Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
Biudžetinė įstaiga, Jogailos g. 14, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 262 7797, faks. (8 5) 212 6492, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188668192
¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯
|
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai Gedimino per. 19, LT-01103 Vilnius El. p. [email protected] |
2019-08-05 Nr. (1.20-32)6V- Į 2019-07-18 Nr. 2D-2360(11.47) |
Dėl Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nr. Xii-1907 pakeitimo įstatymo projekto derinimo
(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2019 m. liepos 18 d. gavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) projektą ir jį lydinčius dokumentus.
(2) Įstatymo projekto tikslas – nustatyti žalio pieno pardavėjų (toliau – Pieno gamintojai) ir žalio pieno pirkėjų (toliau – Pieno pirkėjai) nesąžiningų veiksmų perkant-parduodant žalią pieną draudimus bei žalio pieno sektoriaus skaidrumą didinančias priemones. Nurodoma, kad Lietuvoje Pieno gamintojų ir Pieno pirkėjų santykiuose yra didelis derybinių galių disbalansas: Pieno gamintojai yra gana smulkūs, nekooperuoti, jų kooperatyvai veikia atskirai, nėra įkurtų gamintojų asociacijų, o pieno perdirbimo sektoriuje susiformavusi ryški oligopolinė struktūra. 2015 m. įsigaliojusio Įstatymo nuostatos situacijos šiame sektoriuje iš esmės nepagerino.
(3) Įstatymo projektu siūloma numatyti rinkos skaidrumą didinančias priemones, kuriomis siekiama aiškumo dėl žalio pieno kainodaros formavimo, derybų tarp Pieno gamintojų ir Pieno pirkėjų dėl žalio pieno pardavimo kainos dydžio. Taip pat siūlomi nauji nesąžiningų veiksmų perkant-parduodant žalią pieną draudimai, kuriuos įgyvendinus Pieno gamintojų ir Pieno pirkėjų santykiai būtų detaliau reglamentuoti, kas leis užtikrinti geresnę abiejų šalių interesų pusiausvyrą.
(4) Primename, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi Konkurencijos taryba yra valstybės įstaiga, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo. Konkurencijos taryba pastabas ir pasiūlymus Įstatymo projektui teikia pagal savo kompetenciją.
(5) Taip pat atkreipiame Įstatymo projekto rengėjų dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. liepos 2 d. įsigaliojo Konkurencijos įstatymo pakeitimai, įpareigojantys atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimą. Konkurencijos įstatymo 41 straipsnis nustato, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas, kuris pagal Konkurencijos įstatymo 41 straipnsio 7 punktą riboja ūkio subjektų galimybes nustatyti savo prekių ar paslaugų kainas ar pagal Konkurencijos įstatymo 41 straipnsio 11 punktą reikalauja ar skatina viešai skelbti informaciją apie ūkio subjektų prekių kainas, kaštus, pardavimus ar gamybos apimtis. Konkurencijos tarybos nuomone, Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas atitinka minėtus Konkurencijos įstatymo 41 straipsnyje numatytus kriterijus, tačiau Įstatymo rengėjai Įstatymo projektą lydinčiuose dokumentuose poveikio konkurencijai vertinimo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto rengėjai turėtų atlikti Įstatymo projekto poveikio konkurencijai vertinimą.
1. Dėl Įstatymo projekte numatytų žalio pieno sektoriaus reguliavimo priemonių
(6) Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad viena esminių problemų žalio pieno gamybos ir prekybos sektoriuje yra tai, kad Pieno gamintojai nėra susikooperavę, Pieno gamintojų ir Pieno pirkėjų santykiuose yra didelis derybinių galių disbalansas. Pieno gamintojų kooperacijos trūkumą, kaip vieną iš pagrindinių aspektų, turinčių įtakos situacijai žalio pieno gamybos ir prekybos sektoriuje, yra įvardijusi tiek Konkurencijos taryba[1], tiek Europos Komisija[2].
(7) Pieno gamintojų kooperacijos trūkumo problemą Įstatymo projekte siūloma spręsti iš esmės žalio pieno pirkimo-pardavimo kainų nustatymo reglamentavimu ir vidutinių kainų viešinimu. Tačiau Įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose nėra pagrįsto paaiškinimo, kaip su kainų skelbimu ir reguliavimu susijusios priemonės tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų prisidėti prie Lietuvoje esančių smulkių ūkių ir ūkininkų kooperacijos ir jų derybinės galios didinimo. Priešingai, siūlomos priemonės yra iš esmės panašaus pobūdžio, kaip ir šiuo metu Įstatyme esančios kainų reguliavimo priemonės, o Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad pastarosios nepasiteisino ir situacija žalio pieno gamybos ir prekybos sektoriuje nepasikeitė. Atsižvelgiant į tai, abejotinas naujų kainų reguliavimo iniciatyvų efektyvumas ir jų poveikis derybinės galios disbalansui. Paminėtina ir tai, kad jei kainų reguliavimo ir viešinimo iniciatyvos ir galėtų paveikti derybinės galios disbalansą trumpuoju laikotarpiu, šios priemonės gali turėti netgi neigiamą poveikį Pieno gamintojų paskatoms kooperuotis, nes Pieno gamintojų lūkesčiai, susiję su kainų reguliavimu, gali neskatinti jų imtis aktyvių veiksmų ir burtis į kooperatyvus ar gamintojų organizacijas. Vis dėlto, siekiant ilgalaikių ir tvarių žalio pieno gamybos ir prekybos sektoriaus pokyčių, turėtų būti svarstomos įstatymų leidybos priemonės, kurios skatintų Pieno gamintojų kooperaciją ir be jokio objektyvaus pagrindimo nevaržytų ūkio subjetų ūkinės veiklos laisvės.
(8) Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad Pieno gamintojų kooperatyvai veikia atskirai ir nėra įkurtų gamintojų organizacijų. Konkurencijos tarybos vertinimu, žalio pieno sektoriuje egzistuojančios galimybės kooperuotis nėra visiškai išnaudotos.
(9) Pirma, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013), sudarė sąlygas valstybėms narėms pripažinti pieno ir pieno produktų sektoriaus gamintojų organizacijas. Gamintojų asociacijoms Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 152 straipsnio 3 dalis leidžia siekti šių tikslų: užtikrinti, kad gamyba būtų planuojama ir pritaikoma prie paklausos, koncentruoti pasiūlą ir pateikti savo narių pagamintus produktus rinkai bei optimizuoti gamybos išlaidas ir stabilizuoti gamintojo kainas. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 žalio pieno gamintojų organizacijoms, jeigu tokios būtų sukurtos ir pripažintos Lietuvoje, leidžiama planuoti gamybą, koncentruoti pasiūlą ir pateikti pieną rinkoje bendrai. Europos Sąjungos valstybės narės pripažįsta, kad ši teisinė priemonė nėra visiškai išnaudota ir imasi priemonių būtent kooperavimuisi gamintojų organizacijų forma paskatinti[3].
(10) Antra, žalio pieno gamintojai galėtų būti skatinami steigti naujus arba stoti į rinkoje jau veikiančius kooperatyvus, tokiu būdu padidinant disponuojamo pieno kiekius ir sustiprinant pieno gamintojų derybinę galią.
(11) Konkurencijos tarybos vertinimu, kooperatyvų ir (ar) gamintojų organizacijų steigimas nereikalauja didelių laiko ir finansinių investicijų, o narystė taip pat nėra susijusi su reikšmingomis papildomomis išlaidomis Pieno gamintojams. Kooperatyvų ir gamintojų organizacijų steigimasis turėtų būti skatinamas, pavyzdžiui, padidinant informacijos sklaidą rinkoje ir šviečiant rinkos dalyvius apie gamintojų organizacijų steigimo naudą ir galimybes; padedant parengti ar parengiant steigimui reikalingus dokumentų šablonus; numatant apsaugos ir kontrolės mechanizmus, siekiant užtikrinti, kad paramą gaunantys kooperatyvai būtų steigiami veiklą vykdyti narystės pagrindu, o į tokius kooperatyvus žalią pieną tiekiantiems Pieno gamintojams būtų užtikrinta maksimali nauda; numatant, kokia dalis bendro superkamo žalio pieno privalo būti supirkta iš kooperatyvo narių; peržiūrint esamus kooperatyvams teikiamos paramos tikslingumo kontrolės mechanizmus; įtvirtinant minimalią pieno pirkimo-pardavimo sutarčių trukmę, tokiu būdu ne tik sumažinant neužtikrintumą dėl pieno realizacijos šaltinio, bet ir suteikiant kooperatyvų ir pieno perdirbėjų santykiams pastovumo, kas galėtų turėti įtakos pieno supirkimo kainoms.
(12) Apibendrinant, Konkurencijos tarybos vertinimu, Įstatymo projekto rengėjai nepagrindžia kaip ir ar iš viso siūlomi pakeitimai užtikrins jais siekiamų tikslų įgyvendinimą ir išspręs nurodytas problemas, be to, šie pakeitimai gali turėti priešingą poveikį, negu tikisi Įstatymo projekto rengėjai.
(13) Konkurencijos taryba pasisakys dėl atskirų Įstatymo projektu siūlomų priemonių vertinimo konkurencijos teisės aspektu ir galimo jų neigiamo poveikio žalio pieno gamybos ir prekybos sektoriui.
2. Dėl rinkos skaidrumą skatinančių priemonių
(14) Įstatymo projekte siūloma keletas rinkos skaidrumą didinančių priemonių, t. y. 1) reglamentuoti, kaip apskaičiuojama už patiektą žalią pieną mokėtina pinigų suma; 2) reglamentuoti Pieno pirkėjo galimą nustatyti priemonų, priedų ir nuoskaitų sistemą; 3) skelbti vidutines žalio pieno pirkimo kainas pagal kiekvieną žalio pieno pirkėją. Detaliau minėtas priemones ir jų įgyvendinimo aspektus Įsatymo projektas paveda reglamentuoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui įsakymu.
(15) Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad rinkos skaidrumas gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį konkurencijai atitinkamoje rinkoje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – OECD) yra pažymėjusi, kad informacijos viešas skelbimas išsprendžia informacijos asimetrijos problemą ir tokiu būdu rinkos galėtų veikti veiksmingiau. Informacijos viešinimas gali padėti ūkio subjektams geriau suprasti rinkos veikimo mechanizmus, rinkos struktūrą, geriau planuoti ateities paklausą[4].
(16) Vis dėlto, skaidrumo didinimas rinkose, kuriose jau veikia nedidelis skaičius konkurentų, pavyzdžiui, oligopolinės rinkos, galėtų sukelti konkurencijos ribojimo rizikas ir nebūtinai prisidėti prie smulkiųjų rinkos dalyvių padėties stiprinimo. Nagrinėjamu atveju, žalio pieno kainodaros didesnis skaidrumas stambiems Pieno pirkėjams gali padėti įvertinti jų konkurentų siūlomas sąlygas ir prie jų prisitaikyti, nesiūlant palankesnių sąlygų Pieno gamintojams, t. y. dėl kainodaroje taikomų priemokų ir priedų viešo skelbimo, skirtingų Pieno pirkėjų taikomos už žalią pieną mokėtinos sumos (jų dalys) ir jų kitimo tendencijos gali sutapti. Pieno gamintojai, kurie yra nedideli ir nekooperuoti, nebūtinai turės galimybę daryti reikšmingą poveikį Pieno pirkėjams net ir turėdami atitinkamą informaciją apie žalio pieno pirkimo kainodarą pas skirtingus Pieno pirkėjus. Jei komerciškai jautri informacija atskleidžiama rinkose, kurios pasižymi nedideliu pagrindinių rinkos dalyvių skaičiumi, ne tik sumažėja tikimybė, jog nekooperuoti Pieno gamintojai sugebės pasinaudoti kainodaros viešumu stiprindami savo derybinę galią, tačiau galėtų sumažėti Pieno pirkėjų elgesio rinkoje nepriklausomumas ir jų paskatos konkuruoti, t. y. kyla rizika dėl konkurencijos ribojimo. Taigi, nors Įstatymo projekto rengėjai teigia, kad aiškumas dėl kainodaros formavimo paskatins derybas dėl žalio pieno pardavimo kainos dydžio, nes prieš derybas Pieno gamintojui bus aiški Pieno pirkėjo taikoma priemokų ir priedų sistema, informacija apie šią sistemą bus žinoma ir kitiems Pieno pirkėjams, kurie šią informaciją taip pat gali panaudoti derybose su Pieno gamintojais ir pieno pirkimo sąlygų negerinti, dėl ko Pieno gamintojų derybinė galia galėtų susilpnėti.
(17) Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad viešai turėtų būti skelbiama nebent apibendrinto, istorinio ir neindividualaus pobūdžio informacija apie kainas. Įstatymo projekte siūloma viešai skelbti vidutines žalio pieno pirkimo kainas pagal kiekvieną žalio pieno pirkėją. Iš Konkurencijos tarybai pateiktos informacijos nėra aišku, kokio detalumo informacija apie kainas, jų nustatymą ar taikomus priedus būtų viešai skelbiama. Įstatymo projekte tik nurodyta, kad kainos bus skelbiamos Žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos taryba neturi galimybės detaliau pasisakyti dėl galimo vidutinių kainų skelbimo poveikio konkurencijai. Bet kuriuo atveju, šį aspektą turėtų įvertinti Įstatymo projekto rengėjai atlikdami numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijos vertinimą.
(18) Įstatymo projekto nuostatos, kuriomis reglamentuojama priemokų ir priedų už žalią pieną mokėjimo sistema, galėtų būti vertinamos kaip kainų reguliavimas. Konkurencijos taryba pažymi, kad valstybės kišimasis ir kainų reguliavimas tiesioginiu ar netiesioginiu būdu rinkos ekonomikoje turėtų būti vertinamas kaip išimtinė priemonė, kuomet nėra tikimybės, kad konkurencingas rinkos mechanizmas veiks sėkmingai ir užtikrins didžiausią naudą vartotojams. Vis dėlto Įstatymo projektą lydinčiuose dokumentuose nesiremiama jokiais ekonominiais skaičiavimais ar išsamia analize pagrįstu modeliu, kokį poveikį minėtas reguliavimas gali turėti žalio pieno sektoriui, ar jis gali prisidėti prie žalio pieno sektoriuje egzistuojančių problemų sprendimo ir atnešti naudos vartotojams. Siūlomos priemonės yra iš esmės panašaus pobūdžio, kaip ir šiuo metu Įstatyme esančios kainų reguliavimo priemonės, o Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad pastarosios nepasiteisino.
(19) Be to, nors Įstatymo projekte numatoma, kad žalio pieno pirkimo kaina Pieno pirkėjo ir Pieno gamintojo bendru sutarimu turi būti nustatoma derantis laisvai dėl žalio pieno pirkimo kainos dydžio ir (ar) kainos apskaičiavimo veiksnių, kurie turi apimti žalio pieno ar pieno gaminių rinkos sąlygų pokyčius atspindinčius rinkos rodiklius, vis dėlto, kitos Įstatymo projekto nuostatos iš esmės paneigia pieno tiekimo sutarčių šalių derybų principą. Šis principas įtvirtintas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 148 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje ir 4 dalyje, kurie numato, kad dėl visų žalio pieno pristatymo sutarčių, kurias sudaro ūkininkai, surinkėjai ar žalio pieno perdirbimo įmonės, aspektų, įskaitant įvairius sutartyje nurodytus veiksnius, kurie gali apimti rinkos sąlygų pokyčius atspindinčius rinkos rodiklius, pristatyto žalio pieno kiekį, taip pat jo kokybę ar sudėtį, šalys derasi laisvai. Tačiau Įstatymo projekte nustatytos žalio pieno kainodarą reguliuojančios nuostatos, t. y. numatyta, kad už patiektą žalią pieną mokėtina suma apskaičiuojama vadovaujantis Žemės ūkio ministro įsakymu, o priemokų už pagrindinius kokybės reikalavimus viršijančius žalio pieno kokybės rodiklius apskaičiavimas bei nuoskaitų rūšys taip pat nustatomos Žemės ūkio ministro įsakymu.
(20) OECD yra pažymėjusi, jog nors dažnai kainų reguliavimu yra siekiama gerinti socialinę ir ekonominę padėtį, tačiau kainų reguliavimas sukelia neigiamas pasekmes, pavyzdžiui, sumažėjęs veiklos efektyvumas ir produktyvumas, naujų technologijų diegimo sulėtėjimas, suprastėjusi produktų kokybė, sumažėjusi produktų pasiūla bei kainų kilimas[5]. Ribojimai laisvai nustatyti žalio pieno pirkimo-pardavimo kainą gali lemti, kad nei Pieno gamintojai, nei Pieno pirkėjai nebus skatinami veikti kuo efektyviau ir individualiai gerinti žalio pieno tiekimo ir pirkimo sąlygų. Pieno pirkėjų galimybės pasiūlyti individualias Pieno gamintojams priimtinas sąlygas, įskaitant, didesnes kainas ar kainų dalis, pavyzdžiui, priemokas, gali būti apribotos, nes jos neatitiktų viešai paskelbtos priemokų ir priedų mokėjimo sistemos o Pieno gamintojų siūlomos palankesnės pieno tiekimo sąlygos, pavyzdžiui, tiekimo terminai, ar kiekiai, gali neturėti įtakos deryboms ir nelemti aukštesnės žalio pieno supirkimo kainos, nes Žemės ūkio ministro nustatytoje tvarkoje šioms aplinkybėms jau bus suteikta konkreti reikšmė.
(21) Atsižvelgiant aukščiau nurodytą ir tai, kad valstybė tik išimtiniais atvejais turėtų riboti ūkinės veiklos laisvę imdamasi proporcingų ūkinės veiklos reguliavimo priemonių, Įstatymo projekto rengėjai turėtų išsamiai įvertinti siūlomo teisinio reguliavimo, susijusio su žalio pieno supirkimo kainos apskaičiavimu ir vidutinių kainų viešinimu, poveikį konkurencijai, naudą tiek Pieno gamintojams, tiek Pieno pirkėjams ir vartotojams.
3. Dėl ūkio subjektų nesąžiningų veiksmų draudimų
(22) Įstatymo projektu ūkio subjektams nustatomas naujas draudimas – pirkti ir parduoti žalią pieną nesudarius rašytinės žalio pieno pirkimo-pardavimo sutarties, o Pieno pirkėjams nustatomi nauji draudimai – perkant žalią pieną taikyti kitas priemokas ir (ar) priedus, negu jie turėtų būti taikomi pagal žalio pieno pirkėjo patvirtintą ir paskelbtą priemonų ir priedų mokėjimo sistemą; taikyti kitas nuoskaitas, nei nustatyta Žemės ūkio ministro įsakymu; įtraukti į žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartį sąlygas, draudžiančias pirkti žalią pieną iš kitų pardavėjų ir kitas sąlygas ribojančias Pieno gamintojų ir (ar) Pieno pirkėjų konkurenciją.
(23) Įstatymo projekte žalio pieno pirkimo-pardavimo sutarties salyga, draudžianti pirkti žalią pieną iš kitų Pieno gamintojų, laikoma Pieno pardavėjų ir (ar) Pieno pirkėjų konkurencijos ribojimu. Konkurencijos taryba pirmiausia pažymi, kad tokio pobūdžio susitarimas tarp Pieno gamintojų ir Pieno pirkėjų, kurie veikia skirtinguose pieno tiekimo grandinės lygmenyse, savaime nėra laikomas konkurencijos ribojimu. Tokio pobūdžio susitarimai gali būti draudžiami[6] tik tokiu atveju, jeigu Pieno gamintojas ar Pieno pirkėjas (ar abu) užimtų reikšmingas atitinkamos rinkos dalis, t. y. bent jau virš 30 proc., ir toks pirkimo įsipareigojimas truktų pakankamai ilgą laikotarpį, pavyzdžiui, ilgiau nei 5 metus[7]. Įstatymo projekto lydinčiuosiuose teisės aktuose nėra paaiškinta, kodėl tokios sutarties nuostatos, įtrauktos į menkas rinkos dalis užimančių Pieno gamintojų ir pirkėjų sutartis, laikytinos konkurencijos ribojimu ir kaip šie veiksmai riboja ar gali riboti konkurenciją žalio pieno sektoriuje. Įstatymo projekte, numačius, jog šie nesąžiningi veiksmai laikytini konkurencijos ribojimu, iš esmės įtvirtinamas konkurencijos teisės pažeidimas, kurio konkurenciją ribojantis poveikis ir pagrindas jo uždraudimui nėra niekaip pagrįstas ir paaiškintas.
(24) Antra, jeigu Pieno gamintojų ir Pieno pirkėjų sutartyse būtų numatytos tokios įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo nuostatos, kuriomis būtų apribojama rinka konkuruojantiems Pieno gamintojams ar potencialiems Pieno gamintojams, sudarytos palankios sąlygos slaptam Pieno gamintojų susitarimui ar dėl daugelio tokio pobūdžio sutarčių galėtų atsirasti bendras rinkos apribojimo poveikis, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymu, turi kompetenteciją bei įgaliojimus atlikti pažeidimų tyrimus ir esant pagrindui įpareigoti nutraukti šiuos neteisėtus veiksmus bei skirti sankcijas. Įtvirtinus siūlomas nuostatas kiltų neaiškumas, kuris įstatymas turėtų būti taikomas. Toks siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka teisėkūros principų, kelia teisinių kolizijų riziką ir sukuria teisinį neapibrėžtumą, kuris ūkio subjektams leistų išvengti atsakomybės už Įstatymo ir (ar) Konkurencijos įstatymo pažeidimus, nes remiantis gero viešo administravimo principu Pieno pirkėjų veiksmams būtų taikomas Įstatymas, kuris numato mažesnes ekonomines sankcijas nei Konkurencijos įstatymas.
(25) Be to, Įstatymo projekte numatyta, jog Pieno pirkėjams draudžiama į sutartis įtraukti ir kitas sąlygas ribojančias Pieno gamintojų ir Pieno pirkėjų konkurenciją, tačiau nepateikti jokie kriterijai ar paaiškinimai, kas yra laikoma konkurencijos tarp Pieno gamintojų ir pirkėjų ribojimu šio Įstatymo prasme. Jeigu tai yra Konkurencijos įstatymo draudžiami veiksmai, tokiu atveju nėra pagrindo jų draudimo papildomai numatyti Įstatyme ir sukurti teisinį neapbrėžtumą.
(26) Trečia, Įstatymo projekte, priešingai nei kitų nesąžiningų veiksmų draudimų atveju, šio draudimo kontrolei nėra numatyta atsakinga institucija. Pabrėžiame, kad Konkurencijos taryba vykdo tik jai priskirtų įstatymų priežiūrą ir Įstatymo projektu siūlomų įtvirtinti draudimų, kurie Įstatymo rengėjų subjektyviu vertinimu yra susiję su konkurencijos ribojimais, kontrolės nevykdo.
(27) Konkurencijos tarybos vertinimu, Įstatymo projekte turėtų būti numatyti konkretūs ir aiškūs Pieno pirkėjų veiksmai, kurie laikytini nesąžiningais, ir nesukuriamas teisinis neapibrėžumas, galintis turėti neigiamos įtakos Konkurencijos tarybos funkcijoms taikant Konkurencijos įstatymą.
(28) Galiausiai, kaip jau buvo minėta, draudimas Pieno pirkėjui taikyti kitokias priemokas ir (ar) priedus, negu jis yra viešai paskelbęs, gali turėti neigiamos įtakos Pieno gamintojų padėčiai tais atvejais, kai Pieno pirkėjas po derybų su konkrečiu Pieno gamintoju (ar jų kooperatyvu) galėtų mokėti didesnę priemoką ar priedą už žalią pieną nei nustatyta paskelbtoje priemokų ir priedų mokėjimo sistemoje.
(29) Įvertinusi siūlomas žalio pieno sektoriaus reguliavimo priemones, Konkurencijos taryba pažymi, kad Įstatymo projekto rengėjai turėtų atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimą. Taip pat nuosekliai įvertinti, ar siūlomos rinkos skaidrumą didinančios priemonės ir nesąžiningų veiksmų draudimai iš tiesų gali pasiekti Įstatymo projektu siekiamus tikslus, padėti išspręsti žalio pieno sektoriuje egzistuojančias problemas ir atnešti naudos vartotojams. Konkurencijos tarybos vertinimu, siūlomos rinkos skaidrumą didinačios priemonės gali neprisidėti prie Pieno gamintojų derybinės galios stiprinimo ir kelia riziką dėl konkurencijos ribojimo, o kai kurie siūlomi nesąžiningų veiksmų draudimai nėra aiškūs, pagrįsti ir kelia teisinį neapibrėžtumą.
|
Pirmininko pavaduotojas, pavaduojantis pirmininką |
Elonas Šatas |
Evelina Uogintaitė, tel. (8 5) 261 0060, el. p. [email protected]