Gedimino pr. 2/1-28, LT-01103 Vilnius
Tel. +370 5 212 1111, [email protected], www.lvk.lt
Tarptautinių prekybos rūmų ICC oficialus atstovas 
www.iccwbo.org
Lietuvos Respublikos Seimo                    2022 m.  balandžio 25 d., Nr. 22-083VK
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui              


DĖL NACIONALINĖS DARBOTVARKĖS „LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ RENGIMO
PILIETINIAM PASIPRIEŠINIMUI STRATEGIJA“  PROJEKTO

Lietuvos verslo konfederacija (toliau  –  LVK), didžiausia paslaugų verslą vienijanti organizacija
Lietuvoje, dėkoja Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (toliau – NSGK) už susidomėjimą LVK
pasiūlymais dėl verslo ir visuomenės įtraukimo ruošiantis įvairioms grėsmėms. Atitinkamai, NSGK
kvietimu teikiame siūlymus Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-1308 „Dėl Nacionalinės darbotvarkės
„Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ (toliau -
Nacionalinė darbotvarkė). 


LVK matomos problemos:

1.  Neišnaudojamas partnerystės su verslu potencialas ruošiant gyventojus pilietiniam
pasipriešinimui;
2.  Įvairių nacionaliniam saugumui svarbių sektorių atstovai tiksliai nežino, koks būtų jų vaidmuo
valstybę ištikus egzistencinei grėsmei;
3.  Nepakankamas įmonių įtraukimas rengiant pasiruošimo grėsmėms planus.


Atitinkamai, teikiame šiuos siūlymus Nacionalinei darbotvarkei:

1.  Nacionalinės darbotvarkės  dešimtąjį punktą „Galimybės“ siūlome papildyti papunkčiu
„Partnerystės su verslu potencialas“. LVK manymu, su didelių įmonių pagalba  galima efektyviai
pasiekti piliečius ir (kartu su  darbdaviais)  gerinti  darbuotojų  pasirengtį pilietiniam
pasipriešinimui, tačiau tam reikalinga valstybės institucijų iniciatyva. 
2.  Nutarimo projekto devintąjį punktą „Silpnybės“ siūlome papildyti papunkčiu „Neapibrėžtas
verslo vaidmuo skirtingose situacijose (ekstremaliosios situacijos, krizės, mobilizacijos, karo
padėties)“. Šiai dienai įmonės tiksliai nežino, koks būtų jų vaidmuo įvairių valstybės lygio
grėsmių akivaizdoje, tad negali planuoti veiksmų tuo atveju, jeigu valstybę ištiktų egzistencinė
grėsmė. Elektroninio  ryšio tiekėjai nežino, kaip geriausiai turėtų užtikrinti mobilųjį ir
internetinį ryšį ir kuriam laikui. Vaistinės, privačios gydymo įstaigos irgi nežino, koks būtų jų
vaidmuo karo padėties atveju. Žiniasklaidos įmonės taip pat teigiamai žiūri į puikiai veikiantį
žiniasklaidos sektorių Ukrainoje ir abejoja, kad Lietuvos žiniasklaidos sektorius veiktų taip pat
gerai karo Lietuvos teritorijoje atveju. Tai – keli pavyzdžiai, kuriais verslo bendruomenė siekia
atkreipti dėmesį į reikalingą platesnį požiūrį  ruošiant veiksmų planus įvairių grėsmių
akivaizdoje. 
3.  Siūlome  detalizuoti  Nutarimo projekto 22 punktą, kuriame  inter alia  paminėta, kad
įgyvendinant Nacionalinę darbotvarkę „[...] pasitelkiami socialiniai, ekonominiai partneriai“ ir,
po išsamesnių diskusijų su 22 punkte nurodytomis institucijomis ir įstaigomis, numatyti
konkretų formatą, kuriame būtų aktyviai siekiama įtraukti  visuomenės atstovus sprendžiant su
pilietinio pasipriešinimo pajėgumų stiprinimu susijusius klausimus. LVK balandžio 12 d. rašte

Nr. 22-075VK „Pasiūlymai Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste kylantiems iššūkiams Lietuvoje
spręsti“  teigė, kad  „[...]  Platesnis Lietuvos gyventojų pasiruošimas karinėms grėsmėms yra
neįmanomas be verslo ir visuomeninių organizacijų įsitraukimo. Šioje srityje valstybės ir
darbdavių bendradarbiavimas yra esminis, siekiant didinti konkrečiai darbuotojų pasiruošimą
įvairioms grėsmėms.“ Tuo pačiu pateikėme siūlymą suformuoti patariamąją ekspertų tarybą,
kurioje akademinės bendruomenės, verslo ir visuomenės atstovai patartų Lietuvos
Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei valstybės ir visuomenės saugumo bei pilietinės gynybos
organizavimo klausimais. 

Detalizuojant šį mūsų pasiūlymą, taip pat svarstytinas ir tam tikras ad hoc formatas, kuomet
Nacionalinės darbotvarkės 22 punkte įvardytos institucijos ir įstaigos aktyviai siektų įtraukti
konkrečių sektorių atstovus identifikuojant ir šalinant įvairius pažeidžiamumus konkrečiuose
sektoriuose. Papildžius Nacionalinės darbotvarkės devintąjį pu nktą LVK siūlymu būtų atvertas
kelias Krašto apsaugos ministerijai konkrečiai spręsti pažeidžiamumus strategiškai svarbiuose
ekonomikos sektoriuose. Tokiu atveju, Krašto apsaugos ministerija turėtų proaktyviai
bendrauti su privataus sektoriaus atstovais, kartu identifikuoti didžiausias šalintinas
problemas ir kartu parengti planus, kaip vieno ar kito sektoriaus įmonės privalėtų elgtis įvairių
grėsmių akivaizdoje bei aptarti, kaip joms pasiruošti. 

Taip pat pažymime, kad LVK Taryba 2022 m. vasario 24 d. pareiškimu kreipėsi į Seimą, palaikydamą
siekį didinti Krašo apsaugos ir pasienio tarnybų finansavimą bei teikė pasiūlymą apsvarstyti atskiro
krašto gynybos mokesčio idėją, kurio paskirtis  būtų finansuoti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas ir gilinti
pilietinės gynybos pajėgumus.

Dėkojame už bendradarbiavimą.  Maloniai raginame  NSGK  surengti klausymus dėl Nacionalinės
darbotvarkės, kurių metu galėtume plačiau pristatyti savo siūlymus. Klausymams suburtume įvairių
sektorių atstovus, kurie galėtų plačiau papasakoti apie jų matomas problemas. 


Pagarbiai


Prezidentas                Andrius Romanovskis



















Originalas nebus siunčiamas. Vilius Kriaučiūnas, el.p.: [email protected], mob. +370 608 98408.