|
1.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2024-09-02
|
1
|
1
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai,
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame
šias pastabas.
1. Projektu
siūloma Seimo statuto 23 straipsnį, kuriame reglamentuojama Seimo nario
asmens neliečiamybės panaikinimo procedūra, papildyti teisiniu reguliavimu,
pagal kurį Seimas, išklausęs prokuroro pranešimą dėl Seimo nario
patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo,
galėtų nuspręsti nesudaryti tyrimo komisijos, jeigu Seimo narys sutiktų, kad
jo neliečiamybė būtų panaikinta. Šis teisinis reguliavimas svarstytinas
keliais aspektais.
1.1. Seimo
nario asmens neliečiamybė, kuri gali būti ribojama tik Seimo sutikimu,
yra Konstitucijos 62 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas konstitucinis
institutas. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Seimo narių,
įgyvendinančių jiems Konstitucijos ir įstatymų pavestas pareigas, imunitetas
turi užtikrinti, kad Seimas galės nekliudomai vykdyti Konstitucijoje
nustatytas funkcijas (2000 m. gegužės 8 d., 2016 m. balandžio 27 d.
nutarimai). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nepriėmus Konstitucijos pataisos
ir nepanaikinus šios Seimo nario asmens neliečiamybės konstitucinės
garantijos, Seimo nario asmens neliečiamybės panaikinimo procedūra
turėtų būti reguliuojama taip, kad tas panaikinimas netaptų vien formalumu.
Tyrimo komisijos sudarymas šioje procedūroje suponuoja atidesnį klausimo
parengimą Seimo balsavimui.
|
Atsižvelgti iš dalies
|
Manytina, kad siūlomu reguliavimu Seimo nario asmens
neliečiamybės panaikinimo procedūra nesudarytų pagrindo teigti, kad neliečiamybės
panaikinimas taptų vien formalumu, nes Projektu nėra siekiama paneigti
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 str. 2 d. nuostatos, kad Seimo narys
be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn,
suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Be to, po Komiteto
organizuotų klausymų projektas patobulintas iš esmės.
|
|
2.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2024-09-02
|
1
|
2
|
|
1.2. Pagal
galiojančio Seimo statuto 23 straipsnį, Seimas, išklausęs prokuroro
pranešimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo
ar kitokio jo laisvės suvaržymo, po pertraukos sprendžia, ar sudaryti tyrimo
komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti
ar kitaip suvaržyti jo laisvę (1 dalis); Seimo nario asmens neliečiamybės
panaikinimo klausimas svarstomas tik tuo atveju, jeigu nusprendžiama sudaryti
tyrimo komisiją (2–5 dalys). Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą,
Seimui nepriėmus sprendimo sudaryti tyrimo komisiją Seimo nario asmens
neliečiamybė lieka nepanaikinta. Projektu siūloma Seimo statuto 23
straipsnio 1 dalyje po nuostatos, kuria įtvirtinti Seimo įgaliojimai
spręsti dėl tyrimo komisijos sudarymo, įrašyti nuostatą, pagal kurią Seimas
galėtų nuspręsti nesudaryti tyrimo komisijos, jeigu Seimo narys,
išklausęs prokuroro pranešimą, iš karto po to Seimo posėdyje pareikštų
sutinkantis, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta. Iš šių šalia išdėstytų nuostatų
neaišku, ar Seimas galėtų nuspręsti nesudaryti tyrimo komisijos tik
vieninteliu nurodytu atveju, ar ir visais kitais atvejais, kai Seimo narys
sutikimo, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, nepareikštų. Šiuo atžvilgiu
projektą reikėtų patikslinti, kartu svarstytina, ar nuostatos, kurias siūloma
išdėstyti Seimo statuto 23 straipsnio 1 dalyje, neturėtų būti dėstomos
atskiroje šio straipsnio dalyje arba kartu su projektu siūlomos naujos šio
straipsnio 2 dalies nuostatomis.
|
Pritarti
|
Projektas patobulintas, siūlomą reguliavimą dėstant Seimo
statuto 23 straipsnio naujoje 2 dalyje.
|
|
3.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2024-09-02
|
1
|
1
|
|
1.3. Pagal
projektu siūlomą teisinį reguliavimą, Seimas balsuotų dėl Seimo nutarimo
nesudaryti tyrimo komisijos ir sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon
atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Kadangi tai yra atskiri
teisiniai klausimai, abejotina, ar jie turėtų būti sprendžiami vienu
balsavimu. Pažymėtina ir tai, kad Seimo nutarimai paprastai neformuluojami
negatyviai, t. y. nusprendžiant ko nors nedaryti. Atsižvelgiant į tai,
svarstytina, ar projekte nurodytu atveju, kai Seimo narys sutinka, kad jo
asmens neliečiamybė būtų panaikinta, neturėtų būti balsuojama, kaip ir visais
kitais atvejais, dėl Seimo nutarimo sudaryti tyrimo komisiją priėmimo, tačiau
jo nepriėmus, kitaip nei tais atvejais, kai Seimo narys nepareiškia minėto
sutikimo, būtų galima balsuoti dėl asmens neliečiamybės panaikinimo. Be to,
manytina, kad prieš balsuojant diskusija turėtų vykti ne tik dėl tyrimo
komisijos sudarymo, kaip siūloma projektu, bet ir dėl Seimo nario asmens
neliečiamybės panaikinimo.
|
Atsižvelgti
|
Komiteto 2024 m. spalio 2 d. vykusių klausymų
metu pasidalinta nuomonėmis, kad projektas turi būti tobulinamas. Tačiau jį
patobulinus pagal gautas pastabas, nebūtų pasiektas projekto tikslas - nustatyti trumpesnę procedūrą Seime, svarstant klausimą
dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar
kitaip suvaržyti jo laisvę tuo atveju, kai pats Seimo narys sutinka, kad
būtų panaikinta jo neliečiamybė (imunitetas). Priešingai – Seimo nario asmens
neliečiamybės atėmimo klausimo sprendimo procedūra taptų painesnė (turėtų
būti priimami du Seimo nutarimai, dėl kiekvieno jų vyktų diskusijos, būtų
balsuojama, o nepriėmus atitinkamo sprendimo - klausimas būtų sprendžiamas iš
naujo), galimai kelianti naujų taikymo neaiškumų.
Klausymų metu, siekiant
įgyvendinti svarstomo projekto tikslą, apsispręsta Seimo statuto 23 str.
pakeitimus tobulinti, atsižvelgiant į Seimo nario teisinės neliečiamybės instituto
konstitucinį reguliavimą, bei į tai, kad:
-sprendimą dėl Seimo nario
neliečiamybės panaikinimo priima Seimas;
-sprendimas negali būti priimamas
itin skubotai;
- Seimas pats turi teisę
nustatyti darbo tvarką Seimo statute.
Pasiūlymas:
1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 23 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Jeigu
Seimo narys, išklausęs
generalinio prokuroro pranešimą dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn,
suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, iš karto viešai Seimo posėdyje
padaro pareiškimą, jog sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, tyrimo
komisija dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo
laisvę nesudaroma. Šiuo atveju Seimo pirmininkas teikia Seimo nutarimo dėl
sutikimo Seimo narį patraukti
baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę projektą. Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas
įrašomas į artimiausio Seimo posėdžio darbotvarkę. Diskusijose dėl neliečiamybės atėmimo dalyvauja Seimo narys, kurio asmens
neliečiamybės klausimas sprendžiamas, ir ne daugiau kaip po 2 Seimo narius, pasisakančius „už“
ir „prieš“. Seimo nutarimas dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn,
suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja
daugiau kaip pusė visų Seimo narių.“
2. Buvusias 23 straipsnio 2–7 dalis laikyti atitinkamai
3–8 dalimis.
3. Pakeisti 23 straipsnio 8 dalį ir
ją išdėstyti taip:
„7.8. Seimo sprendimai šio straipsnio 1,
2 ir 45 dalyse nurodytais klausimais po
pateikimo svarstomi ir priimami tame pačiame posėdyje, jeigu Seimas nenusprendžia
kitaip.“
|
