Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

IKITEISMINIO ADMINISTRACINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1031 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2020 m.                              d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymą Nr. VIII-1031 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

IKITEISMINIO ADMINISTRACINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS

ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją.

2. Mokestinių ginčų privalomą ikiteisminio nagrinėjimo tvarką nustato mokesčių įstatymai.

3. Įstatymai gali nustatyti ir kitokią atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką.

2 straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai

1. Skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai: Kauno apygardos skyrius, Klaipėdos apygardos skyrius, Panevėžio apygardos skyrius ir Šiaulių apygardos skyrius.

2. Lietuvos administracinių ginčų komisiją sudaro: komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojai teritoriniuose padaliniuose ir kiti komisijos bei jos teritorinių padalinių nariai.

3. Lietuvos administracinių ginčų komisijos veiklos teritorija sutampa su Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinio padalinio veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija, nustatyta šioje dalyje nurodytame įstatyme.

3 straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymas

1. Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai sudaromi 4 metų kadencijai. Lietuvos administracinių ginčų komisija sudaroma iš 7 narių, kiekvienas jos teritorinis padalinys – iš 5 narių. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narius Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininką, komisijos pirmininko pavaduotoją bei komisijos pirmininko pavaduotojus teritoriniuose padaliniuose iš komisijos narių Ministro Pirmininko teikimu taip pat skiria Vyriausybė. Ministras Pirmininkas iš pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius sąrašo teikia Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras Vyriausybei. Tas pats asmuo Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininku, komisijos pirmininko pavaduotoju ar komisijos pirmininko pavaduotoju tame pačiame teritoriniame padalinyje gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinio padalinio nariu gali būti skiriamas asmuo, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

1)  turi Lietuvos Respublikos pilietybę;

2)  yra ne vyresnis nei 65 metų;  

3)  yra nepriekaištingos reputacijos;

4)  turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą); 

5)  turi ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą;

6)  yra išlaikęs pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius egzaminą (toliau – egzaminas).

3. Reikalavimas išlaikyti egzaminą netaikomas:

1) asmenims, turintiems teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį;

2) asmenims, išlaikiusiems pretendentų į teisėjus egzaminą, jei nuo jo išlaikymo iki šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dienos nepraėjo penkeri metai.

4. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinio padalinio nariu, jeigu jis:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką;

2) yra atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio pareigų arba iš valstybės tarnybos už šiurkščius profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir nuo šio atleidimo nepraėjo penkeri metai;

3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis, alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.

5. Pasibaigus įgaliojimų laikui, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių nariai pareigas eina, iki yra paskiriami kitai komisijos ar jos teritorinio padalinio kadencijai arba iki paskiriami nauji nariai. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių nariams, atleidžiamiems iš pareigų, kai pasibaigia jų kadencija, išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie paskiriami kitai kadencijai.

6. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojai teritoriniuose padaliniuose ir kiti komisijos bei jos teritorinių padalinių nariai turi teisę atsistatydinti. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys Vyriausybės nutarimu atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui, kai:

1) atsistatydina savo noru;

2) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;

3) nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių;

4) neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

5) šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Nustatant, ar padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, mutatis mutandis vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu;

6) jam sukanka 65 metai.

7. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) jis išrenkamas arba paskiriamas į kitas pareigas;

2) jis miršta.

8. Kai Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui ar jo įgaliojimai nutrūksta,  teikiama nauja kandidatūra likusiam komisijos ar jos teritorinio padalinio kadencijos laikotarpiui.

9. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių nariams kasmetinės atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

4 straipsnis.  Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius dokumentų patikrinimas, egzaminavimas, įrašymas į pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius sąrašą ir atranka

1. Pretendentas į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius pateikia Teisingumo ministerijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nustatytus reikalavimus, ir, jei egzistuoja nors viena iš šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, – tai įrodančius dokumentus. Teisingumo ministerija, nustačiusi, kad pretendentas atitinka minėtus reikalavimus ir egzistuoja nors viena šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, jo duomenis įtraukia į pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius sąrašą (toliau – Pretendentų sąrašas). Jei minėtų aplinkybių nėra, pretendento duomenis į Pretendentų sąrašą įtraukia tada, kai jis išlaiko egzaminą.

