VALSTYBINĖ
MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBA
Lietuvos Respublikos
Seimo 2023-10-
Nr.
Teisės ir teisėtvarkos komitetui Į 2023-10-03 Nr.
S-2023-4302
DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), pagal
kompetenciją
atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto
2023-10-03 raštą Nr. S-
2023-4302 „Dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3076-XIVP-3078“, informuoja, kad
susipažino su
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4
straipsnio pakeitimo
įstatymo projektu Nr. XIVP-3076 (toliau – Gerovės įstatymo projektas), Lietuvos
Respublikos
administracinių nusižengimų kodekso 584 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu
Nr. XIVP-3077
(toliau – ANK projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53
straipsnio
pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3078 (toliau – BPK projektas) (toliau visi
– Įstatymų
projektai) ir su aiškinamuoju raštu dėl Įstatymų projektų (toliau –
Aiškinamasis raštas) ir teikia
nurodytiems Įstatymų projektams pastabas ir pasiūlymus. VMVT taip pat pažymi,
kad šiame rašte
nepasisako dėl BPK projekto, nes VMVT neturi įgaliojimų vykdyti baudžiamojo
proceso teisenos
veiksmus ir neturi kompetencijos komentuoti minėtos srities klausimų.
VMVT, susipažinusi su Įstatymų projektais, informuoja, kad nepritaria
Įstatymų
projektams ir siekiui jų pagrindu įstatymuose įtvirtinti galimybę konkretiems
juridiniams asmenims,
paprastai neturintiems teisėto intereso administracinių nusižengimų ar
baudžiamosiose bylose
(toliau – bylos), supaprastintomis sąlygomis tapti proceso šalimis bylose, nes
toks reglamentavimas
nesiderintų su teisinės atsakomybės taikymo procesinėmis taisyklėmis ir
principais, teisėkūros
principais ir praktikoje apsunkintų teisinius procesus instituciniu ir
teisminiu lygmeniu. VMVT
savo nepritarimą grindžia toliau pateiktais argumentais.
1. Dėl projektų tikslų.
Aiškinamajame rašte dėl Įstatymų projektų nurodoma, kad „ organizacijai tik
retais
atvejais suteikiama teisė gauti informaciją apie bylos , kuri pradėta jų
pateikto pareiškimo
pagrindu, eigą ir rezultatus. Tai riboja nevyriausybinės organizacijos
galimybes apskųsti priimtą
sprendimą teisės aktų numatyta tvarka ir apsunkina jos galimybę įgyvendinti
savo funkciją –
gyvūnų gerovės interesų atstovavimą.“
VMVT abejoja, ar Įstatymų projektais siekiama gyvūnų gerovės apsaugos tikslų
ar
organizacijų, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra
nurodyta gyvūnų
gerovės apsauga (toliau – organizacijos) privačių tikslų – gauti
administracinių nusižengimų ir
baudžiamųjų bylų medžiagą, ir siekti dubliuoti ar tariamai kontroliuoti
priežiūros institucijų ir
teismų veiklą.
_________________________________________________________________________________________________
Tel. (8 5) 240 4361
Faks. (8 5) 240 4362
El. p. info @vmvt.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre
Kodas 188601279
Biudžetinė įstaiga
Siesikų g. 19
LT-07170 Vilnius
http://www.vmvt. l t
Visų
pirma, VMVT nuomone, Aiškinamajame rašte pateikti argumentai, kad
organizacijos
tariamai negauna iš institucijų informacijos, neatitinka tikrovės.
Organizacijos VMVT teikia
pranešimus apie galimus gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimus ir
teisės aktų
nustatyta tvarka, t. y. laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo
įstatymo 30 straipsnio
1 dalies 4 punkte įtvirtinto viešumo principo, gauna apibendrintą viešą
informaciją apie ūkio
subjektų veiklos priežiūros rezultatus. Įstatymų projektais sudaromas įspūdis,
kad siekiama gauti
daugiau ar visą informaciją apie administracinių nusižengimų ar baudžiamąsias
bylas (toliau –
bylos), nepaisant kitų įstatymų nustatytų ribojimų, pvz., dėl asmens duomenų
apsaugos.
Aiškinamajame rašte nėra paaiškinama Įstatymų projektų nuostatų atitiktis
teisėkūros pagarbos
asmens teisėms ir laisvėms principui.
VMVT taip pat nėra aišku, kodėl Aiškinamajame rašte pagrindinis tikslas yra
nurodytas
skųsti institucijų sprendimus, tarsi institucijos būtų tapatinamos su
pagrindiniais gyvūnų gerovės ir
apsaugos reikalavimų pažeidimus darančiais asmenimis, nors valstybė per
valstybės institucijoms
suteiktus įgaliojimus yra tikslingai paskirsčiusi atsakomybes valstybės
institucijoms užtikrinti
viešųjų interesų apsaugą gyvūnų gerovės apsaugos srityje.
Gyvūnų gerovė – pirminėje ir antrinėje Europos Sąjungos teisėje įtvirtinta
vertybė.
Atitinkamai gyvūnų gerovės apsaugos svarba ir kontrolės mechanizmai įtvirtinti
ir Lietuvos
nacionalinėje teisėje. Viešojo intereso gyvūnų gerovės srityje gynimo
įgaliojimai (t. y. pagal
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589
straipsnį tirti ir
nagrinėti bylas dėl ANK 346 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų)
įstatymais pavesti
keturioms kompetentingoms institucijoms (policijai, VMVT, aplinkos apsaugai ir
savivaldybių
administracijoms). VMVT Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos
įstatymo 3 straipsnio
9 dalies 1 punktu pavesta pagal kompetenciją įgyvendinti valstybės politiką
gyvūnų gerovės ir
apsaugos srityje. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų,
patvirtintų Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 „Dėl
Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo“, 10.3.1 papunktį VMVT pavesta
kontroliuoti gyvūnų
gerovės apsaugos privalomųjų reikalavimų laikymąsi. ANK 580 straipsnio 1 dalis
nustato, kad
viešąjį interesą administracinio nusižengimo byloje gina būtent institucijos,
kurios pareigūnas atliko
administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas . Įstatymų projektais siūlomas
veiksmas įtvirtinti
atstovo pagal įstatymą kaip atstovaujančio gyvūnų gerovės interesams statusą
tiesiogiai dubliuotų
valstybės institucijų vaidmenį administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose
bylose. Todėl nėra
pagrįstas Įstatymų projektų atitikimas teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir
sistemiškumo
principams.
VMVT pažymi, kad s prendimai administracinių nusižengimų bylose priimami
dviem
etapais, t. y. pirmiausia instituciniu lygmeniu, kai institucijos vykdo
administracinių nusižengimų
bylų nagrinėjimą ne teismo tvarka, ir antruoju lygmeniu – teismuose, kai
pirmosios instancijos
teisme nagrinėjami skundai dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų
administracinių nusižengimų
bylose ir vėliau teisme gali vykti ir apeliacinis procesas dėl pirmosios
instancijos teismo procesinių
sprendimų. Atsižvelgiant į tai, Įstatymų projektuose pateiktos įteisinti
nuostatos praktikoje tiesiogiai
paveiktų tiek priežiūros institucijų, tiek teismų darbą, nes bus sukuriama
našta aptarnauti papildomą
bylų proceso šalį. Nėra pagrindžiama, kaip Įstatymų projektų nuostatos atitinka
teisėkūros
proporcingumo principą.
Be to, Aiškinamajame rašte nurodytas tikslas „ skųsti institucijų sprendimus ir
gauti
informaciją “ sistemiškai nesiderina su Įstatymų projektais siūlomų keisti
teisės aktų tikslais.
2
Gyvūnų
gerovės ir apsaugos įstatymas reglamentuoja asmenų teises ir pareigas,
įtvirtina draudimus
elgesio su gyvūnais srityse ir nustato pažeidimų prevencijos ir teisinės
atsakomybės pagrindus, o
ANK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nustato
materialines ir
procesines teisinės atsakomybės normas. Nėra aišku, kaip Įstatymų projektų
nuostatos derinasi su
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis. Be to, Atstovo pagal
įstatymą sąvoka yra
įtvirtinta tiek ANK, tiek BPK, todėl nėra aišku, kodėl tą pačią sąvoką bandoma
įtvirtinti ir Gerovės
įstatymo projekte, nors Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas nėra skirtas reglamentuoti
teisinės
atsakomybės procesinius klausimus.
2. Dėl Įstatymų projektų nuostatų praktinio pritaikomumo.
Aiškinamajame rašte nurodytas organizacijų siekis skųsti institucijų
sprendimus
administracinių nusižengimų bylose nebūtų pasiektas pateiktu derinti Gerovės
įstatymo projektu ir
ANK projektu, nes šių Įstatymo projektų nuostatos nesiderina su kitomis ANK
įtvirtintomis
nuostatomis ir būtų nepakankamos.
Pirma, Įstatymų projektuose siūloma, kad organizacijos turėtų teisę tapti „
atstovais pagal
įstatymą kaip atstovaujantis gyvūnų gerovės interesus “, tačiau siūloma
įtvirtinti atstovavimą ne
asmeniui, bet teisinei vertybei – gyvūnų globai (gerovės apsaugai).
Atstovavimas gyvūnui taip pat
nebūtų tinkamas atstovo pagal įstatymą statusas, nes civilinės teisės prasme
gyvūnas yra daiktas ir
nepatektų į nukentėjusiojo ar kitos proceso šalies sampratos sritį.
Aiškinamajame rašte nurodytas
tikslas skųsti institucijų sprendimus nebūtų pasiektas, nes atstovas pagal
įstatymą kaip
atstovaujantis gyvūnų gerovės interesams nėra nurodytas ANK 621 straipsnyje
pateikiamame
subjektų, kurie turi teisę apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo
byloje, sąraše. Be to, nėra
aišku, kaip praktikoje būtų taikomas nutarimą administracinio nusižengimo
byloje ne teismo tvarka
priėmusios institucijos sutikimo su skundu institutas, reglamentuotas ANK 625
straipsnyje, kadangi
jis neatsiejamas nuo aukščiau nurodyto ANK 621 straipsnio taikymo. Įstatymų
projektų nuostatos
nesiderina su teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principais.
Iš Įstatymų projektuose pateiktų formuluočių, kad organizacijos galėtų tapti
atstovais pagal
įstatymą „ administracinio nusižengimo byloje , kuri pradėta pagal šio
juridinio asmens skundą ar
pranešimą ir kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių
nusižengimo kodekso 346
straipsnį “ galima suprasti, kad organizacijos siekia tapti atstovais pagal
įstatymą bylose nuo to
momento, kai suformuojama byla (pvz. pagal ANK – nuo administracinio
nusižengimo protokolo
surašymo, nes pagal ANK 570 straipsnio 3 dalies nuostatą „ [s]urašius
administracinio nusižengimo
protokolą , administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų
atstovai turi teisę
susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos
medžiaga, pateikta bylos
nagrinėjimo metu.“ Taigi, praktikoje organizacijos tarsi turėtų galimybę
susipažinti su
administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga nuo administracinio nusižengimo
protokolo
surašymo, nors asmuo dar nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Manytina,
kad Įstatymų
projektais siūlomas reglamentavimas prieštarautų administracinės atsakomybės
principams, pvz.,
nekaltumo prezumpcijos, atsakomybės proporcingumo ir kt.
Antra, Įstatymo projektais siūloma įtvirtinti, kad vienas iš kriterijų,
lemiančių, kad
organizacija taptų proceso šalimi administracinio nusižengimo byloje, yra tai,
kad tokia byla būtų
kvalifikuota pagal ANK 346 straipsnį. VMVT atkreipia dėmesį, kad toks
kriterijus yra ydingas, nes
administracinio nusižengimo teisenoje bylos nagrinėjimo stadijoje (t. y.
administracinių
nusižengimų teisenos etape po administracinio nusižengimo protokolo surašymo)
galimas asmens
veikos perkvalifikavimas. Tai numato ANK 617 straipsnio 3 dalies nuostata,
pagal kurią
3
„
[n]agrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas
turi teisę pakeisti
nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame
nustatyta atsakomybė už
šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta
administracinio nusižengimo
esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio
dalį ar kitą teisės aktą,
kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. “ Galėtų
susidaryti situacija,
kad organizacija, iš pradžių tapusi administracinio nusižengimo proceso šalimi,
bylos pabaigoje
turėtų būti eliminuota iš proceso šalių, jei bylos nagrinėjimo metu asmens
veika būtų
perkvalifikuota arba teisena nutraukta. Darytina išvada, kad negalėtų būti
objektyviai pateisinamas
organizacijos dalyvavimas ankstesnėse proceso stadijose. Įstatymų projektuose
siūlomos įtvirtinti
nuostatos sukurtų teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo situaciją ir prieštarautų
teisėkūros pagarbos
asmens teisėms ir laisvėms principui.
3. Dėl išskirtinių teisių juridiniams asmenims suteikimo.
ANK projekte siūloma nustatyti, kad „ [a]tstovais pagal įstatymą kaip
atstovaujančiais
gyvūnų gerovės interesus , gali būti asociacija arba kitas viešasis juridinis
asmuo , kurio steigimo
dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodyta gyvūnų gerovės apsauga
, <...>.“
Galima suprasti, kad atstovu pagal įstatymą siūloma įteisinti organizacijas,
kurios veiktų
susivienijusios į asociacijas ar kaip pavieniai juridiniai asmenys (viešosios
įstaigos) ir tokius
kriterijus atitiktų daugiau nei 70 VMVT registruotų gyvūnų globėjų, t. y. VMVT
kontrolės
subjektų, kurių veiklos kontrolės metu nustatoma ir ANK 346 straipsnyje
nurodytų administracinių
nusižengimų, susijusių su gyvūnų gerovės ir apsaugos srities reikalavimų
pažeidimais.
VMVT per 2022 m. atliko apie 80 patikrinimų dėl gyvūnų globėjų veiklos ir apie
80
procentų patikrinimų metu buvo nustatyta teisės aktų reikalavimų pažeidimai ir
apie 13 procentų
atvejų taikyta administracinė atsakomybė. Apie gyvūnų globėjų daromus grubius
teisės aktų
reikalavimų pažeidimus pastaraisiais metais plačiai kalbama ir visuomenės
informavimo
priemonėse.
Aiškinamajame rašte pasigendama pagrindimo, kodėl į administracinius
teisinius
santykius, kurie pasižymi valdžios ir pavaldumo santykiais, pilnateisiais proceso
dalyviais
išimtinėmis teisėmis yra būtina įtraukti tam tikrus ūkio subjektus, kurių
atsakingi asmenys patys
buvo ar gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn už administracinius
nusižengimus,
nurodytus ANK 346 straipsnyje.
ANK projekte siūloma nustatyti ir kad kiti viešieji juridiniai asmenys
1
, jei tokių juridinių
asmenų steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų būtų nurodyta gyvūnų
gerovės
apsauga, galėtų tapti atstovais pagal įstatymą kaip atstovaujančiais gyvūnų
gerovės interesams.
Tokius kriterijus galėtų atitikti VMVT ir galimai Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerijos (toliau
– AM) institucijos, tačiau tokiu būdu institucijoms priskirtos funkcijos būtų
kartojamos, nes, pvz.,
VMVT ir taip yra įgaliota veikti gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje. Įstatymų
projektais būtų
įtvirtinta papildoma VMVT ir galimai AM institucijų teisė papildomai
kontroliuoti kitų institucijų
teisinės atsakomybės taikymo procesus, tačiau policija ir savivaldybių
administracijos, tikėtina, kad
tokios teisės neturėtų, nes jų nuostatuose galimai nėra nuostatų apie gyvūnų
gerovės apsaugą.
Darytina išvada, kad būtų sukurti nauji įgaliojimai valstybės institucijoms,
atsirastų
funkcijų dubliavimosi rizika. VMVT nuomone, dabar yra tinkamai reglamentuotos
anksčiau šiame
1
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalis: „[v]iešieji
juridiniai asmenys yra valstybės ar
savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau,
įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas –
tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir
savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos,
religinės bendruomenės ir t. t.).“
4
rašte
nurodytų keturių institucijų, turinčių įgaliojimus taikyti administracinę
atsakomybę pagal
ANK 346 straipsnį, teisės ir pareigos ir bendradarbiavimo galimybės.
Be to, iš Įstatymo projektų nėra aišku, kokia tvarka ir kokiais kriterijais
vadovaujantis
atstovai pagal įstatymą įgytų tokį statusą bylose.
VMVT pažymi, kad paprastai organizacijos net nebūna ANK 346 straipsnyje
nurodytų
nusižengimų padarymo liudininkais. Kitais atvejais ANK yra įtvirtintas
liudytojo institutas, kuris,
manytina, yra pakankamas ir be Įstatymų projektuose siūlomų nuostatų
įtvirtinimo.
VMVT taip pat matytų poreikį Įstatymų projektus pateikti derinti
savivaldybių
administracijoms, kurios taip pat turi įgaliojimus tirti ANK 346 straipsnyje
nurodytus
administracinius nusižengimus ir nagrinėti administracinių nusižengimų bylas.
Direktoriaus pavaduotojas,
pavaduojantis direktorių Deividas
Kliučinskas
5
Rasa
Sirutkaitytė, tel. 8 615 63 706, el. p. [email protected]
6
DETALŪS
METADUOMENYS
Dokumento sudarytojas (-ai) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
188601279, Siesikų g.
19, LT-07170 Vilnius
Dokumento pavadinimas (antraštė) DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
Dokumento registracijos data ir numeris 2023-10-27 Nr. B6-(1.19 Mr)-2667
Dokumento gavimo data ir dokumento gavimo registracijos
numeris
–
Dokumento specifikacijos identifikavimo žymuo ADOC-V1.0
Parašo paskirtis Pasirašymas
Parašą sukūrusio asmens vardas, pavardė ir pareigos Deividas Kliučinskas,
Direktoriaus pavaduotojas
Sertifikatas išduotas DEIVIDAS KLIUČINSKAS LT
Parašo sukūrimo data ir laikas 2023-10-27 12:20:21 (GMT+03:00)
Parašo formatas XAdES-X-L
Laiko žymoje nurodytas laikas 2023-10-27 12:20:31 (GMT+03:00)
Informacija apie sertifikavimo paslaugų teikėją EID-SK 2016, AS
Sertifitseerimiskeskus EE
Sertifikato galiojimo laikas 2021-10-06 18:24:23 – 2026-10-05 23:59:59
Informacija apie būdus, naudotus metaduomenų vientisumui
užtikrinti
"Registravimas" paskirties metaduomenų vientisumas užtikrintas
naudojant "RCSC IssuingCA, VI Registru centras - i.k. 124110246
LT" išduotą sertifikatą "DBSIS, Informatikos ir ryšių
departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos, į.k.188774822 LT", sertifikatas galioja nuo 2022-05-
19 16:48:06 iki 2025-05-18 16:48:06
Pagrindinio dokumento priedų skaičius –
Pagrindinio dokumento pridedamų dokumentų skaičius –
Pridedamo dokumento sudarytojas (-ai) –
Pridedamo dokumento pavadinimas (antraštė) –
Pridedamo dokumento registracijos data ir numeris –
Programinės įrangos, kuria naudojantis sudarytas elektroninis
dokumentas, pavadinimas
DBSIS, versija 3.5.74.2
Informacija apie elektroninio dokumento ir elektroninio (-ių)
parašo (-ų) tikrinimą (tikrinimo data)
Atitinka specifikacijos keliamus reikalavimus.
Visi dokumente esantys elektroniniai parašai galioja (2023-10-30
10:31:19)
Paieškos nuoroda –
Papildomi metaduomenys Nuorašą suformavo 2023-10-30 10:31:19 DBSIS