Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 15, 19, 191, 192, 193, 36, 37, 47, 55, 56, 81, 89 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 201, 581, 1281 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMAS
2021 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, turi būti užtikrinamas alternatyvų (vietos, technologijų) pasirinkimas. Šios alternatyvos nagrinėjamos ir tinkamiausia jų pasirenkama atliekant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurias planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) atlieka iki leidimo, nurodyto šio straipsnio trečiojoje dalyje, išdavimo ar šio įstatymo 193 straipsnyje nustatyto įrenginių įregistravimo.“
2. Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Jeigu fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje, šio įstatymo 19, 191, 192 ir 193 straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo) turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą sprendimo arba atrankos išvados galiojimo metu, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma sprendime ar atrankos išvadoje nurodyta ūkinė veikla, šio straipsnio trečiosios dalies nuostatos netaikomos. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti leidimai ir šio įstatymo 193 straipsnyje nurodytų įrenginių registracijos duomenys turi atitikti sprendime nustatytas sąlygas ir sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą bei charakteristikas, numatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiu etapu.“
2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti. Apie planuojamą ūkinės veiklos objekto, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžią fizinis ar juridinis asmuo turi aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija prieš fiziniam ar juridiniam asmeniui pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka patikrina, ar ūkinės veiklos objekte įgyvendinti teisės aktuose nustatyti aplinkosauginiai ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimai, taikomi konkrečiai ūkinei veiklai ir privalo būti įgyvendinti iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios; planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo sprendime ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti ir privalo būti įgyvendinti iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios planuojamai ūkinei veiklai, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo; leidime nurodytos sąlygos, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios. Pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą galima tik aplinkos ministro nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai institucijai įsitikinus ir priėmus sprendimą, kad ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas. Toks patikrinimas nemažina fizinio ar juridinio asmens atsakomybės dėl leidime nurodytų sąlygų laikymosi.“
2. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas ar veikla vykdoma įrenginyje, kuris pagal šio įstatymo 193 straipsnį turi būti įregistruotas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams ar įrenginiams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose.“
3 straipsnis. 191 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 191 straipsnio 8 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jeigu ši išvada ar šis sprendimas privalomi, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;“.
2. Pakeisti 191 straipsnio 8 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, arba ši išvada ar šis sprendimas nebegalioja, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;“.
3. Pakeisti 191 straipsnio 8 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) fizinis asmuo TIPK paraiškos pateikimo metu eksploatuoja arba eksploatavo ūkinės veiklos objektą ar įrenginį, kuriam buvo panaikintas TIPK leidimas šio straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu ir nepraėjo penkeri metai nuo turėto TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos arba juridinio asmens vadovas TIPK paraiškos pateikimo metu yra ar buvo vadovas juridinio asmens, eksploatuojančio ar eksploatavusio ūkinės veiklos objektą ar įrenginį, kuriam jo vadovavimo metu buvo panaikintas TIPK leidimo galiojimas šio straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos.“
4. Pakeisti 191 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo įsiteisėja teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;“.
5. Pakeisti 191 straipsnio 10 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;“.
6. Pakeisti 191 straipsnio 12 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 2 kartus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė TIPK leidime nurodytas triukšmo ar kvapų valdymo sąlygas, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas;“.
7. Pakeisti 191 straipsnio 12 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) fiziniam ar juridiniam asmeniui per 12 mėnesių 2 kartus pažeidus TIPK leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų patekimu į aplinką, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas;“.
8. Pakeisti 191 straipsnio 14 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas;“.
9. Pakeisti 191 straipsnio 14 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustatė, kad pažeista viena ar kelios iš šių TIPK leidimo sąlygų: viršijami TIPK leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos) normatyvai, didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis, leistinas atliekų apdorojimo įrenginio pajėgumas, didžiausias leidžiamas šalinti atliekų kiekis, tvarkomos TIPK leidime nenurodytos atliekos, už teritorijos, kurioje vykdoma TIPK leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų nesilaikant šio įstatymo 19 straipsnio antrosios dalies nuostatų dėl šios veiklos pateko šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos kietosios medžiagos, arba jeigu toks TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis negu šiame punkte nurodytas terminas, arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 3 kartus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų normų viršijimu. Šio punkto nuostatos netaikomos, jei vykdant valstybinę kontrolę nustatyti šiame punkte nurodyti pažeidimai laikytini mažareikšmiais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą arba šiame punkte nustatytais pagrindais priimtas sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis;“.
10. Papildyti 191 straipsnio 14 dalį 11 punktu:
11. Pakeisti 191 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4, 6, 7, 8, 10 ir 11 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti TIPK leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą. Šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4, 7, 10 ir 11 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, o šio straipsnio keturioliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, TIPK leidimo galiojimas nepanaikinamas. Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 5 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, TIPK leidimo galiojimas panaikinamas per 3 darbo dienas nuo minėtuose punktuose nurodytų aplinkybių nustatymo dienos neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai TIPK leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 6 punkte nurodytas aplinkybes, ir nurodomos TIPK leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus TIPK leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“
4 straipsnis. 192 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 192 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;“.
2. Pakeisti 192 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;“.
3. Pakeisti 192 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;“.
4. Pakeisti 192 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;“.
5. Pakeisti 192 straipsnio 9 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
6. Pakeisti 192 straipsnio 9 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 2 kartus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė taršos leidimo sąlygas, susijusias su kvapų valdymu, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas taršos leidimo sąlygas;“.
7. Pakeisti 192 straipsnio 9 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) fiziniam ar juridiniam asmeniui per 12 mėnesių 2 kartus pažeidus taršos leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas taršos leidimo sąlygas;“.
8. Pakeisti 192 straipsnio 11 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas taršos leidimas;“.
9. Pakeisti 192 straipsnio 11 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustatė, kad pažeista viena ar kelios iš šių taršos leidimo sąlygų: viršijami taršos leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos) normatyvai, didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis, leistinas atliekų apdorojimo įrenginio pajėgumas, didžiausias leidžiamas šalinti atliekų kiekis, tvarkomos taršos leidime nenurodytos atliekos, už teritorijos, kurioje vykdoma taršos leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų nesilaikant šio įstatymo 19 straipsnio antrosios dalies nuostatų dėl šios veiklos pateko šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos kietosios medžiagos, arba jeigu toks taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis negu šiame punkte nurodytas terminas, arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 3 kartus nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų normų viršijimu. Šio punkto nuostatos netaikomos, jei vykdant valstybinę kontrolę nustatyti šiame punkte nurodyti pažeidimai laikytini mažareikšmiais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą arba šiame punkte nustatytais pagrindais priimtas sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis;“.
8. Papildyti 192 straipsnio 11 dalį 11 punktu:
9. Papildyti 192 straipsnio 11 dalį 12 punktu:
„12) neįvykdytas aplinkos ministro įgaliotos institucijos reikalavimas šios institucijos direktoriaus nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo tokio reikalavimo pateikimo dienos pateikti informaciją, reikalingą Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 191, 192, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 193 straipsniu įstatymo Nr. XIII-704 9 straipsnio 4 dalyje nustatytos prievolės Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimui iki 2014 m. liepos 1 d. išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus pakeisti Taršos leidimų taisyklių reikalavimus atitinkančiu taršos leidimu, turinčiu atitinkamas specialiąsias dalis. Šio punkto nuostatos netaikomos, jei šiuo pagrindu priimtas sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis.“
10. Pakeisti 192 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4, 6, 7, 8, 10, 11 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti taršos leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą taršos leidimo galiojimo panaikinimą. Šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4, 7, 10, 11 ir 12 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, o šio straipsnio vienuoliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, taršos leidimo galiojimas nepanaikinamas. Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1, 5 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, taršos leidimo galiojimas panaikinamas per 3 darbo dienas nuo minėtuose punktuose nurodytų aplinkybių nustatymo dienos, neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti taršos leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai taršos leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 6 punkte nurodytas aplinkybes, ir nurodomos taršos leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus taršos leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“
5 straipsnis. 193 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 193 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Įrenginiui įregistruoti fizinis ar juridinis asmuo privalo aplinkos ministro įgaliotai institucijai pateikti LOJ taisyklėse nurodytus įrenginio registracijos duomenis. Fizinis ar juridinis asmuo neturi teisės teikti įgaliotai institucijai įrenginio registracijos duomenų, jei įrenginys išregistruotas šio straipsnio devintosios dalies 2, 6, 7, ir 9 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios įrenginio išregistravimą, arba nepraėjo dveji metai nuo įrenginio išregistravimo šio straipsnio devintosios dalies 8 punkte nurodytu pagrindu dienos. Draudžiama eksploatuoti išregistruotą įrenginį.“
2. Papildyti 193 straipsnio 7 dalį 4 punktu:
3. Pakeisti 193 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Kai šio straipsnio septintojoje dalyje nurodytas aplinkybes LOJ taisyklėse nustatyta tvarka nustato aplinkos ministro įgaliota institucija, ji raštu informuoja fizinį ar juridinį asmenį apie pareigą tikslinti įrenginio registracijos duomenis ir nustato protingą terminą, per kurį turi būti pateikti patikslinti duomenys. Kai šio straipsnio septintojoje dalyje nurodytas aplinkybes nustato fizinis ar juridinis asmuo, jis privalo LOJ taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai patikslintus įrenginio registracijos duomenis. Patikslintų duomenų pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, o šio straipsnio septintosios dalies 4 punkte nurodytu atveju – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, bet ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų.“
4. Pakeisti 193 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Aplinkos ministro įgaliota institucija išregistruoja įrenginį, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įrenginio registracijos duomenis pateikusio fizinio ar juridinio asmens prašymu, jei dėl veiklos pakeitimo nelieka įrenginio įregistravimo prievolės;
2) neįvykdytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka duotas privalomasis nurodymas sustabdyti veiklą;
3) įrenginio registracijos duomenis pateikęs juridinis asmuo likviduotas, įrenginio registracijos duomenis pateikęs fizinis asmuo mirė arba teismas jį pripažino neveiksniu arba ribotai veiksniu srityje, susijusioje su įrenginio eksploatavimu, ar nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo LOJ taisyklių nustatyta tvarka nesikreipia dėl formalių įrenginio registracijos duomenų patikslinimo;
4) fizinio ar juridinio asmens pateikti įrenginio registracijos duomenys ir (ar) patikslinti įrenginio registracijos duomenys yra tokie, dėl kurių įrenginys neprivalo būti įregistruotas;
5) šio straipsnio aštuntojoje dalyje nurodytais atvejais fizinis ar juridinis asmuo per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikė patikslintų įrenginio registracijos duomenų;
6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jei ši išvada ar šis sprendimas privalomi norint vykdyti veiklą įrenginyje, kuris turi būti įregistruotas;
7) vykdoma veikla neįgyvendinus sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios;
8) Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, vykdant Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių tris kartus nustačius, kad pagal LOJ taisyklių reikalavimus taikomos išmetamų LOJ ribinės vertės viršijamos ir (ar) nevykdomas išmetamų LOJ monitoringas, arba jei toks pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis terminas negu šiame punkte nurodytas terminas;
9) fizinis ar juridinis asmuo pateikė aplinkos ministro įgaliotai institucijai įrenginio registracijos duomenis neturėdamas teisės juos pateikti šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais;
5. Papildyti 193 straipsnį 10 dalimi:
„Nustačius šio straipsnio devintosios dalies 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo išregistruoti įrenginį priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą įrenginio išregistravimą. Šio straipsnio devintosios dalies 2, 4, 5, 6, 7 ir 10 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, o šio straipsnio devintosios dalies 6 punkte nurodytu atveju – 6 mėn. terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jei fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, įrenginys neišregistruojamas. Nustačius šio straipsnio devintosios dalies 1, 8 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, įrenginys išregistruojamas neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą išregistruoti įrenginį per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai įrenginys išregistruotas nustačius šio straipsnio devintosios dalies 3 punkte nurodytas aplinkybes, ir nurodomos įrenginio išregistravimo priežastys. Išregistravus įrenginį, fizinis ar juridinis asmuo (veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“
6 straipsnis. Įstatymo papildymas 201 straipsniu
Papildyti Įstatymą 201 straipsniu:
„201 straipsnis. Dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai ir naudojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje
Juridiniai asmenys (įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, taip pat juridinių asmenų ar kitų organizacijų padalinius) tiekti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai ir naudoti Lietuvos Respublikos teritorijoje privalo tik teisės aktuose nustatytus ženklinimo ir sudėtyje esančio lakiųjų organinių junginių kiekio reikalavimus atitinkančius dažus, lakus ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktus.“
7 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
8 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgalioti muitinės pareigūnai – dėl šio įstatymo 581 straipsnio (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimo Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai), 78 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 79 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 87 straipsnyje, 95 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 98 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 100 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 101 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 109 straipsnio 8 dalyje, 1091 straipsnio 1, 2 dalyse, 110 straipsnio 8, 9 dalyse numatytų pažeidimų;“.
3. Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 581 (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimo Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai ir naudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje), 97, 98, 100 straipsniuose, 109 straipsnio 1, 11, 12, 14, 17, 21 dalyse, 110 straipsnio 8, 9 dalyse numatytų pažeidimų;“.
9 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nustačius šio įstatymo 55 straipsnio 7 dalyje, 57 straipsnio 1, 3, 5 dalyse, 581 straipsnio 3 dalyje, 76 straipsnio 1 dalyje, 93 straipsnio 1, 4 dalyse, 94 straipsnio 1, 4 dalyse, 107 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 109 straipsnio 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 19, 20 dalyse, 112 straipsnio 1 dalyje, 1281 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.“
10 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 55 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, arba įrenginio registracijos duomenų pateikimas neturint teisės juos pateikti šio įstatymo 193 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.“
2. Pakeisti 55 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57 straipsnyje, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį), užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.“
3. Papildyti 55 straipsnį 7, 8, 9 ir 10 dalimis:
„Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57, 75 ir 76 straipsniuose) po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.
Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas negavus šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyto aplinkos ministro įgaliotos institucijos sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių eurų.
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas negavus šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyto aplinkos ministro įgaliotos institucijos sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka taršos leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.“
11 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisingos informacijos, kuri teikiama poveikio aplinkai vertinimo proceso metu, pateikimą
Neteisingos informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija priimta atrankos išvada, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų.
Neteisingos informacijos, reikalingos poveikio aplinkai vertinimo programai patvirtinti arba sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priimti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, užtraukia baudą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.“
12 straipsnis. Įstatymo papildymas 581 straipsniu
Papildyti Įstatymą 581 straipsniu:
„581 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pagal reikalavimus nepaženklintų, sudėtyje esančio lakiųjų organinių junginių kiekio neatitinkančių dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimą Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai ir pagal reikalavimus nepaženklintų dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų naudojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje
Pagal reikalavimus nepaženklintų arba sudėtyje esančio lakiųjų organinių junginių kiekio neatitinkančių dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.
Pagal reikalavimus nepaženklintų dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų naudojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.
13 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„81 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės
Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų.
Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų.
Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų.
Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo penkiolikos tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.
Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dvidešimt vieno tūkstančio iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų.
Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki aštuonių tūkstančių eurų.
Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo devynių tūkstančių iki aštuoniolikos tūkstančių eurų.
Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.
Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dvidešimt tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų.
Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trisdešimt penkių tūkstančių iki šešiasdešimt tūkstančių eurų.
14 straipsnis. 89 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 89 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„89 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų perdavimą asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, arba perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis
Mažesnio kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų.
0,5 tonos ir didesnio, bet mažesnio kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų.
5 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų.
15 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo penkiolikos tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.
25 tonų ir didesnio pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dvidešimt vieno tūkstančio iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų.
Mažesnio kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki aštuonių tūkstančių eurų.
0,5 tonos ir didesnio, bet mažesnio kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo devynių tūkstančių iki aštuoniolikos tūkstančių eurų.
5 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.
15 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo dvidešimt tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų.
25 tonų ir didesnio pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo trisdešimt penkių tūkstančių iki šešiasdešimt tūkstančių eurų.“
15 straipsnis. Įstatymo papildymas 1281 straipsniu
Papildyti Įstatymą 1281 straipsniu:
„1281 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas) tvarkymo reikalavimų nevykdymą maisto tvarkymo subjektuose
Atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas) tvarkymo šių atliekų susidarymo vietose reikalavimų nevykdymas po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo dviejų šimtų šešiasdešimt eurų iki vieno tūkstančio šimto keturiasdešimt eurų.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų iki keturių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt eurų.
Atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas) tvarkymo reikalavimų nevykdymas įmonėse, turinčiose leidimus tvarkyti biologines atliekas (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas), po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą juridiniams asmenims, kurie turi leidimus tvarkyti biologines atliekas (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas), nuo dviejų šimtų devyniasdešimt eurų iki aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų.
Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridiniams asmenims, kurie turi leidimus tvarkyti biologines atliekas (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas), nuo vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt eurų iki penkių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimties eurų.“
16 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
Pakeisti šio įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos
aplinkos apsaugos įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo.
2. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) su visais pakeitimais.
3. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo, iš dalies keičianti Direktyvą 1999/13/EB, su visais pakeitimais.
4. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, su visais pakeitimais.
5. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, su visais pakeitimais.
6. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) su visais pakeitimais.
7. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo su visais pakeitimais.
8. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo su visais pakeitimais.
9. 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB su visais pakeitimais.
10. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo.
11. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/802 dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse.
12. 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/852 dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008.
13. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų su visais pakeitimais.“
17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d., išskyrus šio įstatymo 5, 6 straipsnius, 8 straipsnio 1–3 dalis, 10 straipsnio 1 dalį, 12, 16 straipsnius.
2. Šio įstatymo 5, 6 straipsniai, 8 straipsnio 1–3 dalys, 10 straipsnio 1 dalis, 12, 16 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio įstatymo 5, 6 straipsnių, 8 straipsnio 1–3 dalių, 10 straipsnio 1 dalies, 12, 16 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 5, 6 straipsnių, 8 straipsnio 1–3 dalių, 10 straipsnio 1 dalies, 12, 16 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus.