LIETUVOS RESPUBLIKOS

JURIDINIŲ ASMENŲ NEMOKUMO

ĮSTATYMAS

2018 m.                             d. Nr.

Vilnius

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šio įstatymo tikslas - sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą.

2. Šis įstatymas reguliuoja juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, taip pat nemokumo administratorių veiklą.

3. Šis įstatymas netaikomas biudžetinėms įstaigoms, politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms.

4. Šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios juridinių asmenų restruktūrizavimą, netaikomos kredito įstaigoms, mokėjimo įstaigoms, elektroninių pinigų įstaigoms, draudimo ir perdraudimo įmonėms, valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkams ir kitiems Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams.

5. Juridinių asmenų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyti restruktūrizavimo proceso ir bankroto proceso ypatumai.

6. Šis įstatymas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymui ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymui.

7. Kai šio įstatymo nuostatos taikomos ir juridinio asmens restruktūrizavimui, ir juridinio asmens bankrotui, vartojami žodžiai „nemokumo procesas“.

8. Kai šio įstatymo nuostatos taikomos ir juridinio asmens restruktūrizavimo bylai, ir juridinio asmens bankroto bylai, vartojami žodžiai „nemokumo byla“.

9. Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su šio įstatymo priede nurodytu Europos Sąjungos teisės aktu.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Bankrutuojantis juridinis asmuo – juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla arba kuriam bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka ir nepradėtos šio įstatymo nustatytos juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto procedūros.

2. Buhalteris - juridinio asmens vyriausiasis buhalteris (buhalteris), apskaitos paslaugas teikiantis juridinis asmuo, jo įgaliotas darbuotojas arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo.

3. Einamieji mokėjimai – visi juridinio asmens ūkinei – komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai, įskaitant mokesčius, kurie yra administruojami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (toliau – mokesčiai).

4. Finansiniai sunkumai – padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokiu per artimiausią laikotarpį.

5. Juridinio asmens bankrotas (toliau – bankrotas arba bankroto procesas) – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu.

6. Juridinio asmens bankroto byla (toliau – bankroto byla) – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl juridinio asmens bankroto teisinių santykių.

7. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo negali vykdyti prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję, ir (arba) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

8. Juridinio asmens restruktūrizavimas (toliau - restruktūrizavimas arba restruktūrizavimo procesas) – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.

9. Juridinio asmens restruktūrizavimo byla (toliau – restruktūrizavimo byla)– teismo nagrinėjama civilinė byla dėl juridinio asmens restruktūrizavimo teisinių santykių.

10. Juridinio asmens gyvybingumas - juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą ir ši veikla yra perspektyvi.

11. Kita valstybė narė – Europos ekonominės erdvės valstybė, išskyrus Lietuvos Respubliką, ir Šveicarijos Konfederacija.

12. Komercinė sąskaita - juridinio asmens sąskaita, kurioje kaupiamos lėšos yra skirtos su bankroto proceso metu vykdoma ūkine komercine veikla susijusiems atsiskaitymams vykdyti.

13. Kreditorių sąskaita – juridinio asmens sąskaita, kurioje kaupiamos lėšos yra skirtos kreditorių reikalavimams tenkinti, bankroto administravimo išlaidoms ir kintamajai atlygio daliai už bankroto administravimą nemokumo administratoriui apmokėti.

14. Likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo – juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla arba kuriam bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka ir pradėtos šio įstatymo nustatytos juridinio asmens likvidavimo procedūros.

15. Naujas finansavimas – esamo ar naujo kreditoriaus juridiniam asmeniui papildomai suteiktos ir restruktūrizavimo plane patvirtintos lėšos pagalbai finansiniams sunkumams įveikti.

16. Nemokumo administratorius – fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę administruoti nemokumo procesus.

17. Nemokumo administratorių atrankos programa (toliau – atrankos programa) – Priežiūros institucijos tvarkomos informacinės sistemos kompiuterinė programa, kurios pagalba iš asmenų, turinčių teisę administruoti nemokumo procesus, sąrašo (toliau – Nemokumo administratorių sąrašas), atrenkamas nemokumo administratorius bankroto bylai administruoti.

18. Pagalba finansiniams sunkumams įveikti – kreditorių suteikiama pagalba juridiniam asmeniui finansiniams sunkumams įveikti, apimanti reikalavimo įvykdyti prievolę termino atidėjimą, reikalavimo įvykdyti prievolę ar jos dalį atsisakymą, prievolės pakeitimą kita prievole ir kt.

19. Priežiūros institucija - Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

20. Restruktūrizavimo plano paveikiamas kreditorius – kreditorius, kurio civilines teises ir (ar) pareigas dėl juridiniam asmeniui suteikiamos pagalbos finansiniams sunkumams įveikti tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina juridinio asmens restruktūrizavimo planas.

21. Tarpinis finansavimas - esamo ar naujo kreditoriaus suteiktos papildomos lėšos, kurių pagrįstai ir nedelsiant reikia, kad juridinis asmuo galėtų tęsti veiklą ar išlikti gyvybingu, arba kad iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo nesumažėtų juridinio asmens vertė.

22. Ūkinė komercinė veikla – gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, apimanti prekių ir (ar) paslaugų pirkimą ar pardavimą, įskaitant ir naudojimąsi turtu ir (arba) turtinėmis teisėmis, kurią vykdant siekiama gauti pajamų, išskyrus turto pardavimą, kai siekiama gauti pajamų bankroto administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais.

23. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme ir Mokesčių administravimo įstatyme.

3 straipsnis. Nemokumo proceso principai

Nemokumo proceso principai yra šie:

1) efektyvumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį;

2) kreditorių lygiateisiškumo principas, reiškiantis, kad vienodo pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo bei ginant kitas savo teises ir teisėtus interesus;

3) skaidrumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procesas turi būti administruojamas skaidriai, o informacija apie nemokumo procesą būtų savalaikiai prieinama visiems nemokumo procese dalyvaujantiems asmenims, siekiant užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą, išskyrus atvejus, kai reikia apsaugoti teisės aktais saugomus asmens duomenis ar komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją;

4) teisėjo vadovavimo procesui principas, reiškiantis, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekiant užtikrinti veiksmingą nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą;

5) profesionalumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį bei elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos reputaciją.

II DALIS

NEMOKUMO PROCESAS

I SKYRIUS

NEMOKUMO PROCESO PRADŽIA

PIRMASIS SKIRSNIS

NEMOKUMO PROCESO INICIJAVIMAS

4 straipsnis. Asmenys, turintys teisę inicijuoti nemokumo procesą

1. Nemokumo procesą inicijuoti turi teisę:

1) juridinio asmens vadovas, o kai pagal atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą juridinis asmuo vienasmenio valdymo organo neturi – kitas asmuo pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl nemokumo proceso (toliau – juridinio asmens vadovas), jei juridinis asmuo turi finansinių sunkumų;

2) kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

2. Restruktūrizavimo procesą turi teisę inicijuoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas kreditorius, tik jeigu jo pradelsti reikalavimai juridiniam asmeniui viršija 10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų dydį.

5 straipsnis. Asmenys, turintys pareigą inicijuoti nemokumo procesą

Nemokumo procesą inicijuoti privalo:

1) juridinio asmens vadovas, jei  juridinis asmuo yra nemokus;

2) juridinio asmens likvidatorius, jeigu juridinio asmens likvidavimo metu paaiškėja, kad juridinis asmuo yra nemokus.

6 straipsnis. Vadovo pareigos juridiniam asmeniui tapus nemokiu

Juridiniam asmeniui tapus nemokiu vadovas privalo:

1) nedelsdamas informuoti  juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atstatymo klausimą;

2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą;

3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad  susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas,  kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo.

7 straipsnis. Likvidatoriaus pareigos juridiniam asmeniui tapus nemokiu

Juridiniam asmeniui tapus nemokiu likvidatorius privalo:

1) sustabdyti visus mokėjimus;

2) nedelsdamas inicijuoti juridinio asmens bankrotą.

8 straipsnis. Juridinio asmens kreipimasis dėl nemokumo proceso

1. Juridinis asmuo apie savo ketinimą inicijuoti nemokumo procesą  registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus turi pranešti kreditoriams jų buveinės ar gyvenamosios vietos adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo.

2. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė, siūloma sudaryti susitarimą dėl pagalbos ir pažymima, kad jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo.

3. Susitarimui dėl pagalbos sudaryti juridinis asmuo nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos.

9 straipsnis. Kreditoriaus kreipimasis dėl nemokumo proceso

1. Kreditorius apie savo ketinimą inicijuoti nemokumo procesą  registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus turi pranešti juridiniam asmeniui jo buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo.

2. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta arba nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui.

3. Prievolei įvykdyti arba susitarimui dėl pagalbos sudaryti kreditorius nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos.

10 straipsnis. Susitarimas dėl pagalbos

1. Susitarimą dėl pagalbos sudaro juridinis asmuo ir kreditoriai, kurių civilines teises ir (ar) pareigas dėl jų suteikiamos pagalbos juridiniam asmeniui finansiniams sunkumams įveikti tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina šis susitarimas.

2. Šio įstatymo 8 ir 9 straipsnių nuostatos dėl siūlymo sudaryti susitarimą dėl pagalbos gali būti netaikomos, jeigu:

1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas;

2) juridinio asmens vadovas ar likvidatorius kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes juridinis asmuo yra nemokus;

3) kreditorių susirinkimas nepriėmė sprendimo vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka;

4) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

3. Juridinis asmuo, siekdamas sudaryti susitarimą dėl pagalbos, turi teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, vykdymo veiksmų atidėjimo ar vykdomųjų bylų sustabdymo.

4. Teismas gali panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu padaro išvadą, kad toks sprendimas reikalingas susitarimui dėl pagalbos sudaryti, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas nepagrįstai pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus.

11 straipsnis. Bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimas

1. Bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu yra tenkinamos šios sąlygos:

1) teismuose nėra iškelta bylų, kuriose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai;

2) iš juridinio asmens nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.

2. Juridinio asmens vadovas registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus kreipiasi į kreditorius jų buveinės ar gyvenamosios vietos adresu su siūlymu vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, kartu nurodydamas kreditorių susirinkimo datą ir vietą.

3. Kreditorių susirinkimas turi vykti ne anksčiau kaip po 7 dienų ir ne vėliau kaip po 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto kreipimosi išsiuntimo kreditoriams dienos.

4. Sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną.

12 straipsnis. Bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymas

1. Vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas.

2. Nemokumo administratorių renka ir skiria kreditorių susirinkimas iš įrašytų į Nemokumo administratorių sąrašą asmenų.

3. Vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka.

13 straipsnis. Juridinio asmens vadovo atsakomybė

1. Juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

2. Teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis:

1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti;

2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą;

3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

3. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių, kurių teismo patvirtinti reikalavimai sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu.

4. Nutarties apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu kopiją teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo pateikia juridinių asmenų registro tvarkytojui.

14 straipsnis. Asmenų, kuriems apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, sąrašas

1. Juridinių asmenų registro tvarkytojas sudaro fizinių asmenų, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, sąrašą (toliau – Asmenų, kuriems apribota teisė būti vadovu, sąrašas).

2. Į Asmenų, kuriems apribota teisė būti vadovu, sąrašą asmenys įrašomi ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarties apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu įsiteisėjimo dienos.

3. Asmenų, kuriems apribota teisė būti vadovu, sąraše nurodomi tokie duomenys:

1) fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data;

2) teismo nutarties įsiteisėjimo data;

3) laikotarpis, kuriuo asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

4. Asmenų, kuriems apribota teisė būti vadovu, sąrašas skelbiamas juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainėje.

ANTRASIS SKIRSNIS

NEMOKUMO BYLOS IŠKĖLIMAS

15 straipsnis. Bylų teismingumas ir pareiškimų nagrinėjimas

1. Juridinių asmenų nemokumo bylos keliamos ir nagrinėjamos apygardų teismuose pagal juridinio asmens buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

2. Jeigu teismas gauna vieną ar kelis pareiškimus dėl bankroto ir (arba) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, jie privalo būti nagrinėjami kartu.

3. Jeigu pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ar pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo paskyrus nagrinėti konkrečiam teisėjui teismas gauna kitų asmenų pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, visus šiuos pareiškimus nagrinėja teisėjas, kuriam yra paskirtas anksčiausiai teismo gautas pareiškimas.

4. Jeigu pateikiamas pareiškimas teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui, kuriam yra iškelta bankroto byla, pareiškimas restruktūrizavimo bylos iškėlimo paliekamas nenagrinėtas.

16 straipsnis. Teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas

1. Teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo:

1) termino, skirto susitarimui dėl pagalbos sudaryti, pabaigos;

2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie ketinimą inicijuoti nemokumo procesą išsiuntimo, jeigu kreditorių susirinkimas nepriėmė sprendimo vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka;

3) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie ketinimą inicijuoti nemokumo procesą išsiuntimo, jeigu sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas;

4) kreditoriaus pranešimo apie ketinimą inicijuoti bankroto procesą juridiniam asmeniui išsiuntimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai;

5) juridinio asmens vadovo ar likvidatoriaus pranešimo apie ketinimą inicijuoti bankroto procesą kreditoriams išsiuntimo, jeigu kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes juridinis asmuo yra nemokus.

2. Teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo trunka ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės atsiradimo dienos.

17 straipsnis. Pareiškimas teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo

1.   Pareiškime teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo nurodoma:

1) prašoma iškelti nemokumo byla (restruktūrizavimo ar bankroto);

2) priežastys, dėl kurių prašoma iškelti nemokumo bylą.

2. Prie juridinio asmens pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pridedami:

1) dokumentai, patvirtinantys jo teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimą;

2) dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis asmuo atitinka restruktūrizavimo ar bankroto sąlygas;

3) juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai;

4) juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinys, jei jis nėra pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui;

5) informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka;

6) informacija apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus;

7) juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotų, sąrašas;

8) kiti dokumentai, kurie, juridinio asmens nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti.

3. Jeigu juridinis asmuo prašo iškelti restruktūrizavimo bylą, prie pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo papildomai pridedami:

1) restruktūrizavimo plano projektas ir juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimas dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui;

2) einamųjų mokėjimų, kuriuos juridinis asmuo turi mokėti kiekvieną kalendorinį mėnesį, sąrašas, konkreti didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams mokėti, ir tai pagrindžiantys dokumentai;

3) juridinio asmens turto vertinimo ataskaita, parengta ne anksčiau kaip prieš 3 mėnesius iki kreipimosi į teismą dėl juridinio asmens restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos;

4) nuo teismo sprendimo iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos mokėjimų kreditoriams sąrašas, jeigu juridinis asmuo prašo netaikyti visų ar dalies šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatų;

5) informacija apie numatomą tarpinį finansavimą, nurodant numatomų gauti paskolų dydį, sąlygas, įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus finansavimo šaltinius iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo;

6) jeigu prašoma paskirti nemokumo administratorių, nemokumo administratoriaus kandidatūra ir  nemokumo administratoriaus sutikimas-deklaracija.

4. Prie kreditoriaus pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pridedama:

1) dokumentai, patvirtinantys jo teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimą;

2) jeigu prašoma paskirti nemokumo administratorių restruktūrizavimo byloje, nemokumo administratoriaus kandidatūra ir  nemokumo administratoriaus sutikimas-deklaracija;

3) kiti dokumentai, kurie, kreditoriaus nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti.

18 straipsnis. Juridinio asmens dalyvių informavimas apie pareiškimo teismui pateikimą

Juridinio asmens vadovas ar likvidatorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos arba nuo informacijos apie teismo priimtą pareiškimą iškelti nemokumo bylą gavimo dienos apie tai informuoja juridinio asmens dalyvius.

19 straipsnis. Pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimas

1. Dėl pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo teismas priima nutartį.

2. Pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo galima atsisakyti tol, kol teismo nutartis dėl nemokumo bylos iškėlimo dar nepriimta.

3. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priimti pareiškimą iškelti nemokumo bylą priėmimo jos kopiją išsiunčia:

1) juridiniam asmeniui;

2) kreditoriui, kuris pateikė pareiškimą teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo;

3) antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto;

4) Lietuvos bankui, jeigu nemokumo byla iškelta Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytam prižiūrimam finansų rinkos dalyviui, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 – 5 punktuose nurodytiems subjektams ar juridiniam asmeniui, kuris yra Lietuvos banko pagal Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą skelbiamame sistemų dalyvių sąraše;;

5) Priežiūros institucijai.

4. Nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kartu su prašymu turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinantys įrodymai.

5. Teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu dėl juridinio asmens buvo išduoti vykdomieji dokumentai arba nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus atvejus, kai teismas leido antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

20 straipsnis. Pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimas

1. Teismas, priėmęs pareiškimą iškelti nemokumo bylą, turi teisę:

1) įpareigoti kreditorius, juridinio asmens dalyvius, juridinio asmens valdymo organų narius, buhalterį, kitus atsakingus darbuotojus pateikti teismui papildomus dokumentus, reikalingus juridinio asmens nemokumo bylai nagrinėti;

2) kviesti į teismą kreditorius, juridinio asmens dalyvius, juridinio asmens valdymo organų narius, buhalterį, kitus atsakingus darbuotojus ir reikalauti iš jų rašytinių paaiškinimų, susijusių su juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimu;

3) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2. Juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo iškelti nemokumo bylą priėmimą gavimo dienos pateikia teismui šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 – 7 punktuose nurodytą informaciją.

21 straipsnis. Nemokumo bylos iškėlimo sąlygos

1. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų;

2) juridinis asmuo yra gyvybingas;

3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto.

2. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus.

22 straipsnis. Atsisakymas iškelti nemokumo bylą

1. Teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:

1) juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų;

2) nebuvo įgyvendinti šio įstatymo 4, 8, 9, 16 ir 106 straipsniuose nurodyti reikalavimai;

3) restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų;

4) restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto.

2. Teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena šio straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių.

3. Teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:

1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus;

2) juridinis asmuo nėra nemokus;

3) juridiniam asmeniui iškelta restruktūrizavimo byla;

4) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad juridinio asmens  turto nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį.

23 straipsnis. Bankroto bylos kėlimas, kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti

1. Kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, teismas kelia bankroto bylą, tik jei tenkinama viena iš šių sąlygų:

1) asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto administravimo išlaidoms apmokėti;

2) nemokumo administratorius sutinka prisiimti riziką, kad bankroto metu nebus gauta lėšų bankroto administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai, ir šios išlaidos bus apmokamos iš paskirto nemokumo administratoriaus lėšų (toliau – bankroto administravimo išlaidų rizika).

2. Teismas nustatęs, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, pasiūlo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikusiam asmeniui per ne ilgesnį kaip 14 dienų laikotarpį įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto administravimo išlaidoms apmokėti.

3. Jei į teismo depozitinę sąskaitą nustatyta suma neįmokama, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nustatyto termino įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, pabaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse (toliau – Nemokumo administratorių atrankos taisyklės) nustatyta tvarka nemokumo administratoriams praneša apie galimybę administruoti bankrotą prisiimant bankroto administravimo išlaidų riziką.

4. Jeigu per 30 dienų nuo teismo pranešimo apie galimybę administruoti bankrotą prisiimant bankroto administravimo išlaidų riziką dienos nė vienas nemokumo administratorius nepateikia teismui sutikimo–deklaracijos, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir siūlyti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Ši nutartis yra neskundžiama.

5. Teismas nutarties atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir siūlyti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiunčia juridinių asmenų registro tvarkytojui ir Garantinio fondo administratoriui.

6. Teismui priėmus nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir siūlyti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, juridinio asmens darbuotojų reikalavimai tenkinami Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka.

7. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka iškelta bankroto byla nagrinėjama supaprastinta tvarka.

24 straipsnis. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas pagreitinta tvarka

1. Restruktūrizavimo byla iškeliama pagreitinta tvarka, kai teismas ta pačia nutartimi iškelia restruktūrizavimo bylą ir patvirtina restruktūrizavimo planą.

2. Teismas gali iškelti restruktūrizavimo bylą pagreitinta tvarka, jeigu prie pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo yra pridedamas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka pritarė juridinio asmens dalyvių susirinkimas ir kreditoriai.

3. Jeigu teismas yra priėmęs sprendimą nutraukti restruktūrizavimo bylą ir nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 5 metai, juridiniam asmeniui restruktūrizavimo byla gali būti iškelta tik pagreitinta tvarka.

25 straipsnis. Teismo nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimas

1. Teismas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo pareiškimo iškelti nemokumo bylą priėmimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo. Ši nutartis gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

2. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesiui.

3. Jeigu teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokumo bylą yra apskųsta, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs šią nutartį, negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

4. Įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti iškelti nemokumo bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinami, taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kiti teismo nurodymai panaikinami.

5. Nutartimi iškelti bankroto bylą teismas privalo uždėti juridinio asmens ilgalaikiam turtui, trumpalaikiam turtui priskiriamam nekilnojamajam turtui ar turtinėms teisėms areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

6. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą, juridinis asmuo įgyja restruktūrizuojamo juridinio asmens statusą.

7. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, juridinis asmuo įgyja bankrutuojančio juridinio asmens statusą.

26 straipsnis. Teismo nutarties iškelti nemokumo bylą turinys

1. Teismo nutartyje iškelti nemokumo bylą nurodoma:

1) juridinio asmens, kuriam keliama nemokumo byla, pavadinimas, buveinės adresas (ir adresas ryšiams palaikyti, kai jis nesutampa su buveinės adresu), kodas;

2) pagrindai, kuriais grindžiama teismo jurisdikcija, jeigu taikomas Reglamentas (ES) Nr. 2015/848;

3) paskirtas nemokumo administratorius (vardas ir pavardė, jei jis fizinis asmuo, ar pavadinimas ir kodas, jei jis juridinis asmuo); jo eilės numeris Nemokumo administratorių sąraše; duomenys ryšiams palaikyti (adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti);

4) laikotarpis, per kurį kreditoriai turi pateikti savo reikalavimus nemokumo administratoriui.

2. Jei teismas kelia restruktūrizavimo bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma:

1) atlygio už restruktūrizavimo administravimą nemokumo administratoriui suma, jei jis yra paskirtas;

2) leidimas netaikyti visų ar dalies šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatų;

3) juridinio asmens sąskaitos, iš kurių gali būti atliekami einamieji mokėjimai ir šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyti mokėjimai, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir kiekvienai sąskaitai konkreti didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams atlikti;

3. Jei teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma:

1) bazinio atlygio už bankroto administravimą nemokumo administratoriui suma;

2) šio įstatymo 57 straipsnyje nurodyti terminai;

3) iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuojamas ilgalaikis turtas, trumpalaikiam turtui priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės.

27 straipsnis. Pranešimas apie nemokumo bylos iškėlimą

1. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties iškelti nemokumo bylą priėmimo dienos jos kopiją išsiunčia:

1) juridiniam asmeniui;

2) paskirtam nemokumo administratoriui;

3) kreditoriui, kuris pateikė pareiškimą teismui dėl juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo;

4) Lietuvos bankui, jeigu nemokumo byla iškelta Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytam prižiūrimam finansų rinkos dalyviui, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 – 5 punktuose nurodytiems subjektams ar juridiniam asmeniui, kuris yra Lietuvos banko pagal Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą skelbiamame sistemų dalyvių sąraše;

5) Priežiūros institucijai.

2. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiunčia:

1) paskirtam nemokumo administratoriui;

2) juridiniam asmeniui;

3) juridinių asmenų registro tvarkytojui;

4) antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto;

5) kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai;

6) turto arešto aktų registrui, jeigu nurodoma vykdyti mokėjimus iš areštuotos sąskaitos;

7) ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti juridinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai ar areštuotas juridinio asmens turtas;

8) Priežiūros institucijai.

3. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusios  nutarties iškelti nemokumo bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiunčia:

1) kreditoriams;

2) asmenims, kuriems juridinis asmuo yra užtikrinęs savo ar trečiųjų asmenų prievolių tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis;

3) asmenims, kurie yra suteikę garantiją ar kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones už juridinį asmenį;

4) visiems asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems juridinio asmens turtą;

5) valstybės institucijoms ar įstaigoms, įpareigotoms surinkti mokesčius;

6) kredito įstaigoms, finansų maklerio įmonėms ir draudimo įmonėms, su kuriomis juridinis asmuo yra sudaręs sutartis;

7) juridinio asmens dalyviams;

8) savivaldybei, kurios teritorijoje yra juridinio asmens buveinė;

9) Lietuvos bankui, jeigu nemokumo byla iškelta Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytam prižiūrimam finansų rinkos dalyviui, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 – 5 punktuose nurodytiems subjektams ar juridiniam asmeniui, kuris yra Lietuvos banko pagal Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą skelbiamame sistemų dalyvių sąraše;

10) Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau - Finansų ministerija)  arba paskolą administruojančiai institucijai, jeigu nemokumo byla iškelta juridiniam asmeniui, kuris yra paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėjas.

TREČIASIS SKIRSNIS

NEMOKUMO BYLOS IŠKĖLIMO PASEKMĖS

28 straipsnis. Juridinio asmens prievolių vykdymas iškėlus nemokumo bylą

1. Nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama:

1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą;

2) išieškoti skolas iš juridinio asmens;

3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas;

4) skaičiuoti mokesčius, netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos;

5) nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą;

6) įkeisti, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą;

7) parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti.

2. Teismas gali leisti netaikyti visų ar dalies šio straipsnio 1 dalies nuostatų, jeigu tai palengvintų sprendimo dėl restruktūrizavimo plano priėmimą, ir dėl to kreipiasi juridinis asmuo arba nemokumo administratorius. Ši teismo nutartis vykdoma skubiai ir gali būti skundžiama, tačiau jos apskundimas jos vykdymo nestabdo.

3. Iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus.

4. Einamieji mokėjimai gali būti išieškomi Civilinio proceso kodekso, Mokesčių administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

29 straipsnis. Bylų perdavimas

1. Nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.

2. Jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti yra juridinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai, Civilinio proceso kodekso nustatytais atvejais su šiais ieškiniais susiję dokumentai perduodami nagrinėti nemokumo bylą iškėlusiam teismui.

3. Teismai perduoda civilines bylas nemokumo bylą iškėlusiam teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

4. Kai civilinė byla nėra perduodama nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje įsiteisėjusį sprendimą teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos informuoja nemokumo bylą iškėlusį teismą.

5. Arbitraže pareikštiems reikalavimams nagrinėti taikomos Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nuostatos.

30 straipsnis. Turto areštas ir vykdomieji dokumentai

1. Iki nemokumo bylos iškėlimo juridinio asmens areštuoto turto klausimus sprendžia nemokumo bylą iškėlęs teismas.

2. Antstolis ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos perduoda nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui iki nemokumo bylos iškėlimo juridinio asmens neparduoto turto arešto ir vykdomuosius dokumentus ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui.

3. Jeigu antstolis iki bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui dienos yra paskelbęs apie juridinio asmens turto pardavimą, teismas gali  leisti jam baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą.

4. Turto saugotojas iki turto arešto panaikinimo turi visas su šio turto apsauga susijusias teises ir pareigas.

5. Jeigu antstolis per nurodytą terminą nepateikia teismui turto arešto ir vykdomųjų dokumentų, teismas gali jam paskirti iki 3 000 eurų baudą.

31 straipsnis. Ginčai nemokumo procese

1. Teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių sprendimai nemokumo procese gali būti skundžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

2. Teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

3. Nagrinėjant ginčus dėl kitų nemokumo proceso dalyvių sprendimų, pirmosios instancijos teismo sprendimas ar nutartis turi būti priimti ne vėliau kaip per 60 dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos. Šiais atvejais apeliacinės instancijos teismo priimti sprendimai ir nutartys yra galutiniai ir kasacine tvarka neskundžiami.

4. Atskirieji skundai dėl šiame įstatyme nurodytų nutarčių Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 21 dieną nuo jų gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos.

5. Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti paduoti per 10 dienų nuo atskirojo skundo kopijos išsiuntimo dalyvaujantiems byloje asmenims dienos.

6. Įsiteisėję teismų nutartys ir sprendimai skelbiami specialioje interneto svetainėje ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų įsiteisėjimo.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

NEMOKUMO ADMINISTRATORIAUS PASKYRIMAS IR ATSTATYDINIMAS

32 straipsnis. Nemokumo administratoriaus skyrimas bankroto byloje

1. Juridinio asmens bankrotui administruoti yra skiriamas nemokumo administratorius.

2. Sprendimą dėl nemokumo administratoriaus skyrimo bankroto byloje priima teismas.

3. Nemokumo administratoriaus kandidatūrą teismas paskiria vadovaudamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudodamasis atrankos programa.

4. Atrankos programa nemokumo administratoriaus kandidatūrą atrenka pagal šiuos kriterijus:

1) juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus:

a) juridinio asmens dydį;

b) juridinio asmens veiklos rūšį;

c) bankroto proceso vykdymo ypatumus;

2) nemokumo administratoriaus veiklą apibūdinančius kriterijus:

a) darbo krūvį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus);

b) darbo patirtį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus);

c) galiojančias poveikio priemones.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti juridinį asmenį ir nemokumo administratoriaus veiklą apibūdinantys kriterijai apibrėžti Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse.

6. Įsiteisėjusi teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių yra pagrindas paskirtam nemokumo administratoriui administruoti bankroto procesą.

7. Teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių.

33 straipsnis. Nemokumo administratoriaus skyrimas restruktūrizavimo byloje

1. Restruktūrizavimui administruoti gali būti skiriamas nemokumo administratorius.

2. Nemokumo administratorius gali būti skiriamas:

1) laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos ir (ar)

2) laikotarpiui nuo teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos iki teismo sprendimo baigti restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.

3. Sprendimą dėl nemokumo administratoriaus skyrimo restruktūrizavimo byloje priima teismas.

4. Teismui teikti prašymą skirti nemokumo administratorių ir pasiūlyti jo kandidatūrą iš įrašytų į Nemokumo administratorių sąrašą asmenų turi teisę:

1) juridinis asmuo;

2) kreditorių susirinkimas;

3) restruktūrizavimą inicijuojantis kreditorius, teikdamas pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

5. Prašyme paskirti nemokumo administratorių turi būti nurodyta jo:

1) vardas ir pavardė, jei jis fizinis asmuo, ar pavadinimas ir kodas, jei jis juridinis asmuo;

2) eilės numeris Nemokumo administratorių sąraše;

3) duomenys ryšiams palaikyti (adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti);

4) laikotarpis, kuriam prašoma skirti nemokumo administratorių.

6. Įsiteisėjusi teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių yra pagrindas paskirtam nemokumo administratoriui administruoti restruktūrizavimą.

34 straipsnis. Nemokumo administratoriaus sutikimas-deklaracija

1. Nemokumo administratorius gali būti paskirtas administruoti nemokumo procesą tik esant jo pateiktam sutikimui-deklaracijai. 

2. Sutikime-deklaracijoje nemokumo administratorius patvirtina, kad:

1) sutinka būti paskirtas konkretaus juridinio asmens nemokumo administratoriumi;

2) nėra apribojimų, dėl kurių jis negali būti paskirtas nemokumo administratoriumi;

3) atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus;

4) yra apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

3. Restruktūrizavimo byloje nemokumo administratoriaus sutikimas-deklaracija pateikiamas kartu su prašymu paskirti nemokumo administratorių. Jame nurodoma ir atlygio suma, už kurią nemokumo administratorius sutinka administruoti juridinio asmens restruktūrizavimą.

4. Bankroto byloje nemokumo administratorius sutikimą-deklaraciją pateikia Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse nustatyta tvarka.

35 straipsnis. Nemokumo administratoriaus skyrimo apribojimai

1. Nemokumo administratorius negali būti paskirtas administruoti konkretaus juridinio asmens nemokumo proceso, jeigu jis per paskutinius 3 metus iki nemokumo bylos iškėlimo buvo to juridinio asmens:

1) nemokumo bylą nagrinėjančio teisėjo ar juridinio asmens vadovo sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo;

2) kreditorius, jo dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris ar darbuotojas;

3)ar jį patronuojančio, ar jo patronuojamo juridinio asmens dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris, darbuotojas.

2. Paskirto nemokumo administratoriaus juridinio asmens dalyviams, organų nariams, vadovui, buhalteriui,  darbuotojams taikomi šiame straipsnyje nustatyti apribojimai.

36 straipsnis. Paskirto nemokumo administratoriaus nešališkumas

1. Paskirtas nemokumo administratorius negali:

1) turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi;

2) pirkti juridinio asmens turtą, atstovauti pirkėjui jį perkant.

2. Juridinio asmens turto pirkėju ir pirkėjo atstovu negali būti paskirto nemokumo administratoriaus sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais su paskirtu nemokumo administratoriumi susijęs asmuo.

3. Paskirto nemokumo administratoriaus juridinio asmens dalyviams, vadovui, organų nariams, buhalteriui,  darbuotojams  taikomi šiame straipsnyje nustatyti apribojimai.

37 straipsnis. Nemokumo administratoriaus atstatydinimas

1. Teismas atstatydina restruktūrizavimo ar bankroto byloje paskirtą nemokumo administratorių, jei:

1) jis netenka teisės administruoti nemokumo procesus;

2) jis negalėjo būti paskirtas konkretaus juridinio asmens nemokumo administratoriumi dėl šio įstatymo 35 straipsnyje nurodytų aplinkybių, arba šios aplinkybės atsirado jau jį paskyrus  nemokumo administratoriumi;

3) jis pateikia teismui motyvuotą prašymą dėl atsistatydinimo;

4) teismas patenkino atrankos programa atrinkto, tačiau nepaskirto nemokumo administratoriumi, asmens atskirąjį skundą ir šis asmuo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nutarties, kuria tenkintas atskirasis skundas, įsiteisėjimo dienos pateikė sutikimą-deklaraciją.

2. Teismas turi teisę atstatydinti nemokumo administratorių, jei:

1) gautas kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos motyvuotas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių ir

2) patenkinus šį prašymą nebus pažeistas viešasis interesas ar sprendimui atstatydinti nemokumo administratorių nepritarusių kreditorių interesai.

3. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos informacijos gavimo praneša nemokumo administratoriui apie ketinimą jį atstatydinti.

4. Nemokumo administratorius per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos turi teisę pateikti teismui paaiškinimus.

38 straipsnis. Teismo nutarties dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo ar atstatydinimo priėmimas

1. Teismas nutartį dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo ar atstatydinimo priima ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prašymo arba 35 straipsnyje nurodytos informacijos gavimo dienos.

2.  Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių bankroto byloje yra neskundžiama.

3. Teismo nutartis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi bankroto byloje gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutarties dalį dėl juridinio asmens nemokumo administratoriaus skyrimo, gali paskirti asmenį juridinio asmens nemokumo administratoriumi, kuris buvo atrankos programa atrinktas, bet nepaskirtas, arba grąžinti juridinio asmens nemokumo administratoriaus paskyrimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje dalyje nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys yra galutinės ir kasacine tvarka neskundžiamos.

4. Teismo nutartis atstatydinti nemokumo administratorių turi būti motyvuota.

5. Teismo nutartis atstatydinti netekusį teisės administruoti nemokumo procesus nemokumo administratorių neskundžiama.

6. Teismas nutartimi atstatydinti nemokumo administratorių bankroto byloje kartu turi paskirti kitą nemokumo administratorių.

7. Teismas nutartyje atstatydinti nemokumo administratorių bankroto byloje ir paskirti kitą nemokumo administratorių nurodo terminą, per kurį atstatydintas nemokumo administratorius privalo perduoti naujai paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

8. Teismas gali pripažinti nutartį dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo ar atstatydinimo skubiai vykdytina.

9. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo ar atstatydinimo įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiunčia:

1) paskirtam ir (ar) atstatydintam nemokumo administratoriui;

2) kreditorių susirinkimo pirmininkui;

3) restruktūrizuojamam juridiniam asmeniui;

4) Priežiūros institucijai.

39 straipsnis. Atsakomybė už trukdymą paskirtam nemokumo administratoriui vykdyti savo funkcijas

Asmeniui, trukdžiusiam paskirtam nemokumo administratoriui vykdyti nemokumo proceso administravimą, teismas gali skirti iki 3 000 eurų baudą.

40 straipsnis. Informacijos apie juridinio asmens nemokumo procesą teikimas

1. Paskirtas nemokumo administratorius Priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka teikia:

1) informaciją nurodytą Reglamento (ES) Nr. 2015/848 24 straipsnio 2 dalyje, jei bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka;

2) pranešimus apie šaukiamus kreditorių susirinkimus,  kreditorių komiteto posėdžius iki jų likus ne mažiau kaip 14 dienų;

3) kreditorių susirinkimų ir (ar) kreditorių komiteto sprendimus;

4) informaciją apie juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turtą (turto sąrašas, balansinė vertė, pradinė pardavimo kaina, pardavimo data, pardavimo tvarka, gautos pinigų sumos už parduotą turtą,  išieškotos pinigų sumos iš juridinio asmens skolininkų, kitos gautinos sumos);

5) informaciją apie juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankroto proceso išlaidas pagal šio įstatymo 73 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą struktūrą;

6) informaciją apie juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių reikalavimų dydį ir jų tenkinimą pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus;

7) ataskaitą apie restruktūrizavimo plano vykdymą;

8) kitą Priežiūros institucijos nustatytą informaciją.

2. Paskirtas nemokumo administratorius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją teikia Priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo ar faktinių aplinkybių atsiradimo ar pasikeitimo dienos.

3. Priežiūros institucijos interneto svetainėje ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos gavimo dienos skelbiama ši informacija apie juridinio asmens nemokumo procesą:

1) priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai ir nutartys, susiję su juridinio asmens nemokumo procesu;

2) šio straipsnio 1 dalies 1 – 7 punktuose nurodyta informacija.

II SKYRIUS

KREDITORIAI NEMOKUMO PROCESE

41 straipsnis. Kreditorių reikalavimų pateikimas

1. Kreditoriai savo reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

2. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisę pagrindžiančius dokumentus ir ne vėliau kaip per 14 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui.

3. Teismas nemokumo administratoriaus prašymu gali pratęsti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui.

4. Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus,  pateiktus praleidus teismo nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

5. Kai nemokumo procese kreditoriaus civiliniai ieškiniai teismui perduodami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, laikoma, kad terminai šiems reikalavimams pateikti nepraleisti.

42 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tvirtinimas

1. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

2. Teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami.

3. Teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

43 straipsnis. Kreditorių teisės

Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę:

1) dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose;

2) teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų;

3) skųsti teismui kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus;

4) gauti iš juridinio asmens valdymo organų ir nemokumo administratoriaus informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą;

5) reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės;

6) kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo;

7) naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose kreditoriams suteiktomis teisėmis.

44 straipsnis. Kreditorių susirinkimo teisės

Kreditorių susirinkimas turi šias teises:

1) sudaryti kreditorių komitetą ir nustatyti jo funkcijas;

2) rinkti ir atšaukti iš pareigų kreditorių susirinkimo pirmininką;

3) nustatyti kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarką;

4) motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo;

5) spręsti dėl juridinio asmens dalyvavimo įmonių grupės koordinavimo procese, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 2015/848 64 straipsnio 3 dalyje, kai juridinis asmuo priklauso įmonių grupei;

6) nustatyti informacijos apie nemokumo procesą teikimo kreditoriams tvarką;

7) įpareigoti nemokumo administratorių kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo;

8) įpareigoti nemokumo administratorių kreiptis į teismą leisti turtą parduoti kitu nei iš varžytynių būdu;

9)  įpareigoti nemokumo administratorių kreiptis į teismą su prašymu bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka;

10) kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jeigu ilgiau nei 3 mėnesius nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas arba nemokami einamieji mokėjimai, ir jeigu tam pritaria restruktūrizavimo plano paveikiami bent vienos grupės kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų tos grupės kreditorių reikalavimų sumos;

11) kreiptis į teismą dėl juridinio asmens restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jeigu tam pritaria restruktūrizavimo plano paveikiami kiekvienos grupės kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų kiekvienos grupės kreditorių reikalavimų sumos;

12) įpareigoti nemokumo administratorių  kreiptis į teismą dėl žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo;

13) naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose suteiktomis teisėmis. 

45 straipsnis. Kreditorių susirinkime turintys teisę dalyvauti asmenys

1. Kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimo dieną esantys juridinio asmens kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas.

2. Kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti be balsavimo teisės:

1) paskirtas nemokumo administratorius;

2) restruktūrizuojamo juridinio asmens valdymo organų nariai;

3) juridinio asmens dalyvis (dalyvių atstovas), jei dalyviui (dalyviams) priklausančios akcijos, dalys, pajai suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų.

46 straipsnis. Kreditorių susirinkimo šaukimas

1. Reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę:

1) kreditorių susirinkimo pirmininkas;

2) kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 1/10 teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos;

3) restruktūrizuojamo juridinio asmens vadovas.

2. Kreditorių susirinkimus šaukia:

1) paskirtas nemokumo administratorius;

2) kreditorių susirinkimo pirmininkas arba kreditorius (kreditoriai), kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, jei nemokumo administratorius kreditorių susirinkimo nesušaukia šiame įstatyme nustatytais atvejais ir terminais.

3. Asmenys, reikalaujantys sušaukti kreditorių susirinkimą, turi pateikti jį sušaukti įpareigotam asmeniui:

1) prašymą, kuriame turi būti nurodyti kreditorių susirinkimo sušaukimo tikslai;

2) pasiūlymą dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės ir datos;

3) siūlomus darbotvarkės klausimų sprendimų projektus.

4. Kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo sušaukti kreditorių susirinkimą gavimo dienos, jei prašyme motyvuotai nesiūloma vėlesnė data.

47 straipsnis. Pranešimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą

1. Apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims pranešama registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus arba pasirašytinai likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos.

2. Jeigu kreditorių susirinkime turintys teisę dalyvauti asmenys sutinka, apie šaukiamą kreditorių susirinkimą gali būti pranešta jų nurodytomis elektroninio ryšio priemonėmis.

3. Pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta:

1) juridinio asmens pavadinimas, buveinė ir kodas;

2) kreditorių susirinkimo data, laikas ir vieta.

4. Prie pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turi būti pridėta:

1) kreditorių susirinkimo darbotvarkė, nurodant darbotvarkės klausimų iniciatorius;

2) siūlomi sprendimų projektai;

3) kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai arba nuoroda internete, kur galima su šia informacija susipažinti;

4) dalyvavimo ir balsavimo kreditorių susirinkime tvarka arba nuoroda internete, kur galima su šia tvarka susipažinti.

48 straipsnis. Kreditorių susirinkimo pirmininkas

1. Pirmajame kreditorių susirinkime turi būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas.

2. Kreditorių susirinkimo pirmininku gali būti išrinktas tik kreditorius.

3. Kreditorių susirinkimo pirmininku negali būti kreditorius:

1) juridinio asmens, jį patronuojančio ar jo patronuojamo juridinio asmens dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris, darbuotojas;

2) šios dalies 1 punkte nurodytų asmenų sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo.

4. Kai pasiūlomas vienas kandidatas į kreditorių susirinkimo pirmininkus, jis laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

5. Kai kreditorių susirinkimo pirmininkas renkamas iš kelių asmenų, išrinktu kreditorių susirinkimo pirmininku laikomas asmuo, už kurį balsavusių kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų suma yra didžiausia.

6. Jeigu kreditorių susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas, kreditorių susirinkimas išrenka asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui.

49 straipsnis. Kreditorių susirinkimo kvorumas

1. Kreditorių susirinkime dalyvaujantys kreditoriai registruojami kreditorių registravimo sąraše.

2. Kreditorių registravimo sąraše turi būti nurodytas balsų skaičius, kurį kiekvienam kreditoriui suteikia jo teismo patvirtinta reikalavimų suma.

3. Kreditorių registravimo sąrašą pasirašo kreditorių susirinkimo pirmininkas.

4. Kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu yra kreditorių susirinkimo kvorumas.

5. Kreditorių susirinkimo kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, įskaitant iš anksto balsavusius kreditorius, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

6. Nustačius, kad kreditorių susirinkimo kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso kreditorių susirinkimo metu.

7. Jeigu kreditorių susirinkimo kvorumo nėra, kreditorių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas.

50 straipsnis. Pakartotinis kreditorių susirinkimas

1. Apie šaukiamą pakartotinį kreditorių susirinkimą pranešama likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki kreditorių susirinkimo dienos.

2. Pakartotinis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo neįvykusio kreditorių susirinkimo dienos.

3. Pakartotiniam kreditorių susirinkimui kvorumo reikalavimas netaikomas.

4. Pakartotinis kreditorių susirinkimas turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkę.

51 straipsnis. Kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka

1. Kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme įtvirtintus atvejus.

2. Kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams.

3. Kreditoriai turi teisę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto balsuoti iš anksto.

4. Iš anksto balsuojama raštu arba, jeigu tokia galimybė sudaroma, elektroninių ryšių priemonėmis.

5. Kreditoriams gali būti sudaryta galimybė dalyvauti kreditorių susirinkime ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti kreditoriaus tapatybę.

52 straipsnis. Kreditorių susirinkimo sprendimai

1. Kreditorių susirinkimo sprendimai įrašomi kreditorių susirinkimo protokole.

2. Kreditorių susirinkimo protokolą pasirašo kreditorių susirinkimo pirmininkas.

3. Prie kreditorių susirinkimo protokolo turi būti pridėta:

1) kreditorių, turinčių teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime sąrašas;

2) kreditorių registravimo sąrašas;

3) įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti;

4) iš anksto balsavusių kreditorių balsavimo dokumentai;

5) dokumentai, įrodantys, kad kreditoriai laiku buvo informuoti apie kreditorių susirinkimo sušaukimą.

4. Kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių susirinkimo protokolą su pridedamais dokumentais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo dienos turi pateikti nemokumo administratoriui.

53 straipsnis. Kreditorių komiteto sudarymas

1. Kreditorių susirinkimas gali sudaryti kreditorių komitetą ir nustatyti jo funkcijas.

2. Kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai.

3. Kreditorių komiteto nariais gali būti tik kreditoriai, išskyrus darbuotojų interesus atstovaujantį asmenį.

4. Juridinio asmens restruktūrizavimo atveju kreditorių komitete turi būti ne mažiau kaip po vieną kiekvienos kreditorių grupės atstovą.

5. Jeigu juridinis asmuo turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties ar nelaimingo atsitikimo darbe, kreditorių komitete turi būti darbuotojų interesus atstovaujantis asmuo.

6. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto narys bei kreditorių komiteto pirmininkas.

7. Juridinio asmens restruktūrizavimo atveju dėl kreditorių komiteto sudarymo ir jo funkcijų nustatymo balsuojama kreditorių grupėse.  Sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo kiekvienos grupės kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę kiekvienos grupės susirinkime dalyvavusių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.

54 straipsnis. Kreditorių komiteto sprendimai

1. Kreditorių komiteto posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė kreditorių komiteto narių.

2. Vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą.

3. Kreditorių komiteto priimti sprendimai yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė kreditorių komiteto narių. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas.

4. Kreditorių komiteto sprendimai įrašomo kreditorių komiteto posėdžio protokole, kurį pasirašo kreditorių komiteto pirmininkas.

5. Kreditorių komiteto posėdžiuose be balsavimo teisės gali dalyvauti šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys.

6. Kreditorių komiteto sprendimų pateikimui ir skelbimui mutatis mutandis taikoma kreditorių susirinkimo sprendimų pateikimo ir paskelbimo tvarka.

55 straipsnis. Kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimų apskundimas ir panaikinimas

1. Kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą.

2. Kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui:

1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą;

2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jei nebuvo tinkamai apie jį informuotas;

3) nemokumo administratorius;

4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo.

3. Kreditorių komiteto sprendimą turi teisę skųsti teismui visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurių teisės yra pažeistos.

4. Teismas panaikina kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir  šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

III SKYRIUS

JURIDINIO ASMENS BANKROTAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BANKROTO PROCESO VYKDYMAS

56 straipsnis. Juridinio asmens valdymas

1. Juridinio asmens veiklai bankroto metu vadovauja, jo turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja paskirtas nemokumo administratorius.

2. Juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų.

3. Sandoriai sudaryti pažeidžiant šio straipsnio nuostatas yra niekiniai ir negalioja.

57 straipsnis. Juridinio asmens valdymo organų pareigos iškėlus bankroto bylą

1. Iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui:

1) juridinio asmens turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis;

2) visus juridinio asmens dokumentus ir informaciją, kuri buvo kaupiama elektroninėse laikmenose, įskaitant apskaitos duomenis, taip pat ir esančią pas trečiuosius asmenis, teikiančius informacijos kaupimo ir saugojimo paslaugas.

2. Jei bankroto byla iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, jo savininkas, ūkinės bendrijos tikrieji nariai per teismo nustatytą terminą privalo pateikti paskirtam nemokumo administratoriui viso savo turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

58 straipsnis. Kitų asmenų pareigos iškėlus bankroto bylą

1. Iškėlus bankroto bylą, asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems juridinio asmens turtą, draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis.

2. Sandoriai sudaryti pažeidžiant šio straipsnio nuostatas yra niekiniai ir negalioja.

59 straipsnis. Nemokumo administratoriaus pareigos iškėlus bankroto bylą

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą nemokumo administratorius:

1) nedelsdamas organizuoja juridinio asmens turto bei jo dokumentų perėmimą ir apsaugą;

2) nedelsdamas kredito įstaigoje atidaro kreditorių sąskaitą;

3) sprendžia dėl juridinio asmens sudarytų prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams;

4) sprendžia darbuotojų atleidimo ir priėmimo klausimą;

5) vertina ūkinės komercinės veiklos vykdymo tikslingumą, įmonės pardavimo, juridinio asmens restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo galimybę;

6) tikrina juridinio asmens sandorius ir sprendžia dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu;

7) kreipiasi dėl darbuotojų reikalavimų iš Garantinio fondo tenkinimo;

8) kreipiasi dėl žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, kai įstatymų numatytais atvejais žalos atlyginimo mokėjimas pereina valstybei;

9) kreipiasi dėl lėšų skyrimo likviduojamam dėl bankroto juridiniam asmeniui žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti;

10) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas pareigas.

60 straipsnis. Informacija pirmajam kreditorių susirinkimui

1. Pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta kreditorių reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė teismui pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos.

2. Teismas gali nutarti, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta kreditorių reikalavimų suma sudaro mažiau negu pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos, nustatęs, kad ginčijami kreditorių reikalavimai negalės turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams.

3. Nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui turi pateikti:

1) informaciją apie juridinio asmens kapitalo dydį, jeigu pagal juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą jis yra formuojamas;

2) juridinio asmens dalyvių sąrašą;

3) juridinio asmens balansą, sudarytą ne ankstesnei datai kaip 30 dienų iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos;

4) juridinio asmens turto sąrašą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, nurodant turto balansines vertes ir suvaržymus;

5) skolininkų sąrašą ir reikalavimo sumas, kartu nurodant prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, vykstančius ginčus ar vykdomus priverstinius skolų išieškojimus;

6) preliminarius turto realizavimo terminus ir siūlomą pradinę pardavimo kainą;

7) numatomą įplaukų sumą bankroto metu;

8) kreditorių sąrašą, jų reikalavimų (pareikšti, patvirtinti, ginčijami) sumas ir numatomas tenkinimo galimybes vertine išraiška pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus;

9) numatomą bankroto proceso trukmę;

10) nemokumo administratoriaus nuomonę dėl įmonės pardavimo galimybės;

11)  nemokumo administratoriaus nuomonę dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo tikslingumo, pagrįsta ūkinės komercinės veiklos pajamų ir sąnaudų vertinimu;

12) nemokumo administratoriaus nuomonę dėl juridinio asmens restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo galimybės, pagrįsta naudos kreditoriams palyginimu bankroto ir restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo atvejais;

13) informaciją apie juridinio asmens darbuotojus;

14) informaciją apie parduotą greitai gendantį turtą;

15) informaciją apie ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos;

16) informaciją apie tikrintinų sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, skaičių;

17) informaciją apie teismo patvirtintos pradinių administravimo išlaidų sumos panaudojimą;

18) kitą, nemokumo administratoriaus nuomone, svarbią informaciją.

61 straipsnis. Prievolių vykdymas

1. Nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję, išskyrus tuos atvejus, kai nemokumo administratorius, atsižvelgęs į prievolės ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, per  30 dienų nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos praneša kitai prievolės šaliai, kad prievolę vykdys.

2. Kita prievolės šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol gaus nemokumo administratoriaus pranešimą, kad juridinis asmuo prievolę vykdys.

62 straipsnis. Darbo santykių reguliavimas

1. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą darbo sutartys su juridinio asmens darbuotojais nutraukiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka.

2. Įspėjimas darbuotojui apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, kai jo negalima įteikti darbo vietoje, laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos.

3. Darbuotojams, kurie dirba bankroto proceso metu vykdant ūkinę komercinę veiklą, atlyginama iš komercinėje sąskaitoje esančių lėšų.

4. Darbuotojams, kurie dirba administruojant bankrotą, atlyginama iš kreditorių sąskaitoje esančių lėšų.

63 straipsnis. Juridinio asmens ūkinė komercinė veikla

1. Juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, tik jeigu jos rezultatas mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius.

2. Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas.

3. Vykdydamas ūkinę komercinę veiklą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus.

4. Einamieji mokėjimai mokami ir gali būti išieškomi tik iš ūkinės komercinės veiklos pajamų.

5. Iš ūkinės komercinės veiklos kilę reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių tenkinami tik nutraukus ūkinę komercinę veiklą.

64 straipsnis. Sandorių pripažinimas negaliojančiais

1. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą,  nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir:

1) kreipiasi į teismą dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais;

2) kreipiasi į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jei padaro prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą 6 mėnesių terminą nemokumo administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.

3. Sandoriai, kuriais juridiniam asmeniui suteiktas naujas finansavimas ir (ar) tarpinis finansavimas, nutraukus restruktūrizavimo bylą negali būti pripažinti negaliojančiais, išskyrus jei jie buvo sudaryti pažeidžiant įstatymus arba apgaule.

4. Informaciją apie sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, patikrinimo rezultatus nemokumo administratorius pateikia kreditorių susirinkimui.

65 straipsnis. Paskirto nemokumo administratoriaus funkcijos ir teisės bankroto procese

1. Paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu:

1) valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja;

2) gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus;

3) šaukia kreditorių susirinkimus ir juose atstovauja juridiniam asmeniui;

4) šaukia juridinio asmens dalyvių susirinkimus, kai yra būtini jų sprendimai;

5) vadovauja juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai, jei ji yra vykdoma;

6) priima ir atleidžia darbuotojus;

7) imasi priemonių skoloms išieškoti iš juridinio asmens skolininkų;

8) ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus;

9) atstovauja juridiniam asmeniui teisme;

10) parduoda juridinio asmens turtą ar perduoda jį kreditoriams;

11) tenkina kreditorių reikalavimus šio įstatymo nustatyta tvarka;

12) vykdo teismo sprendimus ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto nutarimus;

13) sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą;

14) perduoda saugotinus juridinio asmens dokumentus archyvui;

15) tvarko juridinio asmens buhalterinę apskaitą;

16) sudaro ir teikia metinių ir tarpinių, jei jos sudaromos, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinius;

17) teikia informaciją šio įstatymo nustatyta tvarka;

18) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

2. Paskirtas nemokumo administratorius turi teisę:

1) įeiti į juridinio asmens patalpas, tikrinti juridinio asmens sąskaitas, korespondenciją, duomenų bazes, kitus dokumentus, išskyrus jei juose yra komercinę (gamybinę) paslaptį sudaranti informacija. Šią informaciją nemokumo administratorius turi teisę gauti tik pasirašęs pasižadėjimą išsaugoti komercinę (gamybinę) paslaptį;

2) gauti iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių bei kitų fizinių ir juridinių asmenų jo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją;

3) gauti informaciją apie visus kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto priimtus sprendimus;

4) gauti visų dokumentų, kuriuos kreditorių susirinkimo pirmininkas teikia teismui, kopijas;

5) dalyvauti kreditorių komiteto posėdžiuose;

6) naudotis kitomis šiame įstatyme nemokumo administratoriui suteiktomis teisėmis.

ANTRASIS SKIRSNIS

BANKROTO PROCESAS SUPAPRASTINTA TVARKA

66 straipsnis. Bankroto proceso supaprastinta tvarka sąlygos ir inicijavimas

1. Teismas gali priimti nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka, jeigu yra tenkinamos šios sąlygos:

1) juridinis asmuo nevykdo ūkinės komercinės veiklos;

2) juridinio asmens turto nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti;

3) nėra įsiteisėjusi teismo nutartis likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto.

2. Teismas nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka gali priimti:

1) savo iniciatyva bankroto bylos iškėlimo metu arba

2) nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu, gavus kreditorių susirinkimo pritarimą, kai bankroto byla jau yra iškelta.

3. Pranešimams apie bankroto proceso vykdymą supaprastinta tvarka mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 27 straipsnio nuostatos.

67 straipsnis. Bankroto proceso supaprastinta tvarka ypatumai

1. Teismui priėmus nutartį bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka, pradedamas juridinio asmens likvidavimas.

2. Nuo teismo nutarties bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka įsiteisėjimo dienos juridinis asmuo įgyja likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens teisinį statusą.

3. Supaprastinta tvarka vykdomo bankroto proceso metu kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia teismas. Kreditorių susirinkimai nešaukiami.

4. Bankroto procesas supaprastinta tvarka negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo nutarties bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka įsiteisėjimo dienos.

5. Supaprastinto bankroto proceso metu sudaromi tik juridinio asmens likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai.

6. Bankroto proceso supaprastinta tvarka administravimo išlaidų nustatymui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 75 straipsnio nuostatos.

68 straipsnis. Bankroto proceso supaprastinta tvarka nutraukimas

1. Teismas savo iniciatyva arba nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti nutartį nutraukti bankroto proceso vykdymą supaprastinta tvarka, jei kreditorių sąskaitoje yra sukaupta reikšmingai didesnė lėšų suma negu reikia šioms išmokoms mokėti:

1) teismo patvirtintoje bankroto administravimo išlaidų sąmatoje nustatytoms išlaidoms apmokėti;

2) į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtai pinigų sumai ją įmokėjusiam asmeniui grąžinti.

2. Reikšmingai didesne lėšų suma laikoma suma, jeigu įvertinus bankroto administravimo išlaidų padidėjimą vykdant bankroto procesą teismo tvarka ja būtų galima patenkinti ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.

3. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties nutraukti bankroto proceso vykdymą supaprastinta tvarka įsiteisėjimo dienos turi grąžinti į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą pinigų sumą ją įmokėjusiam asmeniui.

4. Įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti bankroto proceso vykdymą supaprastinta tvarka, bankroto procesas toliau vykdomas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Juridinio asmens teisinis statusas nesikeičia.

TREČIASIS SKIRSNIS

TYČINIS BANKROTAS

69 straipsnis. Bankroto pripažinimas tyčiniu

1. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

2. Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius:

1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai;

2) turtas buvo parduotas mažesne nei rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis;

3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą;

4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, juridinių asmenų registrui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas;

5) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį,  kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

3. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

70 straipsnis. Bankroto pripažinimo tyčiniu tvarka

1. Teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva, kreditoriaus arba nemokumo administratoriaus prašymu.

2. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo pranešimo apie priimtą prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu gavimo dienos apie tai praneša ir šio pranešimo kopiją išsiunčia:

1) kreditoriams;

2) netekusiems įgaliojimų juridinio asmens valdymo organų nariams.

3. Nemokumo administratoriaus pranešimas apie teisme priimtą prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos.

4. Kreditoriai ir įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per 20 dienų nuo nemokumo administratoriaus pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti teismui informaciją, galinčią turėti reikšmės bankroto pripažinimui tyčiniu.

71 straipsnis. Nemokumo administratoriaus pareigos pripažinus bankrotą tyčiniu

1. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos privalo patikrinti juridinio asmens sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo.

2. Dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurie yra priešingi jo veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais  nemokumo administratorius privalo kreiptis į teismą.

72 straipsnis. Juridinio asmens dokumentų patikrinimas

1. Teismas gali leisti kreditoriui, siekiančiam skųsti teismui juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus, ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius (actio Pauliana) ar kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą.

2. Juridinio asmens dokumentų patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo teismo nutarties leisti atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą įsiteisėjimo dienos.

3. Nuo teismo nutarties leisti atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą įsiteisėjimo dienos nemokumo administratorius privalo:

1) sudaryti sąlygas kreditoriui susipažinti su juridinio asmens dokumentais;

2) atsakyti į kreditoriaus klausimus, susijusius su tikrinamais juridinio asmens dokumentais;

3) pateikti kreditoriui prašomų dokumentų kopijas.

4. Už juridinio asmens dokumentų patikrinimui skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą nemokumo administratorius gali pareikalauti iš juridinio asmens dokumentų patikrinimą atliekančių kreditorių pagrįsto dydžio atlyginimo.

5. Komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją kreditorius turi teisę gauti tik pasirašęs pasižadėjimą ją išsaugoti.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BANKROTO PROCESO IŠLAIDOS

73 straipsnis. Bankroto proceso išlaidos ir jų sudėtis

1. Bankroto proceso išlaidas sudaro:

1) bankroto administravimo išlaidos;

2) ūkinės komercinės veiklos išlaidos;

3) kintamasis atlygis už bankroto administravimą nemokumo administratoriui (toliau - kintamasis atlygis už bankroto administravimą).

2. Bankroto administravimo išlaidas sudaro:

1) bazinis atlygis už bankroto administravimą nemokumo administratoriui (toliau - bazinis atlygis už bankroto administravimą);

2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje;

3) išlaidos juridinio asmens finansinių ataskaitų auditui, turto ar verslo vertinimui, teisinėms ir kitoms ekspertų ar specialistų paslaugoms;

4) turto paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos;

5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos;

6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos;

7) bylinėjimosi išlaidos;

8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos;

9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos;

10) kitos bankroto administravimo išlaidos.

3. Ūkinės komercinės veiklos išlaidas sudaro su juridinio asmens ūkine komercine veikla susijusios išlaidos, tarp jų ir atlygis nemokumo administratoriui už vadovavimą juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai.

4. Kintamąjį atlygį už bankroto administravimą sudaro šio įstatymo 77 straipsnio 4 dalyje nurodytos išlaidos.

74 straipsnis. Pradinės bankroto administravimo išlaidos

1. Paskirtas nemokumo administratorius privalo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui tvirtinti bankroto administravimo išlaidų, reikalingų bankroto administravimui iki šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, (toliau – pradinės bankroto administravimo išlaidos) sąmatą. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys apskaičiavimai.

2. Pradinių bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina teismas, įvertinęs išlaidų pagrįstumą.

3. Teismo nutartis dėl pradinių bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo neskundžiama.

4. Kai atsiradus naujoms aplinkybėms būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl pradinių bankroto administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Prie jo turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys apskaičiavimai.

75 straipsnis. Bankroto administravimo išlaidų nustatymas

1. Paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys apskaičiavimai.

2. Jei kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo.

3. Teismo nutartis dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama.

4. Nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto administravimo išlaidų sąmatos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti šią sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju viršijus bankroto administravimo išlaidų sąmatą ir (ar) juridinio asmens vardu prisiėmus šią sąmatą viršijančius įsipareigojimus, nemokumo administratorius privalo sušaukti kreditorių susirinkimą. Kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šią sąmatą viršijusių įsipareigojimų priėmimo dienos.

6. Nemokumo administratorius privalo pateikti kreditorių susirinkimui  argumentuotus paaiškinimus dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ir atitinkamai pakeistos bankroto administravimo išlaidų sąmatos projektą.

7. Jei teismas pakeistos bankroto administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina, sąmatą viršijančios išlaidos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti įsipareigojimai dengiami iš nemokumo administratoriaus lėšų.

76 straipsnis. Bankroto proceso išlaidų apmokėjimas

1. Juridinis asmuo bankroto proceso metu turi šias sąskaitas:

1) kreditorių sąskaitą, kuri yra depozitinė sąskaita;

2) komercinę sąskaitą, jeigu juridinis asmuo bankroto proceso metu vykdo ūkinę komercinę veiklą.

2. Sąskaitose esančios lėšos negali būti naudojamos sąskaitų paskirties neatitinkantiems tikslams.

3. Komercinės sąskaitos lėšos pervedamos į kreditorių sąskaitą, tik nutraukus ūkinę komercinę veiklą ir sumokėjus visus su ūkine komercine veikla susijusius einamuosius mokėjimus.

4. Apie kreditorių sąskaitą ir (ar) komercinę sąskaitą nemokumo administratorius turi informuoti kreditorius – mokesčių administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo dienos.

5. Atsiskaitymai bankroto proceso metu negali būti vykdomi grynaisiais pinigais.

77 straipsnis. Atlygis už bankroto administravimą

1. Nemokumo administratoriaus atlygį už bankroto administravimą sudaro bazinis atlygis už bankroto administravimą ir kintamasis atlygis už bankroto administravimą.

2. Bazinis atlygis už bankroto administravimą yra atlygio už bankroto administravimą dalis už visą bankroto administravimo laikotarpį, kurio sumą nustato teismas vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto administravimą dydžiais.

3. Teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus prašymu turi teisę nustatyti Vyriausybės patvirtintus atlygio už bankroto administravimą dydžius viršijančią bazinio atlygio už bankroto administravimą sumą.

4. Kintamasis atlygis už bankroto administravimą yra atlygio už bankroto administravimą dalis, kurios suma apskaičiuojama į kreditorių sąskaitą įmokėtos sumos ir bankroto administravimo išlaidų skirtumą padauginus iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio.

5. Į kreditorių sąskaitą įmokėtos sumos, skirtos darbuotojų reikalavimams tenkinti iš Garantinio fondo lėšų ar žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti, nėra įtraukiamos į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą kintamojo atlygio už bankroto administravimą skaičiavimą. 

6. Atlygio už bankroto administravimą išmokėjimo nemokumo administratoriui tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

7. Nutraukus bankroto bylą, nemokumo administratoriui atlygis už bankroto administravimą išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytą atvejį.

8. Jei bankroto byla nutraukta dėl restruktūrizavimo bylos pagreitinta tvarka iškėlimo, nemokumo administratoriui išmokama visa teismo nustatyta bazinio atlygio už bankroto administravimą suma.

PENKTASIS SKIRSNIS

BANKROTO BYLOS NUTRAUKIMAS

78 straipsnis. Bankroto bylos nutraukimo pagrindai

1. Teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą šiais pagrindais:

1) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų;

2) juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais;

3) patvirtinama taikos sutartis;

4) iškeliama restruktūrizavimo byla.

2. Bankroto byla gali būti nutraukta iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens  pabaigos įsiteisėjimo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytąjį atvejį.

3. Sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą gali būti priimtas tik iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

4. Pranešimams apie bankroto bylos nutraukimą mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 27 straipsnio nuostatos.

79 straipsnis. Pasiūlymas restruktūrizuoti juridinį asmenį arba sudaryti taikos sutartį

1. Pasiūlymą restruktūrizuoti juridinį asmenį arba sudaryti taikos sutartį kreditorių susirinkimui gali pateikti:

1) paskirtas nemokumo administratorius;

2) kreditorius;

3) juridinio asmens dalyviai atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, – dalyvių susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių 2/3 balsų dauguma.

2. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos privalo informuoti neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvius apie jų teisę siūlyti sudaryti taikos sutartį arba inicijuoti restruktūrizavimą.

3. Pasiūlyme restruktūrizuoti juridinį asmenį arba sudaryti taikos sutartį turi būti pateikti paaiškinimai, pagrindžiantys, kad siūlomos priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto.

4. Prie pasiūlymo restruktūrizuoti juridinį asmenį arba sudaryti taikos sutartį turi būti pridėtas restruktūrizavimo plano arba taikos sutarties projektas.

80 straipsnis. Bankroto bylos nutraukimas sudarius taikos sutartį

1. Nutartį patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą priima teismas.

2. Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, taikos sutartį tvirtina notaras.

3. Taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo visi kreditoriai ir nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimą.

4. Taikos sutarčiai turi pritarti juridinio asmens dalyviai atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, – dalyvių susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių 2/3 balsų dauguma.

5. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo taikos sutarties sudarymo dienos kreipiasi į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą. Prie prašymo turi būti pridėta šio įstatymo nustatyta tvarka pasirašyta taikos sutartis.

6. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti bankroto bylą.

81 straipsnis. Bankroto bylos nutraukimas  iškėlus restruktūrizavimo bylą

1. Nutartį iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą priima teismas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju restruktūrizavimo byla gali būti iškelta tik pagreitinta tvarka.

3. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo nutarimo pritarti restruktūrizavimo plano projektui priėmimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą. Prie prašymo turi būti pridėtas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka pritarė kreditorių susirinkimas ir juridinio asmens dalyviai.

4. Restruktūrizavimo planui ir sprendimo dėl jo priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo II dalies IV skyriaus nuostatos.

5. Iškėlus restruktūrizavimo bylą, patvirtinti kreditorių reikalavimai bankroto byloje laikomi reikalavimais restruktūrizavimo byloje.

6. Nutraukus bankroto bylą ir iškėlus restruktūrizavimo bylą, nemokumo administratorius yra privalomas viso restruktūrizavimo proceso metu.

7. Nemokumo administratoriumi restruktūrizavimo byloje tampa bankroto byloje paskirtas nemokumo administratorius.

8. Jei bankroto byloje paskirtas nemokumo administratorius atsisako būti paskirtas restruktūrizavimo byloje, nemokumo administratorius paskiriamas šio įstatymo II dalies I skyriaus trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka.

82 straipsnis. Bankroto bylos nutraukimo pasekmės

1. Nuo teismo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos mokesčių, palūkanų ir netesybų skaičiavimas, juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai, taip pat išieškojimai atnaujinami.

2. Visos bankroto proceso išlaidos apmokamos ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, jeigu taikos sutartyje ar restruktūrizavimo plane nenumatyta kitaip.

3. Nuo teismo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos juridinis asmuo netenka bankrutuojančio ar likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens teisinio statuso.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

JURIDINIO ASMENS LIKVIDAVIMAS DĖL BANKROTO

83 straipsnis. Sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto

1. Teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. Teismas turi teisę šį terminą pratęsti vieną kartą ne ilgiau kaip 1 mėnesiui.

2. Teismas kreditorių susirinkimo motyvuotu prašymu gali priimti nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto nepraėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

3. Teismas nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto nurodo kiekvieno kreditoriaus patvirtintų reikalavimų sumą.

4. Nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos juridinis asmuo įgyja likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statusą.

5. Pranešimams apie juridinio asmens likvidavimą dėl bankroto mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 27 straipsnio nuostatos.

84 straipsnis. Juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto

1. Juridinio asmens likvidatoriaus funkcijas atlieka nemokumo administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka.

2. Likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie yra numatyti teismo nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto.

85 straipsnis. Juridinio asmens turto pardavimo principai

Juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais:

1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas;

2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą;

3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas.

86 straipsnis. Juridinio asmens turto pardavimas

1. Juridinio asmens turtas, išskyrus greitai gendantį, gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

2. Juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus greitai gendantį ir iš varžytynių parduodamą turtą.

3. Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui turto pradinę pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto kainos pagrindimą.

4. Juridinio asmens turto, išskyrus greitai gendantį turtą, pradinę pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.

5. Likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pirkimo–pardavimo sutartis, pardavimo iš varžytynių aktas ir perdavimo aktas prilyginami sudarytiems notarine forma, išskyrus įmonės pirkimo–pardavimo atveju.

87 straipsnis. Juridinio asmens, kaip įmonės, pardavimas

1. Nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui privalo pasiūlyti parduoti juridinį asmenį kaip turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visumą arba turtinį kompleksą (ar jo esminę dalį) (toliau – įmonė), jei tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė nei bendros ūkinės paskirties vienijamus daiktus parduodant atskirai.

2. Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui turi pateikti:

1) įmonės bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų sąrašą;

2) pagrindimą, kad įmonės pardavimo atveju nauda kreditoriams būtų didesnė nei bendros ūkinės paskirties vienijamus daiktus parduodant atskirai;

3) informaciją apie preliminarius siūlymus pirkti įmonę, jei tokių yra.

3. Sprendimą dėl įmonės pardavimo ir jos pardavimo kainos priima kreditorių susirinkimas.

4. Jei į įmonės bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų sąrašą įtraukiamas įkeistas turtas, įmonė gali būti parduodama tik gavus įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus sutikimą.

5. Parduodant įmonę Civilinio kodekso nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

6. Įmonės pirkimo–pardavimo sutartimi pirkėjui nuosavybės teise perduodama visa įmonė kaip turtinis kompleksas arba jos esminė dalis, išskyrus teismo patvirtintus kreditorių reikalavimus, kylančius iš prievolių, neįvykdytų iki bankroto bylos iškėlimo, ir teises ir pareigas, kurių pardavėjas neturi teisės perduoti kitiems asmenims pagal kitus įstatymus.

7. Įmonės pirkimo–pardavimo sutartyje taip pat gali būti numatyta, kad pirkėjui neperduodamos prievolės, atsiradusios iki įmonės pardavimo, dėl kurių nevykdymo patvirtinti įmonės kreditorių reikalavimai, išskyrus atvejus, kai pirkėjas sutinka perimti šias prievoles, o kreditoriai, kurių tenkintinus reikalavimus perima pirkėjas, sutinka, kad šias prievoles už įmonę vykdytų arba dėl jų nevykdymo susidariusius reikalavimus tenkintų pirkėjas.

8. Nuosavybės teisė į įmonę pereina pirkėjui, kai pirkėjas sumoka visą kainą.

88 straipsnis. Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto pardavimas bankroto procese

1. Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtas gali būti parduodamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto.

2. Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtas parduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka.

89 straipsnis. Greitai gendančio turto pardavimas

1. Greitai gendančio turto pardavimo kainą, vadovaudamasis juridinio asmens turto pardavimo principais, nustato nemokumo administratorius.

2. Jeigu greitai gendantis turtas yra įkeistas, nemokumo administratorius šio turto pardavimo kainą suderina su įkaito turėtoju.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju nemokumo administratorius raštu ir (arba) elektroninių ryšių priemonėmis pateikia kainą derinti įkaito turėtojui, nurodydamas šios kainos pagrindimą ir protingą terminą, iki kurio įkaito turėtojas privalo pateikti atsakymą dėl šio turto pardavimo kainos.

4. Jei iki nemokumo administratoriaus nurodyto termino įkaito turėtojas nepateikia atsakymo, nemokumo administratoriaus nustatyta įkeisto turto pardavimo kaina laikoma suderinta.

5. Jei turto pardavimo kainos su įkaito turėtoju suderinti nepavyksta, greitai gendantis turtas siūlomas parduoti už įkaito turėtojo siūlomą pardavimo kainą. Jei greitai gendančio turto parduoti už įkaito turėtojo siūlomą pardavimo kainą, kuri buvo didesnė už nemokumo administratoriaus nustatytą kainą, nepavyksta, ir dėl to greitai gendantis turtas praranda prekinę vertę arba jo išlaikymas reikalauja papildomų lėšų, įkaito turėtojas privalo perimti šį turtą ir (arba) apmokėti su to turto išlaikymu ir, jei reikalinga, likvidavimu, susijusias išlaidas.

6. Greitai gendančio turto pardavimui netaikomas turto pardavimo iš varžytynių reikalavimas.

90 straipsnis. Iš varžytynių parduodamas juridinio asmens turtas

1. Iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas:

1) nekilnojamasis turtas;

2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina viršija 2 000 eurų.

2. Teismas nemokumo administratorius motyvuotu prašymu, gavus kreditorių susirinkimo pritarimą, gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu nei iš varžytynių būdu.

3. Kreditorių susirinkimas gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nenurodytą turtą taip pat parduoti iš varžytynių.

4. Iš varžytynių neparduotas turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka.

91 straipsnis. Turto pardavimas iš varžytynių

1. Turto pardavimui iš varžytynių taikomos Civilinio proceso kodekso turto pardavimą iš varžytynių reguliuojančios nuostatos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

2. Turto pardavimo iš varžytynių vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Jei kreditorių susirinkimas nutaria išskaidyti varžytynėse neparduotą turtą ir jį parduoti dalimis, išskaidytas turtas parduodamas iš varžytynių šio įstatymo nustatyta tvarka.

4. Jei kreditorių susirinkimas pritarė turto pardavimui kartu su kito likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens funkciškai susijusiu turtu, apjungtas turtas parduodamas iš varžytynių šio įstatymo nustatyta tvarka. Gauta lėšų suma juridiniams asmenims dalijama proporcingai pagal parduoto turto nustatytas pradines pardavimo kainas.

5. Apie įkeisto turto pardavimą iš varžytynių, nurodydamas pradinę turto pardavimo kainą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 1 dieną nuo varžytynių paskelbimo dienos praneša įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui.

6. Jei varžytynės neįvyko, tai kiekvienose paskesnėse varžytynėse nemokumo administratorius turto pradinę pardavimo kainą mažina 20 procentų, išskyrus, jei varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumokėjo visos turto pradavimo kainos. Tuomet paskesnėse varžytynėse turto pradinė pardavimo kaina nėra mažinama.

7. Varžytynių laimėtojo prašymu ir nemokumo administratoriui sutikus:

1) varžytynėse parduodamas turtas gali būti sutartine hipoteka ar įkeitimu įkeičiamas už prievolę, skirtą įsigyti minėtą turtą;

2) varžytynių laimėtojas gali perleisti lizingo davėjui teisę pirkti parduodamą turtą, jeigu lizingo davėjas įsigyja turtą su tikslu jį perduoti varžytynių laimėtojui.

92 straipsnis. Neparduoto turto nurašymas

1. Neparduotas likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas kreditorių susirinkimo sprendimu yra nurašomas.

2. Nurašytą kilnojamąjį turtą nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos likviduoja.

3. Nurašytą nekilnojamąjį turtą, tokios būklės, kokios jis yra jo nurašymo dieną, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos neatlygintinai perduoda savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas, o savivaldybė privalo jį perimti.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KREDITORIŲ REIKALAVIMŲ TENKINIMAS

93 straipsnis. Juridinio asmens turtas

1. Kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas.

2. Juridinio asmens turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, sudaro:

1) nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, nematerialusis turtas ir finansinis turtas;

2) išieškotos turtas iš juridinio asmens skolininkų;

3) kitas teisėtai įgytas turtas bankroto proceso metu.

3. Juridinio asmens turtą, kuris liko patenkinus kreditorių reikalavimus ir apmokėjus bankroto proceso išlaidas, nemokumo administratorius grąžina juridinio asmens dalyviams.

94 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė

1. Likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto.

2. Kitų kreditorių reikalavimai tenkinami tokia eile:

1) pirmąja eile tenkinami:

a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus šių paskolų sutartyse nustatytais terminais;

b) darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (išskyrus su darbo užmokesčiu susijusią gyventojų pajamų mokesčio sumą);

c) reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe;

d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš bankroto metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos;

2) antrąja eile tenkinami visi likę kreditorių reikalavimai.

2. Kreditorių reikalavimai pagal šiame straipsnyje nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų. Antruoju etapu tenkinami likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).

3. Kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.

4. Juridinio asmens nemokumo proceso metu kreditoriaus reikalavimus perleidus kitam kreditoriui ar asmeniui šių reikalavimų tenkinimo eilė  nesikeičia.

95 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka

1. Kreditorių reikalavimai patenkinami ne vėliau kaip per 14 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, išskyrus įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus reikalavimų tenkinimą iš įkeisto turto ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus.

2. Darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, ir reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe tenkinami iš Garantinio fondo lėšų Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka.

3. Žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus gali būti tenkinami Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Darbuotojo patvirtinti reikalavimai mažinami iš Garantinio fondo darbuotojui sumokėtos sumos dydžiu, o žemės ūkio veiklos subjekto patvirtinti reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus – iš Vyriausybės nustatyta tvarka skirtų lėšų sumokėtos sumos dydžiu.

5. Kai kreditorių reikalavimai buvo tenkinami iš Garantinio fondo lėšų ar kai priimamas sprendimas mokėti žalos atlyginimą už juridinį asmenį iš valstybės biudžeto lėšų, o žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus buvo tenkinami Vyriausybės nustatyta tvarka, tai dėl šios priežasties atsiradę Garantinio fondo administratoriaus, valstybei atstovaujančių institucijų atgręžtiniai reikalavimai tenkinami ta eile, kuriai priklausė patenkintas reikalavimas.

6. Šiame įstatyme numatytais juridinio asmens ir kreditoriaus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atvejais kreditoriaus reikalavimai mažinami įskaitytos sumos dydžiu kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ir netesybomis. Jeigu įskaitomos sumos neužtenka visiems kreditoriaus reikalavimams tenkinti, pirmiausia tenkinama reikalavimo dalis be palūkanų ir netesybų.

96 straipsnis. Įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus reikalavimų tenkinimas

1. Įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus reikalavimai tenkinami iš įkeisto turto.

2. Jei įkeistas turtas parduodamas ar perduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų ir iš to turto apmokama bankroto administravimo išlaidų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti.

3. Jei įkeistas turtas parduodamas ar perduodamas už mažesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, likę įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus reikalavimai tenkinami vadovaujantis šio įstatymo 94 straipsnio nuostatomis.

97 straipsnis. Įkeisto turto perdavimas įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui

1. Iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo dienos įkeistas turtas gali būti perduodamas įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jei tenkinamos šios sąlygos:

1) įkeistas turtas nenaudojamas vykdant ūkinę komercinę veiklą;

2) įkeistas turtas perduodamas už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą rinkos kainą;

3) kreditorių susirinkimas pritaria įkeisto turto perdavimui už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą rinkos kainą;

4) perimantis turtą įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius nebalsuoja kreditorių susirinkime įkeisto turto perdavimo klausimu.

2. Įsigaliojus teismo nutarčiai likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, įkeistas turtas gali būti perduodamas įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jei varžytynės, kuriose buvo parduodamas įkeistas turtas, yra paskelbtos neįvykusiomis.

3. Įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos turi teisę kreiptis į nemokumo administratorių su pasiūlymu perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju įkeistas turtas perduodamas įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui už varžytynėse, kuriose jis buvo parduodamas, nustatytą pradinę pardavimo kainą, o kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse.

5. Įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus, perėmusio įkeistą turtą, reikalavimai yra tenkinami ta suma, už kurią buvo perimtas turtas, atskaičius iš to turto apmokamą bankroto administravimo išlaidų sumą.

98 straipsnis. Atsiskaitymas įkeisto turto pardavimo ir perdavimo atveju

1. Pardavus ar perdavus įkeistą turtą iš jo kainos yra atskaitomos visos dėl įkeisto turto turėtos bankroto administravimo išlaidos ir dalis likusių bankroto administravimo išlaidų, kuri turi būti proporcinga lėšoms, gautoms už įkeistą ir neįkeistą turtą, bet negali viršyti 15 procentų parduoto ar perimto turto kainos dydžio, likusio atskaičius dėl įkeisto turto turėtas bankroto administravimo išlaidas (toliau – likusių bankroto administravimo išlaidų dalis).

2 Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos likusių bankroto administravimo išlaidų dalies dydį nustato kreditorių susirinkimas.

3. Pardavus įkeistą turtą nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 7 dienas nuo visos kainos už įkeistą turtą gavimo dienos perveda į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą jam priklausančią sumą.

4. Nemokumo administratorius perduoda įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui ne vėliau kaip per 7 dienas nuo dienos, kurią įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius perveda į juridinio asmens kreditorių sąskaitą dėl įkeisto turto turėtų bankroto administravimo išlaidų ir likusių bankroto administravimo išlaidų dalies sumą.

5. Jei įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus reikalavimas yra mažesnis už perimamo turto kainą, įkeistas turtas įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui perduodamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo dienos, kurią  šis sumoka į juridinio asmens kreditorių sąskaitą perimamo turto kainos ir reikalavimo skirtumo dydžio sumą.

6. Pardavus įkeistą turtą, hipoteka (įkeitimas) pasibaigia.

7. Nemokumo administratorius perduoda notarui ar teismui (priverstinės hipotekos atveju) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

JURIDINIO ASMENS PABAIGA

99 straipsnis. Galutinė bankroto ataskaita

1. Už galutinės bankroto ataskaitos parengimą atsako nemokumo administratorius.

2. Nemokumo administratorius galutinę bankroto ataskaitą turi pateikti teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos.

3. Galutinėje bankroto ataskaitoje turi būti nurodyta:

1) juridinio asmens kreditorių sąskaitoje esančių lėšų suma;

2) patirtų bankroto administravimo išlaidų suma;

3) kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus;

4) kintamajam atlygiui už bankroto administravimą skiriama suma.

4. Galutinę bankroto  ataskaitą pasirašo nemokumo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą.

5. Galutinę bankroto ataskaitą tvirtina teismas.

6. Teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama.

7. Patvirtinta galutinė bankroto ataskaita yra pagrindas nemokumo administratoriui atsiskaityti su kreditoriais ir išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto administravimą.  

100 straipsnis. Sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos

1. Sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos priima teismas.

2. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos  kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos.

3. Prie šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pridedama:

1) galutinė bankroto ataskaita;

2) įrodymai, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti;

3) neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai;

4) institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo;

5) juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai.

4. Teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos gavimo dienos priima sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 2015/848 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.

5. Pranešimams apie juridinio asmens pabaigą mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 27 straipsnio nuostatos.

101 straipsnis. Juridinio asmens išregistravimas

1. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos kreipiasi į juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl likviduoto dėl bankroto juridinio asmens išregistravimo.

2. Juridinių asmenų registro tvarkytojas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo juridinio asmens išregistravimo apie tai praneša Priežiūros institucijai.

IV SKYRIUS

JURIDINIO ASMENS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESO VYKDYMAS

102 straipsnis. Juridinio asmens valdymas

1. Juridinio asmens veiklai restruktūrizavimo metu vadovauja, jo turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja juridinio asmens vadovas vadovaujantis atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiu įstatymu.

2. Juridinio asmens vadovas atsako už restruktūrizavimo plano įgyvendinimą.

103 straipsnis. Paskirto nemokumo administratoriaus funkcijos ir teisės restruktūrizavimo procese

1. Paskirtas nemokumo administratorius restruktūrizavimo metu:

1) gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus;

2) imasi priemonių, kad būtų parengtas, pateiktas tvirtinti ir įgyvendintas restruktūrizavimo planas;

3) konsultuoja restruktūrizavimo plano projekto rengimo klausimais;

4) prižiūri restruktūrizavimo plano vykdymą;

5) informuoja juridinio asmens valdymo organus, juridinio asmens dalyvius, kreditorių susirinkimą apie restruktūrizavimo plano nevykdymą arba netinkamą vykdymą ir kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo;

6) informuoja teismą apie kitų teismų priimtų sprendimų bylose, kuriose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, įsiteisėjimą;

7) šaukia kreditorių susirinkimus;

8) šaukia juridinio asmens dalyvių, kai nevykdomas restruktūrizavimo planas, susirinkimus;

9) vykdo kreditorių susirikimo, kreditorių komiteto sprendimus;

10) rengia ataskaitą apie restruktūrizavimo plano vykdymą ne rečiau kaip už kiekvieną juridinio asmens finansinių metų ketvirtį Priežiūros institucijos nustatyta tvarka;

11) teikia informaciją šio įstatymo nustatyta tvarka;

12) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

2. Paskirtas nemokumo administratorius turi teisę:

1) įeiti į juridinio asmens patalpas, tikrinti juridinio asmens sąskaitas, korespondenciją, duomenų bazes, kitus dokumentus, išskyrus jei juose yra komercinę (gamybinę) paslaptį sudaranti informacija. Šią informaciją nemokumo administratorius turi teisę gauti tik pasirašęs pasižadėjimą išsaugoti komercinę (gamybinę) paslaptį;

2) gauti iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių bei kitų fizinių ir juridinių asmenų jo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją;

3) dalyvauti svarstant restruktūrizavimo plano projektą;

4) gauti informaciją apie visus juridinio asmens valdymo organų ir kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto priimtus sprendimus;

5) gauti visų dokumentų, kuriuos juridinio asmens valdymo organai ir kreditorių susirinkimo pirmininkas teikia teismui, kopijas;

6) kreditorių susirinkimo pritarimu reikalauti, kad juridinis asmuo samdytų auditorių arba audito įmonę, ekspertus;

7) dalyvauti juridinio asmens valdymo organų susirinkimuose, posėdžiuose ir kreditorių susirinkimuose, kreditorių komiteto posėdžiuose;

8) naudotis kitomis šiame įstatyme nemokumo administratoriams suteiktomis teisėmis.

3. Jeigu nemokumo administratorius nėra paskirtas, jo teises ir pareigas mutatis mutandis įgyvendina juridinio asmens vadovas.

ANTRASIS SKIRSNIS

RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS

104 straipsnis. Restruktūrizavimo planas

1. Už restruktūrizavimo plano parengimą atsako juridinio asmens vadovas.

2. Restruktūrizavimo plane nurodoma:

1) juridinio asmens trumpas apibūdinimas (veiklos pobūdis, turimas turtas ir darbuotojų skaičius);

2) finansinių sunkumų priežastys ir mastas;

3) juridinio asmens restruktūrizavimo tikslai;

4) restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmė;

5) juridinio asmens kreditorių, tarp jų ir tų, su kuriais vyksta teisminiai ginčai, sąrašas, kuriame nurodyta jų adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai;

6) restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių pagal kreditorių grupes sąrašas;

7) laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurias juridinis asmuo yra suteikęs tretiesiems asmenims (nurodomi tretieji asmenys ir asmenys, suteikę paskolas tretiesiems asmenims, jų adresai, paskolų, suteiktų tretiesiems asmenims, sumos ir laidavimų, garantijų ir kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sumos);

8) informacija apie bylas, kuriose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai;

9) juridinio asmens skolininkų, tarp jų ir tų, su kuriais vyksta teisminiai ginčai, sąrašas, kuriame nurodyti jų adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai;

10) kreditorių pagalba finansiniams sunkumams įveikti;

11) informacija apie naują finansavimą, nurodant numatomų gauti paskolų dydį ir sąlygas bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus finansavimo šaltinius;

12) kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertine išraiška palyginimas juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto atvejais;

13) restruktūrizavimo plane numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, kad šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto;

14) restruktūrizavimo administravimo išlaidų sąmata, į kurią įtraukta nemokumo administratoriaus, jeigu prašoma jį paskirti, atlygio suma;

15) juridinio asmens verslo planas, kuriame nurodytos priemonės juridinio asmens finansiniams sunkumams įveikti;

16) kita, juridinio asmens vadovo nuomone, svarbi informacija. 

3. Restruktūrizavimo planas rengiamas vadovaujantis Priežiūros institucijos nustatyta metodika.

105 straipsnis. Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmė

1. Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 4 metai nuo teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos.

2. Restruktūrizavimo plane nurodytų kreditorių reikalavimų tenkinimo terminai negali būti ilgesni nei restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas.

3. Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimo sprendimu arba juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip likus pusei metų iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaigos gali pateikti motyvuotą prašymą teismui dėl restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmės pratęsimo.

4. Teismas gali vieną kartą pratęsti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmę, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.

5. Pratęsus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmę restruktūrizavimo planas turi būti keičiamas.

106 straipsnis. Juridinio asmens dalyvių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui

1. Restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti juridinio asmens dalyviai.

2. Laikoma, kad juridinio asmens dalyviai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jei restruktūrizavimo plano projektui pritarta atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, – susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių daugiau kaip 1/2 balsų dauguma.

107 straipsnis. Kreditorių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui

1. Restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse.

2. Laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jei kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos.

108 straipsnis. Kreditorių grupės

1. Juridinio asmens kreditoriai restruktūrizavimo procese skirstomi į šias grupes:

1) kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka;

2) valstybės institucijų ar įstaigų;

3) kitų kreditorių.

2. Esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios grupės kreditoriai turi vienodas teises ir pareigas.

109 straipsnis. Valstybės pagalbos suteikimas restruktūrizuojamam juridiniam asmeniui

1. Jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kuriam kreditoriai pritarė, numatyta restruktūrizuojamam juridiniam asmeniui suteikti valstybės pagalbą, apie kurią Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais privaloma pranešti Europos Komisijai, valstybės institucijos ar įstaigos – kreditoriai, kiti valstybės pagalbos teikėjai per 14 dienų nuo kreditorių susirinkimo sprendimo pritarti restruktūrizavimo plano projektui priėmimo dienos praneša Europos Komisijai apie restruktūrizavimo plano projekte numatytą teikti valstybės pagalbą.

2. Dokumentų, patvirtinančių, kad Europos Komisija gavo ir užregistravo pranešimus dėl valstybės pagalbos teikimo, kopijos per 3 darbo dienas nuo jų gavimo pateikiamos  nemokumo administratoriui ir teismui.

3. Teismas, gavęs dokumentus, įrodančius, kad Europos Komisija gavo ir užregistravo pranešimus dėl valstybės pagalbos teikimo, kreditorių, nemokumo administratoriaus arba juridinio asmens vadovo prašymu sustabdo restruktūrizavimo bylą, kol bus gautas Europos Komisijos sprendimas.

4. Gautus Europos Komisijos sprendimus dėl valstybės pagalbos teikimo valstybės institucijos ar įstaigos – kreditoriai, kiti valstybės pagalbos teikėjai turi pateikti restruktūrizuojamam juridiniam asmeniui, nemokumo administratoriui ir teismui per 3 darbo dienas nuo šių sprendimų gavimo dienos.

5. Jeigu gaunamas teigiamas Europos Komisijos sprendimas, kuriame nėra nustatyta jokių papildomų sąlygų dėl valstybės pagalbos teikimo, arba sprendimas, kad priemonės, kurių numatoma imtis, nėra valstybės pagalba, teismas sprendžia restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą.

6. Jeigu gaunamas teigiamas Europos Komisijos sprendimas, kuriame nustatytos papildomos valstybės pagalbos teikimo sąlygos, kurių restruktūrizuojamas juridinis asmuo privalo laikytis, arba neigiamas Europos Komisijos sprendimas, teismas nustato papildomą, ne trumpesnį kaip 45 dienų ir ne ilgesnį kaip 60 dienų, terminą restruktūrizavimo plano projektui patikslinti ir pateikti teismui. Išimtiniais atvejais nemokumo administratoriaus arba juridinio asmens vadovo prašymu teismas turi teisę šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 30 dienų.

7. Patikslintas restruktūrizavimo plano projektas svarstomas ir tvirtinamas šiame įstatyme nustatyta tvarka.

110 straipsnis. Restruktūrizavimo plano teikimas teismui

1. Nemokumo administratorius arba juridinio asmens vadovas restruktūrizavimo plano projektą ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos turi pateikti teismui.

2. Teismas nemokumo administratoriaus arba juridinio asmens vadovo prašymu, jei tam pritaria kreditorių susirinkimas ir pagrindžiama akivaizdi pažanga svarstant restruktūrizavimo plano projektą, turi teisę pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui  terminą.

3. Bendras restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminas negali viršyti 6 mėnesių nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.

111 straipsnis. Restruktūrizavimo plano tvirtinimas

1. Restruktūrizavimo planą tvirtina teismas.

2. Teismas nutartį dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo priima per 14 dienų nuo restruktūrizavimo plano pateikimo teismui dienos.

3. Teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:

1) nebuvo įgyvendinti šio įstatymo 104 - 107 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai;

2) dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų mažesnė negu bankroto atveju; 

3) restruktūrizavimo plano projekte numatytos naujo finansavimo priemonės nėra būtinos restruktūrizavimo planui įgyvendinti ir nepagrįstai riboja restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių interesus;

4) restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto;

5) nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių.

4. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo priėmimo dienos šios nutarties kopiją išsiunčia:

1) restruktūrizuojamam juridiniam asmeniui;

2) paskirtam nemokumo administratoriui;

3) kreditoriams.

5. Teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą apskundimas restruktūrizavimo plano vykdymo nestabdo.

112 straipsnis. Restruktūrizavimo plano keitimas

Restruktūrizavimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir restruktūrizavimo planas.

113 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimas

1. Kreditorių reikalavimai tenkinami restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais, atsižvelgiant į šio įstatymo 94 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus.

2. Kreditorių, kuriems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo prievolių vykdymo terminai nebuvo suėję, reikalavimai tenkinami ne anksčiau kaip suėjus šiam terminui.

3. Jeigu restruktūrizavimo plane yra numatytas įkeisto turto pardavimas, laikoma, kad nuo jo pardavimo šio turto įkeitimu ar hipoteka užtikrintos prievolės vykdymo terminas yra suėjęs.

4. Darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, ir reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe tenkinami iš Garantinio fondo lėšų Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka.

5.  Šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju kreditorių reikalavimai mažinami iš Garantinio fondo sumokėtos sumos dydžiu, o dėl šios priežasties atsiradę Garantinio fondo administratoriaus reikalavimai tenkinami restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais.

TREČIASIS SKIRSNIS

RESTRUKTŪRIZAVIMO PABAIGA

114 straipsnis. Juridinio asmens restruktūrizavimo bylos nutraukimas

1. Teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų:

1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas;

2) teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano;

3) nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas;

4) nustatytais terminais nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita.

2. Teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų.

3. Pranešimams apie restruktūrizavimo bylos nutraukimą mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 27 straipsnio nuostatos.

115 straipsnis. Juridinio asmens restruktūrizavimo bylos nutraukimo pasekmės

1. Nuo teismo nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos visi restruktūrizavimo plane numatyti susitarimai dėl kreditorių pagalbos finansiniams sunkumams įveikti netenka galios, jeigu juridinis asmuo ir kreditoriai nesusitarė kitaip.

2. Mokesčių, palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimai, išskyrus jau įvykdytas prievoles, atnaujinami nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios.

3. Nuo teismo nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos juridinis asmuo netenka restruktūrizuojamo juridinio asmens teisinio statuso.

116 straipsnis. Galutinė restruktūrizavimo ataskaita

1. Už galutinės restruktūrizavimo ataskaitos parengimą atsako nemokumo administratorius.

2. Nemokumo administratorius galutinę restruktūrizavimo ataskaitą turi pateikti teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo restruktūrizavimo plano įgyvendinimo termino pabaigos.

3. Galutinę restruktūrizavimo ataskaitą pasirašo juridinio asmens vadovas ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą.

4. Galutinei restruktūrizavimo ataskaitai turi pritarti kiekvienos grupės restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų kiekvienos grupės kreditorių reikalavimų sumos.

5. Galutinę restruktūrizavimo ataskaitą tvirtina teismas.

6. Teismo nutartis dėl galutinės restruktūrizavimo ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama.

117 straipsnis. Juridinio asmens restruktūrizavimo bylos pabaiga

1. Teismas priima sprendimą baigti restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors viena iš šių pagrindų:

1) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų;

2) juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais;

3) patvirtinama galutinė restruktūrizavimo ataskaita.

2. Nuo teismo sprendimo baigti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos juridinis asmuo netenka restruktūrizuojamo juridinio asmens teisinio statuso.

3. Pranešimams apie restruktūrizavimo bylos pabaigą mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 27 straipsnio nuostatos.

III DALIS

NEMOKUMO ADMINISTRATORIUS

I SKYRIUS

REIKALAVIMAI ASMENIMS, SIEKIANTIEMS ĮGYTI TEISĘ ADMINISTRUOTI NEMOKUMO PROCESUS

118 straipsnis. Reikalavimai fiziniam asmeniui, siekiančiam įgyti teisę administruoti  nemokumo procesus

1. Teisė administruoti nemokumo procesus suteikiama fiziniam asmeniui, jeigu jis:

1) yra nepriekaištingos reputacijos;

2) turi aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės, ekonomikos ar verslo ir vadybos studijų krypčių išsilavinimą (teisės, ekonomikos ar verslo vadybos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį) išsilavinimą;

3) turi ne trumpesnę kaip 2 metų nemokumo administratoriaus padėjėjo darbo patirtį per paskutinius 3 metus, arba yra pripažintas advokatu ar paskirtas antstoliu, arba turi ne trumpesnę kaip 5 metų vadovo darbo patirtį per paskutinius 7 metus įmonėje, kuri laikoma vidutine arba didele įmone pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą;

4) turi nemokumo administratoriaus profesinę kvalifikaciją ir yra Lietuvos nemokumo administratorių rūmų (toliau – Nemokumo administratorių rūmai) narys.

2. Teisė administruoti nemokumo procesus suteikiama kitos valstybės narės fiziniam asmeniui įsisteigus Lietuvos Respublikoje, jeigu jis:

1) yra nepriekaištingos reputacijos;

2) turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, leidimą arba kitą dokumentą, suteikiantį teisę toje valstybėje narėje administruoti nemokumo procesus;

3) yra išlaikęs profesinio tinkamumo testą, jeigu patvirtinančiais jo kvalifikaciją dokumentais negalima įrodyti, kad jis išmano Lietuvos Respublikos teisę iš sričių, nurodytų šio įstatymo 122 straipsnio 3 dalyje;

4) yra Nemokumo administratorių rūmų narys.

119 straipsnis. Reikalavimai juridiniam asmeniui, siekiančiam įgyti teisę administruoti nemokumo procesus

Teisė administruoti nemokumo procesus suteikiama juridiniam asmeniui, jeigu jis:

1) yra nepriekaištingos reputacijos;

2) yra privatus juridinis asmuo;

3) turi vadovą arba dalyvį, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, įgijusį teisę administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje.

120 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija

1. Fizinis asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;

2) yra atleistas iš darbo, pareigų už profesinės veiklos pažeidimus ir (ar) netekęs teisės verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla netekimo nepraėjo 3 metai;

3) pažeidė šio įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus ir nuo dienos, kai Priežiūros institucijai tapo žinoma ši aplinkybė, nepraėjo 6 metai;

4) buvo nemokumo administratoriaus juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus, vadovas tuo metu, kai susidarė aplinkybės, dėl kurių buvo panaikinta teisė juridiniam asmeniui administruoti nemokumo procesus, ir nuo teisės panaikinimo dienos nepraėjo 3 metai;

5) piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu.

2. Juridinis asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos:

1) jeigu dėl jo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai;

2) per pastaruosius 3 metus dėl jo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už kitą tyčinę nusikalstamą veiką;

3) jis pažeidė šio įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus ir nuo dienos, kai Priežiūros institucijai tapo žinoma ši aplinkybė, nepraėjo 6 metai.

121 straipsnis. Nemokumo administratoriaus padėjėjas

1. Nemokumo administratoriaus padėjėju gali būti nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo, sudaręs darbo sutartį su nemokumo administratoriumi, turinčiu ne mažesnę kaip 3 metų nemokumo administratoriaus darbo patirtį.

2. Nemokumo administratorių padėjėjų darbo patirties skaičiavimo tvarką nustato Nemokumo administratorių rūmai suderinę su Priežiūros institucija.

122 straipsnis. Nemokumo administratorių kvalifikaciniai egzaminai

1. Nemokumo administratorių kvalifikacinius egzaminus (toliau – kvalifikaciniai egzaminai) organizuoja ir vykdo Nemokumo administratorių rūmai ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus.

2. Kvalifikacinių egzaminų užduotis rengia Nemokumo administratorių rūmai pagal Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų komisijos (toliau – Egzaminų komisija) patvirtintą Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programą.

3. Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programa apima šias sritis:

1) nemokumo teisės;

2) civilinės ir komercinės teisės;

3) civilinio proceso teisės;

4) įmonių teisės;

5) darbo teisės;

6) mokesčių teisės;

7) baudžiamosios teisės;

8) finansų analizės;

9) buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės;

10) verslo vadybos, ekonomikos;

11) nemokumo administratoriaus profesinės etikos.

4. Kvalifikaciniai egzaminai laikomi raštu ir žodžiu, valstybine lietuvių kalba.

5. Kvalifikacinių egzaminų perlaikymo skaičius neribojamas.

6. Profesinio tinkamumo testo organizavimui ir vykdymui mutatis mutandis taikomos kvalifikacinių egzaminų organizavimo ir vykdymo nuostatos.

7. Nemokumo administratorių rūmai, suderinę su Priežiūros institucija:

1) nustato kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo organizavimo, vykdymo ir rezultatų vertinimo tvarką;

2) tvirtina mokesčio už kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo laikymą dydį.

8. Mokesčio už kvalifikacinius egzaminus dydis negali viršyti kvalifikacinio egzamino organizavimo ir vykdymo sąnaudų.

123 straipsnis. Egzaminų komisija

1. Egzaminų komisiją sudaro 5 nariai, kurių po vieną deleguoja  Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Priežiūros institucija ir du -  Nemokumo administratorių rūmai.

2. Egzaminų komisijos personalinę sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos finansų ministras.

3. Egzaminų komisijos nariai turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį bent vienoje iš  šio įstatymo 122 straipsnio 3 dalyje nurodytų sričių. Nemokumo administratorių rūmų atstovai turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų nemokumo administratoriaus darbo patirtį.

4. Egzaminų komisijos narys skiriamas 3 metams. Tie patys asmenys Egzaminų komisijos nariais gali būti skiriami ne ilgiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

5. Egzaminų komisija atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programą;

2) tvirtina kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo užduotis ir jų vertinimo metodiką;

3) tvirtina kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo rezultatus;

4) vykdo kvalifikacinių egzaminų laikymą žodžiu.

6. Egzaminų komisiją ūkiškai ir techniškai aptarnauja Nemokumo administratorių rūmai.

II SKYRIUS

TEISĖS ADMINISTRUOTI NEMOKUMO PROCESUS SUTEIKIMAS IR PANAIKINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

TEISĖS ADMINISTRUOTI NEMOKUMO PROCESUS SUTEIKIMAS ASMENIUI

124 straipsnis. Sprendimo suteikti teisę administruoti nemokumo procesus fiziniam asmeniui priėmimas

1. Sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo fiziniam asmeniui, kitos valstybės narės fiziniam asmeniui įsisteigus Lietuvos Respublikoje ir kitos valstybės narės fiziniam asmeniui Lietuvos Respublikoje laikinai ir kartais (toliau – laikinai) priima Priežiūros institucija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Fizinis asmuo, siekiantis įgyti teisę administruoti nemokumo procesus, Priežiūros institucijai tiesiogiai, per atstumą arba elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) pateikia:

1) prašymą suteikti teisę administruoti nemokumo procesus;

2) dokumentus, kuriais patvirtinama jo atitiktis šio įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytiems reikalavimams;

3) Priežiūros institucijos nustatytos formos deklaraciją, kurioje fizinis asmuo patvirtina, kad atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą.

3. Kitos valstybės narės fizinis asmuo, siekiantis administruoti nemokumo procesus įsisteigus Lietuvos Respublikoje, Priežiūros institucijai tiesiogiai, per atstumą arba kontaktinį centrą pateikia:

1) prašymą suteikti teisę administruoti nemokumo procesus įsisteigus Lietuvos Respublikoje;

2) kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, leidimą arba kitą dokumentą apie įgytą profesinę kvalifikaciją;

3) dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad yra išlaikytas profesinio tinkamumo testas, jeigu dokumentais, patvirtinančiais jo kvalifikaciją, negalima įrodyti, kad jis išmano Lietuvos Respublikos teisę iš sričių, nurodytų šio įstatymo 122 straipsnio 3 dalyje;

4) Priežiūros institucijos nustatytos formos deklaraciją, kurioje fizinis asmuo patvirtina, kad atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą.

4. Fizinis asmuo, siekiantis administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje laikinai, Priežiūros institucijai tiesiogiai, per atstumą arba kontaktinį centrą pateikia:

1) prašymą suteikti teisę administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje laikinai;

2) įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, leidimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę administruoti nemokumo procesus pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus;

3) Priežiūros institucijos nustatytos formos deklaraciją, kurioje fizinis asmuo patvirtina, kad atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą.

125 straipsnis. Sprendimo suteikti teisę administruoti nemokumo procesus juridiniam asmeniui priėmimas

1. Sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo juridiniam asmeniui, kitos valstybės narės juridiniam asmeniui, ar kitai organizacijai, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, taip pat jų padaliniui (toliau šiame straipsnyje – kitos valstybės narės juridinis asmuo) įsisteigus Lietuvos Respublikoje, kitos valstybės narės juridiniam asmeniui Lietuvos Respublikoje laikinai priima Priežiūros institucija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Juridinis asmuo, taip pat kitos valstybės narės juridinis asmuo, siekiantys administruoti nemokumo procesus, Priežiūros institucijai tiesiogiai, per atstumą arba kontaktinį centrą pateikia:

1) prašymą suteikti teisę administruoti nemokumo procesus;

2) dokumentus, kuriais patvirtinama jo atitiktis šio įstatymo 119 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytiems reikalavimams.

3. Kitos valstybės narės juridinis asmuo, siekianti administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje laikinai, Priežiūros institucijai tiesiogiai, per atstumą arba kontaktinį centrą pateikia:

1) prašymą suteikti teisę administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje laikinai;

2) įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, leidimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad juridinis asmuo turi teisę administruoti nemokumo procesus pagal tos valstybės narės teisės aktus;

3) dokumentus, kuriais patvirtinama jo atitiktis šio įstatymo 119 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytiems reikalavimams.

126 straipsnis. Teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo tvarka

1. Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo.

2. Jei Priežiūros institucija priima sprendimą nesuteikti teisės administruoti nemokumo procesus, sprendime nurodomos priežastys.

3. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus kitą darbo dieną po tokio sprendimo priėmimo informuoja apie tai asmenį, prašyme nurodytu kontaktiniu adresu.

4. Priežiūros institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo suteikti teisę administruoti nemokumo procesus įrašo asmenį į Nemokumo administratorių sąrašą.

5. Asmuo įgyja teisę administruoti nemokumo procesus nuo sprendimo suteikti teisę administruoti nemokumo procesus priėmimo dienos ir yra laikomas nemokumo administratoriumi.

6. Priežiūros institucija išduoda teisę administruoti nemokumo procesus patvirtinantį nemokumo administratoriaus pažymėjimą į Nemokumo administratorių sąrašą įrašytam asmeniui Priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

7. Laikoma, kad nemokumo procesų administravimas teikiamas laikinai, kai nemokumo administratorius administruoja ne daugiau nei vieną nemokumo procesą per 5 metus.

ANTRASIS SKIRSNIS

TEISĖS ADMINISTRUOTI NEMOKUMO PROCESUS PANAIKINIMAS

127 straipsnis. Teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo pagrindai

1. Sprendimą panaikinti nemokumo administratoriaus teisę administruoti nemokumo procesus priima Priežiūros institucija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Teisė administruoti nemokumo procesus panaikinama šiais pagrindais:

1) nemokumo administratoriaus prašymu;

2) kai paaiškėja, kad siekiant įgyti teisę administruoti nemokumo procesus buvo pateikti suklastoti duomenys ir (ar) informacija, nustatyti šio įstatymo 118 ir 119 straipsniuose;

3) nemokumo administratoriui paskyrus šio įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą poveikio priemonę;

4) nemokumo administratorių pašalinus iš Nemokumo administratorių rūmų narių, kaip nustatyta šio įstatymo 149 straipsnio 1 dalies 3 punkte;

5) kai nemokumo administratoriui juridiniam asmeniui iškeliama bankroto byla ar bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, arba pradedamas kitas nemokumo procesas pagal kitos valstybės narės teisės aktus arba jis yra likviduojamas arba pasibaigęs dėl reorganizavimo;

6) kai nemokumo administratorius fizinis asmuo miršta;

7) kai paaiškėja, kad nemokumo administratorius, administruojantis nemokumo procesus įsisteigęs arba laikinai, neteko pagal kitos valstybės narės teisės aktus įgytos teisės administruoti nemokumo procesus;

8) kai nemokumo administratorius neadministruoja nemokumo procesų ilgiau kaip 3 metus.

3. Nemokumo administratoriui, kuriam teisė administruoti nemokumo procesus panaikinta šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, ir kuris siekia pakartotinai įgyti teisę administruoti nemokumo procesus, netaikomas šio įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimas, jeigu jis pateikia dokumentus, kuriais patvirtina savo nenutrūkusią narystę Nemokumo administratorių rūmuose ir atitiktį šio įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimams.

128 straipsnis. Teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo tvarka

1. Priežiūros institucija priima sprendimą panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus per 3 darbo dienas nuo pagrindo panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus paaiškėjimo dienos.

2. Nemokumo administratorius išbraukiamas iš Nemokumo administratorių sąrašo sprendimo panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus priėmimo dieną.

3. Priėmus sprendimą panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai informuojami Nemokumo administratorių rūmai, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas ir nemokumo administratorius.

4. Šio įstatymo 127 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 7 punktuose nurodytais atvejais, pagrindas panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus atsiranda po to, kai, asmuo per 20 darbo dienų nuo Priežiūros institucijos įspėjimo raštu dėl galimo teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo gavimo dienos nepateikia naujos informacijos ir (ar) dokumentų, įrodančių, kad nebuvo arba išnyko aplinkybės, dėl kurių jam galėtų būti panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus.

5. Asmenys netenka teisės administruoti nemokumo procesus nuo sprendimo panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus priėmimo dienos.

III SKYRIUS

NEMOKUMO ADMINISTRATORIAUS TEISĖS IR PAREIGOS

129 straipsnis. Nemokumo administratoriaus teisės

Nemokumo administratorius, atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus, pasinaudodamas profesinėmis žiniomis, įgūdžiais ir patirtimi, turi teisę:

1) dalyvauti juridinių asmenų nemokumo administratorių atrankoje, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis;

2) būti paskirtas nemokumo administratoriumi bankroto procesuose vykdomuose ne teismo tvarka;

3) būti paskirtas nemokumo administratoriumi restruktūrizavimo bylose;

4) būti paskirtas nemokumo administratoriumi fizinių asmenų bankroto bylose;

5) gauti su jo veikla susijusią informaciją iš Priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų;

6) turėti kitas teises, nustatytas šiame įstatyme.

130 straipsnis. Nemokumo administratoriaus pareigos

1. Nemokumo administratorius privalo:

1) būti nepriekaištingos reputacijos ir pranešti Priežiūros institucijai, jei nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, per 3 darbo dienas nuo dienos, kai apie tai sužinojo;

2) užtikrinti, kad nemokumo administratoriaus, kuris yra juridinis asmuo, vadovas arba dalyvis, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, yra asmenys, įgiję teisę administruoti nemokumo procesus;

3) laikytis teisės aktų, reglamentuojančių nemokumo proceso organizavimą ir vykdymą, reikalavimų;

4) laikytis Nemokumo administratorių etikos kodekso;

5) nuolat kelti profesinę kvalifikaciją Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka, suderinta su Priežiūros institucija:

a) turintis teisę administruoti nemokumo procesus trumpiau nei 5 metus –  40 akademinių valandų per kalendorinius metus;

b) turintis teisę administruoti nemokumo procesus nuo 5 iki 10 metų – 35 akademines valandas per kalendorinius metus;

c) turintis teisę administruoti nemokumo procesus nuo 10 iki 15 metų – 30 akademinių valandų per kalendorinius metus;

d) turintis teisę administruoti nemokumo procesus ilgiau nei 15 metų – 24 akademines valandas per kalendorinius metus;

6) pranešti Priežiūros institucijai apie duomenų, reikalingų Nemokumo administratorių sąrašo tvarkymui, pasikeitimus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasikeitimo dienos;

7) pranešti Priežiūros institucijai, jei nemokumo administratoriui buvo suteikta teisė administruoti nemokumo procesus kitoje valstybėje narėje;

8) sudaryti sąlygas Priežiūros institucija atlikti jų veiklos priežiūrą;

9) teikti Priežiūros institucijai ir Nemokumo administratorių rūmams šiame įstatyme nustatytą informaciją;

10) drausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;

11) kitos pareigos, nustatytos šiame įstatyme.

2. Nemokumo administratorius juridinis asmuo privalo:

1) nurodyti darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens restruktūrizavimo, juridinio asmens bankroto arba fizinio asmens bankroto administravimą;

2) nustatyti darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi.

3. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimai taikomi tik nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui, tačiau netaikomi, kai teisė administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje suteikta laikinai.

131 straipsnis. Profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

1. Nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra nemokumo administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu nemokumo administratoriaus neteisėtais veiksmais (veikimas, neveikimas), administruojant nemokumo procesus, juridiniam asmeniui ir (ar) kreditoriams padarytą žalą.

2. Minimali profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma yra 60 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir  150 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus minimaliai draudimo sumai, nemokumo administratorius privalo per 1 mėnesį apsidrausti profesinę civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma.

3. Nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra nemokumo administratorius.

4. Nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarką tvirtina Lietuvos bankas.

IV SKYRIUS

NEMOKUMO ADMINISTRATORIŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA

132 straipsnis. Nemokumo administratorių veiklos priežiūra

1. Nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus, prižiūri Priežiūros institucija vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Nemokumo administratorių veiklos priežiūra turi būti organizuota taip, kad ne rečiau kaip kas 6 metus būtų patikrinama nemokumo administratoriaus veikla.

133 straipsnis. Nemokumo priežiūros komitetas

1. Nemokumo priežiūros komitetas yra Priežiūros institucijos kolegialus patariamasis organas nemokumo administratorių veiklos priežiūros klausimais.

2. Nemokumo priežiūros komitetą sudaro 7 nariai, kurie privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį nemokumo, teisės, ir (arba) finansų srityse. Nemokumo priežiūros komiteto personalinę sudėtį tvirtina finansų ministras.

3. Į Nemokumo priežiūros komitetą po vieną narį deleguoja Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos bankų asociacija, o Nemokumo administratorių rūmai – 2 narius.

4. Nemokumo priežiūros komitetas Priežiūros institucijai teikia nuomonę dėl:

1) Priežiūros institucijos priimamų teisės aktų, susijusių su nemokumo administratorių veiklos priežiūra;

2) šio įstatymo 136 straipsnio 3 dalyje nustatytų poveikio priemonių skyrimo.

5. Nemokumo priežiūros komitetas veikia vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintais Nemokumo priežiūros komiteto nuostatais.

6. Nemokumo priežiūros komitetą ūkiškai ir techniškai aptarnauja Priežiūros institucija.

134 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos

Priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:

1) Priežiūros institucijos nustatyta tvarka, suderinta su Finansų ministerija, sudaro Nemokumo administratorių sąrašą ir skelbia jį savo interneto svetainėje;

2) prižiūri nemokumo administratorių veiklą;

3) tikrina, ar nemokumo administratoriai laikosi reikalavimo drausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;

4) renka, tvarko ir skelbia informaciją apie nemokumo administravimo procesus savo interneto svetainėje;

5) prireikus bendradarbiauja, keičiasi nemokumo administratorių priežiūrai reikalinga informacija su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis, kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, Lietuvos banku ir Nemokumo administratorių rūmais;

6) pagal savo kompetenciją dalyvauja Europos, kitų tarptautinių komitetų ir darbo grupių veikloje;

7) kitas šiame įstatyme nustatytas Priežiūros institucijai funkcijas.

135 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės

Priežiūros institucija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę:

1) gauti informaciją, reikalingą šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti;

2) pasitelkti ekspertus (specialistus), turinčius atitinkamų žinių, nemokumo administratorių veiklos patikrinimų metu iškilusiems klausimams spręsti;

3) dalyvauti Nemokumo administratorių rūmų narių susirinkimuose ir kolegialių organų posėdžiuose be balsavimo teisės;

4) kreiptis į Nemokumo administratorių rūmus, kad būtų išnagrinėta, ar nemokumo administratorius laikosi Nemokumo administratorių etikos kodekso;

5) tikrinti, kaip Nemokumo administratorių rūmai atlieka jiems pavestas funkcijas, susijusias su nemokumo administratorių kvalifikaciniais egzaminais, Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymosi ir profesinės kvalifikacijos kėlimo užtikrinimu;

6) teikti nurodymus Nemokumo administratorių rūmams dėl jiems pavestų funkcijų atlikimo tobulinimo;

7) kitas šiame įstatyme nustatytas teises.

ANTRASIS SKIRSNIS

POVEIKIO PRIEMONĖS

136 straipsnis. Nurodymai ir poveikio priemonės

1. Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą,  ir nustačiusi šio įstatymo pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo.

2. Priežiūros institucija gali skirti šiuos nurodymus:

1) pavesti nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių ir terminą, per kurį turi būti papildomai keliama profesinė kvalifikacija). Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Nemokumo administratorių rūmai;

2) pavesti nemokumo administratoriui ištaisyti nustatytus trūkumus atliekant šiame įstatyme nustatytas funkcijas per nurodytą terminą.

3. Jeigu nesilaikoma šio įstatymo nustatytų reikalavimų, arba nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, Priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio straipsnio 5–7 dalių nuostatas, gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių:

1) įspėjimą;

2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant nemokumo procesus naujiems juridiniams asmenims apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų;

3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

4. Paaiškėjus, kad nemokumo administratorius netenkina šio įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte, 119 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų, skiriama šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta poveikio priemonė.

5. Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių juridinių asmenų veiklos priežiūrą ir nustačiusi šio įstatymo pažeidimų, gali duoti nurodymus ir (arba) skirti poveikio priemonę nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojui, atsakingam už tikrinamo proceso administravimą.

6. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgia į šias aplinkybes:

1) nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą ir trukmę;

2) atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes.

7. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nemokumo administratorius:

1) savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms atsirasti;

2) jo veikloje per pastaruosius 3 metus pažeidimų nustatyta nebuvo;

3) atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą.

8. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nemokumo administratorius:

1) pažeidimą padaro tyčia;

2) nebendradarbiauja su Priežiūros institucija atliekant veiklos patikrinimą;

3) surinkus įrodymus, kad slepia padarytą pažeidimą;

4) pažeidimas sukėlė neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams;

5) pakartotinai per 3 metus nuo poveikio priemonės skyrimo padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė.

9. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta poveikio priemonė galioja vienus metus nuo jos paskyrimo.

10. Šiame straipsnyje nustatyti nurodymai ir poveikio priemonės gali būti skiriami ne vėliau kaip per 7 metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

11. Jei Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustato šio įstatymo pažeidimų, susijusių su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, perduoda šią informaciją nagrinėti Nemokumo administratorių rūmams.

137 straipsnis. Poveikio priemonių skyrimo tvarka

1. Priežiūros institucija šio įstatymo 136 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus nurodymus ir poveikio priemones skiria Priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

2. Priežiūros institucija, apie sprendimą dėl nurodymo ar poveikio priemonės skyrimo praneša nemokumo administratoriui per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

3. Priežiūros institucija apie sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo praneša Nemokumo administratorių rūmams ir teismams per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

4. Priežiūros institucijos paskirti, taip pat ir ginčijami, nurodymai ir poveikio priemonės yra viešai skelbiami Priežiūros institucijos interneto svetainėje Nemokumo administratorių sąraše.

138 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų apskundimas

Priežiūros institucijos sprendimai, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

V SKYRIUS

NEMOKUMO ADMINISTRATORIŲ RŪMAI

139 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmai

1. Nemokumo administratorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis nemokumo administratorių profesinę savivaldą.

2. Nemokumo administratorių rūmai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato ko kita, ir Nemokumo administratorių rūmų įstatais.

140 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų nariai

1. Nemokumo administratorių rūmų nariais turi teisę tapti fiziniai asmenys, turintys nemokumo administratoriaus profesinę kvalifikaciją.

2. Fizinis asmuo laikomas turinčiu nemokumo administratoriaus profesinę kvalifikaciją, kai išlaiko kvalifikacinius egzaminus per ne ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį nuo pirmo kvalifikacinio egzamino išlaikymo dienos arba profesinio tinkamumo testą.

3. Nemokumo administratorių rūmų narių teises ir pareigas nustato šis įstatymas ir Nemokumo administratorių rūmų įstatai.

141 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų įstatai

1. Nemokumo administratorių rūmų įstatai yra dokumentas, kuriuo Nemokumo administratorių rūmai vadovaujasi savo veikloje.

2. Nemokumo administratorių rūmų įstatuose turi būti nurodyta:

1) Nemokumo administratorių rūmų pavadinimas;

2) teisinė forma, buveinė (adresas);

3) Nemokumo administratorių rūmų veiklos tikslai ir uždaviniai;

4) Nemokumo administratorių rūmų narių teisės ir pareigos;

5) Nemokumo administratorių rūmų narių priėmimo, išstojimo, pašalinimo iš Nemokumo administratorių rūmų narių tvarka;

6) Nemokumo administratorių rūmų nario mokesčio mokėjimo tvarka;

7) Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka;

8) Nemokumo administratorių rūmų organų sudarymo tvarka, kompetencija, funkcijos ir atsakomybė;

9) Nemokumo administratorių rūmų lėšų naudojimo tvarka;

10) Nemokumo administratorių rūmų įstatų keitimo tvarka.

2. Nemokumo administratorių rūmų įstatuose gali būti numatytos ir kitos Nemokumo administratorių rūmų veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams, reglamentuojantiems juridinių asmenų veiklą.

142 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų teisės

Nemokumo administratorių rūmai turi teisę:

1) valdyti, naudoti jiems priklausantį turtą bei lėšas ir jais disponuoti;

2) teikti paslaugas Nemokumo administratorių rūmų įstatų nustatyta tvarka;

3) rinkti, kaupti ir apibendrinti informaciją apie nemokumo administratorius;

4) gauti iš valstybės institucijų ir Priežiūros institucijos savo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją;

5) atstovauti nemokumo administratorių interesams valstybės institucijose, kitų valstybių ir tarptautinėse organizacijose;

6) bendradarbiauti su kitų šalių organizacijomis, stoti į tarptautines organizacijas;

7) kitos įstatymuose įtvirtintos teisės.

143 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų pareigos

Nemokumo administratorių rūmų pareigos yra šios:

1) organizuoti ir vykdyti kvalifikacinius nemokumo administratorių egzaminus;

2) rengti ir tvirtinti Nemokumo administratorių etikos kodeksą;

3) sudaryti ir skelbti asmenų, turinčių nemokumo administratoriaus kvalifikaciją, sąrašą;

4) kontroliuoti, kaip nemokumo administratoriai fiziniai asmenys laikosi Nemokumo administratorių etikos kodekso;

5) nustatyti nemokumo administratorių fizinių asmenų kvalifikacijos kėlimo mokymų turinio reikalavimus, suderintus su Priežiūros institucija, ir pagal juos organizuoti nemokumo administratorių kvalifikacijos kėlimo mokymus;

6) nustatyti nemokumo administratorių fizinių asmenų kvalifikacijos kėlimo ne Nemokumo administratorių rūmų organizuojamuose mokymuose pripažinimo tvarką;

7) kontroliuoti, kaip nemokumo administratoriai fiziniai asmenys kelia profesinę kvalifikaciją;

8) kontroliuoti, ar nemokumo administratorius laikosi šio įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka;

9) nustatyti Nemokumo administratorių padėjėjų darbo patirties skaičiavimo tvarką, suderintą su Priežiūros institucija;

10) rengti rekomendacijas dėl nemokumo administratorių fizinių asmenų, dirbančių juridiniame asmenyje, darbo organizavimo ir kontrolės tvarkos nustatymo;

11) nedelsiant, bent ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos paaiškėjimo dienos, teikti Priežiūros institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms atlikti;

12) skelbti savo interneto svetainėje veiklos ataskaitą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį;

13) kitos šiame įstatyme nustatytos pareigos.

144 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų organai

1. Nemokumo administratorių rūmų organai yra:

1) Nemokumo administratorių rūmų visuotinis narių susirinkimas;

2) Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas;

3) Nemokumo administratorių rūmų vadovas;

4) Nemokumo administratorių garbės teismas.

2. Nemokumo administratorių rūmuose gali būti sudaromi kiti organai, veikiantys pagal Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo patvirtintus jų veiklos nuostatus.

145 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų visuotinis narių susirinkimas

1. Nemokumo administratorių rūmų visuotinis narių susirinkimas:

1) keičia Nemokumo administratorių rūmų įstatus;

2) tvirtina Nemokumo administratorių profesinės etikos kodeksą;

3) tvirtina Nemokumo administratorių garbės teismo nuostatus;

4) renka Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narius ir pirmininką;

5) renka du Nemokumo administratorių garbės teismo narius;

6) Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo teikimu tvirtina nario mokesčio dydį;

7) gali spręsti ir kitus Nemokumo administratorių rūmų įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei tai nepriskirta kitų organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra kito valdymo organo funkcijos.

2. Eilinis Nemokumo administratorių rūmų visuotinis narių susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

3. Nemokumo administratorių rūmų narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų narių. Sprendimai Nemokumo administratorių rūmų narių susirinkime priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime narių balsų dauguma.

146 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas

1. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas yra kolegialus Nemokumo administratorių rūmų valdymo organas.

2. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumą sudaro 7 Nemokumo administratorių rūmų nariai, įskaitant Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininką.

3. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narius ir pirmininką renka Nemokumo administratorių rūmų visuotinis narių susirinkimas 3 metams ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

4. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo veiklą reglamentuoja Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo patvirtintas darbo reglamentas.

5. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas:

1) tvirtina Nemokumo administratorių rūmų administracijos struktūrą;

2) teikia pasiūlymus Nemokumo administratorių rūmų narių susirinkimui nemokumo administratorių veiklos klausimais;

3) priima sprendimus dėl nuobaudų skyrimo nemokumo administratoriams fiziniams asmenims;

4) užtikrina Nemokumo administratorių rūmų narių susirinkimo sprendimų įgyvendinimą ir kontroliuoja jų vykdymą;

5) vykdo kitas šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat Nemokumo administratorių rūmų įstatuose nustatytas funkcijas.

147 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų vadovas

1. Nemokumo administratorių rūmų vadovas yra vienasmenis Nemokumo administratorių rūmų valdymo organas. Nemokumo administratorių rūmų vadovu turi būti fizinis asmuo.

2. Nemokumo administratorių rūmų vadovas organizuoja kasdieninę Nemokumo administratorių rūmų veiklą.

3. Sprendimą dėl Nemokumo administratorių rūmų vadovo paskyrimo ir atšaukimo, sutarties sąlygų ar jos nutraukimo priima Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas.

4. Nemokumo administratorių rūmų vadovas veikia Nemokumo administratorių rūmų vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius.

5. Nemokumo administratorių rūmų įstatuose gali būti nustatyta, kokiems sprendimams priimti ir sandoriams sudaryti Nemokumo administratorių rūmų vadovui būtinas Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pritarimas.

6. Nemokumo administratorių rūmų vadovas:

1) šaukia ir organizuoja Nemokumo administratorių rūmų visuotinį narių susirinkimą;

2) teikia informaciją ir dokumentus Nemokumo administratorių rūmų prezidiumui ir Nemokumo administratorių rūmų visuotiniam narių susirinkimui;

3) organizuoja Nemokumo administratorių rūmų apskaitą, finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą;

4) Nemokumo administratorių rūmų dokumentų, duomenų ir kitos juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktinos informacijos pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;

5) vykdo kitas šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat Nemokumo administratorių rūmų įstatuose nustatytas funkcijas.

148 straipsnis. Nemokumo administratorių garbės teismas

1. Nemokumo administratorių garbės teismas Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo siūlymu nagrinėja nemokumo administratorių pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 149 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

2. Nemokumo administratorių garbės teismą sudaro 5 nariai, iš kurių tris narius skiria Nemokumo administratorių rūmų visuotinis narių susirinkimas ir po vieną narį, kuris privalo turėti ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį nemokumo, teisės, ir (arba) finansų srityse, skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Finansų ministerija.

3. Nemokumo administratorių garbės teismo nariai skiriami 3 metams. Nemokumo administratorių garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ar skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

4. Nemokumo administratorių garbės teismas už šio įstatymo 149 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus pažeidimus turi teisę siūlyti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumui skirti šio įstatymo 149 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuobaudas.

5. Nemokumo administratorių garbės teismą ūkiškai ir techniškai aptarnauja Nemokumo administratorių rūmai.

149 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų nuobaudos ir jų skyrimo tvarka

1. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas nemokumo administratoriui gali skirti nuobaudas, jeigu nemokumo administratorius:

1) nesilaiko Nemokumo administratorių etikos kodekso;

2) nekelia profesinės kvalifikacijos, kaip nurodyta šio įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 5 punkte;

3) nemoka Nemokumo administratorių rūmų nario mokesčio.

2. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui gali skirti šias nuobaudas:

1) pareikšti pastabą;

2) pavesti papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių ir terminą, per kurį turi būti papildomai keliama profesinė kvalifikacija);

3) pašalinti iš Nemokumo administratorių rūmų narių.

3. Sprendimą skirti nuobaudą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais priima Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas atsižvelgdamas į Nemokumo administratorių garbės teismo siūlymą.

4. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo paskirtos nuobaudos yra viešai skelbiamos Nemokumo administratorių rūmų interneto svetainėje asmenų, turinčių nemokumo administratoriaus kvalifikaciją, sąraše.

150 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų nario pašalinimas

Nemokumo administratorių rūmų narys iš Nemokumo administratorių rūmų narių gali būti pašalintas Nemokumo administratorių prezidiumo sprendimu Nemokumo administratorių rūmų narių visuotinio susirinkimo nustatyta tvarka šiais atvejais:

1) Priežiūros institucijos sprendimu panaikinama teisė administruoti nemokumo procesus, išskyrus šio įstatymo 127 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu;

2) Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas skiria šio įstatymo 149 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą;

3) nemokumo administratoriaus prašymu;

4) kai nemokumo administratorius fizinis asmuo miršta.

151 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų lėšos

Nemokumo administratorių rūmų lėšos yra:

1) Nemokumo administratorių rūmų įstatuose nustatytas nario mokestis;

2) pajamos už suteiktas paslaugas;

3) negrąžintinai gautos lėšos;

4) kitos teisėtai gautos lėšos.

152 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų sprendimų apskundimas

Nemokumo administratorių rūmų sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

IV DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

153 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d., išskyrus šio įstatymo 154, 157 - 164  straipsnius.

154 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei, jos įgaliotai institucijai, Priežiūros institucijai, Lietuvos bankui ir Nemokumo administratorių rūmams

Vyriausybė, jos įgaliota institucija, Priežiūros institucija, Lietuvos bankas ir Nemokumo administratorių rūmai iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

155 straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais;

2) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais;

3) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. VIII-270 su visais pakeitimais ir papildymais;

4) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais.

156 straipsnis. Įstatymo taikymas

Nuo šio įstatymo įsigaliojimo kituose teisės aktuose:

1) vartojamos sąvokos „bankroto administratorius“ ir „restruktūrizavimo administratorius“ atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką „nemokumo administratorius“;

2) nurodytas juridinio asmens teisinis statusas „bankrutavęs“ atitinka šiame įstatyme nurodytą juridinio asmens teisinį statusą „likviduojamas dėl bankroto“;

3) nuorodos į Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą ar Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą laikomos nuorodomis į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą.

157 straipsnis. Pereinamosios nuostatos dėl nemokumo procesų

1. Iki 2019 m. gegužės 1 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias:

1) atlygį už bankroto administravimą;

2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką;

3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei;

4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 155 straipsnyje nurodyti įstatymai.

158 straipsnis. Lietuvos nemokumo administratorių rūmų steigimas

1. Lietuvos nemokumo administratorių rūmai (toliau – Nemokumo administratorių rūmai) steigiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka.

2. Nemokumo administratorių rūmų steigėjai yra fiziniai asmenys, turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) ir (ar) įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą (toliau – Įmonių restruktūrizavimo įstatymas).

3. Nemokumo administratorių rūmų steigimą organizuoja,  ūkiškai ir techniškai jį aptarnauja Priežiūros institucija.

4. Priežiūros institucija per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikia steigėjams siūlymus dėl Nemokumo administratorių rūmų steigimo sutarties, Nemokumo administratorių rūmų įstatų projektų ir sušaukia steigiamąjį susirinkimą.

5. Nemokumo administratorių rūmų steigėjai steigiamajame susirinkime priima Nemokumo administratorių rūmų įstatus,  išrenka Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininką ir narius, taip pat tris Nemokumo administratorių garbės teismo narius, patvirtina Nemokumo administratorių rūmų nario mokesčio dydį.

159 straipsnis. Pereinamosios nuostatos dėl teisės administruoti nemokumo procesus įgijimo fiziniams asmenims

1. Fiziniai asmenys, turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą ir įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą ir esantys Nemokumo administratorių rūmų nariais, nuo 2019 m. gegužės 1 d. laikomi asmenimis, turinčiais teisę administruoti nemokumo procesus.

2. Nemokumo administratorių rūmų nariai, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą ir siekdami įgyti teisę administruoti nemokumo procesus, įsigaliojus šiam įstatymui turi išlaikyti kvalifikacinius egzaminus pagal Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų komisijos patvirtintą išlyginamąją Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programą.

3. Kvalifikacinių egzaminų pagal išlyginamąją Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programą organizavimui ir vykdymui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos dėl kvalifikacinių egzaminų organizavimo ir vykdymo.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti fiziniai asmenys per dvejus metus nuo 2019 m. gegužės 1  d. neišlaikę kvalifikacinių egzaminų pagal išlyginamąją Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programą yra pašalinami iš Nemokumo administratorių rūmų narių.

160 straipsnis. Pereinamosios nuostatos dėl teisės administruoti nemokumo procesus įgijimo juridiniams asmenims

1. Juridiniai asmenys, turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą ir įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, nuo 2019 m. gegužės 1 dienos laikomi asmenimis, turinčiais teisę administruoti nemokumo procesus.

2. Juridiniai asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą ir siekdami įgyti teisę administruoti nemokumo procesus, per dvejus metus nuo 2019 m. gegužės 1 dienos turi įvykdyti šiame įstatyme nustatytus reikalavimus juridiniams asmenims, siekiantiems įgyti teisę administruoti nemokumo procesus.

161 straipsnis. Pereinamosios nuostatos dėl nemokumo administratoriaus

1. Asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, nuo 2019 m. gegužės 1 dienos neturi teisės būti paskirti nemokumo administratoriais.

2. Asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, tęsia įmonių bankroto ar įmonių restruktūrizavimo procesų, kuriuose jie iki 2019 m. gegužės 1 dienos yra paskirti administratoriais, administravimą iki teismo nutarties nutraukti įmonės bankroto ar įmonės restruktūrizavimo bylą arba teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos ar įmonės restruktūrizavimo pabaigos įsiteisėjimo dienos.

162 straipsnis. Nemokumo administratoriaus padėjėjai

1. Administratoriaus padėjėjas pagal Įmonių bankroto įstatymą nuo 2019 m. gegužės 1 dienos laikomas nemokumo administratoriaus padėjėju.

2. Į nemokumo administratoriaus padėjėjo darbo patirtį yra įskaitomas laikas, kurį jis buvo administratoriaus padėjėju pagal Įmonių bankroto įstatymą per paskutinius 3 metus iki 2019 m. gegužės 1 dienos.

3. Į nemokumo administratoriaus darbo patirtį, kurios yra reikalaujama įdarbinant nemokumo administratoriaus padėjėją, yra įskaitomas laikas, kurį jis turėjo teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą ir (arba) įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą.

4. Nemokumo administratorius, neatitinkantis šiame įstatyme nustatytų reikalavimų siekiant įdarbinti nemokumo administratoriaus padėjėją, turi teisę tęsti iki 2019 m. gegužės 1 dienos sudarytas darbo sutartis su administratoriaus padėjėju, bet ne ilgiau kaip 2 metus nuo tokios darbo sutarties sudarymo dienos.

163 straipsnis. Viešieji juridiniai asmenys, turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas arba įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas

1. Viešieji juridiniai asmenys, turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, nuo 2019 m. gegužės 1 dienos neturi teisės būti paskirti nemokumo administratoriais.

2. Lietuvos Respublikoje įsteigti viešieji juridiniai asmenys, turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas arba įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, nuo 2019 m. gegužės 1 dienos tęsia įmonių bankroto ar įmonių restruktūrizavimo procesų, kuriuose jie iki 2019 m. gegužės 1 dienos yra paskirti administratoriais, administravimą iki teismo nutarties nutraukti įmonės bankroto ar įmonės restruktūrizavimo bylą arba teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos ar įmonės restruktūrizavimo pabaigos įsiteisėjimo dienos.

164 straipsnis. Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija

1. Fiziniai asmenys, siekiantys Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka įgyti teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas arba Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar teisę dirbti administratoriaus padėjėju, prašymą leisti laikyti kvalifikacijos egzaminą ar profesinio tinkamumo testą pateikia iki 2019 m. sausio 1 d.

2. Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija atlieka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų fizinių asmenų atestavimą iki 2019 m. gegužės 1 dienos.

Lietuvos Respublikos juridinių

asmenų nemokumo įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS

2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (OL 2015 L 141, p. 19).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas