Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO NR. IX-876 5, 6, 8, 11, 12, 13, 14, 15, 22, 27, 28, 29, 30, 34, 35, 36, 39 ir 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2019 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
1. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jis buvo nuteistas už nusikaltimą – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir nepraėjo penkeri metai nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;
2) jis buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo penkeri metai;
3) jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai;
4) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
6) jis buvo atleistas iš darbo, pareigų ar neteko teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitiko įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo arba buvo atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, teismo antstolio, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir nuo atleidimo dienos nepraėjo penkeri metai.
2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi teisę gauti iš visų teisėsaugos institucijų, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus įsitikinti, kad asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.“
2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Antstolių viešą konkursą vykdo Antstolių viešo konkurso komisija. Šios komisijos personalinę sudėtį, Antstolių viešo konkurso komisijos nuostatus ir Antstolių viešo konkurso tvarkos aprašą tvirtina teisingumo ministras. Antstolių viešo konkurso komisiją aptarnauja ir jos darbą užtikrina Teisingumo ministerija. Antstolių viešo konkurso komisiją sudaro septyni nariai. Iš jų tris narius, įskaitant komisijos pirmininką, skiria teisingumo ministras, tris narius – Lietuvos antstolių rūmai ir vieną narį – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Vienas iš trijų teisingumo ministro skiriamų komisijos narių turi būti asmuo, turintis aukštąjį ekonominį išsilavinimą, vienas iš trijų Lietuvos antstolių rūmų skiriamų komisijos narių turi būti asmuo, turintis aukštąjį psichologo išsilavinimą. Penki iš septynių Antstolių viešo konkurso komisijos narių turi būti asmenys, turintys aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą.“
3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos antstolių rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos antstolių sąrašą. Šiame sąraše nurodomi antstolių kontorų pavadinimai, antstolių vardai ir pavardės, antstolių kontorų adresai, telefono ryšio ir fakso (jeigu yra) numeriai, elektroninio pašto adresai, antstolių veiklos teritorijos. Šie duomenys skelbiami tol, kol pasibaigia antstolio įgaliojimai.“
4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
5 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Antstolio, antstolio padėjėjo drausmės bylos procedūra
1. Už šio Įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba kai teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai (toliau – pažeidimas), antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame Įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė.
2. Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Drausmės bylą antstolio padėjėjui gali iškelti teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas savo iniciatyva arba antstolio, su kuriuo antstolio padėjėjas yra sudaręs darbo sutartį, teikimu. Subjektas, turintis teisę iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą, prieš ją keldamas, Drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka privalo pasiūlyti antstoliui (antstolio padėjėjui) pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį laiką neįskaitomas laikas, kai antstolis (antstolio padėjėjas) sirgo ar atostogavo. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) negali būti iškelta, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau negu vieni metai.
3. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo iškėlimo dienos. Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per šioje dalyje nustatytą terminą, motyvuotu Antstolių garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią išnyko aplinkybės, dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas buvo pratęstas.
4. Antstolių garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą, turi dalyvauti antstolis (antstolio padėjėjas), kurio drausmės byla nagrinėjama. Jeigu antstolis (antstolio padėjėjas) neatvyksta į posėdį, kuriame nagrinėjama drausmės byla, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Antstolių garbės teismas nusprendžia, kad antstolio (antstolio padėjėjo) dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą, taip pat gali dalyvauti antstolio (antstolio padėjėjo), kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys turi teisę susipažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimą Antstolių garbės teismo nariams, kalbėti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą ar atsisakyti ją iškelti, Antstolių garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Antstolių garbės teismo sprendimus.
6. Paaiškėjus, kad pažeidimas gali turėti nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas tirti ir nagrinėti kompetentingoms institucijoms, tačiau tai drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo.
7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Drausminių nuobaudų skyrimo procedūra
1. Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų:
1) nutraukti drausmės bylą nenustačius pažeidimo arba jei paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;
3) skirti antstoliui (antstolio padėjėjui) vieną iš šio Įstatymo 15 straipsnyje nurodytų drausminių nuobaudų;
2. Priimant sprendimą, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į pažeidimo padarinius ir į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas.
3. Drausminė nuobauda galioja vienus metus nuo paskyrimo dienos. Antstolių garbės teismas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka gali panaikinti drausminę nuobaudą nepasibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo.
4. Antstolių garbės teismo sprendimai per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Antstolių garbės teismo sprendimo apskundimas nesustabdo sprendimo galiojimo, išskyrus Antstolių garbės teismo sprendimo teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių arba atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą apskundimą. Apskundus Antstolių garbės teismo sprendimą teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių arba atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą, Antstolių garbės teismo sprendimas įsigalioja nuo teismo sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, įsiteisėjimo dienos.“
8 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
9 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atlikdamas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.“
10 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 27 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai turi teisę gauti iš antstolių, teisėsaugos institucijų, bankų ir kitų finansų įstaigų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus šio straipsnio 2 dalyje nustatytos antstolių veiklos kontrolės funkcijoms atlikti. Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai turi teisę keistis šioje dalyje nurodyta informacija, dokumentais ar duomenimis.“
11 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Antstolio padėjėjas
1. Antstolio padėjėju gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, sudaręs darbo sutartį su antstoliu dėl darbo antstolio padėjėju ir turintis teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą.
2. Teisė vykdyti antstolio padėjėjo veiklą suteikiama šio straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį asmenį teisingumo ministro įsakymu įrašant į antstolių padėjėjų sąrašą. Asmenų įrašymo į antstolių padėjėjų sąrašą tvarką nustato teisingumo ministras.
4. Lietuvos antstolių rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia antstolių padėjėjų sąrašą. Šiame sąraše nurodoma antstolio padėjėjo vardas ir pavardė, taip pat antstolio, kurio padėjėju asmuo dirba, vardas ir pavardė. Antstolio padėjėjo duomenys antstolių padėjėjų sąraše skelbiami tol, kol asmuo turi teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą.
1 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas
1. Teisė vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atimama teisingumo ministro įsakymu išbraukiant asmenį iš antstolių padėjėjų sąrašo:
1) įsiteisėjus Antstolių garbės teismo sprendimui teikti teisingumo ministrui siūlymą atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą;
13 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
14 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Pranešimas, kad neatliekamos antstolio funkcijos
1. Jeigu antstolis dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali atlikti savo funkcijų, teisingumo ministro įsakymu skiriamas antstolio atstovas arba pavaduojantis antstolis.
2. Antstolis, negalintis atlikti savo funkcijų dėl ligos ar kitų priežasčių daugiau negu vieną darbo dieną, ne vėliau kaip antrą veiklos nevykdymo darbo dieną privalo apie tai pranešti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui. Jeigu antstolis negalės atlikti savo funkcijų dėl numatomų priežasčių, apie tai iš anksto, tinkamu laiku, jis turi pranešti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui.
3. Lietuvos antstolių rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia atstovaujamų, pavaduojamų antstolių ir šio Įstatymo nustatyta tvarka paskirtų antstolių atstovų ir pavaduojančių antstolių sąrašą. Šiame sąraše nurodoma atstovaujamo ar pavaduojamo antstolio vardas ir pavardė, antstolio kontoros pavadinimas, atstovavimo ar pavadavimo terminas, antstolio atstovo vardas ir pavardė arba atstovaujančio ar pavaduojančio antstolio vardas ir pavardė, antstolio kontoros pavadinimas. Šiame sąraše duomenys skelbiami tol, kol baigsis antstolio atstovavimas ar pavadavimas.“
15 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Antstolio atstovavimas
1. Antstolio atstovu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį ar bakalauro), išlaikęs antstolio kvalifikacinį egzaminą, ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstolio padėjėju arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras ir habilituotas daktaras antstolio atstovu gali būti skiriamas nelaikęs egzaminų. Antstolio atstovas skiriamas teisingumo ministro įsakymu pagal atstovaujamo antstolio ir asmens, kuris sutinka jam atstovauti, prašymus. Jeigu antstolis ne dėl savo kaltės negali atlikti antstolio funkcijų ir pagrįstai negali pateikti prašymo skirti antstolio atstovą, teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nuomonę, turi teisę paskirti antstolio atstovą savo iniciatyva, kai būtina užtikrinti, kad toje teritorijoje būtų atliekamos antstolio funkcijos.
2. Asmuo vienu metu gali būti skiriamas tik vieno antstolio atstovu. Antstolio atstovas gali būti skiriamas ne ilgesniam kaip vienų metų terminui. Šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas. Antstolio atstovo veiklą gali vykdyti asmuo, paskirtas antstolio atstovu ir prisiekęs šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu asmuo iki paskyrimo antstolio atstovu šio Įstatymo nustatyta tvarka buvo davęs antstolio priesaiką, iš naujo prisiekti nereikia. Atstovaujamasis antstolis, kol yra atstovaujamas negali atlikti jokių antstolio funkcijų ir teikti kitų šiame Įstatyme numatytų paslaugų.
