|
Eil.
Nr.
|
Lietuvos
Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto (TAIS Nr.
23-10473) teisės norma
|
Valstybės
įmonės Valstybinių miškų urėdijos siūlymas
|
Motyvai
|
|
|
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos
miškų įstatymo Nr. I-671 nauja redakcija
|
|
|
|
1.
|
2 str. 9 d. „Miško lydimo kirtimas –
miško iškirtimas technologinėms ir gamybinėms miškų ūkio reikmėms arba kai
miško žemė verčiama kitomis naudmenomis“.
|
Siekiant aiškumo, siūlome suvienodinti vartojamus
terminus įstatymo tekste.
|
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau
– Rekomendacijos), 6 p.
Įstatymo 1 straipsnio 2 str. 9 d. sąvokos apibrėžime
nurodyta „gamybinėms miškų ūkio reikmėms”, 1 straipsnio 18 str. 4 d.
ir 2 straipsnio 7 dalyje įrašyta kitaip: „gamybinėms miško ūkio
reikmėms”.
|
|
2.
|
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo
sąvokos
|
Siūlome į 2 str. įtraukti sąvokas „miško atkūrimas“,
„tikslinės medžių rūšys“ ir jų apibrėžimus.
|
Šiuo metu sąvokos „miško atkūrimas“ („miško
atkūrimas – miško žėlimas ir (arba) želdinimas sklypuose, kuriuose
prieš tai miškas augo“) ir „tikslinės medžių rūšys“ („tikslinės
medžių rūšys – medžių rūšys, kuriomis turi būti atkuriamas
ar įveisiamas miškas“) apibrėžtos Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose.
Siūlome jas apibrėžti Miškų įstatyme (analogiškai kaip yra padaryta su
kitomis sąvokomis, pvz.: „miško dauginamoji medžiaga“ (šiuo metu ji jau yra
apibrėžta Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose, bet, nepaisant to, ji
yra įtraukta į naujos redakcijos Miškų įstatymo projektą), „miško veisimas“
(šiuo metu ji jau yra apibrėžta Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose, bet,
nepaisant to, ji yra įtraukta į naujos redakcijos Miškų įstatymo projektą) ar
kt.).
|
|
3.
|
2 str. 5 d. „Gamtinės
buveinės miškuose – Europos Bendrijos svarbos natūralios
buveinės ar saugomų rūšių buveinės miškuose.“
|
Siūlome šiame straipsnyje ir kituose tikslinti sąvoką
„miškuose“ į „miške“, „miškai“ į „miškas“ ir t.t.
|
Rekomendacijų 6 p.
Įstatymo daugelyje teisės normų vartojama sąvoka „miškas“
vienaskaitos forma, pvz. „miško laukymė“, „miško kirtimas“, „miško
ištekliai“.
|
|
4.
|
2 str. 8 d. „Kompleksinė
miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą,
priežiūrą, apsaugą, racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą
mediena, miško ištekliais ir biokuru, taip pat gamtos apsaugos, gamtotvarkos
ir rekreacinės infrastruktūros priemonių miškuose įgyvendinimą“.
|
Siūlome tikslinti sąvoką „miškų“ į „miško“.
|
Rekomendacijų 6 p.
Įstatymo 1 straipsnio 2 str. 16 d. nurodyta sąvoka „miško
ištekliai“.
|
|
5.
|
2 str. 11 d. „Medynas –
pagrindinis miško ekosistemos elementas ir miško dalis, apaugusi ne
jaunesniais nei 7 metų medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir
kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5
metrus, ir kita miško augalija.“
|
Siūlome tikslinti sąvoką: „Medynas –
pagrindinis miško ekosistemos elementas ir miško dalis, apaugusi ne jaunesniais nei 7 metų
medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 (po atvejinių pagrindinių
miško kirtimų medynuose, kuriuose siekiama atkurti pušynus, – ne mažesnis
kaip 0,2) ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia
ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija kurioje sumedėjusios augalijos
ardų sandara yra vienoda, vyrauja tam tikra medžių rūšis, augalija yra
panašaus amžiaus, turi bendrą augavietę ir ši miško dalis šiais rodikliais
skiriasi nuo gretimų miško dalių.“
|
Rekomendacijų 11 p.
Patvirtinus nuostatą, kad iki 7 metų amžiaus medžiais
apaugę žemės plotai nėra medynai, apie 180 tūkst. ha (daugiau kaip 8%) visų
Lietuvos miškuose augančių medynų taptų ne medynais. Patvirtinus naujas miško
žemės naudmenas „miško želdiniai ir žėliniai“, tektų koreguoti Lietuvos
Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.
Manome, kad medynas neturėtų būti apibrėžtas kaip medžių,
augančių miške, visuma. Mišką sudaro įvairūs medynai (skiriasi amžiumi,
struktūra, rūšine sudėtimi ir t.t.).
Sąvokos apibrėžime vartojama „ir kita miško augalija“ –
perteklinė sąlyga.
Po neplynų miško kirtimų (kirtimai pušynuose) medyno
skalsumas gali būti ne mažesnis kaip 0,2.
|
|
6.
|
2 str. 12 d. „Miškas – ne
mažesnis kaip 0,1 hektaro miško žemės plotas, kuriame yra pagrindinis miško
ekosistemos elementas – medynas, arba jame laikinai medyno nėra (kirtavietės,
žuvę medynai, krūmynai, miško želdiniai ir (ar) žėliniai). Mišku nelaikomos
<..> agromiškininkystės sistemų želdiniai, trumpos (iki 10 metų)
rotacijos plantaciniai želdiniai.“
|
Siūlome iš esmės peržiūrėti sąvoką miškas.
Neperžiūrėjus iš esmės, siūlome tikslinti sąvoką: „Miškas –
ne mažesnis kaip 0,1 hektaro miško žemės plotas, kuriame yra pagrindinis miško
ekosistemos elementas – medynas, arba jame laikinai medyno nėra (kirtavietės,
žuvę medynai, miško laukymės krūmynai, miško želdiniai ir (ar)
žėliniai). Mišku nelaikomos <..> agromiškininkystės sistemų
želdiniai, trumpos (iki 10 metų) rotacijos plantaciniai želdiniai.“
|
Atkreiptinas dėmesys, jog miško apibrėžime
nurodoma, kad miškas tai miško žemės plotas, tuo tarpu miško žemės
apibrėžime nurodoma, kad miško žemė tai miško užimti žemės plotai.
Toks vienos sąvokos aiškinimas per kitą yra negalimas.
Manome, kad krūmynai, t. y. krūmų plantacijos
(šaltalankynai ir kt.), krūmais apaugusi apleista žemė ir kita, neturi ir
negali būti laikomi mišku. Jei būtų poreikis krūmynus laikyti miško žeme,
siūlome įstatyme labai aiškiai apibrėžti, kas tai yra „miško krūmynai“.
Siūlome atsisakyti miško želdinių ir žėlinių sąvokų, atitinkamai koreguoti
miško apibrėžimą. Siūlome mišku laikyti miško laukymes, t. y. natūralias
aikštes miške, kuriose nėra medyno, bet gali augti krūmai arba pavieniai
medžiai.
|
|
7.
|
2 str. 15 d. „Miško
infrastruktūra – <..> taip pat kiti inžineriniai statiniai
ir įrenginiai, skirti miško aplinkosauginėms, socialinėms, kultūrinėms ir
dvasinėms funkcijoms įgyvendinti ir laukiniams gyvūnams nelaisvėje laikyti.“
|
Siūlome tikslinti: „Miško
infrastruktūra – <..> taip pat kiti inžineriniai statiniai
ir įrenginiai, skirti miško aplinkosauginėms, rekreacinėms,
socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms funkcijoms įgyvendinti ir laukiniams
gyvūnams nelaisvėje laikyti.“
|
Siūloma tikslinti sąvokos apibrėžimą, papildant
„rekreacinėms”, kadangi „Kompleksinės miškų ūkio veiklos” apibrėžimas (1
straipsnio 2 str. 8 d.) aiškiai numato rekreacinės infrastruktūros priemonių
miškuose įgyvendinimą.
|
|
8.
|
2 str. 19 d. „Miško medelynas
– iš vieno ar daugiau žemės sklypų sudarytas plotas, kuriame atvirame grunte
ir (ar) šiltnamiuose auginami miško sodmenys ir įrengta jiems auginti
reikalinga infrastruktūra – komposto ruošimo vieta, laistymo sistema ir (ar)
vandens telkinys, keliai, miško sodmenų rūšiavimo ir laikymo patalpos.”
|
Siūlome tikslinti: „Miško medelynas
– iš vieno ar daugiau žemės sklypų sudarytas plotas, kuriame atvirame grunte
ir (ar) šiltnamiuose auginami miško sodmenys ir įrengta jiems auginti
reikalinga infrastruktūra - komposto ruošimo vieta, laistymo sistema ir (ar)
vandens telkinys, keliai, miško sodmenų rūšiavimo, ir laikymo ir
administracinės, bei medelyno inventoriaus laikymo patalpos, kiti
susiję statiniai.”
|
Siūloma tikslinti apibrėžimą, kadangi,
vykdant medelynų infrastruktūros plėtros darbus, pasitaiko atvejų, kuomet
atsakingos institucijos atsisako išduoti statybą leidžiantį dokumentą,
vertindamos, jog medelyno administracinės bei medelyno investoriaus laikymo
patalpos nėra susijusios su miško medelyno infrastruktūra/veikla.
|
|
9.
|
2 str. 22 d. „Miškotvarkos projektas – miškų
ūkio veiklos planas, rengiamas valstybinio miško valdytojų ir privačioms
miškų valdoms ar jų grupėms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype
esančiai miško žemei ir skiriamas konkrečių miško žemės tvarkymo priemonių
sistemai jose nustatyti.“
|
Siūlome tikslinti taip: „Miškotvarkos
projektas – miškų ūkio veiklos
planas, pagal kurį atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemės
tvarkymo darbai, rengiamas valstybinio miško valdytojų ir privačioms
miškų valdoms ar jų grupėms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype
esančiai miško žemei ir skiriamas konkrečių miško žemės tvarkymo priemonių
sistemai jose nustatyti.“
|
Siūlome tikslinti aptariamos sąvokos apibrėžimą, nurodant
miškotvarkos projekto funkciją.
|
|
10.
|
2 str. 27 d. „Miško žemė – miškui įveisti skirta žemė,
miško užimti žemės plotai ir tuose pačiuose plotuose esančios miško laukymės,
mažosios miško pelkės (iki 1 ha ploto), iki 0,1 ha ploto dirbtiniai vandens
telkiniai, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų
rinkiniai, miško keliai, kvartalų linijos, technologinės proskynos,
priešgaisrinės juostos, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, medienos
sandėlių ir miško infrastruktūros, inžinerinių tinklų siaurose iki 10 metrų
pločio žemės juostose užimti žemės plotai.“
|
Siūlome tikslinti: „Miško žemė – miškui įveisti skirta žemė, miško
medelynai, miško užimti žemės plotai ir tuose pačiuose plotuose esančios miško
laukymės, mažosios miško pelkės (iki 1 ha ploto), iki 0,1 ha ploto
dirbtiniai vandens telkiniai, miško medelynai, sėklinės miško medžių
plantacijos ir klonų rinkiniai, miško keliai, kvartalų linijos, technologinės
proskynos, priešgaisrinės juostos, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų
aikštelės, medienos sandėlių ir miško infrastruktūros, inžinerinių tinklų
siaurose iki 10 metrų pločio žemės juostose užimti žemės plotai.“
|
Miško medelynai ir žemė skirta miškui įveisti turėtų būti
laikomi miško žeme ir tais atvejais, jei jie nėra tuose pačiuose miško
plotuose, t. y. gali būti ir miško pakraštyje.
Priėmus mūsų įmonės pasiūlymą miško laukymes laikyti
mišku (žr. – šiame pastabų ir pasiūlymų sąraše Nr. 6),
siūlome išbraukti iš „miško žemės“ sąvokos apibrėžimo miško laukymes, kaip
perteklinę sąlygą.
|
|
11.
|
2 str. 34 d. „Pavienių medžių miško kirtimai –
neplynieji miško kirtimai III ar IV grupės miškuose, po kurių lieka ne
mažesnis nei 0,6 medyno skalsumas, miško valdos ribinių linijų kirtimas,
medžių kirtimas grioviuose, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimas.“
|
Siūloma tikslinti: „Pavienių
medžių miško kirtimai – neplynieji miško kirtimai, III ar IV grupės
miškuose, po kurių lieka ne mažesnis nei 0,6 medyno skalsumas, miško valdos
ribinių linijų kirtimas, medžių kirtimas grioviuose, proskynose, pavojų
keliančių medžių ir sausuolių kirtimas.“
Pritarus šiam siūlymui, kompleksiškai turėtų būti
tikslinama ir įstatymo 2 straipsnio 3 dalis dėl šios sąvokos apibrėžimo nuo
2027 m. sausio 1 d.
|
Ribinių linijų, pavojų keliančių medžių ir sausuolių
kirtimas vykdomi ir IIB grupės miškuose. Taip pat siūlome išspręsti kokiais
kirtimais kirsti sausuolius IIB grupės miškuose.
Sausuolių kirtimas nėra sanitarinis kirtimas, todėl
siūlome jų kirtimą priskirti prie Pavienių medžių miško kirtimų.
|
|
12.
|
2 str. 37 d. „Prekyba miško dauginamąja
medžiaga – miško dauginamosios medžiagos pateikimas prekybai,
siūlymas parduoti, pardavimas arba pristatymas kitam asmeniui.”
|
Siūlome įvertinti ir patikslinti šią sąvoką,
nes pagal ją bet koks, net ne prekybos tikslais, miško dauginamosios
medžiagos pristatymas kitam asmeniui laikomas prekyba.
Taip pat siūlome įvertinti, ar siūlymas
parduoti gali būti laikomas prekyba.
|
Rekomendacijų 11 p.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.167
str. (Oferta).
|
|
13.
|
2 str. 42 d. „Ugdomasis miško kirtimas –
miško
kirtimas nebrandžiame medyne, siekiant išauginti tam tikros rūšinės sudėties,
tankumo ir struktūros medyną, didinti medynų produktyvumą, atsparumą ir
sveikatingumą, gerinti miškų ekologines, ekonomines, estetines, rekreacines
funkcijas, palaikyti esamą miškų biologinę įvairovę arba ją atkurti.“
|
Atkreipiame dėmesį, jog Miškų įstatymo
pakeitimo įstatymo projekte tiek minimo nebrandaus medyno, tiek brandaus
medyno sąvokų nėra paaiškinta. Taip pat neaišku, kuo laikomi 7 metų medžiai,
kurie neatitinka kitų šio įstatymo 1 straipsnio 2 str. 11 d. medynui
nustatytų požymių.
|
Rekomendacijų 11 p.
|
|
14.
|
2 str. 43 d. „Valstybinio miško valdytojas
- miškų urėdija <...>“;
3 str. 4 d. 4 ir 5 p. minima „miškų urėdija“;
4 str. 1 d. „Valstybės valdoma įmonė miškų urėdija
<...>“
Kitose teisės normose „miškų urėdija“.
|
Mūsų įmonės teisinė forma ir pavadinimas Juridinių asmenų
registre šiai dienai įregistruota taip: valstybės įmonė Valstybinių miškų
urėdija. Įstatyme rašoma „miškų urėdija“, nors galioja Rekomendacijų 113 p.
taisyklė. Vertiname, kad siekiant universalios sąvokos, kai aptariamo
įstatymo tekste dėstomos nuostatos, susijusios su valstybės įmonės
Valstybinių miškų urėdijos teisių ir pareigų turiniu, galėtų būti vartojama,
pvz. „valstybės valdoma įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinius
miškus“ arba „valstybinio miško valdytojas – valstybės valdoma įmonė“.
|
Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame
rašte nurodytas pagrindimas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 str. 16 d., tačiau yra
ir Rekomendacijų 113 p. – „Juridinių
asmenų pavadinimai rašomi taip, kaip yra įregistruoti Juridinių asmenų
registre, išskyrus didžiosiomis raidėmis įregistruotus pavadinimus, jeigu tai
ne trumpinys.“ Esant
poreikiui, gali būti tekste pasirenkamas trumpinys, tačiau laikantis
Rekomendacijų 116 p. taisyklės („Teisės akte trumpinys paprastai įvedamas pirmą
kartą tekste paminėjus visą pasakymą, pavadinimą ar pan. Toliau tekste
trumpinys nuosekliai vartojamas toks, koks buvo įvestas, t. y. jei trumpinys
įvestas didžiąja raide, toliau jis rašomas tik didžiąja raide, išskyrus
Rekomendacijų 35, 48 ir 112 punktuose minėtus atvejus. Trumpiniai neįvedami
teisės akto preambulėje, struktūrinių dalių pavadinimuose ir terminų
apibrėžtyse. <...>“).
|
|
15.
|
3 str. 3 d. nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės
kompetencija, įskaitant 3 p. „nustato didmeninės
prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo
liekanomis tvarką;”
|
Vertiname, kad Vyriausybė taip pat turėtų nustatyti
(patvirtinti) tiek nenukirsto miško skyrimo ir pardavimo tvarką, tiek ir valstybės
įmonės Valstybinių miškų urėdijos pagaminto ir teiktino biržoje parduoti
biokuro kainodaros taisykles, principus.
|
Imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas.
Aptariamo įstatymo 1 straipsnio 20 str. 4 d. numatyta,
kad „Miškų urėdijos pagamintas biokuras parduodamas energijos išteklių
biržoje Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo nustatyta
tvarka.“
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str. įtvirtinti imperatyviai taikomi
valstybės turto (aptariamu atveju nenukirsto miško ir iš jo pagamintos
produkcijos, įskaitant ir biokuro) valdymo, naudojimo ir disponavimo juo
principai.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių
įstatymo 3 str. 6 d. „Įmonė gali nustatyti savo produkcijos bei teikiamų
paslaugų kainas ir tarifus, išskyrus atvejus, kai juos įstatymų nustatyta
tvarka nustato Vyriausybė, savivaldybės taryba ar kita įstatymų nustatyta
institucija“.
|
|
16.
|
3 str. 5 d. nustatyta Valstybinės miškų tarnybos
kompetencija:
„5. Valstybinė miškų tarnyba,
įgyvendindama valstybės politiką aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių
dalies – miškų – valdymo srityje, atlieka šias pagrindines funkcijas:
<...>
9) vykdo miškų
būklės stebėseną, seka, prognozuoja medžių ligų ir miško kenkėjų pažeidimus,
koordinuoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą;“
|
Siūlome papildyti nuostatą: „5. Valstybinė
miškų tarnyba <...> 9) vykdo miškų būklės stebėseną, seka, prognozuoja
medžių ligų ir miško kenkėjų pažeidimus, koordinuoja ir (ar) organizuoja miško
sanitarinės apsaugos priemonių taikymą;“
|
Siūlome papildyti valstybės institucijos kompetenciją ir
organizavimo funkcija, kadangi ji koordinuoja valstybės įmonės Valstybinių
miškų urėdijos sanitarinės apsaugos priemonių taikymą, tačiau kitų valdytojų
ar privačiuose miškuose ir organizuoja sanitarinės miško apsaugos priemonių
taikymą, nes nėra kitos įgaliotos institucijos.
|
|
17.
|
3 str. 5 d. nustatyta Valstybinės miškų tarnybos
kompetencija.
|
Siekiant, kad to paties įstatymo teisės normos (1
straipsnio 3 str. 5 d. ir 24 str. 2 d.) derėtų tarpusavyje, ir jei valstybėje
ketinama reglamentuoti taip, kad Valstybinė miškų tarnyba skelbs apie miškų
stichinę nelaimę (kaip būtų galima suprasti pagal 1 straipsnio 24 str. 2 d.),
siūlome papildyti šioje teisės normoje nurodytų Valstybinės miškų tarnybos
funkcijų sąrašą ir šia funkcija „konstatuoja ir skelbia apie
miškų stichinę nelaimę“ arba papildyti esamą 3 str. 5 d. 11 p. taip:
„atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose
numatytas funkcijas“.
|
Aptariamo įstatymo 1 straipsnio 24 str. 2 d. Rekomendacijų
6 p.
|
|
18.
|
3 str. 6 d. nustatyta Aplinkos apsaugos departamento prie
Aplinkos ministerijos kompetencija.
|
Siūlome papildyti šios valstybės institucijos funkcijų
sąrašą funkcija, susijusia su nepriklausomų medienos matuotojų veiklos
kontrole.
|
Rekomendacijų 5, 10 p.
|
|
19.
|
3 str. 7 d. „Nacionalinė žemės tarnyba:
1) patikėjimo teise valdo Vyriausybės
nutarimais kitiems subjektams neperduotą valstybinę miško žemę;
2) išduoda pažymas dėl pirmumo teisės
įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę.”
|
Įžvelgtinas poreikis įsivertinti ir prie Nacionalinės
žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) nurodytų
funkcijų įvardinti analogišką nuostatą kaip to paties įstatymo 1 straipsnio 3
str. 6 d. 7 p.: „atlieka kituose teisės aktuose numatytas funkcijas”.
Pvz., žr. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 5 d. nurodytąją funkciją
– vykdo valstybinės miško žemės perdavimą; to paties įstatymo 22 str. 9 d. –
sudaro sandorius dėl servituto nustatymo, kai tokia kompetencija nesuteikta
valstybinės miško žemės patikėtiniui.
Taip pat būtina aiškiai įtvirtinti valstybinės žemės
patikėtinės NŽT pareigas ir atsakomybę dėl atliekų sutvarkymo jos
patikėjimo teise valdomoje miško žemėje, kai atliekų darytojas / teršėjas
nenustatytas.
|
Rekomendacijų 5, 10 p.
|
|
20.
|
4 str. 1 d. 3 p. ,,Valstybės
valdoma įmonė miškų
urėdija <...> aplinkos ministro nustatyta tvarka vykdo valstybinių miškų
vietinės reikšmės kelių tiesimą ir rekonstravimą;“
|
Siūlome papildyti šią nuostatą taip:
,,<...> aplinkos ministro
nustatyta tvarka vykdo valstybinių miškų vietinės reikšmės kelių tiesimą,
remontą ir rekonstravimą;“
|
Vertiname, kad toks teisės normos papildymas
reikalingas, atsižvelgiant į tai, kad 1 straipsnio 4 str. 1 d. 2 p. nurodytas
„remontas” reiškia
tik paprastąjį remontą (vadovaujantis Bendros miško kelių priežiūros ir
taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašo, patvirtinto
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1250 „Dėl Bendros
miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose
tvarkos aprašo patvirtinimo”, 5 punktu). Aptariamoje 1 straipsnio 4 str. 1 d.
3 p. normoje papildymas „remontu” reikštų kapitalinį remontą (vadovaujantis
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. liepos 29 d. įsakymu Nr.
D1-245 ,,Dėl Valstybinių miškų ir valstybės saugomų teritorijų
vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir taisymo (remonto)
finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo”.
|
|
21.
|
4 str. 1 d. 6 p. ,,Valstybės valdoma
įmonė miškų urėdija <...> vykdo sanitarinius miško kirtimus ir pavojingų medžių
kirtimą laisvos valstybinės žemės fonde esančiuose miškuose;“
|
Siūlome tikslinti šią teisės normą taip:
,,Valstybės valdoma įmonė miškų
urėdija <...> aplinkos ministro nustatyta tvarka vykdo sanitarinius miško
kirtimus
organizuoja
masinio miško kenkėjų židinių naikinimą ir pavojingų pavojų
keliančių medžių kirtimą laisvos valstybinės žemės fonde esančiuose
miškuose;“
|
Rekomendacijų 5, 11 p.
Teisės norma turi derėti su aptariamo
įstatymo 1 straipsnio 2 str. 35 p. sąvoka „Pavojų keliantis medis“.
Valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai
įvykdyti visus sanitarinius kirtimus laisvos valstybinės žemės fonde nėra
galimybių dėl didelių darbo sąnaudų žvalgymui, atrėžimui ir likvidavimo darbų
organizavimui, be to prie tokių sklypų dažniausiai nėra privažiavimo. Mūsų
įmonei tektų didelė atsakomybė, o darbų įvykdyti faktiškai neįmanoma (pagal
Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus sanitariniais kirtimais
turi būti iškertami ir pavieniai pažeisti medžiai).
|
|
22.
|
4 str. 1 d.
nurodytos valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos valstybinės funkcijos.
|
Siūlome
papildyti valstybinių funkcijų sąrašą:
„9) atlieka kitas
valstybės valdomos įmonės – valstybinio miško valdytojos įstatuose nustatytas
funkcijas.“
|
Siūlomas teisės normos papildymas 9 punktu susijęs, pvz.
su šiuo metu įmonės įstatuose nurodytomis mokomojo pobūdžio funkcijomis
(įmonės įstatų 8.15-8.17 p.).
|
|
23.
|
5 str. 2 d. „Valstybinės reikšmės miškams priskiriami
miškai, <...> kiti miškai, kuriuos patikėjimo teise valdo miškų urėdija.“
|
Kito valstybinio miško valdytojo, kaip jis apibrėžtas 2
str. 43 d., valdomi miškai taip pat gali būti priskiriami valstybinės
reikšmės miškams.
Atitinkamai,
nuostata tikslintina taip:
„Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise
priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškams
priskiriami miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų
rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke,
miestų teritorijose, išskyrus miškus, kurie dėl miesto plėtros pateko į
miesto teritoriją, valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių
plantacijos, valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir
Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Lietuvos
Respublikos piliečių Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kiti miškai, kuriuos patikėjimo teise
valdo miškų urėdija valstybinių miškų valdytojai.“
|
Rekomendacijų 6, 112 p.
Siūlome vietoje „miškų urėdija“ įrašyti „valstybinių
miškų valdytojai“, nes šiuo metu valstybinės reikšmės miškus valdo
savivaldybės, valstybiniai parkai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos
ministerija ir t. t.
|
|
24.
|
5 str. 4 d. „Laisvos valstybinės žemės fonde
esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinės miško žemės
plotai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais
ribojasi, arba yra 5 ha ir didesni ir turi privažiavimo kelius, miško žemės
plotai, esantys valstybiniuose draustiniuose, valstybinių parkų ir biosferos
stebėsenos (monitoringo) draustiniuose, taip pat rekreacinių zonų
teritorijose, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti
miškų urėdijai. Tarp privačios žemės sklypų įsiterpę ne didesni kaip 3 ha
miško žemės plotai, suformuoti atskirais žemės sklypais, privačion nuosavybėn
be aukciono parduodami tik tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties
besiribojančių žemės sklypų savininkams, nesilaikant Žemės reformos įstatymo
10 straipsnyje nustatytos eilės. Kita nuosavybės teisėms atkurti nepanaudota
valstybinė miško žemė parduodama aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose
nenustatyta kitaip.“
|
Aptariamos nuostatos pirmąjį sakinį siūlome
papildyti taip:
„Laisvos valstybinės žemės fonde esantys
ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinės miško žemės plotai,
kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba
yra 5 ha ir didesni
ir turi privažiavimo kelius, miško žemės plotai,
esantys valstybiniuose draustiniuose, valstybinių parkų ir biosferos
stebėsenos (monitoringo) draustiniuose, taip pat rekreacinių zonų
teritorijose ir
turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami
patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. <...>“
|
Miško valdymo ir naudojimo teisių realizavimui, miške
turi būti privažiavimo keliai.
Terminas „miškų urėdija“ galėtų būti tikslintinas,
atkreipiant dėmesį į šio sąrašo pastabą Nr. 14.
|
|
25.
|
7 str. 2 d. išvardintos veiklos (sritys), kurioms
naudojamos bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos.
|
Siūlome patikslinti taip:
„2. Bendrosioms miško
reikmėms skirtos lėšos naudojamos:
<...>
2) miškų
inventorizacijai vykdyti, miškams inventorizuoti, apskaityti,
stebėti;
<...>
14)
miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo,
atkūrimo, apsaugos, tvarkymo, miškotvarkos ir miško išteklių naudojimo
pažangioms technologijoms diegti;
<...>“.
|
Sąvokos „miškotvarka” apibrėžime (1 straipsnio 2 str. 21
d.) vartojama „miškų inventorizacija”.
|
|
26.
|
9 str. 1 d. „Asmenys turi teisę laisvai
lankytis visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios
paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir
miškus, kuriuose tai apriboja kiti teisės aktai. Asmenys gali rinkti vaisius,
vaistažoles ir vaistinę žaliavą, išskyrus saugomas augalų rūšis, riešutauti,
uogauti ir grybauti, laikydamiesi šio įstatymo, Laukinių augalų ir grybų
rūšių įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų.
Lankymosi rezervatų miškuose tvarką nustato rezervatų ir (arba) valstybinių
parkų nuostatai.“
|
Įstatymo projekto autoriai galimai duoda blanketinę
nuorodą į Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatymo 7 str. 2 d.
10 p.
Teisės normoje tikslintinas
įstatymo pavadinimas ir siūlomas papildymas: „Asmenys turi teisę laisvai lankytis
visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties
objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose
tai apriboja kiti teisės aktai. Asmenys gali rinkti vaisius, vaistažoles ir
vaistinę žaliavą, išskyrus saugomas augalų rūšis, riešutauti, uogauti ir
grybauti, laikydamiesi šio įstatymo, Laukinių augalų ir grybų rūšių
įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų. Lankymosi
rezervatų miškuose tvarką nustato rezervatų ir (arba) valstybinių parkų
nuostatai.
Asmenys,
kurie lankosi miškuose, kuriuose lankymasis nėra uždraustas arba apribotas,
turi elgtis apdairiai ir atsakingai bei patys atsako už savo ir savo turto
saugumą.“
|
Rekomendacijų 11, 12 p.
Vis dažniau pasitaiko atvejų, kuomet dėl neapdairumo
nukentėję asmenys (asmenys lankosi miške ir automobilius stato po medžiais
pučiant stipriam vėjui ar po pavojų keliančiais medžiais, sausuoliais)
kreipiasi į teismus, kurie žalos atlyginimą nukreipia miško valdytojui, nes
teisės aktuose nėra nustatyta asmeninė atsakomybė, o valdytojui prižiūrėti
miškus taip, kad juose visiškai nebūtų pavojų keliančių medžių, objektyviai
nėra įmanoma. Taikant civilinę atsakomybę, turėtų galioti principas „iš nieko
negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium
nulla obligatio est).
|
|
27.
|
9 str. 2 d. „Siekiant
užtikrinti miškuose besilankančių asmenų saugumą, savivaldybių
vykdomosios institucijos miškų urėdijos, saugomų teritorijų direkcijų, miško
savininko ar kito valstybinio miško valdytojo teikimu, miestų miškuose – be
šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (miškų stichinės nelaimės, didelis
miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, medienos ruošos darbai, miško
sanitarinė apsauga, naudojant augalų apsaugos produktus, laukinių
gyvūnų laikymas nelaisvėje) gali visuose miškuose uždrausti ar apriboti
asmenų lankymąsi, miško išteklių rinkimą ir naudojimą.“
|
Siūlome papildyti aptariamą nuostatą šia dalimi:
„<...> Savivaldybių
vykdomosios institucijos, priimdamos sprendimą apriboti asmenų lankymąsi
miškuose, privalo nurodyti apribojimų sąlygas“.
|
Rekomendacijų 5 p.
Šiuo metu savivaldybės, įvesdamos apribojimą lankytis
miškuose dėl V miškų gaisringumo klasės, nutarime nurodo, kad „kol
nepasikeis miškų gaisringumo klasė į žemesnę, apribojamas miškų lankymasis X
rajono miškuose". Priėmus tokį nutarimą, miško lankytojams visiškai
neaišku, kokia veikla ribojama - ar galima vaikščioti tik keliais, ar galima
vaikščioti keliais ir takais, ar galima stovyklauti, jei nenaudojami atviros
ugnies šaltiniai, ar draudžiamas tik atviros ugnies šaltinių naudojimas, ar
draudžiama ne tik vaikščioti, bet ir pravažiuoti mišku ir pan.
|
|
28.
|
9 str. 4 d. „Miškų lankymo ir lankytojų naudojamų miško išteklių ribojimus saugomose
teritorijose nustato saugomų teritorijų nuostatai.“
|
Siūlome patikslinti taip:
„Miškų lankymo
ir lankytojų naudojamų miško išteklių ribojimus saugomose teritorijose
nustato saugomų teritorijų nuostatai.“
|
Miškų lankymą reglamentuoja kitos to paties 9 str. normos
(1 d.) ir Lankymosi miške taisyklės (6 d.).
|
|
29.
|
10 str. 3 d. 1 p. „II grupė – specialios paskirties
miškai. Joje skiriami:
1) A – ekosistemų apsaugos miškai.
Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių,
botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai.
<...>“
|
Siūlome išbraukti iš teisės normos priešerozinius miškus
arba juos įtraukti į saugomų teritorijų sistemą.
Pritarus siūlymui, būtų reikalinga tikslinti ir aptariamo
įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, įsigaliosiančią nuo 2027 m. sausio 1 d.
|
Priešeroziniai miškai nesusiję su saugomomis
ekosistemomis.
Siekiant aiškiau reglamentuoti ekosistemų apsaugos
miškams priskiriamus miškus su aiškiai nustatytais apsaugos reikalavimais
pagal Saugomų teritorijų įstatymą, siūlome priešerozinius miškus perkelti į
III miškų grupę, arba Saugomų teritorijų įstatyme priešerozinius miškus
įtrauki į saugomų teritorijų sistemą.
|
|
30.
|
10 str. 4 d. „III grupė – apsauginiai miškai.
Tai yra genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių
draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių
sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai.
<...>“
|
Siūlome tikslinti nuostatą taip: „III grupė –
apsauginiai miškai. Tai yra genetinių, geologinių, geomorfologinių,
hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų
miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų
apsauginiai, apsaugos zonų miškai, išskyrus miškus, esančius
gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonose.
<...>“
Pritarus siūlymui, būtų reikalinga tikslinti ir aptariamo
įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, įsigaliosiančią nuo 2027 m. sausio 1 d.
|
Miškai, esantys gamybinių objektų sanitarinės apsaugos
zonose, neturėtų būti priskirti apsauginiams miškams.
|
|
31.
|
13 str. 4 d. „Miškotvarkos
projektai privalomi pagrindiniams miško kirtimams vykdyti 10 ha ir didesnėse
miško valdose, inžineriniams tinklams miško žemėje įrengti, miško
infrastruktūrai įrengti, išskyrus nesudėtingų rekreacinės miško
infrastruktūros objektų (informacinių ženklų, medžio skulptūrų, miško baldų,
suoliukų, lieptų) įrengimą nekertant miško.“
|
13 str. 4 d. „Miškotvarkos
projektai privalomi pagrindiniams miško kirtimams vykdyti 10 ha ir didesnėse
miško valdose, inžineriniams tinklams miško žemėje įrengti, miško
infrastruktūrai įrengti, išskyrus nesudėtingų rekreacinės miško
infrastruktūros objektų (informacinių ženklų, medžio skulptūrų, miško baldų,
suoliukų, lieptų) įrengimą nekertant miško.“
|
Rekomendacijų 6 p.
Aptariamo įstatymo 1 straipsnio 22 str.
numatytas baigtinis inžinerinių tinklų įrengimo miško žemėje galimybių
sąrašas, nepaverčiant miško žemės kitomis naudmenomis. Miško žemės pavertimas
kitomis naudmenomis nėra miškotvarkos projekto objektas.
Mažinant administracinę naštą, reikėtų
atsisakyti miškotvarkos projektų rengimo ar korekcijos dėl inžinerinių tinklų
įrengimo, kadangi tai niekaip negali įtakoti sprendimo įrengti ar neįrengti
infrastruktūrą miške.
|
|
32.
|
14 straipsnis „Miškotvarkos projektų
rengėjai“.
14 str. 10 d. 3 p. „miškotvarkos projekto
rengėjas neteisingai suprojektavo pagrindinius miško kirtimus 5 proc. ir
daugiau nuo miško žemės ploto, kitas ūkines priemones – 10 proc. ir daugiau
nuo miško žemės ploto;“
|
Siūlome patikslinti taip:
„miškotvarkos projekto rengėjas
neteisingai suprojektavo pagrindinius miško kirtimus 5 proc. ir daugiau nuo
miško žemės, kuriai rengiamas miškotvarkos projektas, ploto, kitas
ūkines priemones – 10 proc. ir daugiau nuo miško žemės, kuriai rengiamas
miškotvarkos projektas, ploto;“
|
Rekomendacijų 5, 10 p.
Siūlome tikslinti nuostatą, nes nėra aišku,
ar neteisingai suprojektavo viename projekte ar per visą atestato galiojimo
laikotarpį.
|
|
33.
|
14 straipsnis „Miškotvarkos projektų rengėjai“.
|
Siūlome ištaisyti techninio pobūdžio
netikslumus – neteisingas nuorodas į to paties 14 str. dalis, pvz.:
-
14
str. 7 d. ir 8 d. duotos nuorodos į 7 d., nors turėtų būti nuoroda į 6 d.;
-
14
str. 10 d. 5 p. duota nuoroda į 9 d., nors turėtų būti nuoroda į 8 d.;
-
14
str. 11 d. duota nuoroda į 11 d. 3 p., nors turėtų būti nuoroda į 10 d. 3 p.
-
14
str. 11 d. duota nuoroda į 11 d. 1 p., nors turėtų būti nuoroda į 10 d. 1 p.
|
Rekomendacijų 6 p.
|
|
34.
|
15 str. 5 d. „Leidimas išduodamas
fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant užsienio valstybių juridinius
asmenis ir kitas organizacijas ar jų padalinius, želdinančius mišką, miško
dauginamosios medžiagos tiekėjams, prekiaujantiems miško dauginamąja
medžiaga, jeigu ji neatitinka medžių rūšių kilmės rajonų ar jų perkėlimo
reikalavimų, nustatytų Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose.“
|
Siūlome tikslinti šią nuostata taip:
„ Leidimas išduodamas fiziniams ir juridiniams
asmenims Fiziniai ir juridiniai asmenys, įskaitant užsienio
valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas ar jų padalinius,
želdinančius mišką, miško dauginamosios medžiagos tiekėjus tiekėjai,
prekiaujantiems prekiaujantys miško dauginamąja medžiaga, jeigu
ji neatitinka medžių rūšių kilmės rajonų ar jų perkėlimo reikalavimų,
nustatytų Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose, privalo gauti leidimą.”
|
Neatsižvelgus į pateiktą siūlymą, būtų
įtvirtinta, jog leidimas išduodamas subjektams visais atvejais, jeigu jų
dauginamoji medžiaga neatitinka nustatytų reikalavimų.
|
|
35.
|
17 str. 3 d. „Kirtavietės turi būti
apželdintos arba atžėlusios tikslinėmis medžių rūšimis ne vėliau kaip per
trejus metus po jų atsiradimo, žuvę želdiniai ir žėliniai – ne vėliau kaip
per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai –
ne vėliau kaip per trejus
metus nuo jų žuvimo nustatymo, išskyrus atvejus, kai saugomų teritorijų
nuostatuose ir (ar) saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti
kitokie kirtaviečių, žuvusių želdinių ir žėlinių ar
žuvusių medynų apželdinimo arba
atžėlimo terminai.“
|
Siūlome
redaguoti: „Kirtavietėse miškas turi būti
apželdintos arba atžėlusios atkurtas tikslinėmis medžių rūšimis
ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo <...>“.
|
Galiojančios
redakcijos Miškų įstatymo 15 str. 4 d.: „Kirtavietėse ir želdintinose
miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po
jų atsiradimo“. Siūlome ir naujojoje redakcijoje palikti žodžius „miškas
turi būti atkurtas“. Dabartinė sąvoka „miško
atkūrimas“ („miško atkūrimas – miško žėlimas ir (arba)
želdinimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas augo“) ir reiškia miško
želdinimą ar žėlimą kirtavietėje. Miško atkūrimui kirtavietėje jau seniai
taikomas privalomas trejų metų terminas, miškininkams jis įprastas,
suprantamas ir žinomas. Miško atkūrimo apimtys yra vienas svarbiausių
kompleksinės miškų ūkio veiklos rodiklių, kasmet įtraukiamų į miškų
statistikos leidinius. Dėl to siūlome palikti šią sąvoką ir nekeisti jos
turinio.
|
|
36.
|
17 str. 4 d. „Veisiant mišką, apželdinus
kirtavietes, žuvusius medynus, želdinius ir žėlinius arba jiems atžėlus
tikslinėmis medžių rūšimis, miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi
ir saugomi, kol susiformuos jaunuolynas. Miškas turi būti atkurtas per dešimt
metų nuo kirtaviečių atsiradimo arba medynų, želdinių ir žėlinių žuvimo fakto
nustatymo. Miškas laikomas atkurtu ir įveistu, kai želdinių ir žėlinių kokybė
atitinka aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų
reikalavimus.“
|
Siūlome
tikslinti taip: „Veisiant mišką, apželdinus kirtavietes,
žuvusius medynus, želdinius ir žėlinius arba jiems atžėlus tikslinėmis medžių
rūšimis Įveisus ar atkūrus mišką, miško želdiniai ir žėliniai turi
būti prižiūrimi ir saugomi, kol susiformuos jaunuolynas. Miškas turi būti
atkurtas per dešimt metų nuo kirtaviečių atsiradimo arba medynų, želdinių ir
žėlinių žuvimo fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu ir įveistu, kai
želdinių ir žėlinių kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų Miško
atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.“
|
Galiojančios redakcijos Miškų įstatymo 15 str. 5 d.: „Atkūrus
arba įveisus mišką, kol susiformuos jaunuolynas (minkštųjų lapuočių
želdiniuose ir žėliniuose – iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių
– iki aštuonerių metų), miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir
saugomi pagal Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo
nuostatų reikalavimus“. Ši redakcija visiems miškininkams aiški ir
suprantama – kai miško medžiai jau yra pasodinti ar yra atsiradusių savaime
sužėlusių savaiminukų (t. y. jau atkūrus ar įveisus
mišką, o ne jį veisiant), jie (miško želdiniai ir žėliniai)
turi būti prižiūrimi ir saugomi, kad iš jų išaugtų ir susiformuotų kokybiškas
miško jaunuolynas. Dėl to siūlome pirmąjį sakinį redaguoti galiojančios
redakcijos pagrindu.
Antrasis sakinys „Miškas turi būti atkurtas per dešimt
metų ...“ iš esmės pakeistų dabartinę Terminų banke įrašytą miško
atkūrimo sąvoką („miško atkūrimas – miško žėlimas ir (arba)
želdinimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas augo“), nes įprastai per
10 metų nuo kirtaviečių atsiradimo ne tik atsiranda savaime sužėlusių
savaiminukų (miško žėlimas) arba pasodinami miško medžiai (miško želdinimas),
bet ir vyksta jų vegetacija ir intensyvus augimas, reikalaujantis tinkamos
priežiūros ir apsaugos darbų vykdymo, kad susiformuotų kokybiškas
jaunuolynas. Šiuo metu ir miško įveisimas, ir miško atkūrimas suprantami kaip
miško želdinių ir (ar) žėlinių atsiradimas. Būtų labai painu, jeigu miško
įveisimo sąvoka tokia ir liktų, o miško atkūrimo sąvoka būtų išplėsta ir
apimtų ne tik miško želdinių ir (ar) žėlinių atsiradimą, bet ir jų augimą,
priežiūrą ir apsaugą iki 10 metų (miškų statistikoje nebegalėtume objektyviai
palyginti skirtingų metų miško atkūrimo rodiklio). Dėl to siūlome antrąjį
sakinį išbraukti, nes iš principo jo turinys jau yra atspindėtas 17 str. 3 d.
Aiškinamajame
rašte rašoma: „Siekiant gerinti miškų atkūrimo kokybę, miško savininkams
ir valdytojams siūloma nustatyti prievolę ne tik atsodinti iškirstą ar žuvusį
mišką arba užtikrinti jo atžėlimą tikslinėmis medžių rūšimis, bet ir
pasodintus miško želdinius arba atžėlusius miško žėlinius prižiūrėti ir
saugoti, kol susiformuos jaunuolynas ...“. Valstybės įmonė Valstybinių
miškų urėdija sutinka su šiuo teiginiu. Tik jo įgyvendinimui siūlome palikti miško
atkūrimo sąvoką tokią, kokia yra šiuo metu, jau nusistovėjusi daugelį metų, o
miško želdinių ir žėlinių priežiūros ir apsaugos darbų, nuo kurių iš esmės
priklauso kokybiško jaunuolyno išauginimas, vertinimui siūlome Miškų įstatymo
lygiu (galbūt atskiroje 17 str. dalyje) apibrėžti miško želdinių ir žėlinių
kokybės vertinimą kaip rodiklį, kuris šiuo metu yra detaliai reglamentuotas
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų X skyriuje (atliekama rudenį želdiniuose
– septintaisiais želdinių augimo metais, žėliniuose – septintaisiais metais
po jų apskaitos, nustatant šiuos rodiklius: medžių tankį, medžių vidutinį
aukštį, nepageidaujamų rūšių medžių vidutinį aukštį ir rūšinę sudėtį).
Atlikus miško želdinių ir žėlinių kokybės vertinimą ir nustačius
nepatenkinamą miško želdinių ar žėlinių kokybę, miško valdytojams galėtų būti
taikoma ir administracinė atsakomybė. Mūsų nuomone, toks reglamentavimas būtų
aiškesnis ir visiems suprantamesnis.
|
|
37.
|
17 str. 6 d. „Plantacinius miškus draudžiama veisti
neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir
medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.“
|
Siūlome tikslinti šią nuostatą taip:
„Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų
kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško
aikštėse ir miško laukymėse.“
|
Rekomendacijų 6 p.
Aptariamame įstatyme nėra sąvokos „miško aikštė“ apibrėžimo.
|
|
38.
|
18 str. 3 d. „Miško kirtimai draudžiami Specialiųjų
žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytais atvejais ir šiais atvejais:
<...>.“
|
Techninio
pobūdžio siūlymas patikslinti šią nuostatą taip:
„Miško
kirtimai draudžiami Lietuvos Respublikos specialiųjų Specialiųjų
žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytais atvejais ir šiais atvejais:
<...>.“
|
Rekomendacijų 112 p.
|
|
39.
|
18 str. 5 d. „Miško savininkai, valstybinio miško
valdytojai ir asmenys vykdantys miško kirtimus, privalo tausoti miško
kelius.“
|
Siūlome
tikslinti šią nuostatą taip:
„Miško savininkai, valstybinio miško valdytojai, miškuose besilankantys
asmenys ir asmenys, vykdantys miško kirtimus ar kitą ūkinę veiklą,
privalo tausoti miško kelius.“
|
Rekomendacijų 10 p.
Ši nuostata turėtų derėti su kita šio įstatymo 1
straipsnio 9 str. nuostata ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263
str. įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, savo
veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos.
|
|
40.
|
18 str. 6 d. „Miško kirtimai, medynų auginimo
priemonės ir kiti miško darbai turi būti vykdomi laikantis aplinkos ministro
tvirtinamų miško darbų saugos reikalavimų.“
|
Siūlome
papildyti:
„Miško
kirtimai, medynų auginimo priemonės ir kiti miško darbai turi būti vykdomi
laikantis aplinkos ministro tvirtinamų miško darbų saugos reikalavimų ir
kitų darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.“
|
Pagrindiniai reikalavimai dėl darbų saugos reikalavimų
reglamentuoti kituose teisės aktuose nei Miškų įstatymas ar aplinkos ministro
įsakymai.
|
|
41.
|
19 str. 1 d. 1 p. „Miško savininkai
ir valstybinio miško valdytojai, ketinantys vykdyti miško kirtimus, privalo aplinkos
ministro nustatyta tvarka iš Valstybinės miškų tarnybos gauti leidimą kirsti
mišką, išskyrus šiuos atvejus:
1) IIA, IIB grupių
miškuose atliekami jaunuolynų ugdymo, sausuolių ir vėjavartų kirtimai
atrankiniais sanitariniais miško kirtimais, miško valdos ribinių linijų
kirtimai, medžių kirtimai grioviuose, proskynose, pavojų keliančių medžių
kirtimai;“
|
Vadovaujantis aptariamo įstatymo 1
straipsnio 2 str. 39 p. reikalavimais, sausuolių kirtimas nėra atrankinis
sanitarinis kirtimas, taip pat vėjavartų kirtimas nebūtinai bus atrankinis
sanitarinis kirtimas. Šiuo aspektu teisės akto projekto rengėjams siūlome
peržiūrėti ir koreguoti nuostatą.
|
|
|
42.
|
19 str. 1 d. 2 p. „Miško savininkai
ir valstybinio miško valdytojai, ketinantys vykdyti miško kirtimus, privalo
aplinkos ministro nustatyta tvarka iš Valstybinės miškų tarnybos gauti
leidimą kirsti mišką, išskyrus šiuos atvejus:
<...>
2) III ir IVA grupės
miškuose miškas kertamas neplynais miško kirtimais savo reikmėms, po kurių
liks ne mažesnis nei 0,6 medyno skalsumas (išskyrus miškuose, esančiuose
saugomose teritorijose, „Natura 2000“ teritorijose ar kultūros paveldo
teritorijose), jaunuolynų ugdymo, sausuolių ir vėjavartų kirtimui
atrankiniais sanitariniais miško kirtimais, miško valdos ribinių linijų
kirtimui, medžių kirtimui grioviuose, proskynose, pavojų keliančių medžių
kirtimui;“
|
Vadovaujantis aptariamo įstatymo 1
straipsnio 2 str. 39 p. reikalavimais, sausuolių kirtimas nėra atrankinis
sanitarinis kirtimas, taip pat vėjavartų kirtimas nebūtinai bus atrankinis
sanitarinis kirtimas. Šiuo aspektu teisės akto projekto rengėjams siūlome
peržiūrėti ir koreguoti nuostatą.
|
|
|
43.
|
19 str. 2 d. „Leidimas kirsti mišką išduodamas
vadovaujantis naujausiais (atnaujintais ne anksčiau kaip prieš 10 metų)
aplinkos ministro nustatyta tvarka atliktos miškų sklypų inventorizacijos
duomenimis, kuriuos privalo pateikti leidimą kirsti mišką prašantis išduoti
asmuo.“
|
Siūlome
įvertinti šios teisės normos atitiktį Lietuvos Respublikos administracinės
naštos mažinimo įstatyme numatytam reglamentavimui. Pastarojo įstatymo 4
str. 7 p. numatyta, kad, taikant administracinės naštos mažinimo priemones,
turi būti siekiama sumažinti laiko sąnaudas pildant įvairių duomenų ir (ar)
informacijos pateikimo dokumentus, t. y. siekiama šių dokumentų pildymo
aiškumo ir konkretumo. Aptariamu atveju susidaro įspūdis, kad miškų sklypų
inventorizacijos duomenis bus reikalinga teikti kiekvieną kartą, prašant
leidimo kirsti mišką.
|
Pagrindiniai reikalavimai dėl Lietuvos Respublikos miškų
valstybės kadastro sudarymo turėtų būti įstatyme, pavyzdžiui, nustatant, iš
kur ir kas teikia duomenis, kokios prievolės ir teisės miškų valdytojams.
|
|
44.
|
19 str. 3 d. „Valstybinė miškų tarnyba per
10 darbo dienų, kai prašoma leidimo kirsti sanitarinius miško kirtimus,
kuriais siekiama išvengti medžių ligų ar miško kenkėjų plitimo – per 5 darbo,
o kai miško kirtimas numatomas vykdyti saugomoje teritorijoje, „Natura 2000“
teritorijoje ar kultūros paveldo teritorijoje – per 20 darbo dienų nuo
prašymo išduoti leidimą kirsti mišką gavimo dienos patikrina prašyme nurodytų
miško kirtimų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir išduoda leidimą kirsti mišką
arba motyvuotai atsisako jį išduoti.“
|
Siūlome
patikslinti šią nuostatą taip:
„Valstybinė
miškų tarnyba per 10 darbo dienų, kai prašoma leidimo kirsti sanitarinius
miško kirtimus, kuriais siekiama išvengti medžių ligų ar miško kenkėjų
plitimo – per 5 darbo dienas, o kai miško kirtimas numatomas vykdyti
saugomoje teritorijoje, „Natura 2000“ teritorijoje ar kultūros paveldo
teritorijoje – per 20 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti
leidimą kirsti mišką gavimo dienos patikrina prašyme nurodytų miško kirtimų
atitiktį teisės aktų reikalavimams ir išduoda leidimą kirsti mišką arba
motyvuotai atsisako jį išduoti.“
|
Rekomendacijų 5, 6 p.
Įvedus 20 d. d. leidimo kirsti mišką, kai
siekiama išvengti ligų ar kenkėjų plitimo, išdavimo terminą, toks kirtimas
dažnu atveju bus pavėluotas. Atkreiptinas dėmesys, jog šiai dienai
galiojantys teisės aktai nustato 10 d. d. terminą
|
|
45.
|
20 str. 3 d. „Mažmeninėje prekyboje miškų urėdija gali
parduoti iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos apimties.
Mažmeninėje prekyboje parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena,
prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams.”
20 str. 5 d. „Žaliavinės medienos ir
nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo, žaliavinės medienos
apskaitos, klasifikavimo, ženklinimo
tvarką nustato aplinkos ministras.”
|
1) Aptariamo įstatymo 1 straipsnio 20 str. 3 d.
(antrajame jos sakinyje) ir 5 d. nenurodytos (nors turėtų būti)
„miško kirtimo liekanos”, kurias mažmeninėje prekyboje taip pat
parduoda mūsų įmonė.
2) Aptariamo įstatymo 1 straipsnio 20 str. 5 d.
atsisakoma termino „apvalioji mediena“, o vartojamas terminas „žaliavinė
mediena“, atitinkamai šis principas bus taikomas (jei teisingai suprantame)
ir priimant įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pastebime, kad šio
įstatymo aiškinamajame rašte prie teisės aktų, dėl kurių bus reikalinga
atlikti teisėkūros procedūras, nenurodytas (nors turėtų būti)
pvz., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymas
Nr. D1-672 „Dėl Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“,
2001 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. 358 „Dėl Apvaliosios medienos klasifikavimo
ir ženklinimo taisyklių patvirtinimo“, 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr.
631 „Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio
nustatymo taisyklių patvirtinimo“, nors jų pavadinime ir turinyje yra
vartojamas keistinas terminas „apvalioji mediena“.
|
Rekomendacijų 5, 10 p.
Rekomendacijų 9 p.
|
|
46.
|
22 str. „1. Miško žemėje
galima įrengti inžinerinius tinklus nepaverčiant miško žemės kitomis
naudmenomis, jei tai nedaro esminės įtakos miško ekosistemai.
2. Inžinerinis tinklas
laikomas nedarančiu esminės įtakos miško ekosistemai, jei atitinka visas šias
sąlygas:
1) Specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų įstatyme nustatytas inžinerinio tinklo apsaugos zonos plotis neviršija
10 metrų ir nėra numatytas besąlyginis draudimas auginti želdinius;
2) įrengiamas medynu
neapaugusioje miško žemėje arba įrengiami požeminiai inžineriniai tinklai
nevykdant miško kirtimo;
3) įrengiamas IIB, III ar IV grupės
miškuose.“
|
Siūlome tikslinti ir papildyti aptariamos
teisės normos 2 dalį:
„2. Inžinerinis tinklas
laikomas nedarančiu esminės įtakos miško ekosistemai, jei atitinka visas šias
sąlygas:
1)
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas
inžinerinio tinklo apsaugos zonos plotis neviršija 10 metrų ir nėra numatytas
besąlyginis draudimas auginti miško želdinius;
2) įrengiamas medynu
neapaugusioje miško žemėje arba įrengiami požeminiai inžineriniai tinklai
nevykdant miško kirtimo;
3) įrengiamas IIB, III ar IV grupės
miškuose.;
4)
įrengiamas medynu neapaugusioje miško žemėje arba įrengiami požeminiai
inžineriniai tinklai nevykdant miško kirtimo, išskyrus atvejus, kai miško
savininkui arba valdytojui ribotų galimybę vykdyti kompleksinę miškų ūkio
veiklą.“
|
Pagal Želdynų įstatymą – želdiniai – ne miško žemėje
įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos. Todėl siūlome
tikslinti, nurodant miško želdinius.
Manome, kad projektuojant inžinerinius tinklus miško žemėje
turi būti atsižvelgiama į miško savininko ar valdytojo interesus.
Atkreipiame teisės akto projekto rengėjų dėmesį, kad iš
aptariamo įstatymo 1 straipsnio 22 str. teisės normos neaišku / nėra
reglamentuota:
- Kas priims sprendimą, ar leisti / neleisti įrengti
inžinerinius tinklus, yra/nėra esminė įtaka miško ekosistemai. Inžinerinių
tinklų įrengimas neatsiejamas nuo apsaugos zonos nustatymo, tuomet
kompleksiškai nėra pasisakyta dėl šio aspekto.
- Jeigu sprendimą priims miško savininkas ar valstybinio
miško valdytojas, tai turėtų būti aiškiai reglamentuota įstatyme, o taip pat
konkrečiai nustatyta tokių sutikimų / leidimų išdavimo tvarka ir terminai
(sistemiškai vertinant ir Žemės įstatymo 7 str. 6 dalies draudimus ir
apribojimus, nustatytus valstybinės žemės patikėtiniams, įgijusiems
patikėjimo teisę to paties įstatymo 7 str. 3 d. pagrindu), įskaitant,
aptariant, kokioje stadijoje suinteresuotas asmuo turėtų raštu kreiptis dėl
tokio leidimo / sutikimo (pvz., Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų įstatymo 7 str. 7 d. 4 p.).
|
|
47.
|
23 str. 1 d. <..>
23 str. 1 d. 11 p. „Miško žemė gali būti paverčiama
kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais:
<...>
11) gyvenamosioms teritorijoms
miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja
savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir
kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje,
administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę. Šis atvejis
netaikomas I grupės miškuose, II A grupės miškuose; III grupės – valstybinių
rezervatų buferinės apsaugos zonų miškuose, miškuose, esančiuose
valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos
poligonuose.“
|
Siūlome ištaisyti rašymo apsirikimą aptariamo įstatymo 1
straipsnio 23 str. 1 d., kuri nurodyta kaip 11 d. „11. 1. Miško žemė gali būti
paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais
atvejais: <...>”.
Atkreiptinas rengėjų dėmesys, kad Lietuvos
Respublikos vietos savivaldos 34 str. 6 d. savivaldybės administracijos
direktoriui nėra nurodyti tokie įgaliojimai, kurie aptarti šio Miškų įstatymo
1 straipsnio 23 str. 1 d. 11 p. Atitinkamai, užtikrinant teisėkūros
sistemiškumo principo įgyvendinimą, siūlome įsivertinti ir poreikį keisti
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą.
|
Rekomendacijų 6 p.
Rekomendacijų 12 p.
|
|
48.
|
24 str. 1 d. „Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai privalo saugoti mišką
ir jo išteklius nuo neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško
naudojimo tvarkos pažeidimų, miško išteklių grobstymo, miško teršimo,
šiukšlinimo, miško padegimo, ūkinių gyvūnų daromos žalos; saugoti mišką nuo
žvėrių daromos žalos, gaisrų, medžių ligų, miško kenkėjų ir miškų stichinių
nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų.“
|
Siūlome papildyti: „Miško savininkai ir
valstybinio miško valdytojai privalo saugoti mišką ir jo išteklius nuo
neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos
pažeidimų, miško išteklių grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško
padegimo, ūkinių gyvūnų daromos žalos; saugoti mišką nuo žvėrių daromos
žalos, gaisrų miško padegimo ar miško gaisro sukėlimo
dėl neatsargaus elgesio, medžių ligų, miško kenkėjų ir miškų
stichinių nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų. Miškuose
esančių sąvartynų ir bešeimininkių atliekų tvarkymą organizuoja vietos
savivaldybės.“
|
Sąvartynų ir bešeimininkių atliekų tvarkymui
savivaldybėms skiriamas finansavimas. Aktualu Lietuvos Respublikos atliekų
tvarkymo įstatymo 25 straipsnis, 28 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos
savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymas.
|
|
49.
|
24 str. 2 d. „Aplinkos ministras nustato specialiųjų apsaugos ir miškų stichinių
nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių taikymo tvarką, kuri privaloma
miško savininkams, valstybinio miško valdytojams ir institucijoms. Šios
priemonės privalomos Valstybinei miškų tarnybai paskelbus miškų stichinę
nelaimę.“
|
Pagal esamą reglamentavimą Valstybinė miškų tarnyba stichinės
nelaimės neskelbia. Žr. šio sąrašo pastabą Nr. 17.
|
|
|
50.
|
24 str. 4 d. „Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai miško sanitarinės
apsaugos reikalavimuose nustatytais atvejais turi pranešti Valstybinei miškų
tarnybai apie pavojingų medžių ligų ir miško kenkėjų židinius Valstybinės miškų
tarnybos nustatyta tvarka ir juos likviduoti laikantis miško sanitarinės
apsaugos reikalavimų, išskyrus 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą
atvejį. Pareiga pranešti apie medžių ligų ir kenkėjų židinius ir juos
likviduoti netaikoma I ir IIA miškų grupės miško savininkams ir valstybinio
miško valdytojams.“
|
Siūlome tikslinti: „Miško savininkai ir
valstybinio miško valdytojai miško sanitarinės apsaugos reikalavimuose
nustatytais atvejais turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie pavojingų
medžių ligų ir miško kenkėjų židinius Valstybinės miškų tarnybos nustatyta
tvarka ir juos likviduoti laikantis miško sanitarinės apsaugos reikalavimų,
išskyrus 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atvejį arba kai
pavojingų medžių ligų ir miško kenkėjų židinių likvidavimą organizuoja
Valstybinė miškų tarnyba. Pareiga pranešti apie medžių ligų ir kenkėjų
židinius ir juos likviduoti netaikoma I ir IIA miškų grupės miško
savininkams ir valstybinio miško valdytojams.“
Taip pat atkreipiame rengėjų dėmesį, kad įstatymo 2
straipsnyje „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“ nėra
nurodyta (nors turėtų būti) šios teisės normos redakcija, įsigaliosianti nuo
2017 m. sausio 1 d., nes keičiasi miškų grupių pavadinimai.
|
Dalis IIA grupės miškų yra miestų miškuose, todėl
siekiant išvengti didelio pavojų keliančių medžių padaugėjimo, Valstybinei
miškų tarnybai turėtų būti pranešama ir apie IIA grupės miškuose nustatytus
kenkėjų ir medžių ligų židinius.
Rekomendacijų 6 p.
|
|
51.
|
24 str. 6 d. „Medžiojamų žvėrių skaičius miško žemėje
turi būti palaikomas toks, kad būtų garantuotas miško ekosistemos stabilumas.“
|
Nekonkretu ir neaišku, ką reiškia „garantuotas miško ekosistemos
stabilumas" šios teisės normos kontekste, taip pat, kas už tai
atsakingas.
|
Rekomendacijų 10 p.
|
|
52.
|
Įstatymo priedas
|
Priedo pabaigos įforminimas neatitinka Rekomendacijų 75
p. taisyklės.
|
Rekomendacijų 75 p.
|
|
|
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas,
taikymas ir įgyvendinimas
|
|
|
|
53.
|
2 str. Įstatymo įsigaliojimas,
taikymas ir įgyvendinimas
„<...>
2.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos valstybės
institucijos iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir šio straipsnio 5 dalies
įgyvendinamuosius teisės aktus, iki 2027 m. gruodžio 31 d. šio straipsnio 3,
4 ir 6–14 dalyse išdėstytų Miškų įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės
aktus.“
|
Šio įstatymo aiškinamajame rašte nurodyti teisės aktų
sąrašai, dėl kurių reikalingas teisėkūras procedūras turėtų atlikti Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Dėl teisėkūros, susijusios su
valstybinių miškų apsaugos pareigūnų veiklos reglamentavimu.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymu atsisakoma valstybinių
miškų apsaugos pareigūnų veiklos, pagrįstai kyla pastebėjimas su siūlymais
išspręsti ir šiuos klausimus:
1.
Lietuvos
Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija nėra nurodyta aptariamame
įstatyme, tačiau juk bus poreikis patikslinti / pakeisti Lietuvos Respublikos
ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 4-193 „Dėl
Valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vykdomų specialiųjų įpareigojimų
sąrašo patvirtinimo“ (šio sąrašo 10 p. šiuo metu nurodyta „Valstybinių miškų pareigūnų [turėtų būti Valstybinių miškų apsaugos
pareigūnų] veikla miško pažeidimų tyrimo, prevencijos ir miško išteklių
apsaugos srityse“).
2.
Mūsų įmonė šio įstatymo kontekste suprantama kaip valstybės
valdoma įmonė pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 str. 16 d., o ne kaip
valstybės institucija, tačiau mūsų įmonės vadovui atsiras pareiga (nesureglamentuota
aptariamu įstatymu) pripažinti netekusiais galios norminius teisės aktus,
skelbiamus Teisės aktų registre:
2.1. Valstybės įmonės Valstybinių miškų
urėdijos direktoriaus 2021 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. ĮS(E)-21-113 „Dėl
Valstybinių miškų apsaugos pareigūnų uniformos aprašymo patvirtinimo“;
2.2. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos
direktoriaus 2021 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. ĮS(E)-21-119 „Dėl Valstybinių
miškų apsaugos pareigūnų pažymėjimų išdavimo, keitimo, grąžinimo, naudojimo
ir apskaitos tvarkos aprašo ir Valstybinių miškų apsaugos pareigūno
pažymėjimo formos patvirtinimo“.
Taip pat ir mūsų įmonės interneto svetainėje skelbiamas:
2.3. Valstybės įmonės Valstybinių
miškų urėdijos direktoriaus 2021 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. ĮS(E)-21-5 „Dėl
Kriterijų, pagal kuriuos valstybinių miškų pareigūnų nustatyti
administraciniai nusižengimai laikomi mažai pavojinga veika, nustatymo
tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šis teisės aktas priimtas, įgyvendinant
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 str. 2 d.
pareigą.
Dėl
įstatymo aiškinamajame rašte nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
koreguotinų teisės aktų sąrašo
Pastebėtina ir tai, kad šio įstatymo aiškinamojo rašto
turinyje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės keistinų ar pripažintinų
negaliojančiais įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nėra (nors turėtų
būti) nurodytos A) Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklės, patvirtintos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 500 „Dėl
Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“, nors būtent šių
taisyklių 15, 16, 32 punktuose minimi valstybinių miškų apsaugos pareigūnai;
B) Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų valdymo
ir naudojimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m.
gegužės 12 d. nutarimu Nr. 545 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir
karinio mokymo teritorijų”, nors šių nuostatų 20.5, 21.3 papunkčiuose minimi
nurodyti pareigūnai.
Dėl pavedimo atlikti reikalingas
teisėkūros procedūras, susijusias su Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija
Laikome būtinu pažymėti ir tai, kad įstatymo 2 str. nėra
pavedimo kompetentingam subjektui atlikti reikalingas teisėkūros procedūras,
susijusias su Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos
aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio
14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos
patvirtinimo“ (nors pagal aptariamą įstatymą nebelieka termino „vidinės
miškotvarkos projektas“), ir (ar) susijusias su Miško darbų saugos
taisyklėmis DT 1-96, patvirtintomis Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministro
1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 208 „Miško darbų saugos taisyklės DT
1-96“ (sąvokos (pvz., pavojingi medžiai) ar jų apibrėžimai (pvz., biržė)
neatitinka nurodytųjų aptariamo įstatymo 1 straipsnio 2 str.).
|
Rekomendacijų 5, 6, 9 p.
|
|
54.
|
2 str. Įstatymo įsigaliojimas,
taikymas ir įgyvendinimas
„<...>
19. Šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad
valstybės reikšmės miškams nepriskiriami miestų teritorijose esantys miškai,
kurie dėl miesto plėtros pateko į
miesto teritoriją, taikoma, kai miesto
plėtra įvyko po šio įstatymo įsigaliojimo.“
|
Siūlome ištaisyti rašymo
apsirikimą: „<...>19.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje
nustatyta išimtis, kad valstybės valstybinės reikšmės miškams
nepriskiriami miestų teritorijose esantys miškai, kurie dėl miesto plėtros
pateko į
miesto teritoriją, taikoma, kai miesto
plėtra įvyko po šio įstatymo įsigaliojimo.“
|
Šio įstatymo 1 straipsnio 5 str. 2 d. vartojamas terminas
„valstybinės reikšmės miškai“.
|
