Valstybės Įmonė Valstybinių miškų urėdija

 

 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

per Teisės aktų informacinę sistemą

 

         2023-11-

Nr.

 

 

      Į  2023-10-23

Nr. D8(E)-6039

 

 

 

 

DĖL lr MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR JO LYDIMŲJŲ ĮSTATYMŲ PAKEITIMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ PAKARTOTINIO DERINIMO

 

 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2023 m. spalio 23 d. raštu Nr. D8(E)-6039 „Dėl Miškų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų pakartotinio derinimo“ prašo iki 2023 m. lapkričio 9 d. pateikti pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo (išdėstant nauja redakcija) projektui (TAIS 2023-10-20 Nr. 23-10473(2)), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 271, 276, 426 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (TAIS 2023-10-20 Nr. 23-10474(2)), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37, 116 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (TAIS 2023-10-20 Nr. 23-10475(2)), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (TAIS 2023-10-20 Nr. 23-10476(2)), Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (TAIS 2023-10-20 Nr. 23-10477(2)), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (TAIS 2023-10-20 Nr. 23-10479(2)), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (TAIS 2023-10-20 Nr. 23-10481(2)).

Pagal valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos kompetenciją pateikiame mūsų įmonės pastabų ir pasiūlymų dėl aukščiau nurodytų Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų pakeitimo įstatymų projektų sąrašus (pridedama).

 

PRIDEDAMA:

1.   Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos pastabų ir pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto sąrašas (1 priedas), 12 lapų.

2.   Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos pastabų ir pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto lydimųjų įstatymų pakeitimo įstatymų projektų sąrašas (2 priedas), 6 lapai.

 

 

 

Teisės skyriaus vadovė                                                                                          Žydrūna Damulytė                                                                           

 

 

 

 

M. Lynikas, tel. +370 686 67408, el. p. martas.lynikas@vmu.lt

R. Petkevičienė, tel. + 370 686 15331, el. p. ramune.petkeviciene@vmu.lt

M. Petkevičius, tel. +370 614 22759, el. p. mindaugas.petkevicius@vmu.lt

M. Ivanauskas, tel. +370 677 59177, el. p. marius.ivanauskas@vmu.lt

V. Giržadas, tel. +370 678 46393, el. p. vytautas.girzadas@vmu.lt

V. Karašauskis, tel. +370 687 24474, el. p. viktoras.karasauskis@vmu.lt

R. Kevėnas, tel. +370 686 91858, el. p. rolandas.kevenas@vmu.lt

I. Morkvėnienė, tel. +370 697 59931,  el. p. inga.morkveniene@vmu.lt


 

Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos rašto

                                                                                              1 priedas

 

 

VALSTYBĖS ĮMONĖS VALSTYBINIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

SĄRAŠAS

 

Eil. Nr.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto (TAIS 2023-10-20 Nr. 23-10473(2)) teisės norma

Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos siūlymas

Motyvai

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 nauja redakcija

 

 

1.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

Siūlome į 2 str. įtraukti sąvokas „miško atkūrimas“, „tikslinės medžių rūšys“ ir jų apibrėžimus.

Taip pat siūlome naują sąvoką „miško krūmynas“ ir jos apibrėžimą: „Miško krūmynas – miško dalis apaugusi krūmais, kurioje laikinai medyno nėra.

Šiuo metu sąvokos „miško atkūrimas“ („miško atkūrimas miško žėlimas ir (arba) želdinimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas augo“) ir „tikslinės medžių rūšys“ („tikslinės medžių rūšys medžių rūšys, kuriomis turi būti atkuriamas ar įveisiamas miškas“) apibrėžtos Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose. Siūlome jas apibrėžti Miškų įstatyme (analogiškai kaip yra padaryta su kitomis sąvokomis, pvz.: „miško dauginamoji medžiaga“ (šiuo metu ji jau yra apibrėžta Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose, bet, nepaisant to, ji yra įtraukta į naujos redakcijos Miškų įstatymo projektą), „miško veisimas“ (šiuo metu ji jau yra apibrėžta Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose, bet, nepaisant to, ji yra įtraukta į naujos redakcijos Miškų įstatymo projektą) ar kt.). Jei sąvoka „miško atkūrimas” neaktuali, reikėtų keisti Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų pavadinimą. Taip pat neaišku, kas reglamentuos miško sodinimą ir veisimą, nes miško atkūrimas prasideda nuo septynerių metų, kai susiformuoja medynas.

Vertiname, jog susiformavusio medyno kokybės reikalavimus privalu nustatyti įstatyme.

2.

2 str. 7 d. „Gamtinės buveinės miškuose – Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ar saugomų rūšių buveinės miškuose.

Siūlome šiame straipsnyje ir kituose tikslinti sąvoką „miškuose“ į „miške“, „miškai“ į „miškas“ ir t.t.

Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 6 p.

Daugelyje aptariamo įstatymo projekto teisės normose vartojama sąvoka „miškas“ vienaskaitos forma, pvz. „miško laukymė“, „miško ištekliai“.

3.

2 str. 15 d. „Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame yra pagrindinis miško ekosistemos elementas – medynas, arba jame laikinai medyno nėra (kirtavietės, žuvę medynai, krūmynai, miško želdiniai ir (ar) žėliniai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat želdynai, sodai, agromiškininkystės želdiniai, trumpos (iki 20 metų) rotacijos plantaciniai želdiniai.

Siūlome papildyti taip:

Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame yra pagrindinis miško ekosistemos elementas – medynas, arba jame laikinai medyno nėra (kirtavietės, žuvę medynai, miško krūmynai, miško želdiniai ir (ar) žėliniai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat želdynai, sodai, agromiškininkystės želdiniai, trumpos (iki 20 metų) rotacijos plantaciniai želdiniai.

Rekomendacijų 5, 11 p.

Reikalingas aiškumas, siekiant atskirti krūmus, augančius miške ir ne miške.

Siūlymas susijęs su kitu pasiūlymu iš šio pastabų ir pasiūlymų sąrašo Nr. 1.

4.

2 str. 21 d. „Miško kelias – miško žemėje įrengtas kompleksinei miškų ūkio ar kitai veiklai miškuose skirtas III ar IV kategorijos vienos eismo juostos vietinės reikšmės vidaus kelias su žvyro danga arba be jos.

Siūlome tikslinti taip: „Miško kelias – miško žemėje arba su ja besiribojančioje teritorijoje įrengtas kompleksinei miškų ūkio ar kitai veiklai miškuose skirtas III ar IV kategorijos vienos eismo juostos vietinės reikšmės vidaus kelias su žvyro dirbtine danga arba be jos, taip pat privažiavimai nuo valstybinės arba vietinės reikšmės kelių iki miško žemės, kurie nuosavybės arba patikėjimo teise nevaldomi kitų fizinių arba juridinių asmenų.“ 

Rekomendacijų 5, 11 p.

5.

2 str. 24 d. „Miško lydimo kirtimas – miško iškirtimas technologinėms ir gamybinėms miškų ūkio reikmėms arba kai miško žemė verčiama kitomis naudmenomis“.

Siekiant aiškumo, siūlome suvienodinti vartojamus terminus įstatymo tekste.  

Rekomendacijų 6 p.

Įstatymo 1 straipsnio 2 str. 24 d. sąvokos apibrėžime nurodyta „gamybinėms miškų ūkio reikmėms”, taip pat nurodyta ir 18 str. 5 d., tačiau jau 2 straipsnio 7 dalyje (įsigaliosiančioje nuo 2028-01-01) įrašyta kitaip: „gamybinėms miško ūkio reikmėms”.

6.

2 str. 27 d. „Miškotvarkos projektas

veiklos miškuose planas, rengiamas žemės sklypui, kuriame yra miško žemės, ar jų grupei arba miško žemei, nepatenkančiai į žemės sklypus.

Siūlome tikslinti taip: „Miškotvarkos projektas – veiklos miškuose planas, rengiamas žemės sklypui, kuriame yra miško žemės, ar jų grupei arba miško žemei, nepatenkančiai į žemės sklypus, ir skiriamas konkrečių miško atkūrimo, naudojimo, apsaugos, infrastruktūros ir gamtotvarkos priemonių sistemai nustatyti.

Siūlome tikslinti aptariamos sąvokos apibrėžimą, nurodant miškotvarkos projekto paskirtį.

7.

3 str. „Nacionalinės miškų politikos formavimas, valstybės institucijų ir savivaldybių kompetencija miškų valdymo srityje“

Siūlome teisės akto projekto rengėjui papildyti šią teisės normą, reglamentuojant, kuri iš valstybės institucijų vykdo funkciją,  susijusią su nepriklausomų medienos matuotojų veiklos kontrole.

Rekomendacijų 5, 10 p.

8.

3 str. 5 d. nustatyta Valstybinės miškų tarnybos kompetencija:

5. Valstybinė miškų tarnyba, įgyvendindama valstybės politiką aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių dalies – miškų – valdymo srityje, atlieka šias pagrindines funkcijas:

<...>

9) vykdo miškų būklės stebėseną, seka, prognozuoja medžių ligų ir miško kenkėjų pažeidimus, koordinuoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą;

10) konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir apsaugos klausimais;

11) atlieka miškų kadastro duomenų patikrinimą natūroje (vietoje);

12) priima sprendimus patvirtinti miškų sklypų inventorizacijos arba jos patikslinimo metu nustatytus duomenis;

13) skelbia miškų stichines nelaimes;

14) atlieka kituose įstatymuose numatytas funkcijas.

Siūlome papildyti šios valstybės institucijos funkcijų sąrašą nurodyta funkcija:

5. Valstybinė miškų tarnyba <...>

10) organizuoja židinių naikinimą visų nuosavybės formų miškuose medžių spyglius ir lapus graužiančių miško kenkėjų masinio išplitimo vietose naudojant aviaciją, kai nėra kitų veiksmingų priemonių likviduoti židinį;

10) 11) konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir apsaugos klausimais;

11) 12) atlieka miškų kadastro duomenų patikrinimą natūroje (vietoje);

12) 13) priima sprendimus patvirtinti miškų sklypų inventorizacijos arba jos patikslinimo metu nustatytus duomenis;

13) 14) skelbia miškų stichines nelaimes;

14) 15) atlieka kituose įstatymuose numatytas funkcijas.  

Siūlome papildyti Valstybinės miškų tarnybos kompetenciją židinių naikinimo, naudojant aviaciją, organizavimo funkcija, kadangi būtent ji koordinuoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą visų valdytojų ir privačiuose miškuose, taip pat nėra kitos įgaliotos institucijos, galinčios organizuoti šias priemones privačiuose miškuose. Pažymėtina, kad šios funkcijos atlikimą ketinama pavesti būtent Valstybinei miškų tarnybai šiuo metu derinamos aplinkos ministro tvirtintinos Specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių tvarkos nuostatomis.

Mūsų įmonės vertinimu, aptariama funkcija (ir pareiga) turėtų būti priskirta valstybės institucijai, koordinuojančiai miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą visų nuosavybės formų miškuose, o ne valstybės valdomai įmonei (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 str. 16 d. prasme).  

9.

3 str. 7 d. „Nacionalinė žemės tarnyba:

1) patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Vyriausybės nutarimais ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimais kitiems subjektams neperduotą valstybinę miško žemę;

2) išduoda pažymas dėl pirmumo teisės pirkti privačią miškų ūkio paskirties žemę.“

 

Siūlome papildyti teisės normą taip:

Nacionalinė žemės tarnyba:

1) patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Vyriausybės nutarimais ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimais kitiems subjektams neperduotą valstybinę miško žemę;

2) išduoda pažymas dėl pirmumo teisės pirkti privačią miškų ūkio paskirties žemę.;

3) atlieka kituose įstatymuose numatytas funkcijas.

Rekomendacijų 5, 10 p.

Pvz., žr. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 8 d. nurodytąją funkciją – vykdo valstybinės miško žemės perdavimo įforminimą aktu; naudoja valstybinių miškų išteklius ir įgyvendina valstybinių miškų atkūrimo, priežiūros ir apsaugos priemones Miškų įstatyme nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 25 str. 3 ir 4 d.); pagal Žemės įstatymo 22 str. 9 d. – sudaro sandorius dėl servituto nustatymo, kai tokia kompetencija nesuteikta valstybinės miško žemės patikėtiniui; racionaliai naudoja ir tausoja žemę, mišką (Žemės įstatymo 21 str. 3 p.); pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d. turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pati.  

10.

4 str. 1 d. 6. p. ,,Miškų urėdija <...> laisvos valstybinės žemės fonde esančiuose miškuose vykdo sanitarinius miško kirtimus, pavojingų medžių kirtimą, atkuria mišką ir įgyvendina profilaktines miško priešgaisrines saugos priemones;

Siūlome tikslinti šią teisės normą taip:

,,Miškų urėdija <...> laisvos valstybinės žemės fonde esančiuose miškuose aplinkos ministro nustatyta tvarka vykdo sanitarinius miško kirtimus organizuoja masinio miško kenkėjų židinių naikinimą, pavojingų pavojų keliančių medžių kirtimą, atkuria mišką ir įgyvendina profilaktines miško priešgaisrines saugos priemones;

 

 

Rekomendacijų 5, 11 p.

Teisės norma turi derėti su aptariamo įstatymo 1 straipsnio 2 str. 43 d. sąvoka „Pavojų keliantis medis“. Taip pat ir aptariamo įstatymo 1 straipsnio 19 str. 8 d. vartojamas terminas „pavojų keliančius medžius“.

Valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai  įvykdyti visus sanitarinius kirtimus laisvos valstybinės žemės fonde nėra galimybių dėl didelių darbo sąnaudų žvalgymui, atrėžimui ir likvidavimo darbų organizavimui, be to prie tokių sklypų dažniausiai nėra privažiavimo. Mūsų įmonei tektų didelė atsakomybė, o darbų įvykdyti faktiškai neįmanoma (pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus sanitariniais kirtimais turi būti iškertami ir pavieniai pažeisti medžiai).

11.

9 str. 3 d. „Specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.“

Siūlome techninio pobūdžio korekciją:

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.“

Aptariamo įstatymo 1 straipsnio 2 str. 56 d. jau yra nurodytas pilnas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pavadinimas, tuomet, vadovaujantis Rekomendacijų 112 p. taisykle, toliau tekste jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“.

12.

10 str. 7 d. „Miškuose važinėti motorinėmis transporto priemonėmis, kinkomuoju transportu galima tik miško keliais, išskyrus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas išimtis ir specialiąsias transporto priemones bei transportą, skirtą miškų ūkio veiklai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbams, paieškos ir gelbėjimo, krašto apsaugos tikslams, miškų stichinių nelaimių padarinių likvidavimo darbams, priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų transportą, kurie miške gali važiuoti proskynomis, takais, miško kvartalinėmis ar priešgaisrinėmis juostomis. Nemotorinėmis transporto priemonėmis galima važiuoti, arkliais jodinėti miško keliais ir tam pritaikytais takais netrukdant pėstiems miško lankytojams, negadinant kelių ir takų dangos.

Paskutiniajame teisės normos sakinyje numatyta nemotorinių transporto priemonių valdytojams pareiga negadinti kelių ir takų dangos. Pagrįstai vertiname, jog nuostata tikslintina, numatant pareigą tausoti miško kelius ir motorinių transporto priemonių valdytojams. 

Rekomendacijų 10 p.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, savo veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 12 str. 5 d. numatyta bendroji eismo dalyvių pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų turto saugumui ir aplinkai.

13.

18 str. 6 d. „Miško savininkai, valstybinio miško valdytojai ir kiti asmenys, vykdantys miško kirtimus, privalo saugoti miško kelius, sutvarkyti naudojant mišką sudarkytus kelius, miško plotus taip, kad jie tiktų naudoti pagal paskirtį.

Siūlome tikslinti šią nuostatą taip:

Miško savininkai, valstybinio miško valdytojai, miške besilankantys asmenys ir kiti asmenys, vykdantys miško kirtimus ar kitą ūkinę veiklą, privalo saugoti miško kelius, sutvarkyti naudojant mišką sudarkytus kelius, miško plotus taip, kad jie tiktų naudoti pagal paskirtį.

Alternatyvus siūlymas

Atsižvelgiant į 18 str. pavadinimą „Medynų auginimas ir miško kirtimas“ ir jo teisės normų turinį, susijusį su kirtimų vykdymu bei jų vykdytojais, sutiktina, kad kitų miške besilankančių ir (ar) vykdančių kitą veiklą asmenų pareiga saugoti miško kelius ir atsakomybė būtų aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nustatyta kitame aptariamo įstatymo straipsnyje, pvz. 10 str. „Asmenų lankymasis miške“. Pastarajame straipsnyje (jo 7 d.) minėto pobūdžio pareiga aptarta tik nemotorinių transporto priemonių valdytojų atžvilgiu, teisės akto projekto rengėjui nepagrįstai nepasisakant dėl tapačios pareigos (saugoti miško kelius, jų negadinti) taikymo ir motorinių transporto priemonių valdytojams.      

Rekomendacijų 10 p.

Ši nuostata turėtų derėti su kita šio įstatymo 1 straipsnio 10 str. (Asmenų lankymasis miške) nuostata ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, savo veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos. Pastarąją miško keliams dažnai daro motorinių transporto priemonių valdytojai (motokroso ir keturračių mėgėjai), o ne tik ūkinę veiklą vykdantys subjektai. Be to, prie miško lankytojų pareigų nėra (nors turėtų būti) nurodytos miško kelių tausojimo pareigos. Aktuali ir mūsų įmonės pastaba, nurodyta šio pastabų ir pasiūlymų sąrašo Nr. 12.

 

14.

19 str. 3 d. „Leidimas kirsti mišką turi būti išduodamas per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų tinkamų dokumentų, reikalingų gauti leidimą, pateikimo dienos. Jei prašymas pateiktas nesilaikant aplinkos ministro nustatytos leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos, Valstybinė miškų tarnyba per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo ir dokumentų gavimo praneša prašymą pateikusiam asmeniui patikslinti prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato terminą, ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, patikslinti prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus. Terminas išduoti leidimą kirsti mišką skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo dienos. Leidimo kirsti mišką neišdavimas per šio įstatymo nustatytą terminą nelaikomas leidimo išdavimu.“

Siūlome trumpinti leidimo kirsti mišką išdavimo terminus.

 

Rekomendacijų 5, 6 p.

Įvedus 20 d. d. leidimo kirsti mišką, kai siekiama išvengti ligų ar kenkėjų plitimo, išdavimo terminą, toks kirtimas dažnu atveju bus pavėluotas.



15.

20 str. 3 d. „Mažmeninėje prekyboje miškų urėdija gali parduoti iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos. Mažmeninėje prekyboje parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams.

 

Siūlome tikslinti taip: „Mažmeninėje prekyboje miškų urėdija gali parduoti iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos. Mažmeninėje prekyboje parduodamas parduodant nenukirstas miškas nenukirstą mišką ir žaliavinė mediena žaliavinę medieną, prioritetą prioritetas teikiant teikiamas malkinės medienos pardavimui gyventojams.

 

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 5, 10 p., imperatyvųjį teisinio reguliavimo metodą, aptariamoje nuostatoje pasigendame aiškumo, nes dabartinė teisės akto projekto rengėjo pasiūlyta teisės normos redakcija gali suponuoti galimybės valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai mažmeninėje prekyboje parduoti miško kirtimo liekanas ribojimą ar draudimą, kai veiklos praktikoje įmonė vykdo tokią prekybą miško kirtimo liekanomis.

16.

22 str. „1.  Miško žemėje inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) galima įrengti nepaverčiant miško žemės kitomis naudmenomis, jei tai nedaro esminio poveikio miško ekosistemai.

2.  Inžineriniai tinklai (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) laikomi nedarančiais esminio  poveikio miško ekosistemai, jei atitinka visas šias sąlygas:

1)  Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) apsaugos zonos plotis neviršija 10 metrų ir šioje apsaugos zonoje leidžiama auginti želdinius;

2) įrengiami medynu neapaugusioje miško žemėje arba įrengiami požeminiai inžineriniai tinklai (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) nevykdant miško kirtimo;

3) įrengiami IIB, III ar IV grupės miškuose.

 

Siūlome papildyti aptariamą teisės normą:

1.  Miško žemėje inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) galima įrengti nepaverčiant miško žemės kitomis naudmenomis, jei tai nedaro esminio poveikio miško ekosistemai ir miško savininko arba valdytojo interesams.

2.  Inžineriniai tinklai (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) laikomi nedarančiais esminio  poveikio miško ekosistemai ir miško savininko arba valdytojo interesams, jei atitinka visas šias sąlygas:

1) Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) apsaugos zonos plotis neviršija 10 metrų ir šioje apsaugos zonoje leidžiama auginti želdinius;

2) įrengiami medynu neapaugusioje miško žemėje arba įrengiami požeminiai inžineriniai tinklai (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) nevykdant miško kirtimo;

3) įrengiami IIB, III ar IV grupės miškuose.;

4) jų įrengimas pagal 1-3 punktuose nurodytas sąlygas neriboja miško savininkui arba valdytojui galimybės vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą ar kitą valstybinio miško valdytojui pavestą valstybinę funkciją.

 

 

 

 

 

Manome, kad projektuojant inžinerinius tinklus miško žemėje turi būti atsižvelgiama į miško savininko ar valdytojo interesus, sistemiškai vertinant ir aptariamo įstatymo 1 straipsnio 5 str. 3 d. (valstybinio miško valdytojui valstybinė miško žemė patikėjimo teise perduodama būtent valstybinei funkcijai vykdyti ir inžinerinių tinklų įrengimas neturėtų suvaržyti šios funkcijos tinkamo vykdymo).

Atkreipiame teisės akto projekto rengėjų dėmesį, kad iš aptariamo įstatymo 1 straipsnio 22 str. teisės normos neaišku / nėra reglamentuota:

- Kas priims sprendimą, ar leisti / neleisti įrengti inžinerinius tinklus, yra/nėra esminis poveikis miško ekosistemai. Inžinerinių tinklų įrengimas neatsiejamas nuo apsaugos zonos nustatymo, tuomet kompleksiškai nėra pasisakyta dėl šio aspekto. 

- Jeigu sprendimą priims miško savininkas ar valstybinio miško valdytojas, tai turėtų būti aiškiai reglamentuota įstatyme, o taip pat konkrečiai nustatyta tokių sutikimų / leidimų išdavimo tvarka ir terminai (sistemiškai vertinant ir Žemės įstatymo 7 str. 6 dalies draudimus ir apribojimus, nustatytus valstybinės žemės patikėtiniams, įgijusiems patikėjimo teisę to paties įstatymo 7 str. 3 d. pagrindu), įskaitant, aptariant, kokioje stadijoje suinteresuotas asmuo turėtų raštu kreiptis dėl tokio leidimo / sutikimo (pvz., Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 str. 7 d. 4 p.).

Taip pat siūlome teisės akto projekto rengėjui įsivertinti, ar teisės normoje vartojama tiksli ir teisinga formuluotė „inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais)“, kai Aplinkos ministerijai iš Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-207-454/2022 medžiagos yra (arba turėtų būti) žinoma, kad: (1) akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ teigimu elektros energijos persiuntimui skirtos žemosios ir vidutinės įtampos elektros linijos nepatenka į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 17 d. įtvirtintą „inžinerinių tinklų“ sąvoką, o pripažįstamos kilnojamaisiais daiktais pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 str. 1 ir 2 d.;  (2) Aplinkos ministerijos atstovas 2020-12-14 el. laiške (bylos medžiagos dalis) mūsų įmonei rašė: „Čia nėra oficiali Aplinkos ministerijos nuomonė, tačiau įvertinę pateiktą situaciją, manome, kad žemos ir vidutinės įtampos elektros linijos, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai bet kuriuo atveju laikomi įrenginiais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje. <...>“.

17.

23 str. 7 d. „Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. <...>.“

Siūlome techninio pobūdžio korekciją:

Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių miško kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. <...>.“

Atitinkamai ji būtų aktuali ir tikslinant aptariamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, įsigaliosiančią nuo 2028 m. sausio 1 d.

Rekomendacijų 5, 11 p.

Aptariamo įstatymo 1 straipsnio 2 str. 41 d. „Pagrindinis miško kirtimas“. 

18.

24 str. 4 d. „Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai miško sanitarinės apsaugos reikalavimuose nustatytais atvejais turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie pavojingų medžių ligų ir miško kenkėjų židinius Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka ir juos likviduoti laikantis miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atvejį. Pareiga pranešti apie medžių ligų ir kenkėjų židinius ir juos likviduoti netaikoma I ir IIA miškų grupės miško savininkams ir valstybinio miško valdytojams.

Siūlome tikslinti šią nuostatą taip:

 „Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai miško sanitarinės apsaugos reikalavimuose nustatytais atvejais turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie pavojingų medžių ligų ir miško kenkėjų židinius Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka ir juos likviduoti laikantis miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atvejį arba, kai pavojingų medžių ligų ir miško kenkėjų židinių likvidavimą organizuoja Valstybinė miškų tarnyba. Pareiga pranešti apie medžių ligų ir kenkėjų židinius ir juos likviduoti netaikoma I ir IIA miškų grupės miško savininkams ir valstybinio miško valdytojams.

Pritarus siūlymui, būtų reikalinga tikslinti ir aptariamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, įsigaliosiančią nuo 2028 m. sausio 1 d.

Dalis IIA grupės miškų yra miestų miškuose, todėl siekiant išvengti didelio pavojų keliančių medžių padaugėjimo, Valstybinei miškų tarnybai turėtų būti pranešama ir apie IIA grupės miškuose nustatytus kenkėjų ir medžių ligų židinius. Masinių lapus ir spyglius graužiančių kenkėjų išplitimo atvejais priemones turėtų organizuoti Valstybinė miškų tarnyba (tai ketinama nustatyti šiuo metu rengiamoje aplinkos ministro tvirtintinoje Specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių tvarkoje).

Siūlymas ir jo argumentuotas pagrindimas susijęs su pasiūlymu iš šio pastabų ir pasiūlymų sąrašo Nr. 8.

 

 

 

 

 

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

 

 

19.

2 str. 2 d. „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos iki 2024 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir šio straipsnio 4 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus, iki 2027 m. spalio 31 d. – šio straipsnio 3 ir 5–14 dalyse išdėstytų Miškų įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šio įstatymo aiškinamajame rašte (28-30 lapuose) nurodyti teisės aktų sąrašai, dėl kurių reikalingas teisėkūras procedūras turėtų atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (sąrašas buvo patikslintas, atsižvelgiant į mūsų įmonės 2023-07-27 raštu Nr. 77-S-11844 teiktas pastabas). Siekdami visiško teisinio aiškumo, žemiau pasisakome ir dėl kitų reikalingų teisėkūros procedūrų, bei siūlome teisės akto projekto rengėjui įsivertinti, ar aptariamo įstatymo 2 str. 2 d. teisės norma aiški ir pakankama joje nurodytam tikslui pasiekti bei tinkamam įstatymo įgyvendinimui.   

Dėl teisėkūros, susijusios su valstybinių

miškų apsaugos pareigūnų veiklos

reglamentavimu.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymu atsisakoma valstybinių miškų apsaugos pareigūnų veiklos,

atkreipiame dėmesį, kad valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 str. 16 d. prasme – valstybės valdomos įmonės) vadovui atsiras su tuo susijusi pareiga pripažinti netekusiais galios norminius teisės aktus (su visais pakeitimais ir papildymais), skelbiamus Teisės aktų registre:

1. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus 2021 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. ĮS(E)-21-119 „Dėl Valstybinių miškų apsaugos pareigūnų pažymėjimų išdavimo, keitimo, grąžinimo, naudojimo ir apskaitos tvarkos aprašo ir Valstybinių miškų apsaugos pareigūno pažymėjimo formos patvirtinimo“;

2. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus 2021 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. ĮS(E)-21-113 „Dėl Valstybinių miškų apsaugos pareigūnų uniformos aprašymo patvirtinimo“;

3. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus 2021 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. ĮS(E)-21-5 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos valstybinių miškų pareigūnų nustatyti administraciniai nusižengimai laikomi mažai pavojinga veika, nustatymo tvarkos aprašo

patvirtinimo“.

Dėl pavedimo atlikti reikalingas teisėkūros

procedūras, susijusias su Miškotvarkos

darbų vykdymo instrukcija

Teisės akto projekto rengėjui aptariamo įstatymo 2 str. 2 d. įvardijus ir pavedimą „įstaigoms“ (galimai buvo atsižvelgta į mūsų įmonės 2023-07-27 raštu Nr. 77-S-11844 teiktas pastabas), pagrįstai vertiname, kad Valstybinė miškų tarnyba (biudžetinė įstaiga) taip pat turės atlikti reikalingas teisėkūros procedūras, susijusias su Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų

vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (pvz., pagal aptariamą įstatymą nebelieka termino „vidinės

miškotvarkos projektas“).

Rekomendacijų 5, 6 p.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

__________________

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos rašto

                                                                                              2 priedas

 

 

VALSTYBĖS ĮMONĖS VALSTYBINIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO LYDIMŲJŲ ĮSTATYMŲ PAKEITIMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ

SĄRAŠAS

 

Eil. Nr.

Įstatymas

Įstatymo pakeitimo projekto teisės norma

Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos siūlymas

Motyvai

1.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 271, 276, 426 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (TAIS 2023-10-20 Nr. 23-10474(2))

1 straipsnis. 271 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 271 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„<...>

1. Apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos pažeidimas

užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų.

2. Miškotvarkos projektų tvirtinimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. <...>

3¹. Patvirtintos pagrindinių kirtimų metinės normos neteisėtas viršijimas

užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

<...>

5. Miškotvarkos projektų rengimo reikalavimų pažeidimas, kai dėl to pateiktas tvirtinti miškotvarkos projektas įvertinamas neigiamai, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.<...>“

Siūlome įsivertinti, ar tikrai racionalu, logiška ir proporcinga, kad už miškotvarkos projektų rengimo reikalavimų pažeidimą numatyta didesnė bauda (atsakomybė) nei už miškotvarkos projektų tvirtinimo reikalavimų pažeidimus. Juk, galimai, dokumentas įgis teisinę galią ir bus taikomas, sukels pasekmes būtent nuo jo patvirtinimo.

 

ANK 271 str. pavadinime ir jo 1 d. vartojamas terminas „apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos pažeidimas“, nors Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 20 str. 5 d. kitaip – „žaliavinės medienos <...>“.

 

ANK 271 str. 3¹ d. terminas „pagrindinių kirtimų metinės normos“ nekoreliuoja su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto (TAIS 2023-10-20 Nr. 23-10473(2)) 1 straipsnio 9 str. 5 d. terminu „metinė pagrindinių miško kirtimų norma”.   

Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 5, 11 p.

2.

 

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 271, 276, 426 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas

5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

 

Siūlome papildyti 5 straipsnį 4 dalimi, pvz. taip:

„<...>

4. Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija užtikrina, kad jos vadovo 2021 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. ĮS(E)-21-5 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos valstybinių miškų pareigūnų nustatyti administraciniai nusižengimai laikomi mažai pavojinga veika, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, skelbiamas Teisės aktų registre, būtų pripažintas netekusiu galios nuo šio įstatymo įsigaliojimo.“

Rekomendacijų 12-15 p.

Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus 2021 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. ĮS(E)-21-5 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos valstybinių miškų pareigūnų nustatyti administraciniai nusižengimai laikomi mažai pavojinga veika, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo priimtas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 str. 2 d. pareigą. Atsižvelgiant į tai, kad atsisakoma valstybinių miškų apsaugos pareigūnų veiklos, ir į nurodytą aptariamo įstatymo įsigaliojimo datą (2025 m. sausio 1 d.), minėto valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos vadovo įsakymo paskutinė galiojimo diena turėtų būti 2024 m. gruodžio 31 d.    

3.

 

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37, 116 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (TAIS 2023-10-20 Nr. 23-10475(2))

1 straipsnis. 116 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 116 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„116 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos, biržių atrėžimo, medžių atrinkimo ir (ar) ženklinimo kirsti reikalavimų, medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos, miško naudojimo reikalavimų pažeidimus, miško tvarkymą ir (ar) naudojimą pažeidžiant miškotvarkos projekto sprendinius

Apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Biržių atrėžimas, medžių atrinkimas ir (ar) ženklinimas kirsti pažeidžiant biržių atrėžimo ir įvertinimo, miško kirtimo, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Miškotvarkos projektų rengimo reikalavimų pažeidimas, kai dėl to pateiktas tvirtinti miškotvarkos projektas įvertinamas neigiamai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Miško tvarkymas ir (ar) naudojimas pažeidžiant miškotvarkos projekto sprendinius užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Pagrindinių kirtimų patvirtintos metinės biržės neteisėtas viršijimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.“

Siūlome atsisakyti naujo, papildomo veikos kriminalizavimo - būtent atsisakyti dabar projektu siūlomo Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - AAĮ) 116 straipsniu papildomai kriminalizuojamos apskaitos veikos.

Siūlome projekte ištaisyti teisėkūros klaidą ir panaikinti dabar galiojančią normų konkurenciją dviejuose teisės aktuose - AAĮ ir kodifikuotame   įstatyme (ANK) ir sumažinti Aplinkos apsaugos įstatymo 116 str. kriminalizuojamų veikų apimtį, atsisakant apvaliosios medienos matavimo tvarkos, medienos ruošos ir  gabenimo ir kt. veikų aprašymo norminėje sudėtyje, nes atsakomybė fiziniam asmeniui už šių veikų pažeidimus yra nustatyta ANK 271 str., todėl siūlome išdėstyti Aplinkos apsaugos įstatymo 116 str. sudėtį taip:

116 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už miško išteklių naudojimo tvarkos, miško naudojimo reikalavimų pažeidimus, miško tvarkymą ir (ar) naudojimą pažeidžiant miškotvarkos projekto sprendinius, kuomet yra padaryta žala

Miško išteklių naudojimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Miško tvarkymas ir (ar) naudojimas pažeidžiant miškotvarkos projekto sprendinius užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

           Pagrindinių kirtimų patvirtintos metinės biržės neteisėtas viršijimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.”

 

Alternatyvus siūlymas

Jeigu būtų atmesta virš mūsų siūloma AAĮ 116 str. redakcija, siūlome į šios normos sudėtį įtraukti papildomą kvalifikuojantį žalos aplinkai požymį, kuris leistų įstatymo leidėjui tokiu būdu išspręsti normų, nustatytų ANK 271 ir AAĮ 116 str., konkuruojantį pobūdį ir panaikintų dvigubos ir šiuo metu neatribojamos kriminalizacijos situaciją, todėl siūlome tokią alternatyvią Aplinkos apsaugos įstatymo 116 str. sudėties redakciją išdėstyti taip: „116 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos, biržių atrėžimo, medžių atrinkimo ir (ar) ženklinimo kirsti reikalavimų, medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos, miško naudojimo reikalavimų pažeidimus, miško tvarkymą ir (ar) naudojimą pažeidžiant miškotvarkos projekto sprendinius, jeigu tuo buvo padaryta žala aplinkai

Apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos pažeidimas, kuriuo padaryta žala aplinkai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Biržių atrėžimas, medžių atrinkimas ir (ar) ženklinimas kirsti pažeidžiant biržių atrėžimo ir įvertinimo, miško kirtimo, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos pažeidimas, kuriuo padaryta žala aplinkai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Miškotvarkos projektų rengimo reikalavimų pažeidimas, kai dėl to pateiktas tvirtinti miškotvarkos projektas įvertinamas neigiamai ir padaroma žala aplinkai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Miško tvarkymas ir (ar) naudojimas pažeidžiant miškotvarkos projekto sprendinius ir padarant žalą aplinkai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

    Pagrindinių kirtimų patvirtintos metinės biržės neteisėtas viršijimas padarant žalą aplinkai užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.“

 

Techninio pobūdžio siūlymas

Taip pat siūlome teisės akto projekto rengėjui įsivertinti, ar AAĮ 116 str. teisės normoje vartojamas terminas pagrindinių kirtimų patvirtintos metinės biržės” koreliuoja su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto (TAIS 2023-10-20 Nr. 23-10473(2)) 1 straipsnio 2 str. 42 d., 9 str. terminu pagrindinių miško kirtimų norma”.

Projektu (AAĮ 116 str. redakcijos dalyje) siūloma papildoma veikos (apskaitos veika) kriminalizacija ir dvigubo norminimo tiek ANK 271 str., tiek ir AAĮ 116 str. analogiškų sudėčių (teisinių veikų) aprašymo siūloma redakcija prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatytiems proporcingumo, aiškumo ir sistemiškumo principams, nes toks dvigubas, dvejose konkuruojančiose teisės normose (ANK 271 str. ir AAĮ 116 str.) veikų analogiškas teisinis reguliavimas, norminių pažeidimo sudėčių nustatymas neatitinka teisinės valstybės nustatomos teisinės sistemos reikalavimų, esminių teisinės sistemos teisėkūros principų. Toks dvigubas konkuruojančių normų įgalinimas kvalifikuojant veikas, gali sukelti  esminių subjektų teisių pažeidimų, kuriuos kompensuoti turės valstybė.

 

Siūlome projekte ištaisyti teisėkūros klaidą ir panaikinti dabar galiojančią normų konkurenciją dviejuose teisės aktuose - AAĮ ir kodifikuotame įstatyme (ANK) ir sumažinti Aplinkos apsaugos įstatymo 116 str. kriminalizuojamų veikų apimtį, atsisakant apvaliosios medienos matavimo tvarkos, medienos ruošos ir  gabenimo ir kt. veikų aprašymo norminėje sudėtyje, nes atsakomybė fiziniam asmeniui už šių veikų pažeidimus yra nustatyta ANK 271 str.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Alternatyvaus siūlymo motyvai

Jeigu būtų atmestas pirmas siūlomos normos redakcijos sudėties variantas, primygtinai siūlome ištaisyti šiuo metu egzistuojančią norminės konkurencijos situaciją - šiuo metu kriminalizuotos analogiškos ir pagal normų sudėties požymius neatribojamos veikos, nustatytos ANK 271 str. ir ir  AAĮ 116 str., sudėtyse. Todėl siūlome į AAĮ 116 str. norminę sudėtį įtraukti papildomą kvalifikuojantį žalos aplinkai požymį, kuris leistų įstatymo leidėjui tokiu būdu išspręsti normų, nustatytų ANK 271 ir AAĮ 116 str., konkuruojantį pobūdį ir panaikintų dvigubos ir šiuo metu neatribojamų pagal požymius normų konkurenciją, perdėto veikų kriminalizacijos situaciją.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastebėtina, kad ši teisės normos dalis galimai nesaugo to objekto, kurį saugo AAĮ.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rekomendacijų 5, 11 p.

4.

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (TAIS 2023-10-20 Nr. 23-10477(2))

 

1 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 95 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrą;“.

Siūlome tikslinti aptariamos teisės normos projektą:

Miško žemėje draudžiama:

1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais), atitinkant visas Miškų įstatyme nustatytas sąlygas, siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrą;“.

 

Rekomendacijų 10, 12 p.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 str. 1 p. pakeitimas (projektas) nekoreliuoja su siūlomu Miškų įstatymo 22 str. pakeitimu (projektu, TAIS 2023-10-20 Nr. 23-10473(2)), kai pagal Miškų įstatymo 1 straipsnio 22 str. projektą atvejis, kai būtų leidžiama miško žemėje įrengti inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) nepaverčiant miško žemės kitomis naudmenomis, turi atitikti visų išvardintų sąlygų daugetą, o ne tik vieną sąlygą, kuri nurodyta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projekte.

Kitos su aptariamos teisės normos (neatsiejamos nuo Miškų įstatymo 1 straipsnio 22 str. projekto) pakeitimu,  susijusios reikšmingos mūsų įmonės pastabos pateiktos Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos pastabų ir pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto (TAIS 2023-10-20 Nr. 23-10473(2)) sąrašo 16 punkte.

 

__________________