Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
Biudžetinė įstaiga, Jogailos g. 14, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 262 7797, faks. (8 5) 212 6492, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188668192
¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯
|
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai Gedimino pr. 17 LT-01505 Vilnius El. p. [email protected] |
2020-07- Nr. (2.30-35) 6V-
|
DĖL GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 41, 71, 101, 14, 20, 21, 23, 241, 25, 252, 28, 29, 291, 292, 293, 295, 296, 297, 301 IR 302 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 299 IR 2910 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO
(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba išnagrinėjo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 41, 71, 101, 14, 20, 21, 23, 241, 25, 252, 28, 29, 291, 292, 293, 295, 296, 297, 301 ir 302 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 299 ir 2910 straipsniais įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas).
(2) Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad vienas iš Įstatymo projekto tikslų – sudaryti teisines sąlygas efektyviau panaudoti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus (toliau – pajėgumai). Šiuo tikslu siūloma: panaikinti galimybę pareiškėjui atsisakyti jam skirtų pajėgumų; nustatyti skirtų pajėgumų ir tam tikrų traukinio techninių charakteristikų pakeitimo reglamentavimą; nustatyti subjektą, atsakingą už skirtų pajėgumų naudojimo stebėseną ir analizę.
(3) Konkurencijos taryba įvertinusi Įstatymo projektą, toliau šiame rašte pagal kompetenciją pateikia savo nuomonę dėl siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo, susijusio su perpildyta viešosios geležinkelių infrastruktūros dalimi[1].
1. Pajėgumų skyrimo, išnaudojimo kontrolė ir poveikio priemonės dėl neefektyvaus pajėgumų naudojimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje tvarka neužtikrina efektyvaus jų panaudojimo
(4) Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2018 m. atlikusi viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo valstybinį auditą[2] konstatavo, kad neišnaudojamos visos pajėgumų panaudojimo galimybės, sudarytos teisinės sąlygos geležinkelio įmonėms (vežėjams) piktnaudžiauti prašant pajėgumų, kurių neketinama naudoti, o šių pajėgumų neatsisakiusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) jokių sankcijų dėl nepanaudotų pajėgumų nenumatyta. Valstybės kontrolė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai rekomendavo užtikrinti veiksmingesnį pajėgumų panaudojimą, įdiegti pajėgumų panaudojimo kontrolės sistemą, pakeisti pajėgumų atsisakymo ir perskirstymo kitiems suinteresuotiesiems asmenims procedūras.
(5) Konkurencijos tarybos nuomone, nors Įstatymo projektas ir yra grindžiamas Valstybės kontrolės audito išvadomis, praktiškai Valstybės kontrolės identifikuotos problemos nėra išsprendžiamos ir siekiamas įtvirtinti teisinis reguliavimas nesukuria efektyvesnio pajėgumų panaudojimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje ir tuo pačiu neskatina konkurencijos dėl toliau nurodytų priežasčių.
(6) Konkurencijos tarybos nuomone, efektyvumas ir konkurencingumas galėtų būti pasiektas derinant tarpusavyje keletą pajėgumų skyrimo ir kontrolės etapų: visų pirma, skiriant pajėgumus ir sudarant Tarnybinį traukinių tvarkaraštį (prioritetų efektyvumo, atsisakymo galimybės ir derybų klausimai); tuomet, paskirtų pajėgumų išnaudojimo vertinimą ir kontrolę (ribinę panaudojimo normą); galiausiai, efektyvias poveikio priemones vežėjams, kurie neišnaudoja gautų pajėgumų, ir efektyvią „atimtų“ pajėgumų perskirstymo procedūrą. Tik veikiant visoms šioms priemonėms kartu, o ne kiekvienai atskirai, būtų pasiekiamas veiksmingas infrastruktūros pajėgumų išnaudojimas. Vis dėlto, minėtų priemonių derinys esamame ir siūlomame reglamentavime laikytinas neefektyviu dėl toliau išvardytų priežasčių.
1.1.Prioriteto taisyklių[3] taikymas perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje neužtikrina, kad pirmumo teisę gauti pajėgumus turėtų pareiškėjas, vežantis krovinius tarptautiniais maršrutais
(7) Įstatymo projekto 293 straipsnio 9 dalyje (galiojančio Geležinkelių transporto kodekso 293 straipsnio 7 dalyje) nurodyta, kad perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami vadovaujantis prioriteto taisyklėmis, kurias susisiekimo ministras nustato atsižvelgdamas į viešąjį interesą, poreikį skatinti viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimą, nacionalinę ir ypač tarptautinę krovinių vežimo geležinkelių transportu plėtrą, pareiškėjo ankstesnio tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo lygį.
(8) Konkurencijos taryba 2020 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (2.30E-35)6V-414 pateikė išvadą dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prioriteto taisyklių nustatymo“ projekto[4] (toliau – Įsakymo projektas). Konkurencijos taryba pasiūlė Įsakymo projekto rengėjams įvertinti, ar skiriant pajėgumus krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje taikant 7 prioriteto taisykles, pirmenybė kiekvienu iš 7 atvejų, nėra kuriama dirbtinai konkrečiam rinkoje veikiančiam ūkio subjektui. Projektu turėtų būti užtikrinama, kad prioritetai dirbtinai neribotų galimybės suteikti pajėgumų kuo daugiau rinkoje veikiančių ūkio subjektų.
(9) Konkurencijos tarybos nuomone, nors Įstatymo projekto 293 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad pajėgumai skiriami atsižvelgiant ypač į tarptautinę krovinių vežimo geležinkelių transportu plėtrą, vis dėlto vertinant Prioriteto taisykles matyti, kad tarptautiniai maršrutai padalinti į dvi kategorijas: 1) tarp Europos Sąjungos valstybių narių (Prioriteto taisyklių 2.2 ir 2.3 papunkčiai) ir 2) maršrutai iš trečiosios valstybės į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos į trečiąją valstybę (Prioriteto taisyklių 2.5 ir 2.6 papunkčiai), o vietiniai maršrutai laikomi prioritetu antrosios tarptautinių maršrutų kategorijos atžvilgiu (Prioriteto taisyklių 2.4 papunktis).
(10) Atsižvelgiant į tai, kad krovinių vežimas iš trečiosios valstybės į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos į trečiąją valstybę, įskaitant krovinių vežimą tranzitu laikomi taip pat tarptautiniais maršrutais, nėra aišku, kodėl pirmumo teisė gauti pajėgumus sudaryta vietiniais maršrutais krovinius vežantiems vežėjams lyginant minėtų tarptautinių maršrutų atžvilgiu.
(11) Kadangi vietiniais maršrutais krovinius veža iš esmės tik AB „Lietuvos geležinkeliai“, prioritetas gauti pajėgumus suteikiamas vienam subjektui. Pažymėtina, kad pagal prioriteto taisykles pajėgumus paskyrus vietiniais maršrutais vežančiam ūkio subjektui, jų gali nelikti ūkio subjektams, vežantiems tarptautiniais maršrutais – iš trečiosios valstybės į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos į trečiąją valstybę, įskaitant krovinių vežimą tranzitu. Tokiu būdu apribojama konkurencija krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais geležinkelių transportu rinkoje tiek, kiek tai susiję su krovinių vežimais iš trečiosios valstybės į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos į trečiąją valstybę, įskaitant krovinių vežimą tranzitu.
(12) Taigi, šis prioritetų eilės nustatymas: 1) prieštarauja Geležinkelių transporto principinėms nuostatoms, o taip pat 2) prioritetas gauti pajėgumus de facto suteikiamas vienam, iš anksto žinomam subjektui. Be to, diskutuotina, ar vietiniais maršrutais trumpomis distancijomis pervežamų krovinių alternatyva negalėtų būti kelių transportas.
(13) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekiant įgyvendinti Įstatymo projekto 293 9 dalyje numatytą tikslą – tarptautinė krovinių vežimo geležinkelių transportu plėtra bei efektyvi konkurencija šioje rinkoje – rekomenduojame įvertinti galimybę pirmumo teisę gauti pajėgumus suteikiant pareiškėjams, vežantiems krovinius visais tarptautiniais maršrutais geležinkelių transportu, t. y. tiek vežimams tarp Europos Sąjungos valstybių narių, tiek vežimams iš trečiosios valstybės į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos į trečiąją valstybę, įskaitant krovinių vežimą tranzitu.
1.2. Paskirtų pajėgumų kontrolė, poveikio priemonės ir panaikintų pajėgumų perskirstymas neužtikrina efektyvaus pajėgumų naudojimo
(14) Nuo šių metų 2020–2021 m. Tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui nustatyta pajėgumų panaudojimo ribinė norma yra 89 proc.[5] Konkurencijos tarybos nuomone, tokia priemonė kaip ribinės normos nustatymas, prisidėtų didinant konkurencingumą, tačiau ji turėtų būti derinama su kitomis poveikio priemonėmis, kurios turėtų atgrasyti subjektą nuo nepagrįstai nepanaudojamų pajėgumų rezervavimo ir laikymo . Priešingu atveju tokios ribinės normos taikymas tebūtų tik formalumas.
(15) Konkurencijos tarybos nuomone, numatyta poveikio priemonių (įskaitant sankcijas) sistema dėl nepanaudotų pajėgumų perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje nėra veiksminga.
(16) Kaip numatyta Geležinkelių transporto kodekso 296 straipsnio 4 dalies 5 punkte, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima sprendimą panaikinti skirtus pajėgumus, jeigu perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pareiškėjas naudoja mažiau pajėgumų, negu valdytojo nustatyta ir Tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatuose[6] nurodyta viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo ribinė norma.
(17) Vis dėlto, tokia poveikio sistema, kai pajėgumai panaikinami, o vėliau perskirstomi, neapsaugo nuo situacijų, kad tuos pačius pajėgumus gautų subjektai, iš kurių jie buvo paimti, kas iš esmės suponuoja, jog konkurencija dėl atsilaisvinusių pajėgumų būtų tik deklaruojama. Be to, nėra efektyvių ekonominių sankcijų, jeigu pajėgumų panaudojimo ribinė norma yra mažesnė negu numatyta Tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatuose[7], o tai neskatina pareiškėjų teikti paraiškas tik dėl faktiškai ketinamų panaudoti pajėgumų.
(18) Pavyzdžiui, 2020–2021 m. Tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui nustatyta pajėgumų panaudojimo ribinė norma yra 89 proc. ir jeigu pareiškėjas nepanaudoja, pavyzdžiui, 36 proc. pajėgumų, jam pajėgumai gali būti panaikinti. Tuomet, vadovaujantis Tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatų 4.6.3 punktu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, per 10 (dešimt) darbo dienų nuo sprendimo panaikinti pareiškėjui skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, priima sprendimą dėl jų panaudojimo arba viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskelbimo laisvais.
(19) Laisviems pajėgumams yra teikiama paskutinės minutės paraiška, vadovaujantis Įstatymo projekto ir galiojančio įstatymo 295 straipsniu ir jeigu teikiama keletas paraiškų, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui, kuris paskutinės minutės paraišką pateikė anksčiausiai.
(20) Pažymėtina, kad subjektui, kuriam pajėgumai buvo panaikinti, nėra draudžiama pakartotinai teikti paraišką dėl panaikintų laisvų pajėgumų. Taigi, pareiškėjas, iš kurio buvo atimti pajėgumai, iš anksto žino apie būsimą laisvų pajėgumų skelbimą ir gali atitinkamai pasiruošti bei, labai tikėtina, pirmas pateikti paraišką dėl pajėgumų.
(21) Prielaidas pareiškėjui „atgauti“ jam panaikintus pajėgumus suponuoja ir tam palanki Įstatymo projekto 295 straipsnio 7 dalis, numatanti, kad pareiškėjo pateiktoje paskutinės minutės paraiškoje nurodytos charakteristikos turi atitikti viešosios geležinkelių infrastruktūros esamus pajėgumus. O šias sąlygas jau atitinka pareiškėjas, kuriam pajėgumai buvo panaikinti.
(22) Dėl aukščiau išvardintų priežasčių manytina, kad paraiškų pateikimo pirmumo principas yra neobjektyvus ir sukuriantis deklaruojamą konkurenciją tarp pareiškėjų dėl atimtų laisvų pajėgumų, kadangi paliekama galimybė atimtus pajėgumus gauti tam pačiam subjektui.
(23) Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog norima įtvirtinti sistema neužtikrina, kad 1) poveikio priemonės atgrasytų nuo neefektyvaus pajėgumų naudojimo; ir kad 2) dėl kuo daugiau nepanaudotų pajėgumų tarpusavyje sąžiningai galėtų konkuruoti rinkoje veikiantys ūkio subjektai.
(24) Dėl šių priežasčių siūlytina: 1) poveikio priemonių sistemą perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje griežtinti, kad ūkio subjektai nebūtų suinteresuoti išlaikyti jiems skirtų, tačiau nenaudojamų pajėgumus; 2) laisvus pajėgumus paskirstyti taikant konkurencingą procedūrą, o ne pagal pirmumo principą.
2. Reikalavimai Paraiškoms skirti pajėgumus gali sukelti pareiškėjams neigiamas pasekmes ir reikšmingai apriboti konkurenciją
(25) Įstatymo projekto 291 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat ir pajėgumus daugiau kaip vienos valstybės geležinkelių tinkle, pareiškėjai gali pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ne vėliau kaip prieš 8 mėnesius iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo termino, numatyto 2017 m. rugsėjo 4 d. Komisijos deleguotajame sprendime (ES) 2017/2075, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė. <...>“.
(26) Įstatymo projekto 291 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „Paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus formą, kartu su paraiška teikiamų dokumentų sąrašą, paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nagrinėjimo procedūras, be kita ko detalizuojančias šiame straipsnyje nustatytą paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nagrinėjimo tvarką, nustato ir Tinklo nuostatuose nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.“
(27) Prioriteto taisyklių 1.1 dalyje nustatyta (ši dalis mutatis mutandis taikoma ir krovinių vežimo veiklai), kad pajėgumai perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje skiriami pareiškėjui, kuris <...> viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad pareiškėjas turi traukos riedmenų, traukinio mašinistų ir kitų darbuotojų, kurių darbas tiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, taip pat sutartinių įsipareigojimų dėl keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu veiklos vykdymo, naudojantis skirtais pajėgumais.
(28) Tarnybinio traukinių tvarkaraščio nuostatų 2.1 papunktyje pareiškėjams numatyta pareiga prieš 8 mėnesius pateikti visus prašomus dokumentus pajėgumams gauti, tai yra, licenciją, saugumo sertifikatus, dokumentus pagrindžiančius, kad pareiškėjas <...> turėdamas komercinius interesus pageidauja įsigyti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų (sutartys, susitarimai, pareiškėjo veiklą apibūdinančius dokumentai ir pan. dokumentų kopijos)[8], kai apskritai nėra aišku, ar pareiškėjai gaus prašomus pajėgumus. Toks teisinis reguliavimas yra neproporcingas siekiamiems tikslams, sukuria dideles kliūtis varžantis dėl galimybės gauti pajėgumus, ypač mažiesiems rinkos dalyviams, o esant perpildytos infrastruktūros problematikai, tai iš esmės reiškia įėjimo į rinką kliūtis.
(29) Dėl tokių neadekvačių suvaržymų tikėtina, kad dalis potencialių krovinių vežėjų, nenorėdami patirti nuostolių, pavyzdžiui, dėl sutartyse numatytų netesybų, jeigu prašomų pajėgumų negautų, ar dėl kitų priežasčių negalėdami pateikti iš anksto pasirašytų infrastruktūros panaudojimo pasirašytų sutarčių, dar paraiškos pateikimo etape neteks galimybės konkuruoti dėl pajėgumų.
(30) Be to, pažymėtina, kad kol nėra tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto, pareiškėjai apskritai nežino, ar jie gaus prašomus pajėgumus, o nepateikus reikiamų dokumentų pareiškėjų paraiškos apskritai nebūtų nagrinėjamos. Manytina, toks teisinis reguliavimas gali pažeisti pareiškėjų teisėtus lūkesčius, nes įvykdę nurodytus reikalavimus, jie pagrįstai gali tikėtis gauti prašomus pajėgumus, tačiau kaip matyti iš Įstatymo projekto 293 straipsnio ne visos paraiškos yra patenkinamos, ir tokiu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis yra skelbiama perpildyta, kas iš esmės reiškia prioriteto taisyklių taikymą. Dėl prioritetų pasisakoma šio rašto 1 dalyje.
(31) Įstatymo projekte siūloma Geležinkelių transporto kodekso 293 straipsnį papildyti 6 dalimi, kurioje numatoma abstraktaus pobūdžio nuostata, kad derinimo metu, jeigu yra galimybių, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, pirmiausia turi atsižvelgti į visus pareiškėjų galimus patirti suvaržymus, įskaitant ekonominį poveikį, kad patenkintų visas paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus <...>. Ekonominį poveikį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas įvertina pagal pareiškėjų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pateiktą informaciją, leidžiančią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui įvertinti, koks bus ekonominis poveikis pareiškėjui, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai jam nebus skirti ir jis nepanaudos turimų geležinkelių riedmenų, personalo ir (ar) neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų.
(32) Atkreiptinas dėmesys, kad nors valdytojui numatoma pareiga atsižvelgti į paraiškas teikiančių asmenų galimą patirti ekonominį poveikį dėl negaunamų pajėgumų, tačiau nedetalizuojama, kaip bus vertinami gauti rezultatai, kokiais kriterijais remiantis bus nustatomas galimos žalos dydis, ir kokią reikšmę jos dydis turės sprendžiant kam skirti pajėgumus, o kam jų neskirti. Dėl šio detalizavimo nebuvimo siūlomos nuostatos laikytinos deklaratyviomis.
(33) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas pareiškėjams pateikti sutartis su trečiaisiais asmenimis kartu su teikiama paraiška pajėgumams gauti yra neproporcingas, sukuriantis reikšmingus apribojimus konkuruojant dėl galimybės gauti pajėgumus perpildytos infrastruktūros dalyje, o Įstatymo projekto 293 straipsnio siūloma 6 dalis nesukuria skaidraus ir pakankamo saugiklio, aiškios ekonominės žalos vertinimo sistemos ir nustatytos žalos įtakos priimant sprendimus dėl pajėgumų skyrimo.
(34) Atitinkamai siūlytina: 1) numatyti protingą terminą įvykdyti reikalavimus dėl sutartinių įsipareigojimų dėl keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu veiklos vykdymo, naudojantis skirtais pajėgumais pateikimo, pavyzdžiui, pateikiant dokumentus iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio pirminio projekto parengimo; 2) detalizuoti Įstatymo projekto 293 straipsnio 6 dalyje numatyto ekonominio poveikio, negavus prašomų pajėgumų, vertinimą, numatant kokiais kriterijais remiantis jis bus atliekamas; kaip bus vertinami gauti rezultatai; kokią įtaką gauti rezultatai turės priimant sprendimą dėl pajėgumų skyrimo konkrečiam pareiškimą pateikusiam asmeniui.
3. Išvados ir pasiūlymai
(35) Apibendrinus tai, kas išdėstyta, Konkurencijos tarybos nuomone, pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje tvarka neužtikrina efektyvaus jų panaudojimo, nes:1) prioritetizuojami vietiniai maršrutai dalies tarptautinių maršrutų atžvilgiu (šio rašto 1.1. skyrius); 2) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudojantiems ūkio subjektams taikomos poveikio priemonės už netinkamą pajėgumų panaudojimą – pajėgumų panaikinimas, nėra atgrasanti nuo neapgrįstai didelių pajėgumų rezervavimo ir nenaudojamų pajėgumų laikymo sau, nes yra sudarytos sąlygos panaikintus pajėgumus gauti subjektams iš kurių jie buvo „atimti“, taip pat skirstant laisvus pajėgumus nepasitelkiama konkurencinga procedūra (šio rašto 1.2. skyrius); 3) reikalavimai paraiškoms skirti pajėgumus yra neproporcingi, todėl gali sukelti pareiškėjams neigiamas pasekmes ir reikšmingai apriboti konkurenciją (šio rašto 2 skyrius).
(36) Atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos identifikuotas problemas perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, siūlytina: 1) prioriteto taisyklėse numatyti, kad nepriklausomai nuo to, ar tarptautiniai vežimai yra vykdomi tarp Europos Sąjungos valstybių narių, ar iš trečiosios valstybės į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos į trečiąją valstybę, įskaitant krovinių vežimą tranzitu, pirmumo teisė suteikiama gauti pajėgumus pareiškėjams, vežantiems krovinius visais tarptautiniais maršrutais; priešingu atveju, rekomenduojame pagrįsti, kodėl prioritetas geležinkelių infrastruktūros pajėgumams gauti yra taikomas tik vežimams, vykdomiems tarp Europos Sąjungos valstybių narių 2) didinti pajėgumų naudojimo efektyvumą perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, numatant griežtesnes sankcijas už nepanaudotus pajėgumus bei skatinti konkurenciją perskirstant laisvus pajėgumus, nesuteikiant galimybės jų gauti subjektui, kuriam pajėgumai buvo panaikinti ir taikyti konkurencingą procedūrą; 3) numatyti protingą terminą dokumentams pateikti, teikiant paraiškas dėl pajėgumų skyrimo. Taip pat siūlytina detalizuoti nuostatas dėl ekonominio poveikio, negavus prašomų pajėgumų, vertinimo, atsižvelgus į Konkurencijos tarybos pateiktas įžvalgas 3 rašto dalyje.
(37) Jei Jums kiltų su šiuo raštu susijusių klausimų, prašome kreiptis į mūsų instituciją.
Tarybos narė Medeina Augustinavičienė
Dainora Anulytė-Baušienė, tel. (8 5) 262 6658, el. p. [email protected]