AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58, 59 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 231, 232 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
2016 m. pristatytos Tarptautinės mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos studijos (Health Behaviour in School-aged Children) 2013–2014 m. rezultatai rodo, kad Lietuvoje patyčias patyrė didžiausia vaikų dalis iš visų 44 tyrime dalyvavusių Europos ir Šiaurės Amerikos šalių. Lietuvoje patyčias patiria 32 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių. Vaikų, patyrusių patyčias, skaičius 2010 m. buvo sumažėjęs iki 25,9 proc., vėl pradėjo didėti ir 2014 m. siekė 29,5 procento. Patys iš kitų tyčiojasi 33 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių (prieš ketverius metus buvo 28 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių). Patyčios, ekspertų vertinimu, yra viena iš smurto rūšių. Patyčios plinta ir kibernetinėje erdvėje. Net 22,1 proc. šalies mokinių per pastaruosius metus patyrė patyčias tekstinėmis žinutėmis, o 14,9 proc. mokinių nuotraukos ar filmukai buvo išplatinti be jų sutikimo.
Patyčios priskiriamos prie savižudybės riziką didinančių veiksnių. Eurostato duomenimis, 2012 m. 15–19 metų jaunuolių savižudybių rodiklis (100 tūkst. gyventojų) siekė 15,4 ir buvo aukščiausias tarp Europos Sąjungos šalių. 10–14 metų vaikų savižudybių rodiklis siekė 1,93 ir atsiliko tik nuo Estijos (3,3). Lietuvoje beveik kiekvieną savaitę nusižudo jaunas žmogus: 2013 m. nusižudė 44, 2014 m. – 32, 2015 – 36 13–19 metų jaunuoliai.
2016 m. vasario 19–27 d. Visuomenės nuomonės ir rinkų tyrimų bendrovės ,,Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenys rodo, kad net 3 iš 4 Lietuvos gyventojų patyčias mokyklose laiko aktualia ir svarbia šių dienų problema. Apklausoje dalyvavę suaugusieji mokyklų gebėjimą spręsti patyčių problemą įvertino kiek geriau nei vidutiniškai (6,3 balo iš 10 galimų).
Didelį susirūpinimą kelia ir didelė paauglių, vartojančių psichoaktyviąsias medžiagas, dalis. Alkoholio ir kitų narkotikų Europos mokyklose tyrimo (angl. European School Survey Project on Alcohol and Other Dugs, ESPAD) 2011 m. duomenimis, tik 3 proc. 15–16 metų Lietuvos mokinių teigė nė karto nerūkę, nevartoję alkoholio, inhaliantų, raminamųjų ir migdomųjų ar nelegalių narkotinių medžiagų. Tyrime dalyvavusių šalių vidurkis siekė 11 proc., o Islandijoje tokių mokinių dalis siekė net 40 proc., Norvegijoje – 26 proc., Švedijoje – 20 procentų. Bent kartą gyvenime kokį nors narkotiką Lietuvoje vartojo 21 proc. paauglių (Europos vidurkis 18 procentų). 2015–2016 m. m. šalies miestų Visuomenės sveikatos biurai atliko narkotinių medžiagų pėdsakų aptikimo tyrimus mokyklose. Tyrimų duomenimis, iš dalyvavusių 29 Kauno mokyklų marihuanos arba sintetinių medžiagų pėdsakų aptikta devyniose. Iš tirtų 22 Klaipėdos miesto ugdymo įstaigų narkotinių medžiagų pėdsakų rasta dešimtyje mokyklų. Iš 15 Jonavos miesto ir rajono mokyklų kvaišalų pėdsakų rasta devyniose.
Pernai Lietuvoje padaugėjo smurto atvejų prieš vaikus skaičius. Miestų ir rajonų savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, dėl įvairių nusikalstamų veikų 2015 m. Lietuvoje nukentėjo 2165 vaikai (palyginimui 2014 m. – 1192), tai reiškia, kad kas penktas vaikas nukentėjo nuo smurtaujančių šeimos narių. Pusė nuskriaustų vaikų patyrė fizinį, 44 proc. – psichologinį, 6 proc. – seksualinį smurtą.
Tyrimų rezultatai ir statistiniai duomenys įpareigoja susirūpinti ir imtis priemonių mažinant smurtą tarp jaunimo. Įstatymo projekto tikslas – sukurti kovos su smurtu sistemą visose šalies bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose.
Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai.
1. Užtikrinti, kad kiekvienoje bendrojo ugdymo mokykloje ir profesinio mokymo įstaigoje būtų vykdoma bent viena nuosekli, ilgalaikė socialines ir emocines kompetencijas ugdanti prevencinė programa, apimanti smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą.
2. Užtikrinti, kad nemokamą psichologinę pagalbą laiku gautų ir smurtaujantys, ir smurtą patiriantys vaikai, prireikus – ir mokytojai.
3. Stiprinti pedagoginių darbuotojų kompetencijas socialinių ir emocinių gebėjimų srityje.
2. Įstatymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupė ir Teisės grupė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai
Lietuvos Respublikoje galioja įvairūs teisės aktai, pabrėžiantys, kad kiekvienas vaikas turi mokytis saugioje ir palankioje ugdymuisi aplinkoje, kurioje nebūtų įžeidinėjimų, skaudinimo, smurto.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad mokinys turi teisę mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje.
Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijos 19.2 papunktyje nurodytas siekis ,,mokyklose diegti sisteminius pokyčius, lemiančius patyčių, prekybos žmonėmis ir smurto, alkoholio ir tabako vartojimo mažinimą, kad būtų užtikrinamas mokyklos bendruomenės psichologinis saugumas“. Numatyta padidinti patyčias nepatiriančių vaikų dalį nuo 30 iki 70 proc. ir pasiekti, kad 50 proc. mokyklų būtų įgyvendintos prevencinės programos.
Geros mokyklos koncepcijos 13.2 papunktyje pabrėžiama, kad „mokykloje puoselėjamos pozityvios vertybės, skatinamas sveikas gyvenimo būdas. Mokiniai jaučiasi psichologiškai saugūs, priimti, jų nuomonė ir idėjos yra išklausomos ir gerbiamos“.
Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose (62, 63 punktai) įtvirtinta, kad į formaliojo ugdymo turinį yra integruotos įvairaus pobūdžio prevencinės programos, o mokykla, atsižvelgdama į mokyklos tikslus ir kontekstą, priima sprendimus dėl programų įgyvendinimo formos.
Ekspertų vertinimu, veiksmingiausias būdas sumažinti smurto mastą mokyklose yra formuoti ir ugdyti mokinių vertybines nuostatas, socialinius ir emocinius įgūdžius, asmenines ir bendrąsias kompetencijas, diegti tikslines smurto prevencines programas. Tokios programos mokyklose pradėtos diegti nuo 2008 metų. Šiuo metu Lietuvos mokyklose vykdoma apie 30 įvairaus pobūdžio prevencinių programų.
Nuo 2013 m. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras patvirtino 11 prevencinių programų, kurios yra įgyvendinamos projekto „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas“ lėšomis. Iš jų 7 smurto ir patyčių, socialinių įgūdžių ugdymo, emocijų išraiškos kontrolės ugdymo, ankstyvosios intervencijos programos („Antrasis žingsnis“, „Obuolio draugai“, „Zipio draugai“, „OLWEUS“, „Mentorystė“, „LIONS QUEST“ programa „Paauglystės kryžkelės“), Vaiko emocijų išraiškos kontrolės (VEIK ugdymo programa), 2 psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencinės programos („Sniego gniūžtė“, „Gyvai“) ir tėvų mokymo programa „STEP“, tarptautinė tėvų ir auklėtojų ugdymo įgūdžių mokymo programa „Mokykla tėvams ir auklėtojams“.
Šiuo metu švietimo įstaigos vadovai nusprendžia, ar mokykla turėtų dalyvauti prevencinėse programose, todėl smurto (patyčių) problema rimčiau sprendžiama tik motyvuotose mokyklose. Be to, daugelis mokyklų, dalyvaujančių prevencinėse programose, ieškodamos savo modelio, renkasi ne vieną, o keletą programų. Pažymėtina, kad 2014 m. tikslines smurto ir patyčių prevencines programas įgyvendino 56,3 proc. šalies mokyklų. Mokyklose, kur vyksta prevencinės programos, patyčias patiriančių vaikų skaičius smarkiai mažėja. Pavyzdžiui, 2015 m. „OLWEUS“ apklausos rezultatai rodo, kad pradėjusiose programos vykdymą 2013 m. mokyklose pradinis patyčių lygis siekė 27,8 proc., o praėjus 2 programos vykdymo metams – 19,3 procento. Profesinio mokymo įstaigos šiuo metu prevencinėse programose nedalyvauja, tačiau jos įgyvendina įvairias prevencines veiklas.
2014 m. 44 proc. mokyklų neįgyvendino tikslinių prevencinių programų. Tačiau mokyklos smurto prevenciją įgyvendina per formaliojo ugdymo turinį, integruojamąsias programas ir kitą prevencinę veiklą (renginius, konkursus ir akcijas).
Pastebėta, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai yra užtikrinamas prevencinių programų diegimo tęstinumas ir nuoseklumas; taip pat kai smurto apraiškų problema sprendžiama kompleksiškai, kartu su kitu prevenciniu darbu, pavyzdžiui, prieš alkoholio, tabako, narkotinių medžiagų vartojimą ir pan., kryptingai gerinant ugdymo ir ugdymosi aplinką, mokinių tarpusavio bei mokinių ir suaugusiųjų santykius, kai suaugusieji geba būti tinkamo elgesio pavyzdžiu kitiems.
Daugelyje šalies mokyklų trūksta nuoseklaus požiūrio į smurto problemų sprendimą. Kai kurių mokyklų administracija neprisiima atsakomybės, sprendžiant smurto ir patyčių problemas mokykloje. Pasitaiko atvejų, kai mokytojai, administracija, švietimo pagalbos specialistai, bendraklasiai nereaguoja (nemokomi reaguoti) į smurtą ir patyčias. Mokyklos vadovų supratimas apie patyčių mastą yra nuviliantis. 2015 m. lapkričio 18 – gruodžio 4 d. visuomenės nuomonės ir rinkų tyrimų bendrovės ,,Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenys rodo, kad mokyklų vadovai patyčių problemos aktualumą vertina žemiau nei vidutiniškai (4,4 balo iš 10 balų).
Kiekvienoje bendrojo ugdymo mokykloje ir profesinio mokymo įstaigoje, vykdančioje pirminį profesinį mokymą, veikia Mokyklos vaiko gerovės komisija, kuri rūpinasi psichologiškai ir fiziškai saugios aplinkos mokykloje kūrimu. Vaiko gerovės komisija padeda spręsti mokinių tarpusavio santykių, pedagogų ir mokinių santykių problemas, analizuoja mokinių elgesio taisyklių pažeidimus mokykloje, smurto, patyčių, žalingų įpročių, teisėtvarkos pažeidimų atvejus, organizuoja ir koordinuoja prevencinį darbą, švietimo pagalbos teikimą, saugios ir palankios vaiko ugdymui aplinkos kūrimą ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas. Komisijai deleguota funkcija rinkti informaciją iš mokytojų, klasės vadovų, švietimo pagalbos specialistų, tėvų (globėjų, rūpintojų), sprendžiant konkretaus vaiko problemas, planuoti švietimo pagalbos teikimą, analizuoti jos veiksmingumą.
Bendrojo ugdymo mokyklose teikiama socialinė pedagoginė, psichologinė, specialioji pedagoginė, specialioji ir kt. pagalba. Ją teikia švietimo pagalbos specialistai. Socialinio pedagogo viena iš funkcijų yra prevencinės veiklos organizavimas, o psichologo – psichologinių problemų prevencija, prevencinių priemonių ir programų rengimas. Nors mokinių skaičius mokyklose mažėja, tačiau pagalbą mokiniui teikiančių psichologų ir socialinių pedagogų daugėja. Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, 2013–2014 m. m. bendrojo ugdymo mokyklose dirbo 446 psichologai ir 969 socialiniai darbuotojai, 2015–2016 m. – 472 psichologai ir 967 socialiniai pedagogai, profesinio mokymo įstaigose 18 psichologų ir 71 socialinis pedagogas. Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos apraše, patvirtintame švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215, nurodyta, kad mokyklos psichologo etatas gali būti steigiamas mokykloje, kurioje mokosi nuo 301 iki 600 mokinių (esant galimybei – mokantis ir mažesniam mokinių skaičiui). Daugiausia mokinių vienam švietimo pagalbos specialistui tenka didelėse miesto mokyklose. Tačiau švietimo pagalbos specialistų mokyklose vis dar trūksta, ne visose mokyklose dirba bent po vieną psichologą ar socialinį pedagogą. Aktualia problema vis dar išlieka psichologinės pagalbos teikimas kaimo mokyklose. Keturiolikoje savivaldybių yra pradinių mokyklų, kurios neturi švietimo pagalbos mokiniui specialistų.
Psichologinė pagalba teikiama ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose pirminį profesinį mokymą, bet ir pedagoginėse psichologinėse tarnybose. Pedagoginės psichologinės tarnybos teikia specialiąją, pedagoginę ir psichologinę pagalbą, jei jos negali suteikti mokyklos specialistai. Šiuo metu 55 Lietuvos savivaldybėse veikia 28 Pedagoginės psichologinės tarnybos, 13 Švietimo centro padalinių, teikiančių švietimo pagalbos paslaugas, 10 Švietimo pagalbos tarnybų (skyrių), 4 pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centrai. Juose dirba 104 psichologai ir 20 socialinių pedagogų. 5 savivaldybėse (Birštono, Neringos, Kalvarijos, Rietavo, Pagėgių) tokių specializuotų tarnybų (centrų) iki šiol nėra.
Lietuvos vaikams, mokytojams ir tėvams organizuojami įvairūs su patyčių prevencija susiję mokymai. Mokytojai, vykdantys klasės vadovo funkcijas, dalyvauja įgyvendinant visas prevencines programas ar kitą mokyklos vykdomą veiklą, atitinkamai tobulina kvalifikaciją šioje srityje, dalyvauja įvairiuose mokymuose, kaip veiksmingai diegti prevencines programas.
Kibernetinės patyčios dažniausiai yra anoniminės. Skleidžiant informaciją elektroninių ryšių tinklais, patyčių mastas greitai plinta, o virtualioje erdvėje sunku pašalinti jų turinį. Dažniausiai žalingo turinio (vaizdo ir kt.) patyčias sukeliančiai medžiagai platinti pasirenkamos užsienio valstybėse registruotos interneto svetainės, o jų administratoriams atsakomybė už nepilnamečių vystymuisi žalingos viešosios informacijos skelbimą ir (ar) kitos medžiagos viešinimą nepatenka į Lietuvos jurisdikciją. Interneto svetainėse paskelbta informacija yra saugoma ne Lietuvos jurisdikcijoje esančiose tarnybinėse stotyse, todėl prieiga prie šios informacijos gali būti panaikinama tik tam tikrais atvejais, bendradarbiaujant Lietuvos ir šalies, kurios tarnybinėje stotyje yra saugoma ši informacija, kompetentingoms institucijoms.
Lietuvoje vykdomas tęstinis projektas „Saugesnis internetas“. Tai Europos Komisijos nuo 1999 m. vykdoma programa visose ES šalyse. Programa siekiama skatinti saugesnį naudojimąsi internetu ir apsaugoti vaikus, kovojant su neteisėtu ir žalingu interneto turiniu bei elgesiu. Programą vykdo 4 partneriai: Informacinių technologijų centras, Ryšių reguliavimo tarnyba, asociacija ,,Langas į ateitį“, VšĮ „Vaikų linija“. Pasinaudojus „Karštosios linijos“ paslauga, galima bet kada pranešti apie neteisėtą ar žalingą informaciją internete, kuri yra patikrinama ir perduodama kompetentingoms institucijoms.
Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose vykdomos įvairios prevencinės veiklos, tačiau tyrimų duomenys rodo, kad šalyje bendras smurto ir patyčių mastas nemažėja. Todėl būtini esminiai pokyčiai įgyvendinant prevencines veiklas mokyklose. Prevencinė veikla mokykloje turi tapti neatskiriama formaliojo ir neformaliojo švietimo dalimi. O mokyklos turi vykdyti ilgalaikes, tęstines, pritaikytas įvairaus amžiaus mokiniams, įtraukiančias visą mokyklos bendruomenę prevencines programas.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūlomi trys esminiai pakeitimai:
1) Smurto prevencinės programos turi būti vykdomos visose bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose.
Siūloma užtikrinti, kad kiekviena bendrojo ugdymo mokykla ir profesinio mokymo įstaiga vykdytų bent vieną nuoseklią, ilgalaikę socialines ir emocines kompetencijas ugdančią prevencinę programą, apimančią smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą, pateiktas švietimo ir mokslo ministro patvirtintame rekomendacijų sąraše.
Moksliniai tyrimai rodo, kad, kuriant saugią aplinką mokyklose, svarbus visos mokyklos bendruomenės įsitraukimas. Pačios veiksmingiausios smurto ir patyčių prevencinės programos yra tos, kuriose dalyvauja mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, tėvai, mokyklos administracija, aptarnaujantis personalas. Prevencinės programos vykdymas savaime nereiškia, kad smurto ir kitokio nepageidautino elgesio mokykloje neliks, tačiau tai užtikrins tinkamą mokyklos reagavimą bei jos pasirengimą imtis sistemingų ir koordinuotų veiksmų neigiamoms pasekmėms įveikti.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 1193 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokosi 335 159 mokiniai, ir 75 profesinio mokymo įstaigos, kuriose mokosi 46 543 mokiniai. Vis dėlto, tik 56,3 proc. mokyklų šiuo metu yra vykdomos smurto prevencinės programos. Lietuvos patirtis parodė, kad mokyklose, kuriose ilgą laiką vykdomos prevencinės programos, smurto ir patyčių nuosekliai mažėja. Prevencija veiksminga tik tuomet, jeigu vykdoma nuolat.
Visose bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose bus sukuriama smurto prevencijos sistema, pagal kurią mokiniai, pastebėję smurto (ir patyčių) atvejus, kreiptųsi į švietimo įstaigos vadovą, kuris būtų atsakingas už drausminio poveikio priemonių paskyrimą smurtaujančiam mokiniui ar mokyklos personalui. Švietimo įstaigos vadovas, įvertindamas kiekvieną smurto epizodo mastą ir pavojingumą, apie pastebėtą fizinio, seksualinio smurto ar vaikų nepriežiūros atvejį privalės pranešti kompetentingoms institucijoms (pavyzdžiui, policijai, Vaiko teisių apsaugos skyriams). Švietimo įstaigos vadovas kompetentingoms institucijoms neprivalės pateikti pranešimo apie pastebėtus patyčių atvejus, įskaitant patyčias kibernetinėje erdvėje. Įstatymo projekte siūloma, kad Švietimo ir mokslo ministerija parengtų rekomendacijas dėl prevencinių veiklų mokyklose, o kiekviena bendrojo ugdymo mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos bendruomenė susikurtų pageidaujamo elgesio mokykloje taisykles.
2) Užtikrinti, kad tiek smurtą patyręs, tiek smurtaujantis asmuo laiku gautų nemokamą psichologinę pagalbą.
Siūloma numatyti, kad nemokamą psichologinę pagalbą galėtų gauti ir smurtaujantys, ir smurtą patiriantys mokiniai, jų tėvai, prireikus – ir mokytojai. Šiuo metu mokytojams psichologinė pagalba bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose neteikiama. Mokiniams, patyrusiems smurtą, psichologinę pagalbą teikia bendrojo ugdymo mokyklose dirbantys psichologai, tačiau jų nepakanka. Mokytojui, patyrusiam smurtą ir patyčias mokykloje, psichologinę pagalbą turėtų teikti pedagoginių psichologinių tarnybų psichologai ar kiti psichologinės pagalbos teikėjai, su kuriais savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo. Šis modelis būtų taikomas ir tais atvejais, kai mokiniui psichologinę pagalbą mokykloje suteikti laiku nėra galimybės.
Psichologinė pagalba turėtų būti pradedama teikti neatlygintinai nedelsiant, bet ne vėliau nei per 5 darbo dienas. Tais atvejais, kai smurtą patyrė ar smurtavo nepilnametis, kartu su vaiku į psichologinę konsultaciją atvykti turėtų ir vaiko tėvai (globėjai, rūpintojai).
3) Tobulinti pedagoginių darbuotojų kvalifikaciją mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje.
Svarbu kuo anksčiau pastebėti smurtinį elgesį ir užkirsti jam kelią, tačiau įprastas pedagogo bendravimas ir tradiciniai ugdymo metodai ne visada būna sėkmingi. Mokytojo kompetencija ir specialus pasirengimas ugdant mokinių socialines ir emocines kompetencijas tam turi ypatingą reikšmę. Todėl įstatymo pataisomis siūloma tobulinti pedagoginių darbuotojų kvalifikaciją mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje ne rečiau nei kartą per ketverius metus.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Remiantis pirmiau pateiktais argumentais, tarptautinių tyrimų patirtimi ir Lietuvos 2015 m. statistiniais duomenimis, numatomos teigiamos siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės, susijusios su smurto, patyčių, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo mažėjimu tarp jaunimo. Efektyviai vykdant smurto prevenciją nuo smurto, kasmet būtų galima apsaugoti apie 60 000 vaikų.
Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Visuotinai vykdant prevencines programas, siekiama užtikrinti saugią mokyklos aplinką, ugdyti mokinių socialines ir emocines kompetencijas. Tai leidžia tikėtis teigiamų pokyčių, mažinant smurto mastą šalies bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose, nuosekliai mažinant ir nusikalstamų veikų skaičių.
Priimtas įstatymas įtakos korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Reikės pakeisti teisės aktus:
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. V-774 „Dėl reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. V-1215 „Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. ISAK-1548 „Dėl mokyklos psichologo bendrųjų pareiginių nuostatų“; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. V-579 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
10. Ar įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Įstatymo įgyvendinimui Vyriausybė turės priimti nutarimą dėl įgaliotos institucijos patyčių prevencijos kibernetinėje erdvėje paskyrimo. Švietimo ir mokslo ministerija turės parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
2015 m. smurto ir patyčių prevencinėms programoms įgyvendinti buvo skirta 43,9 tūkst. Eur valstybės biudžeto ir 150,5 tūkst. Eur ES struktūrinių fondų lėšų. 2016 m. smurto ir patyčių prevencinėms programoms įgyvendinti numatyta skirti 75 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų. 2014–2020 m. prevencinėms programoms švietimo įstaigose įgyvendinti planuojama skirti 4,3 mln. Eur ES struktūrinės paramos lėšų.
Skirtingoms prevencinėms programoms įgyvendinti bendrojo ugdymo mokykloje vieneriems mokslo metams reikalinga skirtinga lėšų suma, pavyzdžiui, ankstyvajai prevencinei programai „Zipio draugai“ įgyvendinti vienoje mokykloje reikia 325 Eur, ankstyvajai prevencinei programai ,,Obuolio draugai“ – 350 Eur, programai „Antrasis žingsnis“ – 415 Eur, „LIONS QUEST“ gyvenimo įgūdžių ugdymo programai „Paauglystės kryžkelės“ – 1160 Eur, „OLWEUS“ patyčių prevencinei programai – 2000 Eur. 2015–2016 m. m. Lietuvoje yra 1193 bendrojo ugdymo mokyklos. Tam, kad visose šalies mokyklose būtų vykdoma bent po vieną akredituotą prevencinę programą, įtraukiančią visą mokyklos bendruomenę, kasmet reikėtų apie milijono eurų. Lėšos yra reikalingos pedagogams parengti, anksčiau parengtiems pedagogams konsultuoti, metodinei medžiagai parengti, darbui su mokiniais.
Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“, įteisinta, kad savivaldybės ne mažiau kaip 80 proc. nurodytos rekomenduojamos mokinio krepšelio lėšų sumos turi skirti pedagoginei psichologinei pagalbai organizuoti. Pedagoginei psichologinei tarnybai rekomenduojama 6,64 Eur vienam sutartiniam mokiniui per metus. 2016 m. 55 savivaldybių pedagoginėms psichologinėms tarnyboms per metus skirta 3,5 mln. Eur. Pagal eksperimentinę mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką 5 savivaldybėms klasės krepšelyje pedagoginei psichologinei pagalbai organizuoti skirta 234 tūkst. Eur. Savivaldybėms skyrus mokinio krepšelio lėšas, numatytas pedagoginei psichologinei pagalbai organizuoti, papildomų lėšų nereikėtų.
Šiuo metu Ryšių reguliavimo tarnyba vykdo „Karštosios linijos“ paslaugą (EK projektas „Saugesnis internetas“), t. y. interneto svetainėje bet kada galima pranešti apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą informaciją internete, kuri yra patikrinama ir perduodama atsakingoms institucijoms. Ši veikla iki 2017 m. bus finansuojama iš EK projekto lėšų. Ateityje veiklos tęstinumui užtikrinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu buvo gauti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Ryšių reguliavimo tarnybos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, VšĮ „Vaikų linijos“, VšĮ „Jaunimo linijos“, VšĮ Paramos vaikams centro, VšĮ „LIONS QUEST LIETUVA“, įvairių švietimo įstaigų vadovų vertinimai ir siūlymai.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šio įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: smurtas, patyčios, prevencinės programos.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė