Lietuvos Respublikos kultūros ministerija susipažino su Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo
Nr. X-233 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo
įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas), paskelbtu Lietuvos Respublikos
Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS Nr. 22-8191), ir pagal kompetenciją teikia pasiūlymus šiam
projektui.
Primename, kad Aštuonioliktosios
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane,
patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d.
nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos
Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“,
numatyta: „Parengti ir priimti Žemės mokesčio
įstatymo ir Nekilnojamojo turto įstatymo pakeitimo įstatymų projektus, siekiant
užtikrinti efektyvesnę nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą“ (priemonė
Nr. 2.6.11). Atkreipiame dėmesį,
kad už šios priemonės įgyvendinimą yra atsakinga ne tik Kultūros ministerija, bet
ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos
aplinkos ministerija bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
Kultūros ministerija, siekdama
įgyvendinti minėtą Vyriausybės
programos nuostatų įgyvendinimo plano priemonę Nr. 2.6.11, prašo
Įstatymo projekte numatyti
mokestines lengvatas kultūros paveldo objektų savininkams, kurie Lietuvos
Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsniu yra
įpareigoti išsaugoti šias nekilnojamąsias kultūros vertybes. Lietuvos
Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, Lietuvos Respublikos
nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais yra
nustatyti gana ženklūs šio nekilnojamojo turto naudojimo apribojimai, be to,
kultūros paveldo objektų remonto, restauravimo ir kiti priežiūros darbai, dėl
šiems darbams taikomų specialių reikalavimų, kainuoja ženkliai brangiau negu statybos
darbai atliekami statiniuose, kurie nėra registruoti Kultūros vertybių
registre. Todėl Kultūros ministerija siūlo Įstatymo projekto 5 straipsniu
keičiamą Nekilnojamojo turto mokesčio
įstatymo 7 straipsnio 1 dalį
papildyti 3 punktu ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Mokesčiu neapmokestinamas
nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka
fizinis asmuo:
1) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis
kapinių teritorijoje;
2) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis) fizinio
asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės
(studijos) individualiai kūrybinei veiklai;
3) nekilnojamasis
turtas (arba jo dalis) yra registruotas Kultūros vertybių registre kaip
kultūros paveldo objektas ir jo savininkas yra sudaręs apsaugos sutartį,
nurodytą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme,
galiojusią visą mokestinį laikotarpį.“
Pritarus šiam Kultūros
ministerijos pasiūlymui kultūros paveldo objektų savininkai būtų skatinami su
už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingomis institucijomis sudaryti
apsaugos sutartis, kuriomis jie įsipareigotų laikytis nustatytų paveldosaugos
reikalavimų, nuolat rūpintis kultūros paveldo objektų priežiūra ir laiku
atlikti jų tvarkybos darbus.
Pažymėtina, kad siūlomos
mokestinės lengvatos kultūros paveldo objektų savininkai netektų, jei jie
nesilaikytų prisiimtų įsipareigojimų ir su jais būtų nutrauktos minėtos apsaugos
sutartis. Minėta mokestine lengvata, kaip numatyta Įstatymo projekte, taip pat
negalėtų naudotis apleistų ar
neprižiūrimų kultūros paveldo
objektų savininkai. Tokiu būdu būtų sukurta finansinių paskatų rūpintis
kultūros paveldo objektų išsaugojimu sistema, kuria galėtų pasinaudoti daugelis
kultūros paveldo objektų savininkų. Tai leistų sutaupyti kultūros paveldo
objektų tvarkybai skirtas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas, kurių didžioji
dalis šiuo metu yra skiriama praktiškai avarinės būklės kultūros paveldo
objektų gelbėjimui.
|
Kultūros
ministras
|
|
Simonas
Kairys
|
Gintaras Džiovėnas,
tel. 8 608 46 011, el. p. [email protected]t
