|
Stenogramą galima rasti: |
|
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 43, 2021 |
|
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 6, 2022 |
|
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 81
STENOGRAMA
2021 m. birželio 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame birželio 30 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 105 Seimo nariai.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2021 m. birželio 30 d. (trečiadienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? J. Pinskus.
J. PINSKUS (LRF*). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas Jurgi, man atrodo, mes vakar svarstėme ir išbraukėme iš darbotvarkės projektus Nr. XIIIP-957 ir Nr. XIIIP-960. Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas. Iki rudens sesijos. (Balsai salėje) Tuomet šiandien frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės tuos du klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labas rytas. Norime frakcijos vardu prašyti pertraukos dėl 1-17.1 klausimo.
PIRMININKĖ. Pertraukos dabar negalima imti, prasidėjus… Išbraukti iš darbotvarkės.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Išbraukti iš darbotvarkės, taip. Transporto veiklos pagrindų įstatymas dėl valstybės įmonių pertvarkymo į akcines bendroves.
PIRMININKĖ. Koks numeris?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Darbotvarkės 1-17.1 klausimas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Visas blokas. Gerai. Prašymai gauti. Taigi J. Pinskus frakcijos vardu prašo išbraukti Seimo narių garantijų klausimą. Apsispręskime dėl šio frakcijos siūlymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 69, prieš – 29, susilaikė 14. Pasiūlymui pritarta. Klausimas išbrauktas iš darbotvarkės.
Kitas pasiūlymas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu – išbraukti darbotvarkės 1-17 klausimą – Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimas, visas paketas. Balsuojame.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 53, prieš – 52, susilaikė 10. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Turime apsispręsti dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašo balsuoti. Balsuojame dėl visos darbotvarkės.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 87, prieš – 2, susilaikė 28. Darbotvarkei pritarta.
Taip pat, kolegos, formalus dalykas dėl tų įstatymų projektų, kurie nėra įrašyti į Seimo pavasario sesijos darbų programą. Ar galime bendru sutarimu sutarti juos svarstyti? Dėkui. Pritarta bendru sutarimu.
10.04 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 3, 4, 5, 6, 7, 11, 12, 14, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 37, 43, 52, 67, 74 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3349 pavadinimo pakeitimo ir 22, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-638(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-2 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-638(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Dėl šio įstatymo apsispręsime numatytu laiku. Balsavimas numatytas 11 val. 5 min.
10.05 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-377(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-377(2). Priėmimas pastraipsniui.
Šį įstatymo projektą sudaro vienas straipsnis, dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas bus numatytu laiku.
10.06 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-398(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-398(2).
Šį projektą sudaro vienas straipsnis, dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime numatytuoju laiku.
10.06 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-399(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-399(2). Priėmimo stadija.
Šį įstatymą sudaro vienas straipsnis, dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime nuo 11 val. 5 min.
10.07 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 7, 10, 13, 15 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-624(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-624(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti Z. Balčytis. Motyvai už.
Z. BALČYTIS (LRF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų įstatymo projektas jau yra svarstytas komitetuose. Jo esmė – palengvinti gauti šalpos pensijas, ypač užsienio šalyse dirbančių žmonių. Jeigu sudėtinga gauti tam tikrą informaciją, tai šis įstatymas leis sutrumpinti pensijų įteisinimo klausimus. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dėl šio projekto apsispręsime numatytuoju laiku.
10.08 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-230 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-625(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-6.2 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-230 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-625(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Projektą sudaro vienas straipsnis, dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime ir balsuosime numatytuoju laiku.
10.09 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 papildymo 21 straipsniu ir 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-697 (pateikimas)
Dabar norėčiau pakviesti ministrę A. Armonaitę, kad pristatytų darbotvarkės 2-7 klausimą, nes lenkiame darbotvarkę ir dabar galėtų įvykti pateikimas. Tai yra darbotvarkės 2-7 klausimas – Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 papildymo 21 straipsniu ir 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-697. Prašau.
A. ARMONAITĖ (LF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Įstatymo projektas yra daugiau techninio pobūdžio ir jį paskatino pateikti Vyriausybės išvada dėl Valstybės tarnybos įstatymo, kurį registravau truputėlį anksčiau, siekdama įteisinti prekybos atstovybės statusą, kas leistų Lietuvos Respublikai įsteigti prekybos atstovo instituciją tose šalyse, regionuose, kuriuose mes neturime diplomatinių atstovybių ar neturime diplomatinių santykių ir panašiai. Buvo mums rekomenduota taip pat registruoti ir Biudžetinių įstaigų įstatymo projektą, kuriame ir būtų dar patikslinta, jog Lietuvos Respublikos prekybos atstovybė yra Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovybė, kurią steigia ir panaikina ministras Vyriausybės pritarimu, veikianti užsienyje ir padedanti formuoti valstybės ekonomikos politiką. Tikimės, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šį projektą sujungs su anksčiau pateiktu Valstybės tarnybos įstatymo projektu, ir turėsime teisėkūros požiūriu tvarkingą teisinį pagrindą įsteigti prekybos atstovus. Pavyzdžiui, artimiausiu metu, rudenį, planuojame tokį atstovą steigti Taivane.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LRF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, iš tikrųjų pats įstatymo projektas yra gero siekiantis, tačiau tai turės tam tikrą finansinę naštą. Kokie kontrolės mechanizmai yra numatomi tiems žmonėms, kurie iš tikrųjų bus siunčiami į užsienį. Jų atlyginimai bus gana… pagal tuo metu, kaip sako, egzistuojančias rinkos kainas. Kaip jūs prognozuojate, kiek tai kainuos valstybės biudžetui, ir kokį kontrolės mechanizmą jūs numatote įdiegti?
A. ARMONAITĖ (LF). Geras klausimas. Mes, pavyzdžiui, planuodami prekybos atstovus steigti ar siųsti, visa tai, finansus ir išteklius, planuojame matydami visą paveikslą. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos Respublika turi 13 komercijos atašė. Taip pat „Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“ siunčia savo atstovus. Prekybos atstovų pačioje pirmoje stadijoje mes neplanuojame daug.
Jeigu kalbėtume apie finansus, pavyzdžiui, apie pareigybę prekybos atstovo Taivane, ministerija jau yra nusimačiusi lėšų tiek šiems, tiek planuojame, kad turėsime ir kitąmet, tai biudžeto realiai neišpūs. Apskritai, kalbėdami apie komercijos atašė, „Verslios Lietuvos“, „Investuok Lietuvoje“ atstovus užsienyje, kalbame apie viso labo kelis milijonus eurų. Kai mes turime šias išlaidas ir vertę, kurią jie sukuria, megzdami kontaktus, pritraukdami investicijas, ieškodami naujų eksporto rinkų, mes kalbame apie kelias dešimtis ir kartais šimtus milijonų eurų. Bet kadangi tai yra tik teisinis statusas ir nėra plano, kaip nors ekstensyviai pūsti prekybos atstovybių etatus, tai aš noriu nuraminti, kad išlaidos smarkiai nesipūs.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, ačiū už pristatymą. Jūs čia rašote ir sakote, kad galėtų ministerija įsteigti tokias institucijas. Ar galėtumėte patikslinti, ar dabar, kiek dabar yra pasaulyje mūsų prekybos atstovybių? Ar yra tokių ir kiek?
Antras dalykas. Prieš keletą metų čia buvo toks triukšmelis, Seimo nariai rinko parašus, buvo panaikintas konsulinis skyrius Šveicarijoje, kad irgi prekyba mūsų eitų į priekį ir Arabų Emyratuose būtų įsteigta atstovybė. Ar buvo, pavyzdžiui, apskaičiuota, ar tokie dalykai pasiteisino, ar nepasiteisino?
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkui. Prekybos atstovų Lietuva šiuo metu šiuo statusu nesiunčia niekur, nes tiesiog nėra tokio statuso, mes šiais įstatymų pakeitimais jį tvirtintume. Dabar kalbant apie komercijos atašė, mes turime 13 atstovų, mes turime planą jų skaičių didinti, bet neidami į plotį, o eidami į gylį. Pavyzdžiui, į tokias rinkas, su kuriomis yra gyvybingas bendradarbiavimas ir galėtų būti dar gilesnis, pavyzdžiui, Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos, kai kurios Azijos šalys, tarkim, Pietų Korėja, Japonija, Singapūras. Štai apie tokius dalykus kalbame.
Dabar dėl Šveicarijos. Ten yra daugiau Užsienio reikalų ministerijos sprendimas. Manau, kolegos galės patikslinti. Kaip Lietuvos buvimą sustiprinti Šveicarijoje, mes apie tai Vyriausybėje irgi galvojame, nes ten yra gyvenančių mūsų piliečių ir tų paslaugų tikrai reikia, bet ir ekonomine prasme tai yra svarbu.
Kolegos, prašau pritarti. Dar kartą noriu pasakyti, kad šiais įstatymo pakeitimais yra įtvirtinamas teisinis statusas „prekybos atstovas“. Tai leis Lietuvai siųsti kito statuso žmones, ne diplomatus, ne diplomatinį statusą turinčius žmones, o valstybės tarnautojus, į tas šalis, kur galbūt mes neturime nei konsulinių įstaigų, nei kitų diplomatinių atstovybių. Ir tai yra teisinis pagrindas mums įsteigti pirmąją tokią atstovybę, kurią planuojame Taipėjuje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Motyvai už. Kalba A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Garbūs Seimo nariai, kviečiu visus palaikyti šį įstatymo projektą. Labai gerai, kad Vyriausybė siūlo numatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų plečiama erdvė ne tik ekonominės diplomatijos, bet ir dar išplečiant erdvę, siunčiant prekybos atstovus į kitas šalis, kur neturime diplomatinių atstovybių. Tai prisidės prie Lietuvos verslininkų geresnio, kokybiškesnio kelio, darbo galimybių išeinant į tarptautinę rinką. Kviečiu maksimaliai visus palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LRF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų ministrė, pristatydama klausimą, neatsakė į visas mano iškeltas abejones. Tai gali būti nemaža našta biudžetui, paminėjo keletą milijonų. Esminis dalykas, paprastai tokios pareigybės kartais yra naudojamos nepotizmo, kaip sako, pagrindu, dėl šito aš irgi turiu didelių abejonių. Todėl aš žiūriu atsargiai. Man vis dėlto trūko duomenų, kiek tai iš tikrųjų kainuos, koks yra šios pareigybės apibrėžtumas, ar bus tik informacijos rinkimas, ar vis dėlto bus ir daugiau funkcijų atliekama. Todėl siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Dėl šio įstatymo apsispręsime numatytu laiku.
10.18 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 10, 11, 17 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-231(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-231(2). Kviečiu komiteto pranešėją B. Matelį. Priėmimo stadija.
Dėl įstatymo yra gautos kelios pastabos, joms visoms komitetas pritarė arba pritarė iš dalies. Norėčiau, kad pristatytumėte dėl 1 straipsnio gautą Teisės departamento pastabą ir komiteto nuomonę.
B. MATELIS (TS-LKDF). Gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Komitetas tai pastabai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu pataisai, kuriai komitetas taip pat pritarė? Ar galime pritarti? Dėkui. Visam straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio pastabų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio yra gauta taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti.
B. MATELIS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti pataisai, kuriai pritarė komitetas? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ar galime pritarti visam 3 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio yra gautos kelios pataisos. Pirmoji – Teisės departamento. Prašom pristatyti ją ir komiteto nuomonę.
B. MATELIS (TS-LKDF). Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai komitetas pritarė. O Seimo narių grupės pasiūlymui pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti Teisės departamento pastabai, kuriai komiteto nuomonė yra pritarti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Norėčiau paklausti vienos iš antrosios pataisos iniciatorių gerbiamos G. Burokienės: ar jums tinka komiteto nuomonė? Tinka komiteto nuomonė pritarti iš dalies.
Ar Seimas gali bendru sutarimu pritarti šiai pataisai, kuriai komitetas pritarė iš dalies? Komiteto versijai galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dabar dėl viso straipsnio. Ar galime pritarti 4 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio nėra gauta pataisų, ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Taip pat informuoju, kad pritarus įstatymui koreguojamas jo pavadinimas. Tam komitetas taip pat pritarė. Dėl šio įstatymo apsispręsime balsavimu numatytuoju laiku.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.21 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4388(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4388(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Norėčiau pakviesti pranešėją gerbiamą G. Burokienę, kad pristatytų komiteto nuomonę dėl vienos gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pataisos.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė Teisės departamento pasiūlymui ir taip pat siūlo įrašyti tokį patikslinimą, kokį Teisės departamentas ir siūlė, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės tarnybos santykius, nustatytais terminais praradus pasitikėjimą atleidimo procedūrą inicijuoja artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje. Tiesiog pagal Teisės departamento išvadą patikslina ir teikia savo pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto suformuluotam pasiūlymui? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Ar visam 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Už kalba A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas įstatymo projektas orientuojamas į aiškesnį ir konkretesnį įstatyminį reglamentavimą savivaldybės administracijoje, konkrečiai administracijos direktoriui ar jo pavaduotojui praradus pasitikėjimą ir pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą. Projekte labai aiškiai reglamentuojama, kokiu atveju ir kokiomis aplinkybėmis meras gali inicijuoti administracijos direktoriaus ar jo pavaduotojo tarnybinio nusižengimo tyrimą ar atleidimo, praradus pasitikėjimą, procedūrą. Taip pat aiškiai apibrėžtos sąlygos, kada meras privalo inicijuoti šiuos veiksmus.
Esu įsitikinęs, kad toks įstatyminių nuostatų sukonkretinimas tikrai prisidės prie skaidresnių ir labiau suprantamų atleidimų ir tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūrų taikymo savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams. Duok Dieve, kad tokių atsitikimų nebūtų arba būtų mažiau. Taigi atsižvelgdamas į tai, ką pasakiau, balsuosiu už šio projekto priėmimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dėl šio įstatymo apsispręsime nustatytuoju laiku.
10.24 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 14, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-69(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas, praleidžiame 1-9 klausimą, dar laukiame likusių dokumentų. Taigi 1-10.1 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 14, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-69(2). Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pranešėją S. Lengvinienę. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra gautos dvi Seimo narių pataisos. Prašyčiau pristatyti pirmąją. Seimo narių S. Lengvinienės ir M. Ošmianskienės pataisa.
S. LENGVINIENĖ (LF). Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, pristatau priimti labai ilgai lauktą įstatymą. Jame teigiama, kad mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per ilgesnį ar trumpesnį laiką, negu nustatyta, ir gali mokytis su pertraukomis. Šias programas gali baigti atskirais moduliais. Mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose, klasėse, skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos.
Seimo narių S. Lengvinienės ir M. Ošmianskienės pataisa. Jeigu mokinys, turintis labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dėl ligos negalėjo pradėti lankyti mokyklos tais kalendoriniais metais, kuriais jis pagal amžių privalėjo pradėti ją lankyti, arba mokinys, turintis labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dėl ligos mokęsis su pertraukomis, pateikęs tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jam sueina 23 metai, pabaigos. Komitetas tai pataisai pritarė iš dalies. Mes pritariame komiteto nuomonei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Motyvai už – M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Dažnai sakoma, kad paprastas žmogus negali padaryti pokyčių, kad viską sprendžia kas nors aukščiau, kiti. Visiškai drąsiai sakau, kad šis įstatymo projektas yra Aušros projektas, Aušros ir Henrikos projektas, mergaitės ir nepailstančiai kovojančios už žmonių su negalia teises jos mamos projektas. Tai puikus pavyzdys, kad kiekvienas iš mūsų galime daryti pokyčius. Tai taip pat yra ir Vidos projektas, mamos, auginančios sunkią negalią turintį sūnų, kuris negalėjo baigti mokslų, nes jam sukako 21, o ne 23 metai. Nepasakyčiau, kad šiuo projektu sprendžiama problema iš esmės. Turbūt mums sunku įsivaizduoti ir suvokti, kad sveiki vaikai negalėtų baigti vidurinės dėl amžiaus, jiems sukako 21 metai, ir viskas, metami iš mokyklos ir nebeturi gyvenime šansų baigti mokslų. Deja, su žmonėmis su negalia, su vaikais su negalia šiandien dar vis yra taip, net ir po šio projekto bus taip. Tačiau tai yra žingsnis į priekį. Labai kviečiu palaikyti. O sisteminių pokyčių labai tikimės iš naujo įtraukiojo ugdymo plano iki 2024 metų. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar galime pritarti komiteto variantui? Iniciatorės sutinka dėl pritarimo iš dalies. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Kitas pasiūlymas, pastaba yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Prašyčiau pristatyti komiteto nuomonę dėl jos.
S. LENGVINIENĖ (LF). Čia lygiai tas pats. Komitetas atsižvelgė į Vyriausybės pastabą, ji tokia pati, kaip ir komiteto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Taip pat dėl to paties straipsnio yra gauta Seimo narių S. Lengvinienės ir M. Ošmianskienės dar viena pataisa. Prašau pristatyti ją ir komiteto išvadą.
S. LENGVINIENĖ (LF). Čia kad derėtų visi įstatymai tarpusavyje, juose kalbama apie tą patį. Tiems, kurie dėl ligos mokėsi su pertraukomis ir pateikė tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos. Mes pritariame komiteto nuomonei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto variantui? Pritarimui iš dalies pritaria ir iniciatorės. Dėkui, pritarta. Visam straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra gauta viena Seimo narių S. Lengvinienės ir M. Ošmianskienės pataisa. Prašau pristatyti ją ir komiteto nuomonę.
S. LENGVINIENĖ (LF). Čia vėl kartojasi tas pats. Pritariame komiteto nuomonei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto suformuluotam variantui? Pritarta bendru sutarimu. Ar galime pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra gauta Seimo narių S. Lengvinienės ir M. Ošmianskienės pataisa. Prašau pristatyti ją ir komiteto nuomonę.
S. LENGVINIENĖ (LF). Kartojasi. Pritariame komiteto nuomonei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto suformuluotam variantui? Pritarta bendru sutarimu. Turime apsispręsti dėl viso 3 straipsnio. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio yra gauta Vyriausybės pastaba, dėl kurios komiteto nuomonė yra nepritarti. Taigi siūlyčiau ją apsvarstyti jau balsavimo metu, kai mes turėsime visus Seimo narius Seimo salėje. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto nuomonę. Apsispręsime dėl šio projekto numatytu laiku.
10.30 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 34, 43, 44, 45, 46, 461, 47, 49, 51, 52 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 462 ir 521 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-648(2) (priėmimas)
Kadangi turime jau visus reikalingus dokumentus, grįžtame prie darbotvarkės 1-9 klausimo – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-648(2). Priėmimo stadija. Kviečiu pranešėją K. Starkevičių. Kviečiu K. Starkevičių.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Dėl Elektros energetikos įstatymo komitetas gautus pasiūlymus apsvarstė ir patobulintą įstatymo projektą priėmė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mes pradėsime priėmimą pastraipsniui. Aš tik paprašysiu, vėliau galbūt ir iš vietos jūs galėsite komiteto nuomonę pakomentuoti. Taigi priėmimas pastraipsniui.
Kolegos, nuo 1 straipsnio iki 3 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime jiems visiems pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio yra gauta Seimo nario V. Ąžuolo pataisa, kuriai komitetas nutarė nepritarti. Dėl jos apsispręsime atskirai balsavimo metu. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pastabų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 straipsnių nėra gauta pasiūlymų, pataisų. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašyčiau komiteto pirmininką K. Starkevičių pakomentuoti Teisės departamento pastabą ir komiteto nuomonę.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kuri čia yra dabar?
PIRMININKĖ. Tai yra Teisės departamento pataisa dėl 14 straipsnio. Birželio 30 dienos.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, tuoj.
PIRMININKĖ. Tai yra pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Tuoj jums atneš dokumentus.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip. Komitetas iš tikrųjų palaiko savo anksčiau svarstytą birželio 23 dienos išvadą ir išdėstytus argumentus, kad formuluotė „tiesiogiai arba netiesiogiai (per trečiuosius ūkio subjektus) turi daugiau kaip pusę kito ūkio subjektų akcijų, kitokių vertybinių popierių ar turto arba turi teises į daugiau kaip pusę balsų, arba turi skirti daugiau kaip pusę priežiūros ar valdymo organų narių, arba turi ūkio subjekto…“ jau yra įtvirtinta galiojančiame Elektros energetikos įstatyme ir mes iš tikrųjų nenorime čia kartotis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl 14 straipsnio yra gauta Teisės departamento pataisa.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, komitetas nepritarė. Seimo Ekonomikos komitetas patikslino patobulinto įstatymo projekto įsigaliojimo datą: vietoj anksčiau numatytos liepos 1 dienos numatė vėlesnę įsigaliojimo datą – 2021 m. liepos 15 dieną.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu 14 straipsniui? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 15 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 16 straipsnio taip pat gauta viena Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Komitetas jai nepritarė. Ar galėtumėte pristatyti pataisą, gautą dėl 16 straipsnio, bei komiteto nuomonę.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, čia irgi susiję su datomis, todėl mes nepritarę, jos yra patikslintos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 16 straipsniui bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Dėl šio įstatymo apsispręsime vėliau, numatytu laiku.
10.36 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-453(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.2 klausimas, tai yra lydimasis Švietimo įstatymo projektas Nr. XIVP-453(2). Priėmimo stadija. Taikoma skubos tvarka. Įstatymą sudaro vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų ir pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime numatytu laiku.
10.36 val.
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-454(2) (priėmimas)
Taip pat lydimasis 1-10.3 klausimas – projektas Nr. XIVP-454(2). Priėmimo stadija. Projektą sudaro du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų ir pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime numatytu laiku.
10.36 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-455(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.4 klausimas, tai yra lydimasis Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-455(2). Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime numatytu laiku.
10.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-566(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-566(2). Priėmimo stadija. Įstatymą sudaro du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš jų? Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsavimu nuo 11 val. 5 min.
10.38 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5103(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11.1 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 trijų straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo nauju straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5103(2). Priėmimo stadija.
Norėčiau pakviesti komiteto pirmininkę, kad pristatytų komiteto išvadas dėl gautų pataisų. Dėl 1 straipsnio pataisų ir pastabų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra gauta Seimo Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti ją bei komiteto nuomonę.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai yra vienodinamos sąvokos, kas susiję su padangomis, ir komitetas šiandien pritarė pastabai ir sutvarkė pagal Teisės departamento pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kadangi yra gauta daug Teisės departamento pastabų dėl to paties straipsnio ir visoms yra pritarta, ar galėtumėte pristatyti visas?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Iš principo didžioji dalis pastabų yra redakcinio tikslinamojo pobūdžio su nuorodomis į atitinkamus įstatymus, tikslinant atsakomybes ir tikslinant, įterpiant tiesiog praleistus žodžius, tai sakyčiau, kad esmės niekas nekeičia. Visoms pastaboms šiandien komitetas ir pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar galime pritarti visoms pastaboms, kurioms komitetas pritarė, dėl 2 straipsnio? Prieštaraujančių nematau, pritarta bendru sutarimu. Ar galime pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Viena yra redakcinio pobūdžio, kita yra praleistų žodžių įrašymas ir sutvarkymas. Yra susijusi taip pat su 4 straipsnio pastabomis, į kurias buvo atsižvelgta, tad ir į šitas buvo atsižvelgta.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kolegos, ar galime pritarti abiem Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, kurioms komiteto nuomonė taip pat yra pritarti. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Galime pritarti visam 4 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadas. Dėl šio projekto užsirašiusių kalbėti dėl motyvų nėra. Apsispręsime numatytu laiku.
10.41 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 851 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5104(2) (priėmimas)
Dabar turėtume apsvarstyti lydimąjį 1-11.2 klausimą – Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 851 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5104(2). Priėmimas.
Dėl 1 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti ją ir komiteto nuomonę.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai yra visiškai redakcinio pobūdžio tikslinamoji pastaba, susijusi su numeravimu. Komitetas pritarė, atsižvelgė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Dėl šio įstatymo apsispręsime numatytu laiku.
10.42 val.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-634(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-634(2). Pranešėjas – K. Starkevičius. Priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų yra gauta, Teisės departamento pasiūlymai. Prašom pristatyti juos bei komiteto nuomonę.
Dėl 1 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip. Komitetas siūlo nepritarti, nes rekomendacijos šaltiniai nusakyti… gali būti vartojama įnagininkas, kilmininkas. Buvo konsultuotasi su kalbininkais ir mes nusprendėme, kad vis dėlto nebūtina pritarti Teisės departamento pasiūlymui. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti abiem techninio pobūdžio?.. Ar galime pritarti pirmajai pataisai, kuriai komitetas taip pat pritarė? Pritarta bendru sutarimu.
Prašau pristatyti antrąją Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas nepritarė. Dėl to paties straipsnio, 1 straipsnio. Dėl 1 straipsnio yra gauta dar viena Teisės departamento pastaba, gal jūs ją jau ir pristatėte.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, taip, aš ją pristačiau.
PIRMININKĖ. Pristatėte, puiku, atsiprašau. Tuomet ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu. Taigi dėl 1 straipsnio turime apsispręsti. Ar galime jam visam pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Pirmoji Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti ją bei komiteto nuomonę.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėl 2 straipsnio. Mes komitete esame pritarę pirmam pasiūlymui dėl 2 straipsnio, antram taip pat esame pritarę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti abiem pataisoms, kurioms komitetas taip pat pritarė? Pritarta bendru sutarimu. Ar galima pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti ją ir komiteto nuomonę.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti šiai pataisai, kuriai komitetas pritarė? Pritarta bendru sutarimu. Visam 5 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 6, 7, 8, 9 straipsnių pasiūlymų negauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 10 straipsnio taip pat gauta Teisės departamento pastaba. Ar galėtumėte pristatyti ją ir komiteto nuomonę?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip. Komitetas siūlo pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti šiai redakcinio pobūdžio pastabai bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ar galime visam 10 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 11, 12, 13, 14 straipsnių nėra gauta pastabų. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 15 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Pristatykite ją ir komiteto nuomonę.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas siūlo pritarti iš dalies, nes institucijos ir valstybės valdomi subjektai, sudarydami duomenų rinkinius ir juos perduodami Lietuvos atvirų duomenų portalui, naudojasi Vyriausybės įgaliotos institucijos valdomos valstybės informacinės sistemos funkcionalumu įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto suformuluotai versijai? Pritarta bendru sutarimu. Visam 15 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 16, 17, 18, 19 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Ačiū, gerbiamas Kazy, jūs pristatėte visas pataisas. Dėl viso įstatymo apsispręsime numatytuoju laiku.
Darbotvarkės 1-14 klausimas yra išbrauktas iš mūsų darbotvarkės.
10.47 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2, 4, 6, 9, 14, 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2842(2) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 1-17.1 klausimas – Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2842(2). Priėmimas. Norėčiau pakviesti pranešėją A. Kupčinską, nes yra gautos kelios Teisės departamento pastabos.
Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritarė. Prašom pristatyti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, kolegos, gerbiama Pirmininke. Komiteto argumentai yra šie: Transporto veiklos pagrindų įstatyme reglamentuotos tiek transporto infrastruktūros, tiek viešosios transporto infrastruktūros sąvokos, ir įstatymo projektu keičiama viešosios transporto infrastruktūros sąvoka, kurioje nurodomi konkretūs transporto infrastruktūros objektai, kurie laikytini viešąja transporto infrastruktūra. Todėl komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Turime apsispręsti dėl 1 straipsnio. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti ją ir komiteto nuomonę.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas sutinka su Teisės departamento pasiūlymu ir bendru sutarimu pritaria.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime ir mes pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl viso 3 straipsnio. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėkoju pranešėjui, jūs pristatėte visas pataisas.
Ar 4, 5, 6, 7 straipsniams, dėl kurių nėra gauta pataisų, galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių yra. Motyvai už – G. Paluckas.
O štai G. Palucko nėra. Motyvai prieš – L. Girskienė. Ir jos nėra. Taigi motyvus galime palikti, kai balsuosime, o balsavimas prasidės 11 val. 5 min.
10.50 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 11 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2843(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-17.2 lydimasis klausimas – Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 11 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2843(2). Dar kartą norėčiau pakviesti gerbiamą A. Kupčinską į tribūną.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti ją.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas svarstė ir pritarė. Tiktai siūlo, kad žemė gali būti ne tik išnuomojama, bet ir subnuomojama su šiuo įstatymu susijusių oro uosto veiklų numatytoms reikmėms. Komitetas pritarė ir teikia savo pasiūlymą, kad ne tik išnuomojama, bet ir subnuomojama.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti Teisės departamento pastabai? Komiteto nuomonė yra jai pritarti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ar galime visam 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio yra gauta taip pat Teisės departamento pataisa. Prašau pristatyti ją ir komiteto nuomonę.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė šiam pasiūlymui ir siūlo suderinti. Komiteto nutarimas yra bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ar galime visam 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėkui. Jūs pristatėte komiteto išvadas.
Dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime ir balsuosime jau netrukus.
10.51 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2844(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-17.3 klausimas, taip pat lydimasis – Vidaus vandenų transporto kodekso 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2844(2). Priėmimas pastraipsniui. Dar kartą prašau gerbiamą pranešėją. Dėl 1 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas siūlo nepritarti. Pasiūlymas ir argumentai yra analogiški kaip ir dėl Transporto veiklos pagrindų įstatymo, kad Transporto veiklos pagrindų įstatyme reglamentuotos tiek transporto infrastruktūros, tiek viešosios transporto infrastruktūros sąvokos, todėl komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ar galime visam 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti ją ir komiteto nuomonę.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas siūlo pritarti. Pritarė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimant sprendimą dėl akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos įstatinio kapitalo formavimo būtent Vyriausybės atsakomybė. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti taip pat ir mes bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Ar galime pritarti bendru sutarimu visam 4 straipsniui? Pritarta bendru sutarimu. Dėl viso įstatymo apsispręsime numatytu laiku.
10.53 val.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 3, 5, 10, 11, 14, 17, 19, 22, 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2845(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-17.4 lydimasis klausimas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2845(2). Prašau pranešėją toliau tęsti darbą tribūnoje. Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, vėl tie patys motyvai. Kadangi Transporto veiklos pagrindų įstatyme yra reglamentuotos transporto infrastruktūros ir viešosios transporto infrastruktūros sąvokos, todėl komitetas siūlo nepritarti Teisės departamento pastabai dėl 2 straipsnio pakeitimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ar galime pritarti bendru sutarimu visam 1 straipsniui? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra gauta Teisės departamento pataisa. Prašau pristatyti ją ir komiteto nuomonę.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu pritarė, kad būtų patikslinta uosto akvatorijos sąvoka ir kad tos akvatorijos ribos būtų nustatytos būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ar galime visam 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Perduodu pirmininkavimą pavaduotojui P. Saudargui. Prašau pristatyti gautą Teisės departamento pastabą dėl 3-io, atsiprašau, ne dėl 3, o dėl 2 straipsnio.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas siūlo nepritarti Teisės departamento nuomonei. Argumentai yra šie. Kiti uosto subjektai, objektai nėra atskira sąvoka ir, be aukščiau minėto turto, uoste yra įvairaus kito turto, šiuo metu priklausančio privatiems asmenims, todėl komitetas ir siūlo nepritarti šiai sąvokai.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkoju. Kadangi tai yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, balsuoti nereikia. Pritariame komiteto redakcijai. Ir dėl 3 straipsnio. (Balsai salėje) Gal visam 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima, dėkoju.
Dėl 3 straipsnio jokių pasiūlymų nebuvo. Ar galime pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. Dėl 4 straipsnio taip pat nebuvo jokių pasiūlymų. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 5 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, kurį paprašysiu pristatyti gerbiamą A. Kupčinską. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, komitetas siūlo nepritarti, kadangi šio reglamentavimo atkartojimas yra 23 straipsnyje ir tai būtų perteklinis atvejis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime su šia komiteto išvada 5 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 6 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 7 straipsnio taip pat nebuvo pasiūlymų. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 8 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 9 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 10 straipsnio buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau pristatyti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas siūlo nepritarti. Argumentai yra šie. Atsižvelgiant į tai, kad būtina įstatymą pakeisti numatant galimybę uosto direkcijai ar viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui įgyti turtą, esantį uosto rezervinėse teritorijose, uosto direkcija ar viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nekilnojamąjį turtą rezervinėse teritorijose įgyja notarinio pirkimo ir pardavimo sutarčių pagrindu, todėl komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paliekame komiteto redakciją. Ar galime 10 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 11 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 12 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas. Prašau pristatyti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas siūlo nepritarti ir argumentai yra šie. Atsižvelgdamas į tai, kad „turto netekimą ir pašalinimą“ pakeitus į „griovimo“ sąvoką būtų nepagrįstai susiaurinti perduodamų lėšų atvejai, todėl komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime su komiteto redakcija pritarti 12 straipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. Dėl 13 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 14 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau pristatyti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė šiam paskutiniam patobulinimui ir su redakcija sutinka.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime su šia redakcija 14 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taigi pastraipsniui procedūra yra baigta. Dėl motyvų niekas neužsirašė pasisakyti. Taigi balsavimas bus numatytu metu.
10.58 val.
Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2847(2) (priėmimas)
Toliau susijęs darbotvarkės 1-17.5 klausimas – Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2847(2). Pranešėjo gal net nekviesime, nes čia yra tik du straipsniai. Jokių pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų. Čia tik įsigaliojimo data – sausio 2 diena. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Taigi pastraipsniui ir šiam yra pritarta. Nematau, kad būtų norinčių kalbėti dėl motyvų. Taigi balsavimas numatytu laiku.
10.59 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2849(2) (priėmimas)
Ir dar vienas susijęs darbotvarkės 1-17.6 klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 1 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2849(2). Čia taip pat nebuvo pasiūlymų. Projektas yra iš dviejų straipsnių. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Pastraipsniui procedūra baigta. Balsavimas numatytu laiku.
11.00 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2848(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-17.7 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2848(2). Svarstymas. Į tribūną kviečiame pranešėją, komiteto pirmininką gerbiamą S. Šedbarą. Į tribūną.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra lydimasis projektas, bet ne priėmimas, o svarstymas, kadangi buvo apsižiūrėta, jog reikia patikslinti ir Administracinių nusižengimų kodeksą, tai yra patikslintos sąvokos. Komitetas šį projektą svarstė birželio 23 dieną ir visų 8 dalyvavusių balsais už buvo pritarta šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų po svarstymo niekas nėra užsirašęs kalbėti. Balsavimas numatytu metu.
11.01 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-660, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 4761 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-661, Bendrojo pagalbos centro įstatymo Nr. IX-2246 2, 5, 7, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-662, Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 2, 8, 10, 12 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-663, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-664, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-665, Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 19, 21, 22, 24, 25, 29, 30, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-666, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 132 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-667, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 44, 45, 46, 77, 83 straipsnių ir III skyriaus vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-668, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-669 (pateikimas)
Toliau dar labai prašo, kadangi yra gerbiama viceministrė, greitai apsvarstyti iš vakarinės darbotvarkės 2-3.1 klausimą. Ar galėtume? Elektroninių ryšių įstatymo projektas Nr. XIVP-660. Aš pakviesčiau pristatyti labai trumpai. Tai yra pateikimas ir mes čia gal greitai apsispręsime, nes sutaupėme kelias minutes laiko. Prašom.
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Šiandien teikiame Elektroninių ryšių įstatymo paketą, kurio pagrindiniai teisės aktų projektų tikslai būtų tokie: perkelti į nacionalinę teisės sistemą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas; įtvirtinti teisę paslaugų gavėjams viešąsias elektroninių ryšių paslaugas gauti įrenginiais su integruotais abonento identifikavimo moduliais eSIM; ir trečias, pakeisti Ryšių reguliavimo tarnybos valdymo modelį, kai taryba valdoma kolegialiai, penkių tarybos narių. Tai galbūt trumpai būtų tiek. Paliksiu laiko paklausti.
PIRMININKAS. Prašom pristatyti gal visą bloką, nes čia lydimųjų labai daug, iki 2-3.10, ir mes vienu ypu tada ir apsvarstysime, nes čia visi susiję.
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Iš tikrųjų tada išskirsiu kelis pagrindinius siūlomus reglamentavimo pokyčius. Pagal nacionalinę teisę įgyvendinama ES direktyva numatoma išplėsti elektroninių ryšių paslaugos apibrėžtį. Ji apims su numeriu siejamas ir nesiejamas asmenų tarpusavio ryšių paslaugas. Toliau – paskatinti veiksmingą ir efektyvų elektroninių ryšių išteklių valdymą ir naudojimą, harmonizuojant ES mastu radijo dažnių, skirtų 5G ryšio diegimui ir plėtrai, skyrimo bei naudojimo sąlygas. Trečia – pakeisti universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų apimtį. Nebelieka privalomumo teikti telefono ryšio paslaugas taksofonais. Atsiranda įpareigojimas užtikrinti vartotojams įperkamą, pakankamos spartos plačiajuostės interneto prieigos paslaugą. Toliau – nustatyti plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimo atlikimo tvarką.
Kas susiję su eSIM reglamentavimu, pagrindiniai aspektai būtų šie. Sudaryti galimybę vartotojams gauti ryšio paslaugas įrenginiais su integruotais abonentų identifikavimo moduliais nuo 2023 metų, tai yra vartotojams nebereikėtų vykti pas paslaugos teikėją ar kitaip gauti fizinę SIM kortelę mobiliojo ryšio paslaugai užsakyti. Tokiu būdu bus sudaryta galimybė ryšio paslaugos teikėją pakeisti nuotoliniu būdu. Tai lems palankią aplinką daiktų interneto plėtrai ir padidins ryšio paslaugų teikėjų konkurenciją. Būsime vieni pirmųjų Europos Sąjungoje, kurie teisiškai įtvirtins šio novatoriško funkcionalumo užtikrinimą vartotojams.
Ir trečias aspektas – Ryšių reguliavimo tarnybos valdymo modelio pertvarka sudarys sąlygas skaidriam ir efektyvesniam reguliuotojo valdymui, užtikrins skaidrią tarybos narių srities profesionalų atranką ir konkurencingą atlygį, atlieps nacionalines ir regionines ryšių srities reguliuotojų efektyvaus valdymo tendencijas. Prašau gerbiamų Seimo narių pritarti šiems teisės aktų projektams po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs pristatėte visą 2-3 klausimų paketą, nuo 2-3.1 iki 2-3.10. Mes sutarėme, kad svarstome kaip vieną paketą. Dabar jūsų nori paklausti gerbiamas kolega V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų norėčiau paklausti, ar tikslinga dabar tai daryti, jeigu, kaip žinome, E. Maskas tuoj pasiūlys per palydovą teikiamą interneto ryšį ir kitas priemones, tai visos kitos priemonės tarsi taps atgyvena. Tai kokia to nauda? Gal iš karto reikėtų eiti per palydovinį interneto ryšį?
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų šiuo paketu yra siūloma didžiulė reforma Lietuvoje. 20 metų nebuvo keičiamas iš esmės Elektroninių ryšių įstatymas, todėl šio įstatymo kontekste yra keičiama labai daug nuostatų, o kartu ir perkeliamas kodeksas, kuris harmonizuoja 5G technologijos plėtrą Europos Sąjungos mastu. Šiuo atveju jūsų minimas palydovinis internetas yra tik kaip papildoma galimybė. O Lietuva savo ruožtu technologijų ir inovacijų kontekste, būtent šio įstatymo paketo kontekste galės plėtoti 5G technologijas labai sparčiai ir, sakykime, konkurencingai Europos mastu. Tai yra viena kitą papildančios technologijos.
PIRMININKAS. Dėkui už atsakymą. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju. Galite užimti savo vietą.
Dėl motyvų dėl šio projektų paketo niekas nenori kalbėti, vadinasi, apsispręsime balsavimo metu. Džiaugiuosi, kad greitai apsvarstėme, galėsime prijungti prie rytinio balsavimo projektų.
Dabar, gerbiami kolegos, prašau dėmesio, susikaupti, grįžti į savo vietas. Pradėsime balsavimus dėl rytiniame posėdyje jau apsvarstytų mūsų darbotvarkės projektų.
11.06 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 3, 4, 5, 6, 7, 11, 12, 14, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 37, 43, 52, 67, 74 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3349 pavadinimo pakeitimo ir 22, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-638(2) (priėmimo tęsinys)
Pirmasis klausimas, dėl kurio reikia apsispręsti, yra 1-2 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-638(2). Priėmimas. Balsuojame, gerbiami kolegos, dėl įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“. Vyksta balsavimas. Priėmimo stadija. Taip, gerbiami kolegos, grįžkite į savo vietas, vyksta balsavimas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 110, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-377(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-377(2). Taip pat priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 116, prieš ir susilaikiusių nėra.
11.07 val.
Seimo protokolinio nutarimo dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo ratifikavimo“ projektas
Taigi prie šio projekto taip pat yra protokolinis nutarimas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo ratifikavimo“. Ar galime pritarti bendru sutarimu protokoliniam nutarimui? Dėkoju, pritarta.
Dabar įstatymas (projektas Nr. XIVP-377(2) yra priimtas. (Gongas) Ir kartu protokolinis nutarimas.
11.08 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-398(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-398(2). Priėmimas. Balsuojame.
Balsuojame dėl Lietuvos Vyriausybės ir Suomijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 123: visi 123 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Taigi sutartis yra priimta. (Gongas)
11.09 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-399(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-399(2). Taip pat balsuojame dėl šio projekto. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 123: ir vėl visi 123 balsvo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 7, 10, 13, 15 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-624(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-624(2). Priėmimas. Balsuojame. Balsuojame dėl Šalpos pensijų įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 123 ir vėl visi 123 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Šalpos pensijų įstatymas priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-230 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-625(2) (priėmimo tęsinys)
Ir lydimasis 1-6.2 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo kelių straipsnių ir 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-625(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 124, balsavo 124: visi 124 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 10, 11, 17 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-231(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-231(2). Priėmimas. Balsuojame. Atsiprašau, stabdome balsavimą, nepakeitėme pavadinimo. Pataisa teisinga, priimame. Dabar pakeitėme pavadinimą ir balsuojame dėl Valstybės tarnybos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Priėmimas. Buvo ekrane nepasikeitę, techninė klaida.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 115, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4388(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4388(2). Priėmimas. Balsuojame dėl Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 126, balsavo 126: už – 125, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 34, 43, 44, 45, 46, 461, 47, 49, 51, 52 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 462 ir 521 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-648(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Elektros energetikos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-648(2). Čia buvo vienas neapsvarstytas V. Ąžuolo pasiūlymas. Mes jam įjungsime mikrofoną, kad pristatytų pasiūlymą dėl 4 straipsnio. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų čia reikia ištaisyti tam tikrą klaidą, kuri buvo priimta praeitoje kadencijoje. Mes jau matėme, kad tam tikri gyventojai nepasirinko nepriklausomo tiekėjo, nes įstatyme yra labai aiškiai parašyta, kad tiems, kurie nepasirinks nepriklausomo tiekėjo, po šešių mėnesių bus išjungta elektra, o tuos šešis mėnesius jiems bus taikoma bauda – 25 % didesnė kaina. Nepriklausomi tiekėjai nuolat skambindavo vartotojams ir grasindavo, kad jiems bus išjungta elektra ir padidinta kaina. Tam, kad ištaisytume šią klaidą, aš siūlau, kad tiems vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo tiekėjo, nebūtų išjungiama elektra, valstybė tiektų tą elektrą ir nebūtų didinama kaina. Labai paprastas dalykas. Kitaip sulauksime labai daug problemų, nes, kaip pamatėme, nė vienas nepriklausomas tiekėjas nepasiūlė mažesnės kainos, nei yra valstybės tiekiama, o visi nepriklausomi tiekėjai pasiūlė tik didesnę kainą. Dabar įstatymas verčia žmones rinktis didesnę kainą ir atima galimybę likti pas valstybės tiekėją už mažesnę kainą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Argumentus išgirdome. Labai apgailestauju, bet turime informacijos, kad pasiūlymas užregistruotas neišlaikant Seimo statute nustatytų terminų. Mes negalime apsvarstyti šio pasiūlymo. Deja, bet tokia yra Posėdžių sekretoriato turima informacija. Mes negalime balsuoti dėl jūsų pasiūlymo. Reikės apsispręsti dėl viso straipsnio. Nežinau, ar pavyks tuomet bendru sutarimu 4 straipsnį priimti. Galime priimti? (Balsai salėje) Reikalaujate balsuoti? Gerai, reikalaujate balsuoti. Tuomet balsuojame dėl 4 straipsnio.
Dėl motyvų yra. Už pasisako gerbiamas K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš noriu, kad balsuotume. V. Ąžuolas teisingai pasakė tik tai, kad taisomos klaidos, tačiau esmės nepasakė.
Gerbiami Seimo nariai, esmė yra tokia, kad niekas (kartoju) elektros privalomai neišjungs. Elektra bus išjungiama kraštutiniu atveju, jeigu bus koks nors nemokus, plombas nulauš ar kažką. Tokio atvejo nuo 2012 metų, kai jau šis įstatymas apskritai galioja, dar nėra buvę.
Dabar dėl tų pačių kainų. Nepriklausomi tiekėjai tam ir yra, dabar jau jų yra septyni, iš pradžių buvo mažiau, „Ignitis“ tampa nepriklausomu tiekėju. Todėl tas privalomasis tiekėjas tiems, kurie dar nepasirinks šiuo laikotarpiu, yra ESO. Galima net pasirinkti kintamą kainą, kainų įvairovė yra, aišku, ji priklauso tiktai nuo rinkos.
Toliau yra žymiai išplėsti terminai. Čia 2023 metų pabaiga bus. Aišku, daug turi dirbti ir pati Energetikos ministerija, kad būtų informuota visuomenė, nes dabartiniu metu 700 tūkst. paskutinių tų mažųjų vartotojų, didžiulis bus kiekis, tai yra žingsnis į priekį. Aš galvoju, kad ta siūloma pataisa, bet mes jos nesvarstome…
PIRMININKAS. Gal tik galima šiek tiek garsiau, nes triukšmas salėje ir…
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). …iš tikrųjų prieštarautų bendrai įstatymo koncepcijai. Taigi siūlau pritarti ir judėti į priekį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš pasisakys gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gaila, kad gerbiamo V. Ąžuolo pataisai nepritarta dėl tam tikrų procedūrinių dalykų, bet problema egzistuoja. Su šiuo liberalizavimu, ypač su pirmuoju etapu, pandemijos metu tai buvo maždaug kaip pliku užpakaliu įšokti į dilgėles, nes užsiregistravo beveik 100 nepriklausomų tiekėjų, ir užsienyje, ir taip toliau. Kas yra nepriklausomas tiekėjas? Tai yra tas, kuris perka biržoje ir pasiūlo kokį nors savo geresnį atsiskaitymo planą. Tai yra ūkininkui pasiūlo, tarkim, porą kaliošų metų gale už tai, kad jis iš jo, kaip tarpininko, pirktų tai. Yra Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybinės kompanijos, kurios yra stiprios, kurios dalyvauja kaip nepriklausomi tiekėjai, bet tai išties yra tarpininkai. Tai yra pasiima maržą iš „Baltpool“ biržos. Biržos kaina plius tarpininko už pateikimą. Tai yra grynai finansiniai instrumentai, kuriais ten žaidžia, sąskaitų spausdinimas ir visa kita, administravimas. Tai yra nepriklausomi tiekėjai. Ar tai reikėjo pandemijos metu daryti nepasiruošus? Nereikėjo užkrauti dar papildomos naštos. Nesugebėjo laiku sudarytų sutarčių įforminti. Žinau ne vieną tokį faktą, dalyką. Ar buvo išjungta? Dėl to abejoju, ar buvo išjungta, bet mes įstatyme įrašėme, kad iš pradžių pusę metų tiekia už 20 % didesnę kainą tas pats visuomeninis tiekėjas, tai ESO, o po to yra išjungiama ta elektra. Tai Valiaus pataisa buvo teisinga. Aš manau, kad žmonės nepatirtų papildomo streso, kurį sukėlė ir taip jau ta pandemija, reikėjo tai pataisai pritarti ir viskas būtų ten gerai. Šiaip šis įstatymas yra bent jau pozityvesnis, reikės pasiruošti antrajam etapui, bet tikrai klaidas reikia taisyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, atsiprašome gerbiamo V. Ąžuolo, nes dėl straipsnio kalbame po vieną. Vienas – už, vienas – prieš. Balsuosime dėl 4 straipsnio dabar. (Šurmulys salėje) Balsuojame dėl 4 straipsnio, kuris buvo likęs neapsvarstytas. Dėl viso įstatymo balsuosime po to.
Užsiregistravo 127, balsavo 127: už – 89, prieš – 18, susilaikė 20. Taigi 4 straipsniui yra pritarta. Visiems kitiems straipsniams jau buvo pritarta taip pat bendru sutarimu. Taigi balsuosime dėl viso. Klausimas, ar nėra norinčių kalbėti? Yra. Dėl viso įstatymo už kalba gerbiamas G. Paluckas. Prašau.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, nepaisant to, kas buvo pasakyta, iš tikrųjų yra tam tikrų nesklandumų ir kai kurie momentai tikrai turės būti rudens sesijoje pataisyti išlaikant procedūras ir įvertinant tai, ką kolegos yra minėję dėl teorinės galimybės atjungti vartotojus nuo elektros energijos tiekimo, dėl kainų palyginimo taip pat įtraukiant ir valstybinę įmonę kaip tiekėją ir panašiai, ir panašiai. Šituos dalykus šiandien ryte komitete aptarinėdami bendru sutarimu sutarėme, jog rudens sesijoje, jeigu reikės, pozicija ir opozicija kartu užregistruos papildomas pataisas, todėl šiandien kviečiu pritarti tiems siūlymams, kurie gerina situaciją, gerina situaciją kokybiškai, priminsiu, to įstatymo, kuris buvo priimtas dar praeitą kadenciją. Visus kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš motyvus išsakys V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų klaidas reikia taisyti. Mes dabar 750 tūkst. vartotojų versime prievarta rinktis brangesnius nepriklausomus tiekėjus. Pavyzdys po Naujųjų metų parodė – visi nepriklausomi tiekėjai buvo brangesni už valstybės tiekiamą elektrą. Mes netgi skiriame jiems bausmę už tai, kad jie nesutinka išeiti pas brangesnį nepriklausomą tiekėją, padidindami kainą 25 %. Jeigu dar ši priemonė neveiks, tada mes jiems pasakome – mes jums išjungsime elektrą.
Negalima to daryti, negalima dirbtinai versti žmones už elektrą mokėti brangiau, jau nekalbant apie tai, kad keičiami mokėtojo kodai, kai tu pereini į valstybės tiekėją. Kiek nesusipratimų – aibė buvo. Pinigai nukeliauja ne pagal tą kodą, įmonės neįskaito tų pinigų, vėl grasina atjungti. Tai čia bus nebe tie didesnieji vartotojai, kurie buvo po Naujųjų metų priversti rinktis, o eiliniai maži žmonės, kurie nedaug naudoja elektros. Jeigu mes norime tą chaosą padaryti, kad tūkstančiai žmonių patirtų chaosą, tai gerai, darome.
Liūdniausia yra tai, kad pati valstybė įstatymais verčia eiti pas nepriklausomus tiekėjus, kurie yra daug brangesni, ir atiduoti didžiulę duoklę tiems tiekėjams. Dar viena blogybė – nepriklausomi tiekėjai yra nereguliuojami. Ten galima imti, plėšti, kiek nori, o valstybinis tiekėjas yra reguliuojamas, bet, deja, matyt, energetikoje tokia jau yra kryptis – kuo didesnę duoklę atiduoti kitiems tiekėjams, kad galėtų iš to uždirbti vien išrašydami sąskaitas.
PIRMININKAS. Dėkoju, klausant jūsų motyvų prieš užaugo palaikytojų gretos. Gerbiamas K. Starkevičius kalbės už. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, maniau, užteks tik G. Palucko, nes mes komitete detaliai kalbėjome ir V. Ąžuolui leidome pristatyti savo pasiūlymus. Bet, Ąžuolai, šį kartą tikrai nori, kad vėjas pūstų, ąžuolo šakos lūžtų. Dabar pasakysiu dėl tų nepriklausomų tiekėjų ir kainų didėjimo.
Kainos rinkoje reaguoja į bendrą rinką. Kainas, kaip tu sakai, aukštesnes siūlė – tikrai nepriklausomi tiekėjai to nesiūlė. Dar vienas argumentas – „Ignitis“. Mes visi žinome, kad „Ignitis“ nėra privatus grynai, per 70 % yra valstybės. Taigi sakyti, kad mes viską atiduodame į privačias rankas, irgi yra netiesa. ESO yra tik privalomas tiekėjas, kuris būtent ir aprūpins elektra, jeigu kurie nors dar ilgai ilgai neapsispręs. Tas 25 % tarifas tam ir yra, kad greičiau apsispręstų ir priimtų savo sprendimą. Dabar dėl paties šio įstatymo pakeitimo, kodėl jis… Nes tikrai praėjusi Vyriausybė buvo priėmusi. Dabar, kai ateina didžiausias srautas vartotojų, jis yra tobulinamas.
Antrojo ir trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapų vartotojų duomenis nepriklausomiems tiekėjams siūloma atverti vienu metu, kad būtų, žinoma, pasirinkimas platesnis. Nustatomas ilgesnis laikotarpis – iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Prieiga prie buitinių vartotojų duomenų. Nepriklausomam tiekėjui suteikiama prieiga prie liberalizuojamų buitinių vartotojų duomenų. Vartotojų, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas, duomenų.
Numatomas greitesnis, iki dviejų savaičių trunkantis tiekėjų keitimo procesas. Nustatomi papildomi saugikliai vartotojams dėl sutarčių sudarymo. Taip, ten buvo per pandemiją, teisingai, gal ir žodinė sutartis. Taigi iš klaidų mokomasi.
O ką ir pasakė gerbiamas G. Paluckas, jeigu matysime situaciją, tai tada reikės ir keisti. Bet šiandien tikrai siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jau laikas, gerbiamas kolega. Toliau už nori kalbėti gerbiamas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų čia teisingai posėdžio pirmininkas pasakė, jei nebūtų to prieštaravimo, tai gal ir nesinorėtų ką nors kalbėti. Tačiau reikalas yra štai koks.
Imti ir prieštarauti nepriklausomiems tiekėjams, neva dėl to, kad jie padidina kainas, yra keista. Nepriklausomi tiekėjai vyrauja Lietuvoje įvairiausiose rinkose. Duoną gamina nepriklausomi tiekėjai, parduoda nepriklausomi tiekėjai, pardavėjai ir taip toliau. Jie konkuruoja tarpusavyje. Jeigu grūdų derlius yra prastas, ir duonos kaina auga. Ne todėl, kad ne valstybė pardavinėja grūdus ir ne valstybė pardavinėja duoną, valstybė neužsiima tokiais bizniais, o todėl, kad rinka taip veikia.
Jeigu šiuo metu šešis kartus pabrango dujos, tai nieko, taip yra ir pasaulyje, nieko tu čia neišgalvosi. Energetikos produkcija brangs. Taip yra. Ir nepriklausomi tiekėjai yra tuo gerai, kad jie konkuruoja, jie bando atrasti pigesnius variantus ir taip išplėsti savo rinkos dalį, turėti daugiau toje rinkoje vartotojų. Tuo būdu jie nesuinteresuoti plėšti, o suinteresuoti turėti daugiau vartotojų. Konkurencija yra labai sveikas ir sveikintinas dalykas.
Tai, ką siūlo V. Ąžuolas, tai yra faktiškai kvietimas grįžti prie komunizmo. Vienas tiekėjas, viena parduotuvė ir tuščios lentynos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau už nori kalbėti gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Be abejo, šis įstatymas yra tam tikras patobulinimas buvusio teisinio reglamentavimo, apie kurį jau kalbėjau, kad tai buvo tikrai nepasiruošus ir labai netinkamu metu pradėta būtent elektros rinkos liberalizacija, ir jį reikia priimti. Be abejo, būtų geriau, kad su daugiau saugiklių ir būtų aiškesnės žaidimo taisyklės. Bet kas mus stūmė būtent tuo metu, per pandemiją, pradėti?
Mano žiniomis ir įsitikinimu, tai yra valstybinės įmonės, kurios yra pagrindiniai tiekėjai, Lietuvos UAB „Ignitis“, kuri veikia kaip pelno siekianti įmonė, listinguojama. Ji siekia pasididinti savo pelnus. Kad nebūčiau tuščiažodžiautojas, pažiūrėkite, kaip išaugo kiekvieno sąskaitos ir kaip padidėjo ta dalis tarpininkavimo parduodant biržoje įsigytą elektros energiją, ir tos paslaugos bent jau dedamoji. Tai galite Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje, tiek Ekonomikos komitete, tiek visuose, užsisakyti ir pamatysite. Iš tikrųjų išaugo. Ar atsirado konkurencija? Ne. Dominuoja pagrindiniai tiekėjai, tai yra valstybinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos ir dar RAO ES. Viskas, yra visi tiekėjai. Naujų tiekėjų neatsirado. Kadangi nėra konkurencijos, tai natūraliai tarpininkų kainos auga. Bet jie turi tam tikrą administravimo sistemą.
Šiandien valstybinis „Ignitis“ sudaro virš 60 % rinkos. Taigi pasididino kainas ir visi vėl niekur neišėjo, o sugrįžo pas tą patį valstybinį tiekėją. Tai yra negerai daryti pandemijos metu, bet aš manau, kad antras etapas ir trečias, kada jau patys smulkieji prisijungs, galbūt iki to laiko mes patobulinsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame. Primenu, kad diskutavome ir balsuojame dėl Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 127, balsavo 127: už – 93, prieš – 7, susilaikė 27. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Ir, kaip suprantu, replika po balsavimo. Gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pagal Kęstučio logiką, visi Seimo nariai, kurie nori, kad žmonės mažiau mokėtų už elektrą, yra komunistai ir grąžina mus į komunizmą. Na gerai, yra tokie epitetai. Ir keisčiausia šiame įstatyme, kad valstybė rūpinsis kainų palyginimu nepriklausomų tiekėjų, bet būtinai nepadarys palyginimo su ESO, kuris siūlo pigiau, kad žmonės neturėtų galimybės sužinoti, kad ESO tiekia elektrą pigiau. Gerai, tokio liberalizmo keliu eikime ir šaikos ryšiai su mafija nugalės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau… Gerai, gerbiamas K. Masiulis taip pat nori replikos. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Turiu teisę atsakyti ir atsakysiu ąžuolams. Pagal mano logiką ir apskritai pagal sveiką protą, norintys reguliuoti rinką, kas rinkoje gali būti pardavinėjama konkurencingomis kainomis, yra komunistai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, replikos išsakytos.
11.31 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 14, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-69(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-69(2). Ir čia taip pat buvo neapsvarstytas vienas pasiūlymas. Dėl 4 straipsnio yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas nustatyti įsigaliojimo datą 2022 m. rugsėjo 1 d. Komiteto nuomonė buvo nepritarti ir palikti. Aš įjungsiu. Gerbiamą S. Lengvinienę prašom pakomentuoti.
S. LENGVINIENĖ (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, apie šį įstatymą kalbame jau labai ilgą laiką, nuo praeitos kadencijos. Iš tiesų tai liečia šeimas, kurios augina vaikus, turinčius didelių ir labai didelių specialiųjų poreikių. Vyriausybė siūlo, kad šis įstatymas, būtent ta antra dalis, įsigaliotų nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos. Komitetas apsvarstė ir balsavo už… nepritarti Vyriausybės nutarimui. Už balsavo 8, prieš nebuvo, susilaikė 5. Komitetas Vyriausybės pasiūlymui nepritarė. Siūlau balsuoti už komiteto sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar gal norės kas iš Vyriausybės pakomentuoti? Gerbiamai premjerei įjungsiu mikrofoną. Prašom, gerbiama Ingrida Šimonyte, pakomentuoti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš turėsiu tik labai trumpą komentarą. Neraginsiu besididžiuojančios gerbiamosios Silvos kažkaip pakeisti savo nuomonę, bet norėčiau vis dėlto, kadangi klausimas yra labai jautrus ir tikrai asmeniškai pažįstu žmonių, kuriems ši situacija yra labai skaudi, būtų buvę labai gražu, jeigu šio įstatymo iniciatorės, tos, kurios ketino siekti įstatymo įsigaliojimo šį rugsėjį, būtų taip pat pasivarginusios įregistruoti pataisą dėl neseniai svarstyto šių metų biudžeto, nes dabar šito įstatymo priėmimas ir jo įsigaliojimas nuo rugsėjo 1 dienos sukels nemažų praktinių įtampų. Mes su ministre J. Šiugždiniene, turėdamos mintyje, kad tai yra labai jautrus klausimas, bandysime su jomis susitvarkyti, bet labai prašyčiau Seimo ateityje tokių dalykų nedaryti.
PIRMININKAS. Supratome. Kol kas nenuskambėjo reikalavimas balsuoti, aš tada paklausiu, ar galime tada pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Girdžiu replikų, kad ne. Tada balsuosime dėl šio pasiūlymo. Kas balsuos už, balsuos už komiteto nuomonę nepritarti, kas balsuos kitaip, balsuos už Vyriausybės. Gerai, siūlo už pasiūlymą balsuoti. Gerai. Kolegos, balsuojame dėl Vyriausybės siūlymo dėl įsigaliojimo datos 2022 m. rugsėjo 1 d. Taigi, kas balsuoja už, aš pasitaisau, kas balsuoja už, balsuoja už pasiūlymą, kurį pateikė Vyriausybė, o kas balsuoja prieš, balsuoja už komiteto nuomonę. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Tuoj paleisime, tuoj veiks. Dabar jau veikia. Kas balsuoja už, balsuoja už Vyriausybės siūlymą, kas balsuoja prieš arba susilaiko, palaiko komiteto nuomonę.
Už balsavo 45, prieš – 71, susilaikė 11. Taigi lieka komiteto nuomonė.
Taigi 4 straipsniui su ką tik nubalsuotu siūlymu galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
Pastraipsniui procedūra yra įveikta. Dabar balsuosime dėl viso Švietimo įstatymo projekto. Taip pat nori išsakyti motyvus. Yra norinčių kalbėti tik už. (Balsai salėje) Nekalbame, ar ne, atsisakome? Gerai, jeigu visi draugiškai atsisakome, nes yra tik už, tada balsuojame dėl Švietimo įstatymo priėmimo. Prašom.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 125, balsavo 125: visi 125 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-453(2) (priėmimo tęsinys)
Ir lydimasis 1-10.2 klausimas – Švietimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-453(2). Neagituoju, bet matome ano rezultatą, tad turbūt nesunku nuspėti, kuo baigsis ir šis balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 126, balsavo 126 ir, kaip buvo spėta, visi 126 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Taigi ir šis projektas priimtas. (Gongas)
11.38 val.
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-454(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau lydimasis 1-10.3 klausimas – Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-454(2). Balsuojame. Priėmimas, tas pats paketas.
Šio įstatymo priėmimas
Taigi Seimas vienybę išlaiko. Užsiregistravo 124, balsavo 124: visi 124 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.39 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-455(2) (priėmimo tęsinys)
Dar vienas lydimasis 1-10.4 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-455(2). Taip pat iš to paties paketo, prašom balsuoti. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 121: už – 121, prieš ir susilaikiusių nėra. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas)
Kad taip ir toliau.
11.39 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5103(2) (priėmimo tęsinys)
Taigi toliau darbotvarkės 1-11.1 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas Nr. XIIIP-5103(2). Taip pat priėmimas. Balsuojame. Atliekų tvarkymo įstatymas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 125, balsavo 125 Seimo nariai: už – 120, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 851 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5104(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau lydimasis 1-11.2 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5104(2). Priėmimas. Balsuojame dėl lydimojo Aplinkos apsaugos įstatymo. Kolegos bėga į savo vietas. Balsuojame dėl Aplinkos apsaugos įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 121 Seimo narys: už – 120, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-566(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-566(2). Taip pat priėmimas. Balsuojame dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 123 Seimo nariai: už – 120, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-634(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-13 klausimas – Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-634(2). Čia dar nebalsuojame todėl, kad tiesiog neapsižiūrėta, kai priiminėjome pastraipsniui. Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai ir čia yra taip pat dar 2 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nebuvo. Klausiu jūsų, ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dabar jau pastraipsniui procedūra įveikta ir balsuosime dėl viso. Taigi balsuojame. Priėmimas dėl viso Teisės gauti informaciją įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 124, balsavo 124 Seimo nariai: už – 124, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Taigi, čia keletą mes išbraukėme iš darbotvarkės.
11.43 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2, 4, 6, 9, 14, 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2842(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-17.1 klausimas – Transporto veiklos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2842(2). Priėmimas. Balsuojame. Transporto veiklos pagrindų įstatymas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 126, balsavo 126 Seimo nariai: už – 92, prieš – 3, susilaikė 31. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.44 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 11 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2843(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau lydimasis 1-17.2 klausimas – Aviacijos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2843(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 125, balsavo 125: už – 94, prieš – 2, susilaikė 29. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.45 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2844(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau lydimasis darbotvarkės 1-17.3 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2844(2). Balsuojame. Kas pavėlavo, balsuojame dėl Vidaus vandenų transporto kodekso.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 89, prieš – 2, susilaikė 30. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.46 val.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 3, 5, 10, 11, 14, 17, 19, 22, 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2845(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-17.4 klausimas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2845(2). Taip pat priėmimas. Balsuojame dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto. Lydimasis mūsų transporto paketo klausimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 87, prieš – 3, susilaikė 31. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.46 val.
Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2847(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-17.5 klausimas – Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2847(2). Taip pat lydimasis iš viso mūsų transporto paketo. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 85, prieš – 2, susilaikė 29. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.47 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2849(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-7.6 klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2849(2). Balsuojame. Dar vienas lydimasis – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 118: už – 90, prieš – 1, susilaikė 27. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.48 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2848(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-17.7 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2848(2). Dar vienas lydimasis. Čia yra svarstymas. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
11.48 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 9, 59, 74, 76, 77, 82 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-652, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-653 (pateikimo tęsinys)
Toliau. Taip pat likę iš vakar, tik balsavimas. Darbotvarkės 1-20.1 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-652 ir taip pat lydimasis, gal iš karto galime apsispręsti, darbotvarkės 1-20.2 klausimas – Švietimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-653. Taigi balsuojame dėl šių projektų paketo. Mokslo ir studijų ir Švietimo įstatymų. Čia yra pateikimo tęsinys.
Užsiregistravo 122, balsavo 122: už – 62, prieš – 26, susilaikė 34. (Balsai salėje) Du balsai – pagrindo tikrai nėra perbalsuoti. Yra dviejų balsų persvara, be to, tai yra tiktai pateikimo tęsinys. Tikrai turėsime daug galimybių registruoti ir pataisas, pasiūlymus. Mes tikrai dabar nesvarstysime. Svarstysime rudens sesijoje. Taigi yra pritarta po pateikimo. Komitetai: kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas dėl projekto Nr. XIVP-652, taip pat ir Biudžeto ir finansų komitetas kaip papildomas. O dėl Švietimo įstatymo pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomo kol kas nėra. Dabar gerbiamas A. Skardžius taip pat per centrinį mikrofoną. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke, atsiprašau, prašom mano balsą įskaityti prieš buvusio balsavimo.
PIRMININKAS. Gerai, dėl protokolo.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ir frakcijos vardu prašau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega… (Balsai salėje) Aš jums įjungsiu mikrofoną, tada jūs pasakykite. Prašom. Aš įjungiau šoninį mikrofoną, prašom pasakyti dėl balso per mikrofoną.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Prašom mano balsą įskaityti kitaip.
PIRMININKAS. Gerai, įskaitome ir jūsų balsą. Du balsai yra prieš. Gerbiamas E. Gentvilas per centrinį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, aš matau, kad pradedamos tam tikros manipuliacijos. (Balsai salėje) Ar galiu pratęsti, ar rėksite ant manęs? Tai rėkite. Dėl dviejų balsų neatsiranda pagrindo perbalsuoti. Balsavimas, pranešimas, kad mano balsą įskaitykite kitaip, įrašomas tik į protokolą ir netampa faktiniu skaitmeniu. Noriu atkreipti dėmesį, kad aš pats nebalsavau už šį įstatymą, tačiau imtis tokių parlamentinių procedūrinių manipuliacijų… Prašyčiau nesiimti šito.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar gerbiamas V. Fiodorovas per šoninį mikrofoną. Prašom.
V. FIODOROVAS (DPF). Gerbiamam Eugenijui noriu pasakyti, kad du pakeisti balsai iš esmės keičia balsavimo rezultatą. Tai yra pagrindas perbalsuoti. Pirmininke, buvo prašymas mūsų frakcijos vardu perbalsuoti. (Balsai salėje: „Balsuojame.“)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, jeigu mes kiekvieną kartą taip darytume, tai visada galėtume grįžti ir pakeisti salėje priimtus sprendimus. Nes apskritai yra retas atvejis, kad 141 Seimo narys būtų salėje, ir visi balsavimai įvyksta vienaip ar kitaip. Tuo metu balsuojančių Seimo narių dauguma, bet du kolegos pasakė savo balsus dėl protokolo. Mes juos fiksuojame. Tai vienas aspektas.
Antras aspektas. Čia nėra šiandien numatyta svarstyti toliau šio įstatymo. Tolesnis svarstymas bus tik rudens sesijoje. Aš čia tikrai nematau, dėl ko laužyti ietis.
Dar kartą per centrinį mikrofoną gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Sakykime, aš sutinku su jūsų argumentais, bet vienu aspektu, kai pakeisti balsai, kuriais mes valią išreiškėme kaip Seimo nariai priimdami sprendimus, keičia rezultatą, tokiu atveju tikrai privalomas tas balsavimas, ir jeigu prašo frakcijos. Todėl nereikėtų kurti naujos praktikos. Į protokolą galime įrašyti, kai nekeičia balsavimo rezultato, bet kai keičia… Gerbiamas pirmininke, tikrai labai svarus argumentas. Tai ir pačiai Statuto praktikai, ir balsų, sprendimų priėmimo praktikai labai svarbu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama D. Šakalienė per šoninį mikrofoną.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš manau, kad, aišku, šis balsavimas nėra pasaulio pabaiga, bet, kita vertus, manau, kad jūs, kaip valdantieji, tikrai turite šiuo atveju suprasti, kad kartais opozicija jaučiasi, kad iš tiesų mūsų balsas nėra girdimas. Ir nepaisant to, kad esame skirtingos frakcijos, labai dažnai skirtingos nuomonės, bet šiuo atveju žmonės iš skirtingų frakcijų pareiškė nuomonę, kad jų balsas buvo netinkamai įskaitytas dėl jų pačių padarytos klaidos. Tikrai labai gerbiu jus, posėdžio pirmininke, kaip žmogų, kuriam yra svarbu ir skaidrumas, ir demokratija. Tiesiog vardan mūsų vienybės ir ramybės pakartokime balsavimą. Yra pakankamai žmonių, kurie norėtų tai padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija tęsiasi. Aš matau, gerbiamas A. Nekrošius stovi prie mikrofono. Ar jūs atsisakote žodžio? Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Kadangi suteikėte, tai yra Statuto norma, jeigu trys Seimo nariai pareiškė norą perbalsuoti, posėdžio pirmininkas gali tą galimybę suteikti. Visas sprendimas yra jūsų rankose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žinoma, gali. Gerbiamas M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, iš tikrųjų šiuo atveju yra tokia situacija, kuri tikrai nėra dažna. Jūs įvardinote, kas būtų, jeigu taip vyktų nuolat. Tikrai būtų blogai. Bet tikrai neatsitinka taip nuolat, kai kelių skirtingų frakcijų žmonės suklysta balsuodami ir tokiu atveju keičiasi balsavimo rezultatas. Tai tikrai jums, kaip diplomatiškam vienam iš valdančiosios daugumos lyderių, turime prašymą leisti perbalsuoti. Paskutinis šios sesijos posėdis. Aš manau, kad tikrai tai nėra tas klausimas, dėl kurio vertėtų laužyti ietis. Būkime diplomatiški. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū. Kadangi buvo nemažai pasisakančių per šoninį mikrofoną, net du žmonės paprašė jų balsą pakeisti, aš siūlau perbalsuoti dėl šio klausimo. (Plojimai) Prašom perbalsuoti. Bet susitarkime, kad jau paskutinis perbalsavimas, net jeigu bus ir vieno balso skirtumas. Tikrai labai daug laiko sugaišome. Šiandien paskutinė mūsų sesijos diena, tai nesinorėtų labai užtempti.
Užsiregistravo 127, balsavo 127: už – 67, prieš – 34, susilaikė 26. Įstatymui yra pritarta, paketams, ir netgi didesne balsų persvara. (Plojimai)
Gerbiamas E. Gentvilas per centrinį mikrofoną. Prašom, žodis jums.
E. GENTVILAS (LSF). Norėjau paklausti, ar šįkart ponas A. Skardžius neapsiriko balsuodamas, viskas gerai?
PIRMININKAS. Ne, gerbiami kolegos, gal netęskime to replikų šou. Mes niekada neišeisime iš šios salės tada. Gerbiamas R. Žemaitaitis, prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų sveikinu, kad priimtas. Aš norėčiau paklausti, o Liberalų sąjūdis už viskio bonkutę persigalvojo ar kaip čia nutiko, nes prieš tai susilaikė, o dabar už? Labai keista.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, čia yra viso labo tik pateikimas. Dar niekas nėra priimta. Čia yra tiesiog pritarta po pateikimo. Gerai, gerbiami kolegos, ačiū. Susitarėme, išsprendėme, Seimo valia aiški, judame toliau.
Komitetus aš sakiau, prisimenate. Švietimo ir mokslo komitetas kaip pagrindinis dėl abiejų projektų, o Biudžeto ir finansų komitetas yra dėl Mokslo ir studijų įstatymo kaip papildomas. Ar galime bendru sutarimu pritarti komitetams? Dėkui. Numatyta svarstyti III (rudens) Seimo sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
11.58 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-660, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 4761 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-661, Bendrojo pagalbos centro įstatymo Nr. IX-2246 2, 5, 7, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-662, Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 2, 8, 10, 12 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-663, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-664, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-665, Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 19, 21, 22, 24, 25, 29, 30, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-666, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 132 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-667, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 44, 45, 46, 77, 83 straipsnių ir III skyriaus vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-668, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-669 (pateikimo tęsinys)
Mes spėjome apsvarstyti 2-3.1, visą paketą nuo 2-3.1 iki 2-3.10. Kadangi tai buvo pateikimas ir mes apsvarstėme, dabar siūlau dėl viso paketo nuo 2-3.1 iki 2-3.10 klausimų apsispręsti ir balsuoti. Tai susiję įstatymų projektai, kuriuos viceministrė pristatė. Tada balsuojame. Prašom. Pagrindinis yra Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-660 ir visi susiję. Nuo 2-3.1 iki 2-3.10 imtinai, visas elektroninių ryšių paketas.
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 109, prieš – 1, susilaikė 7. Taigi visam paketui po pateikimo yra pritarta. Tiesa, Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka, bet vis tiek keliame į rudens sesiją, tai turbūt taip ir paliekame.
Komitetai yra skirtingi dėl atskirų įstatymų. Gal aš visų čia nevardinsiu, kai kur yra Ekonomikos komitetas, kai kur Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip parašyta projekte. Ar galima pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galima!“) Siūloma, žinoma, svarstyti rudens sesijoje. Galima pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dabar dar yra taip pat apsvarstytas 2-7 klausimas, projektas Nr. XIVP-679 – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo… Atsiprašau, ne, suklydau, mano darbotvarkė ne ta.
11.59 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 papildymo 21 straipsniu ir 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-697 (pateikimo tęsinys)
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 papildymo 21 straipsniu ir 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-697. Čia buvo pateikimas, pateikė A. Armonaitė.
Prašom balsuoti po pateikimo.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 103, prieš nėra, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta.
Dabar komitetai. Kaip pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas nenumatytas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ir, žinoma, svarstysime rudens sesijoje. Galime pritarti tokiam sprendimui? Gerai.
Taigi visi balsavimai, ką mes spėjome apsvarstyti, yra įvykę.
12.01 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso“ projektas Nr. XIVP-698 (pateikimas)
Grįžtame prie mūsų darbotvarkės. Darbotvarkės 1-15 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso“ projektas Nr. XIVP-698. Pranešėja – gerbiama V. Čmilytė-Nielsen. Kviečiu į tribūną. Pateikimas. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso“ projektas yra parengtas įvertinus politines, istorines ir teisines aplinkybes, lėmusias Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko, kaip aukščiausiojo Lietuvos Respublikos pareigūno, išskirtinį konstitucinį, politinį ir teisinį statusą vykdant tautos atstovų jam pavestą darbą.
Įstatymo projekto tikslas – konstatuoti, kad 1990–1992 metais veikusios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, kaip aukščiausiasis Lietuvos Respublikos pareigūnas pagal tuo metu galiojusį Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas. 1990–1992 metais galiojusiame Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme nebuvo numatyta valstybės vadovo institucija, tačiau Pagrindinis Įstatymas numatė, jog aukščiausiasis Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios organas yra Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, o šios Tarybos posėdžiams pirmininkauja, vadovauja Tarybos Pirmininkas.
Taip pat Pagrindinis Įstatymas numatė, kad Tarybos Pirmininkas yra aukščiausiasis Lietuvos Respublikos pareigūnas ir atstovauja Lietuvai tarptautiniuose santykiuose, ne tik vykdo bendrąjį vadovavimą rengimui klausimų, kuriuos turi apsvarstyti Aukščiausioji Taryba, pasirašo įstatymus ir kitus priimtus aktus, bet ir pateikia kandidatūras paskirti į Ministro Pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, generalinio prokuroro, kitų institucijų vadovų pareigas, taip pat priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus. Taigi iš esmės Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas pagal Pagrindinį Įstatymą turėjo ir vykdė faktinio valstybės vadovo funkcijas.
Gerbiami kolegos, teikiamas projektas yra pagarbos ir pripažinimo ženklas žmogui, kuris suvaidino išskirtinį vaidmenį Lietuvos istorijoje. Esu įsitikinusi, kad atėjo laikas įvertinti profesoriaus V. Landsbergio indėlį, tikiu, kad šis Seimas yra būtent tas Seimas, kuriam užteks jėgų ir išminties tai padaryti. Niekam nekyla abejonių, kad tuo metu Lietuva jau buvo nepriklausoma ir savarankiška valstybė. Šiandien puikus laikas pripažinti, kad ši valstybė turėjo ir vadovą. Dėkoju už dėmesį ir esu pasirengusi atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Jūsų užsirašė paklausti daug Seimo narių. Pirmas klausia gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, išties mes tuo metu išgyvenę tą laikotarpį puikiai žinome, kokia buvo situacija, dalyvavome aktyviai. Tačiau aš manau, kad tai yra būdas perrašyti istoriją. Mes su jumis prisiekėme parlamente padėję ranką ant Konstitucijos ir aš dabar norėčiau keletą aspektų dėl Konstitucinio Teismo sprendimų. Konstitucinis Teismas ne kartą vertino, ar Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė gali būti prilyginta Lietuvos Respublikos Prezidento. Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, tai yra Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai. Jūs dabar, gerbiamoji Pirmininke, didžiausia pagarba jums, verčiate in corpore visą Seimą pažeisti Konstituciją, balsuoti ir sulaužyti tą Konstituciją. Ar yra kiti motyvai? Galbūt ponas G. Landsbergis, jūsų koalicijos partneris, paprašė tą dalyką padaryti? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už tiek daug klausimų. Visų pirma, mielas kolega, Konstitucinio Teismo nutarime, kurį jūs cituojate, yra pasisakyta dėl to, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko negalima prilyginti einančiam pareigas ar buvusiam Respublikos Prezidentui, tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos Respublikos Seimas negali priimti sprendimo konstatuodamas, kad V. Landsbergis 1990–1992 metais įgyvendino faktinio valstybės vadovo funkcijas. Taigi aš tikrai norėčiau paprašyti jūsų nesuplakti šių dviejų dalykų, nes visiškai aiškiai yra parašyta, ką yra siūloma padaryti šiuo įstatymu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, tais metais trys Baltijos šalys buvo panašioje situacijoje, kai perėjo iš sovietinės sistemos, buvo aukščiausiosios tarybos. Gal jūs žinote, ar bent kuri nors mūsų kaimynė yra teisiškai išsprendusi valstybės vadovo klausimą, ką mes dabar darome jau gerokai pavėlavę?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkui už klausimą. Iš tiesų, mano nuomone, šis klausimas, kurį šiandien svarstome, pas mus jau gerokai vėluoja. Pavyzdžiui, Estijoje Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas A. Riūtelis buvo pripažintas valstybės vadovu jau gerokai anksčiau ir iš to tikrai nebuvo daroma problema.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas L. Slušnys. Prašau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėjau paklausti, ar, sakysim, galima iš tiesų prilyginti V. Landsbergį, arba Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, tokioms pačioms pareigoms kaip J. Žemaitis, kuris yra pripažintas jau, ir kaip A. Ramanauskas-Vanagas? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Šiame įstatyme mes konstatuojame ir kalbame konkrečiai apie tą laikotarpį ir apie Aukščiausiąją Tarybą, bet taip, iš principo galime brėžti panašią analogiją. Išties labai svarbu, kad mes, svarstydami tokį įstatymą, priimdami jį, konstatuosime, kad Lietuvos valstybė visais laikotarpiais, kai buvo nepriklausoma, turėjo vadovą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama D. Asanavičiūtė. Prašau.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Miela Seimo Pirmininke, norėjau paklausti. Jūs savo pristatyme pažymėjote, kad pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą 1990–1992 metais veikusios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas buvo aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas, turėjęs įgaliojimus atstovauti Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose ir taip toliau. Dabar veikiančios Konstitucijos 84 straipsnis labai panašus, panašūs įgaliojimai kaip Lietuvos Respublikos Prezidento. Ar tas, kuris yra vadinamas aukščiausiu valstybės pareigūnu ir turi tam tikrus įgaliojimus, gali būti traktuojamas ir vadinamas valstybės vadovu?
Antras klausimas. LRT radijui jūs dabar paminėjote, kad šis projektas labai vėluoja ir siekia ne perrašyti istoriją, o pripažinti istorinį faktą. Jūsų manymu, kodėl jis taip stipriai vėluoja? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkui už klausimus. Taip, patvirtinu ir dar kartą pabrėžiu, kad pagal tai, koks buvo faktinis statusas, kokios pareigos ir atsakomybės teko tuo metu profesoriui V. Landsbergiui, be abejo, galima konstatuoti, ir teisininkai tai jau ne vieną dešimtmetį kalba, kad jis buvo valstybės vadovas tuo metu. Žinoma, tokį sprendimą galėjome priimti jau anksčiau, tačiau svarstome jį šiandien.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūsų nori paklausti gerbiamas A. Vyšniauskas. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama Seimo Pirmininke, kai jūs užregistravote kartu su kolegomis šį įstatymo projektą, iš tikrųjų pasipylė daug visokiausių komentarų ir su istoriniais naratyvais. Ypač daug tų komentarų buvo tose žiniasklaidos priemonėse, kurias dažnai ir saugumo tarnybos įvardija dirbant kai kurioms svetimoms valstybėms. Mes matome dideles pastangas šitą įstatymą sustabdyti. Jūsų nuomone, ar Lietuvai nedraugiškos jėgos nori, kad šis įstatymas būtų priimtas ir Lietuva pagaliau turėtų valstybės vadovą tuo metu, ar nenori? Jūsų nuomonė.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Mano supratimu, kaip jau sakiau šiek tiek anksčiau atsakydama prieš tai į klausimą, tai nėra vien tik asmens klausimas, asmens, kurio indėlis į mūsų istoriją, į labai reikšmingą mūsų valstybei laikotarpį yra unikalus, tačiau tai yra ir mūsų parlamento savigarbos klausimas patvirtinant, kad mūsų valstybė turėjo vadovą tuo virsmo laikotarpiu. Aš manau, aš vis dėlto koncentruočiausi į tai, kas mums, kaip valstybei, kas mums, kaip parlamentui, yra labai svarbu, ir, mano galva, tai yra mūsų savigarbos klausimas, taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, tiems, kurie tuo metu buvo sąmoningi ir subrendę, o gal dar ir net nepilnamečiai, bet vis tiek tie, kurie gyveno būtent 1990 metais, tuo Sąjūdžio priešaušriu mūsų virsmo, ir 1991–1992 metų dienomis, tuomet turbūt nekilo nė vienam, bent jau adekvačiai suvokiančiam situaciją, kas yra faktinis valstybės vadovas. Galbūt to labai nenorėjo pripažinti sugriuvusi imperija, nors jau tuometinis laisvos, arba išlaisvėjusios, Rusijos prezidentas B. Jelcinas atvirkščiai – spaudė ranką ir tarėsi su mūsų valstybės vadovu.
Gerbiama Pirmininke, kaip jūs galvojate, kas atsitinka galvose tų žmonių, kurie šiandien čia ir Seimo salėje teigia nebuvus to fakto, ta prasme, ar jie turi kokių nors minčių, nes tų minčių skleidimas taip pat sukelia labai daug minčių: kodėl jie neigia mūsų istoriją, kodėl jie keršija asmenybei, kurios nuopelnų paslėpti turbūt neįmanoma absoliučiai jokiais būdais? Galų gale mes galime kreiptis į to meto Vakarų pasaulio lyderius ir paklausti, kaip jie vertino profesorių V. Landsbergį, kai jie su juo bendravo, ar jie tikrai būtų bendravę su žmogumi, kuris nėra valstybės vadovas. Dėkoju už jūsų nuomonę.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų tiems žmonėms, kurie matė savo akimis 1990–1992 metų įvykius, matyt, nekyla klausimų dėl to, kas buvo Lietuvos valstybės vadovas. Ar opozicija šiam įstatymui, ar tie argumentai yra, tarkime, inspiruoti vien tik politinių simpatijų ar antipatijų, aš nesiimu spręsti. Aš tiesiog nuoširdžiai viliuosi, kad šiam Seimui užteks išminties pakilti virš asmeniškumų, galbūt virš politinių nuoskriaudų, kurios iš tiesų jau nueina į istoriją, ir pažvelgti į šią situaciją valstybiškai.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Laikas klausimus užduoti išseko. Dabar motyvai už, prieš po pateikimo. Už norėtų kalbėti gerbiamas E. Gentvilas. Prašau. Aš suteikiau žodį kalbėti už.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš žiūriu ne per V. Landsbergio prizmę. Jis tuo metu, mano įsitikinimu, buvo valstybės vadovas. Jį tokiu laikė, bet kuris Lietuvos gatvėse paklaustas žmogus būtų pasakęs, kas yra Lietuvos valstybės vadovas, jį net raštišku pavidalu valstybės vadovu laikė ir užsienio valstybių lyderiai.
Gerbiamieji, kai mes sakome, kad ta valstybė 1990–1992 metais buvo kažkokia valstybė be vadovo, atleiskite, mano manymu, reikia pradėti kalbėti apie mūsų pačių požiūrį į tuomet atkurtą Lietuvos valstybę, kurią 1992 metų rugpjūtį ir rugsėjį pripažino 100 su viršum pasaulio valstybių, siųsdamos pripažinimo raštus valstybės vadovui V. Landsbergiui. Kalbame ne apie mūsų požiūrį į V. Landsbergį, kalbame apie mūsų požiūrį į valstybę, ar mes turėjome normalią valstybę su normaliu vadovu. Dalis tipiškų Prezidento, valstybės vadovo funkcijų buvo atliekama kolektyviniame Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume, tačiau likusi dalis valstybės vadovui tipiškų funkcijų buvo vykdoma vienasmeniškai V. Landsbergio. Ir šiuos dalykus mes turime matyti.
Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad V. Landsbergis negali būti laikomas valstybės vadovu kaip Prezidentas. Prezidento institucija įvesta 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijoje. V. Landsbergis išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, o ne pagal dabar galiojančią Konstituciją. Todėl aliuzijos į dabartinę Konstituciją yra visiškai teisiškai nekorektiškos. Tuo metu tos Konstitucijos dar nebuvo. Todėl Lietuva turėjo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką kaip valstybės vadovą. Siūlau įvertinti šiuos dalykus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš labai atsiprašau, kadangi mes pradėjome jau pasisakymų žanrą, aš norėčiau suteikti žodį gerbiamam A. Sysui pakalbėti prieš. Tada per šoninį mikroną galėsite visi pasisakyti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau pirmiausia atsakyti tiems, kas abejoja, ar mes turėjome valstybę. Na, turime, jau 30 metų su viršum mes turime valstybę ir, aišku, turėjome vadovus. Ir niekas nesiginčija.
Mylime, gerbiame už viską, ką padarė V. Landsbergis. Bet mes bandome čia politiškai perrašyti istoriją. Kas nepatinka? Kad mes bandome įtvirtinti pavadinimus, kurių nebuvo. Aš gerbiau V. Landsbergį kaip Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, bet atsakykite man, kadangi rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą buvo dviem savaitėmis anksčiau ir jis buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku dar ne laisvoje Lietuvoje, tai tas statusas irgi persimes į tą laikotarpį ar ne? Mes norime įtvirtinti nuo kovo 11 dienos.
Aš manau, mylėti, gerbti, prisiminti, suteikti regalijas – viskas gerai, įrašykime. Istorijos mes neperrašysime. Buvo Aukščiausioji Taryba, daugelis čia vyresnių sėdinčių buvo arba prie jos, gynė ją, kai kas buvo viduje, kai kas buvo lauke, ir mes prisimename, kokie pavadinimai buvo. Nereikia iškreipti istorijos, nes po to kiti istorikai ją visą laiką perrašinėja. Todėl aš ir susilaikysiu. Tikrai visada čia kaip lėtinė liga, o simptomas yra paskutinę darbo dieną pateikti tokį įstatymą. Nesirkime tokiomis ligomis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi motyvai išsakyti. Per šoninį mikrofoną A. Vyšniauskas buvo pirmas, nes jis stovėjo, jis buvo nuėjęs užduoti klausimo, bet anksčiau stovėjo. Prašom, mikrofonas jums.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip, gerbiamas kolega, aš buvau nuėjęs paklausti klausimo, nes per šoninį mikrofoną, deja, to padaryti neišeina. Aš norėčiau paprašyti pusvalandžio pertraukos dėl šio klausimo, nes matau, kad šiek tiek kolegų išėję, tai būtų tikrai verta. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dabar išgirdome prašymą frakcijos vardu dėl pusės valandos pertraukos. Balsuojame, paskui galėsime tęsti replikas per šoninį mikrofoną. (Balsai salėje) Dabar išgirdome prašymą ir balsuojame. (Balsas salėje: „Baikite, ką jūs darote…“) Gerbiamas Vytautai Gapšy, balsuojame dėl pertraukos. (Balsai salėje) Procedūrinis balsavimas dėl pertraukos, tai nėra dėl projekto, gerbiami kolegos. Prašom nešaukti iš vietos, dabar nėra balsuojama dėl jokio projekto. (Balsas salėje: „Rodote nepagarbą šitam įstatymui…“) Gerbiami kolegos…
Užsiregistravo 85, balsavo 83 Seimo nariai: už – 57, prieš – 24, susilaikė 2. Taigi šio įstatymo svarstymo pusvalandžio pertrauka. Per šoninį mikrofoną – gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano pirmasis pastebėjimas buvo dėl vedimo tvarkos. Kadangi balsavimai yra numatyti nustatytu laiku, todėl šio balsavimo negalėjo būti. Tai vienas aspektas.
O dabar replika dėl paties pranešimo. Gerbiamoji Pirmininkė paminėjo keletą mūsų kaimyninių valstybių – Latvijos, Estijos – aukščiausiųjų tarybų vadovų, kurie iki šiol Prezidentą renka parlamente, tuo metu rinkdavo Estijos, Latvijos Aukščiausiojoje Taryboje. Jie neturi tiesioginių Prezidento rinkimų. Bet Prezidento pareigas, noriu atkreipti dėmesį, ėjo ir A. Paulauskas, faktiškai ėjo, ir Daukanto aikštėje buvo jo darbo vieta. Todėl, kolegos, būkite teisingi, įrašykite į šį nutarimą taip pat ir A. Paulauską, kuris faktiškai… O ponas V. Landsbergis, aš nepamenu, kad būtų Daukanto aikštėje buvęs, nors buvau visuose įvykiuose nuo pat Sąjūdžio iki pat nepriklausomybės atkūrimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas V. Gapšys – per šoninį mikrofoną. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia, aišku, dabar turiu pradėti nuo to, kad prašau jūsų nusišalinti ir toliau šiuo klausimu nepirmininkauti. Kas įvyko? Pirmiausia jūs neleidote užduoti klausimų dar vienam asmeniui, nors pagal laiką dar turėjo būti klausimas. Nepaskelbėte, kad jis klausia paskutinis. Aš norėjau tiesiog, atėjau tikrai pirmas prie šoninio mikrofono, ir jūs tada atkreipėte dėmesį, bet neleidote man tiesiog paprašyti užduoti klausimų daugiau, ne kažkokios pertraukos prašyti.
Aš sutinku ir, jeigu norite, dar kartą pasakysiu per šoninį mikrofoną. De facto, taip, V. Landsbergis buvo tas valstybės vadovas. Bet taip priiminėti tokius įstatymus, kad net neleidžiate opozicijai užduoti klausimų, tai yra žema šito asmens atžvilgiu, ir žeminame ne mes, o žeminate būtent jūs, priiminėdami tokia tvarka, kaip tai darote dabar. Mes gal būtume balsavę, ir mūsų frakcijoje buvo įvairių nuomonių. Bet dėl tokio poelgio posėdžio metu tai tikrai, aš nežinau, Seimo Pirmininkė pati turėtų įvertinti, šiandien išbraukti tą klausimą ir grįžti prie jo rudens sesijoje. Taip priiminėti jo tiesiog negalima.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega, aš tikrai priimu pastabą ir nuoširdžiai atsiprašau, kad nesuteikiau žodžio dar vienam paklausti. Kai buvo likę 20 sekundžių klausti, tai nebūtų galėjęs ir į reglamentą tilpti nei klausimas, nei atsakymas.
O antras dalykas, kad toliau klausti buvo užsirašęs gerbiamas V. Kernagis. Taigi iš mūsų frakcijos jau buvo paklausę keturi kolegos, ir aš priėmiau tokį sprendimą, tai labai dėl jo atsiprašau. Dėl to opozicijos teisės, man atrodo, tikrai nenukentėjo, nes vis tiek būtų mūsų frakcijos narys paklausęs. Tik toks komentaras. O nusišalinti nuo šito klausimo aš dabar negaliu, nes taip ar taip mes paėmėme pusės valandos pertrauką.
Gerbiamas J. Sabatauskas dabar per šoninį mikrofoną. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, ne kasdien svarstome tokius projektus, ir jam kaip paprastam skirti tik 10 minučių, juo labiau nesibaigus skirtam laikui neleisti paklausti paskutiniajam pagal eilę užsirašiusiam Seimo nariui, yra labai nekorektiška.
Iš kitos pusės, vis dėlto tas klausimas tikrai yra prieštaringas. Tuo labiau Konstitucinio Teismo yra jurisprudencija. Ir labai gerai D. Asanavičiūtė pacitavo Laikinąjį pagrindinį įstatymą, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas buvo tuo metu aukščiausias valstybės pareigūnas. Ir kokie sekė po to žodžiai? Ar traktuosime jį kaip valstybės vadovą? Tai nuo kada mes traktavimą paverčiame įstatymu? Ir atgalios, praėjus 31 metams, mes paskelbiame asmenį Prezidentu. Taigi galėjo Aukščiausioji Taryba tuo metu nustatyti, taip, tai aukščiausias valstybės pareigūnas – valstybės vadovas. To nepadarė. Kodėl dabar mes?..
Iš esmės tai yra netgi politinis sprendimas, kuris šiaip jau neturi jokios prasmės. Tai tas pats, kas priiminėti ir taisyti įstatymus, kurie buvo tuo metu – laikykime, kad jie yra tokie. Bet jie galios kažkodėl jau į priekį.
Jūs elgiatės tikrai nekorektiškai, nes pirmas prie mikrofono atsistojo V. Gapšys. Paleidote balsavimą ne balsuoti skirtu laiku, ypač tada, kai mes turime du balsavimus rytiniame posėdyje, du balsavimus vakariniame posėdyje, kitu metu balsavimų nebūna. Pažiūrėkite, pustuštė salė.
PIRMININKAS. Visi argumentai buvo išsakyti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pustuštė salė…
PIRMININKAS. Replika negali tęstis be galo, labai atsiprašau. Gerbiamas A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai nemoralizuosiu jūsų dėl pernelyg ankstyvo balsavimo dėl šios procedūros, tikrai suprantu, kad labai svarbus klausimas ir labai sunku pirmininkauti tokių klausimų metu.
Aš norėčiau atkreipti dėmesį galbūt į kitą problemą – į galimybę balsuoti slaptai dėl šio klausimo, nes balsuojama iš esmės dėl asmenybės. Aš turiu tokį nelabai procedūrinį pasiūlymą ir galbūt tai būtų galima svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi nelabai procedūrinis, vargu ar įmanoma. Gerbiamas E. Zingeris – per šoninį mikrofoną. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Bičiuliai, aš noriu atkreipti dėmesį, kad čia yra tik pateikimo stadija, ir pateikimo stadijoje mes išsakome savo nuomones. Tai yra visai kitokia procedūra negu priėmimo, todėl rodymas tokio nervingumo pačioje pradžioje, kai mes tik pateikėme, rodo tam tikrą angažuotumą. Aš pirmiausia nesutikčiau su labai man gerbiamo žmogaus J. Sabatausko nuomone. Aš tuo metu buvau Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, kai dar Užsienio reikalų ministerijos nebuvo, o vėliau jūsų tėvelis, Pauliau, tapo užsienio reikalų ministru. Visi mūsų beldimai per 17 mėnesių, kol sugriuvo Sovietų Sąjunga, į pasaulį buvo priimami, iš Lietuvos atėjo Atkuriamojo Seimo ir Lietuvos valstybės vadovo balsas. Ką tik šioje salėje prieš tris mėnesius mes priėmėme formuluotę: Atkuriamojo Seimo Pirmininkas – aukščiausiasis šalies pareigūnas V. Landsbergis. Šiandien mes rodome aistras…
PIRMININKAS. Trumpinkite.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). …lyg tai būtų kova tarp frakcijų 1990 metais. Labai negražu buvo užsipulti D. Žalimą, visi čia, dalis kolegų šaukė, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas angažuotas, jis pats padarys nutarimą dėl profesoriaus V. Landsbergio, išeidamas trenks durimis, bet teisinės visuomenės taip elgiasi, rodydamos savo politinį angažuotumą. Tai nekalbėkime apie savo neutralumą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Premjerė laukia, tad pagal taisykles…
PIRMININKAS. Jeigu premjerė laukia, mes jai iš karto ir suteiksime. Prašom, gerbiama Ingrida Šimonyte.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kolega Emanuelis pasakė, kad yra pateikimo stadija, ir pats jau sudalyvavo diskusijoje. Aš nedalyvausiu diskusijoje, bet dar kartą priminsiu, kad tai yra pateikimo stadija ir visus tuos argumentus, kuriuos kolegos per šoninį mikrofoną dabar beria, tikrai bus galima pasakyti ir diskutuojant komitetuose, ir viešuosiuose klausymuose, ir diskusijoje plenarinių posėdžių salėje. Kad ir kaip ten būtų, yra bandymas pateikti, kad yra kažkoks priėmimas. Tai nėra priėmimas, kaip tik yra pateikimas, kad diskusijoms būtų laiko.
Ir dar dėl balsavimo, dėl pertraukų. Na, nereikėtų klaidinti – dėl pertraukų balsuojame tada, kai yra tų pertraukų prašoma. Jeigu balsavimus dėl pertraukų keltume į numatytą balsavimo laiką, tokiu atveju Seimas iš viso turbūt negalėtų dirbti, nes to tiesiog būtų neįmanoma numatyti. To nebuvo iki šiol ir neaišku, kodėl turėjo būti dabar.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas posėdžio pirmininke, atsižvelgdami į didelės svarbos klausimą, mes turime kartais tokią tradiciją suteikti laiko paklausti daugiau Seimo narių. Atsižvelgiant į tai, kad, atrodo, dauguma klausė valdančiosios daugumos užsirašiusių atstovų per skirtą laiką, galbūt dėl vienybės būtų galima suteikti galimybę paklausti dar bent keliems Seimo nariams 5 ar 10 minučių. Galbūt tai suteiktų daugiau vienybės šioje salėje.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam Mykolui už itin konstruktyvią pastabą. Gerbiamas V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai siūlau nedaryti dėl šio klausimo didelio turgaus, šiandien paskutinė mūsų sesijos diena. Tiesiog parodykime tam tikrą brandą, solidumą ir pateikime žmonėms, o pliusus ir minusus susidėliosime per tą laiką. Aš labai siūlau visiems tiesiog leisti tam klausimui eiti į priekį, tai tikrai suteiks mums solidumo. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar tikrai nėra daugiau norinčių per šoninį mikrofoną išsakyti? Jeigu nėra, tada… J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš manau, kad mes neturime galimybės pagal Statutą grįžti į ankstesnę stadiją, ką pasiūlė M. Majauskas, nors ir labai geranoriški būtume. Tiesiog jau buvo kalbos dėl motyvų. Kai bus svarstymas, negailėkime diskusijai laiko ir visi galės išsakyti savo poziciją. Tiesiog tai tvirtai pažadėkime.
PIRMININKAS. Žinoma. Gerbiami kolegos, aš taip ir planavau. Tikrai grįžti nėra jokios statutinės galimybės. Dar kartą pakartosiu argumentą, kad tai yra tiesiog pateikimo stadija. Dar kartą pakartosiu. Atsiprašau už 20 sekundžių nukirptą laiką, bet pagal reglamentą klausimo jau nebūtų galėjęs užduoti. Klausimą būtų uždavęs mūsų frakcijos kolega, taigi nė vienas opozicijos narys dėl to nebūtų gavęs teisės pasisakyti. Vienintelis dalykas, kuris čia sukėlė tiek aistrų. Čia galbūt tikrai ir mano klaida, už kurią labai atsiprašau.
12.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2021–2024 metų prioritetų aprašo patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-696(2) (svarstymas)
Toliau judame tada pagal darbotvarkę. Darbotvarkės 1-18 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2021–2024 metų prioritetų aprašo patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-696(2). Svarstymas. Kviečiu gerbiamą pranešėją V. Juozapaitį į tribūną. (Balsai salėje) Jūs diskutuoti užsirašėte. Prašom pristatyti komiteto išvadą. (Šurmulys salėje)
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš pakviečiau dabar pranešėją į tribūną, suteikiau jam žodį. Paskui suteiksime galimybę per šoninį mikrofoną.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vakar Kultūros komitetas apsvarstė minėto nutarimo projektą ir pritarė išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dabar diskusija po jūsų pristatymo. Kviečiame gerbiamą V. Juozapaitį diskutuoti į tribūną. Dėl balsavimo. Kolegos, mes neturime nė vieno apsvarstyto projekto, dėl ko balsuoti, jeigu jūs dėl to klausiate. Kai sueis pusvalandis, tada mes galėsime svarstyti… (Balsai salėje) Dabar pakviečiau į tribūną gerbiamą V. Juozapaitį. Po jo suteiksiu gerbiamai Aušrinei žodį. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kreipiuosi į jus tikrai labai svarbiu klausimu ir kviečiu palaikyti šį nutarimo projektą – nutarimo „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2021–2024 metų prioritetų aprašo patvirtinimo“ projektą.
Mes turėtume sugrįžti į 2010 metus, kai šiame Seime buvo priimtos Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės, kuriose buvo numatyta 11 tų valstybės įsipareigojimų kultūrai, iš kurių de facto buvo įvykdytas vienas. Tai yra buvo sukurta ir dabar gyvuojanti Lietuvos kultūros taryba. Dešimt tų gairių taip ir liko sklandyti ore. Kai įvyksta rinkimai, kaskart visos tos idėjos faktiškai visų politinių jėgų programose nuskamba, bet taip, deja, ir lieka neįgyvendintos. Šiandien mes turėtume sugrąžinti tą skolą Lietuvos ir kultūros bendruomenei, ir apskritai valstybei suprasdami, kad vis dėlto ne kas nors kitas, o būtent kultūra yra visko pagrindas, kultūra yra tai, ką sukūrė žmogus savo galiomis, protu, talentu, kultūra yra tas horizontalusis pagrindas, ant kurio ir laikosi tiek visos pasaulio valstybės, tiek ir, be jokios abejonės, Lietuvos valstybė.
Šiuo nutarimo projektu mes siūlome tas neįgyvendintas dešimt gairių šiek tiek susisteminti, kad būtų paprasčiau ir kad tikrai mes bent jau pamėgintume suspėti šios kadencijos metu tą skolą atiduoti. Jos yra suskirstytos į tris pagrindinius skyrius. Pirmas yra valstybės įsipareigojimų kultūros srityje išgryninimui ir įteisinimui, taip pat kultūros politikos valdymo demokratizavimo proceso užbaigimui, savireguliacijos įvairiausių procesų, trečiasis, bene vienas pagrindinių akstinų, kodėl apskritai dabar buvo imtasi šios iniciatyvos, tai yra Lietuvos valstybės ir jos kūrėjų svarbiausių sukakčių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu programų sudarymo ir įgyvendinimo modelio sukūrimas ir įdiegimas.
Visi mes esame liudininkai, kuomet beveik kiekvieną sesiją, o kartais ir keletą kartų per sesiją daugelis mūsų kolegų teikia įstatymų pakeitimus, norėdami paskelbti vienus ar kitus metus kokių nors iškilių veikėjų visuomenės pagerbimui, bet dažniausiai tai ir lieka labai labai formaliu dalyku. O šiuo metu mes ruošiamės ir valstybė privalo pagerbti ir paminėti Lietuvos kultūros genijaus M. K. Čiurlionio 150 metines, kurios bus 2025 metais. Būtent 2025 metais, kai tai jau bus už mūsų kadencijos ribų, todėl mes šiandien privalome sudaryti valstybinės reikšmės programą, mes, kaip Seimas, kreipsimės į Vyriausybę, Vyriausybė savo ruožtu paskirs atitinkamas ministerijas, kad ta programa, valstybinė programa, į kurią įeis ne tik paties genijaus M. K. Čiurlionio pagerbimo faktas, bet ir visos mūsų kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo planas… Būtent turėdami tą konkretų vektorių, mes turėsime puikią progą perkrauti valstybės požiūrį į kultūrą kaip visuomenę jungiančių procesų visumą. Todėl šio nutarimo įgyvendinimas yra išties šiandien valstybinės reikšmės. Juolab kad jau nuo kitų metų privalo būti skirti ir tam tikri finansai tai programai įgyvendinti, o tai reiškia, kad tai turi būti derinama ir su 2022 metų biudžetu.
Taigi tai nėra deklaracija ar koks nors oro pavirpinimas, tai yra labai rimtas dokumentas, parodantis ir mūsų Seimo, kaip Tautos atstovybės, lyderystę šia tema ir šioje srityje, todėl aš dar kartą kreipiuosi į Seimo Pirmininkę, kurią matau prieš save, kad šio nutarimo projektui suteiktų ypatingą skubą ir tuo mes tikrai parodytume pagarbą tiek kultūrai, tiek Lietuvos kultūros žmonėms, tiek ir tiems visuomenės ir mūsų kultūros žmonėms, genijams, kurių vardu mes prisistatome Lietuvai, todėl labai labai prašau ir tikiuosi jūsų pritarimo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam V. Juozapaičiui. Aš dabar paaiškinu, nes buvo lyg ir tokių klausimų salėje, kaip čia balsuosime ir taip toliau, dėl darbo tvarkos. Kadangi paskelbėme pusvalandžio pertrauką, mes anksčiausiai grįžti galėsime 12 val. 50 min., tai ir grįšime 12 val. 50 min., tada galėsime apsispręsti ir balsuoti dėl įstatymo projekto, kuris buvo pateiktas, ir tada galėsime balsuoti dėl tų projektų, kuriuos spėsime apsvarstyti, pavyzdžiui, šį, dėl kurio balsuojame, arba dar vieną kitą rezervinį. Ir viskas, tokia yra tvarka.
Per šoninį mikrofoną gerbiama A. Norkienė nori pasisakyti. Prašau.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū, kad mums paaiškinote, kada turėsime ateiti balsuoti, nes mes tvirtindami darbotvarkę numatėme, kad 12 val. 25 min. mes renkamės balsuoti. Aš ir norėjau paklausti, kada mums vėl susirinkti, nes mes nežinome, ką jūs galvojate, nes darbotvarkę mes jau buvome patvirtinę. Dabar suprantu, mes renkamės balsuoti 12 val. 50 min.?
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama Aušrine. Kadangi aš irgi nežinau, ką jūs galvojate, tai dažnai taip ir įvyksta, kad posėdis užsitęsia, nes buvo labai daug replikų, buvo paskelbta pertrauka, mes neturėjome tiesiog dėl ko balsuoti tuo metu. (Balsai salėje) 12 val. 25 min. nebuvo apsvarstytų projektų. Iš kur man juos nuleisti, iš dangaus?
Gerbiami kolegos, toliau yra motyvai dėl nutarimo, dėl kurio įvyko diskusija. Už kalba gerbiamas V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš dar kartą kreipiuosi į visus. Tai yra iš tikrųjų valstybinės svarbos klausimas. Šio nutarimo projektas taps mums tokiu vektoriumi, kelrode žvaigžde ir kartu tokio valstybės įsipareigojimo garantija, kad kultūra bus ne šiaip deklaruojama mūsų, politikų, kai einame į rinkimus, bet išties tai bus pagrindas mūsų tolesniems darbams ir kad pagaliau bus suvokta, kad kultūra yra valstybinės reikšmės sritis, į kurią mes turime tikrai žiūrėti labai atsakingai.
Ačiū visiems iš anksto ir kviečiu balsuoti už svarstymo stadijoje. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Aš vis dėlto noriu pasakyti atvirą tiesą, kaip čia yra iš tikrųjų. Sumaišyti M. K. Čiurlionį su Kultūros pagrindų įstatymu yra tikrai negarbinga. Tai yra M. K. Čiurlionis, visiškai atskira tema, dabar infiltruotas būtent į šį įstatymo projektą.
Kultūros pagrindų įstatymas buvo parengtas praėjusioje kadencijoje, likus keliems mėnesiams iki kitų naujų rinkimų, tačiau keliais balsais valdančiųjų buvo sustabdytas. Tas projektas buvo ilgai lauktas ir parengtas su kultūros lauko specialistais, ekspertais ir panašiai. Ir kalbėti apie kažkokias gaires ir panašiai… Tos gairės vaikšto ore, jos neturi konkretumo iš esmės šį Kultūros pagrindų įstatymą vykdyti ir įgyvendinti.
Kolegos, aš vis dėlto prašyčiau, kad Kultūros ministerija… iš pagrindų grąžintų ministerijai šį Kultūros pagrindų įstatymą tobulinti ir nebevilkinti. Ir mes tikrai pritarsime, ką jūs kalbate iš tribūnos. Bet šiuo atveju šis jūsų pasisakymas… Pirmininke, tikrai nepritarčiau tokiam gestui, tai yra negerbtina. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar dar replika per šoninį mikrofoną – gerbiamas profesorius V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš privalau atkreipti dėmesį, nes ką tik kalbėjo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas, kuris dalyvauja Kultūros komiteto visuose posėdžiuose, balsuoja, ir visa tai, ką aš šiandien pristačiau, buvo, kaip minėjau, priimta bendru sutarimu mūsų Kultūros komitete.
Jeigu jūs nevaikštote į darbą ir neprisijungiate, tai čia yra jūsų problemos. Bet čia yra Kultūros komiteto sprendimas. Būkite malonus ir tikrai atsakykite už savo žodžius ir pagaliau vykdykite pareigas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, atrodo, pribrendo naujas debatų raundas per šoninį mikrofoną. Gerbiamas R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nebalsavau protestuodamas, nereikia vėl supainioti tam tikrų dalykų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, aš tik prašau laikytis Statuto, nes pasisakymai per šoninį mikrofoną – dėl vedimo tvarkos ir panašių dalykų. Dabar argumentacija į vieną pusę, į kitą. Tam yra laikas. Tiesiog atlikite savo pareigą ir pelnysite daugiau pagarbos ir palaikymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū už pastabą. Kaip supratau, reikės trumpinti visų pasisakymus per šoninį mikrofoną. Toks yra jūsų pasiūlymas. Gerai.
12.43 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Emilio Salduko peticijos“ (projektas Nr. PNP-14-24) priėmimas
Kadangi mes turime dar šiek tiek laiko, keletą minučių, aš pakviesiu pristatyti rezervinį 2 klausimą gerbiamą E. Pupinį. Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Emilio Salduko peticijos“ projektas Nr. PNP-14-24. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Emilio Salduko peticijos“ projektas Nr. PNP-14-24.
Peticijų komisija birželio 23 dieną svarstė minėtą peticiją ir priėmė sprendimą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Bausmių vykdymo kodeksą ir nustatyti, kad paprastosios grupės sąlygomis bausmę atliekantiems nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos turėti televizorius, kompiuterinių žaidimų aparatus, elektrinius virdulius, LED skaitymo lentas, ausines, informacijos laikmenas. Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad bausmių atlikimo tvarka yra sukonstruota vadovaujantis teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu.
Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti komisijos išvadai atmesti? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
12.44 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Emilio Salduko peticijos“ (projektas Nr. PNP-14-25) priėmimas
Gal aš tada paprašysiu jūsų pristatyti rezervinį 3 klausimą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Emilio Salduko peticijos“ projektas Nr. PNP-14-25.
Peticijų komisija E. Salduko peticiją iš esmės išnagrinėjo birželio 23 dieną. Prašo atmesti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus pakeisti Bausmių vykdymo kodeksą ir nustatyti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos naudotis maisto ruošimo patalpomis ir įsigyti maisto produktų, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti, kad būtų pakeista nuteistųjų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse tvarka, kad būtų leidžiama laikomiems drausmės grupėje ir nuobaudas kamerų tipo patalpose atliekantiems nuteistiesiems dienos metu turėti patalynę ir taip toliau.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad bausmių atlikimo tvarka yra sukonstruota vadovaujantis teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu. Taip pat pareiškėjo siūlymo įgyvendinimas nėra Bausmių vykdymo kodekso teisinio reguliavimo dalykas. Prašome į tai atsižvelgti, atmesti šią peticiją ir pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Noriu atsiklausti Seimo, ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos nuomonei siūlymą atmesti? Dėkoju. Pritarta.
12.45 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Eriko Spilos peticijos“ projektas Nr. PNP-14-26
Tada galime turbūt taip pat greitai apsvarstyti 4 rezervinį klausimą – protokolinio nutarimo „Dėl Eriko Spilos peticijos“ projektą. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Eriko Spilos peticijos“ projektas Nr. PNP-14-26. Peticijų komisija E. Spilos peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų birželio 23 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą atmesti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus pakeisti Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą ir nustatyti, kad asmenims, slapta bendradarbiavusiems su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, būtų užkirstas kelias kandidatuoti į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje ir kad asmenys dėl bendradarbiavimo su SSRS specialiosiomis tarnybomis neturėtų jokios teisės dirbti nepriklausomos Lietuvos diplomatinėje tarnyboje.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Užsienio reikalų ministerijos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas nuomones ir manydama, kad tiek Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo, tiek Diplomatinės tarnybos įstatymo, tiek Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatos užtikrina, kad diplomatinėje tarnyboje dirbtų tik patikimi ir Lietuvos valstybei lojalūs diplomatai.
Jei pareiškėjo pasiūlymai būtų patenkinti, tai prieštarautų Konstitucijai. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar gali Seimas bendru sutarimu pritarti? Gali. Gerbiamas A. Nekrošius nepritaria. Prašom per šoninį mikrofoną.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Kadangi mano kraštietis, tai paprašyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai, balsuojame. Kas balsuoja už, tai balsuoja už Peticijų komisijos nutarimą atmesti E. Spilos peticiją, kas balsuoja kitaip, vadinasi, balsuoja prieš komisijos… (Triukšmas salėje) Atsiprašau. Gerai, gerbiami kolegos, kadangi balsavimas, tai balsavimą atidedame dar kelioms minutėms. Susitarėme, kad 12 val. 50 min. grįžtame prie balsavimo. Dėl šios peticijos balsuosime balsavimo metu.
12.48 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Deivido Antanaičio ir kitų pareiškėjų peticijos“ (projektas Nr. PNP-14-27) priėmimas
Dabar dar spėsime pristatyti rezervinį 5 klausimą dėl D. Antanaičio. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Deivido Antanaičio ir kitų pareiškėjų peticijos“ projektas Nr. PNP-14-27.
Peticijų komisija D. Antanaičio ir kitų pareiškėjų peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų birželio 23 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnį ir nustatyti ne leidžiamus, bet draudžiamus nuteistiesiems turėti asmeninius daiktus.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas nuomones ir manydama, kad netikslinga tenkinti pareiškėjo peticiją ir taip sudaryti prielaidas iš esmės sugrįžti prie 2016 m. balandžio 1 d. galiojusio nuteistųjų asmenų daiktų turėjimo bausmės atlikimo metu teisinio reguliavimo. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar gali Seimas bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos išvadai? Dėkoju. Pritarta.
12.49 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Emilio Salduko peticijos“ (projektas Nr. PNP-14-28) priėmimas
Dar spėsime pristatyti rezervinį 6 klausimą dėl E. Salduko peticijos. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Emilio Salduko peticijos“ projektas Nr. PNP-14-28.
Peticijų komisija E. Salduko peticiją iš esmės išnagrinėjo birželio 23 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Bausmių vykdymo kodeksą ir nustatyti, kad nuteistiesiems būtų panaikinta prievolė dirbti, kad pataisos įstaigų pavadinimas būtų pakeistas į įkalinimo įstaigų, kad nusikaltusiems nepilnamečiams, nuteisiant juos jau jiems tapus pilnamečiais, būtų taikomos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, kad nuteistiesiems būtų leidžiama būti kraujo donorais, kad nuteistiesiems (drausmės grupei) būtų panaikintas draudimas mokytis pagrindinėje, vidurinėje ir profesinėje mokykloje.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad bausmių atlikimo tvarka yra sukonstruota vadovaujantis teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu. Taip pat pareiškėjo siūlymų įgyvendinimas nėra Bausmių vykdymo kodekso teisinio reguliavimo dalykas. Prašom į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar gali Seimas bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos išvadai? Dėkoju, pritarta.
12.50 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Viktoro Vilkausko peticijos“ (projektas Nr. PNP-14-29) priėmimas
Dar paskutinis 7 rezervinis klausimas, kad nereikėtų kviesti gerbiamo pranešėjo.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Viktoro Vilkausko peticijos“ projektas Nr. PNP-14-29. Peticijų komisija V. Vilkausko peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų birželio 23 dieną ir priėmė sprendimą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Baudžiamojo kodekso 182 straipsnį, reglamentuojantį baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą. Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad fragmentiški siūlymai pakeisti tik vieną Baudžiamojo kodekso straipsnį, atitinkamai nepakeitus kitų šio kodekso skyriaus straipsnių, išbalansuotų visą šiame skyriuje išdėstytą nuoseklią, atitinkamą nusikaltimų sudėčių požymių sistemą.
Taip pat pažymėtina, kad Teisingumo ministerija, siekdama įgyvendinti Vyriausybės programą, planuoja sistemiškai peržiūrėti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normas ir įvertinti valstybės baudžiamosios politikos pagrįstumą. Prašom į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti V. Vilkausko peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar gali Seimas bendru sutarimu pritarti komisijos išvadai? Dėkoju, pritarta. Taigi rezervinis 7 klausimas taip pat apsvarstytas ir pritarta.
Gerai, gerbiami kolegos, mūsų laikas suėjęs, galime grįžti prie darbotvarkės.
12.51 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso“ projektas Nr. XIVP-698 (pateikimo tęsinys)
1-15 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso“ projektas Nr. XIVP-698. Likęs tik balsavimas. Galime pradėti balsavimo procedūrą. Balsuojame. Pateikimas. Balsuojame dėl įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso“.
Užsiregistravo 120, balsavo 119: už – 71, prieš – 24, susilaikė 24. Taigi po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pagrindinis? Dėkoju. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Turbūt nesiginčysime – bendru sutarimu. Dėkoju.
12.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2021–2024 metų prioritetų aprašo patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-696(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau mes apsvarstėme 1-17 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2021–2024 metų prioritetų aprašo patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-696(2). Taip pat liko tik balsavimas po svarstymo dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių.
Užsiregistravo 123, balsavo 122: už – 88, prieš nėra, susilaikė 34. Nutarimo projektui po svarstymo yra pritarta.
12.53 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Eriko Spilos peticijos“ (projektas Nr. PNP-14-26) priėmimas
Taip pat mes apsvarstėme, tačiau buvo reikalavimas balsuoti, rezervinį 4 klausimą – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Eriko Spilos peticijos“ projektą Nr. PNP-14-26. Kas balsuoja už, balsuoja už Peticijų komisijos išvadą atmesti peticiją. Balsuojame: kas balsuoja už, balsuoja už Peticijų komisijos išvadą atmesti.
Užsiregistravo 126, balsavo 125: už – 115, prieš – 3, susilaikė 7. Taigi pritarta komisijos išvadai.
Kadangi mes turime dar 5 minutes iki pertraukos, o darbotvarkė šiandien sudėtinga ir norisi pabaigti mūsų sesiją, aš siūlyčiau sėkmingai padirbėti 5 minutes ir paskelbti pateikimą, pavyzdžiui, 2-6 klausimo.
12.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-975 „Dėl atmintinų metų nustatymo tvarkos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-650, Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 803 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-651 (pateikimas)
Aš matau, gerbiama P. Kuzmickienė yra salėje, tai galbūt galime tuomet apsvarstyti 2-6.1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimo „Dėl atmintinų metų nustatymo tvarkos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-650. Prašau į tribūną pateikti klausimą.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikiu jums nutarimo „Dėl atmintinų metų nustatymo tvarkos“ pakeitimo projektą, kurį rengėme kartu su kolegomis, diskutavome apie tai ir Laisvės kovų komisijoje, galvojome, ką vis dėlto daryti, kad tikrai tai, ką norime atminti ir pažymėti, nebūtų nuvertinta, devalvuota, o priešingai – būtų išpildyta ir pasiektų kiekvieną Lietuvos pilietį.
Pagrindiniai dalykai, į kuriuos norėčiau atkreipti dėmesį. Esame numatę tai, jog vis dėlto atmintini metai turėtų būti skelbiami ne vėliau nei likus dvejiems metams iki atmintinų metų pradžios. Manome, kad paprastai per metus galėtų būti paskelbti treji atmintini metai. Žinoma, situacijai susiklosčius, esant labai turtingiems metams istorijos prasme, galėtų būti jų ir daugiau. O vis dėlto tie, kurie neturi metų nominacijos, galėtų būti pažymėti rezoliucijomis ir kitomis formomis.
Dar norėčiau atkreipti dėmesį, vis dėlto norisi, jog labiau į pasitarimą dėl atmintinų metų įsitrauktų kitos mokslo institucijos. Galėtume vis dėlto labiau suprasti ir įvertinti, kas mums svarbu ir į ką labiausiai norime atkreipti dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs pristatėte ir 2-6.1 klausimą, ir lydimąjį 2-6.2 klausimą, taip?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Taip, kitas dėl Statuto.
PIRMININKAS. Tai pristatykite, jeigu… Pakomentuokite, jie juk susiję.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Taip. O Statute numatėme, vis dėlto paryškinome būtent komisijos įsitraukimą į atmintinų metų skelbimą, lygiai taip pat pažymėjome dvejų metų laikotarpį tiek tinkamai suplanuoti, tiek numatyti atmintinus metus, tiek galvoti apie įgyvendinimui reikalingas lėšas. Dar, žinoma, pažymėjome, jog vis dėlto komisija turi tokią prievolę teikti išvadas dėl atmintinų metų paskelbimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, ar ne per ilgas čia tas terminas? Mes, atsimenu, praėjusią kadenciją kalbėjomės, kad paskutiniai siūlymai dėl atmintinų dienų turėtų baigtis pavasario sesijoje. Mano supratimu, visiškai užtenka tų devynių mėnesių pasiruošti, nes gali būti taip, kad šita kadencija paskelbs, sakykim, 2023 metais kokius nors 2025 metus ir patys gal netgi negalės dalyvauti. Ar tikrai ne per ilgas šis toks apsidraudimas?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Ko mes vis dėlto norime? Jeigu mes norime vis dėlto kalbėti apie istorinę atmintį, nepamiršti tam tikrų įvykių ir pasiruošti jiems tokiems… Sakykime, kalbame apie M. K. Čiurlionio 150 metų jubiliejų, tai tikrai reikia tam laikotarpiui suplanuoti labai didelius ir renginius, ir leidybos momentus, todėl dvejų metų laikotarpis kaip tik yra pakankamas.
Man atrodo, kad mūsų visų tikslas – svarbiausia, kad nebūtų kažkas pamiršta. Tas laikotarpis leidžia iš anksto pasižiūrėjus tokios problemos neturėti, turėti kitų galimybių ar pasiūlymų teikti kitus metus. Taigi bendrasis tikslas vis dėlto išpildyti istorinę atmintį, man atrodo, dvejų metų laikotarpiu yra teisingas.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama komisijos pirmininke. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti nei už, nei prieš.
Gerbiami kolegos, kadangi šiaip tikrai matau gana pilną salę, gal mes galėtume bendru sutarimu šiems projektams po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju. Pritarta. Mes gražia gaida įžengėme į 13 valandą. Tuomet dar tik paskelbiu komitetus. Kaip pagrindinis dėl šių projektų bus Švietimo ir mokslo komitetas, o dėl lydimojo – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta. Žinoma, rudens sesijoje svarstysime projektus. Dėkoju.
Ir dabar rytinį Seimo plenarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Kažkas norėjo užsiregistruoti? Gerai, paleiskime dar registraciją, kad žinotume, kiek mūsų iškilmingai išėjo į pertrauką. Susitiksime vakarinio posėdžio metu. Dėkoju visiems už konstruktyvų darbą. Atsiprašau už pirmininkavimo klaidas, jeigu tokių įžvelgėte. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, skanių pietų!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.