų viešųjų zonų ir tyliosiose gamtos zonose neturi viršyti triukšmo ribinio dydžio, nustatyto bet kuriai vienai iš šių tyliųjų viešųjų zonų ir tyliųjų gamtos zonų.

IV SKYRIUS

TRIUKŠMO VALDYMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA

14 straipsnis. Ūkinės veiklos triukšmo valdymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi valstybinė priežiūra

1. Ūkinės veiklos triukšmo valdymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi valstybinė priežiūra vykdoma teritorijose, kuriose triukšmas viršija arba gali viršyti ribinius dydžius.

2. Triukšmo matavimai ir (arba) skaičiavimai vykdant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą priežiūrą atliekami laikantis atitinkamuose Lietuvos standartuose nustatytų reikalavimų. Ūkinės veiklos triukšmo matavimus atlieka akredituotos bandymų laboratorijos, turinčios galiojantį akreditavimo pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti triukšmo ribinių dydžių triukšmo rodiklių matavimus.

3. Ūkinės veiklos triukšmo valdymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi valstybinę priežiūrą vykdo Įgaliota institucija.

4. Įgaliota institucija teikia ūkinės veiklos triukšmo šaltinių, dėl kurių veiklos viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, valdytojams reikalavimus neviršyti triukšmo ribinių dydžių. Reikalavimus neviršyti triukšmo ribinių dydžių, skaičiuojant nuo jų pateikimo triukšmo šaltinių valdytojams dienos, turi įvykdyti:

1) asmenys, užsiimantys gamyba, – per 90 kalendorinių dienų;

2) asmenys, užsiimantys prekyba ar paslaugų teikimu, – per 30 kalendorinių dienų.

5. Įgaliota institucija šio straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus motyvuotu ūkinės veiklos triukšmo šaltinių valdytojų prašymu gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip pusę atitinkamo termino.

6. Jei vykdant šio straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus reikia didelių kapitalinių išlaidų ir (arba) reikia rengti Teritorijų planavimo įstatyme ir Statybos įstatyme nustatytus dokumentus, ūkinės veiklos triukšmo šaltinių valdytojai per 30 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo reikalavimų neviršyti triukšmo ribinių dydžių gavimo turi teisę pateikti Įgaliotai institucijai prašymą dėl ilgesnio negu nurodytas šio straipsnio 4 ir 5 dalyse termino nustatymo, pridėdami prašymą pagrindžiančią informaciją ir ūkinės veiklos organizatoriaus patvirtintą ir triukšmo mažinimo priemonių efektyvumo duomenimis pagrįstą triukšmo prevencijos veiksmų planą. Įgaliota institucija per 20 kalendorinių dienų nuo šio prašymo gavimo dienos motyvuotai nustato arba atsisako nustatyti ilgesnį negu šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 1 metai skaičiuojant nuo reikalavimų neviršyti triukšmo ribinių dydžių pateikimo triukšmo šaltinių valdytojams.

7. Ūkinės veiklos triukšmo šaltinio valdytojas, įgyvendinęs reikalavimus neviršyti triukšmo ribinių verčių, apie tai raštu praneša Įgaliotai institucijai.

8. Nustačius, kad reikalavimai neviršyti triukšmo ribinių dydžių neįgyvendinti ir kai ūkinei veiklai neprivalomas Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose nurodytas leidimas (toliau – Leidimas), Įgaliota institucija turi teisę priimti sprendimą dėl ūkinės veiklos triukšmo šaltinių veiklos sustabdymo. Apie priimtą sprendimą sustabdyti ūkinės veiklos triukšmo šaltinių veiklą triukšmo šaltinių valdytojams pranešama per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Ūkinės veiklos triukšmo šaltinių valdytojai privalo sustabdyti triukšmo šaltinių veiklą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo. Kai ūkinei veiklai privalomas Leidimas, Įgaliota institucija turi teisę teikti Aplinkos apsaugos agentūrai prašymą dėl ūkinės veiklos sąlygų, nustatytų Leidime sugriežtinimo, kai tik sugriežtinus Leidime nustatytas ūkinės veiklos sąlygas galima užtikrinti, kad triukšmo ribiniai dydžiai nebus viršyti.

9. Įgaliotos institucijos reikalavimai neviršyti triukšmo ribinių verčių ir sprendimai dėl triukšmo šaltinių veiklos sustabdymo administracinės atsakomybės taikymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui.

10. Draudžiama riboti arba sustabdyti ūkinės veiklos triukšmo šaltinių veiklą, jei toks veiklos ribojimas arba sustabdymas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą nei triukšmo ribinių dydžių viršijimas.

11. Įgaliota institucija teikia savivaldybės tarybai siūlymą dėl šio Įstatymo 10 straipsnio             1 dalies 8 punkte nurodyto asmenų darbo (veiklos) ir (ar) darbo laiko vakaro ir (ar) nakties metu ribojimo, nustačiusi, kad dėl asmenų darbo (veiklos) yra sukeltas dirginimas, nulemtas kitų, negu nurodyta šio Įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje, triukšmo šaltinių.

15 straipsnis. Transporto triukšmo valdymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi valstybinė priežiūra

1. Įgaliota institucija teikia transporto viešosios infrastruktūros valdytojams reikalavimus sudaryti transporto triukšmo prevencijos ar mažinimo priemonių planus, išskyrus šio Įstatymo III skyriuje nurodytus atvejus, kai nors vieno triukšmo rodiklio vertė viršija atitinkamo rodiklio ribinį dydį.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti viešosios transporto infrastruktūros valdytojų patvirtinti transporto triukšmo prevencijos ar mažinimo veiksmų planai Įgaliotai institucijai pateikiami per 2 mėnesius, skaičiuojant nuo reikalavimų sudaryti transporto triukšmo prevencijos ar mažinimo priemonių planus pateikimo viešosios transporto infrastruktūros valdytojams dienos. Įgaliota institucija jai pateiktiems tvirtinti transporto triukšmo prevencijos veiksmų planams gali pagrįstai pritarti arba nepritarti per 15 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo šių planų pateikimo dienos. Įgaliota institucija pritaria pateiktiems transporto triukšmo prevencijos ar mažinimo veiksmų planams, kai juose nurodytų transporto triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo terminai yra pagrįsti ir šių priemonių efektyvumo pakanka užtikrinti, kad įgyvendinus visas plane nurodytas priemones transporto triukšmas neviršys triukšmo ribinių dydžių, ir ne ilgiau kaip per 1 metus numatyta įgyvendinti priemones, kurios užtikrins nakties triukšmo ribinius dydžius.

3. Įgyvendinus kiekvieno etapo transporto triukšmo prevencijos ar mažinimo veiksmų plano priemones transporto viešosios infrastruktūros valdytojai apie tai informuoja Įgaliotą instituciją, pateikdami triukšmo prevencijos ar mažinimo priemonių efektyvumo įvertinimo faktinius duomenis.

4. Gavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą, o negavusi pranešimo – pasibaigus triukšmo prevencijos ar mažinimo plane nurodytų konkrečių priemonių įgyvendinimo terminui, Įgaliota institucija per 10 darbo dienų Valstybinės triukšmo priežiūros tvarkos apraše nustatyta tvarka vykdo reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo priežiūrą.

5. Įgaliotai institucijai nepritarus pateiktam transporto triukšmo prevencijos ar mažinimo veiksmų planui arba jo nepateikus per 2 mėnesius, skaičiuojant nuo reikalavimo sudaryti transporto triukšmo prevencijos ar mažinimo priemonių planą pateikimo transporto infrastruktūros valdytojams dienos, neįgyvendinus transporto triukšmo prevencijos ar mažinimo priemonių plane numatytų priemonių nustatytu terminu taikoma Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta administracinė atsakomybė transporto infrastruktūros valdytojams.

6. Įgaliotos institucijos sprendimai dėl šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų administracinės atsakomybės taikymo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui.

16 straipsnis. Orlaivių keliamo triukšmo prevencija

1. Lietuvos Respublikoje orlaiviai turi būti sertifikuojami dėl atitikties orlaivių keliamo triukšmo prevenciją ir kontrolę reglamentuojantiems teisės aktams.

2. Orlaivių keliamo triukšmo pažymėjimą Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduoda Transporto kompetencijų agentūra, įsitikinusi, kad orlaivio duomenys atitinka teisės aktų ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos standartų reikalavimus.

3. Orlaivių keliamo triukšmo stebėsenos (monitoringo) sistemos privalo turėti galimybę nenutrūkstamai stebėti triukšmo dydžius dieną ir naktį ne mažiau kaip tris paras iš eilės. Stebėjimo vietų ir stebėjimo taškų skaičių bei stebėjimo tvarką nustato Lietuvos transporto saugos administracija.

4. Aviacijos įmonės, kurių orlaivių keliamas triukšmas gyvenamosiose vietovėse, tyliosiose viešosiose ir tyliosiose gamtos zonose viršija nustatytus ribinius dydžius, privalo savo lėšomis padėti savivaldybėms, mokykloms, viešiesiems juridiniams asmenims ir gyventojams įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones.

