LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIIP-3623(2)

 

2019-11-13  Nr. 113-P-36

Vilnius

 

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vytautas Kamblevičius, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė,  padėjėja Genovaitė Jasaitienė.

Kviestieji asmenys: Eitvydas Bingelis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras, šios ministerijos vyriausioji patarėja nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros klausimais Aurelija Olendraitė, Audronė Jankuvienė Seimo narė, Virmantė Voinilko Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vyriausioji specialistė, Edvinas Regelskis Nacionalinės  NVO Tarybos pirmininkas/Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovas, Olga Žuravliova NVO informacijos ir paramos centro atstovė, Judita Akromienė Nacionalinio švietimo NVO tinklo atstovė, Ramūnas Aušrotas Seimo narės Vilijos Aleknaitės Abramikienės padėjėjas.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

      1.             

Guoda Burokienė, Povilas Urbšys, Algis Strelčiūnas 2019-11-07

2

3

 

 

Argumentai:

Siūlome tikslinti nevyriausybinės organizacijos požymius.

Aiškiai išgryninus ką valstybė laiko NVO, bus galima kurti taiklias, įrodymais grįstas politikos priemones, tam, kad NVO sektorius būtų efektyviai stiprinamas.

1) 1 punkte siekiama teisinio aiškumo, kad 1/3 dalyvių būtų skaičiuojama nuo visų dalyvių (ne tik nuo juridinių asmenų). Taip pat atsižvelgiant į tai, jog religinių bendruomenių arba bendrijų įsteigti juridiniai asmenys aktyviai veikia teikdami socialines paslaugas, punkte prie dalyvių išskiriami šios rūšies juridiniai asmenys. Tas pats ir 2 punkte.

2) Siekiant nuo nevyriausybinių organizacijų atriboti tuos pelno nesiekiančius juridinius asmenis, kurių valdyme iš esmės dalyvauja ir sprendžiamojo balso teisę turi kiti subjektai nei NVO ar religinės bendruomenės ar bendrijos, siūlome nevyriausybinės organizacijos sąvoką papildyti požymiu, kad juridiniame asmenyje kiti juridiniai asmenys, gali turėti ne daugiau nei 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime.

3) Siekiant atriboti su pilietine visuomene nesusijusius, tačiau pelno nesiekiančius ir fizinių asmenų valdomus juridinius asmenis nuo nevyriausybinių organizacijų, siūlome papildyti dalį 8 punktu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Nevyriausybinė organizacija – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus. Nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomi:

1) juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių – juridinių asmenų nėra nevyriausybinės organizacijos yra juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis;

2) juridiniai asmenys, kurių dalyviai – juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis, turi daugiau nei 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime;

2 3) politinės partijos;

3 4) profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai;

4 5) organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams;

5 6) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti nekilnojamojo turto bendro valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys;

6 7) šeimynos;

8) nuolatinės arbitražo institucijos.“

Pritarti

 

      2.             

Guoda Burokienė, Povilas Urbšys, Algis Strelčiūnas 2019-11-07

4

2

5

N

Argumentai:

Šiuo įstatymo projektu siekiama valstybės ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimo, didinti šio sektoriaus įtraukimą į viešąjį valdymą, finansuoti jo institucinių gebėjimų stiprinimą ir kt. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai numatoma pareiga formuoti nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, organizuoti, koordinuoti ir prižiūrėti jos įgyvendinimą. Taip pat keičiamo įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinamas pasitikėjimo nevyriausybinių organizacijų vadovais prezumpcija grįsta „savideklaracijos“ taisyklė. Pagal ją juridinių asmenų vadovai patys turės įvertinti, ar jo vadovaujamas juridinis asmuo atitinka nevyriausybinės organizacijos požymius ir tai nurodyti Registrų centrui. Taigi siekiant sklandaus įstatymo įgyvendinimo ir vienodos praktikos, siūlome patikslinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliojimus, numatant jai pareigą užtikrinti konsultavimą dėl šio įstatymo įgyvendinimo.

Pasiūlymas:

Papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauju 5 punktu:

„5) užtikrina nevyriausybinių organizacijų konsultavimą šio įstatymo įgyvendinimo klausimais;“

Pritarti

 

      3.             

Seimo narė Audronė Jankuvienė, 2019-10-17

5

2

 

 

Argumentai:

 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje esantį apibrėžimą, kuris nustato, jog nevyriausybinė organizacija yra „nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo“, manytina, kad ir visų lygmenų nevyriausybinių organizacijų tarybose turėtų būti siekiama  didesnio veiklos nepriklausomumo nuo valstybinio sektoriaus. Todėl nevyriausybinių organizacijų tarybose turėtų būti išlaikomas nevyriausybinių organizacijų daugumos tarybos sudėtyje principas. Tai įgalintų didesnę nevyriausybinių organizacijų savivaldą, demokratiškesnį sprendimų priėmimo procesą bei leistų pačioms nevyriausybinėms organizacijoms apspręsti su jų veikla susijusių sprendimų priėmimą.

  

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„2. Nevyriausybinių organizacijų tarybą sudaro dvidešimt narių: devyni septyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir dešimt dvylika nevyriausybinių organizacijų atstovų. Nevyriausybinių organizacijų tarybos institucinę sudėtį tvirtina Vyriausybė. Atstovai į Nevyriausybinių organizacijų tarybą deleguojami Nevyriausybinių organizacijų tarybos veiklos nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyriausybė, nustatyta tvarka.“

Nepritarti

Nevyriausybinių organizacijų įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintas pariteto principas, pagal kurį nevyriausybinės organizacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos sprendžiant šios srities valstybės politikos ir kitus bendradarbiavimo klausimus yra atstovaujamos po lygiai. Nevyriausybinių organizacijų tarybai 5 straipsnyje numatytos šios funkcijos „5. Nevyriausybinių organizacijų taryba nagrinėja nevyriausybinių organizacijų plėtros klausimus ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos, jos įgyvendinimo, nevyriausybinių organizacijų programų ir projektų finansavimo prioritetų. <...>“. Atsižvelgiant į tai, jog taryba padeda formuoti valstybės politiką ir siūlo finansavimo prioritetus, būtent pariteto principas yra tinkamiausiais formuojant šią instituciją. Formuojant NVO tarybą pariteto principu yra užtikrinamas NVO sektoriaus ir valstybės įsitraukimas ir įsiklausymas į egzistuojančius NVO sektoriaus iššūkius.

      4.             

Seimo narė Audronė Jankuvienė, 2019-10-17

6

3

 

 

Argumentai:

 

 Žr. aukščiau.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

 „2. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba sudaroma taip, kad ne daugiau kaip 1/2 3 tarybos narių būtų savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai ir ne mažiau kaip 1/2 2/3 tarybos narių būtų nevyriausybinių organizacijų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, atstovai. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių kadencija yra dveji metai. Nevyriausybinių organizacijų atstovus pasiūlo savivaldybės teritorijoje veikiančios nevyriausybinių organizacijų asociacijos. Jei savivaldybės teritorijoje nėra veikiančių nevyriausybinių organizacijų asociacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovus savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatyta tvarka pasiūlo savivaldybės teritorijoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos.“

 

 

 

Nepritarti

Nevyriausybinių organizacijų įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintas pariteto principas, pagal kurį nevyriausybinės organizacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos sprendžiant šios srities valstybės politikos ir kitus bendradarbiavimo klausimus yra atstovaujamos po lygiai. Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje numatytos šios savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų funkcijos:

„5. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba:

1) teikia savivaldybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų stiprinimo;

2) dalyvauja rengiant savivaldybės institucijų ir įstaigų teisės aktų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų plėtra, projektus;

3) dalyvauja savivaldybės institucijoms ir įstaigoms atliekant analizę dėl savivaldybės administruojamų viešųjų paslaugų teikimo ir teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo;

4) dalyvauja darbo ar ekspertų grupėse nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos klausimams svarstyti;

5) atlieka kitas savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas.“ Komiteto nuomone efektyviausiai  atlikti šias funkcijas galėtų pariteto principu sutaryta savivaldybių NVO taryba, nes tokiu būdu yra užtikrinamas NVO sektoriaus ir savivaldybių institucijų ar įstaigų įsitraukimas ir įsiklausymas į savivaldybėje egzistuojančius NVO sektoriaus iššūkius.

      5.             

Guoda Burokienė, Povilas Urbšys, Algis Strelčiūnas 2019-11-07

6

6

 

 

Argumentai:

Siekiant užtikrinti tinkamą nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių organizacijų atstovavimą ir šių sektorių girdimumą didesnėse savivaldybėse, siūlome numatyti, kad nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijos kartu gali būti atliekamos nevyriausybinių organizacijų tarybos tik tose savivaldybėse, kuriose gyventojų skaičius yra iki 100 000 gyventojų. Didžiosiose savivaldybėse (Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Šiaulių miesto) turėtų būti steigiamos atskiros nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių organizacijų tarybos.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Savivaldybės, kurios teritorijoje yra iki 100 000 gyventojų, tarybos sprendimu, suderintu su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis  bendruomeninėmis organizacijomis, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai gali būti pavesta atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas.“

Pritarti

 

      6.             

Guoda Burokienė, Povilas Urbšys, Algis Strelčiūnas 2019-11-07

7

5

 

 

Argumentai:

Siūlome tikslinti 7 straipsnio 5 dalį įtvirtinant bendrą taisyklę, kad finansavimas gali būti skiriamas tik nevyriausybinės organizacijos sąvokos visus požymius atitinkančiam juridiniam asmeniui. Pasiūlymas sistemiškai suderintas ir su siūlomu 12 straipsniu, kuriame siūloma atsisakyti nevyriausybinės organizacijos statuso registravimo ir įtvirtinti „savideklaracijos“ taisyklę.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Dalyvauti nevyriausybinių organizacijų finansavimo konkursuose gali juridiniai asmenys, kuriems šio įstatymo 12 straipsnio nustatyta tvarka yra suteiktas nevyriausybinės organizacijos statusas Finansavimas gali būti skiriamas juridiniams asmenims, kurie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytą nevyriausybinės organizacijos sąvoką.“

Pritarti

 

      7.             

Seimo narys Tomas Tomilinas, 2019-10-23

9

2

 

 

Argumentai:

   Užregistruota nauja Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projekto redakcija Nr. XIIIP-3623(2) (toliau – Įstatymo projektas), kuria siūlomo priimti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 2 dalyje numatomas ydingas Nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) fondo finansavimo modelis.

   Svarstant ankstesnę Įstatymo projekto redakciją Nr. XIIIP-3623, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete buvo pritarta Seimo narių pasiūlymui dėl NVO fondo finansavimo iš vadinamos „nepaskirtos“ gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) dalies, analogiškas ydingas NVO fondo finansavimo modelis siūlomas ir naujoje Įstatymo projekto redakcijoje. Svarbu pažymėti, kad jokia nepaskirta GPM dalis iš viso neegzistuoja, nes dviejų procentų subsidija iš konkretaus žmogaus konkrečiai organizacijai mokama tiesiog iš bendro GPM „katilo“, todėl tikslinga neklaidinti visuomenės ir susitarti dėl kitokio NVO fondo finansavimo principo ir skirti nuolatinę dotaciją iš paskirtos GPM dalies.

   Kitas labai svarbus argumentas už NVO fondo finansavimo susiejimą būtent su paskirtos GPM dotacijos dydžiu remiasi tuo, kad NVO sektorius turės paskatą dirbti su gyventojais, rinkti kuo daugiau GPM procentų tiesiai iš gyventojų ir tik nuo tų pastangų priklausys NVO fondo finansavimo didėjimas. Tuo tarpu Įstatymo projektu Nr. XIIIP-3623(2) siūloma Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies redakcija prieštarauja šiam motyvui ir skatina didesnį NVO finansavimą tada, kai skiriama mažiau pastangų darbui su žmonėmis, kurie galėtų skirti GPM dalį ne pelno subjektams.

 

Pasiūlymas:

Siūloma pakeisti Įstatymo projektu Nr. Nr. XIIIP-3623(2) siūlomo priimti Įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

 

„2. Fondo lėšos sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų nepaskirtos gyventojų pajamų mokesčio dalies ne pelno subjektams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų asignavimų ir iš kitų teisėtai gautų lėšų. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui numatoma Vyriausybės nustatyta procentinė praėjusių metų gyventojų nepaskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams dalis, ne mažesnė negu 20 procentų.“

Pritarti

 

      8.             

Guoda Burokienė, Povilas Urbšys, Algis Strelčiūnas 2019-11-07

10

1

6

 

Argumentai:

Siūlome patikslinti, kad nevyriausybinės organizacijos turi viešinti informaciją interneto svetainėje tik tais atvejais, jei tokią svetainę turi. Taigi neturinti interneto svetainės ir dėl to neviešinant informacijos apie įgyvendintus ar įgyvendinamus projektus, ši aplinkybė neturėtų būti laikoma pagrindu neskirti finansavimo.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6)  juridinis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka nėra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitos ar ir viešai neskelbia informacijos apie įgyvendinamus ar įgyvendintus projektus savo interneto svetainėje, jeigu tokią turi.“

Pritarti

 

      9.             

Guoda Burokienė, Povilas Urbšys, Algis Strelčiūnas 2019-11-07

 

 

 

IVY

Argumentai:

Žr. argumentus prie pasiūlymo Nr. 6.

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto IV skyriaus pavadinimą išdėstyti taip:

„IV SKYRIUS

NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS STATUSAS

INFORMACIJOS APIE NEVYRIAUSYBINES ORGANIZACIJAS KAUPIMAS“

Pritarti

 

  10.             

Guoda Burokienė, Povilas Urbšys, Algis Strelčiūnas 2019-11-07

12

 

 

 

Argumentai:

1. dalyje siūlome numatyti, kad duomenys apie nevyriausybines organizacijas kaupiami Juridinių asmenų registre kaip jame registruotų juridinių asmenų papildomas požymis (žyma)ir yra skelbiami viešai (prieinami neatlygintinai).

2. dalyje siūlome keičiamo įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinti pasitikėjimo nevyriausybinių organizacijų vadovais prezumpcija grįsta „savideklaracijos“ taisyklę. Pagal ją juridinių asmenų vadovas turės pats įvertinti, ar jo vadovaujamas juridinis asmuo atitinka nevyriausybinės organizacijos požymius ir tai pažymėti Juridinių asmenų registre. Atkreipiame dėmesį, jog sisteminiu pasiūlymu 4 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavedama užtikrinti nevyriausybinių organizacijų konsultavimą dėl šio (Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo) įgyvendinimo. Vykdydama šią funkciją, be kita ko, ministerija turės užtikrinti metodinę pagalbą nevyriausybinėms organizacijoms (jų vadovams) vertinant ar jie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytus nevyriausybinės organizacijos sąvokos požymius.  

3. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nevyriausybinėms organizacijoms finansavimą skiria asignavimų valdytojai. Todėl 3 dalyje siūlome numatyti, kad asignavimų valdytojui kilus pagrįstų abejonių, kad finansavimo konkurse dalyvaujantis juridinis asmuo gali neatitikti nevyriausybinės organizacijos požymių, asignavimų valdytojas turėtų teisę tikrinti informaciją apie nevyriausybinės organizacijos požymius, pavyzdžiui, jo dalyvius, jų proporcijas, dalyvių turimus balsus, veiklos tikslus ir kt. Tikrinimas būtų atliekamas kreipiantis dėl konkrečios informacijos į Juridinių asmenų registro ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytoją, o tuo atveju, jei reikiamos informacijos juose nebūtų, kreiptis į patį juridinį asmenį paprašant šią informaciją pateikti. Tokiu mechanizmu įtvirtinama prezumpcija, kad Juridinių asmenų registre esanti žyma, jog juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija yra teisinga, tačiau asignavimų valdytojui pagrįstai suabejojus šios žymos pagrįstumu, numatomas mechanizmas patikrinti faktus (aplinkybės).

4. Asignavimų valdytojui turint duomenų (patikrinus informaciją Registrų centre, iš juridinio asmens pateiktos informacijos), kad juridinis asmuo neatitinka nevyriausybinės organizacijos požymių, siūlome straipsnio 4 dalyje numatyti pareigą asignavimų valdytojui kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl nevyriausybinės organizacijos žymos panaikinimo. Sistemiškai taikant įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, tokiam juridiniam asmeniui negalės būti skiriamas finansavimas, nes jis gali būti skiriamas tik nevyriausybinės organizacijos sąvoką atitinkantiems juridiniams asmenims.

5. dalyje aptariamas atvejis, kuomet nevyriausybinės organizacijos žyma panaikinama Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.

6. dalyje numatoma, kad juridinis asmuo ir pats galės inicijuoti nevyriausybinės organizacijos žymos jam panaikinimą.

7. dalyje siūlome numatyti, kad juridiniam asmeniui panaikinus nevyriausybinės organizacijos žymą asignavimų valdytojo iniciatyva (šio straipsnio 4 dalies atveju), toks juridinis asmuo, nors ir pasikeitus aplinkybėms, 1 metus laiko negalės būti laikomas nevyriausybine organizacija ir pakartotinai nurodyti nevyriausybinės organizacijos žymens Juridinių asmenų registre. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad juridinių asmenų vadovai nurodydami nevyriausybinės organizacijos žymą atsakingai įvertintų juridinio asmens atitiktį nevyriausybinės organizacijos sąvokos požymiams. 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„12 straipsnis. Nevyriausybinės organizacijos statusas

1. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąvoką atitinkantis juridinis asmuo, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikęs duomenis apie savo dalyvius, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka pateikdamas prašymą įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą.

2. Juridinių asmenų registro tvarkytojas gavęs prašymą įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą:

1) pagal Juridinių asmenų registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenis ir (arba) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamus klasifikatorius, patikrina, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas gali būti laikomas nevyriausybine organizacija;

2) patikrina, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo atitinka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytus minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus;

3) patikrina, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinius ir veiklos ataskaitas.

3. Juridinių asmenų registro tvarkytojas, nustatęs, kad juridinis asmuo atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas nevyriausybinės organizacijos statuso įgijimo sąlygas, juridiniam asmeniui įregistruoja nevyriausybinės organizacijos statusą.

4. Juridinių asmenų registro tvarkytojas nevyriausybinės organizacijos statusą išregistruoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos teikimu, savo iniciatyva arba paties juridinio asmens prašymu.

5. Į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl juridiniam asmeniui suteikto nevyriausybinės organizacijos statuso išregistravimo kreipiasi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, turinti duomenų, kad:

1) juridinis asmuo neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatų;

2) juridinis asmuo neatitinka Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.

6. Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva išregistruoja nevyriausybinės organizacijos statusą, kai įregistruojamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo inicijuotas šį statusą turinčio juridinio asmens likvidavimas arba įregistruojamas jo, kaip likviduojamo, bankrutuojančio ar bankrutavusio juridinio asmens, statusas, taip pat kai pasibaigia juridinio asmens pertvarkymo procedūros.

7. Juridinis asmuo, kurio nevyriausybinės organizacijos statusas buvo išregistruotas, dėl nevyriausybinės organizacijos statuso suteikimo pakartotinai gali kreiptis praėjus ne mažiau negu vieniems metams nuo nevyriausybinės organizacijos statuso išregistravimo dienos.

12 straipsnis. Informacijos apie nevyriausybines organizacijas kaupimas

1. Informacija apie juridinius asmenis, kurie yra nevyriausybinės organizacijos, kaupiama Juridinių asmenų registre ir skelbiama viešai.

2. Juridinio asmens vadovas įvertina ar jo vadovaujamas juridinis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytą nevyriausybinės organizacijos sąvoką, ir Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka Juridinių asmenų registre pažymi, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija.

3. Asignavimų valdytojas, kilus pagrįstų abejonių, ar juridinis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytus nevyriausybinės organizacijos sąvokos požymius, turi teisę tikrinti atitiktį nevyriausybinės organizacijos požymiams patvirtinančią informaciją Juridinių asmenų registre ir Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje. Jei nevyriausybinės organizacijos požymius patvirtinančios informacijos Juridinių asmenų registre ar Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje nėra, asignavimų valdytojas turi teisę prašyti, kad juridinis asmuo jam šią informaciją pateiktų.

4. Asignavimų valdytojas, turėdamas duomenų, kad juridinis asmuo neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytos nevyriausybinės organizacijos požymių, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl nevyriausybinės organizacijos žymos juridiniam asmeniui panaikinimo.

5. Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva panaikina žymą, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija, kai įregistruojamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo inicijuotas šio juridinio asmens likvidavimas arba įregistruojamas jo, kaip likviduojamo, bankrutuojančio ar bankrutavusio juridinio asmens, statusas, taip pat kai pasibaigia juridinio asmens pertvarkymo procedūros.

6. Juridinių asmenų registre žyma, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija, gali būti panaikinama ir šio juridinio asmens iniciatyva.

7. Juridinis asmuo, kurio kaip nevyriausybinės organizacijos žyma buvo panaikinta asignavimų valdytojo iniciatyva šio straipsnio 4 dalyje numatytu atveju, šio straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją pakartotinai gali nurodyti praėjus ne mažiau negu vieniems metams nuo šios žymos panaikinimo dienos.“

Pritarti

 

  11.             

Seimo narė Vilija Aleknaitė Abramikienė, 2019-10-15

12

 

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 12 str. siūloma nustatyti kriterijus kada juridinis asmuo gali įgyti NVO statusą. Tačiau iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto ir iš svarstymo Valstybė valdymo ir savivaldybių komitete kilusios diskusijos yra akivaizdu, kad teisėkūrinės iniciatyvos tikslai yra kiti: t.y. nustatyti vienodą visoms NVO finansavimo tvarką („Įstatymas nenumato nevyriausybinių organizacijų, vykdančių veiklas įvairiose srityse, vienos objektyviais kriterijais pagrįstos finansavimo valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis ir atsiskaitymo už jas tvarkos.“ (iš Aiškinamojo rašto) ir sudaryti sąlygas išsiaiškinti, kiek Lietuvoje yra NVO („Esamas teisinis reguliavimas nenumato nevyriausybinės organizacijos identifikavimo bei duomenų kaupimo Juridinių asmenų registre procedūros galimybės. Nėra galimybės tiksliai nustatyti, kiek juridinių asmenų, turinčių nevyriausybinės organizacijos statusą, yra Lietuvoje.“ (iš iškinamojo rašto)

 

Numatytiems tikslams įgyvendinti pasirinktas būdas yra netinkamas. Teisiškai ydinga NVO teisės į valstybės (savivaldybių) finansavimą įgijimą susieti su teisės į NVO statusą įgijimu. NVO statuso įgijimas nėra ir neturi būti susijęs su gebėjimu vykdyti valstybės (savivaldybės) remiamą veiklą ir išpildyti su tuo susijusius įsipareigojimus. Ši teisė kyla iš LR Konstitucijoje esančios piliečių asociacijos laisvės ("Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.")

 

Be to, organizacija gali norėti būti laikoma NVO ne tik todėl, kad gautų finansavimą, bet ir dėl kitų priežasčių: pvz. kad galėtų atstovauti tam tikros visuomenės grupės interesus viešojoje erdvėje. Tokiu teisiniu reguliavimu bus užkirsta galimybė įgyti NVO statusą toms organizacijoms, kurios nori veikti visuomenės labui, bet nesiekia gauti institucinės paramos.

 

Be to, siūlomu teisinu reguliavimu daliai NVO, kurios vykdo visuomenei naudingą veiklą savanoriškais pagrindais bus uždėta pernelyg didelė administracinė našta.

 

Įstatymo projektas taip pat numato, nevyriausybinės organizacijos statuso įgijimas priklauso nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinto klasifikatoriaus. Iš esmės tai reiškia, kad juridinis statuso įgijimas yra nustatomas ne įstatymu, bet poįstatyminiais teisės aktais.

Toks teisinis reguliavimas neatitinka teisinio apibrėžtumo principo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teisinio apibrėžtumo (saugumo) principas remiasi konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Trapiai pilietinei visuomenei yra svarbus aiškus ir stabilus nevyriausybinių organizacijų veiklos teisinis reguliavimas, kuris negali kisti dėl dažnai keičiamų poįstatyminių teisės aktų.

Be to, kadangi sąlygų NVO veiklai nustatymas yra susijęs su  piliečių asociacijos laisvės ribojimu, tokie apribojimai gali būti nustatyti tik įstatymu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti  12 straipsnį ir išdėstyti ją taip:

 

12 straipsnis. Nevyriausybinės organizacijos statusas

1. Juridinis asmuo, atitinkantis šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąvoką, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikęs duomenis apie savo dalyvius norintis gauti nevyriausybinės organizacijos statusą, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka, pateikdamas atitinkamą prašymą įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą.

2. Juridinių asmenų registro tvarkytojas, gavęs prašymą įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą:

1) patikrina pagal Juridinių asmenų registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenis ir (arba) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamus klasifikatorius, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6 punktų nuostatas, gali būti laikomas nevyriausybine organizacija;

2) patikrina, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo atitinka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytus minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus.

3. Juridinių asmenų registro tvarkytojas nevyriausybinės organizacijos statusą išregistruoja Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu, savo iniciatyva arba paties juridinio asmens prašymu.

4. Į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl juridiniam asmeniui suteikto nevyriausybinės organizacijos statuso išregistravimo kreipiasi Vyriausybės įgaliota institucija, turinti duomenų, kad:

1) juridinis asmuo neatitinka reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje;

2) juridinis asmuo neatitinka Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.

5. Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva išregistruoja nevyriausybinės organizacijos statusą, kai įregistruojamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo inicijuotas šį statusą turinčio juridinio asmens likvidavimas arba įregistruojamas jo, kaip likviduojamo, bankrutuojančio ar bankrutavusio juridinio asmens, statusas, taip pat, kai pasibaigia juridinio asmens pertvarkymo procedūros.

6. Tuo atveju, kai nevyriausybinės organizacijos statusas juridiniam asmeniui buvo išregistruotas pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimą, dėl nevyriausybinės organizacijos statuso suteikimo toks juridinis asmuo pakartotinai gali kreiptis praėjus ne mažiau nei vieneriems metams nuo statuso išregistravimo dienos.“

Nepritarti

Šio Seimo narės pasiūlymo argumentais keliamos abejonės ir siūlomi patikslinimai iš dalies yra atliepiami Seimo narių G. Burokienės, A. Strelčiūno ir P. Urbšio pasiūlyme išdėstyti 12 straipsnį (atsisakoma administracinio NVO duomenų tikrinimo Registrų centre, numatoma „savideklaracijos“ taisyklė, atsisakoma perteklinių reikalavimų nevyriausybinėms organizacijoms (patikimo mokesčių mokėtojo kriterijaus), kontrolės galimybė paliekama per asignavimų valdytojus skiriant finansavimą ir kt.). Papildomai atkreipiame dėmesį, jog G. Burokienės, P. Urbšio ir A. Strelčiūno pasiūlymu Nr. 1 yra patikslinama ir  nevyriausybinės organizacijos sąvoka (numatoma, kam netaikomas reikalavimas dėl dalyvių skaičiaus ir dalyvių balso teisių dalies).

  12.             

Guoda Burokienė, Povilas Urbšys, Algis Strelčiūnas 2019-11-07

2

 

 

P

Argumentai:

Atsižvelgiant į aukščiau siūlomus sisteminius pakeitimus, atitinkamai tikslintinas ir projekto įsigaliojimo ir įgyvendinimo straipsnis. Siūloma 7 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio redakcija turėtų įsigalioti kartu su visu įstatymu. Nustačius vienodą viso įstatymo įsigaliojimo datą, siūloma atsisakyti ir specialių jo įgyvendinimo taisyklių.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1.  Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 7 straipsnio 5 dalį ir 12 straipsnį ir šio straipsnio 5  4 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

2.  Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 7 straipsnio 5 dalis ir 12 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

3.  2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos asociacijoms, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavusioms finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir pagal šią programą įgyvendinančioms vietos plėtros strategijas, taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. asociacijoms, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavusioms finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir pagal šią programą įgyvendinančioms vietos plėtros strategijas, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nevyriausybinės organizacijos sąvoką apibrėžiančios nuostatos.

4. 3.  Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos viešajai įstaigai Rytų Europos studijų centrui taikoma nuo 2023 m. sausio 1 d. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. Rytų Europos studijų centrui taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nevyriausybinės organizacijos sąvoką apibrėžiančios nuostatos.

5. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir savivaldybių institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 12 straipsnio nuostatoms įgyvendinti.“

Pritarti

 

 

4. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                      (Parašas)                                                                                                                   Guoda Burokienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė