+370 5 212 1111
[email protected]
Gedimino pr. 2/1-28
LT-01103 Vilnius
lvk.lt
Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų
komitetui
2024 m. birželio 13 d., Nr. 24-062VK
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 2, 8,
16, 17, 21 IR
37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 12 -1 STRAIPSNIU ĮSTATYMO
PROJEKTO
Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), viena didžiausių verslo
organizacijų Lietuvoje, teikia
nuomonę dėl Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įstatymo Nr. IX-1007
2, 8, 16, 17, 21 ir 37
straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 12-1 straipsniu įstatymo projekto
(toliau – Įstatymo
projektas).
1. Įstatymo projekto svarstymo eiga yra nepriimtina
LVK atkreipia dėmesį, kad gegužės 9 d. pateikė kvietimą vienam iš projekto
iniciatorių susitikti su LVK,
pristatyti Įstatymo projektą, viziją dėl investicinės sąskaitos (toliau – IS)
veikimo praktikoje ir atsakyti
į suinteresuotoms pusėms kylančius klausimus. Buvome nukreipti susitikti su
Finansų ministerijos
atstovais. Suderinus susitikimo laiką, Vyriausybė dieną prieš susitikimą
patvirtino savo išvadą dėl
Įstatymo projekto. Tuo pačiu, susitikimo dieną buvo suplanuotas ir neeilinis
Seimo Biudžeto ir finansų
komiteto posėdis, į kurį mes nebuvome pakviesti.
Tuo pačiu, Vyriausybė gana ilgai delsė pateikti Vyriausybės išvadą, nors
Vyriausybės išvada neturi
praktiškai jokio turinio – ja išreiškiamas tik pritarimas Įstatymo projektui.
Dėl to neliko laiko
klausymams dėl Įstatymo projekto, jei tokius buvo planuota rengti.
Visos šios aplinkybės rodo, kad iš esmės nenorima ne tik išgirsti, bet ir
klausytis verslo kritikos Įstatymo
projektui.
2. IS yra orientuota į teisingą investicinių pajamų apmokestinimą ir savaime
nėra lengvata, todėl
IS įvedimas nėra pagrindas naikinti GPM lengvatas investicinio gyvybės draudimo
(toliau – IGD)
ir III pakopos pensijų fondų įmokoms
IS savaime neturėtų būti laikoma lengvata, ši visų pirma turi suteikti
teisinį aiškumą, kaip yra
apmokestinamos investicinės pajamos iš skirtingų finansinių instrumentų. IS
turėtų suteikti pagrindą
sąžiningai apmokestinti investicines pajamas, todėl LVK neįtikina Įstatymo
projekto iniciatorių
argumentas, kad IS turi tokį patį tikslą, kaip ir GPM lengvatos IGD ir III
pakopos pensijų fondų įmokoms.
IS įvedimo tikslas yra teisingai apmokestinti pajamas. GPM lengvatų IGD ir III
pakopos pensijų fondų
įmokoms tikslas – paskatinti gyventojų kaupimą.
3. GPM lengvatų IGD ir III pakopos pensijų fondų įmokoms (toliau – Lengvatos)
naikinimas būtų
netikslingas ir prieštarautų Vyriausybės programai
Šios Lengvatos buvo nustatytos siekiant paskatinti gyventojų kaupimą senatvei,
įvertinus, kad Lietuvos
gyventojų skiriama pajamų dalis pensijai nėra pakankama didelės dalies
gyventojų oriai senatvei
užtikrinti.
+370 5 212 1111
[email protected]
Gedimino pr. 2/1-28
LT-01103 Vilnius
lvk.lt
Šios lengvatos yra efektyvios, nes pasiekia joms iškeltus tikslus – III pakopos
pensijų fondų dalyvių
skaičius lengvatos galiojimo laikotarpiu išaugo nuo 10 -20 tūkstančių iki kiek
daugiau nei 100 tūkstančių,
o III pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas išaugo nuo 10 mln. eurų iki
virš 220 mln. eurų. Tuo
pačiu, IGD produktas taip pat yra itin populiarus - Lietuvoje yra net 500
tūkst. investicinio gyvybės
draudimo sistemos dalyvių.
Lengvatomis piktnaudžiauti iš esmės neįmanoma – nutraukus kaupimo III pakopoje
sutartį, lengvata
pasinaudoję asmenys turi grąžinti visą lengvatos sumą valstybei, tad lengvata
yra ir tiksli.
Skatindama įsigyti gyvybės draudimą, valstybė skatina gyventojus ne tik kaupti
senatvei, bet ir rūpintis
artimaisiais ir sumažinti socialinės paramos poreikį ligos ar nelaimės
atveju.
Dėl aptartų ir kitų teigiamų tiesioginių ir netiesioginių efektų, eilė
išsivysčiusių šalių taiko vienokias ar
kitokias preferencines mokestines sąlygas gyvybės draudimo ir pensijų įmokoms
ir (arba) išmokoms,
ir Lietuva EBPO kontekste neišsiskiria išskirtinai preferencinėmis finansinėmis
paskatomis pensijų
fondų dalyviams (kuriais laikytini ir IGD sutartis pasirašę asmenys).
1
Kitos šalys kai kurias finansines paskatas, įtvirtintas įstatymais, taip pat
peržiūri ir atnaujina, kad
lengvatos išliktų aktualios augant bendram kainų lygiui, tuo tarpu Lietuvoje
siūlomos naikinti
mokestinės lengvatos ir taip valstybei santykinai pinga, nes pastarosiomis
sukuriama finansinė paskata
sumažėjo dėl bendro kainų lygio augimo.
Dauguma kitų EBPO ir ES valstybių taip pat turi įsivedusios IS ir tai netrukdo
aukščiau minėtų
preferencinių mokestinių sąlygų taikymui. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad
Latvija ir Estija taiko dar
didesnes lengvatas įmokoms pagal šiuos produktus ir abiejose šalyse IS yra
reglamentuota.
Lengvatos įmokoms į III pakopos pensijų fondus nutraukimas taip pat į itin
nedėkingą situaciją
pastatytų asmenis, kurie jau kaupia senatvei III pakopos pensijų fonduose ir
sprendimą priėmė
žinodami, kad valstybė remia šį kaupimą. Panaikinus lengvatą, šių asmenų
ilgalaikio kaupimo sąlygos
fundamentaliai keistųsi – įmokos į III pakopos pensijų fondus būtų
apmokestinamos, nepaisant to, kad
„Sodros“ įmokos ir įmokos į II pakopos pensijų fondus nėra apmokestinamos, o
siekiant stabdyti
kaupimą III pakopoje tektų grąžinti šiuo metu gaunamą valstybės paramą. Taigi,
kaupimo III pakopos
pensijų fonduose mokestinių sąlygų pakeitimas stipriai pažeistų teisėtus
kaupiančių asmenų lūkesčius.
Akivaizdu, kad vis tik suprantama šių Lengvatų nauda, nes atitinkamas
lengvatas siūloma palikti
darbdavio įmokoms į III pakopos pensijų fondus darb uotojo naudai. Taigi,
Įstatymo projekto iniciatoriai
mato naudą iš tokio skatinimo. Tačiau panaikinus Lengvatas būtų užkirstas
kelias šiomis pasinaudoti
pvz. individualia veikla užsiimantiems asmenims ar kitu būdu pajamas
gaunantiems asmenims, kai
šiomis toliau galėtų būti pasinaudojimą dirbančiųjų naudai. Tai lemtų
skatinimo sistemos eroziją ir
paneigtų asmenų lygiateisiškumo principą, kai kalbame apie kaupimo skatinimą.
Apibendrinant, raginame laikytis Seimo patvirtintos 18-osios Vyriausybės
programos 99 p. įtvirtinto
siekio, kad „privataus pensijų kaupimo sistema būtų efektyvi, aiškiai
reglamentuojama, pastovi, skaidri
ir užtikrinanti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą“ ir palikti galioti
GPM lengvatas gyventojų
įmokoms pagal atitinkamai III pakopos pensijų sutartis ir investicinio gyvybės
draudimo sutartis, nes
šios Lengvatos yra tikslingos, taiklios ir efektyvios.
1
“Financial incentives for funded private pension plans”, OECD Country Profiles,
2019.
+370 5 212 1111
[email protected]
Gedimino pr. 2/1-28
LT-01103 Vilnius
lvk.lt
4. Siūlymas pajamoms iš IS netaikyti 500 Eur neapmokestinamojo pajamų iš
finansinių priemonių
pardavimo ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, dydžio gali sukurti
reguliacinį arbitražą
ir sumenkinti IS naudą
Įstatymo projektu nėra siekiama paskatinti investuoti ir ta prasme, kad šiuo
ne tik naikinamos aukščiau
minėtos lengvatos, tačiau IS kontekste neutralizuojama pajamoms iš finansinių
priemonių pardavimo
ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, neviršijančioms 500 Eur,
taikoma lengvata. Tačiau ši
lengvata ir toliau bus taikoma pajamoms ne iš IS, o tai reiškia, kad bus
atvejų, kai IS instrumentas
mokestiniu požiūriu nusileis investavimui iš einamosios sąskaitos.
Atitinkamai, tiek siekiant paskatinti gyventojus investuoti, tiek tam, kad
nebūtų sukurtas reguliacinis
arbitražas, siūlome investicijas skatinančias lengvatas numatyti pačioje IS.
5. Apart šių trūkumų, LVK iš esmės palaiko IS modelį
Nepaisant paminėtų Įstatymo projekto trūkumų, LVK iš esmės palaiko IS įvedimą
– savalaikę idėją, kuri,
tinkamai įgyvendinta, ilguoju laikotarpiu sukurs tinkamą aplinką gyventojams
investuoti ir taip
potencialiai didins kapitalo Lietuvoje prieinamumą, padės spręsti įsisenėjusias
gyventojų kapitalo
struktūros problemas, įskaitant, pavyzdžiui, indėlių perteklių bankiniame
sektoriuje.
LVK taip pat teigiamai vertina tai, kad įnašai į IS nebus ribojami,
atsižvelgiant į LVK ir kitų suinteresuotų
šalių ankstesnį siūlymą.
Apibendrintai manome, kad siekiant Įstatymo projekto tikslų, privalo būti
išlaikytos dabar
egzistuojančios mokestinės Lengvatos, o siekiant suvienodinti mokestines
sąlygas, analogiškos
mokestinės lengvatos galėtų būti nustatomos ir pajamoms iš IS. Taip pat
Įstatymo projektas neturėtų
sudaryti sąlygos mokestiniam arbitražui dėl lengvatos investicinėms pajamoms
taikymo tais atvejais,
kai pajamos gautos investuojant iš einamosios sąskaitos, tačiau netaikomos
tada, kai gautos pajamos
iš IS.
Pagarbiai
Prezidentas Andrius Romanovskis
Originalas nebus siunčiamas. Vilius Kriaučiūnas, el.p. [email protected], mob.
+37060898408.