2. Teisingumo ministerija, nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina pretendento atitikties šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nustatytiems reikalavimams, motyvuotu sprendimu grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui. Šis Teisingumo ministerijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

3. Egzaminas rengiamas ne rečiau kaip kartą per vienus metus, išskyrus atvejus, kai yra daugiau kaip penkiolika pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius, kurie atitinka šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nustatytus reikalavimus ir turi išlaikyti egzaminą. Tokiu atveju Teisingumo ministerija egzaminą organizuoja ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paskutinio pretendento dokumentų gavimo dienos.

4. Egzamino komisiją trejiems metams iš penkių narių sudaro Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, jis taip pat tvirtina šios komisijos nuostatus. Egzamino komisijos nariais skiriami vienas Teisingumo ministerijos atstovas ir po du Teisėjų tarybos bei mokslo ir studijų institucijų deleguotus atstovus. Egzamino komisijos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komisijos narių darbas egzamino komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Egzamino programą tvirtina teisingumo ministras. Egzamino komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

5. Jei asmuo, išlaikęs egzaminą, per penkerius metus nepaskiriamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinio padalinio nariu, egzamino rezultatai netenka galios. Jei asmuo, išlaikęs egzaminą,  paskiriamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinio padalinio nariu, egzamino rezultatai galioja tol, kol jis eina Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinio padalinio nario pareigas, neatsižvelgiant į kadencijų skaičių.

6. Pretendentų sąrašą tvarko ir asmenų įrašymo į Pretendentų sąrašą tvarką tvirtina teisingumo ministras.

7. Pretendentus į laisvas ar atsilaisvinančias Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių vietas iš Pretendentų sąrašo teisingumo ministro nustatyta tvarka atrenka komisija (toliau – Atrankos komisija), kurią trejiems metams iš penkių narių sudaro teisingumo ministras. Atrankos komisijos nariais skiriami Teisingumo ministerijos atstovas ir po vieną Vyriausybės kanceliarijos, Teisėjų tarybos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, mokslo ir studijų institucijų deleguotą atstovą. Atrankos komisijos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra egzamino komisijos nariai. Atrankos komisijos narių darbas Atrankos komisijoje apmokamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Atranka vyksta žodžiu (pokalbis). Per pokalbį su kiekvienu Pretendentų sąraše įrašytu pretendentu Atrankos komisija nustato, kurie pretendentai į laisvas ar atsilaisvinančias Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narių vietas yra tinkamiausi būti Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių nariais. Per pokalbį komisija įvertina pretendento žinias ir įgūdžius, kurių reikia Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinio padalinio nario funkcijoms atlikti, galimybes panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje bei egzamino rezultatą. Įvykus atrankai, Atrankos komisija sprendime Ministrui Pirmininkui motyvuotai nurodo vieną ar kelis pretendentus, tinkamiausius būti Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių nariais.

5 straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių statusas

1. Lietuvos administracinių ginčų komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, biudžetinė įstaiga. Lietuvos administracinių ginčų komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose ir kitų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių darbas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje laikytinas darbu pagrindinėje darbovietėje ir apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos administracinių ginčų komisijos valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimo į darbą tvarką, darbo užmokesčio jiems mokėjimo tvarką bei sąlygas nustato Valstybės tarnybos įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai.

3. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai, nagrinėdami skundus (prašymus), veikia savarankiškai ir nepriklausomai.

4. Lietuvos administracinių ginčų komisija materialiai aprūpina savo teritorinius padalinius ir metodiškai jiems vadovauja organizuojant darbą.

5. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai kartą per metus teikia savo veiklos ataskaitas Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Lietuvos administracinių ginčų komisija kartą per metus teikia informaciją apie savo veiklą Vyriausybei.

6 straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija

1. Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų, teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų bei veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

2. Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai šiame įstatyme nustatyta privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja:

1) skundus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis);

2) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat skundus dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo, jeigu įstatymai nenustato kitokios ikiteisminės šiame punkte nurodytų ginčų (skundų) nagrinėjimo tvarkos;

3) skundus dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, taip pat skundus dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.

3. Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia:

1) Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų;

2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką.

4. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai.

7 straipsnis. Skundo (prašymo) teisė

Į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį (toliau – administracinių ginčų komisija) turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Su prašymais į administracinių ginčų komisiją kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys.

8 straipsnis. Skundo (prašymo) padavimas administracinių ginčų komisijai

1. Administracinių ginčų komisijai paduodamas skundas (prašymas) turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai gali būti paduodamas raštu tiesiogiai, išsiunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis. Paduodant skundą (prašymą) elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu.

2. Administracinių ginčų komisijai paduodamas skundas (prašymas) turi būti surašytas valstybine kalba, o jeigu jis surašytas kita kalba, turi būti pridedamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas skundo (prašymo) vertimas į valstybinę kalbą. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas taikomas ir skundo (prašymo) priedams.

3. Prie skundo (prašymo) pridedami šie priedai:

1) skundžiamas aktas;

2) jeigu būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai įteikimo datą;

3) dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus.

4. Skunde (prašyme) turi būti nurodyta, ar nagrinėjant skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijos posėdyje bus reikalingas vertėjas.

5. Kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, prie jo turi būti pridedamos ir priedų skaitmeninės kopijos.

6. Skundas (prašymas) pareiškėjo pasirinkimu paduodamas:

1) Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba jos teritoriniam padaliniui, kurio veiklos teritorijoje yra pareiškėjo gyvenamoji (buveinės) vieta;

2) Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar jos teritoriniam padaliniui, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba jos teritoriniam padaliniui, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Skundas (prašymas) dėl viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto ar pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, individualaus administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumo paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno buveinės vietą, neatsižvelgiant į tai, ar šio individualaus administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (išnagrinėtas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto.

7. Kelių pareiškėjų, gyvenančių ar esančių ne toje pačioje vietoje, skundas (prašymas) arba pareiškėjo skundas (prašymas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš pareiškėjų (atsakovų) buveinę pareiškėjų (pareiškėjo) pasirinkimu.

8. Kai pareiškėjo dalyvavimas posėdyje užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), tokia byla Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko nustatyta tvarka gali būti perduodama nagrinėti bet kuriam Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniam padaliniui.

9 straipsnis. Skundų (prašymų) padavimo administracinių ginčų komisijai terminai

1. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Skundai dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, taip pat skundai dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje gali būti paduodami Lietuvos administracinių ginčų komisijai per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

2. Jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti skundžiamas per du mėnesius nuo dienos, kurią baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo terminas.

10 straipsnis. Praleisto termino atnaujinimas

1. Pareiškėjo prašymu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties.

2. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys argumentai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administracinių ginčų komisijai turi būti paduodamas skundas (prašymas). Kai prašymas atnaujinti terminą paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, skundas (prašymas) taip pat paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis.

3. Prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti per 3 darbo dienas nuo prašymo su termino praleidimo priežastis patvirtinančiais argumentais pateikimo dienos rašytinio proceso tvarka išnagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys. Termino skundui (prašymui) paduoti atnaujinimas įforminamas rezoliucija. Jeigu atsisakoma atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimas atsisakyti atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos.

4. Atnaujinęs skundo (prašymo) padavimo terminą, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą ir skundas (prašymas) nagrinėjamas administracinių ginčų komisijoje šio įstatymo nustatyta tvarka.

11 straipsnis. Skundo (prašymo), paduodamo administracinių ginčų komisijai, priėmimas, bylų sujungimas ir išskyrimas

1. Užregistruotas skundas (prašymas) perduodamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui (komisijos pirmininko pavaduotojui teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtam kitam administracinių ginčų komisijos nariui, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą.

2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu:

1) skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai;

2) praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar toks prašymas yra atmestas;

3) yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme arba byla nutraukta.

3. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys priima sprendimą nustatyti pareiškėjui iki 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti nuo šio sprendimo priėmimo dienos, jeigu:

1) skundas (prašymas) neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytų reikalavimų ir (ar) šio įstatymo  8 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;

2) prie skundo (prašymo) nepridėti šio įstatymo  8 straipsnio 3 dalyje nurodyti priedai ir (ar) nepateikta šio įstatymo  8 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija.

4. Atsisakęs priimti skundą (prašymą) nagrinėti ar nustatęs pareiškėjui iki 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą pašalina skundo (prašymo) trūkumus, skundas (prašymas) laikomas paduotu pradinio jo pateikimo administracinių ginčų komisijai dieną. Nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys atsisako jį priimti ir grąžina skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui.

5. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys, nustatęs, kad administracinių ginčų komisijoje yra skirtingų pareiškėjų skundų (prašymų) dėl to paties atsakovo to paties individualaus administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos gali juos sujungti į vieną bylą.

6. Kai byloje reiškiamas daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas).

7. Skundo (prašymo) priimtinumo (bylos pradėjimo), bylų sujungimo ar bylos išskyrimo į atskirą bylą (bylas) klausimas išsprendžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario rezoliucija.

8. Priėmus skundą (prašymą), administracinių ginčų komisijos narys abėcėlės tvarka skiriamas pranešėju byloje.

9. Pagal šį įstatymą priimti Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimai (išskyrus, kai jie įforminami rezoliucija) išsiunčiami bylos šalims ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo.

12 straipsnis. Skundo (prašymo) atsiėmimas ar atsisakymas

1. Pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą), iki jis bus priimtas. Jeigu pareiškėjas atsiima skundą (prašymą), Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys pripažįsta skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui.

2. Pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo) iki administracinių ginčų komisijos posėdžio pabaigos. Administracinių ginčų komisija gali nepriimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.

13 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje

1. Administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, rengdamas bylą posėdžiui, išsprendžia šiuos pasirengimo nagrinėti bylą administracinių ginčų komisijoje klausimus:

1) prireikus įpareigoja pareiškėją per nurodytą terminą pateikti su skundu (prašymu) susijusius įrodymus ir (ar) papildomus rašytinius paaiškinimus;

2) išsiunčia atsakovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (prašymo) kopijas ir paprašo per šio straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą) bei su skundu (prašymu) susijusią medžiagą (įrodymus, paaiškinimus);

3) suderina su Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininku (komisijos pirmininko pavaduotoju teritoriniame padalinyje) bylos nagrinėjimo administracinių ginčų komisijos posėdyje datą ir laiką; išsiunčia bylos šalims ir jų atstovams pranešimus apie posėdžio vietą, datą ir laiką, taip pat pasiūlo bylos šalims išspręsti ginčą taikiai;

4) atlieka kitus veiksmus, kad byla būtų parengta nagrinėti.

2. Administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, turi teisę:

1) reikalauti iš skundžiamo viešojo administravimo subjekto paaiškinimo, atsiliepimo, dokumentų, medžiagos ir informacijos, susijusių su administracinių ginčų komisijos posėdžiui rengiama byla, taip pat gauti raštu ar žodžiu valstybės tarnautojų paaiškinimus dėl ginčo dalyko;

2) prašyti kitų viešojo administravimo subjektų dokumentų, medžiagos ar kitos bylai nagrinėti reikalingos informacijos;

3) pasitelkti savivaldybių institucijų, administracinių ginčų komisijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat specialistų, viešojo administravimo subjektų, kitų fizinių ar juridinių asmenų (jiems sutikus), kad jie pateiktų paaiškinimą ir (ar) išvadą dėl skundo (prašymo) ar atliktų kitus pasirengimo nagrinėti bylą ar bylos nagrinėjimo veiksmus.

3. Kai ginčas šiame įstatyme nustatyta ikiteismine tvarka nagrinėjamas privalomai, administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, ar administracinių ginčų komisijos sprendimu gali būti skiriamas ekspertas arba pavedama ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 ir 62 straipsnių bei Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nuostatos. Paskirtai ekspertizei apmokėti mutatis mutandis taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 2-7 dalys.

4. Administracinių ginčų komisijos reikalaujama medžiaga ar dokumentų kopijos jai turi būti perduodamos ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Prireikus administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, šį terminą gali pratęsti. Administracinių ginčų komisijai pateikiamo atsiliepimo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai bylos šaliai ir vienas egzempliorius dar liktų administracinių ginčų komisijai, išskyrus atvejus, kai atsiliepimas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės dokumento apimties administracinių ginčų komisija leidžia nepateikti priedų. Gavus iš atsakovo rašytinį atsiliepimą, jo kopijos išsiunčiamos bylos šalims.

5. Prireikus administracinių ginčų komisija su byla susijusias aplinkybes, faktus ir (ar) dokumentus gali tirti jų buvimo vietoje.

14 straipsnis. Skundo (prašymo) nagrinėjimo, procesinių veiksmų atlikimo administracinių ginčų komisijoje terminai

1. Administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.

2. Prireikus motyvuotu administracinių ginčų komisijos sprendimu bendras skundo (prašymo) nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų.

3. Procesinių veiksmų atlikimo terminai skaičiuojami vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 65 straipsniu. Procesinių veiksmų atlikimo terminams sustabdyti ir praleidimo pasekmėms pašalinti taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnis.

15 straipsnis. Bylos šalys ir jų atstovai

1. Bylos šalimis laikomi: pareiškėjas (skundą (prašymą) padavęs subjektas); atsakovas (viešojo administravimo subjektas, kurio individualūs administraciniai aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos sprendimas gali turėti įtakos).

2. Atstovais pagal įstatymą administracinių ginčų komisijoje yra asmenys, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 3 ir 7 dalyse. Valstybei ir Vyriausybei administracinių ginčų komisijoje atstovauja valstybės institucijos ir įstaigos (valstybės atstovai) pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose joms suteiktus įgaliojimus.

3. Įgaliotu atstovu (pagal pavedimą) administracinių ginčų komisijoje gali būti bet kuris asmuo, kurio įgaliojimai įforminti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  nustatyta tvarka.

16 straipsnis. Bylos šalių teisės ir pareigos

1. Bylos šalių procesinės teisės yra lygios. Bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų bylos šalių prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti administracinių ginčų komisijos sprendimų, kurie priimami išsprendus bylą, kopijas, apskųsti administracinių ginčų komisijos sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis.

2. Bylos šalys turi teisę susipažinti su administracinių ginčų komisijos turimais bylos medžiagos dokumentais ir su Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje, taip pat kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario, kuris paskirtas pranešėju byloje, leidimu gauti mokamas jų kopijas bei išrašus. Mokesčio už bylos medžiagos dokumentų kopijas dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3. Bylos šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir aktyviai domėtis bylos eiga.

17 straipsnis. Bylos šalių patirtų išlaidų atlyginimas

1. Bylos šalis, kurios naudai priimtas administracinių ginčų komisijos sprendimas, turi teisę gauti iš kitos bylos šalies savo patirtų išlaidų atlyginimą, jeigu ginčas administracinių ginčų komisijoje šiame įstatyme nustatyta ikiteismine tvarka buvo nagrinėjamas privalomai. Kitose bylose bylos šalių patirtų išlaidų klausimo administracinių ginčų komisija nesprendžia. Šioje dalyje nurodytos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos mutatis mutandis vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 ir 40 straipsniais.

2. Suinteresuota bylos šalis iki administracinių ginčų komisijos posėdžio pabaigos administracinių ginčų komisijai raštu pateikia prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir patirtų išlaidų apskaičiavimą bei pagrindimą. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo administracinių ginčų komisija išsprendžia priimdama sprendimą dėl bylos. Jei suinteresuota bylos šalis pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo po administracinių ginčų komisijos posėdžio, administracinių ginčų komisija, jį išnagrinėjusi, priima atskirą sprendimą.

18 straipsnis. Skundo (prašymo) nagrinėjimas administracinių ginčų komisijos posėdyje, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko ar kito nario nušalinimas

1. Lietuvos administracinių ginčų komisijos posėdį organizuoja ir jam pirmininkauja Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinio padalinio posėdį organizuoja ir jam pirmininkauja komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar jo paskirtas kitas komisijos teritorinio padalinio narys.

2. Su bylos medžiaga administracinių ginčų komisijos nariai susipažįsta iki administracinių ginčų komisijos posėdžio pradžios.

3. Prireikus gali būti organizuojami išvažiuojamieji posėdžiai. Bylos šalių, jų atstovų, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimas administracinių ginčų komisijos posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko nustatyta tvarka naudojant šias technologijas turi būti užtikrinamas patikimas bylos šalių, jų atstovų, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo tapatybės nustatymas ir objektyvumas pateikiant paaiškinimus, parodymus, klausimus bei prašymus.

4. Administracinių ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 komisijos nariai.

5. Iki skundo (prašymo) nagrinėjimo pradžios administracinių ginčų komisijos posėdyje patikrinama atvykusių į posėdį bylos šalių ir jų atstovų tapatybė bei įgaliojimai.

6. Bylos šalių ir (ar) jų atstovų neatvykimas į administracinių ginčų komisijos posėdį, jeigu apie tai jiems buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti skundą (prašymą) ir priimti sprendimą.

7. Tais atvejais, kai į administracinių ginčų komisijos posėdį neatvyksta nei bylos šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdį jiems buvo tinkamai pranešta, administracinių ginčų komisija gali nuspręsti nagrinėti skundą (prašymą) rašytinio proceso tvarka, tai yra nedalyvaujant nei bylos šalims, nei jų atstovams. Nagrinėjant skundą (prašymą) rašytinio proceso tvarka, administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašas nedaromas, posėdžio protokolas nerašomas, posėdžio forma yra laisva.

8. Administracinių ginčų komisijos posėdis pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu apie ginčo dalyką, bylos šalis, administracinių ginčų komisijos sudėtį posėdyje, administracinių ginčų komisijos posėdžio sekretorių. Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas supažindina bylos šalis su posėdžio tvarka, eiga ir bylos šalių procesinėmis teisėmis. Bylos šalims suteikiama galimybė pateikti papildomus prašymus, dokumentus, pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams. Bylos šalių prašymai išsprendžiami nedelsiant.

9. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys, taip pat specialistas, ekspertas, vertėjas ar posėdžio sekretorius negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir privalo pareikšti, kad nusišalina, jeigu jis yra bylos šalies giminaitis; jeigu jis arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios gali sukelti abejonių dėl jo nešališkumo. Ekspertas, neskaitant šioje dalyje nurodytų pagrindų, taip pat negali dalyvauti nagrinėjant bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 3 dalies 1-3 punktuose nustatytais atvejais. Šioje dalyje nurodytais pagrindais nušalinimą gali pareikšti ir bylos šalys. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito (kitų) komisijos arba jos teritorinio padalinio nario (narių), specialisto, eksperto, vertėjo ar posėdžio sekretoriaus nušalinimo klausimas sprendžiamas administracinių ginčų komisijos posėdyje, bylos šalims nedalyvaujant. Jeigu specialistas, ekspertas, vertėjas ar posėdžio sekretorius dalyvavo anksčiau nagrinėjant tą bylą kaip specialistas, ekspertas, vertėjas ar posėdžio sekretorius, tai nėra pagrindas jį nušalinti.

10. Bylos nagrinėjimas posėdyje pradedamas nuo administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, pranešimo apie pareiškėjo skundą (prašymą) ir pareiškėjo reikalavimo administracinių ginčų komisijai paskelbimo. Paskui išklausomi pareiškėjas (pareiškėjai), jo (jų) įgaliotas atstovas (atstovai), atsakovo atstovas (atstovai), trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbėjimą, jeigu nukrypstama nuo ginčo esmės. Bylos šalims ir jų atstovams pasakius kalbas administracinių ginčų komisijos nariai gali užduoti klausimų. Tada bylos šalys gali trumpai pakomentuoti viena kitos argumentus, susijusius su ginču, užduoti viena kitai klausimų. Bylą nagrinėjant posėdyje, taip pat ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai, apžiūrimi daiktiniai įrodymai ir kita. Bet kuriai iš bylos šalių pageidaujant, paskelbiami byloje esantys rašytiniai įrodymai.

11. Atlikus šio straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse nurodytus veiksmus, administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas paskelbia posėdžio pabaigą ir informuoja dėl sprendimo priėmimo termino bei sprendimo apskundimo tvarkos.

12. Administracinių ginčų komisija po posėdžio, bet ne vėliau kaip iki sprendimo priėmimo dienos, pripažinusi, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmę bylai, arba ištirti naujus įrodymus, nepažeisdama šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyto bendro skundo (prašymo) nagrinėjimo termino, priima sprendimą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

13. Administracinių ginčų komisija, mutatis mutandis vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsniu, turi teisę sprendimu paskirti baudą.

19 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas

1. Bylos šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį.

2. Administracinių ginčų komisija per posėdį pasiūlo bylos šalims sudaryti taikos sutartį.

3. Bylos šalys gali sudaryti taikos sutartį ir pateikti ją administracinių ginčų komisijai iki įvykstant jos posėdžiui ar per posėdį, taip pat administracinių ginčų komisijai priėmus sprendimą, priimtą išnagrinėjus skundą (prašymą), bet nepasibaigus šio įstatymo 24 straipsnyje nurodytam sprendimo apskundimo terminui.

4. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

5. Jeigu taikos sutartis atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, administracinių ginčų komisija sprendimu ją patvirtina ir bylą nutraukia. Šiame sprendime turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos. Prieš patvirtindama taikos sutartį, administracinių ginčų komisija išaiškina bylos šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Taikos sutartis pridedama prie bylos. Jeigu taikos sutartis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, administracinių ginčų komisija jos netvirtina ir ginčą išsprendžia iš esmės.

6. Jeigu bylos šalys sudaro taikos sutartį ir pateikia ją administracinių ginčų komisijai, po to, kai išnagrinėjus skundą (prašymą) priimamas sprendimas, administracinių ginčų komisija, patvirtinusi taikos sutartį, nauju sprendimu panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytas terminas sustabdomas.

20 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos posėdžio eigos fiksavimas

1. Administracinių ginčų komisijos posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įrašas ar rašomas posėdžio protokolas. Sprendimą dėl posėdžių eigos fiksavimo būdo priima administracinių ginčų komisija. Bylos šalys ir jų atstovai turi teisę susipažinti su administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašu ar posėdžio protokolu, taip pat gauti posėdžio garso įrašo skaitmeninę kopiją ar posėdžio protokolo kopiją.

2. Administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašas ar protokolas yra sudedamoji bylos dalis. Administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašo reikalavimus, susipažinimo su posėdžio garso įrašu ar protokolu ir garso įrašų skaitmeninių kopijų darymo tvarką nustato Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas.

3. Jeigu administracinių ginčų komisijos posėdžių eiga fiksuojama protokolu, jame įrašomi šie duomenys: posėdžio vieta ir data, pradžia ir pabaiga; administracinių ginčų komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvaujančių bylos šalių ir jų atstovų, kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų vardai ir pavardės; nagrinėjamo skundo (prašymo) turinys; bylos šalių ir jų atstovų, kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, prašymai; balsavimo rezultatai; informacija, susijusi su sprendimo priėmimo terminu, jo apskundimo tvarka.

4. Administracinių ginčų komisijos posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius.

21 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo priėmimas

1. Administracinių ginčų komisijos sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo skundo (prašymo) išnagrinėjimo dienos, bylos šalims nedalyvaujant.

2. Administracinių ginčų komisija priima sprendimą bendru sutarimu. Kai bendro sutarimo nėra, sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje administracinių ginčų komisijos narių. Jeigu administracinių ginčų komisijos posėdyje dalyvauja lyginis komisijos narių skaičius ir balsai dėl sprendimo priėmimo pasiskirsto po lygiai, lemiamas yra administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininko balsas. Dalyvavęs posėdyje administracinių ginčų komisijos narys, nesutinkantis su priimtu sprendimu, gali išdėstyti raštu savo atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė bylos šalims nesiunčiama, bet pridedama prie bylos.

22 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimų rūšys ir sprendimo turinys, bylos nutraukimas, skundo (prašymo) palikimas nenagrinėto

1. Administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų:

1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;

2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį;

3) įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą;

4) priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

2. Administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu:

1) byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai;

2) yra įsiteisėjęs teismo ar administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis ar administracinių ginčų komisijos sprendimas bylą nutraukti;

3) pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo);

4) administracinių ginčų komisija patvirtina šalių sudarytą taikos sutartį;

5) mirus fiziniam asmeniui ar likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių;

6) paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti, arba toks prašymas buvo atmestas.

3. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į administracinių ginčų komisiją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

4. Administracinių ginčų komisija priima sprendimą palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą, jeigu:

1) skundą (prašymą) padavė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo;

2) administracinių ginčų komisijoje ar teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

3) skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas pradėti bylos asmuo.

5. Pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į administracinių ginčų komisiją su skundu (prašymu) bendra tvarka.

6. Administracinių ginčų komisijos sprendime įrašoma: sprendimo priėmimo vieta ir data; administracinių ginčų komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvavusių bylos šalių, jų atstovų vardai ir pavardės; skundo (prašymo) turinys; administracinių ginčų komisijos nustatytos aplinkybės, jų teisinis įvertinimas; priimto sprendimo esmė ir motyvai; sprendimo apskundimo tvarka ir terminas.

7. Administracinių ginčų komisijos sprendimą pasirašo administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas ir kiti administracinių ginčų komisijos nariai, dalyvavę bylos nagrinėjime.

8. Administracinių ginčų komisijos sprendimas išsiunčiamas bylos šalims ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo priėmimo dienos.

9. Administracinių ginčų komisijos sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus (prašymus), skelbiami Lietuvos administracinių ginčų komisijos interneto svetainėje šios komisijos pirmininko nustatyta tvarka. Administracinių ginčų komisija, skelbdama šioje dalyje nurodytus sprendimus, neskelbia fizinio asmens kodo, gyvenamosios ar buvimo vietos adreso, duomenų apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir kitų kontaktinių duomenų, gimimo datos bei vietos, šeiminės padėties, darbovietės ir einamų pareigų, transporto priemonės valstybinio numerio, kredito įstaigos sąskaitos numerio, unikalaus nekilnojamojo ar kito registruotino turto numerio, šio turto buvimo vietos tikslaus adreso ir specialių kategorijų asmens duomenų.

23 straipsnis. Bylos nagrinėjimo sustabdymas ir atnaujinimas

1. Administracinių ginčų komisija sustabdo bylos nagrinėjimą Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais atvejais ir atitinkamai Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytais terminais. Taip pat administracinių ginčų komisija sustabdo bylos nagrinėjimą tuo atveju, kai paskiria ekspertizę, – iki ji bus atlikta.

2. Jei nagrinėdama bylą administracinių ginčų komisija suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, ji sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas, iki administracinis teismas išnagrinės bylą dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo.

3. Bylos nagrinėjimas atnaujinamas bylos šalies pareiškimu ar administracinių ginčų komisijos iniciatyva. Dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo administracinių ginčų komisija rašytinio proceso tvarka priima sprendimą. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama vadovaujantis šio įstatymo nustatytomis bendrosiomis taisyklėmis.

24 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo apskundimas

Pareiškėjas ar atsakovas, nesutinkantis su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo  11 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 13 dalyje,  22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat su sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, turi teisę per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos tą sprendimą apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus skundą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, taip pat skundą dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

25 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymas

1. Administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas, taip pat administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį turi būti vykdomi nuo jų gavimo dienos.

2. Neįvykdytas administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas, taip pat neįvykdytas administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį, kurie nebuvo apskųsti per šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytą terminą, vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Apskundus šioje dalyje nurodytą administracinių ginčų komisijos sprendimą, jis vykdomas tada, kai skundas (prašymas) nepatenkinamas.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariai, paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, eina pareigas iki kadencijos pabaigos.

3. Asmenų, iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo ar komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas ir įsigaliojus šiam įstatymui jas einančių, darbo šioje komisijoje laikotarpis prilyginamas pirmajai kadencijai.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas