PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KLIMATO KAITOS VALDYMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3714(2)

2024-06-

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

 

 

 

Argumentai:

Lietuva yra įsipareigojusi kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis siekti ilgalaikių su temperatūros stabilizavimu tikslų ir iki 2050 m. pasiekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) poveikio neutralizavimą. Šio strateginio tikslo įgyvendinimo stebėsenai atlikti nustatytas vertinimo kriterijus – išmetamų ŠESD kiekis, tenkantis bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) vienetui (t CO2 ekv./1 mln. Eur BVP). Kadangi BVP augimo ir ŠESD tarpusavio ryšys istoriškai yra labai glaudus, skelbiant šiuos rodiklius tuo pačiu metu būtų galima įvertinti, ar Lietuvos BVP augimą galima atsieti nuo ŠESD augimo.

Pavyzdžiui, dažnai ekonomikos skatinimo priemonės ignoruoja tai, kad BVP augimo skatinimas gali tuo pačiu sukelti ir ŠESD išmetimus. Pavyzdžiui, intensyvus kuro deginimas, miškų kirtimas, sparčios statybos gali gerinti BVP rodiklius, tačiau tuo pačiu ir padidinti CO2 emisijas. ŠESD emisijų duomenų skelbimas kas ketvirtį metų kartu su BVP rodikliu padėtų atskleisti aplinkosaugines problemas ekonomikos plėtros atžvilgiu. Skelbiant duomenis kas ketvirtį metų būtų detaliau apžvelgiamos ŠESD tendencijos pagal tam tikras ekonomines veiklas, būtų galima pastebėti tam tikrus ekonomikos plėtros pokyčius ir jų sąsajas su ŠESD.

Jungtinėje Karalystėje, Naujoje Zelandijoje, Nyderlanduose bei Švedijoje, jau dabar kas ketvirtį metų skelbiamos išmetamų ŠESD emisijos. Europos statistikos tarnyba Eurostat jau šiuo metu modeliuoja valstybių ketvirtinius ŠESD duomenis.

Kaip ir Valstybės duomenų agentūros skelbiami BVP rodikliai, taip ir operatyvus ŠESD duomenų skelbimas būtų paremtas tam tikrais glaudžiai susijusiais pirminiais rodikliais – pavyzdžiui, iškastinio kuro suvartojimu, vidutine lauko temperatūra ar kitais rodikliais, o vėliau turėtų būti tikslinamas. Tiek Valstybės duomenų agentūrai, kur telkiamos prognozavimo kompetencijos, tiek Aplinkos apsaugos agentūrai, tiek kitiems duomenis teikiantiems subjektams užtruks, kol bus paruoštas apskaičiavimo modelis, kuris leistų operatyviai, kartu su ketvirtinėmis BVP ataskaitomis, skelbti ir ŠESD emisijas, todėl duomenų skelbimą siūloma atidėti iki 2025 m. sausio 1 d.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo 16 straipsnį nauja 3 dalimi:

„3. Nuo 2025 m. sausio 1 d. tarpinis nacionalinis išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų įvertis skelbiamas ne rečiau, kaip kas ketvirtį metų pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką. Valstybinė duomenų agentūra bendro vidaus produkto rodiklį skelbia tik kartu su tarpiniu šiltnamio efektą sukeliančių dujų įverčiu.“

 

  Teikia

  Seimo narys                                                                                                       Kasparas Adomaitis