LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 425
STENOGRAMA
2020 m. birželio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. NEKROŠIUS, J. LIESYS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu visus registruotis.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai.
14.01 val.
Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5004 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, iš rytinio posėdžio liko dar vienas balsavimas dėl Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5004. Gerbiami kolegos, buvo prašyta skubos tvarkos. Kviečiu dėl jos balsuoti. Kas palaikote skubą, balsuokite už.
Užsiregistravo 62. Balsavo 60: už – 30, prieš – 11, susilaikė 19. Deja, lygu. Reikėtų dar kartelį pabalsuoti. Kviečiu perbalsuoti.
Gerbiami kolegos, susikaupkite. Kas už tai, kad būtų taikoma skuba projektui Nr. XIIIP-5004, prašau balsuoti. Kas palaikote, balsuokite už.
Balsavo 67: už – 30, prieš – 15, susilaikė 22. Ne, skubos nebus. Nėra skubos.
14.03 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 75, 91, 92 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4402(2) (svarstymas)
Toliau – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4402. Kviečiu V. Ačienę, ji mums pristatys Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Prašau.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas birželio 20 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą ir vienbalsiai pritarė įstatymo patobulintam variantui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Stančiką, jis mums pristatys Kaimo reikalų komiteto išvadą.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, kolegos, Kaimo reikalų komitetas minėtą įstatymą svarstė gegužės 29 dieną. Apsvarstė, pritarė jam bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, diskutuoti ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Siūlo balsuoti. Gerai, kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4402(2).
Balsavo 73: už – 69, prieš – 1, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
14.05 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 5, 10, 11, 13, 15 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4425(2), Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 4, 17, 24, 31 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4426(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4427(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 1223 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-4428(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkėje – Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4425(2), kartu ir lydimieji. Kviečiu G. Burokienę, ji mums pristatys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą dėl pagrindinio ir lydimųjų projektų kartu.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas balandžio 1 dieną svarstė įstatymų projektus ir pritarė komiteto patobulintam įstatymui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu. Visiems.
14.07 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 5, 10, 11, 13, 15 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4425(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Dėkoju. Nepabėkite iš tribūnos. Mes turime pasiūlymų. Pirmas siūlymas Seimo narės G. Burokienės. Komiteto nuomonė?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog yra papildymas straipsnių, dėl kurių reikia teikti įstatymų projektus, todėl ir pakeisti kai kurių skyrių numeriai.
PIRMININKAS. Turėsime mintyje, kai pasikeis kiti punktai, tada automatiškai ir dėl šito balsuosime. Iš eilės žiūrime. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 2 straipsnio nėra, dėl 3, 4 straipsnių nėra. Dėl 5 straipsnio yra Seimo narės A. Bilotaitės siūlymas. Ar pristatysite, gerbiama Agne? (Balsai salėje) Gal, gerbiama komiteto pirmininke, galėtumėte trumpai pristatyti?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, čia gerbiama Seimo narė siūlo, kad ne tik privačiuose juridiniuose asmenyse turėtų deklaruoti rengiant, svarstant savo sprendimus, bet ir… tik juridiniame asmenyje. Išplečia dalyvaujančių valstybės tarnyboje ratą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar gerbiama iniciatorė pritaria komiteto nuomonei?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Taip, aš pritariu, nes buvo atsižvelgta į mano pasiūlymus. Buvo rastas kompromisas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tikrai taip, mes iš dalies pritarėme, patobulinome pasiūlymą ir dabar yra galutinis variantas kartu su Seimo narės pasiūlymu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu pritarti iš dalies? Ačiū, pritarta.
Toliau yra Seimo narės G. Burokienės siūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, pirmiausia tai vietoj 15 – 8 straipsnio pakeitimas. Ir iš 18 straipsnio išbraukiame paskutinį sakinį, kad VTEK konkrečiais atvejais gali priimti sprendimus dėl šio įstatymo 15, 16 ir 17 straipsniuose nustatyto apribojimų taikymo išimčių.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė iš dalies ir patobulino. Aš tikrai neprieštarauju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimas gali pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Taip, toliau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Toliau yra komiteto pasiūlymas dėl 18 straipsnio. Kadangi VTEKʼui trūksta galimybės taikyti tas išimtis, tai mes suteikėme jiems daugiau galių ir įpareigojimų, ir tai yra suderinta tiek su paties VTEKʼo visais nariais, tiek su kitomis suinteresuotomis institucijomis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas Seimas gali pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl kitų straipsnių daugiau siūlymų nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Kartu ir lydimiesiems? (Balsai salėje)
14.09 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 4, 17, 24, 31 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4426(2) (svarstymo tęsinys)
Atsiprašau, dar yra pasiūlymų dėl kito lydimojo. Tada dėl pirmojo. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta. Toliau lydimieji. Guoda Burokiene, dar nepabėkite. Toliau yra Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Pirmasis siūlymas taip pat yra Seimo narės G. Burokienės.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu mano pasiūlymas. Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Ar galime, gerbiami kolegos, pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat yra jūsų siūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, išbraukti žodį „nacionalinė“, kad būtų „Nevyriausybinių organizacijų taryba“, ne nacionalinė. Kadangi jie ten patobulino savo pavadinimą, tai ir mes norėtume visur suvienodinti.
PIRMININKAS. Ir komitetas?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes irgi galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. Daugiau siūlymų nė dėl vieno straipsnio nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
14.10 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4427(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 1223 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-4428(2) (svarstymo tęsinys)
Lydimieji. Taip pat niekas diskutuoti neužsirašė. Pasiūlymų nėra gauta. Gal galime jiems pritarti bendru sutarimu – visiems dviem? Ačiū, pritarta.
14.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu“ projektas Nr. XIIIP-4982(2) (svarstymas)
Pasivijome vakarinę darbotvarkę. Iš eilės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu“ projektas Nr. XIIIP-4982(2). Pranešėjas – gerbiamas E. Jovaiša. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, Švietimo ir mokslo komitetas šių metų birželio 17 dieną svarstė šį nutarimo projektą dėl reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu. Taigi štai tokia išvada: pritarti pagal Seimo Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymą patobulintam Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu“ projektui ir siūlyti Seimui svarstyti. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, diskusija. Pirmasis – S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami Seimo nariai, garbinga Lietuvos akademine bendruomene, puikiai suprantu, kad mano pasisakymas šiandien jau nelems, ar šią savaitę baigsis Šiaulių universiteto prijungimo prie Vilniaus universiteto procesas, užtrukęs beveik trejetą metų. Vien tai, kad nutarimo priėmimas užsitęsė, rodo, kad yra daug problemų. Nepaisant to, regis, tas procesas įvyks. Be to, tam pritarė Seimas, tam pritarė Šiaulių universiteto ir Vilniaus universiteto tarybos, senatai. Viltingai nuteikia ir naujojo Vilniaus universiteto rektoriaus R. Petrausko pirmieji darbo žingsniai, sprendimai, humanistinės, humanitarinės krypties stiprinimo akcentavimas, pozityvi jo nuostata, išsakyta praeitą savaitę Šiauliuose, apie būsimojo darinio – VUŠA svarbą visam Šiaulių regionui.
Kita vertus, man, tris dešimtis metų dirbusiam Šiaulių universitete, matant ir prisidėjus prie institucijos virsmo universitetu, nėra lengva išgyventi tą jausmą, nes puikiai suprantu, kad sukurti universitetą yra titaniškas darbas. Universiteto sukūrimą galėčiau palyginti su Katedros statymu, aprašytu J. Marcinkevičiaus.
Kas kelia abejonių ir nerimo? Lygiai prieš metus mes čia, Seime, atidėjome reorganizavimo projektą, nes pasigedome saugiklių, užtikrinančių Šiaulių universiteto išlikimą ir saugą. Deja, tų saugiklių per metus nerasta, tiksliau neišsiderėta, nes Šiaulių universitetas tampa tik kamieniniu Vilniaus universiteto padaliniu. Ir dar ne bet kokiu, o mistiniu kamieniniu sui generis padaliniu, kurio turinys aiškinamas irgi abstrakčiai, neįrodant, kuo jis skiriasi nuo paprasto fakulteto, centro ar kito padalinio.
Per metus Šiaulių universiteto pozicijos net susilpnėjo, nebenumatoma, kad skiriant VUŠA direktorių savo poziciją išsakytų Šiaulių universitetas. Sutartyje visai nenumatytas Šiaulių universiteto mokslininkų, darbuotojų atstovavimas Vilniaus universiteto institucijose, taryboje, senate. Akivaizdu, kad ten būti išrinktiems, žinantiems galiojantį Vilniaus universiteto išskirtinį statutą, galimybių mažai. O kas yra, mano nuomone, dar svarbiau? Dar svarbiau, kaip bus vykdomi mūsų Lietuvos Respublikos Seimo nutarimai ateityje. Ir, svarbiausia, ar Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sugebės reikliau, principingiau rūpintis, stebėti, kontroliuoti, kad būtų vykdomi Seime priimami nutarimai. Turiu minty vieną iš pagrindinių kozirių, kad Šiaulių universiteto vadovybė pritarė reorganizacijai. Tai buvo mūsų Seimo nutarimas, kad Lietuvoje bus trys pedagogų rengimo centrai. Deja, realybė yra tokia, kad pedagogai rengiami ir šiandien priimami abiturientai mažiausiai aštuoniose institucijose, ir tai daroma prisidengus gudravimu, neva jungtinėmis programomis, dėstytojų gelbėjimu, dėstytojų viliojimu iš vieno universiteto į kitą.
Tikiu, kad Vilniaus universitetas supras, kad į savo šeimą priima 70 metų pedagogų rengimo patirtį turinčią instituciją, kurioje parengti tūkstančiai pedagogų, specialiųjų pedagogų, muzikos, dailės pedagogų. Svarbu, kad Vilniaus universitetas suprastų, kad kaip švietimo židinys naujasis darinys reikalingas ne tik ketvirtajam Lietuvos miestui, bet visam Šiaurės Lietuvos regionui. Akcentuoju: ne tik kaip pedagogų rengimo centras, bet kaip šviesos židinys su savo mokslinių tyrinėjimų centrais, biblioteka, botanikos sodu, dailės galerija, meno ir sporto kolektyvais.
Jei Švietimo ministerija, jei Vilniaus universitetas to nesupras, Šiaulius ir Šiaulių regioną ištiks intelektinė sausra. Šie vykstantys dabar reorganizacijos procesai verčia kalbėti, ar tai tikrai yra švietimo reformos sudėtinė dalis, ar tik techninis perdėliojimas. Ta reforma pagimdė konkurenciją ne tarp mokslinių idėjų, o tarp institucijų, kurios ėmė varžytis gauti kuo daugiau krepšelių, institucijoms skirtų ribotų valstybės išteklių ir kitų viešųjų finansų.
Aš asmeniškai neabejoju, kad Šiauliai išgyvens, atsities, bet Šiauliams reikia dėmesio, tokio dėmesio, kurį rodė pirmosios Lietuvos Respublikos politikai. Reikia pagarbos ir suvokimo, kad gerovės valstybės kūrimas turi vykti visoje Lietuvoje, o ne tik Vilniuje ir Kaune. O jeigu mes vis dar mąstome, kad yra lygūs ir lygesni, prisiminkime Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Ir baigdamas norėčiau pasakyti, kad, stovėdamas šioje garbingoje tribūnoje, aš turiu sąžinės ir garbės atsiprašyti visų tų žmonių, kuriuos skaudžiai palietė ne visada pasisekusi, buksuojanti švietimo reforma, kuri reorganizuojamuose universitetuose sugriovė ne vieną gyvenimą, atėmė profesinio tobulėjimo galimybę, sunaikino pilietiškumo iniciatyvas, užgesino kūrybingumo ir mokslinio atradimo ugnį. Tikiu, kad daliai tų piliečių atsiras naujų jėgų ir galimybių, jeigu reforma toliau bus vykdoma mąstant ir diskutuojant apie bendrąjį gėrį, suvokiant, jog politinių sprendimų priėmimas yra susijęs su vertybėmis, su mūsų visų dėmesiu regionams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu V. Aleknaitė-Abramikienė.
Gerbiamas V. Juozapaitis – dėl vedimo tvarkos.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tik atkreipiu dėmesį, kad prieš tai buvęs Seimo narys kažkodėl slapstėsi po svetima pavarde. Po jo nuotrauka, po jo vaizdu buvo E. Jovaišos pavardė. Tiems Lietuvoje, kurie stebi posėdį ir nežino, kad tai nėra E. Jovaiša, aš pasakau, kad čia buvo S. Tumėnas. O kanceliarijos darbuotojai tikrai turėtų šiek tiek akyliau stebėti tai, kas vyksta salėje, ir neklaidinti, nes yra Seimo narių, kurie nepažįsta galbūt vieni kitų. Tai būtų gerai pavardes rašyti.
PIRMININKAS. Gerai ačiū už pastabą, turėsime mintyje. Labai trumpai, gerbiamas Stasy.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai noriu prisistatyti, kad esu S. Tumėnas, nes praeitą posėdį aš buvau R. Šarknickas ekrane. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiama Vilija, prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ką jau ką, bet S. Tumėną mes esame įsidėmėję čia, šioje salėje, vien dėl jo turiningų, gilių, jaudinančių kalbų.
Niekada nesimokiau ir nedirbau Šiaulių universitete, tiesa, teko mano mamai, bet tai buvo seniai. Tačiau 12 metų praleidau dirbdama dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, todėl man yra suprantami jausmai, emocijos, rūpesčiai, kuriuos ką tik išsakė kolega S. Tumėnas.
Aš siūlyčiau dabartinei Lietuvos valdžiai ir būsimoms valdžioms pabandyti bent akimirką įsivaizduoti, kad Šiauliuose ar Klaipėdoje nebelieka universiteto, nes kas nors nusprendžia, kad gal užtenka vieno ar dviejų, taip pigiau, racionaliau galima panaudoti išteklius, kam čia to reikia. Tada dar pereikime ir prie to, kad gal nereikia ir per daug teatrų – užteks vieno kito, ir taip toliau. Kas gi liks mūsų miestuose, regionų didžiuosiuose centruose, kas bus tie traukos centrai? Galiu atsakyti vienareikšmiškai – tai bus prekybos centrai, kurių margumynas slepia klaikią monotoniją, kadangi jie visi yra visiškai vienodi, panašūs vienas į kitą ir neturi nei intelektinio, kaip čia sakė kolega, nei dvasinio turinio. Mes paversime savo didelius regioninius miestus, į kuriuos orientuojasi kitų, mažesnių, miestelių žmonės, vartotojų centrais. Bet jie nebeturės to, kas to krašto jaunimą, jo patriotus sieja dvasiškai, kas skatina prieraišumą, galų gale kas gali paskatinti jaunas šeimas likti Šiauliuose, auginti vaikus, bet kad ir tie vaikai norėtų gyventi ten, kur užaugo.
Manau, kad universitetas šiuo atžvilgiu yra labai svarbus traukos centras ir prasmės generavimo centras. Todėl aš tikiuosi, kad tas prijungimas netaps likvidavimo pradžia. Visai kas kita, kad gyvenimas keičiasi, žinome, jog ir mokinių mažėja, ir studentų mažėja, ir uždaviniai keičiasi. Kartais, deja, tenka permąstyti ne tik kiek universitetų reikia, bet ir kokių, ir ką jie turi veikti, kaip jie turi rengti specialistus.
Aš manau, kad šis aktas, būtent Šiaulių universiteto prijungimas prie Vilniaus universiteto, yra ir didelė galimybė jau vien todėl, kad Vilniaus universitetas yra pats stipriausias Lietuvos universitetas, kad jame telkiasi pačios stipriausios intelektualinės pajėgos. Man taip pat, kaip ir kolegai S. Tumėnui, labai didelį įspūdį daro naujasis rektorius – istorikas, tikras kultūros žmogus ir Lietuvos patriotas ponas R. Petrauskas, kuris, aš neabejoju, suvokia regioninio universiteto poreikį, taip pat ir jo specifiką, nes regioninis universitetas, be kita ko, yra ir švietėjiškos veiklos platesniąja prasme institucija.
Man kelia viltį ir tai, kad vis dėlto tai yra labai svarbus pedagogų rengimo centras, turintis gilias tradicijas, o specialiąja pedagogika kažin ar kas nors Lietuvoje galėtų ir lygintis su šiuo universitetu. Aš tikiuosi, kad tai ir išliks, ir stiprės. Tikiuosi, kad universiteto vadovybė parodys tikrą lyderystę ir sugebės bendradarbiauti ne tik su Vilniaus universitetu, bet ir su kitomis švietimo įstaigomis savajame mieste, visų pirma su tikrai labai stipria Šiaulių kolegija.
Yra ir iššūkių, žinoma. Pirmiausia vienas iššūkis, ar bus pakankamai skiriama lėšų. Tai yra Vyriausybei labai svarbus moralinis įpareigojimas. Iššūkis yra, kaip jau minėjau, lyderystė. Aš galėčiau pateikti, išdrįsti pateikti tokį pavyzdį iš Šiaulių miesto. Kai ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, turėjo daugybę problemų, stojus prie jos vairo naujam vadovui, tikram lyderiui, pradėjo rodyti pavyzdį visai Lietuvai ir šluostyti nosį net pačioms rimčiausioms Lietuvos ligoninėms. Aš tikiuosi panašios lyderystės ir iš vietos universiteto švietimo lyderių. Na ir, žinoma, specifika.
PIRMININKAS. Gerbiama Vilija, jau į pabaigą.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Tuoj baigsiu. Visi žinome, kad Šiauliams turbūt nepakaks, kad universitetas atliktų visą savo funkciją vien tik rengti pedagogus. Šiauliai turi labai seną, ryškią pramonės, gamybos tradiciją, todėl inžinerijos mokslai, pritaikyti prie šiuolaikinių reikalavimų, būtų Šiaulių šansas, galimybė atsidurti, sakykim, technologinės pažangos priešakyje ir tapti vieniems iš lyderių, o svarbiausia – patenkinti regiono pramonės ir verslo poreikius rengiant tam tinkamus specialistus. Su šia viltimi ir pasižadu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamai Vilijai.
Kviečiu V. Juozapaitį. Prašau į tribūną.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, aš neturiu nieko bendro su Šiaulių universitetu. Jame nei dirbau 30 metų, nei jame mokiausi, bet aš žinau, kur jis yra. Aš apie jį esu girdėjęs turbūt nuo tų metų, kai pradėjau mokytis skaityti, o labiausiai išgirdau ir iki šiol negaliu pamiršti, kai tuometėje vidurinėje mokykloje pradėjau mokytis muzikos.
Ar kas nors iš čia sėdinčių maždaug mano generacijos žmonių gali prisiminti, iš kokio vadovėlio mokėsi muzikos vidurinėse mokyklose? Ne, negali prisiminti. O labai gaila, nes jeigu dabar ta metodika sugrįžtų į Lietuvos mokyklas, iš tikrųjų neturėtume tokio apgailėtino vaizdo, kokį turime kultūrinės edukacijos kontekste, kokį turime muzikinio išprusimo kontekste.
Žinau, kad galbūt daugeliui tas žodis kelia alergiją arba geriausiu atveju kokį nors šypsnį ir juoką, bet iš tikrųjų muzikinis lavinimas ne tik moko logikos, kaip ir matematika, nes muzikoje yra dar ir harmonijos mokslas, yra elementarioji muzikos teorija, kur reikia išmanyti labai daug specifinių dalykų, įskaitant ir tuos taškelius, kurie gali atrodyti labiau kaip kinų arba kokia nors kita kalba, bet ir to asociatyvaus mąstymo, kurio mums visiems, gerbiami kolegos, dažniausiai ir pritrūksta. Mes mokome ir mokomės matyti skaičius, bet kas už tų skaičių slypi, kad ten yra gyvenimai, jausmai, be kurių mes negalime vadintis žmonėmis, taip ir išlieka kažkur erdvėje.
O tas žmogus, kuris parašė tą vadovėlį, yra profesorius E. Balčytis. Jis šiandien jau yra garbingo amžiaus, jau nebedirba oficialiai tame universitete, bet vis dar apsilanko. Prieš porą metų man teko jį ten ir sutikti.
Iš tikrųjų ten pasikeitusi situacija. Pasikeitusi ir tos Muzikos pedagogikos katedroje. Tikrai tas krūvis ir tie srautai, kurie anksčiau užplūsdavo, užtvindydavo to universiteto koridorius, šiandien išseko, ir dėl įvairiausių priežasčių, objektyvių – taip pat. Bet iš tikrųjų tai, kas ten yra sugeneruota ir kas ten yra užkoduota, yra unikalu. Šiandien tiek susispendavo arba susitraukė, kad net Muzikos pedagogikos ir vizualiųjų menų katedra yra viena, o ten kitados buvo ir Dailės fakultetas, mums davęs nemažai ir dailininkų, būtent jis paskatino Šiaulių krašto žmones kūrybai. Jeigu kas nors yra gyvenęs netoli Šiaulių arba buvęs Šiauliuose, turbūt prisimena, kaip gatvės būdavo išpieštos ir kokios atrakcijos vyksta ir performansai iki šiol būtent tuomečio Šiaulių pedagoginio, dabar universiteto, pedagogų pastangomis.
Taigi tai yra unikali aukštoji mokykla, kuri tikrai Lietuvoje privalo išlikti bet kokia forma. Žinoma, būtų idealu, jeigu ir išliktų Šiaulių universitetas, bet jeigu mes šiandien kalbame apie neišvengiamybę, kai mūsų Vilniaus universitetas jį įtraukia į save be jokios teisės turėti savo autonomiją, nors jie to prašė, aš suprantu, kad būtent fakultetu vadinti rektorato turbūt nelabai išeina. Bet aš noriu, kad iš šitos tribūnos skambantys tie žodžiai ir tų žmonių nuogąstavimai liktų ir tų, kurie klauso, ir tų, kurie skirsto pinigus, ausyse ilgesnį laiką, kad neištiktų Šiaulių akademijos, kuri kažkodėl Šiaulių akademija pavadinta, lyg būtų kažkoks padalinys Šiauliams mokyti, tai yra mokytojų akademija arba pedagoginė, arba Šiaulių mokytojų akademija ar dar kaip nors galėtų vadintis, kad neištiktų KTU Panevėžio fakulteto likimas, nes iš jo liko turbūt kažkoks vienas sandėliukas ir daugiau nieko, jeigu ten apskritai kas nors liko. Paprastai tokie prijungimai turi pagrindą suteikti tokį nerimą, kad juos didysis brolis gali suvalgyti su visu apetitu. Aš linkėčiau Vilniaus universitetui ne kaip nors inkorporuoti Šiaulių universitetą į savo organizaciją, o būtent, kad Vilniaus universitetas ateitų į Šiaulius su savo kompetencija. Noriu pasveikinti Vilniaus universitetą, kad jo padalinys, vienas iš padalinių, galbūt bus vadinamas ir menų fakultetu kada nors ateityje, nes labai gaila, bet Vilniaus universitetas su menais, kaip tai įprasta visuose pasaulio universitetuose, kol kas neturėjo nieko bendra.
PIRMININKAS. Laikas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Turiu omenyje akademinį lygį. Aš džiaugiuosi, kad universitetas išlieka, tegul ir kaip padalinys, tegul ir vadinsis ne universitetu, o akademija, būtų geriau, kad būtų mokytojų akademija, Šiaulių mokytojų akademija, dar geriau, jeigu jis vadintųsi Radviliškio akademija, nes su juo turiu daug bendra, todėl aš tą kraštą labai žinau. Bet aš ten neturiu jokių interesų, aš tą kalbu kaip žmogus, kuriam rūpi tai, kas ten vyksta, nes Šiaulių universitete iš tikrųjų žmonės nuoširdūs ir verti tos pagarbos, kad su jais būtų skaitomasi ne tik tuo pereinamuoju laikotarpiu, bet kad jie išliktų orūs ir užtikrinti, kad jie bus saugūs ir vėliau. O visus iki šiol buvusius Šiaulių universiteto absolventus sveikinu netrukus tapsiančius Vilniaus universiteto absolventais.
PIRMININKAS. Diskusiją baigėme. Daugiau užsirašiusių nėra. Motyvai dėl viso. Ar yra užsirašiusių? Taip, yra. Pirmasis motyvai už – E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų daug išsakyta, daug išdiskutuota, tikrai šiek tiek gaila, kad tas laikotarpis užsitęsė, bet turbūt jis užsitęsė, kad gal ir paruošiamasis darbas nebuvo toks dėmesingas, daugiau buvo užsiimta kito universiteto sujungimu, bet, manyčiau, svarbu, kad tos diskusijos baigėsi ir yra priimti atitinkami dokumentai, yra tam tikras sutarimas tarp universitetų vadovų. Aišku, aš suprantu šiauliečius, kurie praranda tam tikrą statusą savarankiško universiteto, bet turbūt liūdėti neverta, nes mes visi daugiau turėtume stengtis dirbti ne dėl savęs, o dėl tų, kuriuos priimame į studijas, kurie šiuo metu, tikiuosi, džiaugiasi, kad gaus ir Vilniaus universiteto diplomus. Aišku, tik norėtųsi, kad ta kokybė išliktų universitetinio lygio, kad iš tikrųjų patikėtų būsimi studentai, kad nebūtų taip, kad būtų problemiška surinkti ten grupes. Savo sritis Šiaulių universitetas visada turėjo, tai yra ir pradinis mokymas, ir specialiųjų mokytojų parengimas, ir ta kokybė kažkada buvo tikrai labai gera, bet, aišku, turbūt tai priklauso nuo bendro reikalo, kaip mes sugebėsime apskritai pedagogų profesiją pakelti į tam tikrą lygį. Turbūt nuo to priklausys ir Šiaulių universiteto žmonių likimas. O šiaip tai, ko gero, taip, čia buvo pasakyta, kad galbūt reikia ieškoti ir naujų sričių, susijusių su verslų plėtra tame regione. Sėkmės Šiaulių universitetui gyvuojant vienoje šeimoje su Vilniaus universitetu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš nedeklaruosiu, kur mokiausi, nors turėčiau reikšti simpatijas VU, nes ten mokiausi ir ten ir akademinius laipsnius gavau. Tačiau pakalbėsiu apie tai, ką išmanau, tai apie kaitos vadybą.
Kaitą galima vykdyti įvairiais būdais – mažiausiai dviem. Tai aš tik apie du galiu pakalbėti. Galimybė tokia: jeigu mes sakome, šioje srityje yra bėda – dėl pedagogų rengimo yra bėda ir dėl pedagogų švietime yra bėda. Metame pinigus, sudarome sąlygas plėtoti mokslą ten, kur yra, skatiname žmones ten eiti ir skatiname plėtrą toje srityje. Jeigu sakome: reikia, kad regionuose būtų universitetų, stengiamės, kad ta plėtra ten ir vyktų.
Ką aš dabar matau: atiduodamas universitetas tam, kas iš tikrųjų yra stiprus – VU yra neabejotinai stiprus visose srityse, vienas iš stipriausių. Gal ne visose stipriausias, bet daugelyje sričių stipriausias. Atiduodame monstrui problemišką padalinį, dar kažkur nutolusį. Vadybos požiūriu būtų paprasčiausia viską sukelti čia į Vilnių ir tvarkytis, negu lakstyti į komandiruotes, žiūrėti, nes ten ne viskas išeis. O dar nuimkime nuo fizikų laboratorijų, paskirkime pinigų. Nenuims. Tai nuo ko, nuo istorikų nubrauksime? Nuo ko mes nubrauksime? Paskolins? Nieko čia nevyks, čia vyks šito universiteto regioninis sunaikinimas. Sveikinu partiją, kuri atstovauja regionams, štai geras žingsnis. Aš visą laiką sakiau, kad visa ta reforma yra baisus dalykas, universiteto daužymas, kylantis iš to, kad neišmano, kas yra reforma, ypač tokioje srityje. Ir dabar S. Tumėnas teisingai…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). …kalbėjo, bus universiteto sunaikinimas. Pirmyn, naikinkite.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 77, prieš – 2, susilaikė 7. Pritarta po svarstymo.
14.37 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4913(2)VK (svarstymas)
Toliau darbotvarkėje – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4913(2). Pranešėjas E. Jovaiša pristatys Švietimo ir mokslo komiteto išvadą. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė įtraukimo į ugdymą klausimą ir komiteto nuomonė yra už (minutėlę) bendru sutarimu. Pažiūrėkite. Atrodo, bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Tuoj pažiūrėsime.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Pirmininke, jūs esate teisus. Diskutuoti yra užsirašiusių? Nematau. Gerbiamas Eugenijau, grįžkite į tribūną, svarstysime pasiūlymus. Pirmasis siūlymas yra E. Pupinio. Prašom pristatyti. Tuoj įjungsime, minutėlę. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, pasiūlymo idėja buvo ta, kad iš tiesų paleistume visą sistemą, kad visose mokyklose būtų galima priimti su įvairiais specialiaisiais poreikiais moksleivius, tai iš tikrųjų neįmanoma. Tai buvo siūlymas galbūt įpareigoti savivaldybes, kad būtų parengtas aprašas, kokia tvarka viskas bus daroma, kadangi skiriamas tam tikras finansavimas. Tačiau buvo sutarta, kad tai atsiras ministro… įstatymo įgyvendinamuosiuose aktuose. Aš nesiūlau svarstyti savo pasiūlymo.
PIRMININKAS. Nesiūlote. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti. Čia pirmasis Seimo nario E. Pupinio pasiūlymas, taip?
PIRMININKAS. Tai nepritarti, kaip matau, parašyta.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Kadangi Seimo narys atsiima, tai dėl šio siūlymo nebalsuojame. O kitus siūlymus jūs taip pat atsiimate, ar?.. Dėl formalaus ir neformalaus?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip pat. Tie pasiūlymai, kad būtų atsižvelgta ne tik į formalųjį ugdymą, bet ir neformalųjį, įtraukiant su specialiaisiais poreikiais, taip pat poįstatyminiuose aktuose prižadėta įrašyti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes švietimas apima ir neformalųjį, ir formalųjį švietimą, nėra reikalo tikslinti.
PIRMININKAS. Kadangi iniciatorius neatsiima, tai gerbiamas Seimas pritaria bendru sutarimu komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta. Toliau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Trečia pastaba – taip pat Seimo nario E. Pupinio.
PIRMININKAS. Toliau yra R. Šarknicko siūlymas. Ar yra dešimt Seimo narių, kurie palaiko? Yra. Prašom, Robertai, pristatyti savo siūlymą. Tuoj įjungsime mikrofoną. Minutėlę. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Viskas gerai, diskusijos nėra. Dėl datos viskas gerai, aš pritariu. Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Čia komitetas iš dalies pritarė, nes metai yra iš R. Šarknicko (…), yra 2014 metai, o data – ne gegužės 1 diena, bet rugsėjo 1 diena. Motyvas dėl to, kad tai įprasta švietimo bendruomenės… bendrojo ugdymo bendruomenės veiklos pradžia.
PIRMININKAS. Gerbiamas Robertai, jūs turėjote pristatyti siūlymą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nieko, iš esmės vis tiek …
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Tai ar galime ir mes pritarti R. Šarknicko siūlymui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau siūlymas Seimo nario E. Pupinio.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Prašom pristatyti. Tuoj įjungsime jums mikrofoną.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Čia buvo numatyta data. Jeigu būtų įstatyme numatytas ugdymas pagal tą pirmą pateiktą mano pasiūlymą, tai tada reikalinga būtų data, dabar nereikalinga data. Atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiimate, balsuoti neprašote. Dėkoju.
Paskutinis siūlymas – taip pat R. Šarknicko. Prašom pristatyti. Ten dėl datos. Tuoj, minutę, įjungsime. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Čia pritarti iš dalies yra, nes iš esmės atitinka tą, ką anksčiau ir sakiau.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti R. Šarknicko siūlymui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Motyvai. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Tai mes, Seimas, ir pritariame.
Toliau motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Dar neįjungėte. Vis dėlto yra vienas užsirašęs. E. Pupinis – motyvai už, prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai yra vis tiek žingsnis į priekį. Džiaugiuosi, kad bent jau įstatyme yra numatyta, kad galiausiai su moksleiviais su specialiaisiais poreikiais darbuosis ne tik vienas moksleivis, bet ypač su didesniais specialiaisiais poreikiais jau numatyta ir įstatyme, kad būtų du pedagogai, taip pat gali būti ir su mažesniais specialiaisiais poreikiais du pedagogai. Tai šaunu. Aišku, tiktai tas įstatymas turbūt visiškai įsigalios po ketverių metų, nes yra numatytas finansavimas, tai gerai būtų, kad jis būtų, koks numatytas, būtų įgyvendintas pagal tam tikrą planą. Manyčiau, kad turėtų šiuo atveju pasistengti ir savivalda, kad vis dėlto tos lėšos būtų panaudojamos efektyviai, ne tik įrengti kietajai daliai aprūpinant mokyklas, kad moksleiviams būtų, bet iš tikrųjų ir ruošiant pedagogus dirbti su specialiaisiais poreikiais.
Manyčiau, kad galime pritarti šiam įstatymo projektui ir laukti teigiamų įgyvendinimo reikalų, kad finansavimas nenutrūktų ir numatyti tikslai būtų įgyvendinti. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Siūlote balsuoti. Gerai, gerbiami kolegos, balsuojame. Kas pritariate šiam projektui, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
14.46 val.
Švietimo įstatymo Nr. XI-1281 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4501 (svarstymas)
Toliau – Švietimo įstatymo Nr. XI-1281 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4501. Kviečiu pranešėją E. Jovaišą. Jis mums pristatys išvadą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šį įstatymo projektą birželio 17 dieną. Balsavimo rezultatai: už išvadą, kuri skamba štai šitaip… Vieną minutę. Gerai, aš neperskaitysiu labai tikslios formuluotės, bet pasakysiu, kad Švietimo ir mokslo komitetas po savo svarstymo nutarė grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 3, susilaikė 3. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, motyvai dėl… E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Čia turbūt dėl vedimo tvarkos. Buvo suprasta, kad šis klausimas Seniūnų sueigoje buvo išbrauktas iš darbotvarkės. Jis buvo išbrauktas ar ne? Buvo R. Baškienės siūlymas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kaip matau, darbotvarkėje yra, nežinau, pasiaiškinsime.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerai. Iš tikrųjų, gerbiami kolegos, vis dėlto reikia atsižvelgti į komiteto siūlymą. Mes ilgai svarstėme šį klausimą ir iš tikrųjų turbūt, kaip sako subsidiarumo principas, sprendimai turi būti priimti ten, kur žemiausiai gali būti priimti. Iš tikrųjų savivalda atsako už savo švietimo sistemos tinklą. Kiti dalykai – įvairūs susirašinėjimai ir dabar galimi, bendruomenės diskusijos gana aštriai vyksta, mokyklos nėra taip lengvai uždaromos, kalbamasi su pedagogais, kaip išspręsti tas problemas. O kažkokie papildomi faktoriai, kai turi rašyti į ministeriją, ministerija turi atrašyti, – tai tik laiko gaišimas ir tam tikrų asmenų politikavimas.
Manau, kad priešrinkiminiu laikotarpiu, aišku, kai kas nori būti geras, įsiteikti ir atidėti tuos skaudžius procesus. Bet turbūt daugiau turėtume galvoti apie tai, kad tinklas būtų racionalus, kad siektume ten geros mokymo kokybės, o kur yra kokybė, ten per konkurenciją atsiranda nemažai žmonių, kurie nori mokytis tose mokyklose. Tai čia nieko neišvengsi. Turime pavyzdžių, kai iš vieno ar kito miestelio išvažiuoja patys moksleiviai kartu su savo tėvais į rajonų centrus ir tos mokyklos nori nenori uždaromos. Papildomi kiti faktoriai, manau, nereikalingi, nes savivaldybių tarybos, savivaldybės ir ten esantys švietimo komitetai gali patys spręsti tuos klausimus.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, motyvai prieš – V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, iš tikrųjų nesutinku, kad bet kokio klausimo sprendimas yra nurašomas rinkimų tema. Šiuo atveju tikrai yra ne taip.
Aš sutinku su tuo, kad mokyklų tinklo pertvarka yra prasidėjusi, tačiau kad ir kaip būtų gaila, kai kuriose savivaldybėse tai vyksta buldozeriniu principu ir bendruomenių nuomonė, argumentai, prašymai, patvirtinti parašais, tampa niekiniai, nes taip nusprendžia savivaldybės taryba. Tokių pavyzdžių Lietuvoje yra tikrai ne vienas. Gyventojai tampa bejėgiai, nugali savivalė. Tokiose savivaldybėse savivalda ir savivalė tampa vienareikšmiškais žodžiais.
Aš sutinku, kad yra labai svarbus savivaldybės, kaip steigėjos, vaidmuo, tačiau ji turi bendrauti su bendruomene, tarpusavyje bendradarbiauti ir ieškoti bendrų sprendimų, kaip užtikrinti žmonių gerovę, o tada ir su ugdymu bus viskas gerai, nebus jokių skirtumų. Tada dabar galiojantis įstatymas veiks visa apimtimi. Liūdnoka, kai kai kurie politikai kaimo mokyklas sulygina su kaimo parduotuvėmis, ką ir tenka išgirsti dabar, ir švietimas sulyginamas su prekėmis ir pigiomis prekėmis.
Taigi mano ir kolegos įstatymo projektas. Jo esmė yra, jog uždarant mokyklas turi būti rastas bendras sprendimas su bendruomene. Ši pataisa sulaukė visuomenės palaikymo, tačiau šiek tiek pristigo politikų dėmesio. Sutinku, kad pirminis siūlymas gal buvo šiek tiek griežtokas, ir buvo pasisakymas, kad tai prieštarauja Konstitucijai, nors, kita vertus, ar žmogaus pasirinkimas gyventi vienoje ar kitoje vietovėje, kurioje sukurta infrastruktūra, dėl kurios jis ir pasirinkimo šią vietovę, kūrė savo gyvenimo planus ir jaučiasi atsakingas už gyvenamosios vietos puoselėjimą, saugumą ir pasisako už joje vykstančius pokyčius, norėdamas išsaugoti savo kraštą nepakitusį, prieštarauja Konstitucijai. Taigi, ar visada verta vertinti tik ekonominį rezultatą? Mokyklų naikinimo procesas dar nėra pasibaigęs ir, manau, ši patobulinta pataisa skirta tam, kas nesupranta, jog kelyje yra ne vienas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi Konservatorių frakcija iškėlė klausimą dėl šio klausimo egzistavimo darbotvarkėje, mes padarome trumpą pertrauką, kol išsiaiškinsime, ar jis buvo išbrauktas iš darbotvarkės, ar ne, ir tada grįšime prie balsavimo dėl šio klausimo. Gerai? Galima bendru sutarimu? Ačiū. Kai išsiaiškinsime, informuosime Seimą ir tada grįšime prie balsavimo.
14.53 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 23 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3443(3) (svarstymas)
Toliau darbotvarkėje – Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 23 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3443(3). Kviečiu T. Tomiliną, jis pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Prašau. Galite kalbėti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Tuoj, aš tik atidarysiu išvadą.
PIRMININKAS. Tomai, gal popierinį paimkite. Paprasčiau…
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, teikiame jums pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Komitetas ilgai dirbo su įstatymo projektu, svarstė įvairius variantus. Pritarė iš esmės visoms Vyriausybės pastaboms ir pateikė siūlymų, atsižvelgdamas į pastabas. Bendras rezultatas – komitetas siūlo pritarti įstatymo projektui. Už balsavo – 8, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu J. Varžgalį, jis pristatys mums… Ar yra J. Varžgalys? Kas galėtų iš Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pristatyti? Gal pirmininkas? Kviečiu į tribūną. Biudžeto ir finansų komiteto išvada dėl socialinio draudimo pensijų. J. Varžgalio nėra, tai komiteto pirmininkas pavaduos.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu A. Sysą. Prašau. Ruošiasi A. Dumbrava.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, kadangi prasidėjo mokykloje egzaminų sesija, tai savo pasisakymą norėčiau pradėti nuo dviejų klausimėlių. Mums visiems tai kaip įžanga į temą, apie kurią mes kalbame, nes mes kalbame apie pensijas. Ar Lietuvoje pensijos yra pakankamos, ar, kaip pas mus rašoma, oriai gyventi galima? Turbūt atsakymas daugumos buvo ne, o galbūt visų – nepakankamos. Aišku.
Dabar kitas klausimas. Kas nenorėtų padalinti kokią nors mokesčių mokėtojų pinigų sumą prieš rinkimus kokiai nors grupei? Turbūt visi už. Logiška. Vienas R. Sinkevičius sako, kad jis nenori dalinti. Bet iš principo tai, kas dabar vyksta Seime, tai vyksta tokių dalybų varžybos. Noriu priminti, mes kalbame apie priešlaikines pensijas. Jos atsirado sunkiais Rusijos krizės metais. Tai jau joms greitai 20 metų. Noriu, svarbiausia, ką priminti, jos nėra privalomos, tai yra savarankiškas pasirinkimas. Na, sakysim, kai jau nėra ką daryti ir kai mūsų mylimiems, gerbiamiems darbdaviams 60-mečiai jau yra didelė našta, o žmogus neturi kitokių pajamų, jis gali rizikuoti iš išeiti į priešlaikinę pensiją. Tai yra, sakau, savanoriškas dalykas. Kas svarbiausia, mūsų pensijų sistema yra grįsta einamuoju finansavimu. Niekur pinigai neguli. Šiandien mūsų visų mokesčių mokėtojų sumokėtos įmokos į „Sodrą“ iš karto išmokamos dabartiniams pensininkams, ligoniams, bedarbiams. Taigi kažkokių pinigų kažkur sukaupta ir padėta nėra.
Kuo ydingas šiandien svarstomas įstatymas? Yra keturi dalykai, kuriuos, manau, prisiminsite, nes jeigu šiandien priimsite ar pritarsite, o po to priimsite tą įstatymą, tai prie jo grįšite ir grįšite. Tai yra Pandoros skrynios atitarymas, nes tik išgirdo žmonės, kad 40 metų, liko treji metai iki pensijos, iš karto du klausimai, kodėl tik treji metai ir kodėl būtent 40 metų, kodėl ne 39,5 arba 38? Aišku, negali atsakyti. Taip įstatymų leidėjas sugalvojo – 40. Iš to išplaukia vadinamoji konstitucinė lygiateisiškumo principo norma, nes čia ir daugiau lygiateisiškumo principų buvo pažeista, bet Vyriausybė bandė pataisyti tą įstatymą.
Priimdami tokius sprendimus mes nedidiname to aruodo, iš kurio mokamos pensijos. Mes jį mažiname, mes paimame iš 700 tūkst. senatvės pensininkų, nežinau, po 1 centą, po 10 centų, gal po 50 ir atiduosime 280 žmonių. Štai mūsų šio įstatymo paprasta aritmetika. Ar tai teisinga? Aš manau, kad ne. Tai tikrai nėra teisinga. Todėl buvo diskusija, labai gaila, kad nuo tos diskusijos atšokome, tai yra jeigu tokie žmonės susiduria su sunkumais vyresniame amžiuje, kai jo darbdavys jau nenori priimti, tai kalbėkime apie nedarbo draudimą, nes tai yra žmogus, kuris visą gyvenimą dirbo, stengėsi ir norėtų dirbti, bet jo nepaima arba jam siūlo tokį darbą, kad paprasčiausiai orumas tam žmogui neleidžia. Kalbėkime apie nedarbo draudimo pakeitimą, apie rimtesnių įmokų mokėjimą, apie dalyvavimą šitame procese ir darbdavių, ir darbuotojų taip, kaip yra Vakaruose. Ne bendra įmokos dalis, o per kolektyvines sutartis ir viena, ir kita pusė per derybas moka priklausomai nuo to – didesnis nedarbas, daugiau moka, mažesnis nedarbas – mažiau. Taip jau gyvena net mūsų kaimynai estai, todėl tokių problemų ten neiškyla.
Taigi balsuodami tikrai pagalvokite. Gera dalinti, bet reikės ir grąžinti arba po to nekalbėkime, kad mūsų pensijos yra tokios mažos, nes tą mažumą lemia mūsų priimami sprendimai. Vienas iš tokių sprendimų bus šiandien.
PIRMININKAS. Diskutuoti kviečiu A. Dumbravą. Prašau.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tikrai audringas pasisakymas – valstybė pavojuje, dangus griūva, Pandoros skrynia ir taip toliau. Tačiau nepasakome, kodėl tie žmonės išeina į išankstinę pensiją ir kodėl tiek mažai tų žmonių, kurie išeina į išankstinę pensiją. Todėl, kad jie yra priversti tą dalyką daryti: arba jie neišeina į pensiją, nesiregistruoja dėl išankstinės pensijos, o gyvena iš vaikų išlaikymo arba iš pažįstamų, arba iš viso iš savo santaupų, tokių labai kuklių. Tai yra labai svarbu ir apie tai mes nekalbame. Žmogų tiesiog prispiria – tiesiog iš darbo atleidžia, galbūt kažkokios šeimyninės aplinkybės, galų gale liga, ir žmogui, atidirbusiam 40 metų (bet jam dar trūksta kokių trejų metų), praradusiam darbą ir išėjusiam į išankstinę pensiją, iki gyvenimo pabaigos yra mokama sumažinta pensija. Treji metai yra 36 mėnesiai, padauginame iš 0,4 %, tai bus apie 15 %. Jis iki gyvenimo pabaigos gauna sumažintą pensiją. Klausimas, už ką ir kodėl?
Taip, daug kas klausia, kieno sąskaita, bet tai yra solidarumo principas. „Sodra“ yra pagrįsta solidarumo principu ir visuomet vieni kitiems kažkaip tuos praradimus dengiame. Tai yra labai natūralu. Tie žmonės, kurie atidirba 40 ir daugiau metų, mokėjo ir „Sodros“ mokesčius, ir gyventojų pajamų mokestį, manau, jie tikrai uždirbo, kad jų senatvė būtų oresnė.
Kodėl 40 metų? Aš manau, kad tai yra protingas laiko tarpas, tikrai 40 metų ir daugiau yra pakankamas darbo stažas. Kodėl treji metai? Pas mus dabar galiojanti išankstinės senatvės pensijos sąlyga yra penkeri metai. Šiuo atveju Vyriausybė pasiūlė ir mes komitetas sutikome, kad vis dėlto užtektų trejų metų. Ir tokių žmonių yra, ir tų žmonių tikrai bus ne 200, kaip sako ponas Algirdas, o virš 1 tūkst. Bet svarbiausia, kad mes žmonėms, priešpensinio amžiaus žmonėms, siunčiame gerą žinią, kad jie nebijotų eiti į išankstinę pensiją ir kad jie užsitikrintų šiokias tokias garantijas. Kad jų senatvės pensija iki pat gyvenimo pabaigos nebus sumažinta. Nors per šį dvejų, trejų ar vienų metų laikotarpį ta pensija bus mažinama 0,4 %, bet, sukakus pensiniam amžiui, ji bus mokama pilnai tokia, kokia ji būtų iki sumažinimo.
Ypač dar noriu pasakyti ir tai, kad bus perskaičiuotos pensijos ir tiems, kurie jau yra išankstinėje senatvės pensijoje ir nuo įstatymo įsigaliojimo, tai yra nuo 2021 m. sausio 21 d., tos pensijos jiems bus perskaičiuotos.
Taip, mes šiandien galime kalbėti ir apie nedarbo socialines išmokas, bet ką mes galime pasiūlyti tiems žmonėms? Nedarbo socialinė išmoka gali būti, kaip siūlė Vyriausybė, arba 200 eurų, arba minimalus poreikių krepšelis – 257 eurai. Kaip žmogui išgyventi, jeigu jo darbo užmokestis buvo geras, jis tikisi ir solidžios pensijos. Todėl per šį laikotarpį, per trejus metus, jis gautų 250 eurų. Aš neįsivaizduoju, kaip tie žmonės, kurie tikrai paaukojo savo gyvenimą darbui ir Lietuvai, turėtų gyventi iš tokios išmokos. Galbūt tai yra ateities… ir tai valstybei kainuotų apie 77 mln. eurų. Ar mes tam šiandien pasirengę? Aš nežinau.
Mieli kolegos, tikrai nenoriu labai daug trukdyti, siūlyčiau pritarti, nes, kaip sako ponas Algirdas, prieš rinkimus kažkodėl. Aš turiu pasakyti, kad šis įstatymo projektas užregistruotas 2019 metų gegužės mėnesį, daugiau kaip prieš metus. Ir mes, kai kurie Seimo nariai, mėgstame tempti laiką, mėgautis tuo dalyku, kad nepriimame įstatymo, vėl kažkur perkeliame. Tai nereikia klaidinti žmonių, nes tikrai jis užregistruotas pakankamai seniai. Dėkoju Biudžeto ir finansų komitetui, kuris labai operatyviai apsvarstė ir pritarė bendru sutarimu.
Todėl siūlau ir mums pritarti bendru sutarimu ir tikrai padėti šiai kategorijai žmonių, kurie tikrai sąžiningai dirbo, kad jie galėtų turėti palyginti orią senatvę. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusiją baigėme. Kviečiu T. Tomiliną į tribūną. Yra du pasiūlymai. Pirmasis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pirmam Vyriausybės pasiūlymui dėl 1 straipsnio Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė iš dalies. Yra išdėstytas metų periodas, kai didėja būtinasis stažas, kad pensija nebūtų mažinama. Pritarta iš dalies todėl, kad siūloma įstatymo įsigaliojimą numatyti nuo 2021 metų, kitaip negu pirminiame Vyriausybės pasiūlyme buvo 2020 metai palikti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei pritarti iš dalies? Ačiū, pritarta.
Kitas siūlymas. Čia komiteto nuomonė yra atsižvelgti, tai irgi galime jam pritarti bendru sutarimu. Motyvai dėl viso po svarstymo. R. J. Dagys – motyvai už.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, ką kalbėjo kolega A. Sysas, iš tikrųjų jis pasakė tą tikrą padėtį, kaip veikia socialinio draudimo biudžetas. Svarstant kokias nors priešankstines pensijas ar išėjimą ankstesnį, viskas priklauso, pagrindinis argumentas, kiek mes turime pinigų. Jeigu pinigų sistemoje yra pakankamai daug, mes galime leisti laisviau, lankstesnius daryti išėjimus į išankstinę pensiją. Jeigu stinga pinigų, tada, aišku, elgiamės griežčiau. Šiuo atveju yra pasiūlymas treji metai ir tų, kurie turi 40 metų stažą, iš tikrųjų indėlis į socialinio draudimo sistemą yra pakankamai didelis, jis tikrai svarstytinas. Aišku, galimybė atsidaryti Pandoros skrynią tikrai yra, tą riziką turime prisiimti ir tada manau, kad tas mūsų įstatymas… anksčiau ar vėliau socialinio draudimo sistema evoliucionuos į švedišką sistemą, kur galima išeiti bet kada, bet su skirtingu pensijų dydžiu.
Jeigu tai yra mūsų politinis apsisprendimas, kad mes tokius dalykus darome, tą turime matyti. Bet iš principo tokio dydžio išankstinė pensija su tokiomis sąlygomis, su trejais metais ir 40 metų darbo stažo, tai tikrai ženkliai nepaveiktų tos mūsų dabartinio socialinio draudimo sistemos. Platesnės fantazijos, aišku, tada iš karto muštų per dabar gaunančių pensininkų kišenę, nebent mes priimtume sprendimą, kad visas tas mūsų fantazijas mes turėtume padengti iš valstybės biudžeto, tada galima būtų fantazuoti ramiau. O dabar kol kas siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, kalbėdamas tribūnoje niekada nevartojau jokių reiškinių, kad dangus griūna ir čia viskas suyra. Aš kalbėjau apie sisteminį požiūrį į tai, kas vyksta čia, Seime, ir mūsų įstatymų leidyboje. Ir labai noriu, kad jūs plačiau matytumėte, kas vyksta. Jeigu iš ko nors paimame, kam nors duodame, tai iš kažko turime paimti. Aš tikrai nepažįstu žmonių, kurie nesąžiningai dirbo. Aš pažįstu, kad visi sąžiningai dirba – ir aš dirbau, ir jūs visi sąžiningai dirbate, ir jūsų aplinka dirba. Kažkodėl mes sakome: va jie sąžiningai dirbo 40 metų. O dabar man atsakykite, kai prie jūsų prieis sąžiningai dirbęs 40 metų ir neišėjęs į priešlaikinę pensiją, ir tuos penkerius metus sukandęs dantis kentęs darbdavį, kuris mažai mokėjo ir blogai elgėsi, nes žinojo, kad pensija bus labai maža ir bus sumažinta, jis sąžiningai atpylė tuos 40 metų ir neišėjo į priešlaikinę pensiją, ką gi jūs jam pasakysite? Kuo jis nusikalto? Jis sąžiningai atvarė norėdamas gauti didesnę pensiją. Mes dabar iš vienų paimame ir kitam daliname, duodame.
Rimantas teisingai šneka, jeigu tai būtų iš valstybės biudžeto, ir tai iš kitų mokesčių mokėtojų. Mes kažkaip visą laiką perskirstome lėšas labai keistai, atskiroms grupėms. Žaidimo taisyklės turi būti visiems vienodos. Jeigu visi dirbo, tie ir gauna. Na, nedirbai, vadinasi, kažkurį laiką dėl objektyvių ar neobjektyvių priežasčių negalėjai mokėti mokesčių, negalėjai mokėti įmokų, kaip tik jas gavai.
Dabar sako – praeina koks laikas, tvarka, amnestija visiems. Na, bandykite. Aš tai nepalaikau to.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, motyvai visi išsakyti. Nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 68, prieš – 4, susilaikė 18. Po svarstymo pritarta.
Replika po balsavimo – K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, kad aš niekaip nedalyvavau, nes manau, kad turiu interesų konfliktą – turiu šeimoje žmogų, kuris yra išėjęs į išankstinę pensiją.
PIRMININKAS. R. Šarknickas – replika po balsavimo.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš tik norėjau pasakyti, kad žmogus, nugyvenęs 40 metų, tikrai ne atpila, ne atvaro – jis gyvena, nugyvena. Na, gerbkime žmones, kurie atiduoda visą savo gyvenimą mūsų valstybei.
15.10 val.
Švietimo įstatymo Nr. XI-1281 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4501 (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kaip mane Sekretoriatas informavo, kai buvo diskusija dėl projekto Nr. XIIIP-4501, šis klausimas nebuvo išbrauktas, mums liko balsavimas.
G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Norėtume paprašyti pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Šiuo klausimu?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Pusės valandos pertrauka. Pasižymiu, šiuo metu yra 15 val. 11 min.
15.11 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 4, 6, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 23, 24, 271 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4473(2), Baudžiamojo proceso kodekso 50, 51 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4835(2) (svarstymas)
Toliau – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4473(2) ir lydimasis. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą, kuris galėtų pristatyti išvadą. Kviečiu pirmininko pavaduotoją S. Šedbarą. Kartu pristatys ir lydimąjį. Dėkojame jums.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, svarstyti teikiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo projektas ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kurios komitete buvo svarstytos birželio 17 dieną. Visi dešimt dalyvavusių komiteto narių balsavo už, pritarė, tekstas suderintas. Tai yra susiję su valstybės apmokamų advokatų dalyvavimu baudžiamajame procese.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pasiūlymų taip pat nėra, diskutuoti niekas neužsirašė. Motyvai. Pasižiūrėsime. Taip pat niekas neužsirašė. Gerbiami kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti abiem projektams? Ačiū, galime pritarti.
15.13 val.
Vidaus tarnybos statuto 16, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 311, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 51, 53, 56, 58, 59, 64, 68, 69, 75, 80 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 291, 331 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4646(2), Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 1, 19 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4647(2) (svarstymas)
Toliau – Vidaus tarnybos statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 291, 331 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4646(2). Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoją S. Šedbarą, kuris mums pristatys kartu ir išvadą dėl lydimojo. Dėkojame.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šiuo atveju yra kitas paketas – tai Vidaus tarnybos statuto ir Policijos įstatymo projektai. Jie buvo svarstyti birželio 10 dieną. Komitetas, už balsavus 6, prieš – 1, susilaikius 3 dėl Policijos įstatymo ir dėl Vidaus tarnybos statuto įstatymo 8 balsavus už, susilaikius 1, projektams pritarė. Tai yra susiję su generalinio komisaro skyrimo tvarka, taip pat su tuo, kad iš policijos atimama biudžeto asignavimų valdytojo teisė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Yra įvairių pasiūlymų. Pirmiausia, matau, yra užsirašęs V. Bakas. Kviečiu į tribūną. Prašom. Diskusija.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš iš tikrųjų pastaruoju metu matau vidaus reikalų sistemoje procesus, kurie iš esmės keičia tą situaciją, tas tradicijas, kurias mes turėjome. Ir tai nėra blogos tradicijos. Mes iki šiol turėjome nepriklausomą policiją, kurią… dar visai neseniai skiriant policijos vadovą, dalyvavo Prezidentas, premjeras, ministras. Policija yra pati galingiausia Lietuvoje teisėsaugos įstaiga ir ji dėl tokios atsakingos vadovų skyrimo tvarkos pasiekė įspūdingų rezultatų. Pasitikėjimas yra istorinis.
Tai, ką pasakė ponas S. Šedbaras apie asignavimų valdytojo statusą, iš tiesų už to slypi kur kas rimtesni procesai. Mes policiją nuleidžiame (aš tikrai nenoriu nieko asmeniškai pasakyti) iki tokio iš esmės struktūrinio padalinio, kuris atsiskaito vidaus reikalų ministrui ir kuris net neturi savo biudžeto, lygio. 10 tūkst. dirbančių žmonių, didžiulė atsakomybė už viešąjį saugumą ir mes paverčiame kažkokia patrulių rinktine arba padalinuku, kuris atsiskaito ministrui. Beje, vėliau Vidaus tarnybos statute pamatysite, kad siūloma atsisakyti konkursų, į pareigas skirti tiesiog, kaip būdavo prieš kokius 15 metų, kai į pareigas buvo skiriama neaišku kokiais pagrindais, kokia patirtimi.
Žinote, man kelia nerimą tai, kas vyksta vidaus reikalų sistemoje. Kelia nerimą tai, kad vienose rankose vykdoma visų pagrindinių teisėsaugos įstaigų koncentracija. Ir ne tik policija. Tai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Gerbiami kolegos, ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ir kitos vidaus reikalų sistemos institucijos. Aš manyčiau, kad mes einame klaidingu keliu. Kyla labai didelė rizika dėl mūsų teisėsaugos įstaigų (visų pirma šiandien kalbame apie policiją) politizavimo. Nėra tam pagrindo.
Aš siūlyčiau vis dėlto susilaikyti nuo tokių balsavimų, kurie koncentruoja galias valdant teisėsaugos įstaigas, skiriant žmones, skiriant biudžetus vienose rankose, nes iš tiesų mums tai gali atsisukti, mūsų visuomenei, antru galu, kai mes tikrai turėjome pavyzdžių, kai atskiros teisėsaugos institucijos prieš daugybę metų, ypač jų vadovai, tarnavo atskiroms interesų grupėms.
Kai mes kalbame apie kriminalinės žvalgybos subjektą, toks politizavimo lygis yra labai pavojingas ir toks savarankiškumo atėmimo iš vadovų lygis yra labai pavojingas. Tokia karjeros sistema, kai yra jau nebeskatinama konkurencija, neskatinamas tobulėjimas, lemia kokie nors asmeniniai kriterijai, asmeniškumai, yra tikrai labai pavojingi. Todėl aš siūlyčiau nepritarti šiam įstatymui ir nepritarti įstatymams, Vidaus tarnybos statutui, kurie riboja mūsų teisėsaugos įtaigų savarankiškumą.
15.21 val.
Vidaus tarnybos statuto 16, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 311, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 51, 53, 56, 58, 59, 64, 68, 69, 75, 80 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 291, 331 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4646(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Dėkojame, Vytautai. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė. Yra pasiūlymų dėl šio projekto. Kviečiu Stasį į tribūną. Yra vienas pasiūlymas dėl 23 straipsnio – Seimo narės V. Čmilytės-Nielsen ir Seimo nario S. Gentvilo. Autorių nematau. Gal galėtų Stasys pristatyti mums šiek tiek?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šiaip Seimo nariai siūlė padidinti 10 % pareiginės algos priemoką už, taip trumpai sakant, kenksmingas sąlygas. Komitetas šiam siūlymui nepritarė, nes ši priemoka gali būti skiriama ne tik už kenksmingas, pavojingas darbo sąlygas, bet ir už darbą, kuris susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra, tai yra kinologų funkcijomis, taip pat fizinių asmenų apsauga. Tai pareikalautų papildomų biudžeto asignavimų. Projektas buvo skirtas šiek tiek kitiems tikslams, todėl taip ištraukti vieną normą iš konteksto, komitetas manė, negalima, todėl šiam pasiūlymui ir nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, galime pritarti… (Balsai salėje) Dar dėl motyvų. Užsirašė? Neužsirašė. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo narių V. Čmilytės-Nielsen, S. Gentvilo pasiūlymo. Komiteto nuomonė – nepritarti. (Balsai salėje) Primenu, balsuojame dėl Seimo narių pasiūlymo, kur komiteto nuomonė – nepritarti.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 22, prieš – 10, susilaikė 48. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar motyvai dėl viso. Tuoj įjungsime. R. Tamašunienė – motyvai už. Prašau, Rita.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Siūlau palaikyti Vidaus tarnybos statuto reikalingas pataisas. Taip pat po svarstymo komitete pataisyta, atsižvelgus į profsąjungų nuogąstavimus. O išreikšti V. Bako nuogąstavimai, kad mes atimame savarankiškumą, tai kaip tik mes suteikiame daugiau galimybių vadovams įvertinti savo pareigūnus, suteikti galimybę tobulėti ir augti tarnyboje. Tos pataisos yra skirtos būtent tam.
O kalbant apie biudžetą, tai tik vieneri metai, kai policijos biudžetas yra bendrame Vidaus reikalų ministerijos biudžete. Jis skiriamas įstaigoms, statutinėms tarnyboms vieną kartą per metus ir, taip, yra savarankiškas kiekvienos tarnybos biudžetas, tuos biudžetinius metus kiekviena tarnyba, paskyrus metų pradžioje, pabaigia ir, jeigu yra ar sutaupoma ar kitokios finansinės galimybės įvykdžius tam tikrus pokyčius, pati tarnyba sprendžia, kur tas lėšas panaudoti, kad ir įgyvendintų savo, kaip kiekvienos atskiros tarnybos, siekius, uždavinius, ir tarnyba taptų modernesnė, lankstesnė ir, be abejo, atitiktų pagrindinį tikslą – užtikrintų viešąjį saugumą. Prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, be to, ką aš pasakiau, kad iškreipiama karjeros sistema, iš tiesų taps neaišku, kokius kriterijus reikia atitikti, kad tu užimtum, pavyzdžiui, vadovaujamas pareigas. Tai visiškai priklausys nuo asmeninių dalykų, bet yra dar vienas momentas. Kai mes Seime svarstome, pavyzdžiui, policijos biudžetą, kiek skirti policijai, kiek skirti visuomenės saugumui, mes galime kontroliuoti per parlamentinę kontrolę, kaip sekasi įgyvendinti tuos uždavinius, kuriuos kelia Seimas, dabar, mano žiniomis, visiškai neseniai Vidaus reikalų ministerija nurėžė nuo policijos daugybę tūkstančių eurų, perkėlė kažkur kitur savo nuožiūra ir tokiu būdu iškreipiami Seimo sprendimai. Mano nuomone, iš tikrųjų mes neturėtume taip nuvertinti mūsų teisėsaugos institucijų ir vis dėlto užtikrinti bent jau minimalų savarankiškumą. Ta sistema iki šiol veikė. Taip įvyko daug optimizacijų, todėl aš siūlyčiau nepritarti tokiems projektams.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, visi motyvai išsakyti, kviečiu balsuoti dėl Vidaus tarnybos statuto. Balsuojame dėl Vidaus tarnybos statuto.
Balsavo 79: už – 52, prieš – 1, susilaikė 26. Po svarstymo pritarta.
15.24 val.
Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 1, 19 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4647(2) (svarstymo tęsinys)
Ir liko Policijos įstatymas. Tuoj pažiūrėsime, ar užsirašė. Prieš – P. Urbšys. Salėje nematau. V. Bakas. Nenori kalbėti. S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš noriu tik pakartoti, ką kalbėjo Vytautas iš tribūnos. Mes prieš savaitę ar dvi matėme, kad buvo darbotvarkėje atsiradęs Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimas, kuriame kaip tik buvo siūloma (tą pakeitimą teikė komiteto pirmininkė A. Širinskienė) nuo sausio 1 dienos atkurti policijos, kaip biudžeto asignavimo valdytojos, statusą. Tačiau šis projektas dingo, o mes komiteto posėdyje būtent taip ir diskutavome, kad tikrai būtų logiška, nes tai yra pagrindinis įstatymas, čia yra tik lydimasis, pakeisti Biudžeto sandaros įstatymą, atkurti policijos, kaip biudžeto asignavimų valdytojos, statusą, o su šiuo įstatymu tokiu atveju buvo galima arba palaukti, arba kažkaip kitaip pasielgti, arba registruoti priimti pataisą. Bet, kaip minėjau, anas įstatymas kažkodėl dingo iš darbotvarkės ir toliau juda štai šis įstatymas, kuris tam tikra prasme gali, nesakau, kad politizuoja, bet gali politizuoti per finansus, per biudžeto valdymą, policiją kaip sistemą. Todėl aš manau, kad tai yra netinkamas žingsnis, ir kviečiu susilaikyti.
PIRMININKAS. Dėkojame už motyvus prieš. Motyvai už – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad šitas įstatymo paketas niekaip nesusijęs su policijos, kaip asignavimų valytojos, atskiros tarnybos įstatymo projektu. Seimo narės pateiktas įstatymo projektas (iniciatyvos teisę turi kiekvienas Seimo narys) ir pateikia, ir visai ne su šiuo paketu… Šis paketas kalba apie tai, kad mes turime išplėsti galimybes skatinti pareigūnus, taip pat, suderinus su pareigūnų profsąjungomis, suteikti garantijas.
Antras dalykas, paskleista klaidinga informacija, kad policijos biudžetas kažkokiu mistiniu būdu sumažėjo, jis buvo padalintas labai teisingai, todėl, kad atskiriant Migracijos departamentą buvo nustekentas Migracijos departamentas, jau nekalbant apie senas transporto priemones, bet ir dirbančių migracijoje atlyginimų dydžių koeficientas buvo 4,2. Policija, supratusi, kad atsiskiriant įvyko tos klaidos, tikrai nedidelė suma buvo atkurta Migracijos departamentui. Jokio kito įsikišimo nebuvo į bendrą policijos biudžetą, suformuotą metų pradžioje. Tikrai Vidaus reikalų ministerija nesikiša ir kiekviena tarnyba… Aš noriu pabrėžti, mes kalbame tik apie policiją, bet tų tarnybų yra ne viena, yra ir pasieniečiai, ir priešgaisrinės gelbėjimo, ir gelbėtojų tarnyba, ir Viešojo saugumo tarnyba, ir FNTT, ir visi asignavimai yra Vidaus reikalų ministerijoje. Biudžetai įstaigoms ir tarnyboms sudaromi metų pradžioje. Todėl painioti dviejų skirtingų dalykų – Vidaus tarnybos statuto ir Policijos įstatymo tikslų, neverta, nes čia visai kitas pasiūlymas. Prie jo bus grįžtama atskirai.
PIRMININKAS. Laikas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Dabar prašau palaikyti šių įstatymų projektus, kurie ilgai derinti su tarnybomis, su profsąjungomis, ir jie reikalingi mūsų pareigūnams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Policijos įstatymo.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 50, prieš nėra, susilaikė 24. Pritarta po svarstymo.
Toliau darbotvarkėje… Replika po balsavimo, gerbiamas V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų štai šiandien atsiskleidė situacija, kai, atsiprašau ministre, bet policija ir migracija yra dvi skirtingos tarnybos. Būtent Seimas… Čia yra tas atvejis, kai nepaisant svarstymų, kad Seimas skyrė biudžetą policijai, staiga kažkas sugalvojo imti gabalą ir nurėžti, atiduoti migracijai, tai pavadinti policija. Na, paimkite kokį patarėją, jums paaiškins struktūrą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dar viena replika – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Buvęs Vidaus reikalų ministerijos patarėjau, tikrai žinote, kad Migracijos departamentas buvo prie policijos, įvyko struktūrinė reforma… (Balsai salėje) Dirbo kartu… padaliniai buvo prie VRM ir prie policijos. Skiriant… (Balsai salėje) Na, tai pasidomėkite ir kaip jie atsiskyrė. Pasidomėkite, kaip būtent jie atsiskyrė.
PIRMININKAS. Gerai, nesikarščiuokime. Diskutuoti dar turėsime iki priėmimo pakankamai laiko ir išsiaiškinsime, kas ir kaip.
15.30 val.
Vidaus tarnybos statuto 72 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4411(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Vidaus tarnybos statuto 72 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4411(2). Stasio paprašysiu taip pat pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
Ir toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamas kolega J. Liesys.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia yra projektas, susijęs su pirminės grandies vidaus tarnybos pareigūnų tarnybos trukme, galima ją pailginti, esant tam tikroms sąlygoms. Komitetas svarstė… Čia yra antra išvada, pirmos man reikia. Čia yra tik pasiūlymų… O papildoma išvada? Komitetas svarstė šį projektą birželio 17 dieną ir visų dalyvavusiųjų dešimčia balsų už buvo pritarta šiam projektui.
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Diskutuojančiųjų nėra. Dabar pataisos. A. Širinskienės pataisa.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kadangi kolegės nėra, aš tiesiog pristatysiu. Tai yra lygiai taip pat susiję su tarnybos pratęsimu, tačiau yra patikslinamos tos normos, kokioms sąlygoms esant tai gali įvykti. Komiteto papildoma išvada: irgi visi dešimt balsavusiųjų už birželio 19 dieną šiai pataisai pritarė.
PIRMININKAS. Dešimt balsų gal turime? Nereikia svarstyti, taip? Dėkojame. Galime pritarti bendru sutarimu? Komitetas pritarė A. Širinskienės pasiūlymui. Nėra prieštaraujančiųjų. Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Prašom, R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Labai padėkoti verta komitetui, įsigilinusiam į atskirų tarnybų problematiką. Taip pat ypač aktualus šis įstatymo projektas – Vidaus tarnybos statuto pataisa. Tarkime, policijai, kaip statutinei tarnybai, tai amžius, jo pratęsimas… yra sudėtinga atlikti funkcijas būtent dėl amžiaus, dėl sveikatos ir keliamų kitų reikalavimų pareigūnams. Bet, tarkime, Muitinės departamento, Kalėjimų departamento pareigūnų vis trūksta, tos tarnybos nėra ypač patrauklios, dėl to sudaroma galimybė vadovams spręsti, ar pratęsti tarnybą, ar ne. Aišku, jeigu atsiras jaunas pareigūnas arba pareigūno darbo vieta taps labiau konkurencinga, tai, be abejo, ta kaita bus užtikrinta natūraliai. Bet šiuo atveju ypač pirminės grandies pareigūnų pradeda trūkti, dėl to sudaryti sąlygas, galimybes pratęsti tarnybą, mano vertinimu, yra teisinga. Prašau visus palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
15.34 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1411 straipsniu 589 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4781(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1411 straipsniu 589 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4781(2). Kviečiame pranešėją gerbiamą S. Šedbarą. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra, sakyčiau, šiek tiek formalus kodekso pakeitimas, susijęs su Europos Sąjungos teise dėl tokių grandininių patikrinimų klausimo sureguliavimo. Komitetas svarstė birželio 10 dieną ir visais dalyvavusių 10 komiteto narių balsais už buvo pritarta šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai. Nėra motyvų. Gerbiami kolegos, gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame, norite balsuoti. Prašom. Balsuojame.
Užsiregistravo 74, balsavo 74: už – 69, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo yra pritarta.
15.36 val.
Civilinio proceso kodekso 3. 801 straipsnių pakeitimo, LX skyriaus ketvirtojo, penktojo ir šeštojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Kodekso papildymo 7991 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4905(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, Civilinio proceso kodekso 3. 801 straipsnių pakeitimo, ketvirtojo, penktojo ir šeštojo skirsnių straipsnių pakeitimais projektas Nr. XIIIP-4905(2). Prašom, gerbiamas Šedbarai.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šis projektas yra skirtas šalių tarpusavio susižinojimui, tiek Europos Sąjungos, tiek trečiųjų šalių tarpusavio informacijos gavimui pagal Civilinio proceso kodeksą. Projektas buvo svarstytas birželio 10 dieną ir visiems 10 dalyvavusių balsavus už buvo pritarta.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, dėl motyvų nėra užsirašiusių. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Pritarta.
15.37 val.
Civilinio kodekso 2.137, 2.138, 2.1381, 2.143, 2.144, 2.145, 2.146, 2.148, 2.178, 2.181 ir 2.184 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4833(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4833(2). Prašom, gerbiamas Šedbarai. Gal jūs neišeikite iš tribūnos, būkite čia vietoje, gerai išeina jums šiandieną.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šitas projektas yra susijęs su įgaliojimų nuotoliniu būdu tvirtinimu, registravimu, sudarymu. Iš tiesų buvo labai sudėtingas klausimas, buvo daromi klausymai, derinta su notarais, kurie abejojo ir išsakė savo nuogąstavimus. Projektas yra patobulintas ir birželio 19 dieną komitete buvo apsvarstytas, visiems 10 už suradus sutarimą ir balsavus už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamas Sabatauskai, norėsite kalbėti šiuo klausimu? Prašom. Diskusija.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Svarstome projektą, kuriuo siūloma lyg ir labai moderni, pažangi naujovė, kad galėtų būti įgaliojimai įregistruojami registre, asmuo pats tai padaro nedalyvaujant notarui ir kaip ir viskas gerai. Prisijungęs ar pasinaudojęs elektroniniu parašu, ar elektronine bankininkyste, tačiau yra keli bet. Čia kalbama apie įgaliojimus, kai fizinis asmuo sudaro įgaliojimus santykiuose su juridiniu asmeniu. Ką tai reiškia?
Tai reiškia, kad jis gali patvirtinti įgaliojimą disponuoti jo balso teise juridinio asmens dalininkų susirinkime, sprendžiant įmonės, pavyzdžiui, įstatų pakeitimą, likvidavimo, reorganizavimo procedūras, taip pat disponuojant jo sąskaita ar galint sudaryti sutartį, pavyzdžiui, dėl kredito paėmimo. Kiekvienu atveju viskas atrodytų labai gerai, bet įsivaizduokime situaciją, kaip tai vyksta pas notarą. Notaras paaiškina, kokia esmė yra tokio sandorio. Pavyzdžiui, kredito paėmimo arba sandorio. Įgalioja kokį nors asmenį parduoti jam priklausančias įmonės akcijas arba įsigyti įmonę. Tokių pavyzdžių praktikoje yra apstu. Pavyzdžiui, žmogus pasakė, kad nori pirkti įmonę, bet nepasakė, kokia forma… tai yra parduoti ar įmonę, ar akcijas ir nepasakė, kokia forma tuos pinigus jis gaus. Įgaliotasis asmuo sudaro sutartį ir toje sutartyje numatyta, kad sumokama grynaisiais pinigais. Grynuosius pinigus pirkėjas, aišku, sumoka, bet ar įgaliotasis asmuo perduos tuos grynuosius pinigus tikrajam savininkui, dažnai šiuo atveju kyla labai daug ginčų.
Kita vertus, kaip minėjau, kad ir vadinamojo greitojo kredito paėmimas arba, pavyzdžiui, dėl akcijų perleidimo sutarčių, įsigijimo. Jis sako, kad aš noriu įsigyti įmonę, bet nepaaiškina, ar įmonės akcijų kontrolinį paketą, ar visas akcijas, ar tik dalį akcijų. Kai viskas vyksta žodiniame procese, kai notaras paaiškina esmę ir paaiškina, kokios pasekmės, ir iš tikrųjų patikslina, ar jūs tikrai norite būtent tokio varianto, tada tas asmuo susimąsto ir sako: ne, galbūt reikėtų kitokio.
Dabar įsivaizduokime situaciją, kad perimami asmens prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys ir įregistruojamas Registrų centre toks įgaliojimas. Tas žmogus nieko nežino. Kai jau bus atliktas toks sandoris, jau gali būti tikrai per vėlu.
Iš tikrųjų komitete buvo pritarta bendru sutarimu. Tačiau dar kartą atidžiau pasižiūrėjęs ir mūsų Civilinio kodekso, tai galiojantis kodeksas, kaip mes anksčiau vadindavome, naujojo Civilinio kodekso, darbo grupės vadovo profesoriaus V. Mikelėno pastabas, aš tikrai negaliu pritarti šiems siūlymams, nes kitame straipsnyje yra numatytos išimtys, kada nedaromi tokios formos įgaliojimai. Deja, šiuo atveju faktiškai išimčių bus begalė, kai nebus notarinės formos įgaliojimo, arba, galima sakyti, beveik visi atvejai paklius ypač santykiuose su juridiniais asmenimis…
PIRMININKAS. Dėkojame. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …kur fizinis asmuo yra…
PIRMININKAS. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …silpnesnis asmuo.
PIRMININKAS. Motyvų neturime.
Gerbiami kolegos, ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Balsuojame.
Užsiregistravo 70, balsavo 70: už – 56, prieš – 1, susilaikė 13. Po svarstymo yra pritarta.
15.44 val.
Švietimo įstatymo Nr. XI-1281 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4501 (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, grįžtame prie Švietimo įstatymo, dėl kurio buvo paskelbta pusvalandžio pertrauka. Kviečiu gerbiamą pranešėją. Liko balsavimas dėl Švietimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4501 ir komiteto išvados. Yra nutarimas grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kas už tai, kad būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 74. Balsavo 74: už – 25, prieš – 30, susilaikė 19. Komiteto nuomonei pritarta.
Reikia išrinkti kitą komitetą. Gerbiamasis J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Frakcijos vardu siūlome Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. (Balsai salėje) Taip, balsuojame dėl pasiūlymo.
Užsiregistravo 74, balsavo 74: už – 58, prieš – 1, susilaikė 15. Pritarta, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pakartotinai svarstys šį įstatymą.
15.46 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 62, 671 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4909(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4909. Prašom. Gerbiama V. Kravčionok yra? Prašau.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip pagrindinis svarstė Seimo rinkimų įstatymo 62, 671 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu siūlo Seimui pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4909(2) ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamai V. Kravčionok ir sveikiname jus vardadienio proga. Dabar yra… (Šurmulys salėje) Dabar A. Sysas. Diskusija. Prašom, gerbiamasis Algirdai.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš labai trumpai. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes kalbame ir ta pataisa gal turi logikos, jeigu atsinaujintų COVID, kad apribotume rinkėjų skaičių apylinkėse, bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į kitą klausimą.
Ir šiandien mūsų komisijų, kurios dirba, finansavimas yra labai menkas. Turbūt kiekvienas iš jūsų, kas susidūrė su rinkimų komisijomis, žino šitas bėdas, juo labiau kad dabar, priėmus šią pataisą, didesnė našta krenta savivaldai. Savivalda turės užtikrinti dar vienas patalpas, turėkime omenyje, jeigu rinkimų apylinkėje yra daugiau nei 3 tūkst. rinkėjų, vadinasi, lygia greta turi būti dar viena tokia pati patalpa, dar tiek pat personalo ir, aišku, išlaidos iš karto automatiškai dvigubinasi.
Aš labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes lengva ranka čia štampuojame tuos įstatymus, bet nepagalvojame, kad kam nors reikės neramiai miegoti ir galvoti, iš kur paimti tų lėšų. Dėl komisijų finansavimo, aišku, bus iš Vyriausiosios rinkimų komisijos pinigėliai, bet, aš manau, vargu ar šis klausimas buvo derintas su Savivaldybių asociacija. Ko gero, nebuvo. (Balsai salėje) Buvo. Tai, duok Dieve, bet manyčiau, kad mes turime pasvarstyti ir šių reikalų finansavimo klausimą dar iki rinkimų, nes tai ne rinkimų klausimas, o rinkimų užtikrinimo klausimas, kad visos procedūros vyktų sklandžiai. Turint omeny, jeigu būtų vėlgi pandemijos koks nors protrūkis, neužmirškite, kad komisijose daugiausia dirba vyresnio amžiaus žmonės. Ir tada prasideda tam tikri ribojimai ir baimės. Čia iškils daug problemų, kurios… Antanas rodo pirštu į save, bet aš galiu ir į save parodyti pirštu, ir turbūt daugelis iš mūsų. Priimdami šitą įstatymą, mes tik padarome mažą žingsnelį, sprendžiant šitą problemą. Problemų bus žymiai daugiau.
PIRMININKAS. Dėkojame už pareikštas nuomones. Dabar vienas pasiūlymas yra I. Šiaulienės, bet jisai neatitinka laiko, tad mes jį svarstysime priėmimo stadijoje. Gerai? Dėkojame.
Dabar dėl motyvų nėra užsirašiusių. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.51 val.
Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4817(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4817(2). Pranešėja – G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas birželio 17 dieną svarstė įstatymo projektą ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusija. Nėra. Dėl motyvų? Socialinių reikalų ir darbo komitetas, J. Rimkus yra? Prašom, išvada.
J. RIMKUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas komitetas, birželio 10 dieną svarstė įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamas S. Šedbaras dėl…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš repliką po balsavimo, po to.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Po to.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, dabar P. Urbšys. Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Dėkojame, pritarta. Prašom, gerbiamas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš, reaguodamas į posėdžio pirmininko pasveikinimą ir būdamas žemaitis, kadangi vardinės Žemaitijoje visada švenčiamos išvakarėse, noriu pasveikinti Jonus, Janinas ir Rasas. Visus, kurie mus girdi. (Plojimai)
PIRMININKAS. Audringi plojimai. Ačiū visiems Jonams, Rasoms ir Vandoms, ir kitiems, kurie šiandien švęs vardadienį ir ieškos paparčio žiedo.
15.53 val.
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 3, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4601(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2, 3, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4601. Pašom, gerbiamas Jonai Rimkau, komiteto išvada.
J. RIMKUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-4601 birželio 17 dieną. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar reikėtų Jaunimo ir sporto reikalų komisijos vardu. Aš matau, gerbiamas Vytautai Kamblevičiau, gal galėsite… Yra. Prašom pateikti. Dėkojame gerbiamam J. Rimkui, dabar Jaunimo ir sporto reikalų komisijos vardu gerbiama – R. Miliūtė. Prašom.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, Jaunimo ir sporto reikalų komisija buvo paskirta kaip papildoma komisija svarstyti minėtą klausimą. Papildomų pasiūlymų nebuvo gauta. Priimtas toks sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į komisijos pasiūlymus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komisija pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar eisime… Gerbiamas Rimkau, nepabėkite, vėl į tribūną. Svarstymo stadija. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
J. RIMKUS (LVŽSF). Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Gerbiama Miliūte, ar jūs reikalausite balsuoti? Ne, sutinka. Dėkojame.
Kitas Jaunimo ir sporto reikalų komisijos siūlymas. Komiteto nuomonė. Gerbiama Miliūte, jūs pateikite dabar pasiūlymą, o jūs, gerbiamasis, pasakykite komiteto nuomonę.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Antras pasiūlymas yra pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Jaunimo informavimas ir konsultavimas – darbo su jaunimu forma, apimanti aktualios ir reikiamos informacijos jaunam žmogui pateikimą įvairiomis jaunam žmogui aktualiomis temomis.“ Čia leidžiant jaunam žmogui, dirbančiam kartu su jaunimo informavimo ir konsultavimo darbuotoju, gauti atsakymus į rūpimus klausimus užtikrinant jauno žmogaus…
PIRMININKAS. Tomilinai, leiskite pasakyti. Gerbiamas Tomilinai!
J. RIMKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Motyvų nėra. Balsuojame dėl pasiūlymo. Kas pritariate Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
J. RIMKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Kartoju, komitetas nepritarė.
J. RIMKUS (LVŽSF). Jaunimo formavimas ir konsultavimas.
PIRMININKAS. Dar vyksta balsavimas, palaukite, palaukite.
J. RIMKUS (LVŽSF). Darbo su jaunimu forma.
PIRMININKAS. Nekalbėkite, vyksta balsavimas, palaukite.
J. RIMKUS (LVŽSF). Atsiprašau.
PIRMININKAS. Užsiregistravo 53, balsavo 53: 30 – už, prieš – 3, susilaikė 20 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas. Prašom, gerbiamas. Čia pritarė iš dalies, gal J. Rimkus?
J. RIMKUS (LVŽSF). Taip, pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Ar mes reikalausime, gerbiama Miliūte, dabar? Nereikalaujame. Sutinka. Gerai, dėkojame.
Kitas Jaunimo ir sporto reikalų… Prašom, gerbiama Miliūte, pakartoti siūlymą ir pateikti. Dėl 2 straipsnio.
J. RIMKUS (LVŽSF). 2 straipsnis – 3 straipsnio pakeitimas.
PIRMININKAS. 3 straipsnio 2 dalį.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Atsiprašau, čia dėl 2 straipsnio?
PIRMININKAS. 3 straipsnio 2 dalis. Išdėstyti taip… 2 straipsnis, gerai gerai. Prašom.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Pasiūlymas toks: „Siekiant užtikrinti bendrą koordinavimo su pilietine visuomene veiklos principus, svarbu užtikrinti galimybes jaunimo organizacijų atstovams dalyvauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos valdyme, taip stiprinant pilietinės visuomenės interesų atstovavimą priimant sprendimus ir dalyvauti jų įgyvendinime.“ O pasiūlymas skamba taip – pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „Jaunimo politiką įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, kurioje veikia lygybės ir pariteto principais, iš valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos deleguotų atstovų sudaroma patariamoji kolegiali institucija – Jaunimo reikalų taryba.“
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi komitetas nepritarė, siūlymas yra… Komiteto nuomonė.
J. RIMKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai: pasiūlymų formuluotė neaiški, kuri galimai suponuoja, kad Jaunimo reikalų tarybai suteikiami įgaliojimai jaunimo politikos įgyvendinimo srityje. Manome, kad svarbu, kad Jaunimo reikalų taryba ir toliau liktų visuomeninė patariamoji taryba, atstovaujanti jaunimo interesams, todėl siūloma palikti iniciatorių pateiktą formuluotę.
PIRMININKAS. Ar gerbiama R. Miliūtė prašys balsuoti? Taip, balsuojame už pasiūlymą. Kas norite pritarti pasiūlymui, nuomonei, balsuojate už, kas turite… Atsiprašau, dar yra motyvų. S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Neišjunkime jaunimo iš aktyvaus darbo. Duokime daugiau įgaliojimų, nes Vyriausybė turi savo reikalų ir jaunimas paprastai paliekamas šone nuo savo problemų, todėl aš siūlau pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, jūs pasiskaitykite, kas ten siūloma. Toks labai akivaizdus painumas, kad yra ir Vyriausybės įgaliota institucija, po to gale atsiranda Jaunimo reikalų taryba. Na, reikėtų aiškiai suformuluoti, kas tai. Komitetas pasiūlė: Vyriausybė pateikia naują redakciją ir komitetas pritaria Vyriausybės pateiktam siūlymui. Ir būtent Jaunimo reikalų komisijos, ir kitos jaunimo komisijos, kad tai būtų suprantama. Todėl ir siūlome nepritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonės išsakytos. Dabar balsuojame dėl pasiūlymo.
Užsiregistravo 60, balsavo 59: už – 19, prieš – 3, susilaikė 37. Nepritarta šiam Jaunimo reikalų komisijos pasiūlymui.
Dabar kitas Jaunimo reikalų komisijos pasiūlymas. Prašau, gerbiama Miliūte, pristatyti. Dėl 4 straipsnio.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Atsiprašau, dėl 4 straipsnio?
PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio, taip.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Jaunimo politiką įgyvendinanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos…
PIRMININKAS. Į mikrofoną. Garsiau, negirdėti.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). …savivaldybės administracijoms individualias jaunimo politikos įgyvendinimo rekomendacijas, kurių pagrindu turi būti užtikrinama valstybinė jaunimo politikos įgyvendinimo funkcija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvienais metais iki gegužės 15 dienos teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei praėjusių kalendorinių metų jaunimo politikos įgyvendinimo ataskaitą ir rekomendacijas dėl jaunimo politikos įgyvendinimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komiteto nuomonė.
J. RIMKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ar sutinkate, ar reikalausite balsuoti, gerbiama Miliūte?
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Sutinku.
PIRMININKAS. Sutinka. Dėkojame. Dėkojame gerbiamam pranešėjui, dėkojame pateikėjams už įstatymų projektus. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Norite balsuoti, Jovaiša? Prašau, balsuojame.
Užsiregistravo 62, balsavo 61: už – 60, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo yra pritarta.
Gerbiamas A. Mazuronis. Ne, nekalbės. Ačiū.
16.03 val.
Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo projektas Nr. XIIIP-4918(2), Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 16 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4919(2), Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 6, 11, 14, 15, 16, 50, 52 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2772 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4920(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo projektas Nr. XIIIP-4918(2). Prašom. Pranešėja – gerbiama A. Kubilienė. Ir lydimuosius – Sveikatos sistemos įstatymo 16 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymų projektus. Visus iš karto. Ir lydimuosius pristatykite.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis komitetas svarstė šį įstatymo projektą, tai yra projektą Nr. XIIIP-4918. Sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nėra, susilaikė 2.
Kitas – lydimasis projektas Nr. XIIIP-4919(2). Mes taip pat buvome kaip pagrindinis komitetas. Sprendimas yra taip pat pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Už – 11, prieš nebuvo, susilaikė 1.
Ir paskutinis – projektas Nr. XIIIP-4920(2). Mes taip pat kaip pagrindinis komitetas. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Už – 11, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, yra dėl motyvų A. Vinkus užsirašęs. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Taip. Aš noriu, gerbiami Seimo nariai, porą žodžių. Iš tiesų šis Asmens priežiūros praktikos įstatymas ruoštas atsakingai ir čia viskas išdėstyta, mes visi susipažinę, tačiau 12 straipsnyje asmens sveikatos priežiūros specialisto profesinės pareigos, noriu pasidžiaugti, kad taip, kaip čia nurodyta, taip ir tikiu, kad vykdoma, taip ir elgiasi mūsų medikai, tačiau dar kartą užaštrinama, kad mediko pareiga yra, specialistas privalo nediskriminuoti ligonio pagal amžių, rasę, tautybę, kalbą, socialinę padėtį. Koks ligonis beateitų – ar ministras, ar eilinis darbininkas, kad jam būtų parodomas toks pats dėmesys ir jis būtų neišskiriamas – toliau gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti, laikytis sveikatos priežiūros specialistų profesinės etikos principų ir taip toliau.
Medicinoje be galo daug gerų dalykų. Viskas yra svarbu, tačiau svarbiausia medicinoje yra žmogus. Įranga yra tik priemonė diagnozei nustatyti ar intervencijai atlikti. Todėl aš manau, kad… Gaila, kad nėra gerbiamo ministro, bet aš manau, kad jis girdi, girdi ir ponia A. Kubilienė, kad yra teisingai sakoma: jeigu medicinos darbuotojas mėgsta savo darbą, tai jis yra geras. Jeigu jis jaučia meilę ir užuojautą, jis yra daug geresnis už tą, kuris dirba, bet nemėgsta šio darbo, nemyli žmonių. Tačiau jeigu darbuotojas mėgsta darbą, jaučia meilę ir užuojautą sergančiam žmogui, jis yra tobulas.
Kokia gi meilė gali būti sergančiam? Pirmiausia – tai didžiulė pagarba, nuolatinis dėmesys jam vieninteliam ir nepakartojamam asmeniui žmonių būryje, tai nuolatinis rūpinamasis jo sveikata. Norėčiau, kad su šito įstatymo priėmimu būtų pakelta kartelė ir šitiems dvasiniams pagarbos, meilės kančioje ligoniui klausimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Po tokių žodžių galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. (Balsai salėje)
16.07 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4573(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio, 231 straipsniu pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4573(2). Pranešėjas – V. Poderys. Nematau.
Gerbiami kolegos, ar iš komiteto dabar galėtų kas nors tarti žodį? Ekonomikos komitetas. A. Baura padės mums šiuo klausimu. Prašau, gerbiamas Antanai.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šių metų birželio 17 dieną Ekonomikos komitetas svarstė ir priėmė tokį sprendimą: bendru sutarimu pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir jo lyginamajam variantui.
PIRMININKAS. Nepabėkite, gerbiamas, dar vienas… Gerbiamo B. Bradausko neturime. Tai galime dėl pasiūlymų… D. Kreivio pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. BAURA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes buvo pritarta Seimo nario V. Poderio pasiūlymui, kad kolegialiame priežiūros ar valdymo organe būtų ne mažiau kaip 1/2 nepriklausomų narių.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. D. Kreivio nėra, tai nebalsuosime. Nėra atstovaujančio.
Dabar, gerbiami kolegos, ar mes galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
Dėl viso. Nėra užsirašiusių. Galime pritarti sprendimui? Bet žmonių nėra, atsiprašau. Gerbiamas Virginijau Podery… Atsisako V. Poderys.
Gerbiami kolegos, galime pritarti svarstymui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.09 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4084 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4084. Yra pranešėjas gerbiamas V. Poderys, bet yra komiteto nuomonė grąžinti iniciatoriams tobulinti. Vis tiek prašom pristatyti, gerbiamas Podery. Virgilijau, prašau, ateiti ir pristatyti komiteto nuomonę.
V. PODERYS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, mieli kolegos, Ekonomikos komiteto sprendimas yra šis: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti pagal gautas pastabas ir pasiūlymus bei įvertinant komiteto priimtus sprendimus dėl valstybių ir savivaldybių valdomų įmonių valdysenos tobulinimo. Balsavimo rezultatai: už – 10, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, siūlau nebristi antrą kartą atgal į tą pačią upę. Šiandien mes jau ten buvome, diskutavome, matėme ir Prezidento labai aiškią poziciją. Jis sakė, kad nepritaria tam, jog įmonės būtų valdomos išskirtinai pagal partinę priklausomybę ir lojalumą, o sakė, kad turi būti laikomasi horizontalių įstatymų, kuriuose yra įtvirtinta, kad įmonių valdybose turi dalyvauti nepriklausomi profesionalai ir turi užtikrinti, kad įmonės būtų valdomos skaidriai ir efektyviai.
Šis įstatymas vėl bando atsukti tą patį, ką bandėte padaryti ryte. Labai tikėtina, kad, priėmus šį įstatymą, mes vėl sulauksime Prezidento panašaus sprendimo ir vėl turėsime grįžti su ta pačia diskusija čia. Taigi aš siūlau nelaužyti iečių, nevargti ir pritarti komiteto nuomonei grąžinti įstatymą tobulinti.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlau nepritarti komiteto išvadoms ir nuomonei, nes komitetų sprendimai dažnai yra pagal tai, kokie yra komitetų nariai. Deja, bet Ekonomikos komitete opozicijos narių yra daugiau negu valdančiųjų ir tie sprendimai dažnai būna tokio tipo. Kaip jau minėjau, EBPO rekomendacijose yra nepriklausomų valdybų išlaikyti apie 30 %, ir tai yra tik rekomendacijos. Mūsų įstatyme yra įrašyta „privaloma“. Deja, mes turbūt net toms rekomendacijoms nusižengiame, nes įrašome privalomumą. Nors ir kaip būtų, valstybės įmonės, valstybės turtas… turi turėti atsakomybę už visą tą turtą ir dviejų žmonių ar trijų žmonių – nepriklausomų valdybos narių sprendimais negali būti paremtas to turto pardavimas, verslų pardavimas ir kiti dalykai. Mes turime prisiimti tą atsakomybę, reikia įgyvendinti valstybės programą ir valdybose turi dalyvauti asmenys, kurie atsakingi už savo sprendimus ir už tų įstaigų, įmonių likimą. Siūlau balsuoti prieš komiteto išvadą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė. Reikia balsuoti dėl šio klausimo. Balsuojame. Kas balsuoja už, vadinasi, už komiteto nuomonę įstatymą atmesti… grąžinti tobulinti, o kas balsuoja kitaip, bus kitaip.
Užsiregistravo 67, balsavo 67: už – 23, prieš – 26, susilaikė 18. Komiteto nuomonei nepritarta. (Balsai salėje) Dabar siūlysime kitą komitetą. V. Ąžuolas turi pasiūlymą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas siūlomas.
PIRMININKAS. Kaip?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetą siūlau.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Taip.“) Palaukite, prašau, gerbiamas E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš tik techniškai. Neveikė mano kortelė. Aš – už. Ačiū. Jeigu galima.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Kitas darbotvarkės klausimas. Atsiprašau. Dabar G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Posėdžio pirmininke, norėčiau paprašyti grįžti prie projekto Nr. XIIIP-4501 ir komiteto vardu paprašyti skubos.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, mes išgirdome, pagal Statutą tokia galimybė yra, bet reikia… Pagrindinis komitetas koks būtų?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
PIRMININKAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, taip?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
16.14 val.
Švietimo įstatymo Nr. XI-1281 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4501 (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Ar galime pritarti siūlymui, kad būtų skuba, bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, balsuojame. Kas už skubą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 65. Balsavo 65 Seimo nariai: už – 44, prieš – 12, susilaikė 9. Skubai yra pritarta.
Prašom po balsavimo. Gerbiamasis V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip pat norėjau paprašyti skubos, nes iki sesijos pabaigos liko nedaug laiko, dėl klausimo, dėl kurio pagrindiniu paskyrėte Biudžeto ir finansų komitetą.
PIRMININKAS. Kalbama dėl…
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Valstybės…
PIRMININKAS. Valstybės ir savivaldybės įmonių turto valdymo?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-4084, kurį grąžinome iniciatoriams tobulinti. Nepavyko grąžinti, tai dabar svarstys komitetas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Skubos tvarka.
PIRMININKAS. Nori prašyti skubos. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ne. Prašom, gerbiamas Majauskai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš kreipiuosi į kolegas. Suprantu, kad turite daugiau balsų ir galite priimti sprendimus, bet būtų gerai, kad pagerbdami ir opoziciją, ir Lietuvos piliečius argumentuotumėte, kodėl dabar staiga reikia priimti šį įstatymą skubos tvarka. Kas dega? Kas įvyko? Ką jūs norite dabar taip skubiai pakeisti? Kokias įmones norite išvalyti nuo nepriklausomų narių ir kur norite sustatyti valstybės tarnautojus? Nes tokie argumentai, kad reikia pabaigti, nes baigiasi sesija, yra neįtikinami. Matyt, už to kažkas stovi.
PIRMININKAS. Aš nežinau, ar dabar reikalingi motyvai? Ar jūs norite išgirsti motyvus? Prašom, gerbiamas Valiau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Labai trumpas motyvas. Jeigu nenorime, kad įvyktų tokių atvejų kaip „Mezon“ pavyzdys, kai du nepriklausomi nariai parduoda valstybės pelningą verslą, turime tai padaryti kuo greičiau, kad tie verslai nebūtų išpardavinėjami.
PIRMININKAS. Užvirė diskusija. Prašom, Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Čia vėl tas pats variantas, kaip buvo šiandien su Kelių direkcija. Jeigu jūs prastumsite, Prezidentas vetuos. Taigi, be reikalo vargstate.
16.16 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4084 (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Pritariame skubai bendru sutarimu ar balsuojame? Pritariame bendru sutarimu? Ne. Balsuojame. Kas pritaria skubai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 69. Balsavo 69 Seimo nariai: už – 45, prieš – 18, susilaikė 6. Skubai yra pritarta.
16.18 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4239(2), Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4240(2), Geležinkelių transporto kodekso 243 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4241(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4239(2). Prašom, gerbiamas Antanai Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gal aš visus tris galiu?
PIRMININKAS. Ir lydimuosius – Nacionaliniam saugumui… įstatymo projektas Nr. XIIIP-4240, Geležinkelių transporto kodekso įstatymo projektas Nr. XIIIP-4241.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, šių metų birželio 17 dieną Ekonomikos komitetas svarstė jūsų paminėtus tris teisės aktus ir dėl visų priėmė vienodą sprendimą bendru sutarimu pritarti komiteto patobulintiems įstatymo projektams ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti nėra norinčių. Dabar dar nepabėkite, gerbiamas Antanai, reikia pritarti paskutinei pataisai. Komiteto nuomonė dėl pavadinimo. Geležinkelio transporto kodekso straipsnio pakeitimo įstatymas. Ten buvo pateikta gerbiamojo V. Poderio.
A. BAURA (LVŽSF). Seimo narys V. Poderys dėl įstatymo įsigaliojimo datos yra pasiūlęs, kad tai būtų rugpjūčio 1 diena, ir komitetas būtent šiai datai ir pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ačiū. Mes galime siūlymui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso. Kompiuteris turi pagalvoti, motyvų nėra. Gerbiami kolegos, galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
16.20 val.
Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4939(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4939(2). V. Poderys. Nematau. Baura, vėl gelbėsite mus? Gerbiamas Antanai Baura, prašom. Dabar dėl elektros energetikos sistemos komiteto nuomonė.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šių metų birželio 17 dieną Ekonomikos komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu sprendimui, kuris skamba taip: „Pritarti iniciatorių pateiktam suredaguotam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.“
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar dar yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto papildoma nuomonė. Dėkojame. Ateina J. Jarutis. Prašom paskelbti. Antanai, ačiū tau. Dėkojame.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, kolegos. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 papildymo 131 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4939(2) ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar dėl motyvų. P. Saudargo nematau. Ar gerbiamas V. Poderys norės kalbėti? Ne, ačiū. Dėkojame.
Gerbiami kolegos, ar galime pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
16.22 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4921(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4921(2). Pranešėjas Z. Jedinskis, nematau. Ekonomikos komitetas. Prašom, Antanai, būsite šiandien jūs tribūnoje visą laiką, kol bus Ekonomikos komiteto klausimai.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, vėl ta pati birželio 17 diena, Ekonomikos komiteto posėdžio sprendimas, jam bendru sutarimu pritarė komiteto nariai, – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nepabėkite, gerbiamasis. Dabar yra J. Jaručio ir K. Mažeikos pasiūlymų šiuo klausimu. Komiteto nuomonė?
A. BAURA (LVŽSF). Atsiprašau. Komiteto nuomonė tokia – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ar, gerbiamas Jonai Jaruti, tenkina jus komiteto nuomonė? Jaruti, pristatykite. Tenkina ar netenkina?
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip, taip, tenkina, ačiū.
PIRMININKAS. Tenkina iš dalies. Dėkojame. Balsuoti neprašoma. Ačiū gerbiamam Antanui.
Gerbiami kolegos, tada papildomo Aplinkos apsaugos komiteto nuomonė. Ar yra? A. Skardžiaus nematau. Prašom, Vingriene, arba Simonas, jeigu… Yra V. Vingrienė. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė šį siūlymą ir pritarta jam 8 balsavus už, 1 – prieš ir 1 susilaikius.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar dėl motyvų. Pataisų nėra. Prašom, gerbiamas Mykolai Majauskai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Reikia pripažinti, kad tikrai kartais pasitaiko racionalus grūdas valdančiosios daugumos pasiūlymuose ir čia tikrai vienas iš tų atvejų. Šiuo metu yra galiojanti nuostata, jog iki 10 arklio galių nereikia turėti laivavedžio teisių. Tas galioja ministro įsakymu, dabar buvo pasiūlyta įtvirtinti įstatymu. Pateikimo metu ministro klausiau, ar nederėtų iš tikrųjų pakelti tos galingumo normos šiek tiek daugiau. Atkreipsiu dėmesį, kad Italijoje iki 40 arklio galių nereikia turėti teisių, Graikijoje – 30 arklio galių, Norvegijoje – 25 arklio galių.
Taigi kolegų pasiūlymas padidinti iki 25 arklio galių, mano supratimu, yra labai racionalus, ir tai paskatins žmones mėgautis gamta atsakingai plaukiojant valtele po ežerą ar po marias. Man atrodo, kad tai tikrai teisingas ir, kaip minėjau, racionalus pasiūlymas. Šiandien mes dažnai susiduriame su situacija, kai tų arklio galių variklių, didėjant gamtosaugos reikalavimams, reali galia iš tikrųjų mažėja. Nors yra 10 arklio galių, bet tai, ką galėdavo padaryti prieš dešimt metų sukurtas variklis ir šiandien, reikšmingai skiriasi.
Todėl ką mes matome realioje situacijoje, realioje ekonomikoje ir gyvenime? Žmonės padirbinėja dokumentus, ant variklių užklijuoja 10 arklio galių, kad sustabdžius galėtų parodyti, jog čia yra 10 arklio galių variklis ir jam laivavedžio teisių nereikia. Todėl šis sprendimas ne tik paskatins žmones mėgautis gamta, bet paskatins išeiti iš šešėlio ir nepadirbinėti variklio dokumentų, naudoti juos tokius, kokie jie yra. Taigi kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame už pareikštą nuomonę. Ir dabar, gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Pritarta.
16.27 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4211(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4211(2). Pranešėja – A. Gedvilienė. Prašom. Svarstymo stadija.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas svarstė, už – 10, prieš nebuvo ir susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar Ekonomikos komitetas. Prašom. Gerbiamas Antanas užimtas, tada Kaimo reikalų komitetas. A. Stančikas. Prašom. Antanai, pasiruoškite – dar bus Ekonomikos komiteto papildomas klausimas, svarstymas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas gegužės 27 dieną svarstė ir siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti, nes komitetas siūlė grąžinti tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-4206. Šis įstatymas yra lydimasis. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamas Antanai, atsiprašau. Mes prašysime A. Kupčinsko. Gerbiamas Kupčinskai, Ekonomikos komiteto išvada dėl projekto Nr. XIIIP-4211.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Sveiki. Komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, mes irgi galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Pritarta.
16.28 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 398, 46, 48, 49, 50, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3627(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 12, 31, 33, 37 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3628(2), Administracinių nusižengimų kodekso 290, 426, 589 ir 604 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3629(2), Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 6 ir 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3630(2), Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 20, 27, 30, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3631(2), Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3632(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 1, 5, 3, 10 ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – V. Vingrienė. Pašom – projektas Nr. XIIIP-3627(2) ir lydimieji projektai Nr. XIIIP-3628, Nr. XIIIP-3629(2), Nr. XIIIP-3630(2), Nr. XIIIP-3631(2) ir Nr. XIIIP-3632(2). Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šių įstatymų pataisų pagrindinis tikslas yra užbaigti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės reformą ir panaikinti dar iki šiol buvusias valstybinių miškų apsaugos inspektoriaus ir saugomų teritorijų inspektoriaus pareigybes, o šią kontrolę perduoti vienai institucijai, tai yra Aplinkos apsaugos departamentui. Kontrolieriai būtų atsakingi už visas tas sritis, būtent aplinkos apsaugos kontrolieriai. Taigi čia panaikinama administracinė našta, funkcijų dubliavimas ir galutinai priimamas sprendimas. Kiti įstatymų projektai susiję taip pat…
PIRMININKAS. Norime komiteto nuomonės, prašom pasakyti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerai. Dėl kiekvieno komiteto nuomonę ar dėl visų?
PIRMININKAS. Nereikia… Dėl visų, taip.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėl visų. Aš dar norėjau pasakyti, Miškų įstatyme papildyta, kad Valstybinė miškų urėdija taip pat turi galimybę turėti miškų inspektorius, kurie būtų atsakingi už valstybinių miškų turto apsaugą, jiems būtų suteikta galimybė ir išrašyti administracinių nusižengimų protokolus, ir taip pat atitinkamai pakoreguoti ir Medžioklės įstatymo…
PIRMININKAS. Norime komiteto nuomonės, gerbiama Virginija.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė dėl visų yra pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Mums reikalinga nuomonė, o ne tekstas. Dėkojame.
Dabar Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė. Gerbiamo S. Šedbaro nematau. A. Širinskienės nematau. Ar yra dar kas nors, kas galėtų Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę mums perskaityti? Gerbiamas Nekrošiau, padėk mums išspręsti šitą dilemą.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Komiteto sprendimai ir siūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Ir yra pasiūlymas.
PIRMININKAS. Dėkojame.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusija. Kviečiamas S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami Lietuvos piliečiai, gerbiamas Seime, iš tikrųjų valdantieji turėtų stovėti šioje tribūnoje ir pasigirti savo atliekama reforma. Iš tikrųjų ir opozicijos balsais yra įgyvendinamas antrasis etapas centralizuoti aplinkos apsaugos kontrolės funkcijas vienoje įstaigoje ir atskirti leidimų išdavimą nuo kontrolės. Anksčiau būdavo įvairiose institucijose sudubliuotos funkcijos – tas pats žmogus išduodavo leidimą, tas pats prižiūrėdavo. Prevenciniu požiūriu tai buvo prasta situacija, nes vienas žmogus galėjo išduoti miškų kirtimo leidimą ir toje pačioje institucijoje sėdintis, galbūt ir gretimame kabinete sėdintis, pareigūnas turėdavo prižiūrėti.
Lygiai tas pats buvo žemės karjerų kasimo atveju, žemės gelmių išgavimo atveju. Atliekas tvarkant gal šiek tiek kitaip, bet daugelyje institucijų buvo funkcijų dubliavimas. Aš labai sveikinu, kad buvo atskirtos funkcijos, bus aiški sistema ir vieno langelio principas, kuriam pareigūnui skambinti Lietuvoje pamačius bet kokį nusižengimą, ar tai būtų nelegalus sąvartynas miške, ar tai būtų brakonieriavimo atvejis, ar nelegalus iškastas karjeras. Tačiau ką tik pristatyta Valstybės kontrolės ataskaita rodo, kad Aplinkos apsaugos departamente šiandien trūksta 70 inspektorių. 70 inspektorių. Žmonės, kurie dirba tiesioginį kontrolės darbą, yra perkrauti darbu. Tačiau tuo pačiu metu aplinkos ministras K. Mažeika vis niekaip nesugeba išrinkti pastovaus įstaigos vadovo. Įstaigai vadovauja laikinas tarnybinės būtinybės atveju paskirtas vadovas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Ponia, kuri tikrai yra didelė profesionalė, bet kol kas mažai ką turinti bendro su aplinkosauga. Matome, kad institucijoje buriasi ir telkiasi pareigūnai ir… tarp vadovų žmonės iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Žmonės, nesusiję su aplinkosauga.
Ministras K. Mažeika prieš gerą mėnesį įsteigė tris direktoriaus pavaduotojų etatus, nors pastovaus direktoriaus dar nėra. Juos užpildo vėlgi pareigūnais iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, o tiesiogiai trūksta inspektorių šioje institucijoje. Šiandien centralizuojant funkcijas iš Valstybės saugomų teritorijų tarnybos, iš Valstybinės miškų tarnybos, iš Žemės gelmių tarnybos Aplinkos apsaugos departamente iki liepos 1 dienos irgi turi būti perkelti etatai iš kitų institucijų į šitą instituciją. Tai nėra daroma. Tiesiog yra pildomos viršūnėlės, pildomi prabangiausi etatai, o tiesiogiai kontroliuojančių pareigūnų nėra.
Mes kiekvieną savaitę matome skandalingas situacijas apie žmones, kurie neprisiskambina aplinkosaugos pareigūnams, nes vadų yra daugiau negu inspektorių. Aš labai apeliuoju į dėmesį, ypač valstiečių ir žaliųjų, kitų valdančiųjų – nepalikite šios reformos savieigai. Gera reforma turi įgauti ir struktūrą. Turi būti ir finansuoti etatai, kurie turi būti perkelti, finansuoti inspektoriai, ir tai yra geras dalykas, kuriam neleiskite sužlugti.
Nepaisant to, kad yra centralizuota institucija, jinai turi tikrai pažangią struktūrą ir turi teisę gyvuoti. Parinkite pastovų direktorių, kuris turėtų autoritetą tarp aplinkos apsaugos pareigūnų. Parinkite, iš tikrųjų užpildykite etatus ir sukurkite veiksnią struktūrą, kad Lietuvos gyventojai turėtų ir gamta turėtų teisingus gynėjus ir advokatus, į kuriuos galėtų kreiptis. Kviečiu palaikyti, bet tuo pačiu, matydamas, kas išdarinėjama aplinkos ministro užpildant laikinais žmonėmis institucijos vadovus, labai kviečiu atkreipti dėmesį, kad šita reforma netaptų fiasko.
16.35 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 398, 46, 48, 49, 50, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3627(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 12, 31, 33, 37 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3628(2), Administracinių nusižengimų kodekso 290, 426, 589 ir 604 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3629(2), Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 6 ir 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3630(2), Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 20, 27, 30, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3631(2), Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3632(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Dėkojame už pareikštą nuomonę. Gerbiami kolegos, turime grįžti prie projekto Nr. XIIIP-3630. Dėl jo yra vienas gerbiamo K. Bacvinkos pasiūlymas… projekto medžiaga. Ir dabar kviečiu V. Vingrienę vėl į tribūną. Gerbiamasis Kęstuti, ar pristatysite savo pasiūlymą?
K. BACVINKA (LVŽSF). Sutinku su komiteto sprendimu ir neprašau balsuoti.
PIRMININKAS. Neprašo. Tai komiteto nuomonė?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Nepritarti, tai neprašo. Dabar kitas pasiūlymas, gerbiamas Kęstuti.
K. BACVINKA (LVŽSF). Taip pat.
PIRMININKAS. Taip pat.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas irgi nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ačiū V. Vingrienei. Dėkui Kęstučiui. Gerbiami kolegos, galime pritarti po svarstymo stadijos bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame dėl visų. Balsuojame dėl Aplinkos apsaugos… Aplinkos apsaugos, Administracinių nusižengimų, Miškų įstatymo, Saugomų teritorijų ir Medžioklės įstatymų projektų.
Užsiregistravo 61, balsavo 61: už – 59, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo yra šiems įstatymų projektams pritarta.
16.37 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 241, 258, 262, 263, 264, 265, 267, 268, 269, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3516(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37, 111, 113, 114, 124, 125 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 661, 702, 772, 1231 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3517(2) (svarstymas)
Administracinių nusižengimų kodekso 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3516. Prašom, gerbiamas… nėra. Ir lydimasis bus. Gerbiamas Arvydai Nekrošiau, padėkite mums išspręsti, prašau įgarsinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimus.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Komiteto sprendimai ir siūlymai – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkojame. Papildomas buvo Aplinkos apsaugos komitetas. Prašom gerbiamą V. Vingrienę. Ir prašysiu V. Vingrienės taip pat pranešti dėl papildomo projekto Nr. XIIIP-3517(2).
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Kurį?
PIRMININKAS. Jūsų, Aplinkos apsaugos komiteto, lydimąjį.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Tai čia lydimasis yra… Komitetas svarstė ir pasiūlė pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarti įstatymo projektui, patikslintam pagal Teisės departamento pastabas. Pritarta bendru sutarimu. O kitas dėl Aplinkos apsaugos…
PIRMININKAS. Palaukite, sekundėlę, dėl aplinkos… Buvo K. Mažeikos pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėl įsigaliojimo datos.
PIRMININKAS. Taip, prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Nuo 2022 metų liepos įsigaliojimas čia siūlomas. Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Pritaria. Ir viskas. Mes galime pritarti bendru sutarimu irgi. Taip, dėkojame.
Gerbiami kolegos, dėl viso. Nėra užsirašiusių. Galime pritarti bendru sutarimu įstatymui po svarstymo? Ačiū. Pritarta po svarstymo.
16.39 val.
Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo Nr. IX-375 1, 2, 4, 72, 9, 10, 12 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21 straipsniu, trečiuoju1 ir trečiuoju2 skirsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4248(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 313 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4249(2), Aplinkos apsaugos Nr. I-2223 įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4250(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo 1, 2, 4, 72, 9, 10, 12 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 21 straipsniu, trečiuoju1 ir trečiuoju2 skirsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4248(2)ES. Pranešėja – V. Vingrienė. Prašom. Ir lydimieji tada iš karto projektai – Administracinių nusižengimų ir Aplinkos apsaugos.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Šiuo įstatymu kaip tik priimamas politinis sprendimas, ką suteikia Europos Sąjungos direktyva, kad mes Lietuvoje galime uždrausti Europos Sąjungoje leidžiamus auginti genetiškai modifikuotus organizmus. Komitetas apsvarstė. Atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pritarė. Už balsavo 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar lydimasis.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėl lydimojo sprendimas taip pat pritarti. Už – 9, prieš ir susilaikiusių taip pat nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar dėl Administracinių nusižengimų kodekso. Pranešėjas yra gerbiamas… Nematau. A. Stančikas yra. Prašom pareikšti Kaimo reikalų komiteto nuomonę. Gerbiamas Arvydai, prašysiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę irgi pagarsinti. Kaimo reikalų komitetas dėl visų trijų. O jūs, Arvydai, TTK.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kolegos, komitetas gegužės 27 dieną svarstė ir pritarė. Už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas Arvydas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamoji Vingriene, norite dalyvauti diskusijoje?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš tiesiog labai trumpai noriu pasisakyti, kadangi tai yra labai svarbus klausimas, politinis sprendimas, Lietuvai tampant kaip ir zona be genetiškai modifikuotų organizmų. Tą mums suteikė Europos Sąjunga, Komisija. Šiandien mes savo įstatymu priimame sprendimą, kad Lietuva gali uždrausti Europos Sąjungoje įteisintus ir leidžiamus auginti genetiškai modifikuotus organizmus.
Šiandien Europos Sąjungoje nuo 1996 metų tėra įteisintas vienintelis augalas – kukurūzas MON810. Jisai Lietuvoje, Komisijos sprendimu pratęsiant leidimo galiojimo laiką, taip pat buvo uždraustas dar nuo 2016 metų kovo mėnesio. Dabar mes tiesiog patys priimame sprendimus, kad kitų naujų Europos Sąjungoje įteisinamų ir leidžiamų genetiškai modifikuotų organizmų nebūtų galima auginti Lietuvoje. Tam iš tikrųjų mes turime ir mūsų ūkininkų kaip ir sprendimą ir siūlymą, ne tik ekologinių ūkių turime patvirtinamuosius raštus, taip pat ir Ūkininkų sąjunga, ir Žemės ūkio bendrovių asociacija pasisako už tai, kad Lietuva būtų zona be genetiškai modifikuotų organizmų ir mes tikrai turėtume tokį kaip genetiškai modifikuotų organizmų neauginančios šalies statusą ir konkurencinį pranašumą.
Kolegos, siūlau šiam projektui pritarti ir tikrai priimti šį labai svarbų politinį sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar dėl motyvų. V. Vingrienė jau kalbėjo. Ar dar norėsite? J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū. Kaip kolegė Virginija pristatė, šiandien bandome priimti politinį sprendimą, kad Lietuvoje nebūtų auginami genetiškai modifikuoti organizmai. Man teko būti vienam iš… ne vienam, o iš tikrųjų vadovaujant Kupiškio rajonui inicijuoti Kupiškio rajono paskelbimą teritorija be GMO. Mes ėmėme pavyzdį iš kaimynų latvių. Jų visos savivaldybės atskirais savo sprendimais savo teritorijoje buvo uždraudusios auginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus.
Palaikau šitą įstatymo projektą ir pritariu jam. Kviečiu visus palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti šiam projektui po svarstymo bendru sutarimu? Galime. Dėkoju, pritarta. Visiems trims, taip pat ir lydimiesiems. Dėkojame.
16.44 val.
Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 6, 7, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo, 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4516(2)ES, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 4, 8, 20 ir 21 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4517(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 343, 344 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4518(2)ES, Pašarų įstatymo Nr. VIII-1610 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4519(2)ES (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Veterinarijos įstatymo 2, 6, 7, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4516. Prašom. Pranešėjas – gerbiamas A. Gaidžiūnas. Prašom į tribūną. Ir lydimieji projektai Nr. XIIIP-4517, Nr. XIIIP-4518 ir Nr. XIIIP-4519. Prašom, dėl visų keturių, gerbiamas Gaidžiūnai, komiteto nuomonė.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas svarstė šį projektą ir sprendimas – pritarti. Balsavimo rezultatai: 8 – už, prieš, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar, gerbiamas Arvydai, prašysime dėl Administracinių nusižengimų kodekso Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę įgarsinti. Arvydai Nekrošiau, prašom į tribūną. Na, S. Šedbaras ateis, arčiau. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį projektą kaip pagrindinio lydimąjį svarstė birželio 17 dieną. Ypatingų pastabų nebuvo gauta, tik įsigaliojimo data buvo koreguojama ir visų 11 dalyvavusių komiteto narių balsais už buvo pritarta šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Gerbiami kolegos, ar mes galime šiam įstatymo projektui ir su lydimaisiais bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū, pritarta.
16.46 val.
Laukinės augalijos įstatymo Nr. VIII-1226 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3816(2), Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3817(2), Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 2, 3, 10, 11, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101, 102 ir 103 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3818(2), Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3819(2), Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3820(2), Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3821(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Laukinės augalijos įstatymo Nr. VIII-1226 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3816(2). Prašau, gerbiama Virginija Vingriene. Ir penki lydimieji įstatymo projektai: Nr. XIIIP-3817, Nr. XIIIP-3818, Nr. XIIIP-3819, Nr. XIIIP-3820, Nr. XIIIP-3821. Prašau dabar dėl visų, gerai?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Atskirai, nes balsavimo rezultatai buvo kitokie.
PIRMININKAS. Atskirai, gerai, bet dėl visų iš karto.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėl Laukinės augalijos įstatymo. Čia yra kaip ir perkeliamos direktyvinės nuostatos, invazinių rūšių direktyva, paslaugų direktyva, taip pat laukinės faunos ir floros direktyva. Komitetas svarstė, atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, apsvarstė Seimo narių siūlymus. Balsavo pritardami 6 už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Dėl Laukinės gyvūnijos įstatymo balsavimo rezultatai: 5 – už, taip pat prieš nebuvo, 3 susilaikė.
O dėl visų kitų lydimųjų dokumentų, tiek Gyvūnų gerovės, Saugomų teritorijų, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, 7 balsavo už, 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar kviečiame Kaimo reikalų komiteto nuomonę paskelbti gerbiamą A. Stančiką. Tada dar A. Gaidžiūnas paskelbs.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kolegos, Kaimo reikalų komiteto nuomonė šiek tiek skiriasi. Būtent Kaimo reikalų komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti, nes nebuvo atsižvelgta į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos… nebuvo derinti rezultatai. Projektus Nr. XIIIP-3816, Nr. XIIIP-3817 ir Nr. XIIIP-3818 – visus siūlo grąžinti tobulinti. Rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar, Aurimai, prašom jūs pasakyti komiteto nuomonę dėl trijų. (Balsai salėje) Dėl visų pasakė. Taip, dėkoju. Gerai.
16.50 val.
Laukinės augalijos įstatymo Nr. VIII-1226 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3816(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiama Vingriene, kviečiame jus atgal į tribūną. Yra pataisos siūlymas. Yra V. Rinkevičiaus siūlymas. Prašom komiteto nuomonę. V. Rinkevičius. Prašom pristatyti ir išklausysime dabar.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Įstatymo 2 straipsnio (…) dalyje yra nurodoma, kad laukinis augalas – tai natūraliai augantis ar pasodintas laukinių augalų rūšies bet kurios vystymosi stadijos individas. Daugelis laukinių augalų yra auginama žemės ūkio versle, pavyzdžiui, kmynai, yra vaistažolių – ramunėlės, čiobreliai ir kiti. Tai irgi tie patys laukiniai augalai, kurie patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vadinasi, ir žemės gamyba, taip pat ir grybai auginami, pievagrybiai, kreivabudės auginami žemės ūkio versle. Jeigu šiame įstatyme rašo, kad natūraliai augantys ar pasodinti, vadinasi, sodinama yra daug, kaip minėjau, ir grybų, ir laukinių augalų versle.
Vadinasi, reikia, kad prie šitos reguliavimo srities, laukinių augalų ir grybų apsaugos, išteklių naudojimo, valstybinio valdymo valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijos būtų įrašyta ir Žemės ūkio ministerija, nes tai yra žemės ūkio verslas, taip pat, kaip minėjau, į reguliavimo sritį patenka ne tik Aplinkos ministerija, bet ir Žemės ūkio ministerija. Siūlau papildyti 2 straipsnio 4 dalį Žemės ūkio ministerija ir kitus…
PIRMININKAS. Palaukite, palaukite. Gerbiamas Rinkevičiau, sekundėlę. Po vieną. Pirmas pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes iš tikrųjų žemės ūkyje auginami tiek čiobreliai, tiek kmynai, tiek kiti augalai jau yra žemės ūkio kultūra ir tai yra žemės ūkio veikla. Šitas įstatymas reglamentuoja tik laukinės faunos ir floros apsaugą, na, o žemės ūkio veiklą reglamentuoja kiti įstatymai, tai Lietuvos Respublikos žemės ūkio maisto ir kaimo plėtros įstatymas. Todėl nėra visiškai tikslinga įtraukti Žemės ūkio ministeriją, nes čia yra tik laukinės augalijos reglamentavimas, o, kaip minėjau, čiobreliai, kmynai ir visi kiti, kurie auginami kaip vaistažolės, tai jau yra žemės ūkio veikla.
PIRMININKAS. Ar gerbiamas Viktoras prašys balsuoti? Sekundėlę.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš prašau balsuoti, nesutinku su komiteto nuomone. Tai demagogija ir tiesiog yra melas, apgaulė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas už pasiūlymą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 66, balsavo 64: už – 39, prieš – 4, susilaikė 21. Gerbiamo V. Rinkevičiaus pataisai yra pritarta.
Kitas siūlymas, gerbiamas Rinkevičiau. Dabar sakykite dėl 4 straipsnio 2 dalies.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip pat panašus, čia yra 4 straipsnio 1 dalis. Laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybės valdomų, savivaldybės institucijų kompetencijos ir toliau…
PIRMININKAS. Mes dėl šito balsavome.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Atsiprašau. 4 straipsnio 2 dalies 4 punktą papildyti, kadangi čia susiję su prekyba augalais ir grybais. Tai jeigu žemės ūkis augina, tai savaime aišku, kad jis parduoda. Ūkininkas, žemdirbiai, kurie užaugina tą produkciją, jie turi ją parduoti. Tai irgi taip pat prie Aplinkos ministerijos, kuri visa tai reguliuoja, tą sritį, pridėti, kad Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija nustato prekybos taisykles laukiniais augalais, grybais ir taip toliau, kadangi tai susiję su žemės ūkio verslu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar komiteto nuomonė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė, nes čia irgi kalbama, kad jeigu žemės ūkyje auginami, tai jau yra nebe laukiniai augalai, tai yra žemės ūkio kultūra tiek tie patys grybai, kurie auginami žemės ūkyje, tiek įvairūs vaistiniai augalai, todėl tikrai neturėtume. Šiomis taisyklėmis reglamentuojama laukinės augalijos apsauga ir neturime reglamentuoti prekybos žemės ūkio produkcija, tą reglamentuoja kiti teisės aktai. Todėl aš manau, kad čia visiškai prasilenkia su pačia įstatymo logika. Todėl siūlyčiau nepritarti ir komitetas nepritaria.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, kas pritaria gerbiamo V.Rinkevičiaus pasiūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Vyksta balsavimas dėl pataisų. (Balsas salėje: „Nepritarti, nesąmonė, kolegos…“)
Užsiregistravo 67, balsavo 67: už – 31, prieš – 3, susilaikė 33. Nepritarta jūsų pataisai.
Trečioji gerbiamo V. Rinkevičiaus pataisa dėl pasiūlymo. Prašom – dėl 5 dalies.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia yra 7 straipsnio 2 dalies 10 punktas: naudojant augalų ir grybų išteklius prie žemės savininko teritorijų, prie sodybų, arčiau kaip 100 metrų, negalėtų be jo sutikimo rinkti grybus, uogas ir taip toliau kiti asmenys, nes reikia gerbti privačią nuosavybę.
Mūsų Konstitucijos 23 straipsnyje yra parašyta, kad nuosavybė yra neliečiama. O šiuo atveju mes įstatymu… Anksčiau buvo draudžiama iki 100 metrų, ankstesniame įstatyme. Dabar tą draudimą panaikinome. Mes grįžome vėl į sovietmetį. Tas mūsų homo sovietinis mentalitetas vis tiek išlieka pasąmonėje. Mes niekaip negalime atsisakyti, privati nuosavybė kažkodėl yra blogis visąlaik mūsų pasąmonėje, o visos liaudies nuosavybė yra gėris. Aš niekaip nesuprantu – daug kas čia kalba, liberalai, apie privačią nuosavybę, apie jos apsaugą, apie kitką, o įstatymuose mes ir toliau grįžtame į socializmą, į komunizmą. Aš siūlau apriboti, kad iki 100 metrų, kaip ir buvo iki šiol, nebūtų leidžiama be šeimininko, be savininko sutikimo grybauti, uogauti, rinkti kitas gėrybes.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komiteto nuomonė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Pirmiausia todėl, kad iš tikrųjų tiek šalies Konstitucija, tiek Miškų įstatymas teigia, kad miškuose, net nesvarbu, kokios nuosavybės formos bebūtų – ar valstybinis, ar privatus, visuomenė gali lankytis. Taip pat leidžiama rinkti uogas, grybus, kitas miško gėrybes.
Ši nuostata, kad 100 metrų atstumu nuo sodybos būtų draudžiama miško žemėje rinkti grybus, uogas, taip pat pažeistų ir kitų savininkų, kurie neturi miškuose sodybų, kaip ir lygiateisiškumo principo, nes jų miškuose gali lankytis visuomenė, taip pat rinkti. Mes iš tiesų kaip ir pažeistume tas teises.
Kita vertus, mes dabar uždraudę tiesiog lankytis tuo 100 metrų atstumu, tai yra ne… Pirmiausia noriu pasakyti, kad tai – ne namų valdoje. Namų valdoje tikrai negalima lankytis, bet miško žemėje, nesvarbu, kokios ji teritorijos būtų nuo sodybos, čia siūloma nedrausti.
Kitas dalykas, ką siūlo pats įstatymas, leidžia su privačių miškų savininkais suderinti daug įvairių veiklų: negalima kasti krūmų, netgi negalima leisti sulos, nesutarus su savininkais, taip pat šienauti ar nendres… imti lupti žievę, taip pat riešutus skinti privačioje ne miško žemėje. Taigi siūlome šiam projektui tikrai nepritarti ir nesudaryti tokio nelygiateisiškumo principo, kurį suteikia mums Konstitucija.
PIRMININKAS. Dėkojame. Čia ne apie projektą, o apie pasiūlymą kalbama.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dabar, gerbiami kolegos, yra dėl motyvų. V. Vingrienės prašysiu truputėlį gal… ir paskui vėl pakviesiu į tribūną. V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlau palaikyti šį V. Rinkevičiaus pasiūlymą, nes iš tikrųjų gaila, kad mes klaidiname ir kartais nesuvokiame, kad ne visi, kurie turi namus miške, prie miško, turi ir namų valdas. Dažnai žmonės turi kartu ir mišką, ir žemę, ir kitokius sklypus, kurie nėra įforminti kaip namų valda. Vadinasi, jeigu netgi turi tokią sodybą, kuri yra gausiai apaugusi medžiais, kartais ji būna įvardinama kaip miško vieta, nors tai bus tiktai keliasdešimties arų sklypas, apaugęs medžiais. Vadinasi, į tavo kiemą tada būtų galima ateiti rinkti uogas, grybus ir visa kita daryti, ir sakyti, kad dokumentuose yra įvardinta miško valda. Kolegos, siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, nes kiekvienas žmogus savo kiemą turėtų turėti neliečiamą, kur gali gyventi savo gyvenimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamas S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Kas iš jūsų labai matė, kad kieme pas jus ateitų grybų pasirinkti ar uogų pasiskinti? Dabar komiteto argumentai buvo visiškai logiški ir svarūs. Dabar tas 100 metrų. Kam tas 100 metrų priklausys? Ar savininkui, ar niekam? Aš manau, kad visiškai nelogiški siūlymai ir nereikia uždrausti žmonėms, kurie bus keliasdešimt metrų nuo sodybos, kur ten niekas nesilanko, net savininkas, apsirinkti tuos grybus ar uogas. Balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame. Kas pritaria gerbiamo V. Rinkevičiaus pasiūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Dabar mes balsuojame dėl 7 straipsnio 2 dalies. Ir dar grįšime prie 4 straipsnio 2 dalies 5 punkto. Gerbiamas Rinkevičiau, pasiruoškite. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 70, balsavo 69: už – 41, prieš – 5, susilaikė 23. Gerbiamo V. Rinkevičiaus pataisai yra pritarta. Dabar, gerbiamas Viktorai, pristatykite 4 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
Ir toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotoja gerbiama I. Šiaulienė. (Balsai salėje)
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Jau galima? Siūlau papildyti 4 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir išdėstyti taip: „Suderinus jį su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija tvirtinu Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašą.“ Kaip jau minėjau anksčiau, ir žemės ūkio versle yra auginami laukiniai augalai. Vėl kalbos, kad tai reguliuoja kiti įstatymai. Jeigu mes mokame bent 4 klasės gramatiką ir skaityti, labai aiškiai parašyta, kad laukinis augalas – tai natūraliai ar pasodintas laukinių augalų rūšies bet kurios vystymosi stadijos individas. Aš manau, kad čia ir mokiniui aišku, kad tai susiję ne tik su natūraliai augančiais gamtoje, bet ir pasodintais bet kur augalais. Kadangi tai susiję su žemės ūkio verslu, siūlau, kad ir Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija įtvirtintų Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašą. Kaip minėjau, naudojama, dar liečia ir žemės ūkio verslą.
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Prašom, komiteto išvada.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė, nes, kaip minėjau ir dėl ankstesnių siūlymų, tai nėra laukinė augalija, laukiniai grybai, jeigu jie auginami žemės ūkyje. Žemės ūkyje auginami produktai, augalai ir grybai, taip pat yra žemės ūkio produkcija, reglamentuojama kitais žemės ūkio įstatymais, tai čia visiškai su tuo nesusiję. Tikrai nereikia tam pritarti, nesvarbu, kokia ten formuluotė auginti, bet tai yra žemės ūkio produkcija. Viskas traktuojama kaip žemės ūkio produkcija. Aš siūlyčiau nepritarti šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom apsispręsti ir balsuoti. Kas pritariate V. Rinkevičiaus siūlymui, balsuojate už, kas remiate komiteto nuomonę, prieš arba susilaikote.
Balsavo: už – 23, prieš – 8, susilaikė 35. Iš viso balsavo 66. Taigi, V. Rinkevičiaus siūlymui nepritarta.
Gerbiami kolegos, liko dar vienas siūlymas dėl 7 straipsnio 2 dalies. V. Ačienės siūlymas. Prašom, gerbiama Vida.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš atsiprašau, čia jau pritarta V. Rinkevičiaus siūlymui, nes čia buvo susiję.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Taip, mano siūlymas buvo šiek tiek liberalesnis nei kolegos, bet kadangi pritarta kolegos siūlymui, tai mano netenka prasmės.
PIRMININKĖ. Jūs atsisakote teikti. Komitetas nėra pritaręs.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Nepritarė komitetas, taip.
PIRMININKĖ. Mes balsavome. Ir dar yra vienas V. Rinkevičiaus siūlymas. (Balsai salėje) Irgi balsavome.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, balsavome.
PIRMININKĖ. Daugiau neturime.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Kaimo reikalų komiteto čia buvo dar.
PIRMININKĖ. Prašom, motyvai dėl viso. Dėkojame pranešėjams. Nėra norinčių. Prašom balsuoti. Motyvų niekas neišsako, prašom balsuoti po svarstymo, ar pritariame Laikinės augalijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 55, prieš – 2, susilaikė 11. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3816 yra pritarta.
17.06 val.
Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3817(2) (svarstymo tęsinys)
Tuomet kitas mūsų įstatymo projektas – Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3817(2). Yra Seimo narių grupės siūlymai: A. Gedvilienės, P. Saudargo, S. Gentvilo bei L. Balsio, dėl 8 straipsnio 6 dalies. Kas pristatysite?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš pristatysiu.
PIRMININKĖ. A. Gedvilienė, prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Seimo narių grupė siūlo numatyti, kad įstatyme būtų parašyta, kad net ir tada, kada gyvūnai laikomi aptvare, būtų numatytas ministro patvirtinta tvarka maksimalus žemės plotas, kurį galima aptverti, kadangi praktikoje pasitaiko atvejų, kada įleidžiami trys danieliai ir užtveriamas penkių hektarų plotas. Tai mes galvojame, kad reikėtų būti aiškiems, ir, kad neliktų piktnaudžiavimo, apibrėžti tai tvarkoje.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Dėl motyvų nori kalbėti S. Gentvilas? Atsisakote. Ar bendru sutarimu galime pritarti? Dėkoju. Pritarta. Tuomet dar vienas siūlymas yra dėl to paties straipsnio 7 dalies, atsiprašau, 9 dalies.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėl 9 dalies. Komitetas pasiūlymui nepritaria, aš neprašau balsuoti.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritaria, bet iniciatoriai neprašo balsuoti. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Ir paskutinis siūlymas taip pat yra susijęs su terminu.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, čia susiję, Aiste, tie visi. Komitetas nepritaria.
PIRMININKĖ. Tos pačios Seimo narių grupės?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Vietoj metų siūlo pusę metų. Ir komitetas…
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritaria, mes įsiklausėme į komiteto nuomonę. (Kalba kartu)
PIRMININKĖ. … pritaręs. Ar, iniciatoriai, prašysite balsuoti?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Nepritarė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Nepritarė.
PIRMININKĖ. Sutinkate su komiteto pozicija?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai? Dėkoju. Ir yra dar vienas siūlymas dėl įstatymo projekto, 22 puslapis, K. Mažeika siūlo papildyti straipsnį 27 dalimi ir išdėstyti dėl zoologijos sodo…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Zoologijos sodo, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina Aplinkos ministerija, veiklą vykdo bendradarbiaudama su šio sodo taryba, kuri yra kolegialus patariamasis organas. Šios tarybos sudarymo tvarką nustato, jo nuostatas tvirtina Aplinkos ministerija. Komitetas šiam siūlymui pritaria.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai? Pritarta. Dėkoju. Dėl motyvų dėl viso. Niekas nenorite pareikšti. Prašom balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-3817(2) po svarstymo.
Gerbiami kolegos, atsirado, Dokumentų skyrius rado dar, kad ne viską sutvarkėme. Tai viskas gerai su 35 straipsniu? Dėl žalos atlyginimo V. Rinkevičiaus siūlymas. Prašom, Viktorai. Tuoj per šoninį mikrofoną.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Kodėl nėra svarstomi mano pasiūlymai? Komitetas svarstė juos, o čia mes nesvarstome. Koks reikalas?
PIRMININKĖ. Svarstome, svarstome, grįžome.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Svarstome dabar, pristatykite.
PIRMININKĖ. Konsoliduotame projekte dar nebuvo ir štai gerai, kad įspėjo Dokumentų skyrius. Prašom, tuomet dėl 4 straipsnio.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Tai galima pristatyti?
PIRMININKĖ. Taip, prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). 4 straipsnio 2 dalies 12 punkte yra nustatyta, kad Aplinkos ministerija kartu ir Žemės ūkio ministerija tvirtina griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodiką. Aš siūlau išbraukti „griežtai“, kad būtų apskaičiuojama žala ir atlyginama žala už visų saugomų gyvūnų… Ne tik griežtai, kadangi griežtai yra saugoma šikšnosparnių viena rūšis, miegapelių viena rūšis, dar kažkas, kai kurie paukščiai. O saugomų gyvūnų yra labai daug. Jeigu valstybė saugo gyvūnus ir gyvūnai padaro žalos žemės ūkio verslui, žmonėms padaro žalos, ta žala turi būti atlyginama. Siūlau išbraukti „griežtai“ ir nustatyti, kad visų saugomų gyvūnų daroma žala būtų atlyginama.
PIRMININKĖ. Siūlote išbraukti žodį „griežtai“. Komiteto pozicija.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo nepritarti, nes saugomoms rūšims priskiriama labai daug rūšių, tarp jų visos paukščių rūšys. Tokiu atveju, jei būtų nuspręsta atlyginti visų saugomų rūšių padarytą žalą, iki įstatymo įsigaliojimo reikėtų papildomai skirti valstybės biudžeto lėšų mažiausiai kelis milijonus eurų.
Šiuo metu saugomų rūšių padarytai žalai kompensuoti papildomų lėšų skyrimas iš valstybės biudžeto neaptartas, tiek lėšų nėra galimybės skirti nei iš Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos, nei iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Be to, jeigu mes įtraukiame visus saugomus paukščius, tai šiuo metu reikėtų kompensuoti už visų žvirblių išlestas vyšnias, net jeigu kregždės apterštų, tarkime, dažytą namą, taip pat reikėtų kompensuoti, todėl mes tikrai prieitume iki absurdo. O už griežtai saugomas rūšis šiuo metu yra kompensuojama ir komitetas siūlo galbūt šį klausimą diskutuoti, patvirtinti, parengti atskiru projektu ir nepritarti šiam siūlymui.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Nenoriu sutikti, nes mes už medžioklės plotų naudojimą…
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvus sako A. Stančikas. Prašom.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Ką gi, kolegos, aš siūlau vis dėlto pritarti. Iš tikrųjų, ką ir V. Rinkevičius pasakė, čia daugiausia mes esame susidūrę kaip Kaimo reikalų komitetas, Aplinkos ministerijai esame davę uždavinį dėl paukščių daromos žalos, tai būtent gervės, gulbės, praskrendančios žąsys. Iš tikrųjų šiandien, ko gero, tai galėtume išspręsti tokiu paprastu būdu. Pirmiausia turi būti nustatyta žala. O tam yra komisija. Ko gero, dėl žvirblio sulesto grūdo niekas žalos neįvertins. Aš manau, tam, ką Viktoras siūlo, reikia pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti. Kas remiate V. Rinkevičiaus…
Prieš – dar A. Sysas, atsiprašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, ačiū, Tomai. Gerbiami kolegos, na, buvo tokie chuiveibinai Kinijos Respublikoje, jie išgaudė visus žvirblius, kurie sulesdavo sėklas. Todėl daug problemų buvo, atsirado labai daug kenkėjų, kurie sunaikino derlių dar labiau negu žvirbliai. Na, matykime truputį plačiau, nes trešnės, kurios jau baigia nokti, ir braškės mūsų sklypuose ir soduose, tai… (Balsai salėje) Na, kaip ne apie tai? Jūs matote tik gulbes, bet prie paukščių nepriskiriate žvirblių. Šiai kategorijai priskiriami visi paukščiai, ne veltui įstatymo pristatytoja apie tai kalbėjo, bet jūs matote tik tuos paukščius, kuriuos jūs norite matyti. Na, nedarykime nesąmonių. Nebūkite chuiveibinai!
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašau balsuojant apsispręsti. Kas remiate V. Rinkevičiaus siūlymą, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 23, prieš – 6, susilaikė 37. Taigi V. Rinkevičiaus siūlymui nepritarta. Dėl 4 straipsnio 2 dalies 12 punkto.
Kitas V. Rinkevičiaus siūlymas dėl 35 straipsnio 2 dalies 3 punkto. Viktorai, prašom pristatyti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia susiję yra visi.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Tai jeigu tam nepritarė, faktiškai toliau čia viskas susiję.
PIRMININKĖ. Ir visi yra vienodi.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, susiję visi.
PIRMININKĖ. Žodžiu, griežtai susiję, dėl kurio balsavome, ir Seimas apsisprendė. Daugiau nėra.
Dabar motyvai dėl viso įstatymo projekto. Nėra norinčių pareikšti. Prašom balsuoti, ar pritariame Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 6. Taigi įstatymo projektui Nr. XIIIP-3817(2) yra pritarta.
17.17 val.
Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 2, 3, 10, 11, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101, 102 ir 103 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3818(2), Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3819(2), Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3820(2), Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3821(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, dėl lydimųjų keturių įstatymo projektų – Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, Medžioklės įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymo – jokių siūlymų neturime. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta.
17.19 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3873(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3873(2). Komiteto išvadą kviečiu pateikti P. Čimbarą. Svarstysime, ar padidinti menkių ir lašišų žvejybos Baltijos jūroje galimybių rezervą, kuris gali būti skirtas Baltijos jūros priekrantės žvejybai. Kaimo reikalų komiteto išvada.
P. ČIMBARAS (MSNG). Komisijos nuomone, komitetas siūlo Žuvininkystės įstatymo VIII-1756 2, 3, 5, 6, 7, 10, 13, 141, 142, 15, 17, 172, 17… ir kitus straipsnius, priedo pakeitimo įstatymo projektus… ir kitus lydimuosius variantus. Balsavimo rezultatai: už… prieš nėra, susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Komitetas po svarstymo yra pritaręs.
Gerbiami kolegos, diskusijoje jūs pats užsirašęs, Petrai, kalbėti.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Jeigu niekas nekalba, tai..
PIRMININKĖ. Atsisakote? Dėkoju.
Gerbiami kolegos, buvo Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymų. Komitetas yra juos apsvarstęs ir nepritaręs. Daugiau Seimo narių, kitų asmenų, kurie turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, nėra.
Taigi motyvai. Už kalba, kol grįš į darbo vietą P. Čimbaras… Motyvai prieš – M. Majauskas dėl Žuvininkystės įstatymo. Prašom.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mes iš tiesų, atrodo, einame labai keista kryptimi. Kai iš tiesų turėtume skatinti didesnius žuvų išteklius, puoselėti gamtą ir paskatinti visokiais įmanomais būdais rekreacinę žvejybą, čia, atrodo, einame visai kitu keliu. Bandome sukurti išskirtines sąlygas atsisakydami bet kokių aukcionų, jeigu turėjo kvotą mažiausiai 260 kalendorinių dienų per kiekvienus metus iš paskutinių trejų kalendorinių metų. Vadinasi, jeigu tam tikri asmenys turėjo galimybę užsiimti versline žūkle, jie automatiškai be jokių konkursų galės tai daryti ir toliau.
Negana to, dar papildomai siūlome sumažinti pradinę teisių žvejybos galimybės aukciono kainą nuo 1 % iki 0,1 %. Tai yra dešimt kartų sumažinti nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės. Tokios nuostatos tikrai kelia nerimą. Klausimas, kaip tai atitinka valstiečių ir žaliųjų žaliąją programą? Aš asmeniškai kviečiu kolegas susilaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai už – P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Mykolai, čia šitas įstatymas apima ne tik vidaus vandenis, bet ir Baltijos jūrą. Čia yra įtraukti visi europiniai pakeitimai ir tikrai viskas yra subalansuota. O dėl jūsų minimo, kad galimai valstybės ištekliai yra į kairę, į dešinę, tai Baltijos jūra irgi turi istoriškumą. Kuršių marios, kuriose žvejoja, irgi turi istoriškumą, bet vidaus vandenyse, kur yra specializuota žvejyba, žvejys neturėjo jokio istoriškumo. Jam paliekama viena teisė ne aukciono būdu, kad kitas atvažiavęs su juo nekonkuruotų, kad galėtų žvejoti, o kitas vietas jisai pagal aplinkos nustatytą tvarką laimėtų sumokėjęs didesnę kainą. Tikrai prašau palaikyti šitą įstatymą svarstymo stadijoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom apsispręsti ir balsuoti, ar pritariame Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3873(2) po svarstymo.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 36, prieš – 1, susilaikė 27. Taigi po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.
17.24 val.
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 31, 5, 10, 11, 14, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 161, 162 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4642(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Kooperatinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 161, 162 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4642. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką A. Stančiką pateikti komiteto išvadą.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kolegos, papildomo komiteto išvada svarstyta birželio 17 dieną, gautos pastabos iš Specialiųjų tyrimų tarnybos. Jos yra trys, komitetas pirmajai pritarė iš dalies, likusioms dviem nepritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Svarstymas. Ar yra? Diskutuoti niekas neužsiregistravo. Gerbiamasis Andrejau, grįžkite į tribūną. Yra STT siūlymai. Prašom juos pristatyti.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerai, pirmoji pastaba, būtent kuriai iš dalies komitetas pritarė. Pastaba yra susijusi su iš kooperatyvo išstojusio arba atleisto, arba perleidusio pajų kitiems atsiskaitymo terminu. Specialiųjų tyrimų tarnyba mato atsiskaitymą, kad tai yra per vienus metus nuo ataskaitinio susirinkimo arba buvo numatyta per dešimt metų, kur irgi STT sako, kad tai yra labai ilgas terminas. Komitetas jau svarstė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, trečią pastabą, kurioje būtent ir yra pakeista, kad atsiskaitymas turėtų būti ne ilgiau kaip per penkerius metus. Bet visa atsiskaitymo tvarka ir terminai numatomi pačiuose kooperacijos įstatuose, kur, tarp kitko, būdamas kooperatyvo nariu, kuris išstoja iš kooperatyvo, turėjo teisę atitinkamai daryti įtaką dėl tų įstatymų. Todėl ir yra pritarta iš dalies.
Antroji pastaba. Antroji pastaba yra susijusi su balsavimo teise. Šiaip vienas narys – vienas balsas. Tačiau, kooperatyvų iniciatyva, būtent Žemės ūkio ministerijoje dirbo darbo grupė, kur daug metų buvo diskutuojama, ir yra tai, kad kooperatyve yra ir smulkiųjų, ir stambiųjų kooperatyvo narių. Pagrindinis principas – būtent apyvarta su kooperatyvu išlieka, tačiau dažnai būna, kad smulkieji kooperatyvo nariai, kurių skaičius yra didelis, atitinkamai pradeda diskriminuoti stambiuosius, ir vyksta tam tikras konfliktas. Tai šiuo atveju būtent yra siūloma atitinkamai padidinti balsavimo teisę, sakykim, stambiesiems kooperatyvo nariams, bet tai yra numatoma įstatuose. Šiuo atveju būtent komitetas nepritarė Specialių tyrimo tarnybos išvadai, kad turėtų išlikti vienas balsas, vienas narys – vienas balsas.
Ir trečioji pastaba – faktiškai atvirkščia, yra motyvuojama, kad jeigu mes priimame šią nuostatą – balsų skaičių padidiname vienam nariui, gali būti, kad stambieji diskriminuos smulkiuosius. Iš tikrųjų čia yra padarytas balansas, kad negali būti daugiau kaip 20 % tokių balsų. Bet tai vėl kooperatyvas numato savo įstatytuose.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto pozicijai? Dėkoju. Motyvai. Deja, neturime. Prašom, gerbiami kolegos, balsuoti dėl Kooperatinių bendrovių kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto po svarstymo.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 55, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
17.30 val.
Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 8, 81 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4735(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Ūkininko ūkio įstatymo 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 8, 81 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4735(2). Kviečiame R. Petrauskienę pateikti komiteto išvadą. Nėra kolegės. Gerbiamas Andriejau, gelbėkite komitetą. Komiteto išvadą pateiks Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kolegos, būtent minėtą įstatymą gegužės 27 dieną komitetas svarstė. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Diskutuoti niekas neužsiregistravo dalyvauti. Siūlymų dėl įstatymo projekto taip pat neturime. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-4735(2).
17.31 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4417(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4417(2). Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pateiks K. Bacvinka.
K. BACVINKA (LVŽSF). Laba diena visiems. Aplinkos apsaugos komitetas patobulino šį projektą. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Niekas neužsiregistravo diskutuoti. Dėl motyvų po svarstymo nori kalbėti S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, nesame Rusija, kur turėtų būti viskas sprendžiama iš Maskvos. Konkrečiai žuvies perdirbimo, konservavimo, o šiuo atveju žuvies rūkyklų reglamentavimas gali būti sprendžiamas ir savivaldybės lygmeniu. Neringos žuvies rūkyklos išprovokavo šitą įstatymo projektą, kur kaimynų situaciją turime reglamentuoti įstatymu. Suteikime šansą apsispręsti savivaldybės tarybai. Kviesčiau palaikyti šitą siūlymą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-4417(2) po svarstymo.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 3.
17.33 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Milvydo Juškausko peticijos“ (projektas Nr. PNP-96) priėmimas
Mieli kolegos, šios dienos pagrindinę darbotvarkę įveikėme, liko trys rezerviniai. Pirmasis rezervinis yra – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Milvydo Juškausko peticijos“ projektas. Kviečiame P. Čimbarą pateikti. Jis dabar taip staigiai… Gerbiamas Petrai, prašom pateikti mums M. Juškausko peticijos išvadą.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Peticijų komisija šių metų birželio 17 dienos posėdyje išnagrinėjo M. Juškausko peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą papildyti Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį nauju punktu, nustatančiu, kad tautinė vėliava būtų privalomai keliama ir prie Signatarų namų Vilniuje.
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos heraldikos komisijos pateiktas nuomones. Atsižvelgus į tai prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti komisijos išvadai? Pritariame. (Balsai salėje) Nori kai kas balsuoti. Prašom balsuoti dėl komisijos padarytos išvados, kad M. Juškausko peticija yra atmetama.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 54, prieš nėra, susilaikė 7.
17.36 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Edmundo Tauros“ (projektas Nr. PNP-97) priėmimas
Kitas rezervinis klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Edmundo Tauros“ projektas. Taip pat pateikia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Taip pat Peticijų komisija šių metų birželio 17 dienos posėdyje išnagrinėjo E. Tauros peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą netekto darbingumo kompensacijas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nuostatas, prilyginti netekto darbingumo periodinėms kompensacijoms, mokamoms pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą nuomonę ir todėl, kad, vykdant mokesčių reformą, įvairių kompensacijų ir išmokų apskaičiavimo tvarka labai kito: buvo atsisakyta Vyriausybės nutarimu tvirtinamo einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio. Šis dydis buvo pakeistas Statistikos departamento skelbiamu vidutiniu šalies darbo užmokesčiu.
Prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti… atmesti pateiktą peticijos pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti komisijos išvadai atmesti siūlymą, prašymą? Prašom. Dėkoju. Bendru sutarimu mes pritarėme Peticijų komisijos išvadai, kad yra atmetamas E. Tauros projektas.
17.37 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Mariaus Kučinsko peticijos“ (projektas Nr. PNP-98) priėmimas
Ir rezervinis 3 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Mariaus Kučinsko peticijos“ projektas. Prašom, gerbiamas Čimbarai.
P. ČIMBARAS (MSNG). Komisija birželio 17 dienos posėdyje iš esmės išnagrinėjo M. Kučinsko peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą atsisakyti šauktinių kariuomenės ir vietoj jos įvesti priverstinį teorinį karinį parengimą mokyklose tiek vaikinams, tiek merginoms, nepriklausomai nuo sveikatos būklės.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Krašto apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijų pateiktas nuomones, taip pat manydama, kad valstybės ginkluotai gynybai tinkamų karinių įgūdžių įgijimas turėtų būti realizuojamas per karinę tarnybą. Dabartinis Lietuvos pasirinktas modelis yra optimalus grėsmių, skiriamų resursų bei gaunamos naudos požiūriu. Tinkamai neparengus piliečių vykdyti konstitucinę pareigą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, ne tik kiltų nepamatuotai didelė grėsmė piliečių, pašauktų ginti savo šalį, bet tam tinkamai neparengtų, sveikatai ir (ar) gyvybei, bet ir apskritai tokie piliečiai negalėtų atlikti iš Konstitucijos jiems kylančios pareigos ginti savo valstybę.
Atsižvelgus į visa tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pateiktą peticijoje pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, yra norinčių išreikšti motyvus. Ir pirmasis – D. Kepenis. Prašom. Motyvai už.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Iš tiesų turint minty, kad mūsų šaukiamojo amžiaus jaunuoliai artėja beveik prie 50 % netinkamų karinei tarnybai, kita vertus, turint minty, kad šaukiamojo amžiaus šauktinių skaičius yra labai nedidelis, palyginti su bendru tokio amžiaus jaunuolių skaičiumi, plius turint minty, kad štai kolega E. Pupinis yra paskelbęs pilietinio pasipriešinimo idėją, stiprinti ją, aš manau, kad yra prasmė šį klausimą svarstyti ir diskutuoti apie jį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai, nepalaikantys arba pritariantys komisijai – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš irgi sakau, kad reikia svarstyti. Visada buvau šalininkas profesionalios kariuomenės ir, kaip mano kolega oponentas sakė, šiandien didžioji arba beveik pusė šauktinių dėl sveikatos negali atlikti tos pareigos. Tai mes turime keisti švietimo sistemą ir visus kitus dalykus. Plius mes žinome, kaip šauktiniai atrenkami. Tai yra tam tikra loterija, dalis bando išsisukti, tai nėra visuotinis privalomas dalykas. Manau, kad iškelti peticijoje klausimai tikrai yra aktualūs, ir įvairios šalys skirtingai sprendžia šitą problemą. Todėl aš ir manau, kad tai nesvarstomas dalykas, bet aš manau, kad galima tai rimtai svarstyti ir surasti optimaliausią sprendimą Lietuvai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti. Kas pritariate Peticijų komisijos išvadai atmesti, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už atmetimą balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 5. Taigi yra pritarta komisijos išvadai, jog M. Kučinsko peticijos projektas yra atmestas.
Gerbiami kolegos, pareiškimų neturime. Prašom registruotis. Registracija.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai.
Dar kartą sveikiname Janinas ir Jonus ir visiems džiugių Joninių.
Birželio 23 dienos vakarinį plenarinį Seimo posėdį baigiame. Gero vakaro. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.