Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS INTEGRACIJOS Į EUROPOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMAS ĮSTATYMO NR. XI-2052 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2019 m.          d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo Nr. XI-2052 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymą Nr. XI-2052 ir jį išdėstyti taip:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS SUJUNGIMO SU KONTINENTINĖS EUROPOS ELEKTROS TINKLAIS DARBUI SINCHRONINIU REŽIMU

ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

vadovaudamasis Seimo 2018 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. XIII-1288 nauja redakcija išdėstytos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostata, kad Lietuvos Respublika savo energetinį saugumą sieja su kompleksine šalies energetikos sistemų integracija į Europos Sąjungos energetikos sistemas ir bendrą Europos vidaus energijos rinką;

atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „Europos energetinio saugumo strategija“ (COM/2014/0330), kuriame yra akcentuojamas Baltijos šalių energijos tiekimo saugumo klausimas, susijęs su elektros energijos tinklo veikimo priklausomybe nuo išorės operatoriaus;

įvertindamas tai, kad Baltijos šalys yra pareiškusios savo valią elektros energetikos sistemas sujungti su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu;

atsižvelgdamas į Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos 2018 m. birželio 28 d. pasirašytą politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais per Lenkijos Respublikos elektros energetikos sistemą;

pripažindamas Lietuvos Respublikos energetinę nepriklausomybę strateginiu valstybės tikslu, kurį elektros energetikos sektoriuje galima pasiekti tik integruojantis į Europos elektros energetikos sistemas;

atsižvelgdamas į tai, kad tinkamai įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (OL 2009 L 211, p. 15), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55), ir 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL 2011 L 326, p. 1) reikalavimus Europos Sąjungos valstybių narių elektros energetikos sistemų ir elektros energijos rinkų organizavimui ir integracijai galima tik sujungus Lietuvos Respublikos ir kitų Baltijos šalių elektros energetikos sistemas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu;

atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP), kuriame Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sujungimas su Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu iki 2025 m. yra pripažintas vienu iš esminių tikslų;

atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupės (BEMIP HLG) 2018 m. rugsėjo 14 d. priimtą sprendimą dėl elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais scenarijaus įgyvendinimo;

suprasdamas, kad visavertė integracija yra įmanoma užtikrinant būtinų elektros jungčių nutiesimą ir Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu;

atsižvelgdamas į tai, kad Lietuva yra priklausoma nuo importuojamos elektros energijos, o šią priklausomybę galėtų sumažinti konkurencingų vietinių elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu;

siekdamas užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą ir elektros energijos tiekimo patikimumą, nustatyti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo veikimo užtikrinimo reikalavimus;

siekdamas sistemingo ir koordinuoto visų elektros energetikos projektų, užtikrinančių Lietuvos Respublikos energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, įgyvendinimo;

siekdamas visa apimtimi įgyvendinti tiesiogiai taikomas ir privalomas perdavimo sistemos operatoriams įgyvendinti Europos Sąjungos tinklo kodeksų  nuostatas;

siekdamas visų susijusių šalies ūkio subjektų bendradarbiavimo ir įsitraukimo vykdant Lietuvos Respublikos energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu projektą;

priima Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymą.

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu ir sistemos desinchronizacijos nuo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių elektros energetikos sistemos (toliau – IPS / UPS sistema) bendruosius įgyvendinimo principus, būtinąsias sąlygas ir svarbiausius veiksmus.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Baltijos šalys – Lietuvos Respublika, Latvijos Respublika ir Estijos Respublika.

2. Elektros energetikos sistemų sinchronizacija – Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu.

3. Elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektas – visuma atskirų projektų (vystymo, planavimo, bandymų, organizavimo, statybos ir kitokio įgyvendinimo, paslaugų ir darbų ir pan.) ir veiksmų, reikalingų elektros energetikos sistemų sinchronizacijai įgyvendinti.

4. Elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo planai – specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomos elektros energetikos sistemų sinchronizacijai įgyvendinti reikalingos elektros tinklų inžinerinės infrastruktūros plėtros kryptys, numatomos jų plėtrai reikalingos teritorijos ir planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės.

5. Izoliuotas elektros energetikos sistemos darbas – elektros energetikos sistemos veikimas atskirai nuo kontinentinės Europos elektros tinklų ir nuo IPS / UPS sistemos.

6. Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymas elektros perdavimo sistemos operatoriaus atliekamas nuo IPS / UPS sistemos atskirtos elektros energetikos sistemos darbo bandymas.

7. Kontinentinės Europos elektros tinklai – Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) valstybių elektros perdavimo sistemų operatorių elektros energetikos sistemos, dirbančios sinchroniniu režimu.

8. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme ir kituose teisės aktuose.

 

3 straipsnis. Pagrindiniai šio įstatymo tikslai         

Pagrindiniai šio įstatymo tikslai:

1)    užtikrinti sklandžią Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizaciją nuo IPS / UPS sistemos ir sklandų perėjimą bei tolesnį elektros energetikos sistemos veikimą sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais;

2)    užtikrinti būtinas technines ir organizacines priemones, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema iki 2025 metų būtų parengta sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu per Lenkijos Respublikos elektros energetikos sistemą;

3)    užtikrinti būtinas technines ir organizacines priemones, reikalingas saugiam ir patikimam Lietuvos elektros energetikos sistemos veikimui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais;

4)    užtikrinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu projekto įgyvendinimo finansavimo priemones;

5)    nustatyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos būtinąsias sąlygas;

6)    nustatyti elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekte dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas;

7)    užtikrinti tinkamą pasirengimą izoliuotam elektros energetikos sistemos darbui.

 

4 straipsnis. Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu

1.    Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu yra Baltijos šalių elektros energetikos sistemų integracijos į Europos elektros energetikos sistemas dalis ir atitinka viešąjį interesą, kuriuo siekiama užtikrinti saugų ir patikimą Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos veikimą. Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema darbui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais sujungiama per Lenkijos Respublikos elektros energetikos sistemą.

2.    Šiuo įstatymu elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektas yra pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

3. Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema turi būti išplėtota taip, kad 2025 metais ją būtų galima sujungti su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu.

 

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu būtinosios sąlygos

Siekiant užtikrinti, kad laiku ir tinkamai Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema būtų sujungta su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, nustatomos šios elektros energetikos sistemų sinchronizacijai būtinosios sąlygos:

1)    parengta perdavimo tinklų infrastruktūra, leidžianti užtikrinti darbą su kontinentinės Europos elektros tinklais sinchroniniu režimu;

2)    įgyvendintos iš Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) gautos prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros tinklų sąlygos;

3)    su Lenkijos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatoriumi susitarta dėl tarpininkavimo, kad Baltijos šalių elektros energetikos sistemos būtų sujungtos su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu;

4)    su Šiaurės Europos šalių perdavimo sistemų operatoriais susitarta dėl Baltijos šalių energetikos sistemų darbo sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais palaikymo;

5)    nustatytas Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu būtinas elektros energijos gamybos šaltinių poreikis, atsižvelgiant į Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) išduotas prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros tinklų sąlygas. Nauji elektros energijos gamybos šaltiniai turi būti techniškai įrengiami taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos darbo sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais reikalavimus;

6)    nustatyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos, patikimumo užtikrinimo reikalavimai atsižvelgiant į Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) išduotas prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros tinklų sąlygas;

7)    užtikrintas tinklų naudotojų  Europos Sąjungos tinklo kodeksuose nustatytų reikalavimų įgyvendinimas;

8)    užtikrinta galimybė desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos metu  vykdyti izoliuotą elektros energetikos sistemos darbą;

9)    atliktas izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymas;

10)  su Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriais suderintos Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatyvinio valdymo sąlygos;

11)  užtikrinta tinklų naudotojų (išskyrus buitinius elektros energijos vartotojus) parengtis dirbti avariniu režimu, vykdant totalios elektros energetikos sistemos avarijos likvidavimo darbus;

12)  užtikrintas elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimo finansavimas;

13)  užtikrintas reikiamos kvalifikacijos perdavimo sistemos operatoriaus specialistų, reikalingų šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti, pritraukimas, mokymas ir išlaikymas.

 

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos būtinosios sąlygos

Siekiant laiku užtikrinti tinkamą elektros energetikos sistemos desinchronizaciją nuo IPS / UPS sistemos, nustatomos šios būtinosios sąlygos:

1)    su suinteresuotais trečiųjų šalių perdavimo sistemų operatoriais aptartos ar suderintos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos techninės sąlygos;

2)    parengta Lietuvos elektros perdavimo tinklų infrastruktūra, leidžianti elektros energetikos sistemą desinchronizuoti nuo IPS / UPS sistemos;

3)    užtikrinta elektros energetikos sistemos desinchronizacija nuo trečiųjų šalių (įskaitant Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritį) elektros energetikos sistemų;

4)    užtikrintas tinkamas pasirengimas izoliuotam elektros energetikos sistemos darbui.

 

7 straipsnis. Izoliuotas elektros energetikos sistemos darbas

1. Baltijos šalių elektros energetikos sistemas sujungus su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, elektros energetikos sistema turi būti parengta izoliuotam elektros energetikos sistemos darbui.

2. Siekiant užtikrinti pasirengimą izoliuotam elektros energetikos sistemos darbui avariniais atvejais iki sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, privalo būti nustatyta:

1) avarijų, sutrikimų prevencijos ir likvidavimo sisteminių paslaugų apimtis, kurią kiekvieniems kalendoriniams metams nustato perdavimo sistemos operatorius ir į kurią turi būti įtraukta parengtis užtikrinti izoliuotą elektros energetikos sistemos darbą ir atliekami izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymai, būtini elektros energetikos sistemų sinchronizacijai įgyvendinti;

2) perdavimo sistemos operatoriaus techniniai reikalavimai tinklų naudotojams, reikalingi izoliuotam elektros energetikos sistemos darbui vykdyti;

3) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta parengties užtikrinti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbą vertinimo ir patikros tvarka.

3. Elektros energijos gamintojai, teikiantys aktyviosios galios rezervų paslaugą, privalo dalyvauti teikiant avarijų, sutrikimų prevencijos ir likvidavimo sistemines paslaugas.

4. Siekiant tinkamai pasirengti sistemos sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, perdavimo sistemos operatorius turi atlikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymą. Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymo metu gali būti apribotas elektros energijos rinkos veikimas. Perdavimo sistemos operatorius privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų išvengta elektros energijos tiekimo tinklų naudotojams sutrikimų.

5. Tinklų naudotojai, išskyrus buitinius vartotojus, nepriklausomai nuo to, kokia patikimumo kategorija jiems yra suteikta, iki izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymo ir izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymo metu bendradarbiauja su perdavimo sistemos operatoriumi ir privalo būti pasirengę galimiems elektros energijos tiekimo sutrikimams ar būti įsidiegę technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti. Tinklų naudotojų patirti nuostoliai, vykdant izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymą, nekompensuojami, jeigu jie atsiranda dėl aplinkybių, kurios prieš pradedant izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymą nebuvo ir negalėjo būti numatytos, taip pat jų nebuvo galima išvengti, kontroliuoti bei pašalinti.

 

8 straipsnis. Elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto teritorijų planavimas

1. Elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimą organizuoja Energetikos ministerija (toliau – planavimo organizatorius).

2. Elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo planams taikoma Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme numatyta valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis.

3. Perdavimo sistemos operatorius turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatorius) ir teikia planavimo organizatoriui pasiūlymus dėl elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo, keitimo ar koregavimo ir finansavimo. Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą inžinerinės infrastruktūros vystymo planą, planavimo iniciatorius su planavimo organizatoriumi sudaro sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą ar koregavimą ir finansavimą.

4. Planavimo organizatorius gali įgalioti planavimo iniciatorių atlikti dalį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme reglamentuotų su viešojo administravimo veikla nesusijusių specialiojo teritorijų planavimo procedūrų ir (ar) jas finansuoti.

5. Elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengėją Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka parenka planavimo iniciatorius. Elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo plano  rengimas finansuojamas šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytomis lėšomis.

 

9 straipsnis. Elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektui įgyvendinti reikalingos žemės suteikimas

1. Elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektui  įgyvendinti reikalingos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdomos Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka.

2. Servitutai, suteikiantys teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros (elektros) tinklus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, reikalingi elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektui įgyvendinti, nustatomi administraciniu aktu Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nustatyta tvarka.

 

10 straipsnis. Administracinių procedūrų, paslaugų ir individualių administracinių aktų, susijusių su elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimu, terminai

1. Valstybės ir savivaldybių institucijos privalo užtikrinti, kad visos elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektui įgyvendinti reikalingos su teritorijų planavimu, statyba, servitutų nustatymu ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimu susijusios administracinės procedūros būtų atliktos, administracinės paslaugos suteiktos ir individualūs administraciniai aktai priimti prioriteto tvarka per įmanomai trumpiausią terminą.

2. Elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektui įgyvendinti rengiami specialiojo teritorijų planavimo dokumentai turi būti išnagrinėti ir derinančių institucijų išvada dėl jų pateikta per 10 darbo dienų, taip pat elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto specialiojo teritorijų planavimo dokumentai ir procedūrų dokumentai turi būti patikrinti ir patikrinimo aktas pateiktas per 10 darbo dienų, terminus skaičiuojant nuo planavimo organizatoriaus atitinkamo prašymo pateikimo dienos.

 

11 straipsnis. Finansavimas ir elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto sąnaudų įtraukimas į elektros energijos perdavimo paslaugų kainą

1. Elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektas finansuojamas perdavimo sistemos operatoriaus nuosavomis ir (ar) skolintomis lėšomis ir (ar) Europos Sąjungos fondų lėšomis, gautomis subsidijomis, dotacijomis ar joms prilygintomis lėšomis.

2. Elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto sąnaudos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka yra įtraukiamos į perdavimo paslaugų kainą.

 

12 straipsnis. Elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimas

1. Elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektą pagal sudarytus tarpvalstybinius susitarimus ir priimtus sprendimus dėl elektros energetikos sistemų sinchronizacijos scenarijaus įgyvendina perdavimo sistemos operatorius. Perdavimo sistemos operatorius parengia ir suderinęs su Energetikos ministerija patvirtina ir vykdo šio įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nurodytų Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos būtinųjų sąlygų, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 5 punkte nurodytų naujų elektros energijos gamybos šaltinių įrengimo organizavimą, įgyvendinimo veiksmų planą (toliau – veiksmų planas). Elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto ir veiksmų plano įgyvendinimą pagal kompetenciją prižiūri ir koordinuoja Energetikos ministerija.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijos, elektros energijos gamintojai, taip pat kitos įmonės, įstaigos ir organizacijos ir kiti tinklų naudotojai bendradarbiauja ir pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrina Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu būtinąsias sąlygas, įsidiegia ir užtikrina reikiamas technines priemones ir pagal kompetenciją priima sprendimus, reikalingus šiam įstatymui tinkamai įgyvendinti.

3. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu tikslą, perdavimo sistemos operatorius, valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos pagal kompetenciją koordinuoja savo veiksmus su Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos elektros perdavimo sistemų operatoriais, institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, Europos Komisija, Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija (ENTSO-E) ir Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupe (BEMIP HLG), kad pagal poreikį būtų bendrai priimami suderinti sprendimai, reikalingi šiam tikslui pasiekti.

 

 

 

13 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas

1. Administracinės bylos, kurioje nagrinėjami ginčai, susiję su elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto įgyvendinimu, nagrinėjimas administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas pirmosios instancijos teisme turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos, o apeliacinės instancijos teisme – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos.

2. Skundai administracinėse, viešųjų pirkimų bylose ir bylose dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, kuriose nagrinėjami ginčai, susiję su elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto įgyvendinimu, dėl laikinųjų apsaugos priemonių arba reikalavimo užtikrinimo priemonių turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos.

 

14 straipsnis. Atsakomybė

Asmenys, įgalioti priimti su šio įstatymo įgyvendinimu susijusius sprendimus ir nesilaikantys ar nevykdantys šio įstatymo reikalavimų, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“

 

2 straipsnis. Įstatymo taikymas ir įgyvendinimas.

1. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas