Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
Biudžetinė įstaiga, Jogailos g. 14, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 262 7797, faks. (8 5) 212 6492, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188668192
¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯
|
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius El. p. [email protected] |
2020-05-28 Nr. (1.20E-32)6V-
|
DĖL ŪKIO SUBJEKTŲ, PERKANČIŲ–PARDUODANČIŲ ŽALIĄ PIENĄ IR PREKIAUJANČIŲ PIENO GAMINIAIS, NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. XII-1907 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO DERINIMO
(1) 2020 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba gavo skubos tvarka derinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) projektą.
(2) Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. KT22-N1/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Nutarimas). Nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad priimant Įstatymą ypatingos skubos tvarka nesant grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui nesilaikyta konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, įstatymų leidybos proceso viešumo ir skaidrumo, įstatymų ir kitų Lietuvos Respublikos Seimo aktų kokybės reikalavimų. Nutarime pažymėta, kad Įstatymas turi būti priimtas iš naujo, laikantis Konstitucijoje ir jai neprieštaraujančiuose įstatymuose, Seimo statute nustatytos įstatymo priėmimo tvarkos, taip, kad priimtas Įstatymas įsigaliotų iki 2020 m. liepos 1 d., t. y. iki oficialaus Nutarimo paskelbimo.
(3) Konkurencijos taryba Įstatymo priėmimo 2015 m. metu[1] ir vėliau svarstant bei priimant įvairius Įstatymo pakeitimus[2] yra teikusi išvadas ir pasiūlymus dėl siūlomo teisinio reguliavimo teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo. Minėtos išvados yra aktualios ir nagrinėjamu atveju, iš naujo tinkama tvarka svarstant Įstatymo priėmimo poreikį ir jame pasirinktas reguliavimo priemones.
(4) Konkurencijos taryba prieš pateikdama savo pastabas ir pasiūlymus, atkreipia Įstatymo projekto rengėjų dėmesį į tai, kad nuo 2019 m. liepos 2 d. įsigaliojo Konkurencijos įstatymo pakeitimai, įpareigojantys atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimą. Konkurencijos įstatymo 41 straipsnis nustato, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas gali paveikti konkurenciją. Įstatymo projekto rengėjai lydimuosiuose dokumentuose ir Konstitucinis Teismas Nutarime pripažino, kad Įstatyme numatytas teisinis reguliavimas turi įtakos konkurencijai pieno rinkoje. Be to, pagal Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 7 punktą projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai numatomas reguliavimas riboja ūkio subjektų galimybes nustatyti savo prekių ar paslaugų kainas. Konkurencijos tarybos nuomone, Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas atitinka minėtus Konkurencijos įstatymo 41 straipsnyje numatytus kriterijus, tačiau Įstatymo rengėjai Įstatymo projektą lydinčiuose dokumentuose poveikio konkurencijai vertinimo nepateikė.
(5) Nepriklausomai nuo to, kad Įstatymo projektu nėra keičiamas šiuo metu esamas teisinis reguliavimas, t. y. iš esmės tik vykdomas tinkamas įstatymų leidybos procesas, atsižvelgę į tai, kad Įstatymo projekte numatomos teisinio reguliavimo priemonės turi įtaką konkurencijai, ir siekdami sudaryti galimybes įstatymo leidybos procese dalyvaujančioms suinteresuotoms šalims įvertinti teisinio reguliavimo teigiamą ir (ar) neigiamą poveikį konkurencijai bei priimti pagrįstą ir informuotą sprendimą, Įstatymo projekto rengėjai turėtų atlikti Įstatymo projekto poveikio konkurencijai vertinimą.
1. Dėl Įstatymo projekte pasirinkto teisinio reguliavimo krypties
(6) Įstatymo projektu reglamentuojami žalio pieno pirkimo ir pardavimo sutartiniai santykiai, taip pat nustatomi įvairūs žalio pieno gamintojų ir pardavėjų (toliau – Gamintojai) bei žalio pieno pirkėjų (toliau – Pirkėjai) nesąžiningų veiksmų perkant ir parduodant žalią karvių pieną draudimai (Įstatymo projekto 3 ir 4 straipsniai). Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo Nutarimą ir tinkamai svarstyti bei priimti Įstatymą, o Įstatymo projekte buvo atlikti tik redakcinio pobūdžio (techniniai) pakeitimai ir pataisymai. Šis Įstatymo projektas iš esmės atitinka Konstitucinio Teismo Nutarime vertintą Įstatymą.
(7) Konstitucinis Teismas, vertindamas Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, Nutarime pripažino, kad įvertinus konstitucinės justicijos byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad tokiu ūkinės veiklos teisiniu reguliavimu yra paneigiama viena esminių Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintų ūkinės veiklos laisvės nuostatų – sutarčių sudarymo laisvė, kad ūkio subjektų (Gamintojų, Pirkėjų ir pieno perdirbėjų) teisės ir laisvės yra varžomos akivaizdžiai labiau, negu reikia minėtiems tikslams pasiekti, t. y. kad minėtu teisiniu reguliavimu nustatytas nesąžiningų veiksmų draudimas, kaip ūkinės veiklos teisinio reguliavimo priemonė, yra neproporcingas. Konstitucinis Teismas patvirtino, kad, atsižvelgiant į pieno sektoriaus struktūrinius ypatumus, jo reikšmę šalies ūkiui ir siekiant teisėtų ir visuomenei svarbių tikslų, ūkio subjektų veiksmai perkant ir parduodant žalią pieną gali būti specialiai reglamentuojami.
(8) Vis dėlto, numatytas specialus reguliavimas turi būti iš tiesų veiksmingas ir prisidėti prie teigiamų pokyčių reglamentuojamoje rinkoje, o ne vien atitikti deklaratyvius tikslus. Konkurencijos taryba savo ankstesnėse išvadose dėl šio Įstatymo yra nurodžiusi, kad Įstatymo projekte pateiktos rinkos reguliavimo priemonės, kurios nėra susijusios su veiklos efektyvumo didinimu, gali neatnešti siekiamos naudos Lietuvos pieno sektoriui. Įstatymas priimtas 2015 m. ir yra taikomas jau 5 metus, tačiau Įstatymo projekto rengėjai lydimuosiuose dokumentuose nepateikė informacijos, ar ir toliau siūlomos taikyti rinkos reguliavimo priemonės yra veiksmingos, iš tiesų pagerino ir prisidėjo prie Gamintojų padėties pieno sektoriuje gerinimo. Priešingai, 2019 m. liepos 18 d. Konkurencijos tarybai buvo pateikta derinti kita šio Įstatymo redakcija, kurios lydimuosiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad Įstatyme esančios kainų reguliavimo priemonės nepasiteisino ir situacija žalio pieno gamybos ir prekybos sektoriuje nepasikeitė[3]. Konkurencijos tarybos vertinimu tai, kad Konstitucinis Teismas pripažino, kad ūkinės veiklos laisvės ribojimai minėtame sektoriuje yra galimi, nepaneigia Įstatymo projekto rengėjų pareigos ir galimybės surinkti bei pateikti informaciją dėl siūlomo teisinio reguliavimo poveikio, siekiamų ir pasiektų rezultatų. Ypač šiuo atveju, kai Įstatymas yra taikomas jau keletą metų ir įstatymų leidėjui iš naujo svarstant Įstatyme numatytų reguliavimo priemonių reikalingumą ir veiksmingumą, galima atlikti išsamų ir objektyvų vertinimą, kuris parodytų pasirinktų reguliavimo priemonių būtinybę ir naudą.
(9) Kaip nurodyta Konstitucinio Teismo Nutarime ir ankstesniuose Įstatymo lydimuosiuose dokumentuose, viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių poreikį priimti Įstatymą, yra tai, kad Lietuvoje susiformavusi pieno ūkio struktūra yra labai nepalanki žalio pieno Gamintojams, kurie yra gana smulkūs, nekooperuoti ir neturi didelės derybinės galios. Gamintojų kooperacijos trūkumas ir toliau nurodomas kaip viena esminių šio sektoriaus problemų[4]. Įstatymo projekto rengėjai Gamintojų kooperacijos trūkumo problemą siūlo spręsti iš esmės žalio pieno pirkimo-pardavimo kainų nustatymo reglamentavimu. Vis dėlto, abejotina, kaip su kainų reguliavimu susijusios priemonės tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų prisidėti prie Lietuvoje esančių smulkių ūkių ir ūkininkų kooperacijos ir jų derybinės galios didinimo.
(10) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija yra pažymėjusi, jog nors dažnai kainų reguliavimu yra siekiama gerinti socialinę ir ekonominę padėtį, tačiau kainų reguliavimas sukelia neigiamas pasekmes, pavyzdžiui, sumažėjęs veiklos efektyvumas ir produktyvumas, naujų technologijų diegimo sulėtėjimas, suprastėjusi produktų kokybė, sumažėjusi produktų pasiūla bei kainų kilimas[5]. Ribojimai laisvai nustatyti žalio pieno pirkimo-pardavimo kainą gali lemti, kad nei Gamintojai, nei Pirkėjai nebus skatinami veikti kuo efektyviau ir individualiai gerinti žalio pieno tiekimo ir pirkimo sąlygų. Konkurencijos tarybos vertinimu, kainų reguliavimas gali turėti neigiamą poveikį Gamintojų paskatoms kooperuotis ir tuo aspektu, kad Gamintojų lūkesčiai, susiję su kainų reguliavimu, gali neskatinti jų imtis aktyvių veiksmų ir burtis į kooperatyvus ar Gamintojų organizacijas.
(11) Primintina, kad kainų reguliavimo priemonės buvo numatytos nuo Įstatymo priėmimo 2015 m., tačiau Įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose nėra pateikta duomenų, kaip jos prisidėjo prie kooperavimosi didėjimo ar kaip kitaip teigiamai paveikė pieno sektoriaus dalyvių tarpusavio santykius. Įstatymo projektą lydinčiuose dokumentuose nesiremiama jokiais ekonominiais skaičiavimais ar išsamia analize pagrįstu modeliu, kokį poveikį siūlomas reguliavimas gali turėti žalio pieno sektoriui, ar jis gali prisidėti prie žalio pieno sektoriuje egzistuojančių problemų sprendimo ir atnešti naudos vartotojams. Tai, kad Įstatymas turi būti priimtas tinkama tvarka, nereiškia, jog Įstatymo rengėjai turėtų visiškai nevertinti, ar jų siūlomos teisinio reguliavimo priemonės atnešė naudos ir koks buvo jų poveikis, ypač, kai anksčiau siūlomų šio Įstatymo pakeitimų lydimuosiuose dokumentuose Įstatymo projekto rengėjai buvo nurodę, kad pastarosios nepasiteisino.
(12) Siekiant ilgalaikių ir tvarių žalio pieno gamybos ir prekybos sektoriaus pokyčių, Konkurencijos tarybos nuomone, ūkinės veiklos šiame sektoriuje reglamentavimas pirmiausia turėtų siekti didesnio šio sektoriaus efektyvumo bei jame veikiančių ūkio subjektų konkurencingumo. Turėtų būti svarstomos įstatymų leidybos priemonės, kurios skatintų pieno Gamintojų kooperaciją ir kuo mažiau varžytų ūkio subjektų ūkinės veiklos laisvę. Ilgalaikėje perspektyvoje būtent tokios priemonės galėtų duoti didžiausią naudą tiek Gamintojams, tiek ir vartotojams. Konkurencijos taryba savo ankstesnėse išvadose siūlė ir priminė Įstatymo projekto rengėjams, kad Europos Sąjungos lygiu yra priimtos priemonės, leidžiančios Gamintojams kooperuotis ir priimti bendrus sprendimus dėl pieno gamybos ir tiekimo, tačiau Lietuvoje šios priemonės nėra išnaudotos ir jų įgyvendinimas nėra skatinamas, o pasirenkamas kainų reguliavimas, kurio konkretus poveikis net nėra įvertinamas.
(13) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, leidžia žalio pieno Gamintojų organizacijoms, jeigu tokios būtų sukurtos ir pripažintos Lietuvoje, planuoti gamybą, koncentruoti pasiūlą ir pateikti pieną rinkoje bendrai. Be to, Gamintojai galėtų būti skatinami steigti naujus arba stoti į jau veikiančius kooperatyvus, tokiu būdu padidinant disponuojamo pieno kiekius ir sustiprinant Gamintojų derybinę galią. Konkurencijos tarybos vertinimu, kooperatyvų ir (ar) Gamintojų organizacijų steigimas nereikalauja didelių laiko ir finansinių investicijų, o narystė taip pat nėra susijusi su reikšmingomis papildomomis išlaidomis Gamintojams. Kooperatyvų ir Gamintojų organizacijų steigimasis turėtų būti skatinamas, pavyzdžiui, padidinant informacijos sklaidą rinkoje ir šviečiant rinkos dalyvius apie Gamintojų organizacijų steigimo naudą ir galimybes; padedant parengti ar parengiant steigimui reikalingus dokumentų šablonus; numatant apsaugos ir kontrolės mechanizmus, siekiant užtikrinti, kad paramą gaunantys kooperatyvai būtų steigiami veiklą vykdyti narystės pagrindu, o į tokius kooperatyvus žalią pieną tiekiantiems Gamintojams būtų užtikrinta maksimali nauda; numatant, kokia dalis bendro superkamo žalio pieno privalo būti supirkta iš kooperatyvo narių; peržiūrint esamus kooperatyvams teikiamos paramos tikslingumo kontrolės mechanizmus; įtvirtinant minimalią pieno pirkimo-pardavimo sutarčių trukmę, tokiu būdu ne tik sumažinant neužtikrintumą dėl pieno realizacijos šaltinio, bet ir suteikiant kooperatyvų ir pieno perdirbėjų santykiams pastovumo, kas galėtų turėti įtakos pieno supirkimo kainoms.
(14) Atsižvelgiant aukščiau nurodytą, Konkurencijos tarybos vertinimu, Įstatymo projekto rengėjai turėtų įvertinti, ar Įstatymo projekte nurodomas teisinis reguliavimas iš tiesų prisidėjo ar prisidės prie pieno sektoriuje nustatytų problemų sprendimo ir, ar neturėtų būti pasirenkamas kitokio pobūdžio teisinis reglamentavimas, nei kainų reguliavimas, siekiant ilgalaikių pokyčių šiame sektoriuje ir naudos Gamintojams, Pirkėjams ir vartotojams.
2. Dėl Įstatymo projekte pasirinktų reguliavimo priemonių
(15) Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas draudimas pirkti žalią pieną skirtingomis kainomis, kai pienas perkamas iš tai pačiai grupei priklausančių Gamintojų ir pienas pristatomas Pirkėjui tokiu pat būdu.
(16) Konkurencijos taryba siūlytų Įstatymo projekto rengėjams įvertinti, ar šis draudimas neskatins ir (ar) neribos Pirkėjų galimybės pasiūlyti individualias Gamintojams priimtinas (palankesnes) sąlygas. Be to, ir Gamintojų galimybės pasiūlyti ir derėtis dėl kitų Pirkėjams palankių pieno tiekimo sąlygų, kurios gali daryti įtaką kainai (ją padidinti), galėtų būti apribotos. Esant ribotoms galimybėms laisvai nustatyti žalio pieno pirkimo – pardavimo kainą, nei Gamintojai, nei Pirkėjai nebūtų skatinami individualiai gerinti žalio pieno tiekimo ir pirkimo sąlygų bei veikti kuo efektyviau. Toks draudimas gali lemti, kad efektyviau veikiantiems Gamintojams ar geresnės kokybės produktą siūlantiems Gamintojams nebus už tai atlyginama, dėl ko Gamintojai ir (ar) Pirkėjai neturėtų paskatų diegti naujovių, gerinti savo produkto kokybės, tiekimo ar supirkimo tinklo, kitų veiklos sąlygų.
(17) Šiuo aspektu paminėtina ir tai, kad Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai taip pat numato, kad vienašališkai nutraukti žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartį ar keisti jo sąlygas apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų, draudžiama tiek Gamintojams, tiek Pirkėjams. Net jeigu Gamintojas gali rasti Pirkėją, siūlantį aukštesnę pieno supirkimo kainą, Įstatymas nesuteikia Gamintojui palankesnių sąlygų nutraukti sutartį su Pirkėju ir pasinaudoti rinkoje siūlomomis aukštesnėmis kainomis. Tokie Projekto siūlymai kelia abejonių dėl siūlomo reglamentavimo nuoseklumo ir tinkamo problemų identifikavimo, t. y. kyla abejonių, kokius interesus bandoma apsaugoti, kai papildoma apsauga siūloma Pirkėjams, kurie vertinant kitas Įstatymo projekto ir ankstesnių jo lydimųjų dokumentų nuostatas laikomi turinčiais rinkos galią ir Gamintojų atžvilgiu atliekančiais nesąžiningus veiksmus, o deklaruojamas Įstatymo projekto tikslas yra ginti silpnesnės sutarties šalies – Gamintojų, interesus.
(18) Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose numatytas draudimas nepagrįstai mažinti žalio pieno pirkimo kainas, o 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mažinant kainą daugiau nei 3 procentiniais punktais būtina pagrįsti tokį kainos mažinimą, jį pateikti Viešajai įstaigai Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, kuri, kaip numatyta šio straipsnio 3 dalyje, galėtų uždrausti tokį mažinimą.
(19) Tokia kainų reguliavimo priemonė, kai ūkio subjektai negali spręsti dėl kainų savo nuožiūra, riboja konkurenciją ir gali turėti neigiamų pasekmių patiems žalio pieno Gamintojams, pavyzdžiui, nedidelius pieno kiekius parduodantys Gamintojai gali prarasti galimybes parduoti savo pieną, net jei patys norėtų parduoti pieną mažesne kaina. Paminėtina ir tai, kad Įstatymo projekte numatytas reikalavimas pagrįsti žalio pieno supirkimo kainų mažinimą nėra siejamas su jokiu ekonomiškai pagrįstu modeliu, pagal kurį turėtų būti vertinamas kainų mažinimo pagrįstumas. Toks reguliavimas gali lemti, kad Pirkėjams taps paprasčiau bei saugiau tiesiog nepirkti pieno iš konkrečių Gamintojų, iš kurių pirkti pieną yra mažiausiai palanku, pavyzdžiui, smulkiųjų ūkininkų.
(20) Net jeigu būtų pripažįstama, kad siūlomas ribojimas yra reikalingas, Konkurencijos tarybos nuomone, Įstatymo projekto rengėjai neįvertino, ar bus įvykdyti juo siekiami tikslai ir, ar ribojimas gali būti įgyvendinamas, pavyzdžiui, reikalavimas kiekvieną kartą gauti leidimą tam tikram kainos mažinimui, ne tik gali reikalauti itin daug išteklių atliekant tokį vertinimą, sukuria administracinę naštą ūkio subjektams, tačiau yra ir labai neapibrėžtas. Įstatymo projekte taip pat nėra numatyta, kokie veiksniai ar Pirkėjų patiriamos sąnaudos būtų pripažįstami pagrįstomis priežastimis kainoms mažinti. Jeigu bet kokios priežastys yra pakankamos kainų mažinimui, tai siūlomas reguliavimas nepasiektų ir Įstatymo rengėjų siekio, kad žalio pieno supirkimo kainos nebūtų mažinamos. Konkurencijos tarybos vertinimu, Įstatymo projekto rengėjai lydimuosiuose dokumentuose nepateikė informacijos ir analizės, kaip šie ribojimai būtų taikomi praktikoje, ir, jais bus pasiekti užsibrėžti tikslai.
(21) Apibendrindama Konkurencijos taryba pažymi, kad, nors Įstatyme numatytos reguliavimo priemonės yra taikomos keletą metų ir jos turi įtakos konkurencijai pieno sektoriuje, Įstatymo rengėjai nepateikė Įstatymo projekto poveikio konkurencijai vertinimo ir duomenų, pagrindžiančių projekte numatytų reguliavimo priemonių tinkamumą spęsti pieno sektoriuje nustatytas problemas. Tokie vertinimai ir duomenys yra būtini svarstant Įstatymo projektą ir siekiant priimti pagrįstus sprendimus, kurie prisidėtų prie šiame sektoriuje veikiančių žalio pieno Gamintojų ir Pirkėjų interesų balanso užtikrinimo, Gamintojų padėties gerinimo.
(22) Konkurencijos tarybos vertinimu, žalio pieno Gamintojų ir Pirkėjų teisėtų interesų pusiausvyrą galėtų užtikrinti didesnis smulkių Gamintojų kooperavimasis, kooperavimąsi skatinančių ir veiklos efektyvumą didinančių priemonių priėmimas. Vis dėlto Įstatymo projekte pasiūlymų ir priemonių, kurios mažiau ribotų ūkio subjektų veiklos laisvę ir galėtų atnešti daugiau naudos ilguoju laikotarpiu, nei pasirinktos kainų reguliavimo priemonės, nėra pateikta. Konkurencijos taryba siūlo įvertinti Europos Sąjungos lygiu siūlomus problemų sprendimo būdus bei žemės ūkio politikos srityje taikyti priemones, kurios leistų užtikrinti ilgalaikį pieno sektoriuje veikiančių ūkio subjektų veiklos efektyvumą bei konkurencingumą.
|
Pirmininkas |
Šarūnas Keserauskas |
Evelina Uogintaitė, tel. (8 5) 261 0060, el. p. [email protected]