Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
APLINKOS ORO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1392
2, 4, 5, 7, 9, 10, 13 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 51 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2023 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Aglomeracija – aplinkos oro užterštumo vertinimo zona, kurioje yra daugiau kaip 250 000 gyventojų arba kurioje dėl gyventojų tankumo (gyventojų skaičiaus kvadratiniame kilometre) būtina vertinti ir valdyti aplinkos oro kokybę.
2. Aplinkos oras – troposferos oras (ne patalpų), išskyrus darbo aplinkos darbovietėse orą, kuriam taikomi socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai ir su kuriuo kiti visuomenės nariai įprastai sąlyčio neturi.
3. Aplinkos oro taršos šaltinis (toliau – taršos šaltinis) – įrenginys arba veiklos vykdymo vieta, iš kurių teršalai patenka į aplinkos orą.
4. Aplinkos oro taršos šaltinio naudotojas (toliau – taršos šaltinio naudotojas) – aplinkos oro taršos šaltinio savininkas arba asmuo, kuriam teisė naudotis aplinkos oro taršos šaltiniu suteikta nuomos ar kitais pagrindais.
5. Aplinkos oro užterštumo lygis (toliau – užterštumo lygis) – teršalo koncentracija aplinkos ore arba jo nuosėdų kiekis, susidarantis paviršiuje per tam tikrą laiką.
6. Aplinkos oro užterštumo pavojaus slenkstis (toliau – pavojaus slenkstis) – aplinkos oro užterštumo lygis, kurį viršijus kyla pavojus žmonių sveikatai net dėl trumpalaikio poveikio.
7. Aplinkos oro užterštumo vertinimo zona (toliau – zona) – aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta šalies teritorijos dalis, kurioje pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką valstybės lygmeniu vertinamas aplinkos oro užterštumo lygis.
8. Asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį.
9. Buitinis aplinkos oro taršos šaltinis (toliau – buitinis taršos šaltinis) – fizinio asmens poreikiams, nesusijusiems su ūkinės veiklos vykdymu, naudojamas įrenginys, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą.
10. Darnus susisiekimo paslaugų organizavimo būdas – veiksmingiausia ir pažangiausia susisiekimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veikla ir jos metodų plėtojimas, kai sudaromos sąlygos išsaugoti esamą elektrinių transporto priemonių tinklą ir jį plėtoti, mažinti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą ir (arba) rinktis pažangiausias degalų rūšis.
12. Elektrinė transporto priemonė – tik elektra varoma motorinė transporto priemonė, kuri turi bent vieną ne išorinį elektros energijos keitiklį ir kuriai elektros energija gali būti tiekiama įvairiais būdais: kontaktiniais laidais, naudojant pantografus, įkraunamus akumuliatorius, indukcijos ir kitais būdais, naudojant bet kokius šių būdų derinius.
13. Geriausias prieinamas gamybos būdas – veiksmingiausia ir pažangiausia ūkio subjektų veiklos ir jos vykdymo metodų plėtojimo pakopa, kuri rodo, ar tam tikras būdas gali būti naudojamas kaip pagrindas išmetamų teršalų ribinėms aplinkos oro užterštumo vertėms, skirtoms užkirsti kelią teršalų išmetimui, nustatyti.
14. Kietasis iškastinis kuras – energijai gauti naudojama kieta degioji medžiaga, sudaryta iš neatsinaujinančių energijos išteklių: antracitas, bituminės anglys, rudosios anglys (lignitas), koksas, puskoksis, durpių kuras.
15. Kietosios dalelės KD2,5 – kietosios dalelės, kurių 50 procentų praeina pro 2,5 µm aerodinaminio skersmens angą, kaip nustatyta pamatiniu kietųjų dalelių KD2,5 ėminių ėmimo ir matavimo metodu, nurodytu LST EN 12341 „Aplinkos oro kokybė. Standartinis gravimetrinis matavimo metodas tvyrančių kietųjų dalelių KD10 arba KD2,5 masės koncentracijai nustatyti“.
16. Kuras – dujinė, skysta arba kieta degioji medžiaga, naudojama energijai gauti degimo įrenginiuose. Kuru nelaikomos pavojingosios atliekos ir iš anksto neapdorotos buitinės atliekos, neatsižvelgiant į tai, ar jose yra degiųjų medžiagų.
17. Leidžiamasis aplinkos oro taršos dydis (toliau – leistinas taršos dydis) – per tam tikrą laikotarpį iš aplinkos oro taršos šaltinio ar šaltinių visumos į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis, dėl kurio tam tikroje vietovėje, įvertinus kitų aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų poveikį ir ūkinės veiklos plėtros perspektyvą, nebus viršijamos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės.
18. Leidžiamasis aplinkos oro užterštumo vertės nuokrypis (toliau – leistinas nukrypimo dydis) – ribinės aplinkos oro užterštumo vertės procentinė dalis, kuria leidžiama viršyti šią vertę, esant aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro numatytoms sąlygoms iki ribinės aplinkos oro užterštumo vertės įsigaliojimo datos.
19. Mobilusis aplinkos oro taršos šaltinis (toliau – mobilusis taršos šaltinis) – motorinė transporto priemonė ar kitas judantis mechanizmas, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą.
20. Nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos – aplinkos veiksniai, kuriems esant kyla grėsmė, kad bus viršijamos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės ar aplinkos oro užterštumo pavojaus slenksčiai.
21. Ribinė aplinkos oro užterštumo vertė (toliau – ribinė užterštumo vertė) – mokslinėmis žiniomis pagrįsta aplinkos oro užterštumo lygio vertė, kuri nustatyta aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro siekiant išvengti kenksmingo poveikio žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai, užkirsti jam kelią ar jį sumažinti ir kurios negalima viršyti nuo aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytos datos.
22. Siektina aplinkos oro užterštumo vertė (toliau – siektina užterštumo vertė) – aplinkos oro užterštumo lygio vertė, kuri nustatyta aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro siekiant išvengti kenksmingo poveikio žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai, užkirsti jam kelią ar jį sumažinti ir kuri negali būti viršijama, jeigu įmanoma, nuo aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytos datos.
23. Stacionarusis aplinkos oro taršos šaltinis (toliau – stacionarusis taršos šaltinis) – aplinkos oro taršos šaltinis, veikiantis nekintamoje buvimo vietoje.
25. Teršalas – medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir, veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai.
26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ar vartojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.“
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Aplinkos oro kokybės valdymas
1. Aplinkos ministras ir sveikatos apsaugos ministras tvirtina sąrašą teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas, nustato ribines ir siektinas užterštumo vertes, leistinus nukrypimo dydžius ir pavojaus slenksčius, visuomenės, suinteresuotų institucijų ir įstaigų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius tvarką.
2. Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės institucijos ir įstaigos šiame įstatyme nustatytas aplinkos oro kokybės valdymo, aplinkos oro taršos reguliavimo priemones įgyvendina, šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas vykdo siekdamos, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti.
3. Savivaldybės taryba, siekdama užtikrinti, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai gyvenamosiose vietovėse nebūtų viršyti, savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numato aplinkos oro kokybės valdymo priemones. Aplinkos oro kokybės valdymo priemonės numatomos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus, savivaldybės gyvenamosios vietovės aplinkos oro užterštumo lygį ir jo galimą poveikį vietos gyventojų sveikatai. Kokia minimali informacija turi būti pateikta savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane, nustato aplinkos ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru.
4. Savivaldybės šio straipsnio 3 dalyje nurodytuose strateginiuose planuose numatytų aplinkos oro kokybės valdymo priemonių vykdymo ataskaitas viešai skelbia savivaldybės interneto svetainėje. Aplinkos ministras nustato, kokia minimali informacija, reikalinga ataskaitoms tarptautinėms organizacijoms apie aplinkos oro kokybę (užterštumo lygį) parengti, turi būti pateikta šioje dalyje minėtose ataskaitose.
5. Savivaldybės taryba, siekdama šio straipsnio 3 dalyje nustatytų tikslų ir užtikrinti vietos gyventojų teisę į švarią aplinką, gali nustatyti buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisykles.
6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytų buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisyklių, šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyto draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą buitiniuose taršos šaltiniuose, šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo deginti atliekas buitiniuose taršos šaltiniuose laikymosi kontrolę vykdo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai.“
3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„5 straipsnis. Aplinkos oro taršos ir aplinkos oro kokybės vertinimas valstybės lygmeniu
1. Aplinkos oro taršos ir aplinkos oro kokybės vertinimas valstybės lygmeniu vykdomas pagal Aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka rengiamą ir tvirtinamą Valstybinę aplinkos monitoringo programą, siekiant gauti pagal tarptautinius aplinkos oro taršos ir aplinkos oro kokybės vertinimo reikalavimus išsamią informaciją apie valstybės lygmeniu į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekį ir minimalią pakankamą informaciją apie aplinkos oro užterštumo lygį aglomeracijose ir zonose.
2. Aplinkos oro taršos vertinimą valstybės lygmeniu – nacionalinę į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitą pagal tarptautinius reikalavimus vykdo, rengia nacionalines išmetamų į aplinkos orą teršalų prognozes ir teikia aplinkos ministro nustatytas ataskaitas aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka.
3. Aplinkos oro taršos vertinimui valstybės lygmeniu vykdyti reikalingus duomenis ir informaciją rengia ir pagal šio straipsnio 2 dalį aplinkos ministro įgaliotai institucijai teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka.
4. Aplinkos oro kokybės vertinimą valstybės lygmeniu organizuoja, koordinuoja ir vykdo aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka.
5. Aplinkos ministras:
3) tvirtina savivaldybių, stacionarių taršos šaltinių naudotojų ir visuomenės informavimo apie susidariusias ir pasibaigusias nepalankias teršalų išsisklaidymo sąlygas tvarką;
4) skiria nacionalinės etaloninės laboratorijos funkcijas aplinkos ministro nustatyta tvarka vykdančią akredituotą instituciją, pagal Europos Sąjungoje vykdomas kokybės užtikrinimo programas užtikrinančią aplinkos oro kokybės matavimų kokybę ir vykdančią matavimų kokybės kontrolę valstybės lygmeniu;
5) skiria instituciją, atsakingą už minimalaus matavimų skaičiaus, įgalinančio gauti informaciją, reikalingą aplinkos oro kokybei valstybės lygmeniu įvertinti, nustatymą ir matavimų kokybės užtikrinimą; matavimo sistemų (metodų, įrangos, tinklų, laboratorijų) patvirtinimą, įskaitant įrangos atitikties pamatinių matavimo metodų taikymo reikalavimams bandymo ataskaitų, kurias kitose valstybėse narėse išdavė pagal bandymo ir kalibravimo laboratorijoms taikomą darnųjį standartą tokiems bandymams atlikti akredituotos laboratorijos, priėmimą (pripažinimą); ėminių ėmimo vietų išdėstymo dokumentų rengimą ir saugojimą; aplinkos oro kokybės vertinimo valstybės lygmeniu metodų parinkimą ir vertinimo kokybės užtikrinimą; Europos Sąjungoje organizuojamų kokybės užtikrinimo programų ir tinkamo pamatinių aplinkos oro kokybės vertinimo metodų įgyvendinimo ir kitų aplinkos oro kokybės vertinimo metodų lygiavertiškumo įrodymo koordinavimą Lietuvoje.
6. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta aplinkos ministro įgaliota institucija valstybės ir savivaldybių lygmeniu atlikto aplinkos oro kokybės vertinimo duomenų, ūkio subjektų vykdytų aplinkos oro kokybės matavimų ir kitų vertinimo duomenų pagrindu:
1) aplinkos ministro nustatyta tvarka klasifikuoja zonas ir aglomeracijas, rengia siūlymus Aplinkos ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai dėl zonų ir aglomeracijų sąrašų keitimo;
2) rengia rekomendacijas savivaldybėms dėl savivaldybių aplinkos oro monitoringo plėtros, siekiant aplinkos oro kokybės vertinimo duomenis savivaldybių lygmeniu naudoti ir aplinkos oro kokybei vertinti valstybės lygmeniu;
4 straipsnis. Įstatymo papildymas 51 straipsniu
Papildyti Įstatymą 51 straipsniu:
„51 straipsnis. Aplinkos oro kokybės vertinimas savivaldybių lygmeniu
1. Aplinkos oro kokybės vertinimas savivaldybės lygmeniu vykdomas pagal Aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka rengiamą ir tvirtinamą savivaldybės aplinkos monitoringo programą, siekiant:
2) nustatyti savivaldybės gyvenamosios vietovės dalis, kuriose aplinkos oro užterštumo lygis gali daryti neigiamą poveikį vietos gyventojų sveikatai;
3) nustatyti ūkio subjektus, kurių keliama tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkos oro užterštumo lygiui gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje;
2. Savivaldybių institucijos ir įstaigos gyvenamosiose vietovėse ar šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose jų dalyse vykdo aplinkai ar žmonių sveikatai aktualių teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimus ar kitais vertinimo metodais nustato tų teršalų koncentraciją aplinkos ore, planuoja ir įgyvendina vietines aplinkos oro kokybės valdymo priemones.
3. Kai nustatomas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas ūkio subjektas, kurio keliama tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkos oro užterštumo lygiui gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje, savivaldybės administracija per 7 darbo dienas nuo ūkio subjekto nustatymo apie tai raštu informuoja ūkio subjektą ir ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančias institucijas.
4. Kai nustatomas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas ūkio subjektas, kurio keliama tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkos oro užterštumo lygiui gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje, turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius gali teikti aplinkos ministro įgaliotai išduoti leidimus institucijai prašymą aplinkos ministro nustatyta tvarka peržiūrėti leidimo sąlygas.“
5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai savivaldybės teritorijoje viršijama bent viena šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta ribinė užterštumo vertė ar siektina užterštumo vertė, savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose aplinkos oro kokybės valdymo priemonės, numatytos šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, turi būti papildytos siekiant kuo skubiau oro užterštumo lygį sumažinti iki nustatytos ribinės užterštumo vertės ar, jeigu įmanoma, siektinos užterštumo vertės, ir toliau mažinti aplinkos oro užterštumo lygį. Į patikslintus savivaldybės strateginį plėtros ir (ar) savivaldybės strateginį veiklos planus turi būti įtraukta aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta informacija. Savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytos patikslintos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka turi būti suderintos su Aplinkos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotomis institucijomis ir patvirtintos iki kitų kalendorinių metų liepos 1 dienos. Informacija apie papildomas aplinkos oro kokybės valdymo priemones ne vėliau kaip per 3 darbo dienas paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.“
6 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Pavojaus slenksčio viršijimas
Kai teršalo koncentracija aplinkos ore lygi pavojaus slenksčiui arba jį viršija, toks įvykis laikomas atitinkančiu ekstremaliojo įvykio kriterijų, visuomenė apie kylantį pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai perspėjama ir informuojama, veiksmų valdant situaciją dėl pavojaus slenkstį pasiekusios ar viršijusios teršalo koncentracijos aplinkos ore ir šalinant situacijos padarinius imamasi Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nustatyta tvarka.“
7 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Aplinkos oro taršos reguliavimo priemonės
1. Lietuvos Respublikos Seimas nustato aplinkos oro apsaugos vystymosi kryptis tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. Nacionalinius tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisės aktais reguliuojamų oro teršalų išmetamo kiekio mažinimo ir kitus aplinkos oro apsaugos ilgesnės kaip 10 metų trukmės tikslus ir uždavinius nustato Seimas nacionalinėse darbotvarkėse. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nacionaliniame pažangos plane nustato 10 metų aplinkos oro apsaugos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir jų stebėsenai skirtus poveikio rodiklius, rodančius išmetamų oro teršalų kiekio mažinimą šalies mastu ir skirtinguose ūkio sektoriuose (energetikos, pramonės, transporto, žemės ūkio). Aplinkos oro apsaugos priemones šiems Nacionaliniame pažangos plane ir nacionalinėse darbotvarkėse numatytiems uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė suplanuoja nacionalinėse plėtros programose ir nacionalinių darbotvarkių planuose. Šiuose planavimo dokumentuose oro taršos mažinimo (valdymo) priemonės numatomos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus; šiuose planavimo dokumentuose gali būti nustatytos savivaldybių, ypač tų, kuriose yra šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų aglomeracijų, teritorijose taikytinos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės, iš stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio mažinimo (valdymo) priemonės.
2. Siekdamas apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai susidaro nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos arba kai viršijamos ribinės užterštumo vertės, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius turi teisę priimti sprendimą laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, sprendimas panaikinti šį sprendimą priimamas gavus pranešimą šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyta tvarka.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame sprendime laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje nurodoma:
1) savivaldybės teritorija ar jos dalis, kurioje apribojamas arba draudžiamas transporto priemonių eismas;
5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, sprendimas panaikinti šį sprendimą skelbiami savivaldybės interneto svetainėje ir įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo, jeigu sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Skelbime apie sprendimą laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje pateikiama vietos gyventojams aktuali sprendimo įgyvendinimo informacija.
6. Apie susidariusias arba pasibaigusias nepalankias teršalų išsisklaidymo sąlygas šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta tvarka informuojami stacionarių taršos šaltinių naudotojai, patenkantys į teritoriją, kurioje susidarė nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos.
7. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija kontroliuoja, kaip stacionarių taršos šaltinių naudotojai įgyvendina šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkos oro taršos mažinimo programas.
8. Siekdama mažinti deginamo kuro poveikį žmonių sveikatai, savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšių savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, kai pagal Aplinkos monitoringo įstatymą vykdomo aplinkos oro monitoringo duomenys rodo, kad savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje viršytas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas vidutinis vienų metų oro užterštumo azoto dioksidu ir (ar) kietosiomis dalelėmis KD2,5 lygis. Kuro rūšies apribojimu laikomas laikotarpis, per kurį draudžiama naudoti atitinkamos rūšies kurą, ir (ar) kuro rūšį deginančio įrenginio techninių parametrų apibūdinimas.
9. Siekdama apriboti arba uždrausti vienos ar daugiau rūšių kuro naudojimą šilumos energijai gaminti gyvenamosios paskirties pastatų šildymui, savivaldybės taryba užtikrina, kad iki šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo įsigaliojimo vietos gyventojams būtų suteikta laiko ne mažiau kaip vieneri metai arba ne daugiau kaip vienas šildymo sezonas ir (ar) finansinė paskata planuojamą apriboti arba drausti kuro rūšį naudojančius įrenginius pakeisti atitinkančiais šio įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus. Apribojimas arba draudimas naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą ir kompensacinės priemonės planuojamos savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane.
10. Pagal šio straipsnio 8 dalį priimtame sprendime apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšių savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje nurodoma:
2) kuro rūšies apribojimo sąlygos: laikotarpis metuose, per kurį draudžiamas kuro rūšies naudojimas ir (ar) kuro rūšį deginančio įrenginio techninių parametrų apibūdinimas;
8 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
3. Aplinkos ministras iki 2024 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Aplinkos oro apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 5 dalies 3–5 punktuose, 6 dalies 1 punkte numatytus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.