Valstybės Įmonė Valstybinių miškų urėdija

 

 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

per Teisės aktų informacinę sistemą

 

         2023-07-

Nr.

 

 

      Į  2023-06-28

Nr.

 

 

 

 

DĖL lr MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR JO LYDIMŲJŲ ĮSTATYMŲ PAKEITIMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ DERINIMO

 

 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2023 m. birželio 28 d. raštu Nr. D8(E)-3918 „Dėl Miškų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų derinimo“ prašo iki 2023 m. liepos 27 d. pateikti pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo (išdėstant nauja redakcija) projektui (TAIS Nr. 23-10473), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 271, 276, 426 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (TAIS Nr. 23-10474), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 116 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (TAIS Nr. 23-10475), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (TAIS Nr. 23-10476), Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (TAIS Nr. 23-10477), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (TAIS Nr. 23-10479), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (TAIS Nr. 23-10481).

Pagal valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos kompetenciją pateikiame mūsų įmonės pastabų ir pasiūlymų dėl aukščiau nurodytų Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų pakeitimo įstatymų projektų sąrašus (pridedama).

 

 

PRIDEDAMA:

1.            Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos pastabų ir pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto sąrašas (1 priedas), 26 lapai.

2.            Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos pastabų ir pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto lydimųjų įstatymų pakeitimo įstatymų projektų sąrašas (2 priedas), 7 lapai.

 

 

 

Teisės skyriaus vadovė                                                                                          Žydrūna Damulytė                                                                           

 

 

 

 

 

 

 

M. Lynikas, tel. +370 686 67408, el. p. martas.lynikas@vmu.lt

M. Petkevičius, tel. +370 614 22759, el. p. mindaugas.petkevicius@vmu.lt

V. Giržadas, tel. +370 678 46393, el. p. vytautas.girzadas@vmu.lt

V. Karašauskis, tel. +370 687 24474, el. p. viktoras.karasauskis@vmu.lt

S. Čeponienė, tel. +370 677 56170, el. p. simona.ceponiene@vmu.lt

I. Morkvėnienė, tel. +370 697 59931,  el. p. inga.morkveniene@vmu.lt

T. Norvaiša, tel. +370 698 87516, el. p. tomas.norvaisa@vmu.lt


 

Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos rašto

                                                                                              1 priedas

 

 

VALSTYBĖS ĮMONĖS VALSTYBINIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

SĄRAŠAS

 

Eil. Nr.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto (TAIS Nr. 23-10473) teisės norma

Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos siūlymas

Motyvai

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 nauja redakcija

 

 

1.

2 str. 9 d. „Miško lydimo kirtimas – miško iškirtimas technologinėms ir gamybinėms miškų ūkio reikmėms arba kai miško žemė verčiama kitomis naudmenomis“.

Siekiant aiškumo, siūlome suvienodinti vartojamus terminus įstatymo tekste.  

Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 6 p.

Įstatymo 1 straipsnio 2 str. 9 d. sąvokos apibrėžime nurodyta „gamybinėms miškų ūkio reikmėms”, 1 straipsnio 18 str. 4 d. ir 2 straipsnio 7 dalyje įrašyta kitaip: „gamybinėms miško ūkio reikmėms”.

2.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

Siūlome į 2 str. įtraukti sąvokas „miško atkūrimas“, „tikslinės medžių rūšys“ ir jų apibrėžimus.

Šiuo metu sąvokos „miško atkūrimas“ („miško atkūrimas – miško žėlimas ir (arba) želdinimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas augo“) ir „tikslinės medžių rūšys“ („tikslinės medžių rūšys medžių rūšys, kuriomis turi būti atkuriamas ar įveisiamas miškas“) apibrėžtos Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose. Siūlome jas apibrėžti Miškų įstatyme (analogiškai kaip yra padaryta su kitomis sąvokomis, pvz.: „miško dauginamoji medžiaga“ (šiuo metu ji jau yra apibrėžta Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose, bet, nepaisant to, ji yra įtraukta į naujos redakcijos Miškų įstatymo projektą), „miško veisimas“ (šiuo metu ji jau yra apibrėžta Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose, bet, nepaisant to, ji yra įtraukta į naujos redakcijos Miškų įstatymo projektą) ar kt.).

3.

2 str. 5 d. „Gamtinės buveinės miškuose – Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ar saugomų rūšių buveinės miškuose.

Siūlome šiame straipsnyje ir kituose tikslinti sąvoką „miškuose“ į „miške“, „miškai“ į „miškas“ ir t.t.

Rekomendacijų 6 p.

Įstatymo daugelyje teisės normų vartojama sąvoka „miškas“ vienaskaitos forma, pvz. „miško laukymė“, „miško kirtimas“, „miško ištekliai“.

4.

2 str. 8 d. „Kompleksinė miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena, miško ištekliais ir biokuru, taip pat gamtos apsaugos, gamtotvarkos ir rekreacinės infrastruktūros priemonių miškuose įgyvendinimą“.

Siūlome tikslinti sąvoką „miškų“ į „miško“.

Rekomendacijų 6 p.

Įstatymo 1 straipsnio 2 str. 16 d. nurodyta sąvoka „miško ištekliai“.

5.

2 str. 11 d. „Medynas – pagrindinis miško ekosistemos elementas ir miško dalis, apaugusi ne jaunesniais nei 7 metų medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija.

 

Siūlome tikslinti sąvoką: „Medynas – pagrindinis miško ekosistemos elementas ir miško dalis, apaugusi ne jaunesniais nei 7 metų medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 (po atvejinių pagrindinių miško kirtimų medynuose, kuriuose siekiama atkurti pušynus, – ne mažesnis kaip 0,2) ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija kurioje sumedėjusios augalijos ardų sandara yra vienoda, vyrauja tam tikra medžių rūšis, augalija yra panašaus amžiaus, turi bendrą augavietę ir ši miško dalis šiais rodikliais skiriasi nuo gretimų miško dalių.

Rekomendacijų 11 p.

Patvirtinus  nuostatą, kad iki 7 metų amžiaus medžiais apaugę žemės plotai nėra medynai, apie 180 tūkst. ha (daugiau kaip 8%) visų Lietuvos miškuose augančių medynų taptų ne medynais. Patvirtinus naujas miško žemės naudmenas „miško želdiniai ir žėliniai“, tektų koreguoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

Manome, kad medynas neturėtų būti apibrėžtas kaip medžių, augančių miške, visuma. Mišką sudaro įvairūs medynai (skiriasi amžiumi, struktūra, rūšine sudėtimi ir t.t.).

Sąvokos apibrėžime vartojama „ir kita miško augalija“ – perteklinė sąlyga.

Po neplynų miško kirtimų (kirtimai pušynuose) medyno skalsumas gali būti ne mažesnis kaip 0,2.

6.

2 str. 12 d. „Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro miško žemės plotas, kuriame yra pagrindinis miško ekosistemos elementas – medynas, arba jame laikinai medyno nėra (kirtavietės, žuvę medynai, krūmynai, miško želdiniai ir (ar) žėliniai). Mišku nelaikomos <..> agromiškininkystės sistemų želdiniai, trumpos (iki 10 metų) rotacijos plantaciniai želdiniai.“

Siūlome iš esmės peržiūrėti sąvoką miškas. Neperžiūrėjus iš esmės, siūlome tikslinti sąvoką: „Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro miško žemės plotas, kuriame yra pagrindinis miško ekosistemos elementas – medynas, arba jame laikinai medyno nėra (kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės krūmynai, miško želdiniai ir (ar) žėliniai). Mišku nelaikomos <..> agromiškininkystės sistemų želdiniai, trumpos (iki 10 metų) rotacijos plantaciniai želdiniai.

Atkreiptinas dėmesys, jog miško apibrėžime nurodoma, kad miškas tai miško žemės plotas, tuo tarpu miško žemės apibrėžime nurodoma, kad miško žemė tai miško užimti žemės plotai. Toks vienos sąvokos aiškinimas per kitą yra negalimas.

Manome, kad krūmynai, t. y. krūmų plantacijos (šaltalankynai ir kt.), krūmais apaugusi apleista žemė ir kita, neturi ir negali būti laikomi mišku. Jei būtų poreikis krūmynus laikyti miško žeme, siūlome įstatyme labai aiškiai apibrėžti, kas tai yra „miško krūmynai“. Siūlome atsisakyti miško želdinių ir žėlinių sąvokų, atitinkamai koreguoti miško apibrėžimą. Siūlome mišku laikyti miško laukymes, t. y.  natūralias aikštes miške, kuriose nėra medyno, bet gali augti krūmai arba pavieniai medžiai.

7.

2 str. 15 d. Miško infrastruktūra – <..> taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško aplinkosauginėms, socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms funkcijoms įgyvendinti ir laukiniams gyvūnams nelaisvėje laikyti.“

Siūlome tikslinti: „Miško infrastruktūra – <..> taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško aplinkosauginėms, rekreacinėms, socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms funkcijoms įgyvendinti ir laukiniams gyvūnams nelaisvėje laikyti.“

 

Siūloma tikslinti sąvokos apibrėžimą, papildant „rekreacinėms”, kadangi „Kompleksinės miškų ūkio veiklos” apibrėžimas (1 straipsnio 2 str. 8 d.) aiškiai numato rekreacinės infrastruktūros priemonių miškuose įgyvendinimą.

 

 

8.

2 str. 19 d. Miško medelynas – iš vieno ar daugiau žemės sklypų sudarytas plotas, kuriame atvirame grunte ir (ar) šiltnamiuose auginami miško sodmenys ir įrengta jiems auginti reikalinga infrastruktūra – komposto ruošimo vieta, laistymo sistema ir (ar) vandens telkinys, keliai, miško sodmenų rūšiavimo ir laikymo patalpos.”

Siūlome tikslinti:Miško medelynas – iš vieno ar daugiau žemės sklypų sudarytas plotas, kuriame atvirame grunte ir (ar) šiltnamiuose auginami miško sodmenys ir įrengta jiems auginti reikalinga infrastruktūra - komposto ruošimo vieta, laistymo sistema ir (ar) vandens telkinys, keliai, miško sodmenų rūšiavimo, ir laikymo ir administracinės, bei medelyno inventoriaus laikymo  patalpos, kiti susiję statiniai.”

Siūloma tikslinti apibrėžimą, kadangi, vykdant medelynų infrastruktūros plėtros darbus, pasitaiko atvejų, kuomet atsakingos institucijos atsisako išduoti statybą leidžiantį dokumentą, vertindamos, jog medelyno administracinės bei medelyno investoriaus laikymo patalpos nėra susijusios su miško medelyno infrastruktūra/veikla.

9.

2 str. 22 d. „Miškotvarkos projektas – miškų ūkio veiklos planas, rengiamas valstybinio miško valdytojų ir privačioms miškų valdoms ar jų grupėms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriamas konkrečių miško žemės tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

Siūlome tikslinti taip: „Miškotvarkos projektas – miškų ūkio veiklos planas, pagal kurį atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemės tvarkymo darbai, rengiamas valstybinio miško valdytojų ir privačioms miškų valdoms ar jų grupėms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriamas konkrečių miško žemės tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.“

Siūlome tikslinti aptariamos sąvokos apibrėžimą, nurodant miškotvarkos projekto funkciją.

10.

2 str. 27 d. „Miško žemėmiškui įveisti skirta žemė, miško užimti žemės plotai ir tuose pačiuose plotuose esančios miško laukymės, mažosios miško pelkės (iki 1 ha ploto), iki 0,1 ha ploto dirbtiniai vandens telkiniai, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miško keliai, kvartalų linijos, technologinės proskynos, priešgaisrinės juostos, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, medienos sandėlių ir miško infrastruktūros, inžinerinių tinklų siaurose iki 10 metrų pločio žemės juostose užimti žemės plotai.

Siūlome tikslinti: Miško žemėmiškui įveisti skirta žemė, miško medelynai, miško užimti žemės plotai ir tuose pačiuose plotuose esančios miško laukymės, mažosios miško pelkės (iki 1 ha ploto), iki 0,1 ha ploto dirbtiniai vandens telkiniai, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miško keliai, kvartalų linijos, technologinės proskynos, priešgaisrinės juostos, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, medienos sandėlių ir miško infrastruktūros, inžinerinių tinklų siaurose iki 10 metrų pločio žemės juostose užimti žemės plotai.

 

Miško medelynai ir žemė skirta miškui įveisti turėtų būti laikomi miško žeme ir tais atvejais, jei jie nėra tuose pačiuose miško plotuose, t. y. gali būti ir miško pakraštyje.

 

Priėmus mūsų įmonės pasiūlymą miško laukymes laikyti mišku (žr. – šiame pastabų ir pasiūlymų sąraše Nr. 6), siūlome išbraukti iš „miško žemės“ sąvokos apibrėžimo miško laukymes, kaip perteklinę sąlygą. 

11.

2 str. 34 d. „Pavienių medžių miško kirtimai – neplynieji miško kirtimai III ar IV grupės miškuose, po kurių lieka ne mažesnis nei 0,6 medyno skalsumas, miško valdos ribinių linijų kirtimas, medžių kirtimas grioviuose, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimas.“

 

Siūloma tikslinti: Pavienių medžių miško kirtimai – neplynieji miško kirtimai, III ar IV grupės miškuose, po kurių lieka ne mažesnis nei 0,6 medyno skalsumas, miško valdos ribinių linijų kirtimas, medžių kirtimas grioviuose, proskynose, pavojų keliančių medžių ir sausuolių kirtimas.“

Pritarus šiam siūlymui, kompleksiškai turėtų būti tikslinama ir įstatymo 2 straipsnio 3 dalis dėl šios sąvokos apibrėžimo nuo 2027 m. sausio 1 d.

Ribinių linijų, pavojų keliančių medžių ir sausuolių kirtimas vykdomi ir IIB grupės miškuose. Taip pat siūlome išspręsti kokiais kirtimais kirsti sausuolius IIB grupės miškuose.

Sausuolių kirtimas nėra sanitarinis kirtimas, todėl siūlome jų kirtimą priskirti prie Pavienių medžių miško kirtimų.

 

12.

2 str. 37 d. „Prekyba miško dauginamąja medžiaga – miško dauginamosios medžiagos pateikimas prekybai, siūlymas parduoti, pardavimas arba pristatymas kitam asmeniui.”

Siūlome įvertinti ir patikslinti šią sąvoką, nes pagal ją bet koks, net ne prekybos tikslais, miško dauginamosios medžiagos pristatymas kitam asmeniui laikomas prekyba.

Taip pat siūlome įvertinti, ar siūlymas parduoti gali būti laikomas prekyba. 

Rekomendacijų 11 p.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.167 str. (Oferta).

13.

2 str. 42 d. „Ugdomasis miško kirtimas miško kirtimas nebrandžiame medyne, siekiant išauginti tam tikros rūšinės sudėties, tankumo ir struktūros medyną, didinti medynų produktyvumą, atsparumą ir sveikatingumą, gerinti miškų ekologines, ekonomines, estetines, rekreacines funkcijas, palaikyti esamą miškų biologinę įvairovę arba ją atkurti.“

Atkreipiame dėmesį, jog Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte tiek minimo nebrandaus medyno, tiek brandaus medyno sąvokų nėra paaiškinta. Taip pat neaišku, kuo laikomi 7 metų medžiai, kurie neatitinka kitų šio įstatymo 1 straipsnio 2 str. 11 d. medynui nustatytų požymių.

Rekomendacijų 11 p.

14.

2 str. 43 d. „Valstybinio miško valdytojas - miškų urėdija <...>“;

3 str. 4 d. 4 ir 5 p. minima „miškų urėdija“;

4 str. 1 d. „Valstybės valdoma įmonė miškų urėdija <...>

Kitose teisės normose „miškų urėdija“.

 

Mūsų įmonės teisinė forma ir pavadinimas Juridinių asmenų registre šiai dienai įregistruota taip: valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija. Įstatyme rašoma „miškų urėdija“, nors galioja Rekomendacijų 113 p. taisyklė. Vertiname, kad siekiant universalios sąvokos, kai aptariamo įstatymo tekste dėstomos nuostatos, susijusios su valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos teisių ir pareigų turiniu, galėtų būti vartojama, pvz. „valstybės valdoma įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinius miškus“ arba „valstybinio miško valdytojas – valstybės valdoma įmonė“. 

 

 

Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas pagrindimas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 str. 16 d., tačiau yra ir Rekomendacijų 113 p. – „Juridinių asmenų pavadinimai rašomi taip, kaip yra įregistruoti Juridinių asmenų registre, išskyrus didžiosiomis raidėmis įregistruotus pavadinimus, jeigu tai ne trumpinys.“ Esant poreikiui, gali būti tekste pasirenkamas trumpinys, tačiau laikantis Rekomendacijų 116 p. taisyklės („Teisės akte trumpinys paprastai įvedamas pirmą kartą tekste paminėjus visą pasakymą, pavadinimą ar pan. Toliau tekste trumpinys nuosekliai vartojamas toks, koks buvo įvestas, t. y. jei trumpinys įvestas didžiąja raide, toliau jis rašomas tik didžiąja raide, išskyrus Rekomendacijų 35, 48 ir 112 punktuose minėtus atvejus. Trumpiniai neįvedami teisės akto preambulėje, struktūrinių dalių pavadinimuose ir terminų apibrėžtyse. <...>“).

15.

3 str. 3 d. nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija, įskaitant 3 p. nustato didmeninės prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarką;”

 

 

 

 

 

 

 

 

Vertiname, kad Vyriausybė taip pat turėtų nustatyti (patvirtinti) tiek nenukirsto miško skyrimo ir pardavimo tvarką, tiek ir valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos pagaminto ir teiktino biržoje parduoti biokuro kainodaros taisykles, principus.   

Imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas.

Aptariamo įstatymo 1 straipsnio 20 str. 4 d. numatyta, kad „Miškų urėdijos pagamintas biokuras parduodamas energijos išteklių biržoje Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo nustatyta tvarka.“   

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str. įtvirtinti imperatyviai taikomi valstybės turto (aptariamu atveju nenukirsto miško ir iš jo pagamintos produkcijos, įskaitant ir biokuro) valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 3 str. 6 d. „Įmonė gali nustatyti savo produkcijos bei teikiamų paslaugų kainas ir tarifus, išskyrus atvejus, kai juos įstatymų nustatyta tvarka nustato Vyriausybė, savivaldybės taryba ar kita įstatymų nustatyta institucija“.

16.

3 str. 5 d. nustatyta Valstybinės miškų tarnybos kompetencija:

5. Valstybinė miškų tarnyba, įgyvendindama valstybės politiką aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių dalies – miškų – valdymo srityje, atlieka šias pagrindines funkcijas:

<...>

9) vykdo miškų būklės stebėseną, seka, prognozuoja medžių ligų ir miško kenkėjų pažeidimus, koordinuoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą;

Siūlome papildyti nuostatą: „5. Valstybinė miškų tarnyba <...> 9) vykdo miškų būklės stebėseną, seka, prognozuoja medžių ligų ir miško kenkėjų pažeidimus, koordinuoja ir (ar) organizuoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą;“

Siūlome papildyti valstybės institucijos kompetenciją ir organizavimo funkcija, kadangi ji koordinuoja valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos sanitarinės apsaugos priemonių taikymą, tačiau kitų valdytojų ar privačiuose miškuose ir organizuoja sanitarinės miško apsaugos priemonių taikymą, nes nėra kitos įgaliotos institucijos.

17.

3 str. 5 d. nustatyta Valstybinės miškų tarnybos kompetencija.

Siekiant, kad to paties įstatymo teisės normos (1 straipsnio 3 str. 5 d. ir 24 str. 2 d.) derėtų tarpusavyje, ir jei valstybėje ketinama reglamentuoti taip, kad Valstybinė miškų tarnyba skelbs apie miškų stichinę nelaimę (kaip būtų galima suprasti pagal 1 straipsnio 24 str. 2 d.), siūlome papildyti šioje teisės normoje nurodytų Valstybinės miškų tarnybos funkcijų sąrašą ir šia funkcija „konstatuoja ir skelbia apie miškų stichinę nelaimę“ arba papildyti esamą 3 str. 5 d. 11 p. taip: „atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas funkcijas“. 

Aptariamo įstatymo 1 straipsnio 24 str. 2 d. Rekomendacijų 6 p. 

18.

3 str. 6 d. nustatyta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos kompetencija.

Siūlome papildyti šios valstybės institucijos funkcijų sąrašą funkcija, susijusia su nepriklausomų medienos matuotojų veiklos kontrole.

Rekomendacijų 5, 10 p.

19.

3 str. 7 d. „Nacionalinė žemės tarnyba:

1) patikėjimo teise valdo Vyriausybės nutarimais kitiems subjektams neperduotą valstybinę miško žemę;

2) išduoda pažymas dėl pirmumo teisės įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę.

 

Įžvelgtinas poreikis įsivertinti ir prie Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) nurodytų funkcijų įvardinti analogišką nuostatą kaip to paties įstatymo 1 straipsnio 3 str. 6 d. 7 p.: „atlieka kituose teisės aktuose numatytas funkcijas”. Pvz., žr. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 5 d. nurodytąją funkciją – vykdo valstybinės miško žemės perdavimą; to paties įstatymo 22 str. 9 d. – sudaro sandorius dėl servituto nustatymo, kai tokia kompetencija nesuteikta valstybinės miško žemės patikėtiniui.  

Taip pat būtina aiškiai įtvirtinti valstybinės žemės patikėtinės NŽT pareigas ir atsakomybę dėl atliekų sutvarkymo jos patikėjimo teise valdomoje miško žemėje, kai atliekų darytojas / teršėjas nenustatytas.

Rekomendacijų 5, 10 p.

20.

4 str. 1 d. 3 p. ,,Valstybės valdoma įmonė miškų urėdija <...> aplinkos ministro nustatyta tvarka vykdo valstybinių miškų vietinės reikšmės kelių tiesimą ir rekonstravimą;“

Siūlome papildyti šią nuostatą taip:

,,<...> aplinkos ministro nustatyta tvarka vykdo valstybinių miškų vietinės reikšmės kelių tiesimą, remontą ir rekonstravimą;“

 

Vertiname, kad toks teisės normos papildymas reikalingas, atsižvelgiant į tai, kad 1 straipsnio 4 str. 1 d. 2 p. nurodytas remontas” reiškia tik paprastąjį remontą (vadovaujantis Bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1250 „Dėl Bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašo patvirtinimo”, 5 punktu). Aptariamoje 1 straipsnio 4 str. 1 d. 3 p. normoje papildymas „remontu” reikštų kapitalinį remontą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-245 ,,Dėl Valstybinių miškų ir valstybės saugomų teritorijų vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir taisymo (remonto) finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo”.

21.

4 str. 1 d. 6 p. ,,Valstybės valdoma įmonė miškų urėdija <...> vykdo sanitarinius miško kirtimus ir pavojingų medžių kirtimą laisvos valstybinės žemės fonde esančiuose miškuose;“

Siūlome tikslinti šią teisės normą taip:

,,Valstybės valdoma įmonė miškų urėdija <...> aplinkos ministro nustatyta tvarka vykdo sanitarinius miško kirtimus organizuoja masinio miško kenkėjų židinių naikini ir pavojingų pavojų keliančių medžių kirtimą laisvos valstybinės žemės fonde esančiuose miškuose;“

 

Rekomendacijų 5, 11 p.

Teisės norma turi derėti su aptariamo įstatymo 1 straipsnio 2 str. 35 p. sąvoka „Pavojų keliantis medis“.

Valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai  įvykdyti visus sanitarinius kirtimus laisvos valstybinės žemės fonde nėra galimybių dėl didelių darbo sąnaudų žvalgymui, atrėžimui ir likvidavimo darbų organizavimui, be to prie tokių sklypų dažniausiai nėra privažiavimo. Mūsų įmonei tektų didelė atsakomybė, o darbų įvykdyti faktiškai neįmanoma (pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus sanitariniais kirtimais turi būti iškertami ir pavieniai pažeisti medžiai).

22.

4 str. 1 d. nurodytos valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos valstybinės funkcijos.

Siūlome papildyti valstybinių funkcijų sąrašą:

9) atlieka kitas valstybės valdomos įmonės – valstybinio miško valdytojos įstatuose nustatytas funkcijas.

 

 

Siūlomas teisės normos papildymas 9 punktu susijęs, pvz. su šiuo metu įmonės įstatuose nurodytomis mokomojo pobūdžio funkcijomis (įmonės įstatų 8.15-8.17 p.).

23.

5 str. 2 d. „Valstybinės reikšmės miškams priskiriami miškai, <...> kiti miškai, kuriuos patikėjimo teise valdo miškų urėdija.“



 

Kito valstybinio miško valdytojo, kaip jis apibrėžtas 2 str. 43 d., valdomi miškai taip pat gali būti priskiriami valstybinės reikšmės miškams. Atitinkamai, nuostata tikslintina taip:

Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškams priskiriami miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, miestų teritorijose, išskyrus miškus, kurie dėl miesto plėtros pateko į miesto teritoriją, valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos, valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Lietuvos Respublikos piliečių Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kiti miškai, kuriuos patikėjimo teise valdo miškų urėdija valstybinių miškų valdytojai.

Rekomendacijų 6, 112 p.

Siūlome vietoje „miškų urėdija“ įrašyti „valstybinių miškų valdytojai“, nes šiuo metu valstybinės reikšmės miškus valdo savivaldybės, valstybiniai parkai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir t. t.

24.

5 str. 4 d. „Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinės miško žemės plotai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 ha ir didesni ir turi privažiavimo kelius, miško žemės plotai, esantys valstybiniuose draustiniuose, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) draustiniuose, taip pat rekreacinių zonų teritorijose, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. Tarp privačios žemės sklypų įsiterpę ne didesni kaip 3 ha miško žemės plotai, suformuoti atskirais žemės sklypais, privačion nuosavybėn be aukciono parduodami tik tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties besiribojančių žemės sklypų savininkams, nesilaikant Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos eilės. Kita nuosavybės teisėms atkurti nepanaudota valstybinė miško žemė parduodama aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.  

Aptariamos nuostatos pirmąjį sakinį siūlome papildyti taip:

Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinės miško žemės plotai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 ha ir didesni ir turi privažiavimo kelius, miško žemės plotai, esantys valstybiniuose draustiniuose, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) draustiniuose, taip pat rekreacinių zonų teritorijose ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. <...>“

 

Miško valdymo ir naudojimo teisių realizavimui, miške turi būti privažiavimo keliai.

Terminas „miškų urėdija“ galėtų būti tikslintinas, atkreipiant dėmesį į šio sąrašo pastabą Nr. 14.

25.

7 str. 2 d. išvardintos veiklos (sritys), kurioms naudojamos bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos.

Siūlome patikslinti taip:

2. Bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos:

<...>

2) miškų inventorizacijai vykdyti, miškams inventorizuoti, apskaityti, stebėti;

<...>

14) miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo, miškotvarkos ir miško išteklių naudojimo pažangioms technologijoms diegti;

<...>“.

Sąvokos „miškotvarka” apibrėžime (1 straipsnio 2 str. 21 d.) vartojama „miškų inventorizacija”.

26.

9 str. 1 d. „Asmenys turi teisę laisvai lankytis visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti teisės aktai. Asmenys gali rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą, išskyrus saugomas augalų rūšis, riešutauti, uogauti ir grybauti, laikydamiesi šio įstatymo, Laukinių augalų ir grybų rūšių įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų. Lankymosi rezervatų miškuose tvarką nustato rezervatų ir (arba) valstybinių parkų nuostatai.“ 

Įstatymo projekto autoriai galimai duoda blanketinę nuorodą į Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatymo 7 str. 2 d. 10 p.

Teisės normoje tikslintinas įstatymo pavadinimas ir siūlomas papildymas: „Asmenys turi teisę laisvai lankytis visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti teisės aktai. Asmenys gali rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą, išskyrus saugomas augalų rūšis, riešutauti, uogauti ir grybauti, laikydamiesi šio įstatymo, Laukinių augalų ir grybų rūšių įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų. Lankymosi rezervatų miškuose tvarką nustato rezervatų ir (arba) valstybinių parkų nuostatai. Asmenys, kurie lankosi miškuose, kuriuose lankymasis nėra uždraustas arba apribotas, turi elgtis apdairiai ir atsakingai bei patys atsako už savo ir savo turto saugumą.

Rekomendacijų 11, 12 p.

Vis dažniau pasitaiko atvejų, kuomet dėl neapdairumo nukentėję asmenys (asmenys lankosi miške ir automobilius stato po medžiais pučiant stipriam vėjui ar po pavojų keliančiais medžiais, sausuoliais) kreipiasi į teismus, kurie žalos atlyginimą nukreipia miško valdytojui, nes teisės aktuose nėra nustatyta asmeninė atsakomybė, o valdytojui prižiūrėti miškus taip, kad juose visiškai nebūtų pavojų keliančių medžių, objektyviai nėra įmanoma. Taikant civilinę atsakomybę, turėtų galioti principas „iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est).     

27.

9 str. 2 d. „Siekiant užtikrinti miškuose besilankančių asmenų saugumą, savivaldybių vykdomosios institucijos miškų urėdijos, saugomų teritorijų direkcijų, miško savininko ar kito valstybinio miško valdytojo teikimu, miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (miškų stichinės nelaimės, didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, medienos ruošos darbai, miško sanitarinė apsauga, naudojant augalų apsaugos produktus, laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje) gali visuose miškuose uždrausti ar apriboti asmenų lankymąsi, miško išteklių rinkimą ir naudojimą.“

Siūlome papildyti aptariamą nuostatą šia dalimi:

„<...> Savivaldybių vykdomosios institucijos, priimdamos sprendimą apriboti asmenų lankymąsi miškuose, privalo nurodyti apribojimų sąlygas“.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rekomendacijų 5 p.

Šiuo metu savivaldybės, įvesdamos apribojimą lankytis miškuose dėl V miškų gaisringumo klasės, nutarime nurodo, kad „kol nepasikeis miškų gaisringumo klasė į žemesnę, apribojamas miškų lankymasis X rajono miškuose". Priėmus tokį nutarimą, miško lankytojams visiškai neaišku, kokia veikla ribojama - ar galima vaikščioti tik keliais, ar galima vaikščioti keliais ir takais, ar galima stovyklauti, jei nenaudojami atviros ugnies šaltiniai, ar draudžiamas tik  atviros ugnies šaltinių naudojimas, ar draudžiama ne tik vaikščioti, bet ir pravažiuoti mišku ir pan. 

 

 

 

 

28.

9 str. 4 d. „Miškų lankymo ir lankytojų naudojamų miško išteklių ribojimus saugomose teritorijose nustato saugomų teritorijų nuostatai.“

Siūlome patikslinti taip:

Miškų lankymo ir lankytojų naudojamų miško išteklių ribojimus saugomose teritorijose nustato saugomų teritorijų nuostatai.“

Miškų lankymą reglamentuoja kitos to paties 9 str. normos (1 d.) ir Lankymosi miške taisyklės (6 d.).

29.

10 str. 3 d. 1 p. „II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami:

1) A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai. <...>

Siūlome išbraukti iš teisės normos priešerozinius miškus arba juos įtraukti į saugomų teritorijų sistemą.

Pritarus siūlymui, būtų reikalinga tikslinti ir aptariamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, įsigaliosiančią nuo 2027 m. sausio 1 d.

Priešeroziniai miškai nesusiję su saugomomis ekosistemomis.

Siekiant aiškiau reglamentuoti ekosistemų apsaugos miškams priskiriamus miškus su aiškiai nustatytais apsaugos reikalavimais pagal Saugomų teritorijų įstatymą, siūlome priešerozinius miškus perkelti į III miškų grupę, arba Saugomų teritorijų įstatyme priešerozinius miškus įtrauki į saugomų teritorijų sistemą.

30.

10 str. 4 d. III grupė – apsauginiai miškai. Tai yra genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai. <...>

Siūlome tikslinti nuostatą taip: „III grupė – apsauginiai miškai. Tai yra genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai, išskyrus miškus, esančius gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonose. <...>

Pritarus siūlymui, būtų reikalinga tikslinti ir aptariamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, įsigaliosiančią nuo 2027 m. sausio 1 d.

Miškai, esantys gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonose, neturėtų būti priskirti apsauginiams miškams.

31.

13 str. 4 d. „Miškotvarkos projektai privalomi pagrindiniams miško kirtimams vykdyti 10 ha ir didesnėse miško valdose, inžineriniams tinklams miško žemėje įrengti, miško infrastruktūrai įrengti, išskyrus nesudėtingų rekreacinės miško infrastruktūros objektų (informacinių ženklų, medžio skulptūrų, miško baldų, suoliukų, lieptų) įrengimą nekertant miško.

13 str. 4 d. „Miškotvarkos projektai privalomi pagrindiniams miško kirtimams vykdyti 10 ha ir didesnėse miško valdose, inžineriniams tinklams miško žemėje įrengti, miško infrastruktūrai įrengti, išskyrus nesudėtingų rekreacinės miško infrastruktūros objektų (informacinių ženklų, medžio skulptūrų, miško baldų, suoliukų, lieptų) įrengimą nekertant miško.

Rekomendacijų 6 p.

Aptariamo įstatymo 1 straipsnio 22 str. numatytas baigtinis inžinerinių tinklų įrengimo miško žemėje galimybių sąrašas, nepaverčiant miško žemės kitomis naudmenomis. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis nėra miškotvarkos projekto objektas.

Mažinant administracinę naštą, reikėtų atsisakyti miškotvarkos projektų rengimo ar korekcijos dėl inžinerinių tinklų įrengimo, kadangi tai niekaip negali įtakoti sprendimo įrengti ar neįrengti infrastruktūrą miške.

32.

14 straipsnis „Miškotvarkos projektų rengėjai“.

14 str. 10 d. 3 p. „miškotvarkos projekto rengėjas neteisingai suprojektavo pagrindinius miško kirtimus 5 proc. ir daugiau nuo miško žemės ploto, kitas ūkines priemones – 10 proc. ir daugiau nuo miško žemės ploto;

Siūlome patikslinti taip:

miškotvarkos projekto rengėjas neteisingai suprojektavo pagrindinius miško kirtimus 5 proc. ir daugiau nuo miško žemės, kuriai rengiamas miškotvarkos projektas, ploto, kitas ūkines priemones – 10 proc. ir daugiau nuo miško žemės, kuriai rengiamas miškotvarkos projektas, ploto;

Rekomendacijų 5, 10 p.

Siūlome tikslinti nuostatą, nes nėra aišku, ar neteisingai suprojektavo viename projekte ar per visą atestato galiojimo laikotarpį.

33.

14 straipsnis „Miškotvarkos projektų rengėjai“.

Siūlome ištaisyti techninio pobūdžio netikslumus – neteisingas nuorodas į to paties 14 str. dalis, pvz.:

-               14 str. 7 d. ir 8 d. duotos nuorodos į 7 d., nors turėtų būti nuoroda į 6 d.;

-               14 str. 10 d. 5 p. duota nuoroda į 9 d., nors turėtų būti nuoroda į 8 d.;

-               14 str. 11 d. duota nuoroda į 11 d. 3 p., nors turėtų būti nuoroda į 10 d. 3 p.

-               14 str. 11 d. duota nuoroda į 11 d. 1 p., nors turėtų būti nuoroda į 10 d. 1 p.

Rekomendacijų 6 p.

34.

15 str. 5 d. „Leidimas išduodamas fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas ar jų padalinius, želdinančius mišką, miško dauginamosios medžiagos tiekėjams, prekiaujantiems miško dauginamąja medžiaga, jeigu ji neatitinka medžių rūšių kilmės rajonų ar jų perkėlimo reikalavimų, nustatytų Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose.“

Siūlome tikslinti šią nuostata taip:

Leidimas išduodamas fiziniams ir juridiniams asmenims Fiziniai ir juridiniai asmenys, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas ar jų padalinius, želdinančius mišką, miško dauginamosios medžiagos tiekėjus tiekėjai, prekiaujantiems prekiaujantys miško dauginamąja medžiaga, jeigu ji neatitinka medžių rūšių kilmės rajonų ar jų perkėlimo reikalavimų, nustatytų Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose, privalo gauti leidimą.”

Neatsižvelgus į pateiktą siūlymą, būtų įtvirtinta, jog leidimas išduodamas subjektams visais atvejais, jeigu jų dauginamoji medžiaga neatitinka nustatytų reikalavimų.

35.

17 str. 3 d. „Kirtavietės turi būti apželdintos arba atžėlusios tikslinėmis medžių rūšimis ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo, žuvę želdiniai ir žėliniai – ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai –

ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo nustatymo, išskyrus atvejus, kai saugomų teritorijų nuostatuose ir (ar) saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti kitokie kirtaviečių, žuvusių želdinių ir žėlinių ar

žuvusių medynų apželdinimo arba atžėlimo terminai.“

Siūlome redaguoti: Kirtavietėse miškas turi būti apželdintos arba atžėlusios atkurtas tikslinėmis medžių rūšimis ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo <...>“.

Galiojančios redakcijos Miškų įstatymo 15 str. 4 d.: „Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo“. Siūlome ir naujojoje redakcijoje palikti žodžius „miškas turi būti atkurtas“. Dabartinė sąvoka „miško atkūrimas“ („miško atkūrimas – miško žėlimas ir (arba) želdinimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas augo“) ir reiškia miško želdinimą ar žėlimą kirtavietėje. Miško atkūrimui kirtavietėje jau seniai taikomas privalomas trejų metų terminas, miškininkams jis įprastas, suprantamas ir žinomas. Miško atkūrimo apimtys yra vienas svarbiausių kompleksinės miškų ūkio veiklos rodiklių, kasmet įtraukiamų į miškų statistikos leidinius. Dėl to siūlome palikti šią sąvoką ir nekeisti jos turinio.

36.

17 str. 4 d. „Veisiant mišką, apželdinus kirtavietes, žuvusius medynus, želdinius ir žėlinius arba jiems atžėlus tikslinėmis medžių rūšimis, miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi, kol susiformuos jaunuolynas. Miškas turi būti atkurtas per dešimt metų nuo kirtaviečių atsiradimo arba medynų, želdinių ir žėlinių žuvimo fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu ir įveistu, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.“

Siūlome tikslinti taip: Veisiant mišką, apželdinus kirtavietes, žuvusius medynus, želdinius ir žėlinius arba jiems atžėlus tikslinėmis medžių rūšimis Įveisus ar atkūrus mišką, miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi, kol susiformuos jaunuolynas. Miškas turi būti atkurtas per dešimt metų nuo kirtaviečių atsiradimo arba medynų, želdinių ir žėlinių žuvimo fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu ir įveistu, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.“

Galiojančios redakcijos Miškų įstatymo 15 str. 5 d.: „Atkūrus arba įveisus mišką, kol susiformuos jaunuolynas (minkštųjų lapuočių želdiniuose ir žėliniuose – iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki aštuonerių metų), miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi pagal Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus“. Ši redakcija visiems miškininkams aiški ir suprantama – kai miško medžiai jau yra pasodinti ar yra atsiradusių savaime sužėlusių savaiminukų (t. y. jau atkūrus ar įveisus mišką, o ne jį veisiant), jie (miško želdiniai ir žėliniai) turi būti prižiūrimi ir saugomi, kad iš jų išaugtų ir susiformuotų kokybiškas miško jaunuolynas. Dėl to siūlome pirmąjį sakinį redaguoti galiojančios redakcijos pagrindu.

Antrasis sakinys „Miškas turi būti atkurtas per dešimt metų ...“ iš esmės pakeistų dabartinę Terminų banke įrašytą miško atkūrimo sąvoką („miško atkūrimas – miško žėlimas ir (arba) želdinimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas augo“), nes įprastai per 10 metų nuo kirtaviečių atsiradimo ne tik atsiranda savaime sužėlusių savaiminukų (miško žėlimas) arba pasodinami miško medžiai (miško želdinimas), bet ir vyksta jų vegetacija ir intensyvus augimas, reikalaujantis tinkamos priežiūros ir apsaugos darbų vykdymo, kad susiformuotų kokybiškas jaunuolynas. Šiuo metu ir miško įveisimas, ir miško atkūrimas suprantami kaip miško želdinių ir (ar) žėlinių atsiradimas. Būtų labai painu, jeigu miško įveisimo sąvoka tokia ir liktų, o miško atkūrimo sąvoka būtų išplėsta ir apimtų ne tik miško želdinių ir (ar) žėlinių atsiradimą, bet ir jų augimą, priežiūrą ir apsaugą iki 10 metų (miškų statistikoje nebegalėtume objektyviai palyginti skirtingų metų miško atkūrimo rodiklio). Dėl to siūlome antrąjį sakinį išbraukti, nes iš principo jo turinys jau yra atspindėtas 17 str. 3 d.

 

Aiškinamajame rašte rašoma: „Siekiant gerinti miškų atkūrimo kokybę, miško savininkams ir valdytojams siūloma nustatyti prievolę ne tik atsodinti iškirstą ar žuvusį mišką arba užtikrinti jo atžėlimą tikslinėmis medžių rūšimis, bet ir pasodintus miško želdinius arba atžėlusius miško žėlinius  prižiūrėti ir saugoti, kol susiformuos jaunuolynas ...“. Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija sutinka su šiuo teiginiu. Tik jo įgyvendinimui siūlome palikti miško atkūrimo sąvoką tokią, kokia yra šiuo metu, jau nusistovėjusi daugelį metų, o miško želdinių ir žėlinių priežiūros ir apsaugos darbų, nuo kurių iš esmės priklauso kokybiško jaunuolyno išauginimas, vertinimui siūlome Miškų įstatymo lygiu (galbūt atskiroje 17 str. dalyje) apibrėžti miško želdinių ir žėlinių kokybės vertinimą kaip rodiklį, kuris šiuo metu yra detaliai reglamentuotas Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų X skyriuje (atliekama rudenį želdiniuose – septintaisiais želdinių augimo metais, žėliniuose – septintaisiais metais po jų apskaitos, nustatant šiuos rodiklius: medžių tankį, medžių vidutinį aukštį, nepageidaujamų rūšių medžių vidutinį aukštį ir rūšinę sudėtį). Atlikus miško želdinių ir žėlinių kokybės vertinimą ir nustačius nepatenkinamą miško želdinių ar žėlinių kokybę, miško valdytojams galėtų būti taikoma ir administracinė atsakomybė. Mūsų nuomone, toks reglamentavimas būtų aiškesnis ir visiems suprantamesnis.

37.

17 str. 6 d. „Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.“

Siūlome tikslinti šią nuostatą taip:

Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.“

Rekomendacijų 6 p.

Aptariamame įstatyme nėra sąvokos „miško aikštė“ apibrėžimo.

38.

18 str. 3 d. „Miško kirtimai draudžiami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytais atvejais ir šiais atvejais: <...>.

Techninio pobūdžio siūlymas patikslinti šią nuostatą taip:

Miško kirtimai draudžiami Lietuvos Respublikos specialiųjų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytais atvejais ir šiais atvejais: <...>.

Rekomendacijų 112 p.

39.

18 str. 5 d. „Miško savininkai, valstybinio miško valdytojai ir asmenys vykdantys miško kirtimus, privalo tausoti miško kelius.“

Siūlome tikslinti šią nuostatą taip:Miško savininkai, valstybinio miško valdytojai, miškuose besilankantys asmenys ir asmenys, vykdantys miško kirtimus ar kitą ūkinę veiklą, privalo tausoti miško kelius.“

 

Rekomendacijų 10 p.

Ši nuostata turėtų derėti su kita šio įstatymo 1 straipsnio 9 str. nuostata ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, savo veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos.

40.

18 str. 6 d. „Miško kirtimai, medynų auginimo priemonės ir kiti miško darbai turi būti vykdomi laikantis aplinkos ministro tvirtinamų miško darbų saugos reikalavimų.“ 

Siūlome papildyti:

Miško kirtimai, medynų auginimo priemonės ir kiti miško darbai turi būti vykdomi laikantis aplinkos ministro tvirtinamų miško darbų saugos reikalavimų ir kitų darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Pagrindiniai reikalavimai dėl darbų saugos reikalavimų reglamentuoti kituose teisės aktuose nei Miškų įstatymas ar aplinkos ministro įsakymai.

41.

19 str. 1 d. 1 p. „Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai, ketinantys vykdyti miško kirtimus, privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka iš Valstybinės miškų tarnybos gauti leidimą kirsti mišką, išskyrus šiuos atvejus:

1) IIA, IIB grupių miškuose atliekami jaunuolynų ugdymo, sausuolių ir vėjavartų kirtimai atrankiniais sanitariniais miško kirtimais, miško valdos ribinių linijų kirtimai, medžių kirtimai grioviuose, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimai;

Vadovaujantis aptariamo įstatymo 1 straipsnio 2 str. 39 p. reikalavimais, sausuolių kirtimas nėra atrankinis sanitarinis kirtimas, taip pat vėjavartų kirtimas nebūtinai bus atrankinis sanitarinis kirtimas. Šiuo aspektu teisės akto projekto rengėjams siūlome peržiūrėti ir koreguoti nuostatą.

 

 

 

 

 

42.

19 str. 1 d. 2 p. „Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai, ketinantys vykdyti miško kirtimus, privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka iš Valstybinės miškų tarnybos gauti leidimą kirsti mišką, išskyrus šiuos atvejus:

<...>

2) III ir IVA grupės miškuose miškas kertamas neplynais miško kirtimais savo reikmėms, po kurių liks ne mažesnis nei 0,6 medyno skalsumas (išskyrus miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, „Natura 2000“ teritorijose ar kultūros paveldo teritorijose), jaunuolynų ugdymo, sausuolių ir vėjavartų kirtimui atrankiniais sanitariniais miško kirtimais, miško valdos ribinių linijų kirtimui, medžių kirtimui grioviuose, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimui;

Vadovaujantis aptariamo įstatymo 1 straipsnio 2 str. 39 p. reikalavimais, sausuolių kirtimas nėra atrankinis sanitarinis kirtimas, taip pat vėjavartų kirtimas nebūtinai bus atrankinis sanitarinis kirtimas. Šiuo aspektu teisės akto projekto rengėjams siūlome peržiūrėti ir koreguoti nuostatą.

 

 

43.

19 str. 2 d. „Leidimas kirsti mišką išduodamas vadovaujantis naujausiais (atnaujintais ne anksčiau kaip prieš 10 metų) aplinkos ministro nustatyta tvarka atliktos miškų sklypų inventorizacijos duomenimis, kuriuos privalo pateikti leidimą kirsti mišką prašantis išduoti asmuo.“

Siūlome įvertinti šios teisės normos atitiktį Lietuvos Respublikos administracinės naštos mažinimo įstatyme numatytam reglamentavimui. Pastarojo įstatymo 4  str. 7 p. numatyta, kad, taikant administracinės naštos mažinimo priemones, turi būti siekiama sumažinti laiko sąnaudas pildant įvairių duomenų ir (ar) informacijos pateikimo dokumentus, t. y. siekiama šių dokumentų pildymo aiškumo ir konkretumo. Aptariamu atveju susidaro įspūdis, kad miškų sklypų inventorizacijos duomenis bus reikalinga teikti kiekvieną kartą, prašant leidimo kirsti mišką. 

Pagrindiniai reikalavimai dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro sudarymo turėtų būti įstatyme, pavyzdžiui, nustatant, iš kur ir kas teikia duomenis, kokios prievolės ir teisės miškų valdytojams.

44.

19 str. 3 d. „Valstybinė miškų tarnyba per 10 darbo dienų, kai prašoma leidimo kirsti sanitarinius miško kirtimus, kuriais siekiama išvengti medžių ligų ar miško kenkėjų plitimo – per 5 darbo, o kai miško kirtimas numatomas vykdyti saugomoje teritorijoje, „Natura 2000“ teritorijoje ar kultūros paveldo teritorijoje – per 20 darbo dienų nuo prašymo išduoti leidimą kirsti mišką gavimo dienos patikrina prašyme nurodytų miško kirtimų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir išduoda leidimą kirsti mišką arba motyvuotai atsisako jį išduoti.“

Siūlome patikslinti šią nuostatą taip:

Valstybinė miškų tarnyba per 10 darbo dienų, kai prašoma leidimo kirsti sanitarinius miško kirtimus, kuriais siekiama išvengti medžių ligų ar miško kenkėjų plitimo – per 5 darbo dienas, o kai miško kirtimas numatomas vykdyti saugomoje teritorijoje, „Natura 2000“ teritorijoje ar kultūros paveldo teritorijoje – per 20 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti leidimą kirsti mišką gavimo dienos patikrina prašyme nurodytų miško kirtimų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir išduoda leidimą kirsti mišką arba motyvuotai atsisako jį išduoti.“

 

Rekomendacijų 5, 6 p.

Įvedus 20 d. d. leidimo kirsti mišką, kai siekiama išvengti ligų ar kenkėjų plitimo, išdavimo terminą, toks kirtimas dažnu atveju bus pavėluotas. Atkreiptinas dėmesys, jog šiai dienai galiojantys teisės aktai nustato 10 d. d. terminą



45.

20 str. 3 d. „Mažmeninėje prekyboje miškų urėdija gali parduoti iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos apimties. Mažmeninėje prekyboje parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams.

20 str. 5 d. „Žaliavinės medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo, žaliavinės medienos

apskaitos, klasifikavimo, ženklinimo tvarką nustato aplinkos ministras.

1) Aptariamo įstatymo 1 straipsnio 20 str. 3 d. (antrajame jos sakinyje) ir 5 d. nenurodytos (nors turėtų būti)miško kirtimo liekanos”, kurias mažmeninėje prekyboje taip pat parduoda mūsų įmonė.  

2) Aptariamo įstatymo 1 straipsnio 20 str. 5 d. atsisakoma termino „apvalioji mediena“, o vartojamas terminas „žaliavinė mediena“, atitinkamai šis principas bus taikomas (jei teisingai suprantame) ir priimant įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pastebime, kad šio įstatymo aiškinamajame rašte prie teisės aktų, dėl kurių bus reikalinga atlikti teisėkūros procedūras, nenurodytas (nors turėtų būti) pvz., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. D1-672 „Dėl Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2001 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. 358 „Dėl Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių patvirtinimo“,  2002 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. 631 „Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“, nors jų pavadinime ir turinyje yra vartojamas keistinas terminas „apvalioji mediena“. 

Rekomendacijų 5, 10 p.

 

 

 

 

Rekomendacijų 9 p.

46.

22 str. „1. Miško žemėje galima įrengti inžinerinius tinklus nepaverčiant miško žemės kitomis naudmenomis, jei tai nedaro esminės įtakos miško ekosistemai.

2. Inžinerinis tinklas laikomas nedarančiu esminės įtakos miško ekosistemai, jei atitinka visas šias

sąlygas:

1) Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas inžinerinio tinklo apsaugos zonos plotis neviršija 10 metrų ir nėra numatytas besąlyginis draudimas auginti želdinius;

2) įrengiamas medynu neapaugusioje miško žemėje arba įrengiami požeminiai inžineriniai tinklai nevykdant miško kirtimo;

3) įrengiamas IIB, III ar IV grupės miškuose.“

 

Siūlome tikslinti ir papildyti aptariamos teisės normos 2 dalį:

„2. Inžinerinis tinklas laikomas nedarančiu esminės įtakos miško ekosistemai, jei atitinka visas šias sąlygas:

1)           Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas inžinerinio tinklo apsaugos zonos plotis neviršija 10 metrų ir nėra numatytas besąlyginis draudimas auginti miško želdinius;

2) įrengiamas medynu neapaugusioje miško žemėje arba įrengiami požeminiai inžineriniai tinklai nevykdant miško kirtimo;

3) įrengiamas IIB, III ar IV grupės miškuose.;

4) įrengiamas medynu neapaugusioje miško žemėje arba įrengiami požeminiai inžineriniai tinklai nevykdant miško kirtimo, išskyrus atvejus, kai miško savininkui arba valdytojui ribotų galimybę vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą.

 

 

 

 

Pagal Želdynų įstatymą – želdiniai – ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos. Todėl siūlome tikslinti, nurodant miško želdinius.

Manome, kad projektuojant inžinerinius tinklus miško žemėje turi būti atsižvelgiama į miško savininko ar valdytojo interesus.

Atkreipiame teisės akto projekto rengėjų dėmesį, kad iš aptariamo įstatymo 1 straipsnio 22 str. teisės normos neaišku / nėra reglamentuota:

- Kas priims sprendimą, ar leisti / neleisti įrengti inžinerinius tinklus, yra/nėra esminė įtaka miško ekosistemai. Inžinerinių tinklų įrengimas neatsiejamas nuo apsaugos zonos nustatymo, tuomet kompleksiškai nėra pasisakyta dėl šio aspekto. 

- Jeigu sprendimą priims miško savininkas ar valstybinio miško valdytojas, tai turėtų būti aiškiai reglamentuota įstatyme, o taip pat konkrečiai nustatyta tokių sutikimų / leidimų išdavimo tvarka ir terminai (sistemiškai vertinant ir Žemės įstatymo 7 str. 6 dalies draudimus ir apribojimus, nustatytus valstybinės žemės patikėtiniams, įgijusiems patikėjimo teisę to paties įstatymo 7 str. 3 d. pagrindu), įskaitant, aptariant, kokioje stadijoje suinteresuotas asmuo turėtų raštu kreiptis dėl tokio leidimo / sutikimo (pvz., Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 str. 7 d. 4 p.).

47.

23 str. 1 d. <..>

 

 

 

 

 

23 str. 1 d. 11 p. „Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: <...>

11) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę. Šis atvejis netaikomas I grupės miškuose, II A grupės miškuose; III grupės – valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonų miškuose, miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose.

Siūlome ištaisyti rašymo apsirikimą aptariamo įstatymo 1 straipsnio 23 str. 1 d., kuri nurodyta kaip 11 d. 11. 1. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: <...>”.

 

Atkreiptinas rengėjų dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 34 str. 6 d. savivaldybės administracijos direktoriui nėra nurodyti tokie įgaliojimai, kurie aptarti šio Miškų įstatymo 1 straipsnio 23 str. 1 d. 11 p. Atitinkamai, užtikrinant teisėkūros sistemiškumo principo įgyvendinimą, siūlome įsivertinti ir poreikį keisti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą. 

 

 Rekomendacijų 6 p.  

 

 

 

 

 

Rekomendacijų 12 p.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

48.

24 str. 1 d. „Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai privalo saugoti mišką ir jo išteklius nuo neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško išteklių grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, ūkinių gyvūnų daromos žalos; saugoti mišką nuo žvėrių daromos žalos, gaisrų, medžių ligų, miško kenkėjų ir miškų stichinių nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų.“

Siūlome papildyti: „Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai privalo saugoti mišką ir jo išteklius nuo neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško išteklių grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, ūkinių gyvūnų daromos žalos; saugoti mišką nuo žvėrių daromos žalos, gaisrų miško padegimo ar miško gaisro sukėlimo dėl neatsargaus elgesio, medžių ligų, miško kenkėjų ir miškų stichinių nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų. Miškuose esančių sąvartynų ir bešeimininkių atliekų tvarkymą organizuoja vietos savivaldybės.

Sąvartynų ir bešeimininkių atliekų tvarkymui savivaldybėms skiriamas finansavimas. Aktualu Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis, 28 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymas.



49.

24 str. 2 d. Aplinkos ministras nustato specialiųjų apsaugos ir miškų stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių taikymo tvarką, kuri privaloma miško savininkams, valstybinio miško valdytojams ir institucijoms. Šios priemonės privalomos Valstybinei miškų tarnybai paskelbus miškų stichinę nelaimę.“

Pagal esamą reglamentavimą Valstybinė miškų tarnyba stichinės nelaimės neskelbia. Žr. šio sąrašo pastabą Nr. 17.

 

 



50.

24 str. 4 d. „Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai miško sanitarinės apsaugos reikalavimuose nustatytais atvejais turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie pavojingų medžių ligų ir miško kenkėjų židinius Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka ir juos likviduoti laikantis miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, išskyrus 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atvejį. Pareiga pranešti apie medžių ligų ir kenkėjų židinius ir juos likviduoti netaikoma I ir IIA miškų grupės miško savininkams ir valstybinio miško valdytojams.“

 

Siūlome tikslinti: „Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai miško sanitarinės apsaugos reikalavimuose nustatytais atvejais turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie pavojingų medžių ligų ir miško kenkėjų židinius Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka ir juos likviduoti laikantis miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, išskyrus 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atvejį arba kai pavojingų medžių ligų ir miško kenkėjų židinių likvidavimą organizuoja Valstybinė miškų tarnyba. Pareiga pranešti apie medžių ligų ir kenkėjų židinius ir juos likviduoti netaikoma I ir IIA miškų grupės miško savininkams ir valstybinio miško valdytojams.

 

Taip pat atkreipiame rengėjų dėmesį, kad įstatymo 2 straipsnyje „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“ nėra nurodyta (nors turėtų būti) šios teisės normos redakcija, įsigaliosianti nuo 2017 m. sausio 1 d., nes keičiasi miškų grupių pavadinimai. 

Dalis IIA grupės miškų yra miestų miškuose, todėl siekiant išvengti didelio pavojų keliančių medžių padaugėjimo, Valstybinei miškų tarnybai turėtų būti pranešama ir apie IIA grupės miškuose nustatytus kenkėjų ir medžių ligų židinius.



 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rekomendacijų 6 p.

 

51.

24 str. 6 d. „Medžiojamų žvėrių skaičius miško žemėje turi būti palaikomas toks, kad būtų garantuotas miško ekosistemos stabilumas.

Nekonkretu ir neaišku, ką reiškia garantuotas miško ekosistemos stabilumas" šios teisės normos kontekste, taip pat, kas už tai atsakingas.

Rekomendacijų 10 p.

52.

Įstatymo priedas

Priedo pabaigos įforminimas neatitinka Rekomendacijų 75 p. taisyklės.

Rekomendacijų 75 p.

 

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

 

 

53.

2 str. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

„<...>

2.            Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos valstybės institucijos iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir šio straipsnio 5 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus, iki 2027 m. gruodžio 31 d. šio straipsnio 3, 4 ir 6–14 dalyse išdėstytų Miškų įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Šio įstatymo aiškinamajame rašte nurodyti teisės aktų sąrašai, dėl kurių reikalingas teisėkūras procedūras turėtų atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Dėl teisėkūros, susijusios su valstybinių miškų apsaugos pareigūnų veiklos reglamentavimu.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymu atsisakoma valstybinių miškų apsaugos pareigūnų veiklos, pagrįstai kyla pastebėjimas su siūlymais išspręsti ir šiuos klausimus:

1.           Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija nėra nurodyta aptariamame įstatyme, tačiau juk bus poreikis patikslinti / pakeisti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 4-193 „Dėl Valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vykdomų specialiųjų įpareigojimų sąrašo patvirtinimo“ (šio sąrašo 10 p. šiuo metu nurodyta „Valstybinių miškų pareigūnų [turėtų būti Valstybinių miškų apsaugos pareigūnų] veikla miško pažeidimų tyrimo, prevencijos ir miško išteklių apsaugos srityse“).

2.           Mūsų įmonė šio įstatymo kontekste suprantama kaip valstybės valdoma įmonė pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 str. 16 d., o ne kaip valstybės institucija, tačiau mūsų įmonės vadovui atsiras pareiga (nesureglamentuota aptariamu įstatymu) pripažinti netekusiais galios norminius teisės aktus, skelbiamus Teisės aktų registre:

2.1. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus 2021 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. ĮS(E)-21-113 „Dėl Valstybinių miškų apsaugos pareigūnų uniformos aprašymo patvirtinimo“;

2.2. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus 2021 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. ĮS(E)-21-119 „Dėl Valstybinių miškų apsaugos pareigūnų pažymėjimų išdavimo, keitimo, grąžinimo, naudojimo ir apskaitos tvarkos aprašo ir Valstybinių miškų apsaugos pareigūno pažymėjimo formos patvirtinimo“.

Taip pat ir mūsų įmonės interneto svetainėje skelbiamas:

2.3.       Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus 2021 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. ĮS(E)-21-5 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos valstybinių miškų pareigūnų nustatyti administraciniai nusižengimai laikomi mažai pavojinga veika, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šis teisės aktas priimtas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 str. 2 d. pareigą.  

Dėl įstatymo aiškinamajame rašte nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės koreguotinų teisės aktų sąrašo

Pastebėtina ir tai, kad šio įstatymo aiškinamojo rašto turinyje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės keistinų ar pripažintinų negaliojančiais įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nėra (nors turėtų būti) nurodytos A) Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 500 „Dėl Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“, nors būtent šių taisyklių 15, 16, 32 punktuose minimi valstybinių miškų apsaugos pareigūnai; B) Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų valdymo ir naudojimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 545 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų”, nors šių nuostatų 20.5, 21.3 papunkčiuose minimi nurodyti pareigūnai. 

Dėl pavedimo atlikti reikalingas teisėkūros procedūras, susijusias su Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija

Laikome būtinu pažymėti ir tai, kad įstatymo 2 str. nėra pavedimo kompetentingam subjektui atlikti reikalingas teisėkūros procedūras, susijusias su Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (nors pagal aptariamą įstatymą nebelieka termino „vidinės miškotvarkos projektas“), ir (ar) susijusias su Miško darbų saugos taisyklėmis DT 1-96, patvirtintomis Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 208 „Miško darbų saugos taisyklės DT 1-96“ (sąvokos (pvz., pavojingi medžiai) ar jų apibrėžimai (pvz., biržė) neatitinka nurodytųjų aptariamo įstatymo 1 straipsnio 2 str.).            

Rekomendacijų 5, 6, 9 p.

 

54.

2 str. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

„<...>

19. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad valstybės reikšmės miškams nepriskiriami miestų teritorijose esantys miškai, kurie dėl miesto plėtros pateko į

miesto teritoriją, taikoma, kai miesto plėtra įvyko po šio įstatymo įsigaliojimo.

Siūlome ištaisyti rašymo apsirikimą: „<...>19. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad valstybės valstybinės reikšmės miškams nepriskiriami miestų teritorijose esantys miškai, kurie dėl miesto plėtros pateko į

miesto teritoriją, taikoma, kai miesto plėtra įvyko po šio įstatymo įsigaliojimo.“

Šio įstatymo 1 straipsnio 5 str. 2 d. vartojamas terminas „valstybinės reikšmės miškai“.

 

__________________

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos rašto

                                                                                              2 priedas

 

 

VALSTYBĖS ĮMONĖS VALSTYBINIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO LYDIMŲJŲ ĮSTATYMŲ PAKEITIMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ

SĄRAŠAS

 

Eil. Nr.

Įstatymas

Įstatymo pakeitimo projekto teisės norma

Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos siūlymas

Motyvai

1.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 271, 276, 426 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (TAIS Nr. 23-10474)

1 straipsnis. 271 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 271 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„<...>

2. Miškotvarkos projektų tvirtinimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. <...>

5. Miškotvarkos projektų rengimo reikalavimų pažeidimas, kai dėl to pateiktas tvirtinti miškotvarkos projektas įvertinamas neigiamai, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.<...>“

Siūlome įsivertinti, ar tikrai racionalu, logiška ir proporcinga, kad už miškotvarkos projektų rengimo reikalavimų pažeidimą numatyta didesnė bauda (atsakomybė) nei už miškotvarkos projektų tvirtinimo reikalavimų pažeidimus. Juk, galimai, dokumentas įgis teisinę galią ir bus taikomas, sukels pasekmes būtent nuo jo patvirtinimo.

 

ANK 271 str. 1 d. vartojamas terminas „apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos pažeidimas“, nors Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 20 str. 5 d. kitaip – „žaliavinės medienos <...>“.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 5 p.

2.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 271, 276, 426 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas

3 straipsnis. 426 straipsnio pakeitimas

„<...>

2. Pakeisti 426 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, muitinės, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės arba muitinės pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.“

Siūlome tikslinti taip:

„<...>

2. Pakeisti 426 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, muitinės, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės arba muitinės pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.“

Rekomendacijų 6 p.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektu (TAIS 2023-06-28 Nr. 23-10473) atsisakoma valstybinių miškų apsaugos pareigūnų (šiuo metu esančių valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos sudėtyje) veiklos. Teisės normos turi koreliuoti tarpusavyje, atitinkamai, ANK 426 straipsnio 6 dalyje turėtų būti pašalinta nuostata „miškų urėdijos skiriamaisiais ženklais arba“.

3.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 271, 276, 426 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas

5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

 

Siūlome papildyti 5 straipsnį 3 dalimi, pvz. taip:

„<...>

3. Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija užtikrina, kad jos vadovo 2021 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. ĮS(E)-21-5 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos valstybinių miškų pareigūnų nustatyti administraciniai nusižengimai laikomi mažai pavojinga veika, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ būtų pripažintas netekusiu galios nuo šio įstatymo įsigaliojimo.“

Rekomendacijų 12-15 p.

Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus 2021 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. ĮS(E)-21-5 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos valstybinių miškų pareigūnų nustatyti administraciniai nusižengimai laikomi mažai pavojinga veika, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo priimtas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 str. 2 d. pareigą. Atsižvelgiant į tai, kad atsisakoma valstybinių miškų apsaugos pareigūnų veiklos ir į nurodytą aptariamo įstatymo įsigaliojimo datą (2024 m. liepos 1 d.), minėto valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos vadovo įsakymo paskutinė galiojimo diena turėtų būti 2024 m. birželio 30 d.    

4.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 116 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (TAIS Nr. 23-10475)

1 straipsnis. 116 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 116 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„116 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už apvaliosios medienos matavimo tvarkos, biržių atrėžimo, medžių atrinkimo ir (ar) ženklinimo kirsti reikalavimų, medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos, miško naudojimo reikalavimų pažeidimus, miško tvarkymą ir (ar) naudojimą pažeidžiant miškotvarkos projekto sprendinius

Apvaliosios medienos matavimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Biržių atrėžimas, medžių atrinkimas ir (ar) ženklinimas kirsti pažeidžiant biržių atrėžimo ir įvertinimo, miško kirtimo, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Miško tvarkymas ir (ar) naudojimas pažeidžiant miškotvarkos projekto sprendinius užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Pagrindinių kirtimų patvirtintos metinės biržės neteisėtas viršijimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.“

Siūlome sumažinti Aplinkos apsaugos įstatymo 116 str. kriminalizuojamų veikų (už kurias taikomos ekonominės sankcijos) apimtį, atsisakant ne tik jau šiuo projektu dekriminalizuojamos vidinės miškotvarkos projektų sudarymo veikos (Netinkamas ūkinių priemonių projektavimas, kai dėl to pateiktas derinti vidinės miškotvarkos projektas įvertinamas neigiamai, ir (arba) neteisingas miškų amžiaus ir rūšinės sudėties nustatymas sudarant miškotvarkos projektus), tačiau taip pat dekriminalizuojant ir apvaliosios medienos matavimo tvarkos, biržių atrėžimo, medžių atrinkimo, ženklinimo kirsti reikalavimų, medienos ruošos, gabenimo veikų pažeidimus.

 

Siūlome išdėstyti Aplinkos apsaugos įstatymo 116 str. sudėtį taip:

116 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už miško išteklių naudojimo tvarkos, miško naudojimo reikalavimų pažeidimus, miško tvarkymą ir (ar) naudojimą pažeidžiant miškotvarkos projekto sprendinius, kuomet yra padaryta žala

Miško išteklių naudojimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Miško tvarkymas ir (ar) naudojimas pažeidžiant miškotvarkos projekto sprendinius užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Pagrindinių kirtimų patvirtintos metinės biržės neteisėtas viršijimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.”

Jeigu nebūtų atsižvelgta į mūsų įmonės pastabas, atkreiptinas dėmesys, kad nuostatoje vartojamas terminas „apvaliosios medienos matavimo tvarka“, nederantis su Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 20 str. 5 d. vartojamu „žaliavinės medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo tvarka“. 

Pateiktame projekte jau yra dekriminalizuojamos vidinės miškotvarkos projektų sudarymo veikos – išbraukiamos iš Aplinkos apsaugos įstatymo 116 str. sudėties. Nes aišku, kad šios veikos yra ANK 271 str. nustatytoje pažeidimų sudėtyje. Todėl siūlomas logiškas įstatymų leidėjo veiksmas, kad ir kitos ANK 271 str. nustatytos formalios veikos būtų dekriminalizuotos iš Aplinkos apsaugos įstatymo 116 str. sudėties, o būtent išbraukiant apvaliosios medienos matavimo tvarkos, biržių atrėžimo, medžių atrinkimo, ženklinimo kirsti reikalavimų, medienos ruošos, gabenimo veikas.

Kiti dekriminalizavimo motyvai:

-                ANK 271 str. sudėtyje nustatyta analogiška atsakomybė už apvaliosios medienos matavimo tvarkos, biržių atrėžimo, medžių atrinkimo, ženklinimo kirsti reikalavimų, medienos ruošos, gabenimo veikų pažeidimus, o šių pažeidimų objektai yra nustatyta administracinė paminėtų sričių reguliuojama veikla.

-                Tačiau Aplinkos apsaugos įstatymo 116 str. šiuo metu nustatytos analogiškos veikos nustato sudėties saugomą objektą – gamtos elementų (įskaitant žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens ir kt.) visumą bei juos vienijančių natūralių ir antropogeninių sistemų, gamtos ir aplinkos vientisumą.

Tokie skirtingi ANK ir Aplinkos apsaugos įstatymo saugomi objektai konkuruoja tarpusavyje ir kelia sumaištį teisinėje sistemoje, taip pat kyla neaiškumų, nebūtinų tarpinstitucinių kontroliuojamų ir kontroliuojančių organizacijų ginčų.

 

 

 

Rekomendacijų 5 p.

5.

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (TAIS Nr. 23-10477)

 

1 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 95 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose, ir miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius;“.

 

Siūlome tikslinti aptariamos teisės normos projektą:

Miško žemėje draudžiama:

1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus, atitinkant visas Miškų įstatyme nustatytas sąlygas, siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose, ir miško infrastruktūrą infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius;“.

 

Rekomendacijų 10, 12 p.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 str. 1 p. pakeitimas (projektas) nekoreliuoja su siūlomu Miškų įstatymo 22 str. pakeitimu (projektu, TAIS 2023-06-28 Nr. 23-10473), kai:

 - pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 str. 1 p. projektą būtų leidžiama miško žemėje tiesti inžinerinius tinklus siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) - žemės juostose;

- pagal Miškų įstatymo 1 straipsnio 22 str. 1 d. projektą būtų leidžiama miško žemėje įrengti inžinerinius tinklus nepaverčiant miško žemės kitomis naudmenomis, jei tai nedaro esminės įtakos miško ekosistemai (esminės įtakos įvertinimui Miškų įstatymo 1 straipsnio 22 str. 2 d. projekte nustatant sąlygas). 

Kitos su aptariamos teisės normos (neatsiejamos nuo Miškų įstatymo 1 straipsnio 22 str. projekto) pakeitimu,  susijusios reikšmingos mūsų įmonės pastabos pateiktos Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos pastabų ir pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto (TAIS 2023-06-28 Nr. 23-10473) sąrašo 46 punkte.

Miškų įstatyme yra nurodyta, kas yra „miško infrastruktūra“, todėl siūlome nedetalizuoti, be to Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (2 str. 54 d.) numatyta, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ir Miškų įstatyme.

 

 

__________________