|
Eil.
Nr.
|
Lietuvos
Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto (TAIS 2023-10-20
Nr. 23-10473(2)) teisės norma
|
Valstybės
įmonės Valstybinių miškų urėdijos siūlymas
|
Motyvai
|
|
|
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos
miškų įstatymo Nr. I-671 nauja redakcija
|
|
|
|
1.
|
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo
sąvokos
|
Siūlome į 2 str. įtraukti sąvokas „miško atkūrimas“,
„tikslinės medžių rūšys“ ir jų apibrėžimus.
Taip pat siūlome naują sąvoką „miško krūmynas“
ir jos apibrėžimą: „Miško krūmynas – miško dalis apaugusi krūmais,
kurioje laikinai medyno nėra.“
|
Šiuo metu sąvokos „miško atkūrimas“ („miško
atkūrimas – miško žėlimas ir (arba) želdinimas sklypuose,
kuriuose prieš tai miškas augo“) ir „tikslinės medžių rūšys“ („tikslinės
medžių rūšys – medžių rūšys, kuriomis turi būti atkuriamas
ar įveisiamas miškas“) apibrėžtos Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose.
Siūlome jas apibrėžti Miškų įstatyme (analogiškai kaip yra padaryta su
kitomis sąvokomis, pvz.: „miško dauginamoji medžiaga“ (šiuo metu ji jau yra
apibrėžta Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose, bet, nepaisant to, ji
yra įtraukta į naujos redakcijos Miškų įstatymo projektą), „miško veisimas“
(šiuo metu ji jau yra apibrėžta Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose, bet,
nepaisant to, ji yra įtraukta į naujos redakcijos Miškų įstatymo projektą) ar
kt.). Jei sąvoka „miško atkūrimas” neaktuali, reikėtų keisti Miško
atkūrimo ir įveisimo nuostatų pavadinimą. Taip pat neaišku, kas
reglamentuos miško sodinimą ir veisimą, nes miško atkūrimas prasideda nuo
septynerių metų, kai susiformuoja medynas.
Vertiname, jog susiformavusio medyno kokybės reikalavimus
privalu nustatyti įstatyme.
|
|
2.
|
2 str. 7 d. „Gamtinės
buveinės miškuose – Europos Bendrijos svarbos natūralios
buveinės ar saugomų rūšių buveinės miškuose.“
|
Siūlome šiame straipsnyje ir kituose
tikslinti sąvoką „miškuose“ į „miške“, „miškai“ į „miškas“ ir t.t.
|
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau
– Rekomendacijos), 6
p.
Daugelyje aptariamo įstatymo projekto teisės normose
vartojama sąvoka „miškas“ vienaskaitos forma, pvz. „miško laukymė“, „miško
ištekliai“.
|
|
3.
|
2 str. 15 d. „Miškas –
ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame yra pagrindinis miško
ekosistemos elementas – medynas, arba jame laikinai medyno nėra (kirtavietės,
žuvę medynai, krūmynai, miško želdiniai ir (ar) žėliniai). Mišku nelaikomos
laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir
kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios
geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų
ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10
metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip
pat želdynai, sodai, agromiškininkystės želdiniai, trumpos (iki 20 metų)
rotacijos plantaciniai želdiniai.“
|
Siūlome papildyti taip:
„Miškas –
ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame yra pagrindinis miško
ekosistemos elementas – medynas, arba jame laikinai medyno nėra (kirtavietės,
žuvę medynai, miško krūmynai, miško želdiniai ir (ar) žėliniai). Mišku
nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse
ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai,
viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose
ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros
– iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir
krūmai, taip pat želdynai, sodai, agromiškininkystės želdiniai, trumpos
(iki 20 metų) rotacijos plantaciniai želdiniai.“
|
Rekomendacijų 5, 11 p.
Reikalingas aiškumas, siekiant atskirti krūmus, augančius
miške ir ne miške.
Siūlymas susijęs su kitu pasiūlymu iš šio pastabų ir pasiūlymų
sąrašo Nr. 1.
|
|
4.
|
2 str. 21 d. „Miško
kelias – miško žemėje įrengtas kompleksinei miškų ūkio ar
kitai veiklai miškuose skirtas III ar IV kategorijos vienos eismo juostos
vietinės reikšmės vidaus kelias su žvyro danga arba be jos.“
|
Siūlome tikslinti taip: „Miško
kelias – miško žemėje arba su ja besiribojančioje
teritorijoje įrengtas kompleksinei miškų ūkio ar kitai veiklai miškuose
skirtas III ar IV kategorijos vienos eismo juostos vietinės reikšmės vidaus
kelias su žvyro dirbtine danga arba be jos,
taip pat privažiavimai nuo valstybinės arba vietinės reikšmės
kelių iki miško žemės, kurie nuosavybės arba patikėjimo teise nevaldomi kitų
fizinių arba juridinių asmenų.“
|
Rekomendacijų 5, 11 p.
|
|
5.
|
2 str. 24 d. „Miško lydimo kirtimas –
miško iškirtimas technologinėms ir gamybinėms miškų ūkio reikmėms arba kai
miško žemė verčiama kitomis naudmenomis“.
|
Siekiant aiškumo, siūlome suvienodinti vartojamus
terminus įstatymo tekste.
|
Rekomendacijų 6 p.
Įstatymo 1 straipsnio 2 str. 24 d. sąvokos apibrėžime
nurodyta „gamybinėms miškų ūkio reikmėms”, taip pat nurodyta ir 18
str. 5 d., tačiau jau 2 straipsnio 7 dalyje (įsigaliosiančioje nuo
2028-01-01) įrašyta kitaip: „gamybinėms miško ūkio reikmėms”.
|
|
6.
|
2 str. 27 d. „Miškotvarkos projektas –
veiklos
miškuose planas, rengiamas žemės sklypui, kuriame yra miško žemės, ar jų
grupei arba miško žemei, nepatenkančiai į žemės sklypus.“
|
Siūlome tikslinti taip: „Miškotvarkos projektas
– veiklos miškuose planas, rengiamas žemės sklypui, kuriame yra miško žemės,
ar jų grupei arba miško žemei, nepatenkančiai į žemės sklypus, ir skiriamas
konkrečių miško atkūrimo, naudojimo, apsaugos, infrastruktūros ir gamtotvarkos
priemonių sistemai nustatyti.“
|
Siūlome tikslinti aptariamos sąvokos apibrėžimą, nurodant
miškotvarkos projekto paskirtį.
|
|
7.
|
3 str. „Nacionalinės
miškų politikos formavimas, valstybės institucijų ir savivaldybių
kompetencija miškų valdymo srityje“
|
Siūlome teisės akto projekto rengėjui papildyti šią
teisės normą, reglamentuojant, kuri iš valstybės institucijų vykdo funkciją, susijusią
su nepriklausomų medienos matuotojų veiklos kontrole.
|
Rekomendacijų 5, 10 p.
|
|
8.
|
3 str. 5 d. nustatyta Valstybinės miškų tarnybos
kompetencija:
„5. Valstybinė miškų tarnyba,
įgyvendindama valstybės politiką aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių
dalies – miškų – valdymo srityje, atlieka šias pagrindines funkcijas:
<...>
9) vykdo miškų
būklės stebėseną, seka, prognozuoja medžių ligų ir miško kenkėjų pažeidimus,
koordinuoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą;
10) konsultuoja fizinius
ir juridinius asmenis miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir apsaugos
klausimais;
11) atlieka miškų kadastro
duomenų patikrinimą natūroje (vietoje);
12) priima sprendimus
patvirtinti miškų sklypų inventorizacijos arba jos patikslinimo metu nustatytus
duomenis;
13) skelbia miškų
stichines nelaimes;
14) atlieka kituose
įstatymuose numatytas funkcijas.“
|
Siūlome papildyti šios valstybės institucijos funkcijų
sąrašą nurodyta funkcija:
„5. Valstybinė miškų tarnyba <...>
10) organizuoja židinių
naikinimą visų nuosavybės formų miškuose medžių spyglius ir lapus graužiančių
miško kenkėjų masinio išplitimo vietose naudojant aviaciją, kai nėra kitų
veiksmingų priemonių likviduoti židinį;
10) 11)
konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis miško naudojimo, atkūrimo,
priežiūros ir apsaugos klausimais;
11) 12)
atlieka miškų kadastro duomenų patikrinimą natūroje (vietoje);
12) 13) priima
sprendimus patvirtinti miškų sklypų inventorizacijos arba jos patikslinimo
metu nustatytus duomenis;
13) 14)
skelbia miškų stichines nelaimes;
14) 15)
atlieka kituose įstatymuose numatytas funkcijas.”
|
Siūlome papildyti Valstybinės miškų tarnybos kompetenciją
židinių naikinimo, naudojant aviaciją, organizavimo funkcija, kadangi būtent
ji koordinuoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą visų valdytojų ir
privačiuose miškuose, taip pat nėra kitos įgaliotos
institucijos, galinčios organizuoti šias priemones privačiuose miškuose.
Pažymėtina, kad šios funkcijos atlikimą ketinama pavesti būtent Valstybinei
miškų tarnybai šiuo metu derinamos aplinkos ministro tvirtintinos Specialiųjų
apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių tvarkos
nuostatomis.
Mūsų įmonės vertinimu, aptariama funkcija (ir pareiga)
turėtų būti priskirta valstybės institucijai, koordinuojančiai miško
sanitarinės apsaugos priemonių taikymą visų nuosavybės formų miškuose, o ne
valstybės valdomai įmonei (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 str. 16 d. prasme).
|
|
9.
|
3 str. 7 d. „Nacionalinė žemės tarnyba:
1) patikėjimo
teise valdo, naudoja ir disponuoja Vyriausybės nutarimais ar Nacionalinės
žemės tarnybos vadovo sprendimais kitiems subjektams neperduotą valstybinę
miško žemę;
2) išduoda pažymas dėl
pirmumo teisės pirkti privačią miškų ūkio paskirties žemę.“
|
Siūlome papildyti teisės normą taip:
„Nacionalinė
žemės tarnyba:
1) patikėjimo teise valdo,
naudoja ir disponuoja Vyriausybės nutarimais ar Nacionalinės žemės tarnybos
vadovo sprendimais kitiems subjektams neperduotą valstybinę miško žemę;
2) išduoda pažymas
dėl pirmumo teisės pirkti privačią miškų ūkio paskirties žemę.;
3) atlieka kituose įstatymuose
numatytas funkcijas.“
|
Rekomendacijų 5, 10 p.
Pvz., žr. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 8 d.
nurodytąją funkciją – vykdo valstybinės miško žemės perdavimo įforminimą
aktu; naudoja valstybinių miškų išteklius ir įgyvendina valstybinių miškų
atkūrimo, priežiūros ir apsaugos priemones Miškų įstatyme nustatyta tvarka
(Žemės įstatymo 25 str. 3 ir 4 d.); pagal Žemės įstatymo 22 str. 9 d. –
sudaro sandorius dėl servituto nustatymo, kai tokia kompetencija nesuteikta
valstybinės miško žemės patikėtiniui; racionaliai naudoja ir tausoja žemę,
mišką (Žemės įstatymo 21 str. 3 p.); pagal Lietuvos Respublikos atliekų
tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d. turi
atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pati.
|
|
10.
|
4 str. 1 d. 6. p. ,,Miškų urėdija <...> laisvos valstybinės žemės fonde
esančiuose miškuose vykdo sanitarinius miško kirtimus, pavojingų medžių
kirtimą, atkuria mišką ir įgyvendina profilaktines miško priešgaisrines
saugos priemones;“
|
Siūlome tikslinti šią teisės normą taip:
,,Miškų urėdija <...> laisvos valstybinės žemės fonde
esančiuose miškuose aplinkos ministro nustatyta tvarka vykdo
sanitarinius miško kirtimus organizuoja masinio miško kenkėjų židinių naikinimą, pavojingų pavojų keliančių medžių kirtimą,
atkuria mišką ir įgyvendina profilaktines miško priešgaisrines saugos
priemones;“
|
Rekomendacijų 5, 11 p.
Teisės norma turi derėti su aptariamo
įstatymo 1 straipsnio 2 str. 43 d. sąvoka „Pavojų keliantis medis“.
Taip pat ir aptariamo įstatymo 1 straipsnio 19 str. 8 d. vartojamas terminas
„pavojų keliančius medžius“.
Valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai
įvykdyti visus sanitarinius kirtimus laisvos valstybinės žemės fonde nėra
galimybių dėl didelių darbo sąnaudų žvalgymui, atrėžimui ir likvidavimo darbų
organizavimui, be to prie tokių sklypų dažniausiai nėra privažiavimo. Mūsų
įmonei tektų didelė atsakomybė, o darbų įvykdyti faktiškai neįmanoma (pagal
Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus sanitariniais kirtimais
turi būti iškertami ir pavieniai pažeisti medžiai).
|
|
11.
|
9 str. 3 d. „Specialiosios žemės naudojimo sąlygos
miško žemėje nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų įstatyme.“
|
Siūlome techninio pobūdžio korekciją:
„Specialiosios
žemės naudojimo sąlygos miško žemėje nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.“
|
Aptariamo įstatymo 1 straipsnio 2 str. 56 d. jau yra
nurodytas pilnas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų
įstatymo pavadinimas, tuomet, vadovaujantis Rekomendacijų 112 p. taisykle,
toliau tekste jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“.
|
|
12.
|
10 str. 7 d. „Miškuose važinėti motorinėmis transporto
priemonėmis, kinkomuoju transportu galima tik miško keliais, išskyrus
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas išimtis
ir specialiąsias transporto priemones bei transportą, skirtą miškų ūkio
veiklai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo
darbams, paieškos ir gelbėjimo, krašto apsaugos tikslams,
miškų stichinių nelaimių padarinių likvidavimo darbams, priešgaisrinių
gelbėjimo pajėgų transportą, kurie miške gali važiuoti proskynomis, takais,
miško kvartalinėmis ar priešgaisrinėmis juostomis. Nemotorinėmis
transporto priemonėmis galima važiuoti, arkliais jodinėti miško keliais
ir tam pritaikytais takais netrukdant pėstiems miško lankytojams,
negadinant kelių ir takų dangos.“
|
Paskutiniajame teisės normos sakinyje numatyta nemotorinių
transporto priemonių valdytojams pareiga negadinti kelių ir takų dangos.
Pagrįstai vertiname, jog nuostata tikslintina, numatant pareigą tausoti miško
kelius ir motorinių transporto priemonių valdytojams.
|
Rekomendacijų 10 p.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str.
įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, savo
veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 12
str. 5 d. numatyta bendroji eismo dalyvių pareiga laikytis visų būtinų
atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų turto saugumui ir aplinkai.
|
|
13.
|
18 str. 6 d. „Miško savininkai, valstybinio miško valdytojai ir kiti asmenys,
vykdantys miško kirtimus, privalo saugoti miško kelius, sutvarkyti naudojant
mišką sudarkytus kelius, miško plotus taip, kad jie tiktų naudoti pagal
paskirtį.“
|
Siūlome
tikslinti šią nuostatą taip:
„Miško savininkai, valstybinio miško
valdytojai, miške besilankantys asmenys ir kiti asmenys, vykdantys
miško kirtimus ar kitą ūkinę veiklą, privalo saugoti miško kelius,
sutvarkyti naudojant mišką sudarkytus kelius, miško plotus taip, kad jie
tiktų naudoti pagal paskirtį.“
Alternatyvus siūlymas
Atsižvelgiant į 18 str. pavadinimą „Medynų auginimas ir
miško kirtimas“ ir jo teisės normų turinį, susijusį su kirtimų vykdymu
bei jų vykdytojais, sutiktina, kad kitų miške besilankančių ir (ar) vykdančių
kitą veiklą asmenų pareiga saugoti miško kelius ir atsakomybė būtų aiškiai,
tiksliai ir nedviprasmiškai nustatyta kitame aptariamo įstatymo straipsnyje,
pvz. 10 str. „Asmenų lankymasis miške“. Pastarajame straipsnyje (jo 7
d.) minėto pobūdžio pareiga aptarta tik nemotorinių transporto priemonių
valdytojų atžvilgiu, teisės akto projekto rengėjui nepagrįstai nepasisakant
dėl tapačios pareigos (saugoti miško kelius, jų negadinti) taikymo ir
motorinių transporto priemonių valdytojams.
|
Rekomendacijų 10 p.
Ši nuostata turėtų derėti su kita šio įstatymo 1
straipsnio 10 str. (Asmenų lankymasis miške) nuostata ir Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso 6.263 str. įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga elgtis
atidžiai ir rūpestingai, savo veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos.
Pastarąją miško keliams dažnai daro motorinių transporto priemonių valdytojai
(motokroso ir keturračių mėgėjai), o ne tik ūkinę veiklą vykdantys subjektai.
Be to, prie miško lankytojų pareigų nėra (nors turėtų būti) nurodytos
miško kelių tausojimo pareigos. Aktuali ir mūsų įmonės pastaba, nurodyta šio
pastabų ir pasiūlymų sąrašo Nr. 12.
|
|
14.
|
19 str. 3 d. „Leidimas
kirsti mišką turi būti išduodamas per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų
tinkamų dokumentų, reikalingų gauti leidimą, pateikimo dienos. Jei prašymas
pateiktas nesilaikant aplinkos ministro nustatytos leidimų kirsti mišką
išdavimo tvarkos, Valstybinė miškų tarnyba per 5 darbo dienas nuo tokio
prašymo ir dokumentų gavimo praneša prašymą pateikusiam asmeniui patikslinti
prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato terminą, ne
trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai,
patikslinti prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus. Terminas išduoti
leidimą kirsti mišką skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų
pateikimo dienos. Leidimo kirsti mišką neišdavimas per šio įstatymo
nustatytą terminą nelaikomas leidimo išdavimu.“
|
Siūlome
trumpinti leidimo kirsti mišką išdavimo terminus.
|
Rekomendacijų 5, 6 p.
Įvedus 20 d. d. leidimo kirsti mišką, kai
siekiama išvengti ligų ar kenkėjų plitimo, išdavimo terminą, toks kirtimas
dažnu atveju bus pavėluotas.
|
|
15.
|
20 str. 3 d. „Mažmeninėje prekyboje miškų urėdija gali
parduoti iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos. Mažmeninėje
prekyboje parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą
teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams.”
|
Siūlome tikslinti taip: „Mažmeninėje prekyboje miškų
urėdija gali parduoti iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų
normos. Mažmeninėje prekyboje parduodamas parduodant nenukirstas
miškas nenukirstą mišką ir žaliavinė mediena žaliavinę
medieną, prioritetą prioritetas teikiant teikiamas
malkinės medienos pardavimui gyventojams.”
|
Atsižvelgiant
į Rekomendacijų 5, 10 p., imperatyvųjį teisinio reguliavimo metodą,
aptariamoje nuostatoje
pasigendame aiškumo, nes dabartinė teisės akto projekto rengėjo pasiūlyta
teisės normos redakcija gali suponuoti galimybės valstybės įmonei Valstybinių
miškų urėdijai mažmeninėje prekyboje parduoti miško kirtimo liekanas ribojimą
ar draudimą, kai veiklos praktikoje įmonė vykdo tokią prekybą miško kirtimo
liekanomis.
|
|
16.
|
22 str. „1.
Miško žemėje inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais
daiktais) galima įrengti nepaverčiant miško žemės kitomis naudmenomis, jei
tai nedaro esminio poveikio miško ekosistemai.
2. Inžineriniai
tinklai (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) laikomi nedarančiais
esminio poveikio miško ekosistemai, jei atitinka visas šias sąlygas:
1) Specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų
kilnojamaisiais daiktais) apsaugos zonos plotis neviršija 10 metrų ir šioje
apsaugos zonoje leidžiama auginti želdinius;
2) įrengiami medynu
neapaugusioje miško žemėje arba įrengiami požeminiai inžineriniai tinklai
(įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) nevykdant miško kirtimo;
3) įrengiami IIB, III ar
IV grupės miškuose.“
|
Siūlome papildyti aptariamą teisės normą:
„1. Miško žemėje inžinerinius tinklus
(įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) galima įrengti nepaverčiant
miško žemės kitomis naudmenomis, jei tai nedaro esminio poveikio miško
ekosistemai ir miško savininko arba valdytojo interesams.
2. Inžineriniai tinklai
(įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) laikomi nedarančiais esminio
poveikio miško ekosistemai ir miško savininko arba
valdytojo interesams, jei atitinka visas šias sąlygas:
1) Specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų
kilnojamaisiais daiktais) apsaugos zonos plotis neviršija 10 metrų ir šioje
apsaugos zonoje leidžiama auginti želdinius;
2) įrengiami
medynu neapaugusioje miško žemėje arba įrengiami požeminiai inžineriniai
tinklai (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) nevykdant miško
kirtimo;
3) įrengiami IIB,
III ar IV grupės miškuose.;
4) jų įrengimas
pagal 1-3 punktuose nurodytas sąlygas neriboja miško savininkui arba
valdytojui galimybės vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą ar kitą
valstybinio miško valdytojui pavestą valstybinę funkciją.
|
Manome, kad projektuojant inžinerinius tinklus miško
žemėje turi būti atsižvelgiama į miško savininko ar valdytojo interesus,
sistemiškai vertinant ir aptariamo įstatymo 1 straipsnio 5 str. 3 d.
(valstybinio miško valdytojui valstybinė miško žemė patikėjimo teise
perduodama būtent valstybinei funkcijai vykdyti ir inžinerinių tinklų
įrengimas neturėtų suvaržyti šios funkcijos tinkamo vykdymo).
Atkreipiame teisės akto projekto rengėjų dėmesį, kad iš
aptariamo įstatymo 1 straipsnio 22 str. teisės normos neaišku / nėra
reglamentuota:
- Kas priims sprendimą, ar leisti / neleisti įrengti
inžinerinius tinklus, yra/nėra esminis poveikis miško ekosistemai.
Inžinerinių tinklų įrengimas neatsiejamas nuo apsaugos zonos nustatymo,
tuomet kompleksiškai nėra pasisakyta dėl šio aspekto.
- Jeigu sprendimą priims miško savininkas ar valstybinio
miško valdytojas, tai turėtų būti aiškiai reglamentuota įstatyme, o taip pat
konkrečiai nustatyta tokių sutikimų / leidimų išdavimo tvarka ir terminai
(sistemiškai vertinant ir Žemės įstatymo 7 str. 6 dalies draudimus ir
apribojimus, nustatytus valstybinės žemės patikėtiniams, įgijusiems
patikėjimo teisę to paties įstatymo 7 str. 3 d. pagrindu), įskaitant,
aptariant, kokioje stadijoje suinteresuotas asmuo turėtų raštu kreiptis dėl tokio
leidimo / sutikimo (pvz., Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų įstatymo 7 str. 7 d. 4 p.).
Taip pat siūlome teisės akto projekto rengėjui
įsivertinti, ar teisės normoje vartojama tiksli ir teisinga formuluotė „inžinerinius
tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais)“, kai Aplinkos
ministerijai iš
Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu išnagrinėtos
civilinės bylos Nr. e2-207-454/2022 medžiagos yra (arba turėtų būti) žinoma,
kad: (1) akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ teigimu elektros
energijos persiuntimui skirtos žemosios ir vidutinės įtampos elektros linijos
nepatenka į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 17 d.
įtvirtintą „inžinerinių tinklų“ sąvoką, o pripažįstamos kilnojamaisiais
daiktais pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 str. 1
ir 2 d.; (2) Aplinkos
ministerijos atstovas 2020-12-14 el. laiške (bylos medžiagos dalis) mūsų
įmonei rašė: „Čia nėra oficiali Aplinkos
ministerijos nuomonė, tačiau įvertinę pateiktą situaciją, manome, kad žemos
ir vidutinės įtampos elektros linijos, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai
bet kuriuo atveju laikomi įrenginiais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos
Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje. <...>“.
|
|
17.
|
23 str. 7 d. „Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis
naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją,
kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos
kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis
medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto
medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių
kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. <...>.“
|
Siūlome techninio pobūdžio korekciją:
„Asmenys,
inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo
į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis
naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame
augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė
pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio,
kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių miško kirtimų
amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. <...>.“
Atitinkamai ji būtų aktuali
ir tikslinant
aptariamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, įsigaliosiančią nuo 2028 m.
sausio 1 d.
|
Rekomendacijų 5, 11 p.
Aptariamo įstatymo 1 straipsnio 2 str. 41 d. „Pagrindinis
miško kirtimas“.
|
|
18.
|
24 str. 4 d. „Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai miško sanitarinės
apsaugos reikalavimuose nustatytais atvejais turi pranešti Valstybinei miškų
tarnybai apie pavojingų medžių ligų ir miško kenkėjų židinius Valstybinės
miškų tarnybos nustatyta tvarka ir juos likviduoti laikantis miško
sanitarinės apsaugos reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies
6 punkte nurodytą atvejį. Pareiga pranešti apie medžių ligų ir kenkėjų
židinius ir juos likviduoti netaikoma I ir IIA miškų grupės miško savininkams
ir valstybinio miško valdytojams.“
|
Siūlome tikslinti šią nuostatą taip:
„Miško savininkai ir valstybinio miško
valdytojai miško sanitarinės apsaugos reikalavimuose nustatytais atvejais
turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie pavojingų medžių ligų ir
miško kenkėjų židinius Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka ir juos
likviduoti laikantis miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, išskyrus šio
įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atvejį arba, kai
pavojingų medžių ligų ir miško kenkėjų židinių likvidavimą organizuoja
Valstybinė miškų tarnyba. Pareiga pranešti apie medžių ligų ir kenkėjų
židinius ir juos likviduoti netaikoma I ir IIA miškų grupės miško
savininkams ir valstybinio miško valdytojams.“
Pritarus siūlymui, būtų reikalinga tikslinti ir aptariamo
įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, įsigaliosiančią nuo 2028 m. sausio 1 d.
|
Dalis IIA grupės miškų yra miestų miškuose, todėl
siekiant išvengti didelio pavojų keliančių medžių padaugėjimo, Valstybinei
miškų tarnybai turėtų būti pranešama ir apie IIA grupės miškuose nustatytus
kenkėjų ir medžių ligų židinius. Masinių lapus ir spyglius graužiančių
kenkėjų išplitimo atvejais priemones turėtų organizuoti Valstybinė miškų
tarnyba (tai ketinama nustatyti šiuo metu rengiamoje aplinkos ministro
tvirtintinoje Specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo
miškuose priemonių tvarkoje).
Siūlymas ir jo argumentuotas pagrindimas susijęs su
pasiūlymu iš šio pastabų ir pasiūlymų sąrašo Nr. 8.
|
|
|
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas,
taikymas ir įgyvendinimas
|
|
|
|
19.
|
2 str. 2
d. „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos valstybės
institucijos ir įstaigos iki 2024 m. spalio 31 d. priima šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir šio
straipsnio 4 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus, iki 2027 m. spalio 31 d.
– šio straipsnio 3 ir 5–14 dalyse išdėstytų Miškų įstatymo nuostatų
įgyvendinamuosius teisės aktus.“
|
Šio įstatymo aiškinamajame rašte (28-30
lapuose) nurodyti teisės aktų sąrašai, dėl kurių reikalingas teisėkūras
procedūras turėtų atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir
inovacijų ministerija (sąrašas buvo patikslintas, atsižvelgiant į mūsų įmonės
2023-07-27 raštu Nr. 77-S-11844 teiktas pastabas). Siekdami visiško teisinio
aiškumo, žemiau pasisakome ir dėl kitų reikalingų teisėkūros procedūrų, bei
siūlome teisės akto projekto rengėjui įsivertinti, ar aptariamo įstatymo 2
str. 2 d. teisės norma aiški ir pakankama joje nurodytam tikslui pasiekti bei
tinkamam įstatymo įgyvendinimui.
Dėl teisėkūros, susijusios
su valstybinių
miškų apsaugos pareigūnų
veiklos
reglamentavimu.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymu atsisakoma
valstybinių miškų apsaugos pareigūnų veiklos,
atkreipiame dėmesį, kad valstybės įmonės
Valstybinių miškų urėdijos (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 str. 16 d. prasme – valstybės
valdomos įmonės) vadovui atsiras su tuo susijusi pareiga pripažinti
netekusiais galios norminius teisės aktus (su visais pakeitimais ir
papildymais), skelbiamus Teisės aktų registre:
1. Valstybės įmonės Valstybinių miškų
urėdijos direktoriaus 2021 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. ĮS(E)-21-119 „Dėl
Valstybinių miškų apsaugos pareigūnų pažymėjimų išdavimo, keitimo, grąžinimo,
naudojimo ir apskaitos tvarkos aprašo ir Valstybinių miškų apsaugos pareigūno
pažymėjimo formos patvirtinimo“;
2. Valstybės įmonės Valstybinių miškų
urėdijos direktoriaus 2021 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. ĮS(E)-21-113 „Dėl
Valstybinių miškų apsaugos pareigūnų uniformos aprašymo patvirtinimo“;
3. Valstybės įmonės Valstybinių miškų
urėdijos direktoriaus 2021 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. ĮS(E)-21-5 „Dėl
Kriterijų, pagal kuriuos valstybinių miškų pareigūnų nustatyti
administraciniai nusižengimai laikomi mažai pavojinga veika, nustatymo
tvarkos aprašo
patvirtinimo“.
Dėl pavedimo atlikti
reikalingas teisėkūros
procedūras, susijusias su
Miškotvarkos
darbų vykdymo instrukcija
Teisės akto projekto rengėjui aptariamo
įstatymo 2 str. 2 d. įvardijus ir pavedimą „įstaigoms“ (galimai buvo
atsižvelgta į mūsų įmonės 2023-07-27 raštu Nr. 77-S-11844 teiktas pastabas),
pagrįstai vertiname, kad Valstybinė miškų tarnyba (biudžetinė įstaiga) taip
pat turės atlikti reikalingas teisėkūros procedūras, susijusias su
Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos
aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio
14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų
vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (pvz.,
pagal aptariamą įstatymą nebelieka termino „vidinės
miškotvarkos projektas“).
|
Rekomendacijų 5, 6 p.
|
