Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
Biudžetinė įstaiga, Jogailos g. 14, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 262 7797, faks. (8 5) 212 6492, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188668192
¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯
|
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius El. paštas: [email protected] |
2020-07-23 Nr. (1.20E-32)6V- Į 2020-07-16 Nr. 20-10197 |
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IŠVADOS
(1) 2020 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pateikė Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai išvadai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5004“ projektą (toliau – Nutarimo projektas). Nutarimo projekte siūloma pritarti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5004 (toliau – Įstatymo projektas) siekiamiems tikslams bei pateikiami Vyriausybės siūlymai dėl Įstatymo projekto patobulinimo. Pastabas ir pasiūlymus Nutarimo projektui siūloma pateikti iki 2020 m. liepos 27 d., o nustatytu laiku jų nepateikus laikoma, kad teisės akto projektui pritariama.
(2) Paminėtina, kad Konkurencijos taryba savo išvadą ir pasiūlymus dėl Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo pateikė 2020 m. gegužės 28 d. rašte Nr. (1.20E-32)6V-702. Taip pat pažymėtina, kad dalis Nutarimo projekte siūlomų priemonių buvo siūlomos 2019 m. Įstatymo projekte, dėl kurio Konkurencijos taryba pasisakė 2019 m. rugpjūčio 5 d. išvadoje Nr. (1.20-32)6V-1613. Minėtose išvadose pateikti Konkurencijos tarybos vertinimai ir pasiūlymai toliau išlieka aktualūs svarstant Įstatymo ir Nutarimo pojektuose pateiktus pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, kad išsamius vertinimus Konkurencijos taryba yra pateikusi, šiame rašte Konkurencijos taryba pasisako esminiais siūlomo teisinio reguliavimo aspektais ir pateikia Įstatymo ir Nutarimo projektų rengėjams vertinimą dėl pagrindinių teisinio reguliavimo priemonių.
(3) Pirmiausia, Įstatymo ir Nutarimo projektais siūlomos teisinio reguliavimo priemonės yra susijusios su kainų reguliavimu. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 41 straipsnis nustato, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas gali paveikti konkurenciją, įskaitant, kai numatomas reguliavimas riboja ūkio subjektų galimybes nustatyti savo prekių ar paslaugų kainas. Toks poveikio vertinimas ar kitokio pobūdžio analizė (duomenys), leidžianti tinkamai įvertinti siūlomų teisinio reguliavimo priemonių poveikį konkurencijai, jų būtinumą, proporcingumą ir galimybę jomis pasiekti Įstatymo projektu siekiamus tiklsus, nėra pateiktas nei Įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose, nei Nutarimo projekte. Konkurencijos taryba laikosi pozicijos, kad tokie vertinimai ir duomenys yra būtini svarstant Įstatymo projektą ir siekiant priimti pagrįstus sprendimus bei teisės aktus, kurie prisidėtų prie pieno sektoriuje veikiančių žalio pieno pardavėjų (toliau – Pardavėjai) ir žalio pieno pirkėjų (toliau – Pirkėjai) interesų balanso užtikrinimo, Pardavėjų padėties gerinimo.
(4) Antra, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas patvirtino, kad atsižvelgiant į pieno sektoriaus ypatumus, jo reikšmę šalies ūkiui ir siekiant teisėtų ir visuomenei svarbių tikslų, ūkio subjektų veiksmai perkant ir parduodant žalią pieną gali būti specialiai reglamentuojami. Vis dėlto, Konkurencijos taryba dar kartą atkreipia Įstatymo ir Nutarimo projektų rengėjų dėmesį, kad siūlomas specialus reguliavimas turi būti iš tiesų veiksmingas ir prisidėti prie teigiamų pokyčių reglamentuojamoje srityje, o ne vien atitikti deklaratyvius tikslus. Siūlomos reguliavimo priemonės kelia riziką dėl konkurencijos ribojimo, nėra susijusios su nagrinėjamo sektoriaus veiklos efektyvumo didinimu ar Pardavėjų kooperacijos didinimu ir gali neatnešti siekiamos naudos Lietuvos pieno sektoriui. Nutarimo projekte pateikti pavieniai paaiškinimai ir duomenimis neparemti teiginiai dėl siūlomų reguliavimo priemonių poreikio ir jų galimo poveikio, tačiau objektyvus vertinimas, kuris parodytų pasirinktų reguliavimo priemonių būtinybę ir naudą, nėra pateiktas.
(5) Be to, kainų reguliavimo priemonės buvo numatytos nuo Įstatymo priėmimo 2015 m., tačiau nėra pateikta duomenų, kaip jos prisidėjo prie smulkių Pardavėjų kooperavimosi ar jų derybinės galios didėjimo ar kaip kitaip teigiamai paveikė pieno sektoriaus dalyvių tarpusavio santykius. Siūlomos reguliavimo priemonės yra iš esmės panašaus pobūdžio, tačiau Nutarimo projekte nėra informacijos, kokį poveikį siūlomas reguliavimas gali turėti žalio pieno sektoriui, ar jis gali atnešti ir šį kartą atneš naudos vartotojams ar Pardavėjams, kurių apsaugos tikslu siūloma priimti šį reguliavimą. Konkurencijos tarybos nuomone, siekiant ilgalaikių pokyčių pieno sektoriuje ir naudos pieno sektoriaus dalyviams bei vartotojams turėtų būti pasirenkamas kitokio pobūdžio teisinis reglamentavimas nei kainų reguliavimas, pavyzdžiui, Pardavėjų kooperacijos skatinimas.
(6) Trečia, pastebėtina ir tai, kad tam tikri Įstatymo ir Nutarimo projektuose siūlomi draudimai ir reikalavimai Pardavėjų ir Pirkėjų tarpusavio santykiams, kurie nėra susiję su kainų reguliavimu, yra panašūs į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/633 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje (toliau – Direktyva), kuri turi būti perkelta į nacionalinę teisę iki 2021 m. gegužės 1 d., nuostatas. Pavyzdžiui, labai panašios nuostatos ir draudimai numatyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies b punkte, Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies f punkte, Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punktas draudžia žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjui vienašališkai pakeisti žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo sutarties sąlygas dėl produktų tiekimo ar pristatymo dažnumo, būdo, vietos, laiko arba tiekimo ar pristatymo apimčių, kokybės standartų, mokėjimo sąlygų ar kainų, o Nutarimo projekto 1.5 punkte siūlomas draudimas grindžiamas tuo, kad už žalią pieną mokamos priemokos ir priedai buvo keičiami vienašališkai, t. y. siekia spręsti tą pačią problemą. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvą perkeliantis įstatymas taip pat bus taikomas ir pieno sektoriuje veikiantiems Pardavėjams (tiekėjams) ir Pirkėjams, numato panašius draudimus ir reglamentavimą bei tai, kad abiejų įstatymų priežiūrą vykdys Viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, apibrėžtumo ir sistemiškumo, Konkurencijos taryba siūlo įvertinti dviejų atskirų įstatymų poreikį ir tai, ar Pardavėjų ir Pirkėjų tarpusavio santykiams reglamentuoti bei Pirkėjų neteisėtai nesąžiningos prekybos praktikai Pardavėjų atžvilgiu pažaboti nėra pakankamas Direktyvą perkeliantis nacionalinis įstatymas.
(7) Žemiau pateikiamas Konkurencijos tarybos vertinimas dėl tam tikrų Nutarimo projekte siūlomų teisinio reglamentavimo nuostatų.
(10) Nutarimo projekto 1.8 punktu siūloma Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą nesąžiningo veiksmo draudimą pakeisti numatant, kad Pirkėjui perkant žalią pieną, atitinkantį Žemės ūkio ministro įsakymu nustatytus kokybės reikalavimus, pagamintą pagal tą pačią kokybės sistemą (ekologinė gamybos sistema, nacionalinė žemės ūkio ir maisto kokybės sistema) ir jį pristatant Pirkėjui tokiu pat būdu (žalias pienas pristatomas į žalio pieno supirkimo punktą, žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio iš specializuoto pieno šaldytuvo, žalias pienas pristatomas tiesiogiai į žalio pieno perdirbimo įmonę), žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyse draudžiama taikyti skirtingą žalio pieno pirkimo kainą. Nutarimo projekte nurodoma, kad žalio pieno kainos skirstymas atsižvelgiant į žalio pieno pristatymo Pirkėjui kaštų skirtumus, leidžia užtikrinti, kad Pardavėjai, nesant derybinių galių pusiausvyros, nebūtų įpareigoti sutikti su Pirkėjų nustatytomis žalio pieno pirkimo sąlygomis ir su labai maža žalio pieno pirkimo kaina, nors kitiems Pardavėjams, pristatantiems pieną pirkėjams tokiu pat būdu, būtų mokama didesnė kaina, nustatoma per derybas, kuriose labiau laikomasi pusiausvyros.
(11) Nutarimo projekto rengėjų išvados, kad toks reguliavimas leis mažesnes derybines galias turintiems Pardavėjams nesutikti su maža pieno pirkimo kaina, nėra pagrįstas jokiais duomenimis. Nutarimo projekto rengėjai pripažįsta, kad žalio pieno pardavėjai yra maži, turi menką derybinę galią, todėl nėra aišku, kaip konkrečiai bus užtikrinta, kad Pardavėjai iš tiesų gaus didesnes pieno supirkimo kainas. Turint omenyje, kad transportavimo kaštai (transportavimo atstumas ir transportuojami kiekiai) konkrečiu atveju gali skirtis, t. y. vieni ūkiai gali būti įsikūrę arčiau Pirkėjų, gali susidaryti atvirkštinė situacija, kad toliau nuo Pirkėjų įsikūrusiems Pardavėjams būtų mokama mažesnė kaina, pavyzdžiui, kaina siūloma pagal Pardavėjus, dėl kurių patiriami transportavimo kaštai mažesni. Žalio pieno pristatymo būdas ir Pardavėjo taikoma kokybės sistema yra aplinkybės, kurios gali lemti žalio pieno kainos dydį, tačiau Nutarimo projekte nėra pagrindžiama, kad būtent šios aplinkybės turi turėti esminę reikšmę, lemti supirkimo kainas ir kaip toks kainų nustatymo būdas užtikrina Pardavėjų interesus, kurių apsaugos siekiama Įstatymo projektu. Pavyzdžiui, kaip nurodyta šio rašto (9) pastraipoje, net ir tas pats žalio pieno pristatymo būdas nebūtinai reiškia vienodus žalio pieno pristatymo kaštus.
(13) Šiuo atveju Nutarimo projekte taip pat nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad toks kainų reguliavimas yra būtinas ir turės siekiamą poveikį Pardavėjų padėčiai, prisidės prie žalio pieno sektoriuje egzistuojančių problemų sprendimo. Taip pat nepaaiškinama, kodėl būtent 20 proc. riba yra tinkamas dydis papildomai gaunamai vertei įvertinti. Galima ir situacija, kad supirkimo kainos mažės. Pagal Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje pateikiamą apibrėžimą žalio pieno pirkimo kaina yra ūkio subjektų sutarta pinigų suma, mokama už parduodamą Žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų bazinių pieno sudėties rodiklių žalią pieną. Atsižvelgiant į tai, Pirkėjo papildomai „virš“ pagrindinių žalio pieno sudėties rodiklių gaunama vertė nebūtinai bus įskaičiuojama į žalio pieno pirkimo kainą, ypač kai pagal Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas Pirkėjui draudžiama perkant žalią pieną, atitinkantį Žemės ūkio ministro įsakymu nustatytus kokybės reikalavimus, ir jį pristatant žalio pieno pirkėjui tokiu pat būdu, žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse taikyti skirtingą žalio pieno pirkimo kainą. Atsižvelgiant į tai, Pirkėjui nenaudinga papildomai gaunamą vertę įskaičiuoti į žalio pieno supirkimo kainą, nes tokią pačią kainą jis turėtų mokėti ir papildomos vertės neteikiančio žalio pieno pirkimo atveju. Atitinkamai, ir mažesniesiems pieno ūkiams žalio pieno kaina nebūtinai didėtų, o galimai net mažėtų, atsižvelgiant ir į tai, kad Nutarimo projekto rengėjai nurodo, jog priemokos ir priedai sudaro vidutiniškai apie 40 proc. visos išmokamos sumos už perkamą-parduodamą žalią pieną. Toks reguliavimas taip pat sukuria paskatas negerinti pieno kokybės ar veiklos efektyvumo, nedidinti tiekiamo pieno kiekio, nes šios aplinkybės turės ribotą reikšmę pieno supirkimo kainoje. Be to, įvertinus, kad Įstatymo ir Nutarimo projektų rengėjai deklaruoja siekį apskritai gerinti Pardavėjų padėtį, pavyzdžiui, nebeskirsto į grupes pagal pieno parduodamo pieno kiekį, svarstytina, ar siūlomos kainų reguliavimo priemonės atitinka deklaruojamus tikslus, nes priėmus siūlomas nuostatas tam tikriems Pardavėjams kainos „koreguotųsi mažėjimo linkme“.
(14) Nutarimo projekto 1.11 punktu siūloma pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį numatant, kad jei Pirkėjas žalio pieno pirkimo kainą mažina daugiau kaip 5 proc. jis turi pagrįsti, kodėl jis mažina kainą ir tą pagrindimą pateikti Viešajai įstaigai Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai, kuri gali nesuteikti leidimo kainos mažinimui. Nurodoma, kad padidinus kainos mažinimo ribą nuo 3 iki 5 proc., Pirkėjams būtų sumažinta administracinė našta ir žalio pieno pirkimo kainų analizė rodo, kad tai būtų taikoma tik esant dideliems rinkos veikimo sutrikdymams bei apsidraudžiant nuo Pirkėjų piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.
(15) Dėl reikalavimo pagrįsti žalio pieno supirkimo kainų mažinimą, paminėtina, kad jis nėra siejamas su jokiu ekonomiškai pagrįstu modeliu, pagal kurį turėtų būti vertinamas kainų mažinimo pagrįstumas. Toks reguliavimas gali lemti, kad Pirkėjams taps paprasčiau bei saugiau tiesiog nepirkti pieno iš konkrečių Pardavėjų, iš kurių pirkti pieną yra mažiausiai palanku, pavyzdžiui, smulkiųjų ūkininkų. Tokiu būdu nedidelius pieno kiekius parduodantys Pardavėjai gali prarasti galimybes parduoti savo pieną, net jei patys norėtų parduoti pieną mažesne kaina. Taip pat nėra numatyta, kokie veiksniai ar sąnaudos būtų pripažįstami pagrįstomis priežastimis kainoms mažinti. Jeigu bet kokios priežastys yra pakankamos kainų mažinimui, tai siūlomas reguliavimas nepasiektų ir Įstatymo bei Nutarimo projektų rengėjų deklaruojamo siekio, kad žalio pieno supirkimo kainos ir siūlomas reguliavimas atitiktų Pardavėjų interesus.
(16) Įvertinusi Nutarimo projekte siūlomas žalio pieno sektoriaus reguliavimo priemones, Konkurencijos taryba pažymi, kad turėtų būti atliktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas ir pateikti duomenys, kurie pagrįstų, kad siūlomi žalio pieno sektoriaus dalyvių veiklos ribojimai yra būtini, proporcingi ir veiksmingi – jais iš tiesų gali būti pasiekti Įstatymo projektu siekiami tikslai bei sprendžiamos žalio pieno sektoriuje egzistuojančios problemos. Konkurencijos tarybos vertinimu, siūlomas reguliavimas kelia riziką dėl konkurencijos ribojimo ir neprisideda prie žalio pieno Pardavėjų derybinės galios ir padėties stiprinimo bei vartotojų gerovės užtikrinimo.
|
Pirmininko pavaduotojas, pavaduojantis pirmininką |
Elonas Šatas |
Evelina Uogintaitė, tel. (8 5) 261 0060, el. p. [email protected]