Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽVALGYBOS KONTROLIERIAUS

ĮSTATYMas

2021 m.                  d. Nr.

Vilnius

I SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šio įstatymo paskirtis – sukurti nepriklausomos išorinės žvalgybos institucijų priežiūros teisinį reguliavimą, kuris garantuotų žvalgybos institucijų veiklos nepriklausomą, teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams.

2. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus ir jo pavaduotojo statusą, įgaliojimus, skyrimo ir atleidimo tvarką bei atskaitomybę, santykį su Lietuvos Respublikos Seimo komitetu, atsakingu už parlamentinę žvalgybos institucijų kontrolę, ir kitais žvalgybos institucijų veiklos kontrolės subjektais, Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus įstaigos statusą ir jos veiklos organizavimo pagrindus.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Paklausimas – Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės raštu pateiktas klausimas dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų.

2. Pareiškėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris kreipiasi į Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) pateikdamas skundą.

3. Pranešimas – žvalgybos pareigūno pateikta informacija apie žvalgybos institucijos vykdomą galimai neteisėtą veiklą ir (ar) jos priimtus galimai neteisėtus sprendimus, susijusius su asmenimis, kurių atžvilgiu vykdoma žvalgybinė veikla.

4. Seimo komitetas, atliekantis žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę – Seimo statute įvardintas Seimo komitetas, kuriam yra pavesta atlikti žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę.

5. Skundas – pareiškėjo kreipimasis į Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją), kuriame nurodoma, kad dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų yra pažeistos jo teisės ir laisvės, padaryti asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimai, ir prašoma šias teises apginti, užtikrinti asmens duomenų tvarkymo reikalavimų laikymąsi.

6. Žvalgybos kontrolieriaus ar jo pavaduotojo tyrimas – žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams, asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimų pažeidimų tyrimas bei vertinimas, išvadų ir rekomendacijų teikimas.

3 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) veiklos tikslas ir uždaviniai

1. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) veiklos tikslas – atlikti nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą.

2. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) veiklos uždaviniai:

1) vertinti žvalgybos institucijų veiklos ir žvalgybos pareigūnų veiksmų ir (arba) jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams ir kitiems teisės aktams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams, tikrinti ir įvertinti žvalgybos metodų taikymo teisėtumą;

2) vykdyti asmens duomenų, kuriuos žvalgybos institucijos tvarko nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo teisėtumo kontrolę;

3) nagrinėti pareiškėjų skundus dėl žvalgybos institucijų ar (ir) žvalgybos pareigūnų veiksmų ir (ar) jų priimtų sprendimų teisėtumo;

4) nagrinėti žvalgybos pareigūnų pranešimus dėl žvalgybos institucijos vykdomos veiklos ir (ar) jų priimtų sprendimų teisėtumo.

4 straipsnis. Pagrindiniai Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) veiklos principai

Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) savo veikloje vadovaujasi šiais principais:

1) teisėtumo ir įstatymo viršenybės. Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, teisės principais;

2) pagarbos žmogui ir valstybei. Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) savo veiklą grindžia pagarba žmogaus pagrindinėms teisėms ir laisvėms, visuomenės interesams ir valstybei, jos institucijoms ir įstaigoms;

3) nepriklausomumo. Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) yra nepriklausomas nuo kitų institucijų, savarankiškai sprendžia jo kompetencijai priskirtus klausimus;

4) atskaitingumo. Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) už savo veiklą yra atskaitingas Seimui;

5) savalaikiškumo. Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) kiek įmanoma greičiau atlieka tyrimus dėl žvalgybos institucijų vykdomos veiklos teisėtumo ar (ir) žmogaus teisių ir laisvių galimų pažeidimų;

6) skaidrumo. Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) teikia informaciją visuomenei, Seimui ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie savo vykdomą veiklą, priimtus sprendimus, siekdamas atskleisti priimtų sprendimų motyvus ir didinti pasitikėjimą Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos ir žvalgybos institucijų veikla. Informacija neteikiama, jei gali būti atskleisti žvalgybos institucijų veiklos metodai ir priemonės, veiklos taktika ir (ar) padaryta žala žvalgybos institucijų veiklai;

7) aiškumo. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) priimtas sprendimas turi būti argumentuotas, nuoseklus, tikslus, suprantamas ir nedviprasmiškas;

8) nešališkumo. Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) vienodai (lygiai teisingai) gina visų asmenų teises ir laisves, nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;

9) objektyvumo ir patikimumo. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) priimtas sprendimas turi būti paremtas įrodymais grįstais vertinimais.

II SKIRSNIS

ŽVALGYBOS KONTROLIERIUS, ŽVALGYBOS KONTROLIERIAUS PAVADUOTOJAS

5 straipsnis. Žvalgybos kontrolierius, Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas

1. Žvalgybos kontrolierius – Seimo skiriamas valstybės pareigūnas, vykdantis žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą. Žvalgybos kontrolierius yra Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos vadovas.

2. Žvalgybos kontrolierius turi pavaduotoją, kuris taip pat yra Seimo skiriamas valstybės pareigūnas, vykdantis žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą.

3. Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir Žvalgybos kontrolierius, išskyrus pareigas, nurodytas šio įstatymo 27 straipsnyje.

6 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) keliami reikalavimai

Žvalgybos kontrolieriumi (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoju) skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo stažą bei atitinkantis teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

7 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) skyrimas

1. Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) penkeriems metams skiria Seimas Seimo Pirmininko teikimu, pritarus Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę.

2. Tas pats asmuo Žvalgybos kontrolieriumi ar Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoju gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Asmuo negali būti skiriamas Žvalgybos kontrolieriumi ar Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoju trečią kadenciją iš eilės tais atvejais, kai prieš tai jis dvi kadencijas iš eilės ėjo Žvalgybos kontrolieriaus ar Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo pareigas, taip pat tais atvejais, kai prieš tai asmuo pirmąją kadenciją buvo paskirtas Žvalgybos kontrolieriumi, o antrąją paeiliui einančią kadenciją – Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoju, ir atvirkščiai.

3. Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) pradeda eiti pareigas tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia Lietuvos Respublikai.

4. Asmuo, paskirtas Žvalgybos kontrolieriumi (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoju), prieš prisiekdamas, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki savo kadencijos pabaigos.

5. Jei Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimai nutrūksta kadencijai nepasibaigus, Seimas skiria naują Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją).

8 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) priesaika

1. Nustatomas toks priesaikos tekstas:

„Aš, (vardas, pavardė),

prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), saugoti man patikėtas paslaptis.

Tepadeda man Dievas.“

2. Prisiekti leidžiama ir be paskutinio sakinio.

3. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Pasirašytas priesaikos tekstas saugomas asmens byloje.

4. Priesaikos teksto nepasirašymas arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad asmuo neprisiekė ir dėl to negali eiti pareigų.

9 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) taikomi draudimai

1. Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) draudžiama:

1) būti politinių partijų, politinių organizacijų nariu ar rėmėju;

2) būti įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariu;

3) dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama politinė partija ar politinė organizacija;

4) būti privataus ar viešojo juridinio asmens savininku, tikruoju nariu ar nariu komanditoriumi, skiriamu (renkamu) valdymo organų nariu, juridinio asmens steigėju ir dalyviu;

5) dirbti privačiuose ar viešuosiuose juridiniuose asmenyse, gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už pedagoginį ir kūrybinį darbą;

6) vykdyti ekonominę, ūkinę komercinę arba individualią veiklą;

7) streikuoti ar piketuoti;

8) kurti profesines sąjungas, būti jų nariu ir dalyvauti jų veikloje;

9) priimti dovanas ar paslaugas arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

2. Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) ne tarnybos tikslais negali vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, taip pat į kitas užsienio valstybes ar teritorijas, jeigu jo buvimas jose galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams.

10 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimų pasibaigimas

1. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia įgaliojimų laikas;

2) jis atsistatydina;

3) jis miršta;

4) nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jei įstatymų nenustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba kai Žvalgybos kontrolierius pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti pareigų;

5) įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės;

6) daugiau kaip pusė visų Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą juo. Pasiūlymas atleisti Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, arba Seimo komitetas, atsakingas už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komiteto narių, ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių;

7) Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

8) sulaužo priesaiką;

9) nesilaiko draudimų, nurodytų šio įstatymo 9 straipsnyje;

10) netenka teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytais atvejais sprendimą dėl Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimų nutraukimo priima Seimas Seimo Pirmininko teikimu, apsvarsčius Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę.

