DERINIMO PAŽYMA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2009 M. LAPKRIČIO 11 D. NUTARIMO NR. 1480 „DĖL VIEŠOJO IR PRIVATAUS SEKTORIŲ PARTNERYSTĖS“ PAKEITIMO“ PROJEKTO

 

Eil. Nr.

Institucijos pavadinimas

Pastabos, pasiūlymo turinys

Argumentai, kodėl neatsižvelgta į suinteresuotų institucijų pastabas ir pasiūlymus

1.

Teisingumo ministerija

7. Atsižvelgiant į tai, kad pagal IĮ 153 str. 5 d. ir KĮ 14 str. 11 d. sprendimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės tikslingumo priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, manytina, kad ir esant neigiamai CPVA išvadai dėl partnerystės tikslingumo, Vyriausybė arba savivaldybės taryba turėtų priimti sprendimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės tikslingumo, nes CPVA išvada neturi galutinio sprendimo, sukeliančios atitinkamas teises ir pareigas, galios. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti tikslinami Taisyklių 9, 10, 12, 25 ir 26 p.

Neatsižvelgta

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 4, 13, 156, 158 straipsnių ir ketvirtojo1 skirsnio pakeitimo įstatymo 153 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė arba savivaldybės taryba priima sprendimus dėl partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo Vyriausybės nustatyta tvarka. Kadangi sprendimų priėmėjai gali priimti sprendimus tik kai partnerystę taikyti tikslinga, teikiamose taisyklėse Vyriausybė nustato, kad kompetencijos centro išvadoje nurodžius, kad partnerystę taikyti netikslinga, projektas Vyriausybei neteikiamas, nes partnerystės būdu nebus įgyvendinamas. Viešasis subjektas turės grįžti į strateginio valdymo stadiją.

Pagal šiuo metu galiojančias Viešojo ir privataus sektorių partnerystės (toliau – VPSP) projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, partnerystės projektai, kuriems nepritardavo VPSP projektų komisija, taip pat nebuvo teikiami svarstyti Vyriausybei.

19.Taisyklių 38 p. nurodoma, kad Valstybės duomenų agentūra pateikia išvadą dėl partnerystės sutarties poveikio valdžios sektoriaus deficitui ir skolai, tačiau iš nuostatos nėra aišku, kokia tvarka vadovaujantis ši išvada yra teikiama ir kokia šios išvados pridėtinė vertė (pasekmės, jeigu ji būtų neigiama). Siūlytina šiais aspektais papildyti Taisyklių 38 p.

Neatsižvelgta

Vadovaudamasi 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje su pakeitimais, padarytais 2015 m. balandžio 22 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 2015/1342, 2 ir 3 straipsniais ir 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. kovo 7 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 220/2014, 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 13 punktu ir siekdama plėtoti ir tobulinti Lietuvos makroekonominę ir su ja susijusią statistiką, palyginamą su atitinkamais Europos Sąjungos, Ekonominės ir pinigų sąjungos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių rodikliais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė  2001 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 569 „Dėl Lietuvos makroekonominės ir su ja susijusios statistikos rengimo“ 2.1 papunkčiu pavedė Valstybės duomenų agentūrai rengti ir tvarkyti Lietuvos nacionalines ir regionines sąskaitas pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, koordinuoti su tuo susijusius darbus, metodiškai vadovauti šios srities rodiklių rengimui – įvertinti šalies ir regionų bendrojo vidaus produkto ir kitus Europos sąskaitų sistemos rodiklius, teikti juos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, Europos Sąjungos statistikos tarnybai, tarptautinėms organizacijoms.

Taigi, iš Europos sąskaitų sistemos rodiklių VPSP atžvilgiu aktualūs valstybės skolos ir deficito rodikliai, nes vadovaujantis Valdžios sektoriaus deficito ir skolos vadovu, reglamentuojančiu 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje nustatytos Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos (2010 ESS) įgyvendinimą, vertinami, klasifikuojami visi valstybės skolai ir deficitui įtakos turintys sandoriai, įskaitant, bet neapsiribojant, VPSP sutartimis.

 

___________