V SKYRIUS

INFORMACIJA APIE TRIUKŠMĄ

17 straipsnis. Triukšmo valdymo informacijos teikimas

1. Europos Sąjungos triukšmo valdymo srities teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo ataskaitų teikimo Europos Komisijai taisykles tvirtina sveikatos apsaugos, susisiekimo ir aplinkos ministrai.

2. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos, kiti viešieji juridiniai asmenys, susiję su triukšmo valdymu, privalo teikti informaciją, reikalingą ataskaitoms Europos Komisijai rengti.

18 straipsnis. Triukšmo stebėsena (monitoringas)

1. Triukšmo dydžiai ir jų pokyčiai Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti stebimi. Stebėsenos (monitoringo) programos sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu, šiuo Įstatymu, kitais su triukšmo valdymu susijusiais teisės aktais.

2. Privalomi triukšmo stebėsenos (monitoringo) rodikliai:

1) žmonių, kuriuos gyvenamosiose vietovėse veikia triukšmas, viršijantis ribinius dydžius, skaičius;

2) pagrindinių kelių ruožais, pagrindinių geležinkelio kelių ruožais važiuojančių transporto priemonių ir orlaivių keliamo triukšmo lygis ir jo mažinimo priemonės;

3) pramoninio triukšmo mažinimo priemonės;

4) medicininiai ir epidemiologiniai triukšmo poveikio visuomenės sveikatai duomenys;

5) triukšmo poveikio nekilnojamojo turto vertei tyrimų duomenys;

6) investicijų į triukšmo mažinimą dydis.

3. Kiti, negu nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, triukšmo stebėsenos (monitoringo) rodikliai įrašomi į triukšmo stebėsenos (monitoringo) programas, atsižvelgiant į šių programų finansinių ir stebėsenos (monitoringo) infrastruktūros galimybių išplėtimą.

VI SKYRIUS

TRIUKŠMO REGULIAVIMAS

20 straipsnis. Triukšmo reguliavimas, triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių taikymas

1. Esamo ir perspektyvinio triukšmo ribiniai dydžiai skirtingos aplinkos ir jautrumo žmonių grupėms veikiamoms skirtingų kategorijų šaltinių (kelių transporto eismo, geležinkelių transporto eismo, oro transporto eismo, ūkinės veiklos triukšmo ir kt.) gali skirtis.

2. Planavimo organizatoriai, planuojamos ūkinės veiklos užsakovai, rengdami ir tvirtindami teritorijų planavimo dokumentus ir planuodami ūkinę veiklą, privalo numatyti priemones, užtikrinančias, kad nebus viršijami nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai.

3. Asmenys, transporto triukšmo veikiamoje aplinkoje planuojantys statyti naujus pastatus ir (arba) rekonstruoti esamus pastatus ar juose esančias patalpas, kuriuose ar kurių aplinkoje taikomi triukšmo ribiniai dydžiai, taip pat planuodami keisti transporto triukšmo veikiamoje aplinkoje esančių pastatų arba juose esančių patalpų paskirtį į tokią, kuriai taikomi triukšmo ribiniai dydžiai, tokiuose pastatuose ir (arba) patalpose bei jų aplinkoje privalo suplanuoti ir įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, kurios nekels pavojaus transporto eismo saugai ir (arba) žmonių saugumui bei užtikrins, kad šiuose pastatuose ir (arba) patalpose bei jų aplinkoje nebus viršyti triukšmo ribiniai dydžiai.

4. Transporto triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės esamuose triukšmo šaltiniuose ir (arba) jų triukšmo sklidimo kelyje neįgyvendinamos, kai tokias priemones įgyvendinti neįmanoma arba tokių priemonių įgyvendinimas sukeltų pavojų transporto eismo saugai ir (arba) žmonių saugumui. Šioje dalyje nurodytu atveju įgyvendinamos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės, skirtos transporto triukšmo veikiamų pastatų garso izoliacijai pagerinti. Įgyvendinamų pastatų garso izoliacijai pagerinti skirtų priemonių garso izoliavimo efektyvumas turi atitikti aplinkos ministro patvirtintus pastatų vidaus aplinkos apsaugos nuo triukšmo reikalavimus ir įgyvendinus pastatų garso izoliacijai pagerinti skirtas priemones transporto triukšmas neturi viršyti triukšmo ribinių dydžių patalpose. Planuojant pastatų garso izoliacijai pagerinti skirtas priemones turi būti atsižvelgiama į aplinkos ministro patvirtintus pastatų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo reikalavimus.

21 straipsnis. Gaminių, išskyrus orlaivius, skleidžiamo triukšmo ribojimas

1. Importuojami į Lietuvos Respubliką ir Lietuvos Respublikoje gaminami gaminiai (jų grupės), skleidžiantys triukšmą, turi atitikti teisės aktuose nustatytus gaminių skleidžiamo triukšmo įvertinimo, skleidžiamo triukšmo ribojimo ir gaminių ženklinimo reikalavimus.

2. Jeigu gaminį triukšmo požiūriu sertifikuoti būtina, gamintojas (importuotojas, platintojas) pateikia pirkėjui (vartotojui) sertifikatą, patvirtinantį, kad gaminio skleidžiamas triukšmas neviršija gaminių reikalavimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų skleidžiamo triukšmo ribinių dydžių.

3. Kai gaminiui pagal gaminių reikalavimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus taikomi ženklinimo, pateikiant informaciją apie gaminio skleidžiamą triukšmą, reikalavimai, gamintojai (importuotojai, platintojai) pateikia pirkėjui (vartotojui) informaciją apie gaminio skleidžiamą triukšmą.

VII SKYRIUS

ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS

22 straipsnis. Asmenų teisės ir pareigos

1. Asmenys turi teisę:

1) Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų gauti aktualią ir teisingą pirminę ir suvestinę triukšmo valdymo informaciją, kurią valstybės ir savivaldybių institucijos turi vykdydamos su triukšmo valdymu susijusias viešąsias funkcijas;

2) reikalauti, kad būtų nutrauktas dirginimą sukeliančio triukšmo šaltinių poveikis visuomenės sveikatai.

2. Asmenų pareigos:

1) gaminant, vežant, saugant ir naudojant įrangą, prietaisus, kurie gamybos, paskirstymo, saugojimo ar naudojimo metu kelia triukšmą, privalo pasirinkti tokį būdą, kuris sudarytų galimybę neviršyti triukšmo ribinių dydžių;

2) gamintojai, vežėjai, importuotojai ir triukšmo šaltinių valdytojai privalo gaminti, importuoti ir naudoti tik tokias motorines transporto priemones ir kitus triukšmą skleidžiančius judančius mechanizmus, kurie neviršija kompetentingų valstybės institucijų nustatytų triukšmo ribinių dydžių;

3) gamintojai, vežėjai ir triukšmo šaltinių valdytojai privalo technologinę įrangą ir triukšmo šaltinius naudoti pagal technines sąlygas ir kitas sąlygas, jeigu jas nustatė kompetentingos valstybės institucijos arba savivaldybių institucijos;

4) triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones;

5) gamintojai, vežėjai ir triukšmo šaltinių valdytojai privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka informuoti kompetentingas valstybės institucijas ir visuomenę apie triukšmo lygius ir priemones, kurių imtasi triukšmui mažinti.

3. Mokyklose, neatsižvelgiant į jų steigėją, turi būti įrengtos poilsio nuo triukšmo patalpos mokytojams ir mokiniams.

23 straipsnis. Triukšmo šaltinių valdytojų pareigos ir teisės

1. Ūkinės veiklos organizatoriai (vykdytojai), planuojantys savo ūkinėje veikloje naudoti stacionarius triukšmo šaltinius, privalo įgyvendinti triukšmo šaltinių keliamo triukšmo prevencijos priemones ir laikytis šio Įstatymo 3 straipsnyje nurodytų pagrindinių triukšmo valdymo principų.

2.  Triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis triukšmo prevenciją užtikrinančių teisės aktų reikalavimų, vykdyti valstybės ir savivaldybių institucijų teisėtus nurodymus, reikalavimus, sprendimus ir ribojimus.

3. Triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad vietovėse, kuriose yra gyvenamųjų namų, naudojamų triukšmo šaltinių keliamo triukšmo vertė už ūkinės veiklos pastatų ir (arba) teritorijos neviršytų gyvenamajai teritorijai ir (ar) (patalpoms) nustatytų triukšmo ribinių dydžių, išskyrus atvejus, nustatytus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

4. Ūkinės veiklos organizatoriai (vykdytojai) privalo ūkinėje veikloje įdiegti visas reikiamas triukšmo prevencijos priemones.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24 straipsnis. Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus

1. Asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

2. Triukšmo šaltinio valdytojas, padaręs žalos žmonių sveikatai, turtui, aplinkai, privalo ją atlyginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis Įstatymas įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d.

2. Šio Įstatymo III skyriaus nuostatos dėl strateginių triukšmo žemėlapių reikalavimų taikomos strateginiams triukšmo žemėlapiams, kurie kompetentingų institucijų sudaromi ir patvirtinami įsigaliojus šiam įstatymui, bei strateginiams triukšmo žemėlapiams, kurie sudaromi siekiant patikslinti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytus strateginius triukšmo žemėlapius.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą Įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Lietuvos Respublikos

triukšmo valdymo įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo.“