3. Šio straipsnio 1 dalies 8, 9 ir 10 punktuose nustatytais atvejais sprendimą dėl Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimų nutraukimo priima Seimas Seimo Pirmininko teikimu, apsvarsčius Seimo valdybai, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, ir Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komiteto narių.

4. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju klausimą dėl Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimų nutraukimo Seimas sprendžia tik tada, kai yra sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada.

5. Žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimams nutrūkus, Seimo valdyba sprendimu paveda Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui eiti Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos vadovo pareigas iki tol, kol paskiriamas naujas Žvalgybos kontrolierius.

11 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) pareigos

Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas):

1) atlieka tyrimus dėl žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo bei kitos žvalgybų institucijų veiklos teisėtumo ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams;

2) nagrinėja Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ir (ar) Vyriausybės motyvuotus paklausimus;

3) tikrina asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo teisėtumą;

4) tiria pareiškėjų (žvalgybos pareigūnų) skundus (pranešimus) dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų, jų priimtų sprendimų teisėtumo;

5) priima sprendimus dėl išnagrinėtų paklausimų, pareiškėjų (žvalgybos pareigūnų) skundų (pranešimų), teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms;

6) teikia išvadas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms, dėl kurių paklausimų buvo atliekami tyrimai;

7) teikia išvadas pareiškėjams (žvalgybos pareigūnams), žvalgybos institucijų, dėl kurių buvo atliekami tyrimai, vadovams, kitoms sprendimuose nurodytoms institucijoms ar suinteresuotiems asmenims. Kai aptinka nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą;

8) rengia ir teikia žvalgybos institucijoms metodines rekomendacijas dėl jų veiklos, susijusios su žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymu, tobulinimo;

9) apie atliktus tyrimus bei priimtus sprendimus informuoja Seimo komitetą, atsakingą už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę;

10) teikia Seimui šio įstatymo 30 straipsnyje nurodytus vertinimus ir ataskaitas;

11) reguliariai informuoja visuomenę apie savo veiklą;

12) vykdo kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas pareigas.

12 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) teisės

Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas), vykdydamas savo pareigas, turi teisę:

1) patekti į žvalgybos institucijų tarnybines ar kitas jų valdomas ar naudojamas patalpas, teritorijas, transporto priemones ar į kitus objektus, jei tai būtina Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) pareigoms atlikti;

2) susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, kuria disponuoja žvalgybos institucija, jeigu toks susipažinimas yra būtinas Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) pareigoms atlikti, ir ja naudotis, išskyrus įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę ir iš užsienio partnerių gautą informaciją;

3) gauti dokumentus, įskaitant dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, ir kurie yra būtini Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) pareigoms atlikti, išskyrus įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę ir iš užsienio partnerių gautą informaciją;

4) gauti žvalgybos institucijų vadovų ar jų įgaliotų pavaduotojų motyvuotus teikimus teismo sankcionuojamiems žvalgybos informacijos rinkimo veiksmams atlikti;

5) gauti žvalgybos pareigūnų ir kitų su Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) tyrimu susijusių asmenų paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu;

6) surašyti administracinių nusižengimų protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 ir 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;

7) kreiptis į administracinį teismą prašydamas ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą;

8) kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į teismą ar į kitas valstybės, savivaldybės institucijas bei kitus asmenis Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) kompetencijai priskirtais klausimais;

9) gauti motyvuotas apygardų teismų nutartis teismo sankcionuojamiems žvalgybos informacijos rinkimo veiksmams atlikti. Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) teismų nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo nevertina;

10) teikti pagal kompetenciją Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei bei kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms siūlymus dėl žvalgybos institucijų veiklos ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugą bei asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, apsaugą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo, informuoti šiame punkte nurodytus subjektus apie įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus;

11) naudotis kitomis teisėmis, kurias Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) suteikia kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

13 straipsnis. Pareiga saugoti paslaptis ir duomenis

Žvalgybos kontrolierius, Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas, Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos valstybės tarnautojai bei darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, privalo saugoti valstybės, tarnybos, komercines ar banko paslaptis bei įstatymų saugomus asmens duomenis, kuriuos sužino eidami pareigas.

III SKIRSNIS

TYRIMAI, SKUNDŲ (PRANEŠIMŲ) PRIĖMIMAS IR NAGRINĖJIMAS, METODINIŲ REKOMENDACIJŲ TEIKIMAS

14 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) atliekami tyrimai

Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) atlieka tyrimus:

1) savo iniciatyva, nustatęs požymius, leidžiančius manyti, kad žvalgybos institucijos ar žvalgybos pareigūnai galimai piktnaudžiaujama jiems suteiktais įgaliojimais ar galimai pažeidžia žmogaus teises ir laisves ar teisėtus interesus, ar galimai pažeidžia asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo reikalavimus;

2) gavęs Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar Vyriausybės motyvuotą paklausimą dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų;

3) gavęs žvalgybos pareigūno pranešimą apie žvalgybos institucijos vykdomą galimai neteisėtą veiklą ir (ar) jos priimtus galimai neteisėtus sprendimus, susijusius su asmenimis, kurių atžvilgiu vykdoma žvalgybinė veikla;

4) gavęs pareiškėjo skundą, kuriame nurodoma, kad dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų yra pažeistos jo teisės ir laisvės ar padaryti asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimai.

15 straipsnis. Skundų (pranešimų) pateikimas

1. Pareiškėjas turi teisę pateikti Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) skundą dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų.

2. Žvalgybos pareigūnas turi teisę pateikti Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) pranešimą dėl žvalgybos institucijos vykdomos veiklos ir (ar) jos priimtų sprendimų, susijusių su asmenimis, kurių atžvilgiu vykdoma žvalgybinė veikla, teisėtumo.

3. Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) taip pat tiria Seimo narių, kitų institucijų ar pareigūnų jam perduotus pareiškėjų skundus, kurie atitinka šio įstatymo 16 straipsnio reikalavimus.

4. Skundai paprastai paduodami raštu. Jeigu skundas gautas žodžiu, telefonu, Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.

16 straipsnis. Reikalavimai skundui

1. Skunde turi būti nurodyta:

1) adresatas;

2) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, jo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;

3) skundžiamų žvalgybos pareigūnų vardai, pavardės ir pareigos, žvalgybos institucija, kurioje jie eina pareigas;

4) skundžiamo žvalgybos institucijos sprendimo arba veikos apibūdinimas, jos padarymo laikas ir aplinkybės;

5) suformuluotas prašymas;

6) skundo surašymo data ir pareiškėjo parašas.

2. Jeigu skundą pateikia pareiškėjo atstovas, turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

3. Prie skundo gali būti pridedama:

1) ginčijamo sprendimo nuorašas;

2) turimi įrodymai ir jų aprašymas.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos skundo formos nesilaikymas ar rekvizitų nenurodymas negali būti pagrindas atsisakyti tirti skundą, išskyrus anoniminius skundus, taip pat atvejus, kai neįmanoma pradėti tyrimo dėl duomenų trūkumo, o pareiškėjas Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) prašymu jų nepateikia, ar kai skundo tekstas yra neįskaitomas.

17 straipsnis. Skundų (pranešimų) pateikimo terminas

Skundams (pranešimams) paduoti nustatomas vienerių metų terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo. Skundai (pranešimai), paduoti praėjus šiam terminui, netiriami, jeigu Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) nenusprendžia kitaip.

18 straipsnis. Anoniminiai skundai (pranešimai)

Anoniminiai skundai (pranešimai) netiriami, jeigu Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) nenusprendžia kitaip.

19 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti skundą (pranešimą) ar paklausimą

1. Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo skundo (pranešimo) gavimo priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą (pranešimą), jeigu:

1) skunde (pranešime) nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) kompetencijai;

2) skundas (pranešimas) tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme ar jį nagrinėja kitos kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos;

3) dėl skundo (pranešimo) dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas gali būti priimamas ir gavus šio įstatymo 14 straipsnio 2 punkte nurodytų subjektų paklausimus.

3. Priėmus sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą (pranešimą), skundą (pranešimą) padavusiam pareiškėjui (žvalgybos pareigūnui) nurodomi atsisakymo nagrinėti pagrindai. Tais atvejais, kai skundo (pranešimo) nagrinėjimas nėra priskirtas Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) kompetencijai, nurodoma, į kokią instituciją ar įstaigą tuo klausimu galėtų kreiptis skundą (pranešimą) padavęs pareiškėjas (žvalgybos pareigūnas) arba pranešama, kuriai institucijai ar įstaigai skundas (pranešimas) yra perduotas.

4. Pakartotinai paduotas skundas (pranešimas) netiriamas, išskyrus atvejus, kai pakartotinai paduotame skunde (pranešime) nurodomos naujos reikšmingos aplinkybės ir (ar) faktai.

5. Jeigu pareiškėjas (žvalgybos pareigūnas) piktnaudžiauja teise kreiptis į Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją), Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) sprendimu pareiškėjo skundas (pranešimas) gali būti nenagrinėjamas.

20 straipsnis. Skundo (pranešimo) ar paklausimo ištyrimo terminai

Skundas (pranešimas) ar paklausimas turi būti išnagrinėtas ir pareiškėjui (žvalgybos pareigūnui) ar paklausimo subjektui atsakyta per 3 mėnesius nuo skundo (pranešimo) ar paklausimo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai dėl skunde (pranešime) ar paklausime nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos, skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio ar kitų svarbių priežasčių būtina skundo (pranešimo) ar paklausimo tyrimą pratęsti. Apie sprendimą pratęsti skundo (pranešimo) ar paklausimo tyrimo terminą informuojamas pareiškėjas (žvalgybos pareigūnas) ar paklausimo subjektas. Skundai (pranešimai) ar paklausimai turi būti ištirti per įmanomai trumpiausią laiką.

21 straipsnis. Tyrimo nutraukimas

1. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) tyrimas nutraukiamas, jeigu:

1) tyrimo metu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas;

2) skundą (pranešimą) padavęs pareiškėjas (žvalgybos pareigūnas) atsiima skundą (pranešimą);

3) Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) tarpininkaujant problemos išsprendžiamos arba žmogaus teises ir laisves, jo teisėtus interesus pažeidžianti veika nutraukiama;

4) skundo (pranešimo) ar paklausimo tyrimo metu nustatomi skundo (pranešimo) ar paklausimo atsisakymo nagrinėti pagrindai, nurodyti šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje;

2. Jeigu skundą (pranešimą) padavęs pareiškėjas (žvalgybos pareigūnas) atsiima skundą (pranešimą), pradėtas tyrimas gali būti nenutraukiamas ir Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) iniciatyva tęsiamas toliau.

22 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) sprendimai

1. Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) atlikus skundo (pranešimo) tyrimui reikalingus veiksmus, Žvalgybos kontrolierius ar jo pavaduotojas (priklausomai nuo to, kuris iš jų atliko tyrimą) įvertina surinktus duomenis ir pagal kompetenciją priima vieną iš šių sprendimų:

1) pripažinti skundą (pranešimą) pagrįstu visa apimtimi ar dalinai;

2) atmesti skundą (pranešimą) kaip nepagrįstą;

3) skundo (pranešimo) nagrinėjimą nutraukti.

2. Žvalgybos kontrolieriui  (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) atlikus tyrimo veiksmus, kurie buvo pradėti Žvalgybos kontrolieriaus ar jo pavaduotojo iniciatyva, Žvalgybos kontrolierius ar jo pavaduotojas (priklausomai nuo to, kuris iš jų atliko tyrimą) įvertina surinktus duomenis ir pagal kompetenciją priima vieną iš šių sprendimų:

1) pripažinti, kad teisės aktų pažeidimų nenustatyta;

2) pripažinti, kad nustatyti teisės aktų ir kitų reikalavimų pažeidimai.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti sprendimai gali būti priimami ir tais atvejais, kai buvo tiriami šio įstatymo 14 straipsnio 2 punkte nurodytų subjektų paklausimai.

4. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) sprendimai yra rekomendaciniai.

5. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) sprendimas pateikiamas:

1) pareiškėjui (žvalgybos pareigūnui), padavusiam skundą (pranešimą);

2) žvalgybos institucijos, dėl kurios buvo atliekamas tyrimas vadovui;

3) kitoms sprendime nurodytoms ar šiuo sprendimu suinteresuotoms valstybės institucijoms ar įstaigoms. Kai aptinkama nusikalstamos veikos požymių, sprendimas pateikiamas ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui.

6. Tais atvejais, kai Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) priimtame sprendime yra informacijos, sudarančios valstybės, tarnybos, komercinę ar banko paslaptį, arba įstatymais saugomų asmens duomenų, gali būti pateikiamas Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) sprendimo išrašas, jei asmuo, kuriam toks sprendimas pateikiamas, neturi teisės susipažinti su informacija, sudarančia valstybės, tarnybos, komercinę ar banko paslaptį, arba įstatymų saugomais kitų asmenų asmens duomenimis.

23 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) reikalavimų privalomumas

1. Žvalgybos institucijos ir (ar) žvalgybos pareigūnai privalo Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) reikalavimu per jo nustatytą terminą pateikti jam informaciją, dokumentus, paaiškinimus ir kitą medžiagą, būtinus jo funkcijoms atlikti.

2. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) sprendimą privalo nagrinėti žvalgybos institucija, kuriai toks sprendimas adresuojamas, ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją). Informacija Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) sprendimą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

3. Asmenys, nevykdantys Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) reikalavimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

24 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) metodinės rekomendacijos

Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) teikia žvalgybos institucijoms metodines rekomendacijas dėl jų veiklos, susijusios su žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymu, tobulinimo. Metodinės rekomendacijos teikiamos siekiant užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams.

IV SKIRSNIS

ŽVALGYBOS KONTROLIERIAUS ĮSTAIGA

25 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga

1. Žvalgybos kontrolieriaus ir jo pavaduotojo darbui užtikrinti steigiama Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga, kuri padeda atlikti žvalgybos institucijų veiklos tyrimus bei nagrinėti pareiškėjų skundus ir žvalgybos pareigūnų pranešimus.

2. Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga – iš valstybės biudžeto finansuojama biudžetinė įstaiga, turinti atsiskaitomąją sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei pavadinimu.

3. Už Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos antspaudo naudojimą ir saugojimą atsako Žvalgybos kontrolierius.

26 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos struktūra

1. Žvalgybos kontrolieriaus įstaigai vadovauja Žvalgybos kontrolierius.

2. Žvalgybos kontrolieriaus įstaigą sudaro Žvalgybos kontrolierius, Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį.

3. Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Su kokia konkrečia slaptumo žyma žymima įslaptinta informacija įstaigos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, privalo gauti leidimą dirbti ar susipažinti, nurodoma įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių aprašymuose.

4. Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, kvalifikaciniai reikalavimai nustatomi įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių aprašymuose.

5. Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos struktūrą, jos uždavinius, funkcijas ir darbo organizavimą nustato Seimo patvirtinti Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos nuostatai.

6. Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybių skaičių tvirtina Seimo valdyba.

27 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos vadovas

1. Žvalgybos kontrolierius yra Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos vadovas ir vykdo šias pareigas:

1) vadovauja Žvalgybos kontrolieriaus įstaigai ir organizuoja šios įstaigos darbą;

2) paskirsto gautus nagrinėti skundus (pranešimus), paklausimus ir atliekamus tyrimus;

3) atstovauja Žvalgybos kontrolieriaus įstaigai Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse organizacijose;

4) užtikrina Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos veiklai skiriamų finansinių ir kitų išteklių efektyvų naudojimą;

5) nustato įstaigos vidaus administravimo, personalo patikimumo užtikrinimo, įslaptintos informacijos administravimo, įslaptintos informacijos fizinės apsaugos, įslaptintų sandorių saugumo, įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų apsaugos bei kitus vidaus saugumo reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką;

6) įstatymų nustatyta tvarka priima ir atleidžia Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį;

7) tvirtina Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos struktūrinių padalinių nuostatus, įstaigos darbo reglamentą, kuriame nustatytos vidaus darbo tvarkos taisyklės, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus, nustato konkrečius valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareiginių algų koeficientus;

8) suteikia Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, atostogas, siunčia juos į komandiruotes, stažuotes;

9) priima sprendimus dėl Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, kvalifikacijos kėlimo;

10) skatina Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, skiria jiems tarnybines nuobaudas arba priima sprendimus dėl darbo pareigų pažeidimo;

11) organizuoja metinio žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir žmogaus teisių padėties žvalgybos institucijų veikloje vertinimo ir praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą Seimui;

12) vykdo kitas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

2. Žvalgybos kontrolierius yra Žvalgybos kontrolieriaus įstaigai skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas.

3. Žvalgybos kontrolierius savo kompetencijos klausimais leidžia įsakymus ir kontroliuoja jų vykdymą, pasirašo vidaus administravimo dokumentus.

4. Kai Žvalgybos kontrolierius atostogauja, yra išvykęs į komandiruotę už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau kaip vienai dienai arba yra laikinai nedarbingas ir dėl to laikinai negali eiti savo pareigų, tuo laiku Seimo valdybos sprendimu jį, kaip įstaigos vadovą, pavaduoja Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas.

V SKIRSNIS

ŽVALGYBOS KONTROLIERIAUS (ŽVALGYBOS KONTROLIERIAUS PAVADUOTOJO) VEIKLOS IR KITOS GARANTIJOS

28 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) darbo apmokėjimas ir socialinės garantijos

1. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) darbo užmokesčio dydį ir apmokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.

2. Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

3. Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) kasmet suteikiamos 22 darbo dienų atostogos. Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui), turinčiam didesnį kaip 5 metų tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už kiekvienų paskesnių 3 metų tarnybos stažą suteikiamos papildomos 3 darbo dienos kasmetinių atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) taip pat turi teisę į Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytas tikslines ir pailgintas, papildomas atostogas. Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) atostogas suteikia Seimo Pirmininkas, gavęs Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) prašymą. Seimo Pirmininkas, gavęs Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, pritarimą, gali atšaukti Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) iš atostogų. Nepanaudos kasmetinės atostogos Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) suteikiamos kitu laiku.

4. Pasibaigus Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimų laikui, jam išmokama 2 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui), atleidžiamam iš pareigų, kai jis negali eiti pareigų dėl sveikatos būklės, išmokama 3 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) mirus, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų) išmokama 3 mėnesių atlyginimo dydžio išmoka. Šios išmokos mokamos iš Žvalgybos kontrolieriaus įstaigai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Atleidus Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) jo paties prašymu ar kai įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, ar Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) sulaužo priesaiką, ar netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, ar netenka teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, ar ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą juo, išeitinė išmoka nemokama.

5. Pasibaigus įgaliojimų laikui Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą arba įstaigos vadovo statusą.

VI SKIRSNIS

ŽVALGYBOS KONTROLIERIAUS (ŽVALGYBOS KONTROLIERIAUS PAVADUOTOJO) VEIKLOS VIEŠUMAS IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

29 straipsnis. Veiklos viešumas

Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) reguliariai skelbia aktualias naujienas ir informaciją apie savo veiklą, atliktų tyrimų rezultatus ir sprendimų įgyvendinimą Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos interneto svetainėje. Viešai neskelbiama informacija, kurios viešas paskelbimas nėra leidžiamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

30 straipsnis. Vertinimų ir metų veiklos ataskaitų teikimas

1. Žvalgybos kontrolierius ir jo pavaduotojas kasmet iki kovo 1 dienos raštu pateikia Seimui metinį žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir žmogaus teisių padėties žvalgybos institucijų veikloje vertinimą ir praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą. Šis vertinimas ir ataskaita, išskyrus jos dalį, kurioje yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, svarstomi Seime ir yra skelbiami Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos interneto svetainėje.

2. Žvalgybos kontrolieriaus ir jo pavaduotojo ataskaitos dalis, kurioje yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, svarstoma Seimo komitete, atliekančiame žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę.

VII SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2. Seimas iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima nutarimą dėl Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos įsteigimo ir patvirtina Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos nuostatus.

3. Įsigaliojus šiam įstatymui, Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją Seimas Seimo Pirmininko teikimu, pritarus Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, paskiria dvejiems su pusę metų. Ši nuostata po šio įstatymo įsigaliojimo taikoma skiriant tik pirmąjį Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją.

4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Seimo kontrolieriaus pradėtus ir nebaigtus tyrimus dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiklos užbaigia Žvalgybos kontrolierius.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia:

Seimo nariai                                                                                        Laurynas Kasčiūnas

Vytautas Bakas

Gabrielius Landsbergis

Raimundas Lopata

Saulius Skvernelis

Dovilė Šakalienė