Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
Biudžetinė įstaiga, Jogailos g. 14, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 262 7797, faks. (8 5) 212 6492, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188668192
¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯
|
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai El. paštas: [email protected]
|
|
Dėl NEPRITARIMO konkurencijos įstatymo PAKEITIMO PROJEKTUI Nr. XIVP-2887
(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės parengtu[1] Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pakeitimo projektu[2] (toliau – Projektas). Projektu siekiama numatyti papildomą Konkurencijos tarybos funkciją – metodinės pagalbos bei konsultacijų teikimą ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams Konkurencijos tarybos atliekamos priežiūros kompetencijos klausimais[3] – bei įtvirtinti reguliavimą, pagal kurį skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (toliau – Pakeitimai).
(2) Kartu su Projektu taip pat įregistruoti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimo projektas[4] bei Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo projektas[5] (toliau – Kartu teikiami projektai), kuriuose siekiama nustatyti, kad fizinių asmenų, juridinių asmenų ar jų grupių veiksmai, atliekami konsultavimosi su visuomene metu ir atitinkantys konsultavimosi su visuomene tikslus, nėra laikomi komercine ūkine veikla bei kad lobistinės veiklos naudos gavėjų ir lobistinės veiklos užsakovų veiksmai, atliekami lobistinės veiklos iniciavimo ar vykdymo tikslais, nėra laikomi komercine ūkine veikla.
(3) Konkurencijos tarybos vertinimu, Pakeitimų patvirtinimas turėtų reikšmingų neigiamų pasekmių Konkurencijos tarybos veiklos efektyvumui ir ūkio subjektų atgrasymui nuo konkurencijos teisės pažeidimų. Be to, Pakeitimų patvirtinimas darytų žalą vartotojams bei sumažintų už konkurencijos teisės pažeidimus paskirtų baudų surinkimo į valstybės biudžetą efektyvumą. Konkurencijos taryba taip pat mano, kad Kartu teikiamuose projektuose numatytas reglamentavimas yra perteklinis, gali sukurti teisinio aiškumo trūkumą ir klaidinti ūkio subjektus dėl galimo jų veiksmų kvalifikavimo bei atsakomybės už šių veiksmų atlikimą pagal konkurencijos teisę. Toliau pateikiame detalesnę informaciją.
3. Konkurencijos tarybos įpareigojimas teikti individualias konsultacijas ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams sukeltų rimtas neigiamas pasekmes institucijos veiklai bei vartotojams
(4) Projektu siūlomas nustatyti įpareigojimas Konkurencijos tarybai teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams, kaip jis suprantamas Projekto rengėjų[6], sumažintų Konkurencijos tarybos veiklos išaiškinant konkurencijos teisės pažeidimus efektyvumą, be to, pareikalautų itin didelių Konkurencijos tarybos resursų, kurių Konkurencijos taryba šiuo metu net neturi.
(5) Akcentuotina, kad Konkurencijos taryba jau dabar teikia konsultacijas ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams, kurių metu įvairiomis komunikacijos priemonėmis (telefonu, el. paštu, raštu, per specialiai šiam tikslui sukurtas platformas) teikia šiems subjektams prašomą informaciją apie reikšmingus konkurencijos teisės šaltinius, juose įtvirtintą reglamentavimą, ankstesnę Konkurencijos tarybos praktiką, nacionalinių bei Europos Sąjungos teismų konkurencijos teisės aiškinimo praktiką ir kt. Tokia informacija sudaro galimybes į Konkurencijos tarybą besikreipiantiems subjektams įsivertinti savo veiksmų atitiktį konkurencijos teisės reikalavimams bei atsisakyti veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip konkurencijos teisės pažeidimas. Konkurencijos taryba taip pat vykdo šviečiamąją veiklą – rengia spaudos pranešimus apie savo priimtus sprendimus ir reikšmingus teisinio reglamentavimo pakeitimus, rengia ir skelbia gaires, atmintines[7] bei kitus konsultacinio pobūdžio dokumentus konkurencijos teisės klausimais, siunčia ūkio subjektams ir (ar) juos atstovaujančioms asociacijoms prevencinius raštus[8], organizuoja konkurencijos kultūros sklaidos renginius ir kt. Tokiu būdu Konkurencijos taryba įgyvendina vieną iš savo strateginių veiklos tikslų – stiprinti švietimą konkurencijos srityje.
(6) Kita vertus, konsultacijų metu, neatlikusi plataus bei išsamaus su individualia situacija susijusių aplinkybių tyrimo bei vertinimo, Konkurencijos taryba neteikia galutinių išvadų dėl konkrečių ūkio subjektų ar viešojo administravimo subjektų veiksmų atitikties konkurencijos teisės reikalavimams. Jeigu Konkurencijos taryba turėtų pareigą iš anksto teikti tokias išvadas, tai reikšmingai neigiamai paveiktų institucijos kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimą.
(7) Visų pirma, Konkurencijos tarybos analizuojami ir vertinami pažeidimai (tokie kaip įmonių susitarimai dėl prekių ar paslaugų kainų nustatymo ir pan.) paprastai yra vykdomi slapta ir Konkurencijos tarybai yra sudėtinga išaiškinti tokius pažeidimus. Nustačius Konkurencijos tarybai pareigą teikti metodinę pagalbą, kaip ji suprantama Projekto rengėjų, t. y. kaip išvadų dėl konkrečių ūkio subjektų ar viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumo teikimą, minėtus pažeidimus galimai darantys subjektai galėtų atskleisti Konkurencijos tarybai ne visą informaciją apie konkrečią situaciją. Tuomet Konkurencijos tarybai pateikus besikonsultuojantiems subjektams atsakymą, kad ji neįžvelgia galimo pažeidimo, šie subjektai galėtų teigti, kad jiems buvo sukurti teisėti lūkesčiai dėl jų elgesio teisėtumo. Kita probleminė situacija galėtų kilti, jeigu Konkurencijos taryba neturėtų pakankamai išteklių išsamiai įvertinti subjekto pateiktą prašymą dėl individualios konsultacijos ir vėlgi atsakytų šiam subjektui, kad neįžvelgia galimo pažeidimo, nors išsamus tyrimas galėtų parodyti pažeidimo buvimą. Taigi, abiem nurodytais atvejais dėl nepakankamo konkrečios situacijos aplinkybių įvertinimo rinkoje galėtų būti atliekami konkurenciją ribojantys veiksmai, darantys žalą vartotojams. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios keistų vertinimą dėl veiksmų teisėtumo, Konkurencijos tarybai būtų apsunkintos galimybės nustatyti pažeidimą ir taikyti atsakomybę.
(8) Antra, Pakeitimais siekiamos įtvirtinti metodinės pagalbos teikimas pareikalautų didelių resursų, kurių Konkurencijos taryba neturi, kadangi išankstinis konkrečių ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto veiksmų įvertinimas ir išvados dėl jų atitikties konkurencijos teisės reikalavimams pateikimas iš esmės reikštų, kad Konkurencijos taryba turi atlikti išsamų tyrimą, kuris, priklausomai nuo analizuojamų veiksmų bei jų teisinio ir ekonominio konteksto apimties bei sudėtingumo, galėtų užtrukti ir kelis metus. Turint omenyje, kiek sandorių savo kasdienėje veikloje sudaro Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai, Konkurencijos taryba objektyviai negalėtų pateikti individualaus vertinimo dėl visų jų teisėtumo ar neteisėtumo. Manytina, kad pareiga įsivertinti savo veiksmų teisėtumą turi tekti patiems subjektams, kurie šiam tikslui, be kita ko, gali pasitelkti vidinius bei išorinius konsultantus.
(9) Reikšminga ir tai, kad priimdama sprendimus, kokių galimų pažeidimų tyrimui skirti turimus ribotus resursus, Konkurencijos taryba atsižvelgia į savo veiklos prioritetus, vertinamus pagal teisės aktuose įtvirtintus kriterijus. Tokiu būdu tyrimai pradedami tik dėl pavojingiausių ir daugiausiai žalos sukeliančių galimų pažeidimų. Tuo tarpu įtvirtinus aptariamą Projektu siūlomą reglamentavimą, Konkurencijos taryba, nepaisydama turimų ribotų resursų ir savo veiklos prioritetų, turėtų teikti detalias konsultacijas privatiems ūkio subjektams, atliepdama šių subjektų, o ne platesnės visuomenės interesus.
(10) Konkurencijos taryba paprašė kitų Europoje veikiančių institucijų pateikti informaciją apie ūkio subjektams teikiamas konsultacijas. Absoliuti dauguma atsakiusių institucijų informavo, kad jos neteikia individualaus išankstinio ūkio subjektų veiksmų ar susitarimų teisėtumo vertinimo. Įprasta, jog institucijų metodinė pagalba yra teikiama gairių ar bendro pobūdžio konsultacijų forma.
(11) Apibendrinant, dėl aukščiau nurodytų priežasčių, Konkurencijos taryba nepritaria Projektu siekiamam įtvirtinti įpareigojimui Konkurencijos tarybai teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams, kaip ji suprantama Projekto rengėjų.
2. Už konkurencijos teisės pažeidimus skirtų baudų mokėjimo atidėjimas sukeltų riziką, kad šių baudų išieškojimas gali tapti neįmanomas
(12) Projektu siūlomas reglamentavimas, pagal kurį skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, lemtų mažesnį už konkurencijos teisės pažeidimus skirtų baudų išieškojimo į valstybės biudžetą efektyvumą ir tam tikrais atvejais leistų pažeidėjams išvengti jiems paskirtų baudų mokėjimo.
(13) Nustačius reglamentavimą, pagal kurį apskundus Konkurencijos tarybos sprendimą baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas yra sustabdomas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sudarytų sąlygas nemokėti baudos visą bylinėjimosi laikotarpį, kuris dažnai užtrunka 2–3 metus. Per tokį ilgą laiko tarpą gali susidaryti aplinkybės, dėl kurių, net ir priėmus galutinį teismo sprendimą, patvirtinantį Konkurencijos tarybos nutarimą, priverstinis baudos ir palūkanų išieškojimas gali tapti neįmanomas – ūkio subjektas gali bankrutuoti, perleisti savo turtą kitiems subjektams arba perkelti jį į kitą valstybę. Taigi, toks reguliavimas neatgrasys įmonių nuo konkurenciją ribojančių veiksmų, sukeliančių žalą vartotojams, nes, net ir nustačius pažeidimą ir paskyrus už jį baudą, subjektai galės išvengti baudos mokėjimo.
(14) Akcentuotina, kad projekto aiškinamajame rašte minimas ekonominio tęstinumo principas neeliminuotų (13) pastraipoje nurodytų neigiamų pasekmių, kadangi minėtas principas taikomas tik esant specifinėms faktinėms aplinkybėms. Be to, siekiant jį pritaikyti, reikalingi papildomi resursai surinkti duomenis apie ūkio subjekto ekonominį tęstinumą, o išvengti baudos siekiantys ūkio subjektai dažniausiai siekia nuslėpti tokius duomenis ir ginčija ekonominio tęstinumo egzistavimą, dėl ko yra sudėtinga surinkti ekonominį tęstinumą pagrindžiančius įrodymus.
(15) Konkurencijos tarybos praktikoje, kuomet galiojo analogiškas reglamentavimas, koks yra siūlomas Projektu, yra buvę atvejų, kai ūkio subjektui apskundus nutarimą, tačiau galutiniu teismo sprendimu pripažinus, jog bauda buvo skirta pagrįstai, antstoliai neturi galimybių išieškoti baudos ir palūkanų dėl pablogėjusios ūkio subjekto finansinės padėties. Pavyzdžiui, už konkurenciją ribojantį susitarimą uždarajai akcinei bendrovei buvo skirta 333,9 tūkst. eurų bauda, tačiau po dvejų metų bylinėjimosi teismui priėmus sprendimą, patvirtinusį Konkurencijos tarybos išvadas, išieškojimas tapo negalimas, kadangi šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla.
(16) Baudos išieškojimas tampa itin komplikuotas ir tais atvejais, kai bauda yra skiriama užsienio šalyje registruotam ūkio subjektui. Bylinėjimuisi teisme užtrunkant kelerius metus, užsienio šalyje registruotos įmonės gali perkelti turtą į užsienio valstybes ir taip sudaryti sąlygas, kad antstoliai Lietuvos Respublikoje neturėtų galimybės išieškoti baudos ir palūkanų. Šiuo metu galiojantis reglamentavimas yra paremtas Europos Komisijos praktika. Pagal ją bauda už konkurencijos teisės pažeidimą privalo būti sumokėta per tris mėnesius nuo pranešimo apie Europos Komisijos sprendimą ieškovui dienos. Nesumokėjus baudos, skaičiuojamos palūkanos. Kai Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (toliau – ESTT) iškeliama byla dėl Europos Komisijos sprendimo, skolininkas arba laikinai sumoka mokėtinas sumas į apskaitos pareigūno nurodytą banko sąskaitą, arba pateikia apskaitos pareigūnui priimtiną finansinę garantiją.
(17) Daugelyje Europos Sąjungos valstybių konkurencijos institucijos priimto sprendimo apskundimas teismui taip pat nesustabdo baudos išieškojimo.
(18) Apibendrinant, Projektu siūlomas pakeitimas neleistų pasiekti teisėtų tikslų, kurių leidžia pasiekti šiuo metu galiojantis reglamentavimas: (i) nustatyti teisinį reglamentavimą, kuris neskatina subjektų nepagrįstai bylinėtis, siekiant išvengti baudų; (ii) atgrasyti nuo konkurencijos teisės pažeidimų darymo; (iii) užtikrinti viešąjį interesą – baudų surinkimą į valstybės biudžetą. Dėl nurodytų priežasčių, Konkurencijos tarybos vertinimu, Projektu siūlomas reglamentavimas būtų žalingas ir neturėtų būti priimtas.
(19) Papildomai akcentuotina, kad šiuo metu galiojančiame reglamentavime jau yra numatyti saugikliai, kad pareiga sumokėti baudą už konkurencijos teisės pažeidimus ūkio subjektams neturėtų neproporcingų neigiamų pasekmių – skiriama bauda negali viršyti 10 procentų ūkio subjekto praėjusių finansinių metų pasaulinių bendrųjų pajamų; galiojančiame reglamentavime numatyta galimybė ūkio subjektams užuot iškart sumokėjus paskirtą baudą pateikti Konkurencijos tarybai finansų įstaigos suteikiamą finansinę garantiją ir (arba) draudimo įmonės laidavimo draudimą, kurie padengtų paskirtos baudos sumą (ūkio subjektai praktikoje naudojasi tokia galimybe); ūkio subjektai turi galimybę motyvuotai prašyti atidėti baudos mokėjimą; ūkio subjektai gali prašyti teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti baudos mokėjimą. Skirdama baudą Konkurencijos taryba taip pat atsižvelgia į ūkio subjekto sunkią ekonominę padėtį. Pavyzdžiui, Covid-19 pandemijos kontekste, skirdama baudą draudžiamą susitarimą sudariusiam ūkio subjektui, Konkurencijos taryba atsižvelgė į jo ekonominę padėtį ir sumažino baudą net 80 procentų.
3. Kartu teikiamuose projektuose numatytas reglamentavimas gali sukurti teisinio aiškumo trūkumą
(20) Kartu teikiamuose projektuose siekiama numatyti, kad subjektų veiksmai, atliekami konsultavimosi su visuomene metu ir atitinkantys konsultavimosi su visuomene tikslus, bei lobistinės veiklos naudos gavėjų ir lobistinės veiklos užsakovų veiksmai, atliekami lobistinės veiklos inicijavimo ar vykdymo tikslais, nėra laikomi komercine ūkine veikla.
(21) Konkurencijos tarybos vertinimu, nurodytas siūlomas reglamentavimas yra perteklinis ir gali sumažinti teisinį tikrumą ūkio subjektams dėl to, kokie veiksmai gali patekti į konkurencijos teisės reglamentavimo sritį ir už kuriuos veiksmus ūkio subjektams gali būti pritaikytos teisės aktuose numatytos sankcijos.
(22) Primintina, kad konkurencijos teisė draudžia ūkio subjektams riboti konkurenciją, pavyzdžiui, suderinti prekių ar paslaugų pardavimo kainas, tiek tiesioginiu, tiek netiesioginiu būdu. Dėl nurodytos priežasties net jeigu ūkio subjektai, veikdami nekomercinės veiklos kontekste, atlieka veiksmus, kuriais netiesiogiai apriboja konkurenciją, už šiuos veiksmus jiems gali būti taikoma atsakomybė. Tokią išvadą patvirtina ir ESTT praktika.
(23) Pavyzdžiui, La-Roche sprendime[9] ESTT išaiškino, kad, be kita ko, dviejų įmonių suderintas neobjektyvios informacijos apie produktą teikimas institucijai, siekiant, kad institucija priimtų sprendimą, dėl kurio šis produktas būtų išstumtas iš rinkos, prieštarauja konkurencijos teisei. Taigi, nors įmonių veiksmai minėtu atveju buvo atlikti informacijos teikimo vaistų saugumą prižiūrinčiai institucijai kontekste (informacijos teikimas minėtai institucijai nelaikytinas komercine veikla), atsižvelgiant į tai, kad pasinaudodami minėta procedūra bei ja manipuliuodami ūkio subjektai siekė netiesiogiai riboti konkurenciją rinkoje, tokie veiksmai buvo pripažinti prieštaraujančiais konkurencijos teisei. Kitose bylose Europos Komisija prieštaraujančiu konkurencijos teisei pripažino ūkio subjektų manipuliavimą patentų procedūromis ir pan.
(24) Taigi, įtvirtinus Kartu teikiamuose projektuose numatytą reglamentavimą ūkio subjektams gali būti sudarytas klaidingas įspūdis, kad konsultavimosi su visuomene ar lobistinės veiklos kontekste atlikti veiksmai negali jiems užtraukti atsakomybės, kai tokiais veiksmais ribojama konkurencija. Tokia interpretacija būtų klaidinga, kadangi nors savaime dalyvavimas konsultacijose su visuomene ir (ar) lobistinėje veikloje nėra draudžiamas (tokios išvados Konkurencijos taryba nėra padariusi nė viename savo sprendime), minėtų veiksmų kontekste sudaryti konkurenciją ribojantys susitarimai ar kiti konkurencijos teisės pažeidimai yra draudžiami ir juos padariusiems ūkio subjektams gali būti taikoma atsakomybė už neteisėtus veiksmus.
(25) Apibendrinant šiame rašte pateiktą informaciją, Konkurencijos taryba nepritaria Projekte numatytų nuostatų įtvirtinimui ir skatina įstatymų leidėjus nenustatyti reglamentavimo, kuris galėtų susilpninti Konkurencijos tarybos vykdomos įstatymo laikymosi priežiūros veiksmingumą bei sukelti žalą vartotojams ir viešiesiems finansams.
(26) Konkurencijos taryba taip pat mano, kad Kartu teikiamuose projektuose siūlomo reglamentavimo įtvirtinimas būtų ydingas.
(27) Tikimės, kad šiame rašte pateikta informacija Jums bus naudinga. Jeigu Jums kiltų neaiškumų ar klausimų, maloniai prašome kreiptis į mūsų instituciją.
|
Pirmininkė |
Jolanta Ivanauskienė
|
Eglė Malonytė tel. +370 608 86458, el. paštas [email protected]