Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 15, 55, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 151 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2024 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 15 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, rengiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią daryti poveikį aplinkai, projektus, statinio projektiniuose pasiūlymuose ir statinio projekte privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, suprojektuoti priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti, kas pažeista, vadovaudamasis šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytu sprendimu dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvada.“
2. Pakeisti 15 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Statybos įstatyme nurodytos valstybės institucijos, nagrinėjusios poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar atrankos informaciją, ir savivaldybės administracija, tikrindamos statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, projektinių pasiūlymų atitiktį, pagal kompetenciją tikrina, ar bus įgyvendintos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti sąlygos ir suprojektuotos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią. Papildomai aplinkos ministro įgaliota institucija, tikrindama tokių statinių projektinius pasiūlymus, tikrina, ar:
2) statinio projektiniai pasiūlymai atitinka sprendime dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvadoje įrašytos ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas;
2 straipsnis. Įstatymo papildymas 151 straipsniu
Papildyti Įstatymą 151 straipsniu:
„151 straipsnis. Vykdomos ūkinės veiklos, galinčios daryti poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas
Jeigu pagal aplinkos stebėsenos (monitoringo) rezultatus ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės metu nustatoma, kad, fiziniam ar juridiniam asmeniui planuojant, vykdant ar užbaigiant ūkinę veiklą, sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje nustatytų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią nepakanka ir viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai, ir (ar) daromas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą fizinis ar juridinis asmuo privalo taikyti aplinkos ministro nustatyta tvarka su aplinkos ministro įgaliota institucija suderintas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba užkirsti jam kelią.
Šio straipsnio pirmosios dalies nuostatos netaikomos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytoms planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygoms ir priemonėms reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje nustatytoms priemonėms reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, kurios perkeliamos į taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo sąlygas, ir keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 191 arba 192 straipsnių nuostatomis.
Fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, kuriai iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios ir (ar) jos keitimo ir (ar) plėtimo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka turėjo būti atlikta atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – atranka), jei ji neatlikta, privalo nedelsdamas inicijuoti atranką, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, įpareigojantis atlikti atranką, arba aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės metu nustatoma, kad ūkinė veikla ir (ar) jos keitimas ir (ar) plėtimas, kuriems atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turėjo būti atlikta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka, vykdomi šios atrankos neatlikus. Šioje dalyje nurodyta atranka turi būti atlikta ne vėliau kaip per vienus metus, išskyrus atvejus, kai kitas šios atrankos atlikimo terminas nustatytas ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) leidimo ją vykdyti išdavimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme arba įsiteisėjusiame teismo sprendime.
Fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, kuriai iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios ir (ar) jos keitimo ir (ar) plėtimo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka nebuvo atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau šiame straipsnyje – poveikio aplinkai vertinimas), privalo nedelsdamas jį inicijuoti, jeigu:
1) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, ir atsakingoji institucija priima atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas;
2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, įpareigojantis atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, arba aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės metu nustatoma, kad ūkinė veikla ir (ar) jos keitimas ir (ar) plėtimas, kuriems atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turėjo būti atlikta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka, vykdomi šios atrankos neatlikus, ir atlikus atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo atsakingoji institucija priima atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas;
4) Aplinkos ministerija, gavusi Europos Komisijos oficialų pranešimą ar pagrįstą nuomonę arba Europos Sąjungos teisingumo teismo sprendimą dėl Direktyvos 2011/92/ES netinkamo įgyvendinimo (taikymo), nusprendžia, kad privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą;
Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliktas per Vyriausybės įgaliotos institucijos aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatytą terminą, išskyrus atvejus, kai poveikio aplinkai vertinimo atlikimo terminas nustatytas ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) leidimo ją vykdyti išdavimą reglamentuojančiame įstatyme arba įsiteisėjusiame teismo sprendime. Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, negali būti trumpesnis kaip vieneri metai ir ilgesnis kaip treji metai. Šis terminas gali būti vieną kartą pratęstas ne ilgiau kaip vieniems metams, jeigu poveikio aplinkai vertinimo procedūros nebaigtos per nustatytą terminą ne dėl fizinio ar juridinio asmens, vykdančio šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytą ūkinę veiklą, kaltės.
Valstybės ar savivaldybės institucija, įgaliota išduoti leidimus, privalomus šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyje nurodytai ūkinei veiklai vykdyti, sustabdo išduoto leidimo galiojimą, kol bus atlikta atranka ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas, arba panaikina leidimo galiojimą, jei toks leidimo sustabdymas ar galiojimo panaikinimas numatytas leidimo išdavimą reglamentuojančiame įstatyme.
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, sustabdo šio straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje nurodytos ūkinės veiklos vykdymą, kol bus atlikta atranka ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas, jei tai numatyta ūkinę veiklą reglamentuojančiame įstatyme ar Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme. Šios dalies nuostatos netaikomos, jei šio straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje nurodytos ūkinės veiklos sustabdymas galėtų sukelti didesnę žalą visuomenės interesams negu jos tęsimas ir jai taikoma Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis arba dėl šio straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje nurodytos ūkinės veiklos sustabdymo būtų apribotas nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ir svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros, nurodytos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede, naudojimas.
Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyta ūkinė veikla negali būti vykdoma, jeigu per terminą, nustatytą šio straipsnio trečiojoje dalyje, neatlikta atranka, o šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyta ūkinė veikla negali būti vykdoma, jeigu per terminą, nustatytą vadovaujantis šio straipsnio penktosios dalies nuostatomis, neatliktas poveikio aplinkai vertinimas. Šios dalies nuostatos netaikomos, jei šio straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje nurodytos ūkinės veiklos sustabdymas galėtų sukelti didesnę žalą visuomenės interesams negu jos tęsimas ir jai taikoma Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis arba dėl šio straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje nurodytos ūkinės veiklos sustabdymo būtų apribotas nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ir svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros, nurodytos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede, naudojimas.
3 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės veiklos vykdymą, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimą pažeidžiant šio įstatymo 15, 151, 19, 191, 192 ir 193 straipsnių reikalavimus
Ūkinės veiklos vykdymas, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, arba ūkinės veiklos, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, vykdymas neturint sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedaro reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šiame straipsnyje – sprendimas dėl poveikio aplinkai), išskyrus šio įstatymo 151 straipsnio ketvirtosios dalies 4 punkte nurodytą atvejį, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trisdešimt tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų.
Ūkinės veiklos vykdymas, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, arba įrenginio registracijos duomenų pateikimas neturint teisės juos pateikti šio įstatymo 193 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, arba ūkinės veiklos, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atlikta atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, vykdymas neturint atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo išvados, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau – atrankos išvada), užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų.
Ūkinės veiklos vykdymas, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimas nesilaikant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų sąlygų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57 straipsnyje, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) arba sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytų planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų ir (ar) atitinkamame ūkinės veiklos etape neįgyvendinus priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Šio straipsnio penktojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Ūkinės veiklos vykdymas, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimas nesilaikant taršos leidime nustatytų sąlygų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57 straipsnyje, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) arba atitinkamame ūkinės veiklos etape neįgyvendinus atrankos išvadoje nustatytų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.
Šio straipsnio septintojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Ūkinės veiklos vykdymas nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57, 75 ir 76 straipsniuose) po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.
Šio straipsnio devintojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Ūkinės veiklos vykdymas, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimas negavus šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyto aplinkos ministro įgaliotos institucijos sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Ūkinės veiklos vykdymas, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimas negavus šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyto aplinkos ministro įgaliotos institucijos sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka taršos leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.“
4 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisingos informacijos pateikimą poveikio aplinkai vertinimo proceso metu
Neteisingos informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija priimta atrankos išvada, kad neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų.
Neteisingos informacijos, reikalingos poveikio aplinkai vertinimo programai patvirtinti arba sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priimti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, užtraukia baudą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.“
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 1, 2 dalis ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.