LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 3, 5, 6, 7, 10, 13, 14(1), 14(2), 15, 17, 17(2), 17(4), 17(5), 17(8), 17(9), 18, 21, 23, 24, 37, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 24(1) straipsniu įstatymo projekto NR. XIIIP-3873

2020-05-13 Nr. 110-P-12

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03.				1. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 88.2. punktu, jei įstatyme keičiama daug straipsnių, vadovaujantis protingumo kriterijais, įstatymo pavadinime straipsniai gali būti nenurodomi.	Pritarti
2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03.	1 (2)	2 (6^1)		2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 6^1 dalyje reikėtų įvesti šiose nuostatose nurodyto reglamento trumpinį, nes toliau projekto nuostatose (pavyzdžiui, projekto 17 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punktas) naudojamas, būtent, šio reglamento trumpinys.	Pritarti
3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03.	1 (2)	5 (27)		3. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje pateikta sąvoka „uždaroji akvakultūros sistema“ atitinka Reglamento (ES) Nr.708/2007 3 straipsnio 3 punkto sąvoką „uždaras akvakultūros objektas“, siūlytina projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį dėstyti taip: „Uždaroji akvakultūros sistema – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr.708/2007 3 straipsnio 3 punkto sąvoką „uždaras akvakultūros objektas“.	Pritarti
4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03.	2 (3)	(1)	(1, 2)	4. Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, projekto 2 straipsnyje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlytina atsisakyti skliaustuose pateikto paaiškinimo „(išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytas žuvininkystės politikos sritis, priskirtinas Aplinkos ministerijos kompetencijai)“ ir papildyti šį punktą nurodant, kokiose konkrečiose srityse Žemės ūkio ministerija formuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės politiką. Atitinkamai siūlytina koreguoti projekto 2 straipsnyje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nustatomos Aplinkos ministerijos funkcijos šio įstatymo įgyvendinimui užtikrinti.	Pritarti
5	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03.	4 (6)	(4)		5. Kadangi projekto 4 straipsniu siūloma pripažinti netekusiomis galios keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose buvo vartojamas pilnas Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pavadinimas ir įvestas šio pavadinimo trumpinys, tai, siekiant aiškumo, projektu reikėtų tikslinti tą keičiamo įstatymo straipsnį, kuriame toliau pirmą kartą vartojamas Žuvininkystės tarnybos pavadinimo trumpinys, įrašant pilną šios tarnybos pavadinimą ir įvedant trumpinį - šiuo atveju keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 punktą.	Pritarti
6	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03.	7 (13)	1 (1)	(6)	6. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos redaguotinos tuo atžvilgiu, kad Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas yra išduodamas ne žvejybos laivui, o ūkio subjektui, kuris atitinka visus Žuvininkystės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.	Pritarti
7	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03.	7 (13)	2 (2)		7. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „žemės ūkio ministro įgaliota institucija“, tačiau kitose keičiamo įstatymo 13 straipsnio nuostatose (pavyzdžiui, 3, 4 ir 11 dalys), kurios projektu nėra keičiamos, yra vartojama sąvoka „Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija“. Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti įstatyme vartojamas sąvokas.	Pritarti
8	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03.	8 (14^1)	1 (2)		8. Projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 14^1 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „teisė į vienos žvejybos įrankių rūšies (statomasis arba traukiamasis tinklas) žvejybos kvotą“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 14^1 straipsnio 6 dalyje ir kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojama formuluotė „teisė į tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių kvotą“. Iš šių projekto ir keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, ar šių formuluočių turinys suprantamas vienodai, ar aiškintinas skirtingai. Jei jų turinys tapatus, tai, siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes.	Pritarti
9	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03.	8 (14^1)	3 (3)	(4)	9. Siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumo, projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 14^1 straipsnio 3 dalies 4 punkte po žodžių „įskaitant ir gautas iš kitų ūkio subjektų“ reikėtų įrašyti žodį „žvejybos“.	Pritarti
10	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03.	11 (17)	1 (2)		10. Tikslintina projekto 11 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies redakcijoje šios dalies numeracija.	Pritarti
11	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03.	11 (17)	2 (2^1)		11. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje teikiamo įstatymo papildymo 17 straipsnio 2^1 dalimi nuostatose siūlytina pagrindus, kada Žuvininkystės tarnyba sustabdo tam tikros rūšies žuvų verslinę žvejybą, išdėstyti atskiruose punktuose.	Pritarti
12	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03.	11 (17)	6 (15)		12. Svarstytina, ar projekto 11 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 15 dalyje siūlomi nustatyti terminai yra racionalūs, nes žvejybos teisių suteikimo komisijos sprendimas nurodytų institucijų interneto svetainėse paskelbiamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo komisijos posėdžio ir tik po paskelbimo praėjus 5 darbo dienoms minėtas sprendimas įsigaliotų, t. y. ūkio subjektai suteiktomis teisėmis į žvejybos galimybes arba teisėmis naudoti žvejybos įrankius realiai galėtų naudotis tik praėjus dviem savaitėms nuo sprendimo priėmimo.	Pritarti
13	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03.	12 (17^2	1 (1)		13. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į loginę veiksmų seką, projekto 12 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 17^2 straipsnio 1 dalies nuostatų antrasis ir trečiasis sakiniai neturėtų būti sukeisti vietomis.	Pritarti
14	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03.	13 (17^4)	(2)		14. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 17^4 straipsnio 2 dalies nuostatos „išskyrus šios dalies 3 ir 8 punktuose numatytus atvejus“ nėra aiškios dėl jose pateiktos nuorodos į punktus. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 17^4 straipsnio 2 dalis struktūrinių dalių - punktų neturi.	Pritarti
15	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03.	20 (24)	2, 3 (3, 4)		15. Projekto 20 straipsnio 2 ir 3 dalyje siūloma pripažinti netekusiomis galios keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalis. Pagal projekto 25 straipsnio 2 dalį šios nuostatos įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. birželio 6 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 24 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2196, kuriuo yra pakeistos Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalys. Šis įstatymas įsigalios 2020 m. sausio 1 d. Taigi, priėmus teikiamą projektą, 2020 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalių redakcijos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatos derintinos su minėto įstatymo nuostatomis, t. y., projekto 20 straipsnio atskirose struktūrinėse dalyse siūlytina dėstyti tik keičiamas keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalis. Jei būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti tikslinamos projekto 25 straipsnio 1 ir 2 dalys, išbraukiant jose nuorodas į 20 straipsnio 2 ir 3 dalis.	Pritarti
16	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03.	21 (24^1)			16. Projekto 21 straipsnyje keičiamo įstatymo 24^1 pavadinimas įvardija, kad straipsnyje bus išdėstyta „Leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimų galiojimo panaikinimas“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 24^1 straipsnio nuostatose nėra nustatyta ūkio subjektams reikalavimų, kuriuos jie turi atitikti norėdami gauti tokį leidimą, leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo terminų, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo priežasčių bei terminų ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad Paslaugų įstatymo 5 straipsnis nustato, kad „Leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatyminio reglamentavimo aiškumo, siūlytume įstatymo nuostatose konkretizuoti šių leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo procedūras.	Pritarti
17	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03.	21 (24^1)			17. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 24^1 straipsnio 2 dalies nuostatos „Žemės ūkio ministro įgaliota institucija kreipiasi <...> į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl pareiškėjo atitikties Reglamento (EB) Nr. 708/2007 13 ir 19 straipsniuose nurodytiems reikalavimams“ nėra aiškios tuo aspektu, kad minėto reglamento nurodytuose straipsniuose yra nustatomi reikalavimai ir sąlygos introdukcijai ir perkėlimui (t. y., veiklai), o ne pareiškėjui.	Pritarti
18	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03.	25			18. Projekto 25 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „ir įgyvendinimas“ įrašytini žodžiai „įgyvendinimas ir taikymas“.	Pritarti
19	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03.	25	1		19. Projekto 25 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda „šio straipsnio 4 dalį“, manytina, yra netiksli. Svarstytina, ar vietoj jos neturėtų būti įrašyta nuoroda „šio straipsnio 6 dalį“. Be to, šioje nuostatoje vietoj žodžio „dieną“ įrašytinas trumpinys „d.“.	Pritarti
20	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03.	25	1		20. Projekto 25 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka nurodytas išimtis, dėl kurių įstatymas galėtų įsigalioti anksčiau nei kaip po trijų mėnesių nuo jo oficialaus paskelbimo dienos. Jei ne, tokiu atveju siūlome nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą, derančią su Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimu. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti tikslinamos ir projekto 25 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos.	Pritarti
21	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03.	25	6		21. Atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto 8 ir 11 punktus, tikslintos projekto 25 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turės priimti ne tik žemės ūkio ministras, bet ir Vyriausybė bei aplinkos ministras. Be to, reikėtų nurodyti konkrečią datą, iki kurios šie teisės aktai turėtų būti priimti.	Pritarti
22	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-03.				22. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14^1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1670(2)), kuriuo siūloma kiek kitaip išdėstyti Žuvininkystės įstatymo 14^1 straipsnio 2 dalį, 3 dalies 3 punktą, nei tiekiamame projekte. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje.	Pritarti	KRK yra pritaręs Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14^1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (reg. Nr. XIIIP-1670(2)), kuriuo siūloma kiek kitaip išdėstyti Žuvininkystės įstatymo 14^1 straipsnio 2 dalį ir 3 dalies 3 punktą, nei teikiamame projekte. Siūloma šiuos abu įstatymų projektus apjungti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1	Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, 2019-10-16.	1 (41), 2	(2)		2019 m. spalio 17 d. LR Seimo posėdžio darbotvarkėje numatytas svarstyti LR Žuvininkystės įstatymo projektas Nr. XIIIP-3873, kuris turėjo būti paruoštas atsižvelgiant į 2017m. liepos 05 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimą Nr. 568. 2017 m. liepos 05 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės posėdyje buvo priimtas nutarimas Nr. 568 „Dėl LR žuvininkystės įstatymo 17^2 straipsnio papildymo ir 17^5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-249“ (toliau 0 Įstatymo projekto). Iš esmės buvo pritarta pateiktam Įstatymo projektui, pagal kurį Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip numatyta šio įstatymo 14^1 straipsnio 12 – 19 dalyse, gali turėti ne daugiau kaip 20 procentų teisę į Lietuvos Respublikai nustatytų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes jūrų vandenyse (kvotų). LR Vyriausybės nutarimas buvo priimtas siekiant tinkamai įgyvendinti septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 105.4 papunktį, kuriame numatyta subalansuoti jūrinės žvejybos pajėgumus su žvejybos galimybėmis (kvotomis), tokiu būdu užtikrinant kiekvieno laivyno segmento ilgalaikį pelningumą. Tačiau 2019 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės pateiktame LR Seimui LR Žuvininkystės įstatymo projekte Nr. XIIIP-3873 visiškai neatsižvelgta į priimta nutarimą, kuriame iš esmės buvo pritarta 20 procentų teisės koncentracijai į žuvų žvejybos galimybes. Gerb. LR Seimo pirmininke, prašome atkreipti ypatingą dėmesį, kad svarstant šį įstatymo projektą būtų įvertinta LR vyriausybės įšvada ir jo išpildymas. Be to, šiuo metu perleidžiamosios žvejybos teisės yra suteiktos 3 kalendoriniams metams, tačiau nuo 2019 m. lapkričio 1 d. perleidžiamosios teisės bus suteikiamos 15 kalendorinių metų. Menkių žvejybos draudimas taikomas jau nuo birželio mėn. 1 d. ir bus tęsiamas 2020 m., žvejybos perspektyvos visiškai neaiškios. Žvejybos kvotos yra valstybės turtas, valstybė jas gali skirstyti ūkio subjektams. Todėl patvirtinti žvejybos teises 15 metų yra visiškai netikslinga, o galbūt ir nusikalstama. Atsižvelgiant į tai, būtina įregistruoti papildomai ir šią įstatymo pataisą: 1 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, 20 ir 38 straipsniai įsigalioja 2017 m. sausio 1 d., 9 straipsnio 2 dalis ir 10 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. 2022 m. lapkričio 1 d.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. spalio 31 d. Prašome Jūsų atsižvelgti į mūsų išdėstytas problemas ir padėti jas spręsti žvejų labui.	Nepritarti	KRK nagrinėja tokį įstatymo projektą, koks yra Vyriausybės pateiktas. KRK nenagrinėja kokiais ankstesniais Vyriausybės nutarimais ar motyvais buvo priimtas vėliausias (naujausias) Vyriausybės nutarimas.
2	Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“, 2020-05-05.				ŽĮA „Lampetra“ prašo papildyti „Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 <...> įstatymo projekto“ (toliau – Įstatymas) 14^1 straipsnio l dalies 4 punkto redakciją, pakeičiant terminą „žvejybos kvota“ į „ tam tikro tipo žvejybos įrankių kvota“, kadangi žvejybos kvotą sudaro daug įrankių rūšių, todėl siekiama, kad suteikiant naudotojui vieno ar kito žvejybos įrankio kvotą, būtų skaičiuojama turėtų dienų skaičius kiekvienam to tipo įrankiui. SIŪLOMA ŽIA „Lampetra“ 14^1 straipsnio 3 dalies 4 punkto redakcija: „4) 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į tam tikro tipo verslinės žvejybos įrankių kvotą, ne mažiau kaip po 260 kalendorinių dienų per kalendorinius metus to tipo verslinės žvejybos įrankių kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į to tipo verslinės žvejybos įrankių kvotą, ne didesnė negu mažiausia to tipo verslinės žvejybos įrankio kvota, kurią ūkio subjektas turėjo per 260 jo pasirinktų kalendorinių dienų kiekvienais iš 3 paskutinių kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į tam tikro tipo verslinės žvejybos įrankių kvotą, ir kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip 3 procentus procentai aplinkos ministro nustatyto bendro žvejybos limito, bet neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų vidurkio per 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą;“.	Pritarti
3	Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, 2020-05-11.	11 (17)	3 (8)		1) Dėl pasiūlymo 11 str. 3 d. (keičiamo Įstatymo 17 str. 8 d.) Nesutinkame, kad iš ūkio subjektų turėtų būti gauti išankstiniai sutikimai dėl žvejybos galimybių panaudojimo skelbimo Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėje. Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikai skiriamos žvejybos galimybės yra valstybės turtas, todėl viešas žvejybos galimybių panaudojimo paskelbimas žvejyba užsiimantiems ūkio subjektams užtikrintų galimybę ūkio subjektams apsikeisti kvotomis, efektyvesnį žvejybos galimybių panaudojimą ir pan. Tokiu būdu bus galimybė užtikrinti maksimalius teisingumo, protingumo, skaidrumo ir sąžiningumo standartus, užtikrinti sąžiningą konkurenciją.	Nepritarti	Pritarta kitokiam Seimo nario P. Čimbaro Pasiūlymui 2020-05-07 (Eil. Nr. 2).
4	Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, 2020-05-11.	12 (17^1)	(4)		2) Dėl pasiūlymo 12 str. (keičiamo Įstatymo 17^1 str. 4 d.) Nesutinkame, kad turi būti leidžiama keistis žvejybos galimybėmis su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava. Lietuvos Respublikos apsikeitimo žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis tvarką nustato žemės ūkio ministras. Lietuvos Respublika, bendradarbiaudama su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, gali apsikeisti žvejybos galimybėmis abipusiškai naudingomis sąlygomis ir tai iki šiol sėkmingai daro. Todėl atsiradusi tiesioginio keitimosi su fiziniu ar juridiniu asmeniu galimybė sukuria teisę nesąžiningiems ūkio subjektams elgtis neteisingai, neskaidriai. Žvejyba Baltijos jūroje užsiimantiems ūkio subjektams ir taip neužtenka žvejybos galimybių efektyviai ir pelningai dirbti. Dėl menkių žvejybos draudimo, žvejams yra like gaudyti tik strimelių ir šprotų žvejybos kvotas. O kaip žinia, didžioji dalis šių kvotų yra sukoncentruotos dviejų susijusių įmonių rankose. Todėl leidžiant keistis ūkio subjektams su fiziniu ar juridiniu asmeniu užsienyje tiesiogiai, Lietuvos turtas - žvejybos kvotos, gali būti išdalintos, o Lietuvos ūkio subjektai liks nuskriausti.	Nepritarti	Pritarta kitokiam Seimo nario P. Čimbaro Pasiūlymui 2020-05-07 (Eil. Nr. 4).
5	Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, 2020-05-11.	14	1		3) Dėl pasiūlymo 14 str. 1 d. Nesutinkame, kad Įstatymo projektu keičiamas žvejybos teisių nustatymo principas – nustatoma nauja, niekuo nepagrįsta 0,8 proc. vertė bei pardavimo Lietuvos teritorijoje reikalavimas. LR Seimo narys P. Čimbaras neteisus teigdamas, kad šiuo metu žvejybos Baltijos jūroje įmonės neparduoda Klaipėdos uoste šprotų ir strimelių, kadangi Klaipėdos žvejybinis uostas nėra pritaikytas jūrinių laivų įplaukimui (per mažas uosto gylis). Taip pat, kad uoste nėra infrastruktūros, būtinos žuvies iškrovimui (išsiurbimui). Vien Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos nariai per 2019 m. Klaipėdos uoste iškrovė 487,750 t strimelių, 161,540 t šprotų. Žvejybiniai laivai tikrai turi galimybę išsikrauti šias žuvis Lietuvoje, žuvis iškraunama konteineriuose. Todėl ūkio subjektams, iškraunantiems žuvis Lietuvoje, tikrai turi būti palikta kaip Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonė ir padidinami atskaitos duomenys.	Nepritarti	Pritarta kitokiam Seimo nario P. Čimbaro Pasiūlymui 2020-05-07 (Eil. Nr. 7).

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1	Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-10-10.	(2)	(24^2, 32)		1. Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje yra apibrėžta verslinės žvejybos įrankių sąvoka ir nurodyta, kad jais laikomi žvejybos įrankiai, išvardinti 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro 1 priedo 3 lentelėje. Analizuodami dokumentą nustatėme, kad jame verslinės žvejybos įrankiai tik išvardinti, tačiau neapibūdinta jų konstrukcija ir parametrai. Šio straipsnio 23^1 dalyje apibrėžta tik statomojo tinklo sąvoka, kuri detaliai apibūdina statomojo tinklo konstrukciją. Žvejybos apraše ir kituose Įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose verslinę žvejybą vidaus vandenyse, tik daliai verslinės žvejybos įrankių yra nustatyti konstrukciniai ir parametrų reikalavimai. Kitų verslinės žvejybos įrankių, išvardintų Komisijos reglamente, konstrukciją ir parametrus apibūdinančių sąvokų teisės aktuose neapibrėžta. Taip pat iš Įstatyme apibrėžiamų verslinės žvejybos įrankių nėra išskirti įrankiai, kuriuos leidžiama naudoti verslinei žvejybai vidaus vandenyse. Analizuodami Projektą nustatėme, kad papildant Įstatymo 2 straipsnį 24^2 dalimi siūloma apibrėžti traukiamojo tinklo sąvoką, o keičiant 32 dalį siūloma nustatyti, kad verslinės žvejybos įrankiais būtų laikomi visi įrankiai, naudojami verslinei žvejybai, kurie nėra draudžiami visų teisės aktų. Įstatyme ir Projekte nėra nustatyta, kokius įrankius draudžiama naudoti verslinėje žvejyboje. Žvejybos aprašo 15.2 papunktyje nustatyta, kad draudžiama gaudyti, naikinti ar žaloti žuvis, naudojant sprogstančias ar nuodingas medžiagas, elektros srovę, duriamuosius, smogiamuosius, užkabinamuosius gaudymo įrankius, tačiau nėra nustatyta, kokie konkrečiai įrankiai laikomi draudžiamais, todėl, pavyzdžiui, neaišku, ar žvejybos įrankiai, turintys kabliukus, gali būti naudojami ir kaip žvejybos, ir kaip užkabinamieji, ar jie yra draudžiami naudoti žvejybos įrankiai, ar žvejybai jūroje naudojami įrankiai gali būti naudojami žvejybai vidaus vandenyse ir pan. Įstatyme aiškiai neapibrėžiant ir neišvardinant verslinei žvejybai leidžiamų ir draudžiamų naudoti žvejybos įrankių, asmenys, taikantys sankcijas už jų naudojimą, gali įvairiai interpretuoti, ar naudojamas žvejybos įrankis leidžiamas naudoti žvejybai ar draudžiamas, todėl tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Siekdami skaidraus verslinės žvejybos kontrolės proceso siūlome Įstatyme ar įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, nurodytuose Įstatyme, apibrėžti visų leidžiamų ir draudžiamų naudoti verslinės žvejybos įrankių sąvokas, taip pat aiškiai atskirti, kuriuos žvejybos įrankius leidžiama ir kuriuos draudžiama naudoti verslinei žvejybai vidaus vandenyse. Ši pastaba taikytina ir Žvejybos aprašo 6.1 ir 15.2 papunkčiams.	Pritarti	Žuvininkystės įstatyme yra apibrėžti tik tie žvejybos įrankiai, kurių sąvokos yra vartojamos įstatymo tekste. Žvejybos įrankių sąvokos turėtų būti įtrauktos į įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
2	Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-10-10.	8 (14^1)	(2)		3. Projekto 8 straipsniu siūloma keisti Įstatymo 14^1 straipsnio 2 dalį, ją papildyti ir nustatyti, kad teisė į žvejybos kvotą suteikiama aukciono būdu atitinkamam subjektų skaičiui atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į vienos žvejybos įrankių rūšies (statomasis arba traukiamasis tinklas) žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog pakeitimas daromas siekiant, kad būtų išnaudojamos nustatytos kvotos, t. y. aukcionai skelbiami pagal naudojamus įrankius atskirai, tačiau iš šios nuostatos neaišku, kokiam konkrečiam ūkio subjektų skaičiui aukciono būdu gali būti suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, nekeičiant nustatyto ribojančio pagal vandens telkinio plotą subjektų skaičiaus. Gali susidaryti tokios situacijos, kai ūkio subjektai, kurie turi leidimus naudoti abiejų rūšių žvejybos įrankius, galės dalyvauti abiejuose aukcionuose ir situacija nesikeis arba bus pažeidžiamas nustatytas maksimalus galimas žvejojančių konkrečiame vandens telkinyje ūkio subjektų skaičius. Siekdami aiškaus ir skaidraus kvotų skirstymo proceso siūlome tobulinti šią nuostatą, nustatant kokiam maksimaliam subjektų skaičiui pagal kiekvieną žvejybos įrankį atitinkamo ploto vandens telkinyje aukciono būdu gali būti suteikiamos teisės į žvejybos kvotas.	Pritarti	KRK yra pritaręs Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14^1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (reg. Nr. XIIIP-1670(2)), kuriuo siūloma kiek kitaip išdėstyti Žuvininkystės įstatymo 14^1 straipsnio 2 dalį ir 3 dalies 3 punktą, nei teikiamame projekte. Siūloma šiuos abu įstatymų projektus apjungti.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1	Seimo narys P. Čimbaras, 2020-05-07.	11	2			Argumentai: Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Įstatymo 17 straipsnį 2^1 dalimi numatant Žuvininkystės tarnybos teisę stabdyti verslinės žvejybos vykdymą. Visgi, siūlomi verslinės žvejybos stabdymo pagrindai neatitinka ES reikalavimų, kadangi Europos Komisija priima sprendimus dėl verslinės žvejybos stabdymo sąjungos vandenyse, jeigu jis susijęs su žvejybos ištekliais, jų atkūrimo poreikiu. Atitinkamai, siūlomi verslinės žvejybos stabdymo pagrindai nėra pakankamai apibrėžti – tokie kriterijai kaip „neįmanoma vykdyti žvejybos“, „vykdomų darbų jūrų vandenyse“, „nelaimės dėl žmonių veiklos“ – privalo būti detalizuoti, numatant, kad jie siejami būtent su tame geografiniame žvejybos rajone atsiradusiais padariniais bei turi būti nustatytas baigtis, išsamus detalizuotų pagrindų sąrašas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2^1. Žuvininkystės tarnyba sustabdo tam tikros rūšies žuvų verslinę žvejybą tam tikrame geografiniame žvejybos rajone, jei baigiasi tos rūšies žuvų žvejybos galimybės tame geografiniame žvejybos rajone, stichinės nelaimės, vykdomų darbų, nelaimės dėl žmonių veiklos atveju, jeigu dėl to nėra įmanomas verslinės žvejybos vykdymas ar kitos veiklos jūrų vandenyse ar nelaimės dėl žmonių veiklos atveju, kai padaroma neigiama įtaka žuvų ištekliams ir (arba) neįmanoma vykdyti žvejybos, arba iškilus grėsmei ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, informuoja apie tai ūkio subjektus, turinčius teisę vykdyti tos rūšies žuvų verslinę žvejybą, ir sprendimą sustabdyti verslinę žvejybą paskelbia savo interneto svetainėje“	Pritarti
2	Seimo narys P. Čimbaras, 2020-05-07.	11	3			Argumentai: Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalyje siūloma viešai skelbti žvejybos galimybių panaudojimą. Visgi, minėta informacija galimai sudaro bendrovių komercinę paslaptį. Nurodyta informacija atitinka visus Civiliniame kodekse nustatytus konfidencialios informacijos kriterijus, taip pat ne vieša informacija tai pripažinta ir visoje eilėje teisminių procesų. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 11 straipsnio 3 dalimi keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Ūkio subjektas panaudoja tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes vykdydamas tos rūšies žuvų verslinę žvejybą arba, apsikeitęs tos rūšies žuvų individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais, vykdydamas verslinę žvejybą kitos rūšies žuvų, kurių individualias žvejybos galimybes gavo jomis apsikeitęs. Jeigu yra gautas ūkio subjekto išankstinis sutikimas, individualių žvejybos galimybių panaudojimas skelbiamas viešai Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėje.“	Pritarti
3	Seimo narys P. Čimbaras, 2020-05-07.	11	4			Argumentai: Siūloma koreguoti Įstatymo 17 straipsnio 11 dalį numatant, kad žvejybos kvotas, teises bei jomis disponavimą gali vykdyti tik realią žvejybos veiklą vykdantys juridiniai asmenys, t. y. turintys eksploatuojamus laivus (t. y. laivus, turinčius galiojančios techninės apžiūros dokumentus). Remiantis galiojančiais teisės aktais laivai virš 24 metrų turi turėti galiojantį žvejybos laivo atitikties liudijimą, o laivai iki 500 bendros talpos, saugaus plaukiojimo liudijimą. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 17 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Teisė į žvejybos galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama arba perleidžiama ir individualios žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, turintį galiojantį žvejybos laivo atitikties liudijimą arba galiojantį saugaus plaukiojimo liudijimą, jeigu nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamame geografiniame žvejybos rajone.“ 2. Įstatymo projekto 11 straipsnio 4 - 6 dalis laikyti atitinkamai 5 - 7 dalimis.	Pritarti
4	Seimo narys P. Čimbaras, 2020-05-07.	12				Argumentai: Žuvininkystės įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 2 dalis numato, kad Įstatymo tikslas - užtikrinti žuvų išteklius tausojančią žvejybą, jų išsaugojimą ir atkūrimą, atsižvelgiant į ekologines sąlygas, žuvininkystės ekonomiką, žvejų, žuvų augintojų, perdirbėjų ir vartotojų interesus. Šiuo metu galiojančio Įstatymo 17^1 straipsnio 4 dalis numato taisyklę, kad: „Apsikeitimas individualiomis žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, negalimas tuo atveju, jeigu ūkio subjektas turi nepanaudotų daugiau kaip 30 procentų jam skirtų tos pačios rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurių papildomai gautų po apsikeitimo.“ Šios taisyklės taikymas sukelia žvejams nepagrįstą ūkinės veiklos ribojimą bei mažiną jų tarptautinės konkurencijos galimybes. Kitose ES šalyse tokio pobūdžio ribojimo nėra nustatyta, todėl užsienio žvejybos bendrovės gali vykdyti žvejybos galimybių apsikeitimą iškart po jų gavimo. Tuo tarpu Lietuvos ūkio subjektams numatytas draudimas apriboja galimybę efektyviai naudoti išteklius, juos proporcingai apsikeičiant į žvejybos galimybes, kurias, pagal numatytus vykdyti žvejybos reisus (bei su tuo susijusius žvejybos rajonus), yra didesnė vertė panaudoti. Atitinkamai, tai tiesiogiai susiję ir su žvejybos efektyvumu, racionalumu. Esamas draudimas sudaro situaciją, kad ūkio subjektai žvejybos galimybėmis gali keistis tik metų pabaigoje (t. y. kai jau yra išnaudoję 70 proc. galimybių), kai tuo tarpu užsienio ūkio subjektams toks apsikeitimas nebėra norimas. Tuo tarpu vykdant proporcingą apsikeitimą metų pradžioje būtų užtikrintas tinkamas kvotų konsolidavimas bei su tuo susijusi efektyvi, mažiau aplinką teršianti žvejyba. Taip pat, šiuo metu galiojantis Įstatymo 17^1 straipsnis numato, jog tarp Lietuvos subjektų keičiantis nelygiavertėmis žvejybos galimybės privalo būti mokama kompensacija. Nurodyta nuostata, atsižvelgus į sudėtingą laivyno būklę, ES taikomus draudimus menkių žvejybai, ypač apsunkina efektyvios žvejybos vykdymą bei ūkio subjektų galimybes pilnai išnaudoti kvotos dalį. Todėl, siūloma atsisakyti prievolės mokėti kompensaciją nelygiaverčio apsikeitimo atveju. Taip pat, galiojantis Įstatymas nereglamentuoja galimybės perleisti dalį žvejybos galimybių be jų apsikeitimo. Ši teisinio reglamentavimo situacija skatina neapibrėžtumą dėl tokios ūkio subjektų teisės, ypač atsižvelgus į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtiną daiktų, turtinių teisių apyvartumo prezumpciją. Pastebėtina, jog tam tikrais atvejais dalies žvejybos galimybių perleidimas kitam ūkio subjektui gali užtikrinti efektyvios, žvejybos įmonių interesus atitinkančios žvejybos vykdymą, užtikrinant Lietuvai skirtų žvejybos galimybių išnaudojimą, kas taip pat susiję ir su viešuoju interesu. Atsižvelgus į tai, siūlytina numatyti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams teisę tam tikros žvejybos galimybių dalies perleidimą kitam Lietuvos Respublikos ūkio subjektui, taip pat nustatant tokiam perleidimui apribojimui, siekiant nepiktnaudžiauti galimybių perleidimais. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 12 straipsnis. 17^1 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti įstatymo 17^1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17^1 straipsnis. Apsikeitimai žvejybos galimybėmis 1. Lietuvos Respublika, bendradarbiaudama su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, gali apsikeisti žvejybos galimybėmis abipusiškai naudingomis sąlygomis. Lietuvos Respublikos apsikeitimo žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis tvarką nustato žemės ūkio ministras. 2. Ūkio subjektas gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava. Tokiu atveju žemės ūkio ministro įgaliota institucija apsikeičia ūkio subjekto individualiomis žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe Lietuvos Respublikos vardu ir gautas žvejybos galimybes skiria tam ūkio subjektui. 3. Ūkio subjektai gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl apsikeitimo tik tos pačios vertės individualiomis žvejybos galimybėmis su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava, arba dėl didesnės vertės Lietuvos Respublikai atitenkančios žvejybos galimybių dalies. Apsikeičiamų žvejybos galimybių vertė gali būti išlyginama per kelis apsikeitimus, jeigu dėl to iš anksto susitariama su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe arba fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava. 4. Apsikeitimas individualiomis žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, negalimas tuo atveju, jeigu ūkio subjektas turi nepanaudotų daugiau kaip 30 procentų jam skirtų tos pačios rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurių papildomai gautų po apsikeitimo. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) ūkio subjektas buvo anksčiau perleidęs papildomai gaunamas tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes pagal šio straipsnio 6 dalį; 2) ūkio subjektui skirtos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės yra mažesnės vertės negu vidutinių žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki geografinio žvejybos rajono, kuriame žvejoti buvo skirtos individualios žvejybos galimybės, ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma; 3) vykdomas apsikeitimas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybėmis skirtinguose geografiniuose žvejybos rajonuose. 54. Leidžiama su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava, apsikeičiamų žvejybos galimybių vertės paklaida yra iki 30 procentų. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) ūkio subjektas buvo anksčiau perleidęs papildomai gaunamas tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes pagal šio straipsnio 5 dalį; 2) ūkio subjektui skirtos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės yra mažesnės vertės negu vidutinių žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki geografinio žvejybos rajono, kuriame žvejoti buvo skirtos individualios žvejybos galimybės, ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma; 3) vykdomas apsikeitimas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybėmis skirtinguose geografiniuose žvejybos rajonuose 65. Ūkio subjektas gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl savo individualių žvejybos galimybių perleidimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei, jeigu tarp valstybių yra susitarta dėl bendro žvejybos galimybių naudojimo ir numatytas vėlesnis lygiaverčių ar didesnės vertės žvejybos galimybių perleidimas Lietuvos Respublikai. Gautos iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektui, perleidusiam tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes. 76. Žvejybos galimybių vertė apskaičiuojama pagal paskutinių vienų kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma tam tikros rūšies žuvų verslinė žvejyba, tos rūšies vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar užsienio valstybėse, jeigu tos rūšies pirminis žvejybos produktų pardavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo vykdomas. Jeigu žvejybos produktai parduodami apdoroti ar perdirbti, perskaičiuojama į gyvų žuvų svorį, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 404/2011 50 straipsnyje. 87. Ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, gali tarpusavyje keistis individualiomis žvejybos galimybėmis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Jeigu ūkio subjektai keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka žuvų ištekliams atkurti ir saugoti ūkio subjektas, kuris, apsikeitęs individualiomis žvejybos galimybėmis, gauna mažesnės vertės individualias žvejybos galimybes negu jam buvo skirta, turi sumokėti 10 procentų nuo apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių verčių skirtumo. 8. Ūkio subjektas, atitinkantis šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, gali perleisti kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, 10 procentų jam priklausančių individualių žvejybos galimybių. 9. Ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, norėdami tarpusavyje keistis individualiomis žvejybos galimybėmis ar perleisti dalį individualių žvejybos galimybių kreipiasi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. 10. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dėl apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis dienos apskaičiuoja apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių vertes, kaip nurodyta šio straipsnio 7 dalyje, mokėtiną žuvų ištekliams atkurti ir saugoti lėšų sumą, jeigu apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių vertės skirtingos, ir apie tai informuoja individualiomis žvejybos galimybėmis apsikeisti siekiančius ūkio subjektus. 11. Jeigu apsikeičiamos individualios žvejybos galimybės yra lygiavertės, apsikeitimą individualiomis žvejybos galimybėmis žemės ūkio ministro įgaliota institucija patvirtina per šio straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą. Jeigu ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis, apsikeitimas jomis patvirtinamas tada, kai sumokama žuvų ištekliams atkurti ir saugoti žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos apskaičiuota lėšų suma.“ 2. Įstatymo projekto 12-25 straipsnius laikyti atitinkamai 13-26 straipsniais.	Pritarta
5	Seimo narys P. Čimbaras, 2020-05-07.	12	1			Argumentai: Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą 2017 metais ūkio subjektai, dalyvavę perleidžiamųjų žvejybos teisių skyrimo aukcione, sumokėjo už jas pasiūlytą kainą, kuri buvo galutinė ūkio subjektų mokėta kaina už teises 2017 - 2019 metų laikotarpiui. Tuo tarpu pagal siūlomą projekto nuostatą, ūkio subjektai aukcione pasiūlytą kainą už perleidžiamąją žvejybos teisę turėtų mokėti kasmet taigi, lyginant su 2017 metais skelbtu aukcionu, ji ūkio subjektams išaugtų. Taigi, priėmus projektą ūkio subjektams būtų nustatomas iš esmės naujas mokestis, kuris, pagal rinkos sąlygas, nėra pakeliamas žvejybos bendrovėms. Akcentuotina, jog jau šiuo metu ne visuose kvotų aukcionuose žvejybos bendrovės dalyvauja dėl nepagrįstai didelės aukcione nustatytos pradinės aukciono kainos, kuri siejama su pradine žuvies pardavimo kaina, kuri pati savaime niekuo nesisieja su kvotos kaina (iki žuvies pardavimo yra patiriamos milžiniškos su žvejyba susijusios išlaidos). Pavyzdžiui, 2018-04-06 aukcione dėl 2882 t pelaginių rūšių žuvų individualių žvejybos galimybių Mauritanijos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse prašymų negauta iš viso. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 12 straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kiekvienais metais ūkio subjektams skirtinos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės apskaičiuojamos pagal jiems suteiktą teisę į žvejybos galimybes, išskyrus priekrantės žvejybą, taip pat individualios žvejybos galimybės gali būti įsigyjamos aukciono būdu. Ūkio subjektai, įsigiję teisę į žvejybos galimybes aukciono būdu, kiekvienais metais sumoka aukcione pasiūlytą kainą už aukciono būdu suteiktinas perleidžiam apskaičiuotas pagal aukcione įsigytą teisę į žvejybos galimybes skiriamas individualias žvejybos galimybes. Jeigu teisė į žvejybos galimybes ar individualios žvejybos galimybės buvo įsigytos aukciono būdu, individualios žvejybos galimybės skiriamos tik tuo atveju, kai ūkio subjektas sumoka už įsigytas teises į žvejybos galimybes jas aukcione pasiūlytą kainą.“	Pritarta
6	Seimo narys P. Čimbaras, 2020-05-07.	13				Argumentai: Įstatymo projektu yra keičiamas Įstatymo 17^4 straipsnis, numatantis bendruosius teisių į žvejybos galimybes suteikimo principus. Siūlomos nuostatos tobulintinos sekančiai: Pirma, tikslintina Įstatymo 17^4 straipsnio 7 dalis. Šiuo metu esamas reguliavimas sukelia teisinį neaiškumą bei kylančius teisinius ginčus dėl Įstatymo 17^5 straipsnio 4 dalyje nustatyto koncentracijos limito taikymo momento. Pagal Įstatymo 17^5 straipsnio 4 dalį ūkio subjektas negali turėti daugiau kaip 40 proc. teisių į žvejybos galimybes, o atitinkamai 5 minėto straipsnio dalis nustato, kad kai ūkio subjektui skirtina teisių dalis viršija 40 proc. limitą, tada suteikiama 40 proc. dalis, išskyrus proporcingo mažinimo taisyklės taikymo atvejį, t. y. tada, kai visiems ūkio subjektams proporcingai sumažinus skirtiną teisių dalis nei vienam ūkio subjektui nebėra taikytinas 40 proc. limitas. Tuo tarpu Įstatymo 17^4 straipsnio 7 dalyje nurodytas referavimas į Įstatymo 17^5 straipsnio 4 straipsnį sukelia neaiškumo bei neapibrėžtumo, kadangi Įstatymo 17^5 straipsnio 4 ir 5 dalis nustato kitą nei Įstatymo 17^4 straipsnio 7 dalyje koncentracijos limito taikymo momentą. Antra, tikslintas Įstatymo projektu siūlomas nustatyti aukciono apmokestinimas. Kaip jau pažymėta, siūlymas nustatyti kasmetinį apmokestinimą pagal aukcione pasiūlytą kainą nėra pagrįstas, skatinantis išteklių nepanaudojimą. Taip pat, nėra tikslingas aukciono pradinės kainos nustatymas, kadangi šis kainos dydis nėra pagrįstas jokiais ekonominiais ir/ar kitais skaičiavimais. Aukciono kainą privalo lemti konkurencijos rinkoje sąlygos. Trečia, siūloma nustatyti, kad atskaitos duomenų laikotarpis, iš kurių ūkio subjektai galėtų pasirinkti 3 kalendorinius metus sudarytų 15 metų (ne 10, kaip yra šiuo metu). Tikslingumas nustatyti 15 metų laikpotarpį siejamas su perleidžiamosios teisės galiojimo laikotarpiu (t. y. 15 metų) ir siekiu užtikrinti, jog visi perleidžiamosios teisės galiojimo metai galėtų būti vertinami nustatant naujas perleidžiamąsias teises. Priešingu atveju ūkio subjektai šiuo metu nebūtų suinteresuoti vykdyti efektyvios žvejybos bei išnaudoti išteklių. Penkta, siūloma palikti šiuo metu galiojančias Įstatymo nmuostatas dėl apsikeitimų žvejybos galimybėmis, su užsieniu esamus apsikeitimus nesulyginant su tarp Lietuvos subjektų vykdomų tarpusavio apsikeitimų. Šešta, tikslintos Įstatymo projekto nuostatos dėl reorganizavimo/atskyrimo reglamentavimo. Siūloma nuostata, kad atskirto/reorganizuoto ūkio subjekto pasirinktų metų duomenys priklausytų nuo reorganizuoto ūkio subjekto perduotų duomenų, nepriklausomai nuo šio ūkio subjekto paties susikurtos istorijos (atskaitos duomenų) yra akivaizdžiai nepagrįsta. Savarankiškai veikiančių, atskirų ūkio subjektų teisė pasirinkti atskaitos duomenis negali būti ribojama. Pasiūlymas Pakeisti Įstatymo projektu 13 straipsniu keičiamo įstatymo 17^4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17^4 straipsnis. Bendrieji teisės į žvejybos galimybes suteikimo principai 1. Suteikiant teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes, ūkio subjektui apskaičiuojama, kokią per pasirinktus 3 kalendorinius metus Lietuvos Respublikai skirtų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį vidutiniškai sudarė to ūkio subjekto per tuos pačius 3 metus sugautų tos rūšies žuvų kiekis arba, jeigu Lietuvos Respublikai buvo skirtos žvejybos galimybės, išreikštos žvejybos dienomis vienam žvejybos laivui ar žvejybos pastangomis, – kokią Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį sudarė to ūkio subjekto valdomo kiekvieno žvejybos laivo bendras žvejotų dienų skaičius (toliau – atskaitos duomenys). Ūkio subjekto atskaitos duomenys apskaičiuojami pagal to ūkio subjekto žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateiktus duomenis, esančius Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemoje. 2. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys (toliau – pasirinkti metai), iš paskutiniųjų 150 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šios dalies 3 ir 8 punktuose numatytus atvejus. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami. 3. Jeigu verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, tada ūkio subjekto pasirinkti metai gali būti iš 150 paskutiniųjų kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami. 4. Jeigu Lietuvos Respublikai apsikeitus tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe ūkio subjektas pasirinktais metais naudojo apsikeitus žvejybos galimybėmis gautas iš tos valstybės kitos rūšies žuvų žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį, bet ne didesnį negu apsikeičiant perduotos kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei ar kitam ūkio subjektui individualios žvejybos galimybės. Skaičiuojant atskaitos duomenis laikoma, kad ūkio subjektas iš pradžių naudoja jam skirtas tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes, po to – apsikeitus žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis gautas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybes. 5. Jeigu per pasirinktus metus ūkio subjektas viršijo savo individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis, sugautų žuvų kiekis, viršijantis ūkio subjekto individualias žvejybos galimybes, neįskaičiuojamas. Taip pat neįskaičiuojamas apsikeitus kitos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe papildomai gautų tos pačios rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes suteikiama teisė, žvejybos galimybių panaudojimas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. 6. Jeigu bent vienais iš pasirinktų metų ūkio subjektas naudojo ne tik savo individualias žvejybos galimybes, bet ir gautas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybes, kurios buvo perleistos Lietuvos Respublikai kompensuojant ankstesniais metais to ūkio subjekto atitinkamai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei perleistas individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis, atsižvelgiama į visą sugautų tos rūšies žuvų kiekį, jeigu kiti pasirenkami metai yra tie metai, kuriais ūkio subjektas perleido savo individualias žvejybos galimybes kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei. 7. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes yra lygi atskaitos duomenims, sumažintiems arba padidintiems atsižvelgiant atitinkamai į šio įstatymo 17^5 straipsnio 1 dalyje arba 17^6 straipsnio 1 dalyje nustatytus ekonominius ir aplinkosauginius kriterijus, ir jeigu atsižvelgiant į šio įstatymo 17^5 straipsnio 4 dalį apskaičiuota ūkio subjektams suteiktinų teisių į žvejybos galimybes suma viršija bendras suteikiamas teises į žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes proporcingai mažinama. Ūkio subjektui pagal atskaitos duomenis teisė į žvejybos galimybes suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo (išskyrus atvejį, jeigu ūkio subjektas nenaudojo individualių žvejybos galimybių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių) individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama. 8. Ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis galėtų būti suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo teisė į žvejybos galimybes pagal atskaitos duomenis nebesuteikiama. Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes jo atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės perleidimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 150 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. Ūkio subjekto, perleidusio dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes mažiau kaip prieš 3 kalendorinius metus iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. 9. Teisės į žvejybos galimybes tų rūšių žuvų, kurių Lietuvos Respublikos žvejybos laivai niekada negaudė, ir likusios pagal atskaitos duomenis nesuteiktos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šio įstatymo 17^5 straipsnio 2 dalyje ir 17^6 straipsnio 2 dalyje numatytas žvejybos galimybių dalis, suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Pradinė aukciono kaina yra 0,1 procento nuo bendros kiekvienais metais pagal įsigytą teisę į žvejybos galimybes skirtinų tam tikros rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių vertės. 10. Duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalykas, išskyrus ūkio subjekto reorganizavimo ir akcinės bendrovės ar uždaros akcinės bendrovės (toliau bet kuri iš jų – bendrovė) atskyrimo, numatyto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnyje, atvejus. 11. Reorganizavus ūkio subjektą arba įvykdžius bendrovės atskyrimą, šio ūkio subjekto arba bendrovės kiekvienų metų duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka pagal reorganizavimo arba atskyrimo sąlygas įskaitomi į reorganizuoto ūkio subjekto arba bendrovės, kurios dalis buvo atskirta, teises ir pareigas (jų dalį) perėmusio (perėmusių) ūkio subjekto (subjektų) atitinkamų metų duomenis, naudojamus apskaičiuojant atskaitos duomenis. Jei reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perima keli ūkio subjektai, reorganizavimo sąlygose kiekvienam iš pastarųjų ūkio subjektų turi būti nurodyta reorganizuoto ūkio subjekto duomenų dalis procentais, įskaitoma į reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perėmusių ūkio subjektų bet kurių pasirenkamų metų duomenis. Bendrovės atskyrimo atveju atskyrimo sąlygose šios bendrovės dalį teisių ir pareigų perėmusiai (perėmusioms) bendrovei (bendrovėms) turi būti nurodyta bendrovės, kurios dalis buvo atskirta, duomenų dalis procentais, įskaitoma į bendrovės, kurios dalis buvo atskirta, dalį teisių ir pareigų perėmusios (perėmusių) bendrovės (bendrovių) bet kurių pasirenkamų metų duomenis.“	Pritarta
7	Seimo narys P. Čimbaras, 2020-05-07.	14				Argumentai: Įstatymo projektu keičiamas žvejybos teisių nustatymo principas – nustatoma nauja, niekuo nepagrįsta 0,8 proc. vertė, bei pardavimo Lietuvos teritorijoje reikalavimas. Šiuo metu žvejybos Baltijos jūroje įmonės neparduoda Klaipėdos uoste šprotų ir strimelių, kadangi Klaipėdos žvejybinis uostas nėra pritaikytas jūrinių laivų įplaukimui (per mažas uosto gylis). Taip pat, uoste nėra infrastruktūros, būtinos žuvies iškrovimui (išsiurbimui). Taigi, nurodytas reikalavimas yra objektyviai neįgyvendinamas. Taip pat, siūloma nuostata kelia korupcijos rizikas, kadangi nėra aišku, kas laikytina žuvies pardavimu LR teritorijoje bei gali sukelti dirbtines manipuliacijas, kai žuvys bus dirbtinai parduodamos per LR tarpines įmones. Visa žuvis, pagauta su LR vėliava plaukiojančio laivo pripažįstama Lietuvos produktu (country of origin) siekiant šią žuvį eksportuoti. Nėra aišku, ką reiškia žuvies pardavimas LR teritorijoje – t. y. būtent LR įregistruotiems juridiniams asmenims ar kt. Pažymėtina, jog žvejybos laivas, plaukiojantis su LR vėliava, visais atvejais laikomas LR teritorija; Nurodyta nuostata pažeidžia ES laisvo prekių judėjimo principą. Atitinkamai, siūlomas procentinis didinimas nėra pagrįstas jokiais ekonominiais skaičiavimais bei rinkos analize. Galiausiai, siūloma nuostata pažeidžia įstatymo negaliojimo atgal principą, nes būtų taikoma jau įvykusiems juridiniams faktams, kai ūkio subjektai, vykdę veiklą, nežinojo apie tokio kriterijaus ateityje nustatymą. Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „1) atskaitos duomenys padidinami po 0,8 procento už kiekvieną 3 kalendoriniais metais, pagal kuriuos apskaičiuoti atskaitos duomenys, Lietuvos Respublikos teritorijoje parduotų atitinkamos rūšies žuvų vieną procentą, skaičiuojamą nuo visų per tuos pačius metus ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų;“.	Pritarta
8	Seimo narys P. Čimbaras, 2020-05-07.	15				Argumentai: Įstatymo 17^6 straipsnyje nustatyti teisių į žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose suteikimo principai. Šiuo metu galiojanti nurodyto straipsnio 2 dalis numato 5 proc. teisių skyrimą aukcionui, kas nėra suderinama su Baltijos jūroje esančiu reglamentavimu, kur skiriamas 1 proc. aukcionui. Atsižvelgus į tai, siūlytina suvienodinti šiuose sektoriuose esančią aukciono dalį. Pakeisti projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 15 straipsnis. 17^6 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti įstatymo 17^6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teisė į 5 1 procentą žvejybos galimybių tolimuosiuose žvejybos rajonuose paliekama nesuteikta ūkio subjektams. Ši žvejybos galimybių dalis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kiekvienais metais paskirstoma ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, išskyrus verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atvejį. Verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju aukciono būdu suteikiama 5 procentai 1 procentas žvejybos galimybių visam atitinkamo susitarimo protokolo galiojimo laikotarpiui. 2. Įstatymo projekto 15 - 25 straipsnius laikyti atitinkamai 16 - 26 straipsniais.	Pritarta
9	Seimo narys P. Čimbaras, 2020-05-12.	14				Argumentai: Žuvininkystės įstatymo 17^5 straipsnio 3 dalis nustato principus, pagal kuriuos skirstomas perleidžiamųjų teisių rezervas. Tiek žvejybos Baltijos jūroje, tiek tolimuosiuose žvejybos rajonuose perleidžiamųjų teisių taisyklės nustato, kad yra galimi teisių skyrimo apsirinkimai dėl techninių, apskaičiavimo ir kt. priežasčių. Nurodytos taisyklės reglamentuoja, jog tokiu atveju turi būti organizuojamas komisijos posėdis. Visgi, nei įstatymas, nei poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja atvejų kai yra galimas perleidžiamųjų teisių ir/ar kvotų skyrimo apsirinkimų nustatymas (ir/ar teisminis patvirtinimas tokio apsirinkimo) jau kuris laikas po teisių skyrimo momento. Tokiu atveju, siekiant užtikrinti visų rinkos dalyvių teises ir jiems  neperskirstyti jau tekusių perleidžiamųjų teisių ir/ar kvotų, tikslingas rezervo panaudojimas, kuriame yra nepaskirstytų teisių/kvotų. Pasiūlymas: Papildyti projekto 14 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,3. Pakeisti 17^5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams skiriamos papildomos perleidžiamosios teisės ar individualioms žvejybos galimybės, jeigu jos ūkio subjektui buvo neteisingai paskirstytos. Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, žemės ūkio ministro įsakymu kiekvienais metais skiriama žvejybos galimybių dalis, lygi ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, per paskutinius 3 kalendorinius metus panaudotų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vidurkiui, padidintam 20 procentų, bet ne mažiau kaip 0,1 procento Lietuvos Respublikai skirtų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Vienas procentas žvejybos galimybių iš rezervo paskirstoma aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Likusi nepaskirstyta žvejybos galimybių rezervo dalis paskirstoma ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, o jeigu lieka žvejybos galimybių, nepaskirstytų ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, jos skiriamos ūkio subjektų turinčių   teisę naudoti žvejybos įrankius, bendram naudojimui. žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, jos skiriamos ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, bendram naudojimui.”	Pritarta

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1	Seimo Kaimo reikalų komitetas, 2018-09-26.					Argumentai: Siūloma Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-1670) sujungti su Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 3, 5, 6, 7, 10, 13, 14(1), 14(2), 15, 17, 17(2), 17(4), 17(5), 17(8), 17(9), 18, 21, 23, 24, 37, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 24(1) straipsniu įstatymo projektu (Nr. XIIIP-3873) ir pateikti Seimui svarstyti Kaimo reikalų komiteto patobulintą sujungtą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3873(2). Pasiūlymas: „1. Pakeisti 14(1) straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teisė į žvejybos kvotą ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono ir ne aukciono būdu atitinkamam ūkio subjektų skaičiui, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3. Ūkio subjektams 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, turėjusiems žvejybos kvotą tam tikrame ežere, polderyje ar tvenkinyje, be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą – ne daugiau kaip 1 pasirinktame tam tikrame ežere, polderyje ar tvenkinyje neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus, suapvalinto iki sveiko skaičiaus, ir aplinkos ministro nustatyto žvejybos limito. Likusios nesuteiktos teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ūkio subjektams suteikiamos aukciono būdu, neviršijant šioje dalyje nustatytų apribojimų.“ Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 m. nebeteko aktualumo 14(1) straipsnio 3 dalies 3 punktas, Įstatymo projekte siūlome pakeisti šį punktą: „2. Pakeisti 14(1) straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ūkio subjektams, iki 2013 m. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės 5 metus po ungurių įveisimo. 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, ungurių žvejybos kvotą tam tikrame vidaus vandenų telkinyje (išskyrus Kuršių marias) turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į ungurių žvejybos kvotą, vienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip po 1 pasirinktą žvejybos vietą, kurioje turėjo žvejybos kvotą per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus, ir neviršijant aplinkos ministro nustatyto žvejybos limito;“ Atsižvelgiant į tai, kad Žuvininkystės įstatymo 14(1) straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kuriais teisės į žvejybos kvotą suteikiamos ne aukciono būdu, kai žvejybos limitas išreikštas žvejybos įrankių arba žvejybos vietų skaičiumi, reikia nustatyti ir kada teisės į žvejybos kvotą suteikiamos ne aukciono būdu, kai žvejybos limitas išreikštas galimu sugauti žuvų kiekiu. Siūloma 14(1) straipsnio 3 dalį papildyti 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „3. Papildyti 14(1) straipsnio 3 dalį 6 punktu: „6) 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, žvejybos kvotą, išreikštą galimu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu, tam tikrame vidaus vandenų telkinyje turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą tame vandens telkinyje tos rūšies žuvų specializuotajai žvejybai – ne daugiau kaip 10 procentų aplinkos ministro nustatyto žvejybos limito, neviršijant ūkio subjekto turėtų tos rūšies žuvų žvejybos kvotų tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus, suapvalinto iki sveiko skaičiaus. Likusios nesuteiktos teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ūkio subjektams suteikiamos aukciono būdu, neviršijant šio straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.“	Pritarta
2	Seimo Kaimo reikalų komitetas, 2018-09-26.					Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teisės aktai, keičiantys ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, turi įsigalioti gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, ir į tai, kad įgaliotos institucijos iki Įstatymo projekto įsigaliojimo turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma Įstatymo projektą papildyti 2 straipsniu, nustatančiu Įstatymo projekto įsigaliojimo datą: Pasiūlymas: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“.	Nepritarta	Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyti jau praėję Įstatymo įsigaliojimo terminai. Komitetas siūlo juos tikslinti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms;

Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-1670) sujungti su Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 3, 5, 6, 7, 10, 13, 14(1), 14(2), 15, 17, 17(2), 17(4), 17(5), 17(8), 17(9), 18, 21, 23, 24, 37, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 24(1) straipsniu įstatymo projektu (Nr. XIIIP-3873) ir pateikti Seimui svarstyti Kaimo reikalų komiteto patobulintą sujungtą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3873(2).

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1	Kaimo reikalų komitetas, 2020-05-13.					Argumentai: Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatytus jau praėjusius Įstatymo įsigaliojimo terminus, siūloma juos tikslinti. Pasiūlymas: 25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus 14 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 ir 3 dalis bei šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 201920 m. lapkričio 1 dieną. 2. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 2 ir 3 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. Vadovaujantis šiuo įstatymu pagal teises į žvejybos galimybes ūkio subjektams skiriamos 2020 metų ir vėlesnių metų žvejybos galimybės. Ūkio subjektams suteiktos teisės naudoti žvejybos įrankius įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 42. Jei ūkio subjektas buvo reorganizuotas iki šio įstatymo įsigaliojimo arba ūkio subjekto reorganizavimo procedūra buvo pradėta, bet nebaigta iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir abiem atvejais ūkio subjekto reorganizavimo sąlygose nenurodytos reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perėmusiems ūkio subjektams įskaitomų reorganizuoto ūkio subjekto duomenų dalys procentais, reorganizuoto ūkio subjekto duomenys įskaitomi vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia 17^4 straipsnio 12 dalies redakcija. Ši nuostata mutatis mutandis taikoma akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės atskyrimo, numatyto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnyje, atveju. 53. Žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, padaryti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nepripažįstami sunkiais nusižengimais, jeigu nusižengimo padarymo momentu nebuvo laikomi sunkiais nusižengimais. 64. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.	Pritarta

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Čimbaras.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 3, 5, 6, 7, 10, 13, 14(1), 14(2), 15, 17, 17(2), 17(4), 17(5), 17(8), 17(9), 18, 21, 23, 24, 37, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 24(1) straipsniu įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Andriejus Stančikas

Patarėjas Rolandas Juknevičius