3. Atstovaujamas antstolis su paskirtu antstolio atstovu iki šio veiklos pradžios sudaro rašytinę sutartį dėl antstolio atstovavimo sąlygų ir atlyginimo už atstovavimą. Tais atvejais, kai antstolio atstovas skiriamas teisingumo ministro iniciatyva, sutartį dėl atstovavimo sąlygų ir atlyginimo už atstovavimą su paskirtu antstolio atstovu sudaro Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.
4. Antstolio atstovas atleidžiamas teisingumo ministro įsakymu:
5. Antstolio atstovas drausmine tvarka atsako kaip antstolis. Jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, antstolio atstovas turi visas antstolio teises ir pareigas, įskaitant darbdavio funkcijas. Antstolio atstovui taikomi šiame Įstatyme nustatyti antstolio veiklos apribojimai. Antstolio atstovas visus veiksmus atlieka atstovaujamojo antstolio vardu ir naudodamas antstolio antspaudą, nurodydamas, kad veikia kaip antstolio atstovas.
16 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„36 straipsnis. Antstolio pavadavimas
1. Teisingumo ministro įsakymu ne ilgesniam kaip trisdešimties dienų laikotarpiui gali būti skiriamas pavaduojamo antstolio pasiūlytas pavaduojantis antstolis, o jei toks pasiūlymas nepateiktas, pavaduojančiu antstoliu gali būti skiriamas kitas tos pačios antstolių kontoros antstolis, toje pačioje veiklos teritorijoje ar besiribojančioje teritorijoje veikiantis antstolis.
2. Jeigu antstolio įgaliojimai yra sustabdyti ar šio Įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka nėra paskirtas antstolio atstovas, pavaduojantis antstolis gali būti skiriamas teisingumo ministro iniciatyva. Šioje dalyje nurodytu atveju pavaduojantis antstolis skiriamas, iki bus atnaujinti antstolio įgaliojimai arba kol bus paskirtas antstolio atstovas.
3. Pavaduojamas antstolis jo pavadavimo laikotarpiu negali atlikti jokių antstolio funkcijų ir teikti kitų šiame Įstatyme numatytų paslaugų.
4. Pavaduojantis ir pavaduojamas antstoliai sudaro rašytinę sutartį dėl pavadavimo sąlygų ir atlyginimo už pavadavimą. Jeigu pavaduojantis ir pavaduojamasis antstoliai dėl pavadavimo sąlygų nesusitaria arba pavaduojantis antstolis skiriamas teisingumo ministro iniciatyva, pavadavimo sąlygos ir pavaduojančio antstolio atlyginimas už pavadavimą nustatomas teisingumo ministro nustatyta tvarka.
17 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Siekiant patikrinti antstolių kvalifikaciją ir profesines žinias, rengiama eilinė ir neeilinė antstolių atestacijos. Eilinė antstolių atestacija vyksta kas ketveri metai. Antstolius atestuoja Antstolių atestavimo komisija. Šios komisijos personalinę sudėtį, Antstolių atestavimo komisijos nuostatus ir Antstolių atestavimo taisykles tvirtina teisingumo ministras.“
18 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Antstolių garbės teismas
1. Antstolių garbės teismo personalinę sudėtį ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.
2. Antstolių garbės teismas susideda iš septynių antstolių susirinkime išrinktų narių, iš kurių:
3. Antstolių garbės teismo nariu renkamas antstolis turi turėti ne mažesnį kaip dešimties metų antstolio profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Antstolių garbės teismo nariu renkamas visuomenės atstovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį ar bakalauro) ir atitikti šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Antstolių garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
6. Antstolių garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys Antstolių garbės teismo nariai antstoliai ir bent vienas narys – visuomenės atstovas. Antstolių garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Antstolių garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Antstolių garbės teismo pirmininkas.
7. Antstolių garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas. Išrinktas Antstolių garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas iki pirmo Antstolių garbės teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Antstolių garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo, teisingumo ministras jį atšaukia iš Antstolių garbės teismo narių kaip netekusį nepriekaištingos reputacijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka pasiūlo tris naujas visuomenės atstovų kandidatūras.“
19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryto ir veikiančio Antstolių garbės teismo įgaliojimai tęsiasi tol, kol Antstolių garbės teismo sudėtis bus patvirtinta pagal šio įstatymo nuostatas, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
3. Antstolių garbės teismo, kurio įsigaliojimai pasibaigė šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, narys gali būti renkamas Antstolių garbės teismo nariu, jeigu tai neprieštarauja šio įstatymo 18 straipsnyje išdėstyto Antstolių įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje nustatytam reikalavimui Antstolių garbės teismo nariu būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos drausmės bylos baigiamos nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką.