LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA
A.Jakšto g. 4, LT-01105 Vilnius, Lietuva
Tel. 8 626 22252, El. paštas: info@am.lt
www.am.lrv.lt
2023-07-25
 
 
Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto
Rūšis:  Įstatymo projektas
 
Reg. Nr.:  23-10473
 
Reg. data:
2023-
06-28
Priimanti
institucija:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija  Būsena:
Derinama
 
Eurovoc
terminai:
Nėra
Parengė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija,
Edvinas Emarta, edvinas.emarta@am.lt,
(695) 35081
Derinimas:
2023-06-28 -
2023-07-27
 
Ryšys su
ES teisės
aktais:
Nėra
Su projektu
dirba:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Varianto
apibūdinimas:
 
Kalba:  Lietuvių
 
Gerbiamieji,
 
Dėkojame, kad Informuojate, kad Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtas Lietuvos
Respublikos miškų įstatymo projektas ir lydimieji įstatymų projektai: 
https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/f0879851157111eea9b3de7dd350a34e?positionInSearchResults
=0&searchModelUUID=4e8fbb27-f379-47e9-8243-b3adc1e3990e
 
Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I -671 nauja redakcija
nepašalino esminių miškų reguliavimo trūkumų. 
1.  Reikšmingo administracinės naštos mažinimo, biurokratizmo ir popierizmo naštos mažinimo
nesiekiama, o jis net didinamas, nors aplinkos ministerijai ruošusioje Lietuvos Respublikos
miškų įstatymo Nr. I-671 naują redakciją vadovauja liberalas Simonas Gentvilas (Partija  -
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis). 
2.  Jau nieko nestebina nenutrūkstama taip vadinamų „Aplinkos saugotojų“ lesyklų ir kromelių
sistema patogiai įsitaisiusi miškų įstatymo Nr. I -671 naujoje redakcijoje. Šią „lesyklų ir
kromelių Lietuvą“ toliau saugoja universitetų vardais besidangstantys interesantai 
aiškinantys, kad „kromelių“ panaikinimui Lietuva nepasiruošusi, nes lietuviai nepribrendę.    

2
3.  Pateikiame pavyzdžius, nes 2023-02-03 rašėme, kad per Aplinkos ministerijos Miškų
įstatymo planuojamų esminių pakeitimų pristatymą, Dr
1
.Gintautas Mozgeris
2
 iš VDU Miško
mokslų katedros sakė, kad stalininis miškų tvarkymas turi išlikti, nes lietuviai dar
nepribrendę tvarkytis su miškais ne Stalino metodu (ar kažkaip panašiai sakė), todėl
prašome Aplinkos ministerijos pateikti tikslią frazę ką sakė p. Gintauta s Mozgeris VDU dėl
stalininio miškų tvarkymo, nes Miškų įstatymo planuojamų esminių pakeitimų pristatymą
įrašinėjo (Buvo kvietimas į Miškų įstatymo planuojamų esminių pakeitimų pristatymą, kuris
vyks 2023 m. vasario 3 d. 10-12 val. nuotolinėje Zoom aplinkoje Renginio organizatorių
vardu, Anžela Valainė Miškų politikos grupės patarėja Tel.: 8 695 15839 El. paštas:
anzela.valaine@am.lt).
4.  Tokie „lietuviai nepribrendę“ teiginiai atitinka LR Baudžiamajame kodekse numatytą
nusikaltimą BK 170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar
kitokią žmonių grupę , ar BK 169 straipsnis. Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties,
kilmės, religijos ar kitos grupinės  priklausomybės.  
5.  Mes prašėme Aplinkos ministerijos, VDU, p. Gintautas Mozgeris plačiau paaiškinti ką reiškia
stalininis miškų tvarkymas ir kodėl jis taip patinka VDU atstovui ir kokiuose aplinkos
ministerijos šiandieninio pristatymo punktuose yra Stalino  metodas ? Ar jis yra
prezentacijos „slaide“ "Siekiami pokyčiai - Miškų grupės" ar kur kitur yra ta Stalininė tvarka?
6.  Gintautas Mozgeris 2023-02-03 16:31 miškų įstatymo projekto diskusijų reikalu mums
Gintautas Mozgeris  atrašė:
a.  Gal reikėtų atidžiau klausyti ir neinterpretuoti pastabų pagal tai, kiek, kaip suprantu,
leidžia jūsų supratimas apie segregatyvaus miškininkavimo esmę ir jo atsiradimo
Lietuvos miškininkystėje istoriją. Dariniai, kuriuos mes dabar vadiname miškų
grupėmis (dar sykį pabrėžiu - PAGAL ESMĘ, o ne pagal tai, kad kaip pavadiname),
buvo įtvirtinti gal 1943 metais Stalino vyriausybės („atsižvelgiant į miškų reikšmę
šalies liaudies ūkiui, valstybiniai miškai paskirstomi į tris grupes, nustatant kiekvienai
iš jų specialų ūkininkavimo režimą"), 1945 metais įdiegti reokupuotoje Lietuvoje, o
1994 metais nusėdo miškų dabartiniame miškų įstatyme kaip 4 miškų grupės, nes
„Lietuvoje buvo jau susiklostę zonavimo tradicijos...".  
b.  Segregatyviu miškinkavimu laikomas atvejis, kai medynai priskiriami vienai ar
kelioms „grupėms" (funkciniams-rėžiminiams vienetams), kurioms yra numatyta tam
tikras miško ūkio tikslai ir, atitinkamai, viena miškininkavimo forma.  
 
1
 Daktaro laipsnis 1995 Lietuvos žemės ūkio universitetas / Tema „Aerofotonuotraukų panaudojimo Lietuvos miškų
inventorizacijoje teorinis ir praktinis tobulinimas“
2
 Habilitacijos procedūra  2009 Lietuvos žemės ūkio universitetas / Tema „Nuotolinių tyrimų metodų tobulinimas
miškotvarkoje“ 

3
c.  Alternatyva segregatyviam miškininkavimui – kompleksiškas miškininkavimas, kai
vienas medynas susiejamas su daugeliu miškininkavimo tikslų ir, savo ruožtu, jam
„parenkama" miško ūkio forma. 
d.  Suprantu, kai Lietuva nepribrendusi gyventi be „miškų grupių", nepaisant išvystytos
saugomų teritorijų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir pan. sistemos.  
e.  Apie dar Stalino laikais inicijuotą segregatyvų miškininkavimą (ar panašiai), kuris
daro įtaką Lietuvos miškininkystei.
7.  Nuo viceministro Danas Augutis 2023-02-06 14:44 gavome tokį stalininių Gintauto Mozgerio
idėjų slėpimą: „Laba diena, Dėkojame, kad dalyvavote Miškų įstatymo pl anuojamų esminių
pakeitimų pristatyme. Kaip ir minėjome šio susitikimo pradžioje, susitikimo įrašas buvo
daromas tik Miškų įstatymo projekto rengėjams siekiant užfiksuoti socialinių partnerių
išsakytus pastebėjimus ir siūlymus siūlomiems pakeitimams. Todėl , vadovaudamiesi
Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis, negalime susitikimo įrašo platinti,
viešinti ar kitaip naudoti ne įstatymo projekto rengėjų poreikiams .“
8.  Dar  2023-02-05 11:16, LMD rašė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariams, kad per
Miškų įstatymo planuojamų esminių pakeitimų pristatymą, kuris vyko iš Aplinkos
ministerijos 2023 m. vasario 3 d. 10-12 val. nuotolinėje Zoom aplinkoje Vytauto Didžiojo
Universiteto Dr.Gintautas Mozgeris iš VDU Miško mokslų katedros, per savo neatsargumą ar
akiplėšiškumą atskleidė Miškų įstatymo planuojamų pakeitimų ir "ne -pakeitimų" esmę:
a.  "Lietuvoje negalima keisti Stalininio miškų valdymo modelio, nes lietuviai dar
nepribrendę", kurie buvo "įtvirtinti 1943 metais Stalino vyriausybės („atsižvelgiant į
miškų reikšmę šalies liaudies ūkiui, valstybiniai miškai paskirstomi į tris grupes,
nustatant kiekvienai iš jų specialų ūkininkavimo režimą"), 1945 metais įdiegti
reokupuotoje Lietuvoje, o 1994 metais nusėdo miškų dabartiniame miškų įstatyme
kaip 4 miškų grupės, nes „Lietuvoje buvo jau susiklostę zonavimo tradicijos...". 
9.  Nežinome kokie tie lietuviai kur dar nesubrendę, nes nesame matę jokio VDU mokslinio
tyrimo "lietuvių brandos miške" reikalu.
10. Esame pastebėję, kad labai dažnai Lietuvoje priešingai nei JAV, moksliniai laipsniai
dažniausiai yra tik "prestižo", "reklamos vizitinėje  kortelėje" ar "antpečių" dalykas, kuriuos
gavus toks "mokslininkas" jau "biurokratiškai nostrifikuotas " ir gali  "oficialiai" skelbti
visokius anti-mokslinius ar nemokslinius dalykus be jokios akademinės etikos atsakomybės. 
11. Kadangi nežinome iš kokių mokslinių tyrimų Dr.G.Mozgeris (Vytautas Magnus University
PhD) padarė išvadą, kad: "lietuviai dar nepribrendę",  belieka spėti, kad gal būt PhD
G.Mozgeris "apklausė", pavyzdžiui, Sigitą Mozgerį Miškų priežiūros vadovą bendrovėje

4
https://www.hdforest.lt/   ir jos darbuotojus (https://www.hdforest.lt/ HD FOREST –
LITHUANIA, Kirtimu g 2. Vilnius, 02300). 
12. Kaip mes suprantame, galimai, Miškų priežiūrą pigiau atlikti Stalino patvirtintu segregacijos
– grupavimo metodu (lengviau, pigiau, pelningiau).
13. Kaip mes suprantame, stalininis „miškininkavimo“ būdas artimas  ir liberalų valdomai
aplinkos ministerijai, nes galima kaip Stalino laikais atimti mišką "tariamai gyvūnijos
apsaugai", o kitose vietose ramiai kirsti mišką ir AM propagandos būd u sudaryti įspūdį, kad
"ir vilkas sotus, ir avis sveika".
14. Tuo tarpu "Kompleksinė miškininkystė" reikalauja daug ir kantriai dirbti, o tam  aplinkos
ministerija ir jos interesantai, interesų grupės ir  miškų prižiūrėtojai "nepribrendę". 
15. Kaip suprantame „varnas varnui akies nekerta“, todėl viceministras Danas Augutis ėmėsi
dangstyti atvirai stalininį miškininkavimą Lietuvoje. Skelbiama, kad viceministras Danas
Augutis – ekologas, aplinkosaugininkas, beveik 14 metų dirbęs bioįvairovę saugan čioje
nevyriausybinėje organizacijoje „Lietuvos gamtos fondas“ ir paraleliai tiek pat laiko  –
duomenų analitiku Gamtos tyrimų centre.  
16. Galimai, stalininiu Segregatyviu miškinkavimu viceministras Danas Augutis yra patenkintas,
nes jo buvusi darbovietė Lietuvos gamtos fondas galimai turi „lesyklų ir kromelių“
segreguotoje dalyje „Natūra 2000 projektuose“ Natura 2000 | Lietuvos Respublikos
aplinkos ministerija (lrv.lt)  , todėl kompleksiškas miškininkavimas apribotų tokių „lesyklų ir
kromelių“ galimybes. Lietuvos gamtos fondas nepateikė iki šiol 2022 m. ataskaitos, todėl
yra tik Finansinės atskaitomybės dokumentai / 2021 m. finansinė atskaitomybė,
aiškinamasis raštas, metinis pranešimas (veiklos ataskaita)  2022-05-05, kurį jūsų
patogumui pridedame prieduose. Labai apmaudu, kad tokiems „labdaros“ fondams
neprivalomas nepriklausomas auditas.  
17. Segregatyvus miškinkavimas buvo sukurtas didelėse diktatūrose (pirmiausiai Vokietijos
Imperijoje, po to panaudotas Rusijos ir Sovietų imperijose), bet šis metodas, kurio taikymas
demokratiškose ar mažose sistemose kaip Lietuva buvo ir yra žalingas ir neracionalus.
18. Imperijose Segregatyvus miškinkavimas buvo patogus  dėl masto ekonomijos (ang.
Economies of scale) ir atitiko autokratijos ir diktatūros valdymo tipą (Absoliutinė
monarchija, Despotizmas, Karinė chunta, Kleptokratija), bet demokratijoje ir ypač mažoje
Lietuvoje segregacija priveda prie „mini kunigaikštysčių“ sukūrimo. Mini kunigaikštystės yra
gana dirbtinas ar istorinis dalykas (per maža kaip  tikra kunigaikštystė), todėl tokia mini
kunigaikštystė tampa savotiška „lesykla ir kromelis mokesčių vengimui, kazino ir panašiai
veiklai“, nes lesykloms ir kromeliams trūkta ekonominio masto, reikia nuolatinių subsidijų,  o

5
dėl kompleksiškumo stokos segreguotose miškų grupėse turime viena  rūšis (saugoma)
užgožia ir naikiną kitą (nesaugomą), todėl nyksta faunos ir floros bioįvairovė įvairovė.
19. Segregacijoje dingsta ir natūrali savikontrolė, kur vieni prižiūri kitus, pavyzdžiui, medžiotojai
prižiūri miško savininkus, ūkininkus valdytojus ir atvirkščiai, miško savininkai prižiūri
medžiotojus. 
20. Pavyzdžiui, segregavus Punios šilo rezervatą ir iš ten išvijus medžiotojus dabar su mažesne
savitarpio kontrole galima ten kurti „lesyklų ir kromelių projektus“ Punios šile, nes nebėra
„medžiotojų akių“, o tik pinigų pageidaujantys „geradariai eko-aktyvistai“ ir pseudo
mokslininkai.
21. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I -671 nauja redakcija nesudaro jokių prielaidų, kad
Valstybinių miškų urėdijos, VĮ darbuotojai pradės gauti orius atlyginimus, nes visa miškų
nauda ištampoma per „lesyklų ir kromelių“ projektus, o urėdijų darbuotojus dėl mažų
atlyginimų tiesiog žemina bei niekina „Eko-aktyvistai“ ar „kromeliniai ekologai“.
22. Valstybinių miškų urėdija, VĮ darbuotojų atlyginimas  "į rankas" siūlomas darbo skelbimuose
yra, pavyzdžiui, 888,49 € SPECIALISTAS (-Ė) GIRININKIJOJE DARBO UŽMOKESTIS (bruto):
1330 EUR.
23. Ką galima nuveikti su tokiu 888,49 € per mėnesį žmonių darbo vertinimu miške? 
Atsižvelgę į šias aplinkybes, siūlome Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I -671 naują redakciją
gražinti tobulinti, atsisakyti „segregatyvaus miškininkavimo grupavimo“ ir siekti, kad miškininkystė
kaip galima greičiau pereitų prie kompleksiško miškininkavimo.
Pagarbiai
 
Lietuvos medžiotojų draugijos
Valdybos pirmininkas        Gediminas Vaitiekūnas