 |
|
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Povilui Andriukaičiui El. p. [email protected]
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriui El. p.: [email protected], [email protected]
Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui El. p. [email protected]
Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai El. p.: [email protected], [email protected]
|
|
2014-03- |
Nr. 4-01- |
|
|
|
|
|
|
|
DĖL teisės aktų, reguliuojančių mokėjimus už sveikatos priežiūros paslaugas, ANTIKORUPCINIO VERTINIMO
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (2002 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. IX-904 redakcija) 8 straipsnio (2008 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. X-1571 redakcija) nuostatomis, atlikome šių teisės aktų antikorupcinius vertinimus:
1) Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (1998 m. gruodžio 1 d. įstatymo Nr. IX-904 redakcija) 49 straipsnio 5 dalies (toliau – SSĮ 49 str. 5 d.);
2) SSĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto (toliau – SSĮ 11 str. 1 d. 4 p.);
3) Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 redakcija) 12 straipsnio 6 punkto (toliau – PMĮ 12 str. 6 p.);
4) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1K-23 patvirtintų Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartinių bendrųjų sąlygų (toliau – Bendrosios sąlygos) ir Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartinių specialiųjų sąlygų.
SSĮ 49 str. 5 d. nustatyta, jog valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra LNSS įstaigose teikiama nemokamai, už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie apmoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie apmoka patys.
VLK atstovų tvirtinimu, jei sveikatos priežiūros įstaiga (viešoji įstaiga ar privati klinika) yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (toliau – TLK) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, iš paciento, kuriam reikalinga pirminio lygio ambulatorinė asmens sveikatos priežiūros paslauga arba kitokia paslauga (tik su gydytojo siuntimu), nebegali imti jokių papildomų priemokų, išskyrus Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (2002 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) (toliau – SDĮ) 10 straipsnio 5 dalyje[1] ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintame Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše nustatytus atvejus. Minėtą VLK atstovų nuomonę galima pagrįsti ir SSĮ 8 straipsnio 3 punkto[2], ir SSĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto[3] nuostatomis. Tačiau, STT duomenimis, ir iki šiol yra privačių sveikatos priežiūros įstaigų, nors ir sudariusių sutartis su TLK (įtrauktos į jų sąrašus, skelbiamus TLK internetinėse svetainėse), tačiau į jas besikreipiantiems apdraustiems pacientams, nors ir turintiems gydytojų siuntimus, nurodančių, jog reikės papildomai susimokėti (vienais atvejais nurodoma, kad įstaiga yra privati, todėl ir reikia mokėti, kitais atvejais nurodoma, jog ligonių kasos joms kompensuoja tik dalį paslaugos kainos; pasitaiko atvejų, kai teigiama, jog visa paslaugos kaina mokama, nes įstaiga nėra sudariusi sutarties su TLK, nors TLK svetainėje yra ne tik ši įstaiga, bet ir konkretaus specialisto konsultacija ir tyrimas, o tai reiškia, kad paslauga pacientams turėtų būti kompensuojama PSDF lėšomis). Tokias situacijas, kurios leidžia elgtis nesąžiningai, galimai sukuria:
1) Nevienareikšmiškai suformuluota SSĮ 49 str. 5 d. nuostata, nustatanti pacientų teisę savo iniciatyva pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras ir šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jiems apsimokėti patiems Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) nustatyta tvarka.
2) SAM nenustatyta tvarka, pagal kurią pacientai aiškiai žinotų, už kokias sveikatos priežiūros paslaugas jie turėtų susimokėti patys, kokia kainos dalis yra kompensuojama PSDF lėšomis, kaip nustatomas kainų skirtumas ir pan.
3) Ydingos SSĮ 49 str. 5 d. nuostatos perkėlimas į TLK ir sveikatos priežiūros įstaigų sudaromas sutartis.
4) SSĮ 11 str. 1 d. 4 p. (LNSS vykdomųjų subjektų teikiamos kitos (mokamos) paslaugos, nepriskiriamos sveikatos priežiūros ir farmacinėms paslaugoms, tačiau reikalingos jų teikimui užtikrinti. Paslaugų kainas nustato paslaugas teikiančių įstaigų administracija), taip pat ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (2009 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XI-499 redakcija) 7 straipsnio 5 dalies[4] nuostatos, kurios suteikia teisę sveikatos priežiūros įstaigoms (ypač privačioms) apmokestinti beveik visas paslaugas, jas prilyginti kitoms, nesusijusioms su pagrindiniu ligos, nurodytos siuntime, gydymu paslaugoms ir teikti jas kaip papildomas „komforto“ paslaugas (tyrimų rezultatų įrašymas į atskirą laikmeną, tyrimų vaizdų atspausdinimas labai didelėmis kainomis ar pan.).
5) Galimai klaidinanti ar ne laiku atnaujinama informacija TLK internetinėse svetainėse ir kitose informacijos skelbimo vietose apie sveikatos priežiūros įstaigas ir jų teikiamas paslaugas, kurios privalo būti kompensuojamos PSDF lėšomis (dėl nutrauktų sutarčių ir pan.).
6) Galimai per mažos kompensuojamos bazinės sveikatos priežiūros paslaugų kainos.
Atlikdami antikorupcinį vertinimą nustatėme, kad VLK ėmėsi iniciatyvos spręsti nepagrįstų priemokų iš pacientų ėmimą – VLK direktorius 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1K-23 patvirtino Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartines bendrąsias sąlygas (toliau – Bendrosios sąlygos) ir Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartines specialiąsias sąlygas. Bendrųjų sąlygų 2.8 papunktyje nustatyta, jog sveikatos priežiūros įstaiga pacientus privalo informuoti, kad šių paslaugų išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis ir teikiamos be jokio papildomo mokesčio. Tačiau 2.9 papunktyje teigiama, jog sveikatos priežiūros įstaiga privalo užtikrinti, kad valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos nemokamai ir už šias paslaugas iš paciento nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio, jei teisės aktai nenustato kitaip (paryškinta mūsų). Taigi paryškinta papunkčio dalis, įgyvendinanti anksčiau minėtą nevienareikšmišką SSĮ 49 str. 5 d. nuostatą, ir toliau sveikatos priežiūros įstaigoms leis imti papildomas priemokas iš pacientų už jų teikiamas brangesnes paslaugas.
Atkreipiame dėmesį ir į gydytojų galimai nepagrįstą įtaką (rekomendacijas) pacientų iniciatyvai[5] atsirasti dėl brangiau kainuojančių paslaugų ar procedūrų, taip daugiau skatinant kreiptis į privačias medicinos įstaigas: neatmestini tokie atvejai, kai pacientas, neturėdamas pakankamai duomenų patikimai nuspręsti, koks gydymas, kokia medžiaga ar priemonė jam būtina ir tinkama, pasikliaus išimtinai tik mediko nuomone, kuri gali būti kategoriška ir suinteresuota (pvz.: kad centralizuotai nupirkta medžiaga, teikiama kompensuojama procedūra ar paslauga, atsižvelgiant į valstybės galimybes ar pan., nėra pakankamai kokybiška, todėl reikėtų savo iniciatyva pirkti kitą medžiagą to ar kito gamintojo, kreiptis į tą ar kitą įstaigą dėl procedūros ar paslaugos atlikimo, o vėliau ta įstaiga, pardavusi brangesnę paslaugą, medžiagą ar procedūrą, medikui gali sudaryti galimybę gauti neteisėto atlygio dalį, nes pagal PMĮ 12 str. 6 p. sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, pelno mokesčiu yra neapmokestinamos ar pan.).
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, jog galiojančios SSĮ 11 str. 1 d. 4 p., SSĮ 49 str. 5 d., PMĮ 12 str. 6 p., taip pat kai kurios VLK direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1K-23 patvirtintos nuostatos yra ydingos antikorupciniu požiūriu, nes sudaro prielaidų elgtis nesąžiningai, todėl siekdami skaidrumo, aiškumo ir sąžiningumo, siūlome:
1) SAM, norint įgyvendinti SSĮ 49 str. 5 d. ir išvengti nesąžiningų sveikatos priežiūros įstaigų veiksmų, parengti aiškią tvarką, su kuria susipažinę, pacientai žinotų, kokiais atvejais, už kokias sveikatos priežiūros paslaugas, kiek, kokiu būdu ir pan., jie turėtų susimokėti patys (atvejai, kada PSDF lėšomis sveikatos priežiūros paslauga nepadengiama).
2) Nustatyti veiksmingas ir atgrasančias priemones sveikatos priežiūros įstaigoms už nepagrįstų ir neteisėtų priemokų iš pacientų ėmimą, taip pat už reikiamos informacijos nepildymą ar klaidingos informacijos pateikimą informacinėse sistemose ir medicininiuose dokumentuose, leisiančias užkirsti kelią tokių įstaigų nesąžiningam elgesiui (pvz., parengti SDĮ 26 straipsnio pakeitimo projektą ir nustatyti, jog su sveikatos priežiūros įstaiga, pažeidžiančia sutartį, sudaryta su TLK, sutartis negali būti sudaroma tam tikram laikotarpiui; pakeisti Bendrąsias sąlygas ir nustatyti didesnes baudas sveikatos priežiūros įstaigoms, nepagrįstai imančioms papildomas priemokas iš pacientų; dažniau taikyti sutarties nutraukimą kaip priemonę, siekiant paveikti sveikatos priežiūros įstaigas, imančias papildomas priemokas iš pacientų ir pan.).
3) Neįgyvendinus ankstesnių pasiūlymų (nepakeitus įstatyminio reguliavimo ar nepriėmus įstatymo įgyvendinamojo teisės akto), VLK ir TLK atlikti visų įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, patikrinimus, siekiant nustatyti visas nesąžiningas sveikatos priežiūros įstaigas kontroliuojamose veiklos zonose; nustačius tokių sveikatos priežiūros įstaigų, spręsti dėl jų atsakomybės ir prevencinių priemonių joms taikymo; VLK imtis aktyvesnės kontrolės tiek TLK, tiek sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu.
4) Pacientams lengviausiai prieinamu būdu viešai skelbti visą susijusią informaciją apie nemokamas (kompensuojamas PSDF lėšomis) ir mokamas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat įstaigas, kuriose galima gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Esama padėtis leidžia daryti prielaidas, jog egzistuoja nepakankama informacijos sklaida.
5) SAM ir VLK labiau kontroliuoti sveikatos priežiūros įstaigas, privalančias skelbti ankstesniame punkte paminėtą informaciją (įpareigoti kiekvieną sveikatos priežiūros įstaigą, sudariusią sutartį su TLK, savo internetinėje svetainėje, registratūroje, gydytojų kabinetuose, atmintinėse skelbti informaciją pacientams, kokios paslaugos yra mokamos, jei paslauga yra iš dalies mokama, nurodyti detalią informaciją, kodėl ta dalis yra mokama ir pan.).
6) Peržiūrėti kompensuojamas bazines sveikatos priežiūros paslaugų kainas ir jų ekonominį pagrįstumą.
7) Labiau viešinti paslaugų, medžiagų ar procedūrų, kompensuojamų iš PSDF biudžeto, teikimo procesą (pacientams viešai teikti informaciją, kodėl centralizuotai buvo nuspręsta pirkti konkrečias paslaugas, medžiagas ar procedūras, kodėl ir kaip pasirinktas konkretus jų gamintojas ir pan.).
8) Šalinti gydytojų galimai nepagrįstą įtaką, leidžiančią susiformuoti pacientų iniciatyvai pirkti brangesnes medžiagas, vaistus ar medicinos pagalbos priemones (pvz., sveikatos priežiūros įstaigose viešai skelbti informaciją apie visas kitas siūlomas medžiagas, vaistus ar medicinos pagalbos priemones nei tos, kurios nupirktos centralizuotai ir siūlomos kaip kompensuojamos ar pan.).
Jei leidžia galimybės, prašome informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta į šiame rašte pateiktas pastabas.
Pagarbiai
Direktorius Saulius Urbanavičius
Giedrius Būdvytis, tel. (8 706) 63 327, el. p. [email protected]